DĖL IGNALINOS RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS DIREKTORIAUS 2013 M.
Statutory Text (1 Articles)
DĖL IGNALINOS RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS DIREKTORIAUS 2013 M.
SAUSIO 9 D. ĮSAKYMO NR. V2-19 "DĖL IGNALINOS RAJONO SAVIVALDYBĖS ŠVIETIMO
STEBĖSENOS TVARKOS APRAŠO IR IGNALINOS RAJONO SAVIVALDYBĖS ŠVIETIMO STEBĖSENOS
RODIKLIŲ PATVIRTINIMO" PAKEITIMO
IGNALINOS RAJONO SAVIVALDYBĖS
ADMINISTRACIJOS DIREKTORIUS
ĮSAKYMAS
DĖL IGNALINOS RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS DIREKTORIAUS 2013 M. SAUSIO 9 D. ĮSAKYMO NR. V2-19 „DĖL IGNALINOS RAJONO SAVIVALDYBĖS ŠVIETIMO STEBĖSENOS TVARKOS APRAŠO IR IGNALINOS RAJONO SAVIVALDYBĖS ŠVIETIMO STEBĖSENOS RODIKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2019 m. sausio 18 d. Nr. VT-24
Ignalina
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, 29 straipsnio 8 dalies 2 punktu, Valstybės švietimo ir mokslo stebėsenos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. V-1201 „Dėl valstybės švietimo ir mokslo stebėsenos tvarkos aprašo tvirtinimo“, 20 ir 28 punktais, atsižvelgdamas į Ignalinos rajono savivaldybės švietimo stebėsenos tvarkos aprašo, patvirtinto Ignalinos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. V2-19 „Dėl Ignalinos rajono savivaldybės švietimo stebėsenos tvarkos aprašo ir Ignalinos rajono savivaldybės švietimo stebėsenos rodiklių patvirtinimo“, 20 punktą
1. P a k e i č i u Ignalinos rajono savivaldybės švietimo stebėsenos rodiklių sąrašą, patvirtintą Ignalinos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. V2-19 „Dėl Ignalinos rajono savivaldybės švietimo stebėsenos tvarkos aprašo ir Ignalinos rajono savivaldybės švietimo stebėsenos rodiklių patvirtinimo“, ir išdėstau jį nauja redakcija (pridedama).
2. P r i p a ž į s t u netekusiais galios Ignalinos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. vasario 18 d. įsakymo Nr. V2-130 „Dėl Ignalinos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. sausio 9 d. įsakymo Nr. V2-19 „Dėl Ignalinos rajono savivaldybės švietimo stebėsenos tvarkos aprašo ir Ignalinos rajono savivaldybės švietimo stebėsenos rodiklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 1 ir 2 punktus.
3. N u s t a t a u, kad šis įsakymas įsigalioja 2019 m. kovo 1 d.
4. Šis įsakymas skelbiamas Teisės aktų registre ir Ignalinos rajono savivaldybės interneto svetainėje www.ignalina.lt.
Administracijos direktorius Vidas Kreivėnas
PATVIRTINTA
Ignalinos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus
2013 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. V2-19
(Ignalinos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus
2019 m. sausio 18 d. įsakymo Nr. VT-24
redakcija)
IGNALINOS RAJONO SAVIVALDYBĖS ŠVIETIMO STEBĖSENOS RODIKLIAI
I. ŠVIETIMO KONTEKSTO RODIKLIAI
1. Švietimo konteksto rodikliai parodo išorines sąlygas, turinčias įtakos švietimui
Eil. Nr.
Rodiklio pavadinimas
Rodiklio aprašymas
Rodikliui apskaičiuoti reikalingi duomenys
Rodiklio rinkimo dažnumas
Duomens pavadinimas
Duomens (-ų) šaltinis
1.1.
Gyventojų skaičius ir sudėtis pagal amžiaus grupes
Savivaldybės gyventojų skaičius ir dalis (%) metų pradžioje pagal tokias amžiaus grupes: 0–6 m., 7–16 m., 17–21 m., 22–35 m., 36–64; 65 m. ir vyresni
Bendras savivaldybės gyventojų skaičius sausio 1 d. Iš jų
Lietuvos Respublikos statistikos departamento interneto svetainė (toliau – STD)
Kartą per metus
0–6 m. gyventojų skaičius
7–16 m. gyventojų skaičius
17–21 m. gyventojų skaičius
22–35 m. gyventojų skaičius
36–64 m. gyventojų skaičius
65 m. ir vyresnių gyventojų skaičius
1.2.
