LT
DĖL PANEVĖŽIO RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS DIREKTORIAUS 2010 M. KOVO 31 D. ĮSAKYMO NR. A-269 „DĖL PANEVĖŽIO RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS BUHALTERINĖS APSKAITOS TVARKŲ APRAŠŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
Statutory Text (1 Articles)
Suvestinė redakcija nuo 2019-11-30
Įsakymas paskelbtas: TAR 2014-10-23, i. k. 2014-14589
PANEVĖŽIO RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS
DIREKTORIUS
ĮSAKYMAS
DĖL PANEVĖŽIO RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS DIREKTORIAUS 2010 M. KOVO 31 D. ĮSAKYMO NR. A-269 „DĖL PANEVĖŽIO RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS BUHALTERINĖS APSKAITOS TVARKŲ APRAŠŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2014 m. spalio 21 d. Nr. A-1108
Panevėžys
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi
1. K e i č i u Panevėžio rajono savivaldybės administracijos atsargų apskaitos tvarkos, Panevėžio rajono savivaldybės administracijos ilgalaikio materialiojo turto apskaitos tvarkos, Panevėžio rajono savivaldybės administracijos finansinio turto apskaitos tvarkos, Panevėžio rajono savivaldybės administracijos pajamų apskaitos tvarkos aprašus, patvirtintus Administracijos direktoriaus 2010 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. A-269 „Dėl Panevėžio rajono savivaldybės administracijos buhalterinės apskaitos tvarkų aprašų patvirtinimo“, ir juos išdėstau nauja redakcija (pridedama)
1.1. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos atsargų apskaitos tvarkos aprašą;
1.2. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos ilgalaikio materialiojo turto apskaitos tvarkos aprašą;
1.3. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos finansinio turto apskaitos tvarkos aprašą;
1.4. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos pajamų apskaitos tvarkos aprašą.
2. P a p i l d a u Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. kovo 31 d. įsakymą Nr. A- 269 „Dėl Panevėžio rajono savivaldybės administracijos buhalterinės apskaitos tvarkų aprašų patvirtinimo“ 1.11 ir 1.12 punktais ir juos išdėstau taip
2.1. „1.11. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos apskaitos politikos, apskaitinių įverčių keitimo ir apskaitos taisymo tvarkos aprašą“;
2.2. Neteko galios nuo 2016-10-06
Papunkčio naikinimas
Nr. A-1134, 2016-10-05, paskelbta TAR 2016-10-05, i. k. 2016-24552
Administracijos direktorius Vitalijus Žiurlys
PATVIRTINTA
Panevėžio rajono savivaldybės administracijos
direktoriaus 2010 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. A-269
(Panevėžio rajono savivaldybės administracijos
direktoriaus 2014 m. spalio 21 d. įsakymo Nr. A-1108
redakcija)
PANEVĖŽIO RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS ATSARGŲ APSKAITOS TVARKOS APRAŠAS
I. ATSARGŲ PIRMINIS PRIPAŽINIMAS
1. Atsargos – tai turtas, kurį įstaiga per vienus metus sunaudoja pajamoms uždirbti ar viešosioms paslaugoms teikti, arba kuris yra laikomas numatant jį parduoti ar paskirstyti vykdant įprastą veiklą, išskyrus ilgalaikį turtą, kurį numatoma per 12 mėnesių perduoti kitiems viešojo sektoriaus subjektams.
2. Ūkinis inventorius – materialusis turtas, kuris yra naudojamas daugiau nei vieną kartą ir kurio įsigijimo ar pasigaminimo savikaina mažesnė už minimalią ilgalaikio materialiojo turto vertę.
3. Įgytos atsargos apskaitoje registruojamos pagal atsargų įsigijimo dokumentus: sąskaitą faktūrą, PVM sąskaitą faktūrą, o kai jų nėra, prekių gabenimo važtaraštį. Atsargos registruojamos jų įsigijimo dokumento sudarymo data.
4. Įstaigos įsigytos ar pasigamintos atsargos apskaitoje registruojamos jų įsigijimo ar pasigaminimo savikaina.
II. ATSARGŲ GRUPAVIMAS
5. Atsargos grupuojamos pagal jų pobūdį ir paskirtį. Atsargos pagal jų pobūdį skirstomos į šias grupes
5.1. medžiagos ir žaliavos. Šiai grupei priskiriamos sanitarijos ir higienos paskirties priemonės, kuras, degalai, maisto produktai, atsarginės dalys ir kitos medžiagos ūkio reikmėms, kurios gali būti naudojamos tik vieną kartą. Medžiagos, žaliavos apskaitomos 201 privalomojo sąskaitų plano sąskaitose;
5.2. ūkinis inventorius. Šiai grupei priskiriamos sanitarijos ir higienos paskirties priemonės, drabužiai, avalynė ir kitas inventorius ūkio reikmėms, kuris gali būti naudojamas daugiau negu vieną kartą, ryšio ir organizacinė technika, elektros prietaisai, baldai, kurių įsigijimo savikaina mažesnė už ilgalaikio materialiojo turto minimalią vertę. Ūkinis inventorius apskaitomas 2020001 sąskaitų plano sąskaitoje;
5.3. nebaigta gaminti produkcija ir nebaigtos vykdyti sutartys
Šiai grupei priskiriamos sukauptos nebaigtų teikti paslaugų pagal trumpalaikes sutartis išlaidos. Šioms atsargoms apskaityti naudojamos 203 ir 204 privalomojo sąskaitų plano sąskaitos;
5.4. pagaminta produkcija;
5.5. atsargos, skirtos parduoti (perduoti). Šiai grupei priskiriamos atsargos įsigytos parduoti, o taip pat atsargos, kurios turi būti perduodamos kitiems viešojo sektoriaus subjektams nemokamai arba už simbolinį mokestį. Šioms atsargoms apskaityti naudojamos 205 ir 206 privalomojo sąskaitų plano sąskaitos;
5.6. ilgalaikis materialusis ir biologinis turtas, skirtas parduoti. Į šią grupę patenka ilgalaikis materialusis turtas, kurį nuspręsta parduoti. Šis turtas apskaitomas 2071001 patvirtinto Savivaldybės administracijos sąskaitų plano sąskaitoje.
6. Įsigytos medžiagos ir žaliavos, kurias ateityje numatoma panaudoti pagal atitinkamus investicijų projektus ilgalaikiam turtui kurti, priskiriamos prie ilgalaikio turto (nebaigtos statybos) ir registruojamos apskaitoje ilgalaikio turto sąskaitose pagal atskirus projektus nurodant kiekvienos medžiagos ir žaliavos kiekį, matavimo vienetą ir kainą.
III. ATSARGŲ REGISTRŲ DUOMENYS
7. Atsargų apyvartos žiniaraštyje apie atsargas nurodomi šie duomenys
7.1. įsigijimo data;
7.2. atsargų registro kodas;
7.3. pavadinimas;
7.4. matavimo vienetas;
7.5. įsigijimo savikaina;
7.6. atsargų grupė;
7.7. įkainojimo metodas;
7.8. įsigijimo šaltinis;
7.9. materialiai atsakingas asmuo;
7.10. nurašymo iš balanso apskaitos pagrindas. Atidavus naudoti ūkinį inventorių, jo duomenų kortelėje yra nurodomas nurašymo pagrindas iš apskaitos: „atiduotas naudoti“.
8. Registruojant apskaitoje su atsargų judėjimu susijusias ūkines operacijas (sunaudojimą, pardavimą, perdavimą, nurašymą) nurodoma
8.1. finansavimo šaltinis;
8.2. programa, kuriai vykdyti įsigytos ar sunaudotos atsargos;
8.3. priemonė;
8.4. valstybinė funkcija;
8.5. išlaidų ekonominės klasifikacijos straipsnis;
8.6. viešojo sektoriaus ūkio subjektas, jei iš jo įsigyjamos arba jam parduodamos atsargos.
IV. ATSARGŲ ĮSIGIJIMO REGISTRAVIMAS APSKAITOJE
9. Į atsargų įsigijimo ar pasigaminimo savikainą įtraukiamos visos įsigijimo, perdirbimo ir kitos išlaidos, susidariusios gabenant atsargas į jų buvimo vietą ir suteikiant joms būtiną tinkamam naudojimui būklę.
10. Atsargos registruojamos ir apskaitomos sąskaitų plano atsargų 20XX001 sąskaitose.
11. Atsargų įsigijimas registruojamas pagal sąskaitą faktūrą, priėmimo perdavimo aktą ar kitą atsargų įsigijimą patvirtinantį dokumentą. Registruojant atsargų įsigijimą, apskaitoje daromi šie įrašai
11.1. Kai atsargos įsigyjamos skolon, apskaitoje daromi šie įrašai
D 20XX001 Atsargų įsigijimo savikaina
K 6910001 Tiekėjams mokėtinos sumos
11.2. Kai už įsigyjamas atsargas tiekėjui buvo apmokėta iš anksto, gavus atsargas, apskaitoje daromi šie įrašai
D 20XX001 Atsargų įsigijimo savikaina
K 2111101 Išankstiniai apmokėjimai tiekėjams
11.3. Kai atsargos įsigyjamos per atskaitingą asmenį, kuriam buvo išduotas avansas atsargų pirkimui
D 20X0001 Atsargos
K 2292001 Gautinos sumos iš atskaitingų asmenų
11.4. Kai atsargos įsigyjamos per atskaitingą asmenį, kuriam avansas atsargų pirkimui nebuvo išduotas
D 20XX001 Atsargos
K 6926001 Kitos mokėtinos sumos darbuotojams (atskaitingiems asmenims)
12. Atsargų, priskiriamų prie nebaigtos statybos, apskaita tvarkoma tokia pat tvarka, kaip ir kitų atsargų, neatsižvelgiant į tai, kad jos yra registruojamos ilgalaikio turto sąskaitose. Jeigu, sukūrus ilgalaikį materialųjį turtą, dalis atsargų lieka nepanaudotos, turi būti mažinami ilgalaikio turto sąskaitų ir didinami atsargų sąskaitų likučiai. Įsigijus atsargas, kurios priskiriamos prie ilgalaikio turto (nebaigtos statybos), apskaitoje daromi šie įrašai
D 1210101,1210121 Nebaigtos statybos įsigijimo savikaina arba esminio pagerinimo darbai
K 6910001 Tiekėjams mokėtinos sumos.
13. Baigus ilgalaikio turto kūrimo darbus ir likus nepanaudotų medžiagų, šios medžiagos perkeliamos į atsargų sąskaitas. Perkeliant medžiagas iš nebaigtos statybos (ar esminio pagerinimo darbų) sąskaitos apskaitoje daromi šie įrašai
D 201X001 Atsargų įsigijimo savikaina
K 1210101,1210121 Nebaigtos statybos įsigijimo savikaina, esminio pagerinimo darbai
14. Įsigyjant medžiagas, žaliavas ar detales, kurios bus naudojamos inventoriaus ar kitų atsargų gamybai, apskaitoje registruojamos įsigytos medžiagos.
15. Į atsargų (medžiagų, žaliavų, ūkinio inventoriaus) įsigijimo savikainą įskaitoma
15.1. pirkimo kaina, atėmus pirkimo metu žinomas ir taikytas nuolaidas ir nukainojimus;
15.2. su įsigijimu susiję negrąžintini mokesčiai ir rinkliavos, muitai, akcizai, negrąžinamas PVM ir kt.;
15.3. transporto, išskyrus tas transportavimo sąnaudas, kai gabenama įstaigos transportu, krovimo ir kitos išlaidos, tiesiogiai priskirtinos atsargų įsigijimo išlaidoms.
16. Į atsargų įsigijimo savikainą neįskaitoma
16.1. nuolaidos ir nukainojimo sumos;
16.2. skolinimosi išlaidos, jei jos būtų;
16.3. viešųjų pirkimų organizavimo išlaidos;
16.4. transporto ir krovimo išlaidos, jeigu atsargas transportuoja įstaigos transportu.
17. Atsargų gabenimo į jų buvimo vietą ir parengimo jas tinkamai naudoti išlaidos, į atsargų įsigijimo savikainą įtraukiamos tik tuo atveju, jei, gavus išlaidas patvirtinančius dokumentus, atsargos dar nėra nurašytos iš apskaitos ir
17.1. sąskaita faktūra už paslaugas gaunama tą mėnesį, kurį įsigytos atsargos;
17.2. kai atsargų įsigijimo metu žinoma tiksli gabenimo išlaidų suma ir šios išlaidos yra sukaupiamos atsargų įsigijimo momentu.
18. Jei atsargų gabenimo ir paruošimo naudojimui išlaidoms apmokėti yra gautos finansavimo sumos kitoms išlaidoms, šias išlaidas įtraukus į atsargų įsigijimo savikainą, mažinamos gautos finansavimo sumos kitoms išlaidoms įsigyti ir registruojamos gautos finansavimo sumos atsargoms įsigyti. Registruojant finansavimo sumų paskirties pasikeitimą, apskaitoje daromi šie įrašai
D 42X2001 Finansavimo sumos kitoms išlaidoms (gautos)
K 42X1301 Finansavimo sumos atsargoms įsigyti (gautos)
19. Jei gavus atsargų gabenimo ir paruošimo naudojimui išlaidų pagrindimo dokumentus (pvz., sąskaitą faktūrą), finansavimo sumos joms apmokėti bus gaunamos pateikus mokėjimo paraišką, paraiškoje nurodomos ir apskaitoje registruojamos gautinos finansavimo sumos atsargoms, o ne kitoms išlaidoms įsigyti.
20. Jeigu sąskaitos faktūros už išlaidas, kurios patirtos gabenant atsargas į jų buvimo vietą ir sudarant sąlygas jas tinkamai naudoti, gaunamos kitą mėnesį po atsargų įsigijimo, o sąnaudos nebuvo sukauptos, nes nebuvo žinoma tiksli jų suma, ir dalis šių atsargų jau buvo perduotos naudoti arba nurašytos, tai atsargų gabenimo ir paruošimo naudojimui išlaidos pripažįstamos sąnaudomis.
21. Atsargų įsigijimo metu gautų nuolaidų suma mažinama atsargų įsigijimo savikaina. Kai nuolaidos ar nukainojimo sumos atsargų įsigijimo metu nežinomos, gautos nuolaidos registruojamos pagal nuolaidas patvirtinančius dokumentus šių dokumentų sudarymo data.
22. Jei, gavus nuolaidas patvirtinančius dokumentus, atsargos jau yra sunaudotos arba parduotos, nuolaidų ar nukainojimo suma mažinami atitinkami sąnaudų straipsniai.
23. Registruojant gautas nuolaidas ar atsargų nukainojimo sumas, kai atsargos įsigytos iš finansavimo sumų, apskaitoje daromi šie įrašai
23.1. Kai tiekėjams dar nesumokėta
D 6910001 Tiekėjams mokėtinos sumos
K 8XXXXXX Sąnaudos
D 701X003 Panaudotų finansavimo sumų atsargoms įsigyti pajamos
K 2282101 Sukauptos finansavimo pajamos
23.2. Kai tiekėjams jau sumokėta
D 2111101 Išankstiniai apmokėjimai tiekėjams
K 8XXXXXX Sąnaudos
D 701X003 Panaudotų finansavimo sumų atsargoms įsigyti pajamos
K 42X1302 Finansavimo sumos atsargoms įsigyti (panaudotos)
24. Jeigu atsargos dar neperduotos naudoti, neparduotos ar neperleistos, koreguojama atsargų įsigijimo savikaina. Registruojant gautas nuolaidas ar atsargų nuvertinimo sumas, apskaitoje daromi šie įrašai
24.1. Jei už atsargas tiekėjams dar nesumokėta
D 6910001 Tiekėjams mokėtinos sumos
K 20XX001 Atsargų įsigijimo savikaina
24.2. Jei už atsargas tiekėjams jau sumokėta
D 2111101 Išankstiniai mokėjimai tiekėjams
K 20XX001 Atsargų įsigijimo savikaina
25. Nemokamai gautas turtas, kuris atitinka atsargų pripažinimo kriterijus, įstaigos apskaitoje pripažįstamas atsargomis ir registruojamas atsargų sąskaitose, jeigu yra galimybė jas parduoti ar panaudoti įstaigos veikloje. Tokios atsargos registruojamos apskaitoje grynąja realizavimo verte pagal dokumentą, įrodantį atsargų gavimą. Jeigu nėra galimybės nemokamai gauto turto panaudoti savo veikloje arba parduoti, nes pasibaigęs jo galiojimo laikas arba dėl kitų priežasčių nelikę prekinės vertės, tuomet toks turtas pripažįstamas atliekomis ir apskaitoje neregistruojamas. Registruojant nemokamai gautas atsargas, apskaitoje daromi šie įrašai
25.1. Gavus atsargas nemokamai iš ne viešojo sektoriaus subjekto
D 20XX001 Atsargų įsigijimo savikaina
K 4261301 Finansavimo sumos iš kitų šaltinių atsargoms įsigyti (gautos)
25.2. Gavus atsargas iš kito viešojo sektoriaus subjekto
D 20XX001 Atsargų įsigijimo savikaina
K 42X1301 Finansavimo sumos atsargoms įsigyti (gautos)
26. Atsargos, įsigytos užsienio valiuta, ir kitos su atsargų įsigijimu susijusios išlaidos užsienio valiuta apskaitoje registruojamos litais (eurais) pagal atsargų pirminio pripažinimo dieną galiojusį Lietuvos banko nustatytą užsienio valiutos kursą ir vėliau dėl užsienio valiutos kurso pasikeitimo atsargų vertė neperskaičiuojama.