Gimstamumas
Per praėjusius metus nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. rajone gimusių vaikų skaičius (ne deklaruotų, o faktiškai gyvenusių rajone)
Per praėjusius metus gimusių vaikų skaičius
Seniūnijos
Kartą per metus
1.3.
Specialiųjų poreikių turinčių mokinių dalis savivaldybėje
Specialiųjų poreikių turinčių 1–12 klasių mokinių dalis (%), palyginti su mokinių skaičiumi mokyklose. Mokiniai, ugdomi pagal Socialinių įgūdžių ugdymo programą, čia ir kituose rodikliuose į 1–12 klasių mokinių skaičių įskaičiuojami
1–12 klasių mokinių skaičius rugsėjo 1 d.
Mokinių registras (toliau – MR)
Kartą per metus
Iš jų specialiųjų poreikių mokinių, ugdomų bendrojo ugdymo mokyk-lų bendrosiose klasėse, skaičius
MR
Iš jų mokinių, ugdomų specialiųjų ugdymosi poreikių klasėse, skaičius
MR
1.4.
Nemokamai maitinamų mokinių skaičius ir dalis
Nemokamai maitinamų priešmokyk-linukų ir 1–12 klasių mokinių skaičius lapkričio 2 d. ir dalis (%)
1–12 klasių mokinių ir priešmo-kyklinukų skaičius rugsėjo 1 d.
MR
Kartą per metus
Iš jų nemokamai maitinamų priešmokyklinukų ir 1–12 klasių mokinių skaičius lapkričio 2 d.
Socialinės paramos informacinė sistema SPIS
II. ŠVIETIMO MATERIALINIO APRŪPINIMO RODIKLIAI
2. Švietimo materialinio aprūpinimo rodikliai parodo materialinį indėlį į švietimo aprūpinimą
Eil. Nr.
Rodiklio pavadinimas
Rodiklio aprašymas
Rodikliui apskaičiuoti reikalingi duomenys
Rodiklio rinkimas
Duomens pavadinimas
Duomens (-ų) šaltinis
2.1.
Mokinių ugdymui naudojamų kompiuterių skaičius, tenkantis šimtui 1–12 klasių mokinių
Mokinių ugdymui naudojamų kompiuterių skaičius, tenkantis šimtui 1–12 klasių mokinių. Mokinių ugdymui naudojamas kompiuteris – tai kompiuteris, kuriuo gali dirbti mokiniai, ar kompiuteris, mokytojo naudojamas pamokos metu mokinių ugdymui demonstruojant skaidres ir pan.
1–12 klasių mokinių skaičius rugsėjo 1 d.
MR
Kartą per metus
Mokinių ugdymui naudojamų kompiuterių skaičius
Švietimo valdymo informacinė sistema (toliau – ŠVIS) (2-mokykla)
2.2.
Kompiuterių skaičius bendrojo ugdymo mokyklose
Bendrojo ugdymo mokyklose esantis bendras kompiuterių skaičius
Kompiuterių skaičius spalio 1 d.
ŠVIS (2-mokykla)
Kartą per metus
2.3.
Interaktyvių lentų bendrojo ugdymo mokyklose skaičius, tenkantis vienam klasės komplektui
Interaktyvių lentų bendrojo ugdymo mokyklose skaičius, tenkantis vienam 1–12 klasių komplektui
Interaktyvių lentų skaičius spalio 1 d.
ŠVIS (2-mokykla)
Kartą per metus
1–12 klasių komplektų skaičius rugsėjo 1 d.
MR
2.4.
Daugialypės terpės projektorių bendrojo ugdymo mokyklose skaičius, tenkantis vienam klasės komplektui
Daugialypės terpės projektorių bendrojo ugdymo mokyklose skaičius, tenkantis vienam 1–12 klasių komplektui
Projektorių skaičius spalio 1 d.