V. NEBAIGTA GAMINTI PRODUKCIJA IR NEBAIGTOS VYKDYTI SUTARTYS
27. Produkcija, kuri ataskaitinio laikotarpio pabaigoje nėra visiškai baigta gaminti ir dėl tos priežasties nėra tinkama parduoti ar naudoti įstaigos veikloje, vadinama nebaigta gamyba. Nebaigta gamyba apskaitoje registruojama faktine jai priskirtų tiesioginių ir netiesioginių gamybos išlaidų suma per ataskaitinį laikotarpį.
28. Pagaminta produkcija registruojama apskaitoje pasigaminimo savikaina, kurią sudaro tiesioginės ir netiesioginės gamybos išlaidos.
29. Konkretūs netiesioginių gamybos išlaidų paskirstymo pagamintai produkcijai ir nebaigtai gamybai kriterijai, atsižvelgiant į gamybos specifiką, tvirtinami įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens įsakymu.
30. Medžiagos ar žaliavos, atidavus jas į gamybą, registruojamos nebaigtos gamybos sąskaitose pagal medžiagų ar žaliavų perdavimo ir priėmimo aktą ar kitą atidavimo gaminti dokumentą. Atidavus atsargas į gamybą, apskaitoje daromi šie įrašai
D 2030001 Nebaigtos gaminti produkcijos pasigaminimo savikaina
K 201XX01 Atsargos
31. Pagaminus produkciją, pagal pagamintos produkcijos aktą atsargos registruojamos pagamintos produkcijos sąskaitose ir mažinama nebaigtos gamybos sąskaitos likučio suma. Registruojant pagamintą produkciją, apskaitoje daromi šie įrašai
D 2050001 Pagaminta produkcija
K 2030001 Nebaigtos gaminti produkcijos pasigaminimo savikaina
32. Paslaugų, kurių teikimas užtrunka ilgiau nei vieną ketvirtį, išlaidos iki jų suteikimo pabaigos registruojamos nebaigtų vykdyti sutarčių savikainos sąskaitose.
D 2040001 Nebaigtų vykdyti sutarčių savikaina
K 69XXX01 Mokėtinos sumos susijusios su vykdoma veikla
VI. ILGALAIKIS MATERIALUSIS IR BIOLOGINIS TURTAS, SKIRTAS PARDUOTI
33. Į atsargų grupę perkelto ilgalaikio materialiojo ir biologinio turto įsigijimo savikaina laikoma balansinė turto vertė, nustatyta šio turto perkėlimo į atsargų grupę dieną. Į atsargų grupę turtas perkeliamas nurodant jo įsigijimo savikainą, sukauptas nusidėvėjimo ir nuvertėjimo sumas.
34. Į atsargas perkeliamas ilgalaikis materialusis turtas, kuris yra pripažintas nereikalingu ir yra priimtas sprendimas jį parduoti. Toks turtas pergrupuojamas į atsargas, jei sprendimas priimtas ne tą patį ataskaitinį laikotarpį, kai vykdomas pardavimas
34.1. balansinė (likutinė vertė) lygi 0
D 2071001 Ilgalaikis materialusis turtas, skirtas parduoti
K 12XXXX1 Ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikaina
D 12XXXX4 Ilgalaikio materialiojo turto sukauptas nusidėvėjimas
K 2071004 Ilgalaikio materialiojo turto, skirto parduoti, sukauptas nusidėvėjimas
D 12XXXX3 Ilgalaikio materialiojo turto nuvertėjimas
K 2071003 Ilgalaikio materialiojo turto, skirto parduoti, nuvertėjimas
34.2. balansinė (likutinė) vertė nelygi nuliui
D 2071001 Ilgalaikis materialusis turtas, skirtas parduoti
K 12XXXX1 Ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikaina
D 12XXXX4 Ilgalaikio materialiojo turto sukauptas nusidėvėjimas
K 2071004 Ilgalaikio materialiojo turto, skirto parduoti, sukauptas nusidėvėjimas
D 12XXXX3 Ilgalaikio materialiojo turto nuvertėjimas
K 2071003 Ilgalaikio materialiojo turto, skirto parduoti, nuvertėjimas
Pergrupuojamas gautas finansavimas
D 42X1101 Finansavimo sumos ilgalaikiam turtui įsigyti (gautos)
K 42X1301 Finansavimo sumos atsargoms įsigyti (gautos)
VII. ATSARGŲ NUVERTĖJIMAS
35. Atsargų įsigijimo ar pasigaminimo savikainos sumažinimas iki grynosios realizavimo vertės atliekamas tam, kad turto balansinė vertė neviršytų būsimosios ekonominės naudos ar paslaugų vertės, kurią tikimasi gauti turtą pardavus, išmainius ar sunaudojus.
36. Pagal kiekvieno ataskaitinio laikotarpio paskutinės dienos būklę atsargos turi būti įvertintos grynąja realizavimo verte. Grynoji realizavimo vertė – realizavimo vertė atėmus įvertintas turto vieneto gamybos baigimo ir turto pardavimo, perleidimo ar mainų išlaidas.
37. Atsargos, kurios yra laikomos numatant jas perduoti nemokamai ar už simbolinį atlygį arba numatant jas sunaudoti tokių prekių gamybai, turi būti vertinamos įsigijimo arba pasigaminimo savikaina, bet ne grynąja realizavimo verte, t. y. jų nuvertėjimas nėra skaičiuojamas.
38. Atsargų vertė nustatoma inventorizacijos metu įvertinant atsargų būklę, galimus kokybės pažeidimus ir natūralias netektis. Už atsargų būklės pasikeitimų nustatymą ir įvertinimą atsakinga Administracijos direktoriaus įsakymu paskirta turto inventorizacijos komisija ir turto vertinimo komisija. Ji turi atsargų inventorizavimo apraše-sutikrinimo žiniaraštyje nurodyti faktinį atsargų kiekį ir vertę.
39. Jei atsargų grynoji realizavimo vertė yra didesnė už jų įsigijimo savikainą, įsigijimo savikaina apskaitoje nekoreguojama.
40. Jei atsargų grynoji realizavimo vertė mažesnė už jų įsigijimo savikainą, atsargų vertė turi būti sumažinta iki grynosios realizavimo vertės. Sumažinus atsargų vertę, registruojamos atsargų nuvertėjimo sąnaudos. Jei atsargoms įsigyti buvo gautos finansavimo sumos, registruojant nuvertėjimo sąnaudas kartu registruojamos ir panaudotos finansavimo pajamos.
41. Atsargos nuvertinamos ir jų įsigijimo savikaina mažinama iki grynosios realizavimo vertės, kai
41.1. atsargos sugenda arba yra sugadintos;
41.2. atsargos yra visiškai ar iš dalies pasenusios;
41.3. atsargų pardavimo kaina sumažėjo arba išaugo jų gamybos užbaigimo, pardavimo, mainų ar paskirstymo išlaidos;
41.4. atsargų, naudojamų viešosioms paslaugoms teikti, rinkos kainų sumažėjimas lemia ir pačios viešosios paslaugos kainos sumažėjimą, ir akivaizdu, kad suteiktų paslaugų savikaina viršys joms teikti naudojamų atsargų grynąją realizavimo vertę.
42. Atsargų vertė mažinama iki grynosios realizavimo vertės pagal kiekvieną atsargų vienetą. Jeigu neįmanoma nustatyti vieno atsargų vieneto grynosios realizavimo vertės, panašūs ar susiję atsargų vienetai yra grupuojami pagal vartojamąsias savybes, vartotojus, pagaminimo ar pardavimo vietą ar kitą pasirinktą požymį ir vertė mažinama kiekvienai vienarūšių atsargų grupei atskirai. Registruojant atsargų nuvertėjimą, apskaitoje daromi šie įrašai
42.1. kai atsargos įsigytos iš finansavimo sumų ir finansavimo sumos jau gautos arba joms gauti pateikta paraiška
D 8709001 Nuvertėjimo sąnaudos
K 20XX003 Atsargų nuvertėjimas
D 42X1302 Finansavimo sumos atsargoms įsigyti (panaudotos)
K 701X003 Panaudotų finansavimo sumų atsargoms įsigyti pajamos
42.2. kai atsargos įsigyjamos iš finansavimo sumų, bet finansavimo sumos dar negautos ir joms gauti paraiška nepateikta
D 8709001 Nuvertėjimo sąnaudos
K 20XX003 Atsargų nuvertėjimas
K 2282101 Sukauptos finansavimo pajamos
K 701X003 Panaudotų finansavimo sumų atsargoms įsigyti pajamos
mėnesio pabaigoje registruojamos panaudotos finansavimo sumos
42.3. kai atsargos įsigytos iš įstaigos uždirbtų lėšų
D 8709001 Nuvertėjimo sąnaudos
K 20XX003 Atsargų nuvertėjimas
43. Išnykus aplinkybėms, dėl kurių buvo sumažinta atsargų balansinė vertė, atsargų vertė apskaitoje turi būti parodyta taip, kad nauja balansinė vertė būtų lygi patikslintai grynajai realizavimo vertei, bet ne didesnė negu atsargų įsigijimo savikaina. Registruojant atsargų nuvertėjimo sumažėjimą, apskaitoje daromi šie įrašai
43.1. jei nuvertintos atsargos buvo įsigytos iš finansavimo sumų
D 20XX003 Atsargų nuvertėjimas
K 8709001 Nuvertėjimo sąnaudos
ir
D 701X003 Panaudotų finansavimo sumų atsargoms įsigyti pajamos
K42X3002 Finansavimo sumos atsargoms įsigyti (panaudotos)
arba
D 20XX003 Atsargų nuvertėjimas
K 8709001 Nuvertėjimo sąnaudos
ir
D 701X003 Panaudotų finansavimo sumų atsargoms įsigyti pajamos
K2282101 Sukauptos finansavimo pajamos
43.2. jei nuvertintos atsargos buvo įsigytos iš įstaigos uždirbtų lėšų
D 20XX003 Atsargų nuvertėjimas
K 8709001 Nuvertėjimo sąnaudos
VIII. ATSARGŲ INVENTORIZACIJA
44. Atsargos inventorizuojamos remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, nustatančiais atsargų inventorizacijos taisykles.
45. Už atsargų apskaitą atsakingas Apskaitos skyriaus darbuotojas parengia inventorizavimo aprašus-sutikrinimo žiniaraščius nurodydamas atsargų vieneto pavadinimus, buvimo vietą ir materialiai atsakingus asmenis.
46. Atsargų inventorizavimui Administracijos direktoriaus įsakymu sudaroma inventorizacijos komisija (centrinė ir padalinių).
47. Atsargos inventorizuojamos atskirai kiekvienoje jų buvimo vietoje ir pas kiekvieną už jų saugojimą atsakingą asmenį.
48. Atskiri inventorizavimo aprašai-sutikrinimo žiniaraščiai sudaromi inventorizuojant balansinėse ir nebalansinėse sąskaitose apskaitomas atsargas, sugedusias ir netinkamas naudoti, priimtas saugoti, perdirbti, perduoti arba parduoti atsargas.
49. Atsargos į inventorizavimo aprašą-sutikrinimo žiniaraštį įrašomos pagal apskaitoje naudojamą jų pavadinimą ir mato vienetus. Inventorizavimo apraše-sutikrinimo žiniaraštyje materialiai atsakingas asmuo ar asmenys privalo savo parašu patvirtinti inventorizavimo apraše-sutikrinimo žiniaraštyje nurodytų duomenų teisingumą.
50. Jeigu materialiai atsakingas asmuo ar asmenys turi pretenzijų dėl inventorizavimo duomenų teisingumo, vadovo įsakymu sudaryta inventorizacijos komisija arba jo įgalioti asmenys turi dar kartą perskaičiuoti (pasverti, išmatuoti) inventorizuojamą turtą.
51. Administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta inventorizacijos komisija arba jo įgalioti asmenys, inventorizuodami atsargas, jas suskaičiuoja, pasveria, išmatuoja arba naudoja kitus kiekio nustatymo būdus. Komisija inventorizavimo aprašuose-sutikrinimo žiniaraščiuose patvirtina atsargų buvimo ar nebuvimo faktą ir pastabose pažymi atsargų būklės pasikeitimus (pavyzdžiui, netinkama naudoti, sugadinta).
52. Radę skirtumų tarp atsargų likučių apskaitoje ir faktiškai rastų atsargų, turi patikrinti, ar šie skirtumai neatsirado dėl atsargų judėjimo inventorizacijos metu.
53. Visi skirtumai, susiję su atsargų judėjimu iki faktinės inventorizacijos atlikimo dienos, turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Jeigu tokių dokumentų nėra, skirtumus būtina pažymėti inventorizavimo apraše-sutikrinimo žiniaraštyje ir apskaitoje registruoti atsargų trūkumą arba perteklių.
54. Radusi apskaitoje neužregistruotų atsargų, taip pat atsargų, kurioms pagrįsti nėra pirminių apskaitos dokumentų, vadovo įsakymu sudaryta inventorizacijos komisija arba jo įgalioti asmenys į inventorizavimo aprašą-sutikrinimo žiniaraštį turi įrašyti trūkstamus šių atsargų duomenis ir techninius rodiklius.
55. Inventorizavimo metu rastas atsargų perteklius įvertinamas grynąja realizavimo verte. Grynajai realizavimo vertei nustatyti vadovo įsakymu sudaroma komisija, kuri taip pat turi nustatyti, kada ir kam leidus buvo įsigytos inventorizacijos metu rastos apskaitoje neužregistruotos atsargos, kur buvo nurašytos jų įsigijimo išlaidos. Registruojant apskaitoje atsargų perteklių, daromi šie įrašai
55.1. radus neužregistruotų atsargų, jos registruojamos atsargų įsigijimo savikainos sąskaitose ir didinamos finansavimo sumos gautos iš kitų šaltinių
D 20XX001 Atsargos
K 4261301 Finansavimo sumos atsargoms įsigyti iš kitų šaltinių (gautos)
55.2. radus neteisingai nurašytų atsargų, jos registruojamos atsargų įsigijimo savikainos sąskaitose ir mažinamos sąnaudos
55.2.1. jei neteisingai nurašytos atsargos buvo įsigytos iš finansavimo sumų
D 20XX001 Atsargos
K 871000X Sunaudotų ir parduotų atsargų savikaina,
arba
D 20XX001 Atsargos
K 8800004 Sunaudotų ir parduotų atsargų savikaina
ir
D 701X003 Panaudotų finansavimo sumų atsargoms įsigyti pajamos
K 42X1302 Finansavimo sumos atsargoms įsigyti (panaudotos)
55.2.2. jei neteisingai nurašytos atsargos buvo įsigytos iš įstaigos uždirbtų lėšų
D 20XX001 Atsargos
K 871000X Sunaudotų ir parduotų atsargų savikaina,
arba
D 20XX001 Atsargos
K 8800004 Sunaudotų ir parduotų atsargų savikaina
55.2.3. jei neteisingai nurašytos kitam viešojo sektoriaus subjektui perduotos atsargos
D 20XX001 Atsargos
K 4261303 Finansavimo sumos atsargoms įsigyti (perduotos)
56. Jeigu inventorizacijos metu nustatoma trūkumų ir nusprendžiama trūkstamas sumas išieškoti, atsargų trūkumas registruojamas kaip išieškotina suma. Registruojant išieškotinas sumas, apskaitoje daromi šie buhalteriniai įrašai
D 2293001 Išieškotinos sumos už padarytą žalą
K 20XX001 Atsargos
ir
D 42X1304 Finansavimo sumos atsargoms įsigyti grąžintos
K 686X001 Grąžintinos finansavimo sumos
57. Jeigu inventorizacijos metu nustatytų trūkumų išieškoti neįmanoma, atsargos nurašomos ir pajamomis pripažįstamos finansavimo sumos, iš kurių atsargos buvo įsigytos.
D 8709002 Nurašytų sumų sąnaudos
K20XX001 Atsargos
D 42X1302 Finansavimo sumos atsargoms įsigyti (panaudotos
K 701X003 Panaudotų finansavimo sumų atsargoms įsigyti pajamos
IX. ATSARGŲ NURAŠYMAS
58. Atsargų sunaudojimas, pardavimas arba perleidimas apskaitoje registruojamas pagal nuolatinį atsargų rodymo apskaitoje būdą. Taikant šį būdą, buhalterinėje apskaitoje registruojama kiekviena su atsargų sunaudojimu, pardavimu ar perleidimu susijusi ūkinė operacija.
59. Atsargos, sunaudotos veikloje, nurašomos taikant konkrečių kainų būdą, tai reiškia, kad sunaudoti konkretūs atsargų vienetai turi būti rodomi konkrečia jų įsigijimo ar pasigaminimo savikaina.