ŠVIS (2-mokykla)
Kartą per metus
1–12 klasių komplektų skaičius rugsėjo 1 d.
MR
III. DARBUOTOJUS APIBŪDINANTYS RODIKLIAI
3. Darbuotojus apibūdinantys rodikliai parodo mokyklų darbuotojų (vadovų, pedagogų, kitų) charakteristikas pagal amžių, kvalifikaciją ir kt.
Eil. Nr.
Rodiklio pavadinimas
Rodiklio aprašymas
Rodikliui apskaičiuoti reikalingi duomenys
Rodiklio rinkimas
Duomens pavadinimas
Duomens (-ų) šaltinis
3.1.
Tinkamą kvalifikaciją turinčių mokytojų dalis
Tinkamą kvalifikaciją turinčių bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokyklų mokytojų dalis (%)
Bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokyklų mokytojų skaičius spalio 1 d.
Pedagogų registras (toliau – PR)
Kartą per metus
Iš jų turinčių tinkamą kvalifikaciją skaičius spalio 1 d.
Mokyklos
3.2.
Mokyklų pedagogų pasiskirsty-mas pagal amžių
Bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokyklų pedagogų pasiskirstymas (%) pagal amžių. Amžius skaičiuojamas pagal spalio 1 d. datą. Čia ir kituose rodikliuose į pedagogų skaičių įeina darbuotojai, nurodyti Pareigybių, kurias atliekant darbas yra laikomas pedagoginiu, sąraše, patvirtintame švietimo ir mokslo ministro 2003 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. ĮSAK-1407. Dirbančiųjų ne pagrindinėse darbovietėse skaičiuoti nereikia, išskyrus atvejus, kai jų pagrindinės pareigos yra ne Ignalinos rajono savivaldybės mokyklose
Bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokyklų pedagogų skaičius spalio 1 d.
PR
Kartą per metus
Iš jų iki 30 m.
Iš jų nuo 30 m. iki 45 m.
Iš jų nuo 45 m. iki 60 m.
Iš jų nuo 60 m. iki 65 m.
Iš jų 65 m. ir vyresni
3.3.
Mokyklų pedagogų pasiskirsty-mas pagal kvalifikacines kategorijas
Bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokyklų pedagogų pasiskirstymas (%) pagal kvalifikacines kategorijas. Kategorijos skaičiuojamos pagal atitinkamų metų spalio 1 d. duomenis. Jei asmuo turi kelias kvalifikacines kategorijas (pvz., matematikos vyr. mokytojas, informatikos mokytojas metodininkas), skaičiuojama aukštesnė kategorija (šiuo atveju – metodininkas). Dirbančiųjų ne pagrindinėse darbovietėse skaičiuoti nereikia, išskyrus atvejus, kai jų pagrindinės pareigos yra ne Ignalinos rajono savivaldybės mokyklose
Bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokyklų pedagogų skaičius spalio 1 d.
PR
Kartą per metus
Iš jų mokytojų (pedagogų) ir neatestuotų pedagogų skaičius
Iš jų vyresniųjų mokytojų (pedagogų) skaičius
Iš jų mokytojų metodininkų (pedagogų) skaičius
Iš jų mokytojų ekspertų (pedagogų) skaičius
3.4.
Kvalifikaciją tobulinusių peda-gogų dalis
Bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokyklų pedagogų, per metus (laikotarpis nuo praėjusių metų spalio 1 d. iki einamų metų rugsėjo 30 d.) bent vieną dieną (8 val.) dalyvavusių mokymuose (pvz., seminare) ir turinčių tai patvirtinantį dokumentą, dalis (%). Skaičiuojami pedagogai, esantys pedagogų registre pagal spalio 1 d. duomenis. Dirbančiųjų ne pagrindinėse darbovietėse skaičiuoti nereikia, išskyrus atvejus, kai jų pagrindinės pareigos yra ne Ignalinos rajono savivaldybės mokyklose
Bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokyklų pedagogų, dirbančių pagrindinėse pareigose, skaičius spalio 1 d.
PR
Kartą per metus
Iš jų per praėjusius metus tobulinusių kvalifikaciją skaičius
Bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokyklos
3.5.