60. Atsargų sunaudojimas įforminamas atsargų nurašymo aktu. Atsargų nurašymo aktus parengia materialiai atsakingas darbuotojas. Nurašymo aktą tvirtina Administracijos direktorius arba jo įgaliotas darbuotojas.
61. Atsargos gali būti nurašomos šiais atvejais
61.1. sunaudojus ilgalaikio materialiojo turto priežiūrai, eksploatacijai, remontui, rekonstrukcijai ar naujai statybai;
61.2. sunaudojus teikiant viešąsias paslaugas;
61.3. sunaudojus įstaigos ūkio reikmėms;
61.4. pripažinus atsargas nereikalingomis arba netinkamomis naudoti teisės aktų nustatyta tvarka, kai
61.4.1. jos nepataisomai sugedo arba buvo sugadintos;
61.4.2. jų ekonomiškai netikslinga parduoti viešuosiuose prekių aukcionuose (kai laukiamos įplaukos, pardavus atsargas viešuose prekių aukcionuose rinkos kainomis būtų mažesnės už aukciono organizavimo išlaidas);
61.4.3. jų nepavyko parduoti viešuose prekių aukcionuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir nėra daugiau kur jų panaudoti;
61.5. atidavus naudoti ūkinį inventorių;
61.6. pardavus;
61.7. dėl trečiųjų asmenų veikos;
61.8. neatlygintinai perdavus kitiems subjektams;
61.9. praradus atsargas (pvz., dėl stichinės nelaimės);
61.10. nustačius atsargų trūkumą inventorizacijos metu.
62. Nurašant atiduotas naudoti arba sunaudotas atsargas, kurios įsigytos iš finansavimo sumų, daromi įrašai
62.1. kai atsargos sunaudotos įstaigos pagrindinei veiklai
D 8710001 Sunaudotų atsargų savikaina
K 20XX001 Atsargos
D 42X1302 Finansavimo sumos atsargoms įsigyti (panaudotos)
K 701X003 Panaudotų finansavimo sumų atsargoms įsigyti pajamos
62.2. kai atsargos sunaudotos kitai veiklai
D 8800004 Sunaudotų ir parduotų atsargų savikaina
K 20XX001 Atsargos
D 42X1302 Finansavimo sumos atsargoms įsigyti (panaudotos)
K 701X003 Panaudotų finansavimo sumų atsargoms įsigyti pajamos
63. Nurašant atiduotas naudoti arba sunaudotas atsargas, kurios įsigytos iš įstaigos uždirbtų lėšų, daromi įrašai
63.1. kai atsargos sunaudotos įstaigos pagrindinei veiklai
D 8710001 Sunaudotų atsargų savikaina
K 20XX001 Atsargos
63.2. kai atsargos sunaudotos kitai veiklai
D 8800004 Sunaudotų ir parduotų atsargų savikaina
K 20XX001 Atsargos
64. Nurašant atsargas ilgalaikio materialiojo turto esminio pagerinimo darbams atlikti, nurašymo aktas pildomas dėl kiekvieno ilgalaikio materialiojo turto objekto atskirai, nurodant šių objektų inventoriaus numerius.
64.1. Registruojamas atsargų sunaudojimas ilgalaikio turto esminio pagerinimo darbams
D 1210121 Esminio pagerinimo darbų įsigijimo savikaina
K 201X001 Atsargos
64.2. Mažinamos finansavimo sumos, gautos atsargoms įsigyti, ir registruojamos finansavimo sumos ilgalaikiam turtui įsigyti.
D 42X1301 Finansavimo sumos atsargoms įsigyti (gautos)
K 42X1101 Finansavimo sumos ilgalaikiam turtui įsigyti (gautos)
65. Nurašant atsargas, sunaudotas ilgalaikio materialiojo turto priežiūrai ir eksploatavimui, gali būti pildomas vienas nurašymo aktas, ir kiekvienos nurašomų atsargų pozicijos skiltyje „pastaba“ nurodoma ilgalaikio materialiojo turto inventoriaus numeriai. Registruojant atsargų sunaudojimą ilgalaikio turto paprastam remontui ir eksploatacijai, apskaitoje daromi šie įrašai
65.1. Jeigu atsargos įsigyjamos iš finansavimo sumų, ir finansavimas jau gautas arba jam gauti pateikta paraiška
D 8708001 Paprasto remonto ir eksploatavimo sąnaudos
K 20XX001 Atsargos
D 42X1302 Finansavimo sumos atsargoms įsigyti (panaudotos)
K 701X003 Panaudotų finansavimo sumų atsargoms įsigyti pajamos
arba
D 8800008 Kitos veiklos kitos sąnaudos
K 20XX001 Atsargos
D 42X1302 Finansavimo sumos atsargoms įsigyti (panaudotos)
K 701X003 Panaudotų finansavimo sumų atsargoms įsigyti pajamos
65.2. Jeigu atsargos įsigyjamos iš finansavimo sumų, bet finansavimas dar negautas ir paraiška nepateikta
D 8708001 Paprasto remonto ir eksploatavimo sąnaudos
K 20XX001 Atsargos
D 2282101 Sukauptos finansavimo pajamos
K 701X003 Panaudotų finansavimo sumų atsargoms įsigyti pajamos
arba
D 8800008 Kitos veiklos kitos sąnaudos
K 20XX001 Atsargos
D 2282101 Sukauptos finansavimo pajamos
K 701X003 Panaudotų finansavimo sumų atsargoms įsigyti pajamos
65.3. Jei atsargos įsigytos iš įstaigos uždirbtų lėšų
D 8708001 Paprasto remonto ir eksploatavimo sąnaudos
K 20XX001 Atsargos
arba
D 8800008 Kitos veiklos kitos sąnaudos
K 20XX001 Atsargos
66. Ūkinis inventorius atiduodamas naudoti pagal turto atidavimo naudoti aktą (3 priedas). Minėtą aktą pasirašo šie asmenys
66.1. tvirtina Administracijos direktorius arba jo įgaliotas kitas asmuo;
66.2. asmuo, išdavęs naudoti ūkinį inventorių;
66.3. asmuo, gavęs naudoti minėtą inventorių.
67. Visas atiduotas naudoti ūkinis inventorius, pavyzdžiui, specialieji drabužiai, apranga, avalynė, patalynė, automobilių padangos ir akumuliatoriai, kiti įstaigos vadovo įsakymu nurodyti ūkinio inventoriaus objektai, atidavus naudoti, registruojami nebalansinėse sąskaitose.
68. Pagal pasirašytą turto atidavimo naudoti aktą, atiduotas naudoti ūkinis inventorius nurašomas, pripažįstant sąnaudas ir registruojamas nebalansinėse sąskaitose
68.1. Registruojamas atiduotas naudoti inventorius, kuris įsigyjamas iš finansavimo sumų, kai finansavimo sumos dar negautos ir paraiška nepateikta
D 8710001 Sunaudotų atsargų savikaina
K 202X001 Ūkinis inventorius
D 2282101 Sukauptos finansavimo pajamos
K 701X003 Panaudotų finansavimo sumų atsargoms įsigyti pajamos
arba
D 8800004 Sunaudotų ir parduotų atsargų savikaina
K 202X001 Ūkinis inventorius
D 2282101 Sukauptos finansavimo pajamos
K 701X003 Panaudotų finansavimo sumų atsargoms įsigyti pajamos
68.2. Registruojamas atiduotas naudoti inventorius, įsigytas iš finansavimo sumų, kai finansavimo sumos jau gautos arba joms gauti pateikta paraiška
D 8710001 Sunaudotų atsargų savikaina
K 202X001 Ūkinis inventorius
D 42X1302 Finansavimo sumos atsargoms įsigyti (panaudotos)
K 701X003 Panaudotų finansavimo sumų atsargoms įsigyti pajamos
arba
D 8800004 Sunaudotų ir parduotų atsargų savikaina
K 202X001 Ūkinis inventorius
D 42X1302 Finansavimo sumos atsargoms įsigyti (panaudotos
K 701X003 Panaudotų finansavimo sumų atsargoms įsigyti pajamos
68.3. Registruojamas atiduotas naudoti inventorius, įsigytas iš įstaigos uždirbtų lėšų
D 8710001 Sunaudotų atsargų savikaina
K 202XX01 Ūkinis inventorius
arba
D 8800004 Sunaudotų ir parduotų atsargų savikaina
K 202XX01 Ūkinis inventorius
69. Atsargos, kurios naudojamos tik vieną kartą, pavyzdžiui, ūkinės medžiagos, raštinės reikmenys, sanitarijos ir higienos paskirties priemonės, kitos medžiagos ūkio reikmėms ir ūkinis inventorius, kuris naudojamas daugiau kaip vieną kartą, tačiau jo vieneto įsigijimo savikaina mažesnė kaip 30 litų (9 EUR), atidavus naudoti, nurašomos iš karto neperkeliant į nebalansines sąskaitas.
70. Geriamo vandens įsigijimo išlaidos pripažįstamos sąnaudomis pagal sąskaitą faktūrą, iš karto jį įsigijus, nesurašant nurašymo akto.
71. Registruojant apskaitoje atiduotas naudoti medžiagas, kurios sunaudojamos per vieną kartą, todėl neregistruojamos nebalansinėse sąskaitose, daromi šie įrašai
71.1. jeigu atsargos įsigytos iš finansavimo sumų, kai finansavimo sumos jau gautos arba joms gauti pateikta paraiška
D 8710001 Sunaudotų atsargų savikaina
K 20XX001 Atsargos
D 42X1302 Finansavimo sumos atsargoms įsigyti (panaudotos)
K 701X003 Panaudotų finansavimo sumų atsargoms įsigyti pajamos
arba
D 8800004 Sunaudotų ir parduotų atsargų savikaina
K 20XX001 Atsargos
D 42X1302 Finansavimo sumos atsargoms įsigyti (panaudotos)
K 701X003 Panaudotų finansavimo sumų atsargoms įsigyti pajamos
71.2. jeigu atsargos įsigytos iš finansavimo sumų, kai finansavimo sumos dar negautos ir paraiška joms gauti nepateikta
D 8710001 Sunaudotų atsargų savikaina
K 20XX001 Atsargos
D 2282101 Sukauptos finansavimo pajamos
K 701X003 Panaudotų finansavimo sumų atsargoms įsigyti pajamos
arba
D 8800004 Sunaudotų ir parduotų atsargų savikaina
K 20XX001 Atsargos
D 2282101 Sukauptos finansavimo pajamos
K 701X003 Panaudotų finansavimo sumų atsargoms įsigyti pajamos
71.3. atsargos įsigytos iš įstaigos uždirbtų lėšų
D 8710001 Sunaudotų atsargų savikaina
K 20XX001 Atsargos
arba
D 88XX004 Sunaudotų ir parduotų atsargų savikaina
K 20XX001 Atsargos
72. Pripažinus atsargas netinkamomis naudoti, atsargos nurašomos pagal pripažinto nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti trumpalaikio turto nurašymo ir likvidavimo aktą. Pripažinto nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti trumpalaikio turto nurašymo ir likvidavimo aktą parengia materialiai atsakingas darbuotojas Administracijos direktoriaus įsakymu sudarytos turto nurašymo komisijos arba jo įgaliotų asmenų siūlymu. Pripažinto nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti trumpalaikio turto nurašymo ir likvidavimo aktą tvirtina Administracijos direktorius arba jo įgaliotas asmuo.
73. Patvirtintas pripažinto nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti trumpalaikio turto nurašymo ir likvidavimo aktas per 10 darbo dienų, bet ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos, turi būti pateiktas Apskaitos skyriui. Nurašant netinkamas naudoti atsargas, apskaitoje daromi šie įrašai
73.1. kai atsargos iki nurašymo ir likvidavimo nebuvo nuvertintos
D 8709002 Nurašytų atsargų savikaina
K 20XX001 Atsargos
D 42X1302 Finansavimo sumos atsargoms įsigyti (panaudotos)
K 701X003 Panaudotų finansavimo sumų atsargoms įsigyti pajamos
73.2. kai atsargos jau anksčiau buvo nuvertintos ir jų balansinė vertė buvo lygi nuliui
D 20XX003 Atsargų nuvertėjimas
K 20XX001 Atsargos
74. Parduotos atsargos nurašomos pagal pardavimo sąskaitą faktūrą arba priėmimo ir perdavimo aktą nurodant jo surašymo datą.
75. Atsargas sugadinus, praradus dėl materialiai atsakingo ar kito asmens kaltės, jei yra galimybė atsargų praradimo žalą išieškoti iš šio asmens, nurašomos sugadintos ar prarastos atsargos ir registruojamos iš kalto asmens išieškotinos sumos už padarytą žalą, kartu registruojamos grąžintos į biudžetą finansavimo sumos, jeigu atsargos įsigytos iš finansavimo sumų.
75.1. registruojamos išieškotinos sumos ir nurašomos prarastos atsargos
D 2293001 Išieškotinos sumos už padarytą žalą
K 20XX001 Atsargos
75.2. registruojamos į biudžetą grąžintos finansavimo sumos, jei išieškotas sumas įstaiga turi grąžinti į biudžetą
D 42X1304 Finansavimo sumos atsargoms įsigyti (grąžintos)
K 6951103 Kitos sukauptos mokėtinos sumos
76. Atsargas sugadinus, praradus, pavogus ir nesant galimybės nustatyti kaltininko arba išieškoti atsargų praradimo žalą iš kaltininko, registruojamos atsargų nurašymo sąnaudos ir pajamomis pripažįstamos finansavimo sumos, iš kurių atsargos buvo įsigytos.
76.1. registruojamas sugadintų atsargų, įsigytų iš finansavimo sumų nurašymas, kai nėra galimybės išieškoti žalos
D 8709002 Nurašytų atsargų savikaina
K 20XX001 Atsargos
D 42X1302 Finansavimo sumos atsargoms įsigyti (panaudotos)
K 701X003 Panaudotų finansavimo sumų atsargoms įsigyti pajamos
76.2. registruojamas sugadintų atsargų, įsigytų iš įstaigos uždirbtų lėšų nurašymas, kai nėra galimybės išieškoti žalos
D 8709002 Nurašytų atsargų savikaina
K 20XX001 Atsargos
77. Perdavus atsargas neatlygintinai kitam viešojo sektoriaus subjektui, registruojamas gautų finansavimo sumų ir atsargų sumažėjimas. Registruojant atsargų perdavimą, daromi šie įrašai
K 20X0001 Atsargos
D 42X1303 Finansavimo sumos atsargoms įsigyti (perduotos)
Perdavus atsargas seniūnijoms Apskaitos skyriaus ir seniūnijų apskaitoje registruojamas atsargų pergrupavimas (+,-). Seniūnijų vyresnieji buhalteriai surašo laisvos formos atsargų perdavimo pažymą, nurodydami atsargų pavadinimą, kiekį, įsigijimo savikainą, finansavimo šaltinį, programą, priemonę, valstybinę funkciją, ekonominės klasifikacijos straipsnį.
78. Perdavus atsargas neatlygintinai ne viešojo sektoriaus subjektui, nurašant perduotas atsargas, kurios įsigytos iš finansavimo sumų, kartu registruojamos finansavimo pajamos. Registruojant atsargų perdavimą, daromi šie įrašai
D 8709002 Nurašytų atsargų savikaina
K 20XX001 Atsargos
D 42X1302 Finansavimo sumos atsargoms įsigyti (panaudotos)
K 701X003 Panaudotų finansavimo sumų atsargoms įsigyti pajamos
79. Perdavus atsargas neatlygintinai ne viešojo sektoriaus subjektui, nurašant perduotas atsargas, kurios įsigytos iš įstaigos uždirbtų lėšų, registruojant atsargų perdavimą, daromi šie įrašai;
D 8709002 Nurašytų atsargų savikaina
K 20XX001 Atsargos
80. Perdavus naudoti ūkinį inventorių kitiems subjektams pagal panaudos sutartis, pagal priėmimo ir perdavimo akto prie panaudos sutarties informaciją perduotas ūkinis inventorius nurašomas į sąnaudas ir užregistruojamas nebalansinėje sąskaitoje. Registruojant ūkinio inventoriaus perdavimą naudoti pagal panaudos sutartis, apskaitoje registruojama
80.1. kai inventorius įsigytas iš finansavimo sumų ir finansavimas jau gautas arba jam gauti pateikta paraiška
D 8710001 Sunaudotų atsargų savikaina
K 202X001 Ūkinis inventorius
D 42X1302 Finansavimo sumos atsargoms įsigyti (panaudotos)
K 701X003 Panaudotų finansavimo sumų atsargoms įsigyti pajamos
80.2. kai inventorius įsigytas iš finansavimo sumų, bet ir finansavimas dar negautas ir paraiška jam gauti nepateikta
D 8710001 Sunaudotų atsargų savikaina
K 202X001 Ūkinis inventorius
D 2282101 Sukauptos finansavimo pajamos
K 701X003 Panaudotų finansavimo sumų atsargoms įsigyti pajamos
80.3. kai inventorius įsigytas iš įstaigos uždirbtų lėšų
D 8710001 Sunaudotų atsargų savikaina
K 202X001 Ūkinis inventorius
X. NEBALANSINĖ ATSARGŲ APSKAITA
81. Nebalansinėse sąskaitose turi būti registruojama
81.1. nemokamai gautos atsargos, kurios netinkamos naudoti įstaigos veikloje;
81.2. atiduotas naudoti ūkinis inventorius;
81.3. iš trečiųjų šalių priimtos saugoti atsargos;
81.4. prarastos atsargos;
81.5. visiškai nusidėvėjusio ilgalaikio materialiojo turto liekamosios medžiagos, skirtos parduoti arba naudoti savo veikloje (atsarginės dalys, metalo laužas).
82. Nemokamai gautos atsargos kontrolės tikslais registruojamos nebalansinėse sąskaitose šiais atvejais
82.1. jei tokias atsargas numatyta sunaikinti, todėl jos iš nebalansinės apskaitos yra nurašomos, kai yra sunaikinamos;
82.2. bešeimininkės atsargos nebalansinėse sąskaitose rodomos, kol teisės aktų nustatyta tvarka jos pripažįstamos valstybės ar savivaldybės nuosavybe.
83. Ūkinis inventorius kontrolės tikslais registruojamas nebalansinėse sąskaitose kiekine ir vertine išraiška pagal turto priklausomybę materialiai atsakingiems asmenims. Atiduotas naudoti ūkinis inventorius registruojamas nebalansinėse sąskaitose, darant šiuos įrašus
D 0210001 Naudojamas inventorius
K 0000002 Nebalansinė tarpinė sąskaita
84. Ūkinis inventorius nurašomas iš nebalansinės sąskaitos pasibaigus jo naudojimo terminui, jam susidėvėjus, jį sugadinus ar praradus teisės aktų nustatyta tvarka.
85. Susidėvėję specialieji drabužiai, apranga, avalynė, automobilių padangos, akumuliatoriai ir kiti ūkinio inventoriaus objektai nurašomi iš nebalansinės apskaitos ir likviduojami pasibaigus jų norminiam eksploatavimo laikui, kuris nustatomas Administracijos direktoriaus įsakymu arba jo įgaliotos komisijos nurodytais eksploatavimo normatyvais.
86. Nebetinkamas naudoti ar prarastas ūkinis inventorius nurašomas iš nebalansinės apskaitos ūkinio inventoriaus nurašymo aktu. Ūkinio inventoriaus nurašymo aktą parengia materialiai atsakingas darbuotojas Administracijos direktoriaus įsakymu sudarytos turto inventorizacijos ar turto nurašymo komisijos arba jo įgaliotų asmenų siūlymu. Ūkinio inventoriaus nurašymo aktą tvirtina Administracijos direktorius arba jo įgalioti asmenys. Ūkinis inventorius iš nebalansinės sąskaitos nurašomas pagal ūkinio inventoriaus nurašymo akto sudarymo datą. Gavus Administracijos direktoriaus arba jo įgalioto asmens patvirtintą susidėvėjusio inventoriaus nurašymo aktą, inventorius nurašomas iš nebalansinių sąskaitų, darant šiuos įrašus
D 0000002 Nebalansinė tarpinė sąskaita
K 0210001 Naudojamas inventorius
87. Jeigu ūkinis inventorius iš nebalansinių sąskaitų perduodamas kitam viešojo sektoriaus subjektui pagal perdavimo priėmimo aktą, viešojo sektoriaus subjektas, gavęs šį turtą, savo apskaitoje turi registruoti nebalansinėse sąskaitose ir, jei reikia, tik po to jį perkelti į balansą, nurodydamas jo įsigijimo savikainą arba grynąją realizavimo vertę, pirminį šio turto įsigijimo finansavimo šaltinį, jei šis yra žinomas, arba finansavimo sumų šaltinį, iš kurio per praėjusius ataskaitinius metus viešojo sektoriaus subjektas gavo daugiausia lėšų. Nurašant ūkinį inventorių iš nebalansinių sąskaitų daromi šie įrašai
D 0000002 Nebalansinė tarpinė sąskaita
K 0210001 Naudojamas inventorius
88. Jei ūkinis inventorius gaunamas nemokamai iš kito viešojo sektoriaus subjekto, kuris jį apskaitė nebalansinėse sąskaitose, toks gautas turtas apskaitomas nebalansinėse sąskaitose pagal nurodytą įsigijimo savikainą arba grynąja realizavimo verte, nurodant finansavimo šaltinį ir tik po to, jei reikalinga gali būti perkeltas iš nebalansinių sąskaitų į balansą.
89. Priduodant į metalo laužą trumpalaikį turtą iš nebalansinių sąskaitų registruojamos tik pajamos
D 2261001 Gautinos sumos už parduotas prekes
K 7411001 Apskaičiuotos pajamos už parduotas prekes
89.1 jei 50 proc. gautos sumos turi būti neatlygintinai pervedama į biudžetą, registruojamos pervestinos sumos
D 7431001 Pervestinos sumos už parduotas prekes
K 6951103 Kitos sukauptos mokėtinos sumos
89.2. gavus pinigus iš pirkėjo
D 24XXXXX Pinigai banko sąskaitoje
K 2261001 Gautinos sumos už parduotas prekes
D 6951103 Kitos sukauptos mokėtinos sumos
K 6850001 Kitos pervestinos sumos
89.3. gautos lėšos pervedamos į biudžetą (valstybinę mokesčių inspekciją);
D 6850001 Kitos pervestinos lėšos
K 24XXXXX Pinigai banko sąskaitoje
90. Prarastos atsargos nebalansinėse sąskaitose rodomos, kol sueina senaties terminas pagal Civilinį kodeksą.
XI. VIDAUS DOKUMENTAI
91. Įstaigoje naudojami šie su atsargomis susiję vidaus dokumentai
91.1. Atsargų nurašymo aktas (1 priedas);
91.2. Pripažinto nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti trumpalaikio turto nurašymo ir likvidavimo aktas (2 priedas);
91.3. Turto atidavimo naudoti aktas, surašomas, kai atiduodamas naudoti ūkinis inventorius ir kitos atsargos (3 priedas);
91.4. Ūkinio inventoriaus nurašymo aktas surašomas tuomet, kai atiduotas naudoti ūkinis inventorius pripažįstamas netinkamu naudoti arba atiduoti atliekoms (4 priedas);
91.5. Inventorizacijos aprašas-sutikrinimo žiniaraštis (5 priedas);
91.6. Atsargų nuvertėjimo apskaičiavimo pažyma (6 priedas);
91.7. Atsargų nuvertėjimo panaikinimo pažyma (7 priedas).
92. Šio tvarkos aprašo 91 punkte nurodytus aktus, pažymas rengia materialiai atsakingi asmenys, Administracijos direktoriaus įsakymu paskirtos komisijos ar jo įgalioti asmenys, tvirtina Administracijos direktorius, o seniūnijose ̶ seniūnai.
__________________________
PATVIRTINTA
Panevėžio rajono savivaldybės administracijos
direktoriaus 2010 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. A-269
(Panevėžio rajono savivaldybės administracijos
direktoriaus 2014 m. spalio 21 d. įsakymo Nr. A-1108
redakcija)
PANEVĖŽIO RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS ILGALAIKIO MATERIALIOJO TURTO APSKAITOS TVARKOS APRAŠAS
I. ilgalaikio MATERIALIOJO TURTO PRIPAŽINIMAS
1. Ilgalaikis materialusis turtas pripažįstamas ir registruojamas Panevėžio rajono savivaldybės administracijos (toliau ̶ įstaiga) apskaitoje, jei jis atitinka ilgalaikio materialiojo turto apibrėžtį ir šiuos pripažinimo kriterijus, pateiktus 12-ajame VSAFAS „Ilgalaikis materialusis turtas“
1.1. pagrįstai tikėtina, kad viešojo sektoriaus subjektas būsimaisiais laikotarpiais iš turto gaus ekonominės naudos;
1.2. galima patikimai nustatyti turto įsigijimo ar pasigaminimo savikainą;
1.3. viešojo sektoriaus subjektas turi teisę tuo turtu disponuoti ir jį kontroliuoti. Viešojo sektoriaus subjektas kontroliuoja turtą, jei jis turi teisę gauti iš jo ekonominės naudos būsimaisiais laikotarpiais.
2. Ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo ar pasigaminimo savikainos (toliau vadinama – įsigijimo savikaina) sudėtis
2.1. pirkimo kaina, įskaitant negrąžintinus mokesčius, atėmus prekybos nuolaidas, jei dėl to įsigijimo savikaina netampa reikšmingai mažesnė už turto rinkos vertę;
2.2. išlaidos, susijusios su turto įsigijimu ar pagaminimu ir paruošimu naudojimui (žemės sklypo ir aikštelės paruošimas, transporto paslaugos ne viešojo sektoriaus transportu, sumontavimo, instaliavimo, remonto, atlikto iki turto naudojimo pradžios, pirminių apmokymų dirbti su turtu išlaidos ir kitos paruošimo išlaidos, projektavimo darbų išlaidos, atsargos, sunaudotos ilgalaikiam materialiajam turtui pagaminti, turto išbandymo ir paleidimo, turto registravimo, turto vertintos turto išmontavimo (nugriovimo) ir vietos sutvarkymo išlaidos, jei jos pripažįstamos ir apskaitoje registruojamos kaip atidėjiniai, vadovaujantis 18-uoju VSAFAS „Atidėjiniai, neapibrėžtieji įsipareigojimai, neapibrėžtasis turtas ir poataskaitiniai įvykiai“.
3. Minimali vertė, nuo kurios turtas pripažįstamas ilgalaikiu materialiuoju turtu, nustatoma vadovaujantis teisės aktais. Šis kriterijus netaikomas nekilnojamajam turtui, kilnojamosioms kultūros vertybėms, kitoms vertybėms, transporto priemonėms ir šaunamiesiems ginklams, išskyrus vienkartinio naudojimo.
4. Išankstiniai apmokėjimai už ilgalaikį materialųjį turtą registruojami 1210201 sąskaitoje. Gavus ilgalaikį materialųjį turtą, išankstinių apmokėjimų suma perkeliama į atitinkamos ilgalaikio materialiojo turto grupės įsigijimo savikainos registravimo sąskaitą (1 priedas, 2.1 operacija).
II. Ilgalaikio MATERIALIOJO TURTO GRUPAVIMAS
5. Ilgalaikis materialusis turtas pagal jo pobūdį grupuojamas į grupes
5.1. žemė;
5.2. pastatai – gyvenamieji, gamybiniai, administraciniai ir kiti pastatai, išskyrus nekilnojamąsias kultūros vertybes;
5.3. infrastruktūros ir kiti statiniai ̶ keliai, gatvės, tiltai, viadukai, aikštės, komunikacijos tinklai, kanalizacijos sistemos, vandens, elektros energijos tiekimo sistemos ir kiti statiniai;
5.4. nekilnojamosios kultūros vertybės – kultūros paveldo objektai, įregistruoti Kultūros vertybių registre, ir kitoks kultūrinę vertę ar visuomeninę reikšmę turintis statinys;
5.5. mašinos ir įrenginiai – gamybos mašinos ir įrenginiai, medicinos įranga ir kitas panašus materialusis turtas;
5.6. transporto priemonės – lengvieji ir krovininiai automobiliai, autobusai, traktoriai, priekabos ir kitos transporto priemonės, kurioms privaloma teisinė registracija, skirtos žmonėms ir kroviniams pervežti;
5.7. kilnojamosios kultūros vertybės – į Kultūros vertybių registrą įrašyta kilnojamoji vertybė (muziejinės vertybės, antikvariniai ir meno kūriniai, kitos kilnojamosios kultūros vertybės);
5.8. baldai ir biuro įranga ̶ baldai, kompiuterinė ir biuro įranga;
5.9. kitas ilgalaikis materialusis turtas – įvairus kitas materialusis turtas, atitinkantis 12-ajame VSAFAS nurodytus ilgalaikio materialiojo turto pripažinimo kriterijus ir nepriskirtas prie kitų ilgalaikio materialiojo turto grupių. Prie šios grupės taip pat priskiriamos kitos vertybės, kurioms priskiriamas ilgalaikis materialusis turtas, atitinkantis kriterijus, patvirtintus Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu. Komisija, sudaryta Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, vadovaudamasi nustatytais kriterijais, teikia siūlymus dėl turto priskyrimo vertybėms. Vertybės apskaitoje parodomos tikrąja verte;
5.10. nebaigta statyba ir išankstiniai mokėjimai ̶ visos projektavimo, statybos, konservavimo, montavimo ir kitos panašios išlaidos, padarytos iki ilgalaikio materialiojo turto vieneto paruošimo naudoti; išankstiniai mokėjimai už ilgalaikį materialųjį turtą iki šis turtas bus gautas ir paruoštas naudoti.
Punkto pakeitimai
Nr. A-564, 2017-09-26, paskelbta TAR 2017-09-28, i. k. 2017-15187
6. Ilgalaikis materialusis turtas papildomai grupuojamas į šias grupes
6.1. nuosavą;
6.2. valdomą, naudojamą ir disponuojamą patikėjimo teise;
6.3. nuomojamą;
6.4. išnuomotą;
6.5. naudojamą pagal panaudą;
6.6. atiduotą panaudai;
6.7. įsigytą pagal sutartis, atitinkančias finansinės nuomos (lizingo) sutartis;
6.8. gautą pasaugai;
6.9. atiduotą pasaugai.
7. Ilgalaikis materialusis turtas grupuojamas pagal naudojimo būklę
7.1. naudojamas veikloje;
7.2. nenaudojamas veikloje.
III. ilgalaikio MATERIALIOJO TURTO ĮSIGIJIMAS
8. Nustačius, kad turtas atitinka visus ilgalaikio materialiojo turto pripažinimo kriterijus, apibrėžtus 12-ajame VSAFAS „Ilgalaikis materialusis turtas“, registruojamas įsigijimo savikaina, duomenis įrašant į ilgalaikio materialiojo turto kortelę ir suteikiant ilgalaikio materialiojo turto vienetui inventoriaus numerį (1 priedas, 2.1 ir 2.2 operacijos).
9. Ilgalaikio materialiojo turto duomenų kortelėje nurodoma tokia informacija apie turtą: ilgalaikio materialiojo turto inventoriaus numeris, ilgalaikio materialiojo turto pavadinimas, ilgalaikio materialiojo turto grupė, ilgalaikio materialiojo turto mato vienetas (vienetais ar komplektais), komplekto sudėtis (jei duomenų kortelė sukurta komplektui), jeigu yra, serijos numeris, tiekėjas (davėjas), įsigijimo dokumento numeris, ilgalaikio materialiojo turto gamintojas, įsigijimo būdas, nuosavybė, įsigijimo data, ilgalaikio materialiojo turto būklė, ilgalaikio materialiojo turto grupės, įsigijimo savikaina, numatomas naudingo tarnavimo laikas, metai, kuriais paskutinį kartą bus apskaičiuotas nusidėvėjimas, likvidacinė vertė, nusidėvėjimo suma, naudojimo veikloje pradžios data ir ilgalaikio turto perdavimo naudoti veikloje akto numeris, eksploatavimo vieta, įsigijimo savikainos padidėjimas dėl ilgalaikio materialiojo turto esminio pagerinimo, esminio pagerinimo data, materialiai atsakingas asmuo, ilgalaikio materialiojo turto perleidimo ar nurašymo pagrindas, perleidimo ar nurašymo data ir priežastis.
10. Ilgalaikio materialiojo turto vienetui suteiktas inventoriaus numeris negali būti keičiamas per visą ilgalaikio materialiojo turto buvimo įstaigoje laiką. Inventoriaus numerį galima pakeisti tik tais atvejais, kai keičiama ilgalaikio materialiojo turto apskaitos metodika arba nustatoma, kad ilgalaikis materialusis turtas buvo klaidingai sunumeruotas.
11. Registruojant apskaitoje ilgalaikį materialųjį turtą ir visas su juo susijusias operacijas, reikia nurodyti šiuos papildomus detalizuojančius požymius
11.1. valstybės funkcija;
11.2. programa, kuriai vykdyti įsigytas ilgalaikis materialusis turtas;
11.3. priemonė;
11.4. lėšų, iš kurių įsigytas (sukurtas) ilgalaikis materialusis turtas, šaltinis;
11.5. valstybės ir savivaldybių biudžetų išlaidų ekonominės klasifikacijos straipsnis;
11.6. įstaiga, įsigijusi ilgalaikį materialųjį turtą;
11.7. viešojo sektoriaus subjektas, jei iš jo įsigytas ar jam perleistas ilgalaikis materialusis turtas.
12. Ilgalaikis materialusis turtas ir visos su juo susijusios operacijos registruojamos 1 klasės 12 grupės sąskaitų plano sąskaitose.