Kvalifikaciją tobulinusių švieti-mo įstaigų vadovų dalis
Švietimo įstaigų vadovų (direktorių, jų pavaduotojų (ugdymui ir ūkio reikmėms), skyrių vedėjų) per metus (laikotarpis nuo praėjusių metų spalio 1 d. iki einamų metų rugsėjo 30 d.) bent vieną dieną dalyvavusių mokymuose (pvz., seminare) ir turinčių tai patvirtinantį dokumentą, dalis (%) nuo bendro vadovų skaičiaus
Švietimo įstaigų vadovų skaičius spalio 1 d.
Švietimo įstaigos
Iš jų per praėjusius metus tobulinusių kvalifikaciją skaičius
Švietimo įstaigos
Kartą per metus
IV. UGDYMO ORGANIZAVIMĄ IR PASLAUGAS APIBŪDINANTYS RODIKLIAI
4. Ugdymo organizavimą ir paslaugas apibūdinantys rodikliai
Eil. Nr.
Rodiklio pavadinimas
Rodiklio aprašymas
Rodikliui apskaičiuoti reikalingi duomenys
Rodiklio rinkimas
Duomens pavadinimas
Duomens (-ų) šaltinis
4.1.
Pavežamų iš namų į mokyklą mokinių skaičius ir dalis
Pavežamų iš namų į mokyklą 1–12 klasių mokinių ir priešmokyklinukų skaičius ir dalis (%)
1–12 klasių mokinių ir priešmo-kyklinukų skaičius rugsėjo 1 d.
MR
Kartą per metus
Iš jų pavežamų iš namų į mokyklą skaičius
MR
Kartą per metus
4.2.
Mokinių, ugdomų pagal pradinio ugdymo programas, skaičiaus vidurkis klasės komplekte
Mokinių, ugdomų pagal pradinio ugdymo programas bendrojo ugdymo mokyklų bendrosiose klasėse, skaičiaus vidurkis klasės komplekte
Mokinių, ugdomų pagal Pradinio ugdymo programą, Pradinio ugdymo individualizuotą pro-gramą bendrojo ugdymo mokyklų bendrosiose klasėse, skaičius
MR
Kartą per metus
Bendrojo ugdymo mokyklų 1–4 bendrųjų klasių komplektų skaičius
MR
4.3.
Mokinių, ugdomų pagal pagrindinio ugdymo programas, skaičiaus vidurkis klasės komplekte
Mokinių, ugdomų pagal pagrindinio ugdymo programas bendrojo ugdymo mokyklų bendrosiose klasėse, skaičiaus vidurkis klasės komplekte
Mokinių, ugdomų pagal Pagrindinio ugdymo programą, Pagrindinio ugdymo individua-lizuotą programą bendrojo ugdymo mokyklų bendrosiose klasėse, skaičius
MR
Kartą per metus
Bendrojo ugdymo mokyklų 5–10 bendrųjų klasių komplektų skaičius
MR
4.4.
Mokinių, ugdomų pagal vidurinio ugdymo programas, skaičiaus vidurkis klasės komplekte
Mokinių, ugdomų pagal vidurinio ugdymo programas bendrojo ugdymo mokyklų bendrosiose klasėse, skaičiaus vidurkis klasės komplekte
Mokinių, ugdomų pagal Vidurinio ugdymo programą bendrojo ugdymo mokyklų bendrosiose klasėse, skaičius
MR
Kartą per metus
Bendrojo ugdymo mokyklų 11–12 bendrųjų klasių komplektų skaičius
MR
4.5.
Projektų, kuriuose dalyvavo švietimo įstaigos, skaičius
Švietimo įstaigų dalyvavimas projektuose ir programose. Jeigu tame pačiame projekte dalyvavo kelios švietimo įstaigos, projektas skaičiuojamas kelis kartus
Projektų, kuriuose dalyvavo švietimo įstaigos per kalendorinius metus, skaičius
Švietimo įstaigos
Kartą per metus
V. DALYVAVIMO ŠVIETIMO PROCESE RODIKLIAI
5. Dalyvavimo švietimo procese rodikliai parodo, kuri mokinių dalis ir pagal kokias programas mokosi bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokyklose, mokinių lankomumą
Eil. Nr.
Rodiklio pavadinimas
Rodiklio aprašymas
Rodikliui apskaičiuoti reikalingi duomenys
Rodiklio rinkimas
Duomens pavadinimas
Duomens (-ų) šaltinis
5.1.
Rajono švietimo įstaigose ugdomų 0–5 metų vaikų dalis
Rajono švietimo įstaigose ugdomų 0–5 metų vaikų dalis (%), palyginti su bendru savivaldybės to amžiaus vaikų skaičiumi. Bendras savivaldybės 0–5 m. amžiaus vaikų skaičius gaunamas iš rajone gyvenamąją vietą deklaravusių 0–5 m. amžiaus vaikų imant tik faktiškai rajone gyvenančius. Švietimo įstaigose ugdomų 0–5 m. amžiaus vaikų skaičius gaunamas imant visus rajone gyvenamąją vietą deklaravusius ir faktiškai jame gyvenančius vaikus, kurie ugdomi Ignalinos rajono savivaldybės mokyklose (jei vaikas ugdomas rajono švietimo įstaigoje, bet gyvenamąją vietą deklaravęs kitur, jis į ugdomų vaikų skaičių neįtraukiamas)
Bendras 0–5 m. amžiaus vaikų, deklaravusių gyvenamąją vietą ir faktiškai gyvenančių Ignalinos rajono savivaldybėje, skaičius sausio 1 d.
Seniūnijos
Kartą per metus
Iš jų savivaldybės švietimo įstaigose ugdomų pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ar pradinio ugdymo programas skaičius
MR
5.2.
Mokinių pasiskirstymas pagal ugdymo programas
Savivaldybės mokyklose pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio (ir individualizuotas, ir suaugusiųjų), pagrindinio (ir individualizuotas, ir suaugusiųjų), vidurinio (ir suaugusiųjų, ir socialinių įgūdžių) ugdymo programas ugdomų vaikų skaičius ir dalis (%) rugsėjo 1 d.
Mokyklose ugdomų vaikų skaičius (visi MR esantys vaikai) rugsėjo 1 d. Iš jų
MR
Kartą per metus
Ugdomų pagal ikimokyklinio ugdymo programas skaičius
Ugdomų pagal priešmokyklinio ugdymo programas skaičius
Ugdomų pagal pradinio ugdymo programas (1–4 klasėse) skaičius
Ugdomų pagal pagrindinio ugdymo programas (5–10 klasėse) skaičius
Ugdomų pagal vidurinio ugdymo programas (11–12 klasėse) ir pagal Socialinių įgūdžių ugdymo programą skaičius
5.3.
Mokinių, lankančių būrelius savo mokykloje, dalis
Mokinių, lankančių būrelius savo mokykloje (pagal mokyklos ugdymo planą), dalis (%) spalio 1 d. Jei vaikas lanko kelis būrelius, jis skaičiuojamas 1 kartą
Mokinių registre esančių 1–12 kl. mokinių skaičius rugsėjo 1 d.
MR
Kartą per metus
Iš jų lankančių bent vieną būrelį savo mokykloje skaičius spalio 1 d.
MR, ŠVIS
5.4.
Mokinių, ugdomų pagal tikslinėmis valstybės lėšomis finansuojamas NVŠ programas, dalis
Mokinių, ugdomų pagal tikslinėmis valstybės lėšomis finansuojamas NVŠ programas, dalis (%) spalio 1 d.
Mokinių registre esančių 1–12 kl. mokinių skaičius rugsėjo 1 d.
MR
Kartą per metus
Iš jų gaunančių NVŠ tikslinį finansavimą skaičius
5.5.
Mokinių, ugdomų pagal formalųjį švietimą papildančias neformaliojo vaikų švietimo programas, dalis
Rajono bendrojo ugdymo mokyklose besimokančių mokinių, ugdomų neformaliojo vaikų švietimo mokyklose (IKSC, IMM, kitų savivaldybių) pagal formalųjį švietimą papildančias programas, dalis (%) spalio 1 d. Jei vaikas lanko kelias neformaliojo vaikų švietimo mokyklas ar toje pačioje mokykloje yra ugdomas pagal kelias skirtingas programas, jis skaičiuojamas 1 kartą
Mokinių registre esančių 1–12 kl. mokinių skaičius rugsėjo 1 d.