13. Ilgalaikis materialusis turtas registruojamas ir apskaita tvarkoma pagal turto vienetus. Jei keli panašių savybių ir vienodo tarnavimo laiko ilgalaikio materialiojo turto vienetai negali funkcionuoti vieni be kitų, jie privalo būti sujungti ir apskaitoje registruojami kaip vienas ilgalaikio turto vienetas, net jeigu kiekvieno jų įsigijimo savikaina yra mažesnė nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimali ilgalaikio materialiojo turto vertė, tačiau jų visų bendra įsigijimo savikaina viršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalią ilgalaikio materialiojo turto vertę. Tokio ilgalaikio materialiojo turto vieneto sudėtinės dalys turi turėti tą patį inventoriaus numerį, o duomenų kortelėje turi būti nurodyta, iš kelių dalių vienetas sudarytas. Atskirais atvejais įstaiga pati nusprendžia, ar ilgalaikio turto vienetas yra atskiras daiktas. Viešojo sektoriaus subjektas gali ilgalaikio materialiojo turto vienetą suskirstyti į kelis atskirus turto vienetus pagal savo poreikį. Apskaitoje gali būti užregistruoti keli ilgalaikio materialiojo turto vienetai, kurie valstybės turto registruose ar vietinio pobūdžio teisės aktuose yra įvardijami kaip vienas objektas, tačiau apskaitoje jiems priskiriamas požymis, nusakantis valstybės turto registro suteiktą numerį ar vietinio pobūdžio teisės aktuose suteiktą numerį. Sprendžiant, ar apskaitoje registruoti vieną ilgalaikio materialiojo turto vienetą ar kelis, turėtų būti atsižvelgiama į sudedamųjų turto dalių atliekamas funkcijas, naudingo tarnavimo laiką, turto dalių nuosavybę ir į kitus veiksnius.
Punkto pakeitimai
Nr. A-523, 2019-11-29, paskelbta TAR 2019-11-29, i. k. 2019-19210
14. Ilgalaikis materialusis turtas, įsigytas už užsienio valiutą, apskaitoje registruojamas ataskaitų valiuta, vadovaujantis 21-uoju VSAFAS „Sandoriai užsienio valiuta“.
15. Pridėtinės vertės mokestis įtraukiamas į turto įsigijimo savikainą.
16. Įsigijus ilgalaikį materialųjį turtą mainais už kitos paskirties ilgalaikį materialųjį turtą, gautas ilgalaikis materialusis turtas registruojamas mainais gauto turto įsigijimo savikaina, kuri lygi mainais atiduoto turto tikrajai vertei perdavimo metu, pakoreguotai gauta arba sumokėta pinigų ar pinigų ekvivalentų suma (jei ji yra) (1 priedas, 2.3 ir 2.4 operacijos). Jei mainais atiduoto ilgalaikio materialiojo turto tikroji vertė negali būti patikimai įvertinta, naujo ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikaina yra prilyginama mainais atiduoto ilgalaikio materialiojo turto balansinei vertei.
17. Įsigijus ilgalaikį materialųjį turtą mainais už panašios paskirties, atliekantį panašias tokios pat veiklos funkcijas ir turintį panašią tikrąją vertę, jei už apsikeitimą ilgalaikiu materialiuoju turtu neatsiskaitoma pinigais, gauto ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikaina yra lygi mainais atiduoto ilgalaikio materialiojo turto balansinei vertei. Jei mainais atiduodamo ilgalaikio materialiojo turto tikroji vertė yra mažesnė nei balansinė jo vertė, pirmiausia ilgalaikį materialųjį turtą atiduodantis subjektas užregistruoja jo nuvertėjimą, o tada gautą ilgalaikį materialųjį turtą įtraukia į apskaitą atiduoto jo balansine verte, apskaičiuota atėmus užregistruotą turto nuvertėjimą (1 priedas, 2.5 operacija).
18. Nemokamai (neatlygintinai) gautas arba perduotas ne už rinkos kainą ilgalaikis materialusis turtas ne iš viešojo sektoriaus subjekto pagal turto perdavimo ir priėmimo aktą apskaitoje registruojamas tikrąja verte, kuri nustatoma pagal rinkos kainą, kai rinkoje prekiaujama šiuo turtu. Ši vertė gavusio turtą viešojo sektoriaus subjekto apskaitoje laikoma turto vieneto įsigijimo savikaina. Jei, neatlygintinai perduodant turtą, dokumente, kuriuo patvirtinamas turto perdavimas, nurodyta vertė neatitinka tikrosios to turto vertės, turto vienetas turi būti registruojamas apskaitoje tikrąja verte. Jei tikrosios vertės patikimai nustatyti negalima, tuomet ilgalaikis materialusis turtas registruojamas simboline vieno lito verte. Tuo pačiu metu registruojamos iš kitų finansavimo šaltinių gautos finansavimo sumos verte, lygia ilgalaikio materialiojo turto tikrajai vertei (1 priedas, 2.6 operacija).
19. Nemokamai (neatlygintinai) gautas ilgalaikis materialusis turtas iš kito viešojo sektoriaus subjekto pagal turto perdavimo ir priėmimo aktą (3 priedas) apskaitoje registruojamas įsigijimo savikaina, sukauptas nusidėvėjimas bei nuvertėjimas (jei jis yra) pagal ilgalaikio materialiojo turto perdavimo dienos būklę. Tuo pačiu metu registruojamos gautos finansavimo sumos, lygios ilgalaikio materialiojo turto balansinei vertei, pagal perdavimo ir priėmimo akte nurodytą finansavimo šaltinį, iš kurio lėšų jį perdavęs viešojo sektoriaus subjektas įsigijo, jeigu ilgalaikis materialusis turtas buvo įsigytas iš finansavimo sumų (1 priedas, 2.7 operacija). Taip pat registruojami turto tikrosios vertės pasikeitimas ir tikrosios vertės rezervas, jei jie buvo užregistruoti turtą perdavusio viešojo sektoriaus subjekto apskaitoje.
20. Įsigijus ilgalaikį materialųjį turtą už simbolinį mokestį pagal turto perdavimo ir priėmimo aktą apskaitoje registruojamas ilgalaikis materialusis turtas tikrąja verte, jei tikrąją vertę galima patikimai nustatyti (išrašyta PVM sąskaita faktūra, kur nurodoma tikroji vertė arba pateikiamas kitas dokumentas, nurodantis tikrąją rinkos kainą). Taip pat registruojamos iš kitų šaltinių gautos finansavimo sumos verte, lygia ilgalaikio materialiojo turto tikrosios vertės ir simbolinio atlygio skirtumui (1 priedas, 2.8 operacija). Jei tikrosios vertės negalima patikimai nustatyti, ilgalaikis materialusis turtas registruojamas simbolinio atlygio verte.
21. Ilgalaikis materialusis turtas, įsigytas pagal veiklos sutartis, atitinkančias 19-ajame VSAFAS „Nuoma, finansinė nuoma (lizingas) ir kitos turto perdavimo sutartys“ nustatytus finansinės nuomos (lizingo) kriterijus, registruojamas apskaitoje, kurio registravimo buhalterinėje apskaitoje tvarka nurodyta Ilgalaikių ir trumpalaikių įsipareigojimų apskaitos tvarkos apraše.
22. Gavus ilgalaikį materialųjį turtą pagal panaudos ar nuomos sutartį, jis registruojamas (nuomininko ar panaudos gavėjo) nebalansinėse sąskaitose, nurodant kiekvieno ilgalaikio materialiojo turto vieneto nuomotoją ar panaudos davėją.
23. Pradedant ilgalaikį materialųjį turtą naudoti veikloje, parengiamas ilgalaikio turto perdavimo naudoti veikloje aktas 2 egzemplioriais (4 priedas). Pasirašius materialiai atsakingiems asmenims ir Savivaldybės administracijos direktoriui (toliau - įstaigos vadovas) jį patvirtinus, ilgalaikio turto perdavimo naudoti veikloje akto egzempliorius ne vėliau kaip per 5 darbo dienas atiduodamas Apskaitos skyriui, o kitas egzempliorius lieka pas materialiai atsakingą asmenį. Ilgalaikio turto perdavimo naudoti veikloje akto duomenys ne vėliau kaip per 1 darbo dieną įrašomi ilgalaikio materialiojo turto vieneto duomenų kortelėje.
IV. ILGALAIKIO MATERIALIOJO TURTO STATYBOS IR REMONTO DARBAI
24. Ilgalaikio materialiojo turto remonto darbai skirstomi į šias pagrindines grupes
24.1. esminio pagerinimo darbai;
24.2. paprastasis remontas ir kiti panašaus pobūdžio darbai.
25. Ilgalaikio materialiojo turto rekonstravimo, remonto ir pan. atliktų darbų išlaidų registravimas apskaitoje priklauso nuo tų darbų teikiamo rezultato.
26. Jei ilgalaikio materialiojo turto rekonstravimas ar remontas pripažįstamas esminiu ilgalaikio materialiojo turto pagerinimu (pailgina ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laiką ar pagerina jo naudingąsias savybes arba tik pagerina naudingąsias savybes), rekonstravimo ar remonto darbų verte didinama ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikaina. Jei rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai pailgina ilgalaikio materialiojo turto tarnavimo laiką, komisija, paskirta įstaigos vadovo įsakymu, iš naujo nustato ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laiką ir teikia įstaigos vadovui tvirtinti. Šio ilgalaikio materialiojo turto likutinė vertė, pradedant laikotarpiu, nuo kurio buvo nustatytas naujas ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laikas, turi būti nudėvėta per iš naujo nustatytą naudingo tarnavimo laiką.
27. Jei ilgalaikio materialiojo turto rekonstravimas ar remontas, pripažįstamas esminiu ilgalaikio materialiojo turto pagerinimu, tik pagerina naudingąsias turto savybes, bet nepailgina jo naudingo tarnavimo laiko, rekonstravimo ar remonto darbų verte didinama ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikaina ir ji nudėvima per likusį ilgalaikio materialiojo turto vieneto naudingo tarnavimo laiką.
28. Prie statinio esminio pagerinimo darbų, kuriems skiriamos lėšos, priskirtini ne tik statinio rekonstrukcijos ir kapitalinio remonto darbai, bet ir paprastojo remonto darbai, skirti statiniui atnaujinti
28.1. statinio ar jo dalių apšiltinimas, fasadų, stogo dangos ar apdailos keitimas, balkonų, lodžijų įstiklinimas, langų, durų, balkonų, lodžijų pakeitimas;
28.2. statinio bendrųjų inžinerinių sistemų (vandentiekio, nuotekų šalinimo, šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo, dujų, elektros, nuotolinio ryšio, gaisrinės saugos ir gaisro aptikimo, pranešimo apie jį ir gesinimo, dūmų, šiukšlių šalinimo, žmonėms skirtų liftų, procesų valdymo, automatizavimo, signalizacijos ir kitos sistemos), užtikrinančių statinio funkcionavimą ir tenkinančių jo naudotojų poreikius, įrengimas ar keitimas, iš atsinaujinančių energijos šaltinių (saulės, vėjo ir pan.) gaunamos energijos įrangos įrengimas;
28.3. ilgalaikio materialiojo turto (turto komplekto) vertė dėl sugedusios vienos komplekto dalies turi būti sumažinama.
Naujai įsigyta komplekto dalis, kurios įsigijimo savikaina yra didesnė už Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalią viešojo sektoriaus subjekto ilgalaikio materialiojo turto vertę, apskaitoje priskiriama komplektui, kurio dalis yra keičiama. Komisija, paskirta Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, iš naujo nustato ilgalaikio materialiojo turto (komplekto) naudingo tarnavimo laiką ir teikia Savivaldybės administracijos direktoriui tvirtinti.
Kai įsigyjama nauja komplekto dalis, kurios vertė yra mažesnė už Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalią viešojo sektoriaus subjekto ilgalaikio materialiojo turto vertę, apskaitoje ši dalis registruojama kaip atsarga. Priskyrus įsigytą dalį tam tikram komplektui ir pradėjus ją naudoti, komisija, paskirta įstaigos vadovo įsakymu, įvertina ar sunaudota dalis neturi būti registruojama kaip esminis komplekto pagerinimas, ar nepailgina komplekto naudingo tarnavimo laiko (pvz., keičiamas monitorius kompiuterinės įrangos komplekte).
Kiti panašaus pobūdžio darbai.
Papunkčio pakeitimai
Nr. A-564, 2017-09-26, paskelbta TAR 2017-09-28, i. k. 2017-15187
29. Jei ilgalaikio materialiojo turto remontas nėra pripažįstamas esminiu pagerinimu, išlaidos nurašomos į sąnaudas tą ataskaitinį laikotarpį, kai patiriamos.
29.1. paprastojo remonto darbų atliktų darbų aktuose už remonto darbus atsakingas darbuotojas nurodo remonto tipą. Atliekami darbai su biudžeto išlaidų klasifikacijos straipsniais nesiejami;
29.2. remonto ir statybos darbų apskaita tvarkoma vadovaujantis šiomis nuostatomis
29.2.1. paprastojo remonto išlaidos pagal faktiškai gautas sąskaitas faktūras, atsargų nurašymo aktus, atliktų darbų aktus ir kitus pirminius apskaitos dokumentus priskiriamos einamojo mėnesio sąnaudoms. Jei sąskaitos faktūros negautos, tačiau žinoma atliktų darbų vertė pagal atliktų darbų aktą, registruojamos sukauptos sąnaudos (1 priedas, 2.9 operacija);
29.2.2. ilgalaikio materialiojo turto kapitalinio remonto, rekonstravimo darbų išlaidos pagal faktiškai gautas sąskaitas faktūras, atsargų nurašymo aktus ir kitus pirminius apskaitos dokumentus remonto laikotarpiu kaupiamos esminio pagerinimo darbų sąskaitose pagal ilgalaikio materialiojo turto vieneto inventorinį numerį. Sąnaudos gali būti kaupiamos ir priskiriamos ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikainai iki ilgalaikio materialiojo turto atidavimo naudoti veikloje.
Naujos statybos išlaidos pagal faktiškai gautas sąskaitas faktūras, atsargų nurašymo aktus ir kitus pirminius apskaitos dokumentus statybų laikotarpiu kaupiamos nebaigtos statybos sąskaitose. Statybos išlaidos užbaigus darbus priskiriamos ilgalaikiam materialiajam turtui, sukuriant naują ilgalaikio materialiojo turto duomenų kortelę.
Papunkčio pakeitimai
Nr. A-564, 2017-09-26, paskelbta TAR 2017-09-28, i. k. 2017-15187
30. Tokiu atveju, kai esminio pagerinimo darbai atliekami atskirais etapais, sukauptos išlaidos turi būti priskiriamos remontuojamo ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikainai tik užbaigus visus remonto darbus (1 priedas, 2.11 operacija).
31. Atliktų žemės gerinimo darbų, tokių kaip žemės sklypo melioravimo darbai, akmenų rinkimas, šienavimas ir panašios, išlaidos pripažįstamos sąnaudomis tą ataskaitinį laikotarpį, kai jos padaromos.
32. Kilnojamųjų kultūros vertybių konservavimo ir restauravimo bei nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos darbų išlaidos pripažįstamos sąnaudomis tą ataskaitinį laikotarpį, kai jos padaromos.
33. Jei įstaiga, siekdama įgyvendinti viešąjį interesą, atlieka turto, kurio nevaldo, kuriuo nesinaudoja (nesinuomoja ar kitaip nesinaudoja) ir nedisponuoja, esminio pagerinimo darbus, išlaidas šiems darbams atlikti pripažįsta sąnaudomis tą ataskaitinį laikotarpį, kai jos padaromos.
34. Rekonstravimo, remonto ir statybos darbams, atliekamiems rangos būdu, priskiriamos šios išlaidos
34.1. rangovų (subrangovų) paslaugos ir jų sunaudotos medžiagos;
34.2. kitos sąnaudos, patirtos išskirtinai remontui atlikti (pvz., transportavimas, sertifikavimas, patikra ir pan.).
35. Paprastojo ir esminio pagerinimo remonto išlaidų registravimas apskaitoje ilgalaikio materialiojo turto nuomos ir panaudos atvejais aprašytas 1 lentelėje.
1 lentelė. Remonto darbų registravimas apskaitoje ilgalaikio materialiojo turto nuomos atvejais
Įstaiga nuomotoja (panaudos davėjas)
Įstaiga nuomininkė (panaudos gavėjas)
Ilgalaikio materialiojo turto paprastasis remontas
Pripažįsta sąnaudomis, kai išnuomoto ilgalaikio materialiojo turto paprastojo remonto išlaidas pagal nuomos sutartį iš dalies arba visiškai kompensuoja ilgalaikio materialiojo turto nuomotojas (panaudos davėjas) ir jeigu jos nepriskiriamos pagamintų atsargų ar kito ilgalaikio materialiojo turto pasigaminimo savikainai (1 priedas, 2.9 operacija).
Pripažįsta sąnaudomis, kai paprastojo remonto išlaidų nekompensuoja ilgalaikio materialiojo turto nuomotojas (panaudos davėjas) ir jeigu jos nepriskiriamos pagamintų atsargų ar kito ilgalaikio materialiojo turto pasigaminimo savikainai (1 priedas, 2.9 operacija).
Ilgalaikio materialiojo turto esminis pagerinimas
Ilgalaikio materialiojo turto esminio pagerinimo išlaidų verte didina ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikainą (išskyrus kultūros vertybes), jei ilgalaikio materialiojo turto esminio pagerinimo išlaidas kompensuoja ilgalaikio materialiojo turto nuomotojas (panaudos davėjas). Apskaitoje operacijos registruojamos iš nuomininko (panaudos gavėjo) gavus sąskaitą faktūrą arba laisvos formos dokumentą apie atliktus remonto darbus, jų vertę ir remonto išlaidas pagrindžiančių dokumentų kopijas (1 priedas, 2.10 operacija).