MR
Kartą per metus
Iš jų lankančių neformaliojo švietimo mokyklas skaičius spalio 1 d.
MR, ŠVIS
5.6.
Mokinių, dalyvaujančių nefor-maliajame ugdyme, dalis
Mokinių, ugdomų pagal neformaliojo vaikų švietimo programas ar formalųjį švietimą papildančias programas ar lankančių būrelius bendrojo ugdymo mokyklose, dalis (%). Jei vaikas ugdomas pagal kelias programas ar pas kelis NVŠ teikėjus, mokyklas, jis skaičiuojamas 1 kartą. Įtraukiami ir tėvų lėšomis būrelius lankantys mokiniai
Mokinių registre esančių 1–12 kl. mokinių skaičius rugsėjo 1 d.
MR
Kartą per metus
Iš jų mokinių, nelankančių nei neformaliojo švietimo mokyklos, nei būrelių bendrojo ugdymo mokykloje, nei ugdomų pas kitus NVŠ programų teikėjus, skaičius spalio 1 d.
Bendrojo ugdymo mokyklos (mokinių apklausa)
5.7.
Praleistų pamokų, tenkančių vienam mokiniui, skaičiaus pasiskirstymas pagal priežastis
Praleistų pamokų, tenkančių vienam mokiniui, skaičiaus ir dalies (%) pasiskirstymas pagal priežastis: pateisintų, nepateisintų. Praleistų pamokų skaičius skaičiuojamas ugdymo procesui pasibaigus
Mokinių skaičius mokslo metų pradžioje (rugsėjo 1 d.)
MR
Kartą per metus
Per praėjusius mokslo metus bendras praleistų pamokų skaičius (skaičiuojamas ugdymo procesui pasibaigus)
Bendrojo ugdymo mokyklos
Iš jų be pateisinamos priežasties praleistų pamokų skaičius
5.8.
Mokyklos nelankiusių mokinių skaičius
Mokyklos nelankiusių mokinių (per mėnesį be pateisinamos priežasties praleidusių daugiau kaip pusę pamokų pagal privalomojo švietimo programas) skaičius per praėjusius mokslo metus (jei vaikas kelis mėnesius buvo nelankančiųjų sąraše, jis skaičiuojamas vieną kartą)
Mokyklos nelankiusių mokinių skaičius
NEMIS
Kartą per metus
VI. ŠVIETIMO REZULTATŲ, POVEIKIO IR PASEKMIŲ RODIKLIAI
6. Švietimo rezultatų ir pasekmių rodikliai parodo rezultatus ir pasekmes, pasiektus baigus tam tikrą švietimo proceso etapą: mokyklos pakopą, švietimo lygmenį ir pan., bei švietimo rezultatų poveikį visuomenei
Eil. Nr.
Rodiklio pavadinimas
Rodiklio aprašymas
Rodikliui apskaičiuoti reikalingi duomenys
Rodiklio rinkimas
Duomens pavadinimas
Duomens (-ų) šaltinis
6.1.
1–4 klasių mokinių pasiskirstymas pagal mokymosi rezultatus
1–4 klasių mokinių pasiskirstymas pagal mokymosi rezultatus skaičiuojamas pagal mokinių metinius įvertinimus. „Labai gerai“ besimokantis mokinys – tai 1–4 klasių mokinys, pasiekęs visų mokomųjų dalykų aukštesnįjį pasiekimų lygmenį. „Gerai“ besimokantis mokinys – tai 1–4 klasių mokinys, pasiekęs visų mokomųjų dalykų pagrindinį arba aukštesnįjį pasiekimų lygmenį, išskyrus labai gerai besimokančiuosius. „Patenkinamai“ besimokantis mokinys – tai 1–4 klasių mokinys, pasiekęs visų mokomųjų dalykų ne žemesnį kaip patenkinamą pasiekimų lygmenį, išskyrus labai gerai ir gerai besimokančiuosius
1–4 klasių mokinių skaičius mokslo metų pabaigoje
MR
Kartą per metus
Iš jų labai gerai besimokančiųjų skaičius
Bendrojo ugdymo mokyklos
Iš jų gerai besimokančiųjų skaičius
Iš jų patenkinamai besimokan-čiųjų skaičius
Iš jų nepasiekusių bent vieno mokomojo dalyko patenkinamo pasiekimų lygmens skaičius
6.2.