Jei nekilnojamojo turto nuomotojas (panaudos davėjas) nekompensuoja nuomininko (panaudos gavėjo) padarytų esminio turto pagerinimo, siekiant pritaikyti turtą naudoti veikloje, išlaidų, įskaitant kapitalinio remonto, rekonstrukcijos ir paprastojo remonto, skirto statiniui atnaujinti (modernizuoti), išlaidas, šias išlaidas nuomininkas (panaudos gavėjas) registruoja kaip atskirą ilgalaikio materialiojo turto vienetą ir pripažįsta jo nusidėvėjimo sąnaudas per likusį nuomos laikotarpį (1 priedas, 2.11 operacija).
36. Jei ilgalaikio materialiojo turto remonto išlaidas kompensuoja draudimo įmonė, tuomet gavus sprendimą dėl patirtų išlaidų kompensavimo mažinamos pripažintos remonto sąnaudos. Jei kompensuojama suma viršija patirtas sąnaudas, tuomet skirtumas yra pripažįstamas pajamomis. Jei sprendimas dėl išlaidų kompensavimo priimamas kitais finansiniais metais nei buvo pripažintos sąnaudos, kai finansinės ataskaitos jau patvirtintos, tuomet remonto išlaidų kompensavimas pripažįstamas pajamomis.
37. Žemė, kilnojamosios, nekilnojamosios kultūros vertybės ir kitos vertybės po pirminio pripažinimo finansinėse ataskaitose yra rodomos tikrąja verte.
V. Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas
38. Ilgalaikis materialusis turtas gali būti riboto ir neriboto naudingo tarnavimo laiko. Ilgalaikio materialiojo turto, turinčio neribotą naudingo tarnavimo laiką, nusidėvėjimas neskaičiuojamas.
39. Neriboto naudojimo laiko yra žemė, kultūros vertybės, kitos vertybės, todėl jų nusidėvėjimas neskaičiuojamas.
40. Nebaigtos statybos ir esminio pagerinimo darbų nusidėvėjimas neskaičiuojamas.
41. Ilgalaikio materialiojo turto, naudojamo pagal nuomos ar panaudos sutartį, nusidėvėjimas neskaičiuojamas ir apskaitoje neregistruojamas.
42. Konkretaus ilgalaikio materialiojo turto vieneto nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti nuo kito mėnesio 1 dienos, kai vienetas perduodamas naudoti.
43. Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas skaičiuojamas už visą mėnesį, taikant tiesiogiai proporcingą metams materialiojo turto nusidėvėjimo skaičiavimo metodą.
44. Įstaigoje ilgalaikio materialiojo turto likvidacinė vertė nustatoma procentais nuo įsigijimo savikainos turto grupėms, suskirstytoms pagal jų pobūdį 2 priede.
45. Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas neskaičiuojamas nuo kito mėnesio 1 dienos, kai ilgalaikio materialiojo turto likutinė vertė sutampa su jo likvidacine verte, kai jis perleidžiamas, nurašomas, kai apskaičiuojamas ir užregistruojamas to vieneto nuvertėjimas lygus jo likutinės vertės sumai arba ilgalaikis materialusis turtas nustoja būti naudojamas.
46. Nenaudojamo ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas neskaičiuojamas. Nenaudojamu laikomas pripažintas nereikalingu, netinkamu (negalimu) naudoti ir vykdant atitinkamas programas perduotinas valdyti, naudoti ir disponuoti kitoms biudžetinėms įstaigoms arba kitiems subjektams. Jei ilgalaikis materialusis turtas laikinai nenaudojamas, pavyzdžiui dėl remonto, jis nepriskiriamas nenaudojamam veikloje ilgalaikiam materialiajam turtui.
47. Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas skaičiuojamas vadovaujantis patvirtintais įstaigos vadovo įsakymu kiekvieno ilgalaikio materialiojo turto vieneto naudingo tarnavimo laiko normatyvais pagal Vyriausybės nustatytus ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) minimalius ir maksimalius ekonominius normatyvus.
48. Nustatant išpirktinai nuomojamo ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laiką, svarbus yra nuomos laikotarpis. Jei nuomos laikotarpis yra trumpesnis už naudingo tarnavimo laiką, tai ilgalaikis materialusis turtas nudėvimas per nuomos sutarties laikotarpį.
49. Ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laikas per metus gali būti tikslinamas (pratęsiamas arba nustatomas naujai), pateikus siūlymus įstaigos vadovo įsakymu sudarytai Ilgalaikio turto naudingo tarnavimo laiko nustatymo komisijai ir įstaigos vadovui priėmus sprendimą dėl naujo naudingo tarnavimo laiko nustatymo atskiriems ilgalaikio turto vienetams. Ilgalaikio materialiojo turto likutinė vertė, pradedant nuo laikotarpio, kurį buvo patikslintas naudingo tarnavimo laikas, turi būti nudėvėta per likusį (patikslintą) ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laiką (1 priedas, 2.12 operacija).
50. Įstaigos vadovo įsakymu sudaryta turto nurašymo komisija tikrina nenusidėvėjusio ir nenaudojamo įstaigos veikloje didelės likutinės vertės ilgalaikį materialųjį turtą, kurio naudingo tarnavimo laikas greitai baigsis, arba kito ilgalaikio materialiojo turto būklę ir teikia savo siūlymus dėl ilgalaikio materialiojo turto tolesnio naudojimo.
51. Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo suma negali viršyti ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikainos, atėmus likvidacinę vertę.
52. Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas registruojamas apskaitoje kiekvieną mėnesį pagal ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo skaičiavimo žiniaraštį (5 priedas). Registruojant apskaitoje nusidėvėjimą, pajamomis pripažįstama nusidėvėjimui proporcinga finansavimo sumų, gautų konkrečiam ilgalaikio materialiojo turto vienetui įsigyti, dalis (1 priedas, 2.12 operacija).
53. Registruojant apskaitoje ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimą, finansavimo sumos pajamomis nepripažįstamos tik tuo atveju, jei ilgalaikio materialiojo turto įsigytas iš gautų pajamų (už turto nuomą, turto pardavimą, suteiktas paslaugas).
54. Įstaigos pagrindinėje veikloje naudojamo ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas pripažįstamas pagrindinės veiklos sąnaudomis, o kitoje veikloje (išnuomoto ar perduoto panaudai ne viešojo sektoriaus subjektams) naudojamo ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas – kitos veiklos sąnaudomis.
55. Jei ilgalaikis materialusis turtas nuvertėja, įsigijimo savikainos nusidėvėjimo suma nesikeičia. Nuvertėjimo suma nudėvima per likusį ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laikotarpį, mažinant nuvertėjimo sąnaudas. Registruojant ilgalaikį materialųjį turtą, kurio vertė buvo sumažinta, nusidėvėjimą, registruojamas ilgalaikio materialiojo turto nuvertėjimo nusidėvėjimas, ir mažinamos pripažintos finansavimo pajamos (1 priedas, 2.14 operacija).
VI. ILGALAIKIO MATERIALIOJO TURTO VERTĖS PASIKEITIMO IR NUVERTĖJIMO ĮVERTINIMAS IR APSKAITA
56. Kiekvienų finansinių metų pabaigoje atliekant metinę inventorizaciją, arba esant poreikiui, įstaigos vadovo įsakymu sudarytos inventorizacijos ar turto vertinimo komisijos nustato, ar yra požymių, kad ilgalaikis materialusis turtas gali būti nuvertėjęs. Jei ilgalaikis materialusis turtas atitinka bent vieną iš vidinių ar išorinių 22-ajame VSAFAS „Turto nuvertėjimas“ nurodytų turto nuvertėjimo požymių, komisija turi įvertinti ilgalaikio materialiojo turto atsiperkamąją vertę. Ilgalaikio materialiojo turto atsiperkamoji vertė ̶ ilgalaikio materialiojo turto grynoji realizavimo vertė arba jo naudojimo vertė, ta, kuri yra didesnė.
57. Ilgalaikio materialiojo turto nuvertėjimas skaičiuojamas turtui, turinčiam likutinę vertę.
58. Atsiperkamąją vertę apskaičiuoja turto vertinimo komisija ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po inventorizacijos aprašo-sutikrinimo žiniaraščio ar kito dokumento pateikimo. Ilgalaikis materialusis turtas, kurio grynoji realizavimo vertė viršija likutinę vertę, nuvertėjimas neregistruojamas.
59. Skirtumas tarp ilgalaikio materialiojo turto likutinės vertės ir ilgalaikio materialiojo turto atsiperkamosios vertės yra ilgalaikio materialiojo turto nuvertėjimo suma.
60. Jeigu atsitikus tam tikriems įvykiams dėl tam tikrų aplinkybių visiškai negalima naudoti ilgalaikio materialiojo turto įstaigos veikloje ir negalima jo realizuoti, tokio ilgalaikio materialiojo turto likutinė vertė turi būti lygi nuliui, t. y. turi būti apskaičiuotas ir užregistruotas 100 proc. nuvertėjimas, lygus ilgalaikio materialiojo turto likutinei vertei. Nuvertėjimas turi būti apskaičiuotas ir užregistruotas tą ataskaitinį laikotarpį, kurio metu ilgalaikis materialusis turtas pripažintas netinkamu naudoti veikloje.
61. Duomenys apie ilgalaikį materialųjį turtą, kurio atsiperkamoji vertė mažesnė nei likutinė vertė, įtraukiami į nuostolio dėl ilgalaikio turto nuvertėjimo pažymą (6 priedas).
62. Įstaigos vadovo patvirtinta nuostolio dėl ilgalaikio turto nuvertėjimo pažyma turi būti pateikta Apskaitos skyriui ne vėliau kaip per 5 dienas po inventorizacijos ar ilgalaikio materialiojo turto apžiūros pabaigos, jei ilgalaikio materialiojo turto nuvertėjimas vertintas ne inventorizacijos metu.
63. Remiantis pateikta nuostolio dėl ilgalaikio turto nuvertėjimo pažyma, apskaitoje registruojamas ilgalaikio materialiojo turto nuvertėjimas ir pripažįstama ta pati finansavimo pajamų suma, jei ilgalaikis materialusis turtas buvo įsigytas iš finansavimo sumų (1 priedas, 2.13 operacija).
64. Jeigu ilgalaikio materialiojo turto nuvertėjimas buvo užregistruotas ankstesniais laikotarpiais, apskaitoje registruojamas tik nuvertėjimo skirtumas.
65. Nuvertėjimas yra nudėvimas per ilgalaikio materialiojo turto vieneto likusį naudingą tarnavimo laiką, mažinant pripažintas nuvertėjimo sąnaudas ir finansavimo pajamas (1 priedas, 2.14 operacija).
66. Ilgalaikio materialiojo turto apžiūros metu nustatoma, ar nėra požymių, kad anksčiau pripažintas nuostolis dėl ilgalaikio materialiojo turto nuvertėjimo nebeegzistuoja ar sumažėjo. Jei tokių požymių yra, turto vertinimo komisija turi perskaičiuoti ilgalaikio materialiojo turto vieneto atsiperkamąją vertę.
67. Ilgalaikio materialiojo turto likutinė vertė gali būti didinama iki ilgalaikio materialiojo turto atsiperkamosios vertės. Naujai apskaičiuota ilgalaikio materialiojo turto vertė negali būti didesnė nei likutinė vertė, kuri būtų buvusi nustatyta, jei ankstesniais laikotarpiais nebūtų buvę pripažintos nuvertėjimo sąnaudos.
68. Remiantis įstaigos vadovo patvirtinta nuostolio dėl ilgalaikio turto nuvertėjimo panaikinimo pažyma (7 priedas), apskaitoje registruojamas ilgalaikio materialiojo turto nuvertėjimo panaikinimas ir mažinamos pripažintos finansavimo pajamos (1 priedas, 2.15 operacija).
69. Žemės ir kilnojamųjų ir nekilnojamųjų kultūros vertybių apskaitai taikomas tikrosios vertės metodas. Pirminio pripažinimo metu apskaitoje registruojami įsigijimo savikaina. Jų vertinimas atliekamas kiekvienų finansinių metų pabaigoje, ir jeigu tikrosios vertės pokytis reikšmingas, t. y. ne mažiau kaip 10 proc. ilgalaikio materialiojo turto likutinės vertės, jis registruojamas apskaitoje
69.1. žemės tikroji vertė nustatoma vadovaujantis Nekilnojamojo turto registrą tvarkančio subjekto atliekamo masinio vertinimo duomenimis, panaudojant žemės verčių žemėlapį (išskyrus nepriklausomų vertintojų nustatytą rinkos vertę);
69.2. kilnojamųjų ir nekilnojamųjų kultūros vertybių ar kitų vertybių tikroji vertė nustatoma
69.2.1. draudžiamąja verte, jei šios vertybės yra apdraustos;
69.2.2. šio turto registrą tvarkančio subjekto atliekamo vertinimo duomenimis;
69.2.3. įsigijimo savikaina, jei ji gali būti patikimai nustatyta;
70. įstaiga patikslina turto tikrąją vertę kiekvienų finansinių metų pabaigoje, prieš rengdama metines finansines ataskaitas. Turto tikroji vertė taip pat turi būti koreguojama per ataskaitinį laikotarpį, jei yra gauta nauja informacija apie tikrosios vertės pasikeitimą. Turto tikrosios vertės pokytis apskaitoje registruojamas tiesiogiai grynojo turto, tikrosios vertės rezervo sąskaitoje. Turto tikrosios vertės sumažėjimo sumos dalis, viršijanti tikrosios vertės rezervo sąskaitoje užregistruotą sumą, pripažįstama turto nuvertėjimo sąnaudomis. Vėlesnių vertinimų metu turto tikrajai vertei padidėjus, tikrosios vertės rezervas registruojamas tik tada, kai padengiama anksčiau pripažinta turto nuvertėjimo suma. Nurašant ar parduodant tokį turtą, tikrosios vertės rezervo dalis, susijusi su šiuo turtu, turi būti perkeliama į einamųjų metų perviršio ar deficito sąskaitą.
71. Įstaigos vadovo patvirtinta ilgalaikio materialiojo turto vertės pokyčio pažyma (8 priedas), kurią užpildo turto vertinimo komisija, pateikiama Apskaitos skyriui, ir registruojami ilgalaikio materialiojo turto vertės pasikeitimo įrašai (1 priedas, 2.16 operacija).
VII. ILGALAIKIO MATERIALIO TURTO INVENTORIZACIJA
72. Ilgalaikis materialusis turtas inventorizuojamas remiantis teisės aktais, nustatančiais turto inventorizacijos taisykles.
73. Įstaigos vadovo įsakymu sudaryta turto inventorizacijos komisija pagal įsakyme nurodytos dienos būklę (ne anksčiau kaip kiekvienų ataskaitinių metų rugsėjo 30 d.) inventorizuoja visą įstaigoje esantį turtą.
74. Inventorizavimo aprašus-sutikrinimo žiniaraščius (13 priedas) parengia už ilgalaikio materialiojo turto apskaitą atsakingas asmuo, nurodydamas ilgalaikio materialiojo turto vienetą, inventoriaus numerį, buvimo vietą ir materialiai atsakingą asmenį. Į inventorizavimo aprašus-sutikrinimo žiniaraščius ilgalaikio materialiojo turto vienetai traukiami pavieniui.
75. Inventorizacijos komisija, inventorizuodama išsinuomotą, naudojamą pagal panaudos sutartis, laikinai saugomą ir kitą įstaigoje esantį ilgalaikį materialųjį turtą, sudaro 3 inventorizavimo aprašų-sutikrinimo žiniaraščių egzempliorius pagal kiekvieną savininką, kurių kiekvieną pasirašo Turto inventorizacijos komisija ir materialiai atsakingi asmenys. Pirmas inventorizavimo aprašo-sutikrinimo žiniaraščio egzempliorius inventorizacijos baigimo dieną atiduodamas į Apskaitos skyrių, antrasis atiduodamas (išsiunčiamas) ilgalaikio materialiojo turto savininkui, o trečiasis – materialiai atsakingam asmeniui.
76. Išperkamosios nuomos būdu įsigyto ilgalaikio materialiojo turto inventorizacijos rezultatai įforminami sudarant atskirą inventorizavimo aprašą-sutikrinimo žiniaraštį.
77. Ilgalaikis materialusis turtas, kuris inventorizacijos metu yra už įstaigos ribų, inventorizuojamas iki jo laikino perkėlimo iš įstaigos momento.
78. Inventorizacijos komisija, inventorizuodama ilgalaikį materialųjį turtą, turi apžiūrėti kiekvieną ilgalaikio materialiojo turto vienetą ir jo dalis natūra ir inventorizavimo aprašuose-sutikrinimo žiniaraščiuose pažymėti jo buvimo faktą ir, jei nustatyta, būklės netinkamumo požymius.
79. Radusi apskaitoje neužregistruoto ilgalaikio materialiojo turto, taip pat ilgalaikio materialiojo turto, apie kurį apskaitoje nėra jį apibūdinančių duomenų, inventorizacijos komisija į inventorizavimo aprašą-sutikrinimo žiniaraštį turi įrašyti trūkstamus šio ilgalaikio materialiojo turto duomenis ir techninius rodiklius.