5–8 klasių mokinių pasiskirstymas pagal mokymosi rezultatus
5–8 klasių mokinių pasiskirstymas pagal mokymosi rezultatus skaičiuojamas pagal mokinių metinius įvertinimus. „Labai gerai“ besimokantis mokinys – tai 5–12 klasių mokinys, kurio metiniai visų dalykų įvertinimai yra „9“ arba „10“. „Gerai“ besimokantis mokinys – tai 5–12 klasių mokinys, kurio metiniai visų dalykų įvertinimai yra ne mažesni negu „7“ (išskyrus labai gerai besimokančiuosius). „Patenkinamai“ besimokantis mokinys – tai 5–12 klasių mokinys, kurio metiniai visų dalykų įvertinimai yra ne mažesni negu „4“ (išskyrus labai gerai ir gerai besimokančiuosius). „Nepatenkinamai“ besimokantis mokinys – tai 5– 12 klasių mokinys, kurio bent vieno mokomojo dalyko metinis įvertinimas yra „1“, „2“ arba „3“
5–8 klasių mokinių skaičius mokslo metų pabaigoje
MR
Kartą per metus
Iš jų labai gerai besimokančiųjų skaičius
Bendrojo ugdymo mokyklos
Iš jų gerai besimokančiųjų skaičius
Iš jų patenkinamai besimokan-čiųjų skaičius
Iš jų nepatenkinamai besimokan-čiųjų skaičius
6.3.
9–10 klasių mokinių pasiskirstymas pagal mokymosi rezultatus
9–10 klasių mokinių pasiskirstymas pagal mokymosi rezultatus skaičiuojamas pagal mokinių metinius įvertinimus. „Labai gerai“, „Gerai“, „Patenkinamai“, „Nepatenkinamai“ besimokančio mokinio sąvokos pateiktos 6.2 rodiklio aprašyme
9–10 klasių mokinių skaičius mokslo metų pabaigoje
MR
Kartą per metus
Iš jų labai gerai besimokančiųjų skaičius
Bendrojo ugdymo mokyklos
Iš jų gerai besimokančiųjų skaičius
Iš jų patenkinamai besimokan-čiųjų skaičius
Iš jų nepatenkinamai besimokan-čiųjų skaičius
6.4.
11–12 klasių mokinių pasiskirstymas pagal mokymosi rezultatus
11–12 klasių mokinių pasiskirstymas pagal mokymosi rezultatus skaičiuojamas pagal mokinių metinius įvertinimus. „Labai gerai“, „Gerai“, „Patenkinamai“, „Nepatenkinamai“ besimokančio mokinio sąvokos pateiktos 6.2 rodiklio aprašyme
11–12 klasių mokinių skaičius mokslo metų pabaigoje
MR
Kartą per metus
Iš jų labai gerai besimokančiųjų skaičius
Bendrojo ugdymo mokyklos
Iš jų gerai besimokančiųjų skaičius
Iš jų patenkinamai besimokan-čiųjų skaičius
Iš jų nepatenkinamai besimokan-čiųjų skaičius
6.5.
Įvairių olimpiadų, konkursų, varžybų dalyvių ir 1–3 vietų laimėtojų skaičius ir dalis (išskyrus sportą)
Rajono, regiono, šalies, tarptautinių įvairių olimpiadų, konkursų, varžybų dalyvių skaičius gaunamas skaičiuojant kiekvieną mokinį tiek kartų, kiek įvairių konkursų, varžybų, olimpiadų (išskyrus sportą) vienas ar kartu su komanda jis dalyvavo per mokslo metus. 1–3 vietų laimėtojų skaičius gaunamas skaičiuojant kiekvieną mokinį tiek kartų, kiek jis įvairiuose rajono, regiono, šalies, tarptautiniuose konkursuose vienas ar kartu su komanda užėmė 1–3 vietą ar gavo I–III laipsnio ar jį atitinkantį diplomą (pvz., „Auksinės kengūros diplomas“ ir pan.) per mokslo metus. Jei konkursas komandinis, skaičiuojami visi komandos nariai.