80. Rastas apskaitoje neužregistruotas ilgalaikis materialusis turtas įkainojamas tikrąja verte. Komisija turi nustatyti, kada, kokiu būdu pastatytas (įsigytas) inventorizacijos metu rastas apskaitoje neužregistruotas ilgalaikis materialusis turtas, kur nurašytos jo statybos (įsigijimo) išlaidos, nustatytos kitos svarbios ilgalaikio materialiojo turto statybos (įsigijimo) aplinkybės.
81. Pastatai ir statiniai į aprašą įrašomi tokiu pavadinimu, kuris atitinka ilgalaikio materialiojo turto pagrindinę paskirtį. Kai ilgalaikis materialusis turtas yra atstatytas, rekonstruotas, išplėstas arba iš naujo įrengtas ir dėl to pasikeitusi pagrindinė jo paskirtis, į aprašą jis įrašomas naują paskirtį atitinkančiu pavadinimu.
82. Kai atlikti pastatų ir statinių rekonstravimo darbai (pristatyti aukštai, naujos patalpos ir kita) arba statiniai ir įrenginiai iš dalies nugriauti (išardytos kai kurios konstrukcinės dalys) ir apskaitoje neužregistruoti, inventorizacijos komisija, remdamasi atitinkamais dokumentais, turi apskaičiuoti šio ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo vertės padidėjimo arba sumažėjimo sumą ir padarytų pakeitimų duomenis įrašyti į inventorizavimo aprašą-sutikrinimo žiniaraštį.
83. Inventorizavimo aprašuose-sutikrinimo žiniaraščiuose nurodomi mašinų, transporto priemonių, kitų įrenginių, įrangos ir įrankių inventoriaus numeriai, pagaminimo metai, paskirtis, konstrukcija, galingumas.
84. Inventorizacijos metu rastas netinkamas naudoti ilgalaikis materialusis turtas surašomas į atskirą inventorizavimo aprašą-sutikrinimo žiniaraštį ir nurodomos netinkamumo naudoti priežastys. Inventorizacijos rezultatai registruojami tokiais buhalterinės apskaitos įrašais
84.1. nustačius ilgalaikio materialiojo turto trūkumą
84.1.1. jeigu nustatytas kaltas asmuo ir numatoma trūkumų sumas išieškoti, ilgalaikio materialiojo turto trūkumas priskiriamas prie išieškotinų sumų. Nustačius trūkumą, apskaitoje registruojama nurašomo ilgalaikio materialiojo turto vertė, ir pajamomis pripažįstamos finansavimo sumos, iš kurių ilgalaikis materialusis turtas buvo įsigytas, ir registruojamos išieškotinos sumos (1 priedas, 2.17 operacija);
84.1.2. jeigu kaltas asmuo nenustatytas ir trūkumų išieškoti neįmanoma, gavus dokumentus iš teisėsaugos institucijų teisės aktų nustatyta tvarka registruojamas išieškotinos sumos nurašymas (1 priedas, 2.18 operacija). Informacija apie nurašytą gautiną sumą kaupiama nebalansinėse sąskaitose.;
84.2. nustačius ilgalaikio materialiojo turto perteklių rastas neužpajamuotas ilgalaikis materialusis turtas užpajamuojamas (1 priedas, 2.19 operacija).
VIII. ILGALAIKIO MATERIALIOJO TURTO PERLEIDIMAS
85. Ilgalaikio materialiojo turto perleidimu laikoma
85.1. ilgalaikio materialiojo turto išnuomojimas;
85.2. ilgalaikio materialiojo turto perdavimas panaudai;
85.3. ilgalaikio materialiojo turto neatlygintinas perdavimas;
85.4. ilgalaikio materialiojo turto pardavimas (aukcione arba be aukciono);
85.5. ilgalaikio materialiojo turto mainai.
86. Visos su ilgalaikio materialiojo turto perleidimu susijusios operacijos turi būti registruojamos apskaitoje po to, kai buvo apskaičiuotas ir apskaitoje užregistruotas einamojo mėnesio ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas (jeigu jis skaičiuojamas).
87. Jei perleidžiama dalis ilgalaikio materialiojo turto, jis iškomplektuojamas. Sudedamosios dalys užpajamuojamos apskaitoje kaip atskiri turto vienetai – sukuriamos duomenų kortelės ir suteikiami ilgalaikio materialiojo turto vienetams inventoriaus numeriai.
88. Jeigu ilgalaikis materialusis turtas išnuomojamas, gavus nuomos sutarties kopiją ir turto perdavimo ir priėmimo aktą, pakeičiamas ilgalaikio materialiojo turto vieneto naudojimo požymis (iš naudojamo į išnuomotą). Išnuomoto ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo sąnaudos priskiriamos kitos veiklos sąnaudoms, jei turtas išnuomotas ne viešojo sektoriaus subjektams.
89. Perdavus ilgalaikį materialųjį turtą panaudai, pakeičiamas jo naudojimo požymis (iš naudojamo į perduotą panaudai). Panaudai atiduoto ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo sąnaudos priskiriamos kitos veiklos sąnaudoms jei jis perduotas ne viešojo sektoriaus subjektams.
90. Perduodant kitam viešojo sektoriaus subjektui ilgalaikį materialųjį turtą, rengiamas turto, perduodamo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise, perdavimo ir priėmimo aktas (3 priedas), kuriame nurodoma
90.1. turto grupė;
90.2. ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikaina;
90.3. ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo data;
90.4. ilgalaikio materialiojo turto sukaupta nusidėvėjimo suma;
90.5. ilgalaikio materialiojo turto nuvertėjimas;
90.6. ilgalaikio materialiojo turto likutinė vertė;
90.7. finansavimo šaltinis, iš kokių lėšų ilgalaikis materialusis turtas buvo įsigytas.
91. Priėmus sprendimą nemokamai (neatlygintinai) perduoti ilgalaikį materialųjį turtą kitam subjektui, jis nurašomas iš apskaitos, o gavus apskaitomas
91.1. jei ilgalaikis materialusis turtas perduodamas kitam viešojo sektoriaus subjektui, finansavimo pajamos nepripažįstamos, o mažinamos gautos finansavimo sumos (1 priedas, 2.20 operacija);
91.2. jei ilgalaikis materialusis turtas perduodamas ne viešojo sektoriaus subjektui, pripažįstamos finansavimo pajamos (1 priedas, 2.21 operacija);
91.3. ilgalaikis materialusis turtas, gautas iš kito viešojo sektoriaus subjekto teisės aktų nustatyta tvarka, kuriam iki perdavimo buvo taikomas įsigijimo savikainos metodas, apskaitoje registruojamas tokia pačia įsigijimo savikaina, kokia jis buvo užregistruotas perduodančio viešojo sektoriaus subjekto apskaitoje, taip pat registruojamas sukaupta nusidėvėjimo ir nuvertėjimo suma ir finansavimo sumos. Viešojo sektoriaus subjektas, gaunantis turtą neatlygintinai iš kito viešojo sektoriaus subjekto, apskaitoje jį registruoja toje pačioje turto grupėje, kurioje šis turtas buvo registruotas perdavusio buhalterinėje apskaitoje ir tik po to, jei reikia, gali jį pergrupuoti;
91.4. ilgalaikio materialiojo turto, gauto iš kito viešojo sektoriaus subjekto teisės aktų nustatyta tvarka, kuriam iki perdavimo buvo taikomas tikrosios vertės metodas, įsigijimo savikaina perėmimo momentu registruojama tokia pati, kokia buvo užregistruota turtą perduodančio viešojo sektoriaus subjekto apskaitoje. Kartu registruojamos finansavimo sumos, tai pat registruojami turto tikrosios vertės pasikeitimas ir tikrosios vertės rezervas, jei jie buvo užregistruoti turtą perdavusio viešojo sektoriaus subjekto apskaitoje;
91.5. ilgalaikio materialiojo turto vertė (nebaigta statyba, esminio pagerinimo darbai), sukurta seniūnijose, perduodama Apskaitos skyriaus darbuotojui, tvarkančiam ilgalaikio turto apskaitą, surašius laisvos formos ilgalaikio materialiojo turto padidintos vertės perdavimo pažymą, kurioje nurodoma objekto pavadinimas, sukurtos vertės suma Lt, lėšų šaltinis, programa, priemonė, valstybinė funkcija, ekonominės klasifikacijos straipsnis ir kita aktuali informacija. Pažymą rengia ir pasirašo seniūnijose apskaitą tvarkantys vyresnieji buhalteriai. Finansavimo sumų ataskaitose ilgalaikio turto judėjimas tarp Savivaldybės administracijos Apskaitos skyriaus apskaitos ir Seniūnijų apskaitos parodomas kaip gauto finansavimo pergrupavimas (+,-).
92. Turtas, skirtas parduoti, į atsargas perkeliamas, nurodant turto įsigijimo savikainą, sukaupto nusidėvėjimo ir nuvertėjimo sumas. Jei ilgalaikis materialus turtas parduodamas tą patį ataskaitinį periodą, kai priimamas sprendimas jį parduoti, apskaitoje registruojamas kitos veiklos pelnas arba nuostolis iš ilgalaikio materialiojo turto perleidimo. Taip pat pripažįstamos finansavimo pajamos verte, lygia parduoto ilgalaikio materialiojo turto likutinei vertei, jei ilgalaikis materialusis turtas buvo įsigytas iš finansavimo sumų (1 priedas, 2.22 ir 2.23 operacijos). Jei pardavimas įvyks ne tą patį ataskaitinį laikotarpį, priėmus sprendimą parduoti ilgalaikį turtą, jis pergrupuojamas į atsargas (1 priedas, 2.27 operacija). Atsargų pardavimas aprašytas Atsargų apskaitos tvarkos apraše. Pasirašius turto perdavimo ir priėmimo aktą, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną dokumentai perduodami Apskaitos skyriui.
93. Mainant ilgalaikio materialiojo turto vienetą į kitos paskirties ilgalaikio materialiojo turto vienetą, turi būti nustatyta išmainomo turto tikroji vertė. Mainomas ilgalaikio materialiojo turto vienetas nurašomas ir registruojamas pelnas arba nuostolis iš turto perleidimo, jei tikroji mainomo ilgalaikio materialiojo turto vertė skiriasi nuo mainomo ilgalaikio materialiojo turto likutinės vertės .
94. Ilgalaikio materialiojo turto vienetą mainant į panašios paskirties ir vertės ilgalaikio materialiojo turto vienetą, turi būti įvertinta tikroji mainomo ilgalaikio materialiojo turto tikroji vertė. Jei mainomo ilgalaikio materialiojo turto tikroji vertė yra mažesnė nei likutinė vertė, registruojamas turto nuvertėjimas, o tada ilgalaikis materialusis turtas nurašomas.
IX. ILGALAIKIO MATERIALIOJO TURTO NAUDOJIMO VEIKLOJE NUTRAUKIMAS IR NURAŠYMAS
95. Materialiai atsakingas asmuo dėl nepataisomo ilgalaikio materialiojo turto gedimo, neatitikimo techniniams reikalavimams informuoja turto nurašymo komisiją dėl ilgalaikio materialiojo turto vieneto apžiūrėjimo ir naudojimo tolesnėje veikloje. Komisija, apžiūrėjusi ilgalaikį materialųjį turtą, parengia ilgalaikio turto naudojimo veikloje nutraukimo aktą (9 priedas) ir teikia siūlymus dėl tolesnio ilgalaikio materialiojo turto naudojimo.
96. Pasirašytas ilgalaikio turto naudojimo veikloje nutraukimo aktas pateikiamas Apskaitos skyriui ne vėliau kaip per vieną darbo dieną. Remiantis ilgalaikio turto naudojimo veikloje nutraukimo aktu, ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas nebeskaičiuojamas.
97. Ilgalaikis materialusis turtas teisės aktų nustatyta tvarka gali būti nurašomas
97.1. per metus, turto nurašymo komisijai pasiūlius, kai nustatomas nurašytinas ilgalaikis materialusis turtas;
97.2. atlikus metinę inventorizaciją ir inventorizacijos komisijai pasiūlius;
97.3. ilgalaikis materialusis turtas nurašomas, jei jis pripažintas netinkamu (negalimu naudoti) ir nebeatitinka ilgalaikio materialiojo turto požymių dėl vienos iš šių priežasčių
97.3.1. visiško nusidėvėjimo ir netinkamumo naudoti;
97.3.2. stichinės nelaimės;
97.3.3. gaisro;
97.3.4. trečiųjų asmenų veikos;
97.3.5. moralinio nusidėvėjimo;
97.3.6. fizinio nusidėvėjimo;
97.3.7. turto sugedimo, kai remontuoti netikslinga;
97.3.8. pripažinimo avariniu;
97.3.9. netikslinga ar neįmanoma turto parduoti viešuose prekių aukcionuose;
97.3.10. dėl perleidimo.
98. Visiškai nusidėvėjęs ilgalaikis materialusis turtas negali būti nurašytas, jei jis dar tinkamas naudoti veikloje.
99. Turto nurašymo komisija pildo pripažinto nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti ilgalaikio turto nurašymo ir likvidavimo aktą (10 priedas). Aktas parengiamas ne vėliau kaip iki kito mėnesio, einančio po ataskaitinio laikotarpio pabaigos, 15 darbo dienos. Jei nurašomas nekilnojamasis turtas, turi būti parengiama tokio turto vieneto apžiūros pažyma (11 priedas).
100. Nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti ilgalaikio turto nurašymo ir likvidavimo aktai pateikiami Apskaitos skyriui ne vėliau kaip per tris darbo dienas po aktų patvirtinimo dienos, bet ne vėliau kaip iki 15 kito mėnesio dienos.
101. Sprendimus dėl ilgalaikio materialiojo turto pripažinimo netinkamu (negalimu) naudoti priima Savivaldybės administracijos direktorius.
102. Sprendimus dėl pripažinto nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti ilgalaikio materialiojo turto nurašymo priima teisės aktuose nustatytos institucijos.
103. Gavus patvirtintą ilgalaikio turto nurašymo ir likvidavimo aktą, ilgalaikio materialiojo turto nurašymas registruojamas apskaitoje. Jeigu nurašomas iki tol veikloje naudojamas ilgalaikis materialusis turtas, prieš nurašant apskaičiuojamas ir užregistruojamas nusidėvėjimas už einamąjį mėnesį.
104. Nurašius nevisiškai nudėvėtą ilgalaikį materialųjį turtą, pripažįstamos veiklos, kurioje turtas buvo naudojamas, nurašytų sumų sąnaudos, lygios šio turto balansinei vertei.
105. Priėmus sprendimą parduoti turtą tą patį ataskaitinį laikotarpį, kaip ir turto pardavimas (tas pats ketvirtis), turtas nepergrupuojamas į atsargas (ilgalaikį turtą, skirtą parduoti).
106. Kai vadovo sprendimas parduoti turtą priimamas vieną ataskaitinį laikotarpį, o turtas parduodamas kitą ataskaitinį laikotarpį ir iki pardavimo turtas nėra naudojamas veikloje, tuomet gavus sprendimą parduoti turtą apskaitoje registruojamas turto vertės pergrupavimas į atsargas (ilgalaikį turtą, skirtą parduoti). Turtas į atsargas perkeliamas nurodant jo įsigijimo savikainą, sukauptas nusidėvėjimo ir nuvertėjimo sumas. Tokio turto įvertinimui ir rodymui finansinėse ataskaitose po perkėlimo į atsargas momento taikomos 8-ojo VSAFAS „Atsargos“ nuostatos. Turto pardavimo rezultatas (pelnas arba nuostoliai) rodomas vadovaujantis 10-uoju VSAFAS „Kitos pajamos“.
107. Ilgalaikio materialiojo turto pardavimas apskaitoje registruojamas nurašant turto įsigijimo ar pasigaminimo savikainą, visas to turto vertės pokyčių sumas ir sukauptą to turto nusidėvėjimo sumą. Veiklos rezultatų ataskaitos eilutėje „Kitos veiklos rezultatas“ rodomas turto pardavimo rezultatas, kuris apskaičiuojamas iš uždirbtų pajamų, atėmus parduoto turto balansinę vertę.
108. Ilgalaikį materialųjį turtą nurašant gali būti registruojamos šios operacijos
108.1. nusprendus į metalo laužą priduoti visą ilgalaikio turto vienetą, šio turto pridavimas traktuojamas kaip ilgalaikio turto vieneto pardavimas, nes pagal ekonominę prasmę gautos pajamas už turto pardavimą;
108.2 jei parduodama dalis ilgalaikio turto į metalo laužą, turtas registruojamas nebalansinėse sąskaitose ir iš jų parduodamas;
108.3. ilgalaikis materialusis turtas nurašomas į sąnaudas ir užpajamuojamos liekamosios medžiagos, atsiradusios išmontavus ilgalaikį materialųjį turtą. Liekamosios medžiagos registruojamos apskaitoje tikrąja verte, kurią nustato turto nurašymo komisija ir kuri turi būti nurodyta turto nurašymo akto liekamųjų medžiagų priede (10 priedas). Turto nurašymo aktas su liekamųjų medžiagų priedu perduodamas Apskaitos skyriui.