1–12 klasių mokinių skaičius rugsėjo 1 d.
MR
Kartą per metus
Iš jų rajono, regiono, šalies, tarptautinių įvairių olimpiadų, konkursų, varžybų dalyvių skaičius per mokslo metus (skaičiuojamas mokslo metams pasibaigus)
Bendrojo ugdymo mokyklos
Iš jų rajono, regiono, šalies, tarptautinių įvairių olimpiadų, konkursų, varžybų 1–3 vietų laimėtojų skaičius per mokslo metus (skaičiuojamas mokslo metams pasibaigus)
Laimėtojų skaičius ir dalis skaičiuojami nuo bendro 1–12 klasių mokinių skaičiaus
6.6.
Įvairių sporto varžybų dalyvių ir 1–3 vietų laimėtojų skaičius ir dalis
Įvairių rajono, regiono, šalies, tarptautinių sporto varžybų dalyvių skaičius gaunamas skaičiuojant kiekvieną mokinį tiek kartų, kiek įvairių varžybų jis vienas ar kartu su komanda dalyvavo per mokslo metus. 1–3 vietų laimėtojų skaičius gaunamas skaičiuojant kiekvieną mokinį tiek kartų, kiek jis įvairiose rajono, regiono, šalies, tarptautinėse sporto varžybose vienas ar kartu su komanda užėmė 1–3 vietą ar gavo I–III laipsnio diplomą per mokslo metus. Jei konkursas komandinis, skaičiuojami visi komandos nariai. Laimėtojų skaičius ir dalis skaičiuojami nuo bendro 1–12 klasių mokinių skaičiaus
1–12 klasių mokinių skaičius rugsėjo 1 d.
MR
Kartą per metus
Iš jų įvairių rajono, regiono, šalies, tarptautinių sporto varžybų dalyvių skaičius per mokslo metus (skaičiuojamas mokslo metams pasibaigus)
Bendrojo ugdymo mokyklos
Iš jų įvairių rajono, regiono, šalies, tarptautinių sporto varžybų 1–3 vietų laimėtojų skaičius per mokslo metus (skaičiuojamas mokslo metams pasibaigus)
6.7.
Įgijusių pagrindinį išsilavinimą ir tais pačiais metais tęsiančiųjų mokslą dalis
Įgijusių pagrindinį išsilavinimą ir tais pačiais metais tęsiančiųjų mokslą dalis (%)
10 klasių mokinių, gavusių išsilavinimo pažymėjimus, skaičius mokslo metų pabaigoje
MR (1 mokykla)
Kartą per metus
Iš jų tęsiančių mokslą savo ar kitoje mokykloje skaičius rugsėjo 1 d.
Bendrojo ugdymo mokyklos
6.8.
Kartojančiųjų kursą dalis
Kartojančiųjų kursą dalis (%)
1–12 klasių mokinių skaičius mokslo metų pabaigoje
MR (1 mokykla)
Kartą per metus
Iš jų paliktų kartoti kurso skaičius
6.9.
Abiturientų pasiskirstymas pagal tolimesnę veiklą po mokyklos baigimo
Abiturientų pasiskirstymas pagal tolimesnę veiklą po mokyklos baigimo (įstojusiųjų į aukštąsias universitetines mokyklas skaičius ir dalis, įstojusiųjų į aukštąsias neuniversitetines mokyklas skaičius ir dalis, įstojusiųjų į profesines mokyklas skaičius ir dalis, kita)
Abiturientų, baigusių mokyklą, skaičius
Bendrojo ugdymo mokyklos
Kartą per metus
Iš jų įstojusiųjų į aukštąsias universitetines mokyklas skaičius rugpjūčio 20 d.
Iš jų įstojusiųjų į aukštąsias neuniversitetines mokyklas skaičius rugpjūčio 20 d.
Iš jų įstojusiųjų į profesines mokyklas skaičius rugpjūčio 20 d.
Kita
_____________________________