X. ILGALAIKIO MATERIALIOJO TURTO APSKAITA NEBALANSINĖSE SĄSKAITOSE
109. Nebalansinėse sąskaitose apskaitomas ilgalaikis materialusis turtas
109.1. panaudos būdu gautas turtas (valstybinė žemė, muzikos instrumentai, turtas, skirtas neįgaliesiems);
109.2. išsinuomotas turtas (kompiuterinė įranga, dokumentų kopijavimo aparatai);
109.3. saugoti priimtas turtas;
109.4. neapibrėžtasis turtas.
110. Šis turtas gali būti prižiūrimas ir eksploatuojamas, remontuojamas, iš esmės pagerinamas.
111. Išsinuomoto turto eksploatavimo ir paprastojo remonto išlaidos (jei jų nekompensuoja nuomotojas) pripažįstamos nuomininko veiklos sąnaudomis, jeigu jos nepriskiriamos pagamintų atsargų ar kito ilgalaikio materialiojo turto pasigaminimo savikainai.
112. Jei nuomotojas nekompensuoja nuomininko patirtų esminio turto pagerinimo išlaidų, šias išlaidas nuomininkas registruoja kaip atskirą ilgalaikio materialiojo turto vienetą ir pripažįsta nusidėvėjimo sąnaudas per likusį nuomos laikotarpį.
113. Jei nuomotojas sutinka kompensuoti patirtas eksploatavimo išlaidas ir atlikto esminio turto pagerinimo arba paprastojo remonto darbų vertę arba atitinkama suma sumažinti nuomos mokestį, nuomininkas remonto išlaidas apskaitoje registruoja kaip gautiną sumą iš nuomotojo.
114. Kaupiamos kapitalinio remonto darbų išlaidos panaudos gavėjo apskaitoje
D 8708001 Paprastojo remonto ir eksploatavimo sąnaudos
K 6910001 Mokėtinos sumos tiekėjams
115. Registruojama gautina suma iš panaudos davėjo už turto remontą
D 2298101 Kitos gautinos sumos
K 8708001 Paprastojo remonto ir eksploatavimo sąnaudos
116. Registruojamos remonto išlaidų kompensavimas
D 24XXXXX Pinigai banko sąskaitose
K 2298101 Kitos gautinos sumos
117. Prarastas ilgalaikis materialusis turtas nurašomas iš balansinių sąskaitų ir registruojamas nebalansinėse sąskaitos, jei nėra teismo ar atitinkamos institucijos sprendimo apie išieškotinas sumas už padarytą žalą.
118. Prarastas turtas iš nebalansinių sąskaitų nurašomas tada, kai sueina senaties terminas pagal Civilinį kodeksą.
XI. VIDAUIS DOKUMENTAI
119. Įstaigoje naudojami šie su ilgalaikiu materialiuoju turtu susiję vidaus dokumentai
119.1. Valstybės ar savivaldybės turto, perduoto valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise, perdavimo ir priėmimo aktas (3 priedas);
119.2. Ilgalaikio turto perdavimo naudoti veikloje aktas (4 priedas);
119.3. Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo skaičiavimo žiniaraštis (5 priedas);
119.4. Nuostolio dėl ilgalaikio turto nuvertėjimo pažyma (6 priedas);
119.5. Nuostolio dėl ilgalaikio turto nuvertėjimo panaikinimo pažyma (7 priedas);
119.6. Ilgalaikio materialiojo turto vertės pokyčio pažyma (8 priedas);
119.7. Ilgalaikio turto naudojimo veikloje nutraukimo aktas (9 priedas);
119.8. Pripažinto nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti nematerialiojo ir ilgalaikio materialiojo turto nurašymo ir likvidavimo aktas (10 priedas);
119.9. Nereikalingų arba netinkamų (negalimų) naudoti nekilnojamųjų daiktų apžiūros pažyma (11 priedas);
119.10. Ilgalaikio materialiojo turto nuvertėjimo skaičiavimo schema (12 priedas);
119.11. Ilgalaikio materialiojo turto inventorizacijos aprašas (13 priedas).
120. Šio tvarkos aprašo 119 punkte nurodytus dokumentus parengia įstaigos vadovo įsakymu sudarytos komisijos arba jo įgalioti asmenys, o tvirtina įstaigos vadovas.
_________________________________
PATVIRTINTA
Panevėžio rajono savivaldybės administracijos
direktoriaus 2010 m. kovo 31d. įsakymu Nr. A-269
(Panevėžio rajono savivaldybės administracijos
direktoriaus 2014 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. A-1108
PANEVĖŽIO RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS FINANSINIO TURTO APSKAITOS TVARKOS APRAŠAS
I. FINANSINIO TURTO PIRMINIS PRIPAŽINIMAS
1. Finansinis turtas apskaitoje pripažįstamas tik tada, kai įvykdomos visos sąlygos, nustatytos 14-ajame Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standarte (toliau – VSAFAS) „Jungimai ir investicijos į asocijuotuosius subjektus“, 15-ajame VSAFAS „Konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys ir investicijos į konsoliduojamus subjektus“ ir 17-ajame VSAFAS „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“.
2. Pirmą kartą pripažįstamą finansinį turtą įstaiga įvertina įsigijimo savikaina, kurią sudaro sumokėta arba mokėtina už jį suma arba kito perduoto turto vertė.
3. Jei viešojo sektoriaus subjekto investicija įsigijimo savikainos neturi arba ji nebuvo daryta, viešojo sektoriaus subjektas investicijos pirminio pripažinimo metu jos įsigijimo savikainą prilygina kontroliuojamo subjekto nuosavo kapitalo dalies, tenkančios viešojo sektoriaus subjektui, balansinei vertei.
4. Prie finansinio turto priskiriami tik išankstiniai mokėjimai už finansinį turtą.
5. Finansinis turtas apskaitoje registruojamas pagal jo pagrindimo dokumentus (sutartis, Savivaldybės tarybos sprendimus).
II. FINANSINIO TURTO GRUPAVIMAS
6. Finansinis turtas apskaitoje grupuojamas į ilgalaikį ir trumpalaikį.
7. Ilgalaikis finansinis turtas
7.1. ilgalaikės investicijos į nuosavybės vertybinius popierius
7.1.1. ilgalaikės investicijos į kontroliuojamus viešojo sektoriaus subjektus;
7.1.2. ilgalaikės investicijos į kontroliuojamus ne viešojo sektoriaus subjektus;
7.1.3. Ilgalaikės investicijos į asocijuotuosius subjektus;
7.2. ilgalaikės investicijos į kitus subjektus;
7.3. kitas ilgalaikis finansinis turtas.
8. Trumpalaikis finansinis turtas
8.1. per vienus metus gautinos sumos (įskaitant ilgalaikių gautinų sumų einamųjų metų dalį);
8.2. pinigai ir pinigų ekvivalentai;
8.3. išankstiniai apmokėjimai;
8.4. kitą trumpalaikį finansinį turtą.
III. INVESTICIJŲ NUOSAVYBĖS METODU APSKAITA
9. Nuosavybės metodas – apskaitos metodas, kai investicija iš pradžių apskaitoje registruojama įsigijimo savikaina, o vėliau jos vertė didinama ar mažinama atsižvelgiant į ūkio subjekto, į kurį investuota, investuotojui tenkančios grynojo turto dalies pokyčius po įsigijimo.
10. Nuosavybės metodas taikomas Savivaldybės ilgalaikių investicijų į kontroliuojamus viešojo sektoriaus subjektus ir ne viešojo sektoriaus subjektus, į asocijuotuosius subjektus apskaitai.
11. Viešojo sektoriaus subjekto kontroliuojamais subjektais laikomi
11.1. pavaldi biudžetinė įstaiga arba prie kontroliuojančiojo viešojo sektoriaus subjekto grupės priskiriama biudžetinė įstaiga, mokesčių bei išteklių fondai, ir viešoji įstaiga, pagal Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą priskiriama prie viešojo sektoriaus subjekto, kuriai kontroliuojantysis viešojo sektoriaus subjektas daro lemiamą poveikį;
11.2. ne viešojo sektoriaus subjektai, kurie tenkina nustatytas sąlygas viešojo sektoriaus subjekto lemiamam poveikiui atsirasti
11.2.1. tiesiogiai ar netiesiogiai per kitus kontroliuojamus subjektus turi subjekto, į kurį investuota, nuosavybės vertybinių popierių, suteikiančių daugiau nei 50 proc. balsų dalyvių susirinkime arba tiesiogiai ar netiesiogiai įgyvendina steigėjo arba savininko teises.
11.2.2. turi teisę valdyti subjekto veiklą remiantis esamais susitarimais su kitais subjekto dalininkais;
11.2.3. turi teisę valdyti subjekto veiklą pagal galiojančius teisės aktus, nuostatus arba sutartis;
11.2.4. turi teisę skirti daugumą vadovaujančių subjekto darbuotojų (valdybos narius, administracijos vadovus);
11.2.5. turi teisę likviduoti subjektą ir gauti didžiąją paskirstomo grynojo turto dalį.
12. Investicijos į asocijuotuosius neviešojo sektoriaus subjektus apima investicijas į akcines ir uždarąsias akcines bendroves, kai yra daugiau nei 20 proc., bet mažiau nei 50 proc. balsavimo teisių
13. Investicijos į kontroliuojamus neviešojo sektoriaus subjektus ir asocijuotuosius subjektus įsigijimo momentu registruojamos įsigijimo savikaina, o kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje rodomos nuosavybės metodu.
14. Nuosavybės metodu registruojamos investicijos, kai kelių viešojo sektoriaus subjektų investicijų vertė sudaro daugiau kaip 20 procentų balsavimo teisių, ir kartu keli viešojo sektoriaus subjektai tiesiogiai ar netiesiogiai įgyvendina valstybės ar savivaldybės dalininko teises į tą patį asocijuotąjį subjektą, o veiklos rezultatas paskirstomas proporcingai turimai investicijų vertei.
15. Kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje kontroliuojamų ir asocijuotųjų subjektų rezultatai rodomi finansinio turto sąskaitose nuosavybės metodu, kaip nustatyta 14-ajame VSAFAS „Jungimai ir investicijos į asocijuotuosius subjektus“ – investicijos vertės pokytis rodomas finansinės būklės ataskaitos straipsnyje „Nuosavybės metodo įtaka“ neatsižvelgiant į investicijos finansavimo šaltinį.
16. Taikant nuosavybės metodą po pirminio investicijos pripažinimo dienos investicijos balansinė vertė didinama arba mažinama investuotojui tenkančia subjekto, į kurį investuota, grynojo perviršio ar deficito (grynojo pelno ar nuostolio) dalimi ir grynojo turto (nuosavo kapitalo) dalimi, susijusia su tiesiogiai grynojo turto (nuosavo kapitalo) sąskaitose užregistruotomis operacijomis, įvykusiomis po investicijos įsigijimo dienos per ataskaitinį laikotarpį.
17. Tuo atveju, kai dalis asocijuotojo subjekto operacijų registruojama ne pajamų ir sąnaudų, o tiesiogiai nuosavo kapitalo sąskaitose (ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezervas), viešojo sektoriaus subjektas jam priklausančią asocijuotojo subjekto nuosavo kapitalo pokyčio dalį registruoja grynojo turto sąskaitose.
18. Taikant nuosavybės metodą investicijoms į akcines bendroves, uždarąsias akcines bendroves ir viešąsias įstaigas, apskaičiuojant investuotojui tenkančią grynojo turto dalį dotacijos neįtraukiamos
19. Taikant nuosavybės metodą atsirandanti investicijos balansinės vertės pokyčio suma yra registruojama nuosavybės metodo įtakos sąskaitoje.
20. Viešojo sektoriaus subjekto gauti dividendai iš asocijuotųjų subjektų, mažina investicijos balansinę vertę ir nuosavybės metodo įtaką.
21. Pelno rezervų pasikeitimas nedaro įtakos ataskaitinio laikotarpio pelno sumai. Rezervai sudaromi ir naikinami, skirstant pelną finansiniams metams pasibaigus, todėl neturi įtakos viešojo sektoriaus subjekto investicijų vertei.
22. Nuosavybės metodo įtaka investicijos vertei turi būti apskaičiuojama ir registruojama viešojo sektoriaus subjekto apskaitoje kiekvieną ketvirtį. Metų pabaigoje nuosavybės metodo įtaka registruojama pagal kontroliuojamų subjektų 12 mėnesių tarpinių finansinių ataskaitų (neaudituotų) duomenis. Jeigu audituotų finansinių ataskaitų balanse įmonės veiklos rezultatai skiriasi, nuosavybės metodu apskaičiuotos investicijos vertės koregavimai daromi kitų metų pirmo pusmečio finansinėse ataskaitose.
23. Jei taikant nuosavybės metodą nuostolių dalis kontroliuojamame (asocijuotajame) subjekte viršija jos investicijų balansinę vertę, o įstaiga neketina kompensuoti kontroliuojamo ar asocijuotojo neviešojo sektoriaus subjekto nuostolių, įstaiga pripažįsta nuostolių sumą, lygią savo investicijų vertei, ir investicijas rodo nuline verte.
24. Jei įstaiga įsipareigoja kompensuoti kontroliuojamo (asocijuotojo) subjekto nuostolius ar prisiima kitų įsipareigojimų, o investicijų į kontroliuojamą ar asocijuotąjį subjektą vertė jau lygi nuliui, apskaitoje užregistruojamas įsipareigojimas.
25. Jei įsipareigojimo kompensuoti nuostolius ir kitų įsipareigojimų nėra, nuostoliai, viršijantys investicijų vertę, užregistruojami nebalansinėse sąskaitose.
26. Kai kontroliuojamo ar asocijuotojo subjekto veikla tampa pelninga, įstaiga pradeda rodyti savo finansinėse ataskaitose pelno dalį tik padengusi nebalansinėse sąskaitose užregistruotus nuostolius.
IV. INVESTICIJŲ SAVIKAINOS METODU APSKAITA
27. Savikainos metodas – apskaitos metodas, kai investicijos apskaitoje registruojamos įsigijimo savikaina. Veiklos rezultatų ataskaitoje rodomos tik pajamos iš investicijos, kurios gaunamos paskirsčius subjekto, į kurį buvo investuota, nepaskirstytąjį pelną.
28. Investicijos į viešąsias įstaigas, uždarąsias akcines bendroves ir akcines bendroves, kuriose turima mažiau negu 20 proc. balsavimo teisių, apskaitoje registruojamos savikainos metodu.
29. Investicijos į viešąsias įstaigas yra lygios įnašų (piniginių ir nepiniginių) į įstaigų nuosavą kapitalą vertei (jų steigimo metu ir vėliau). Investicijomis laikomi tie įnašai, kurie patvirtinami Lietuvos Respublikos teisės aktais, Savivaldybės tarybos sprendimais.
30. Jei viešajai įstaigai perduodamos lėšos ar turtas, kurie laikomi parama, apskaitoje investicijų padidėjimas neregistruojamas.
31. Teisės aktų nustatyta tvarka įsigyjant nekontroliuojamo subjekto akcijų ir darant įnašus į viešąją įstaigą, apskaitoje registruojamas finansinis turtas (1 priedas,4.5, 4.5 operacija).
32. Nustačius, kad įstaiga nebegalės atgauti savo investicijų į nekontroliuojamą subjektą dalies arba viešajai įstaigai nutraukus savo veiklą, registruojamas finansinio turto nuvertėjimas (1 priedas, 4.7 operacija).
33. Apskaitoje savikainos metodu registruojamos investicijos pripažįstamos įsigijimo metu ir jų vertė nėra koreguojama atsižvelgiant į priklausomai nuo bendrovės ar viešosios įstaigos veiklos rezultato.
V. PINIGŲ IR PINIGŲ EKVIVALENTŲ APSKAITA
34. Pinigai ir pinigų ekvivalentai apskaitoje registruojami gavus finansavimo sumas iš finansavimo šaltinių ar (išankstinį apmokėjimą) už turto naudojimą, parduotas prekes, turtą, paslaugas, baudas, sumas už konfiskuotą turtą ir kitas netesybas (1 priedas 4.8 operacija).
35. Pinigų ir pinigų ekvivalentų sumažėjimas registruojamas, kai grąžinami ilgalaikiai įsipareigojimai, pervedamos finansavimo sumos kitiems subjektams, sumokamos socialinės pašalpos, grąžinamos gautos permokos, pervedamos sumos išteklių fondams ir kitiems viešojo sektoriaus subjektams už turto naudojimą, parduotas prekes, turtą, paslaugas, grąžinamos finansavimo sumos, sumokamos sumos, susijusios su vykdoma veikla (1 priedas 4.9 operacija).
36. Pinigai, esantys banko, kuris paskelbtas nemokiu ar bankrutuojančiu, sąskaitose perkeliami į sąskaitą 2430001 „Pinigai įšaldytose sąskaitose“ ir registruojamas jų nuvertėjimas (1 priedas 4.11 operacija).
37. Sąskaitoje 2440001 „Pinigai kelyje“ registruojami, kai dėl banko operacijų, laiko skirtumo ar kitų priežasčių, kitam subjektui yra pervesti, bet kito subjekto dar negauti pinigai.
VI. KITO FINANSINIO TURTO APSKAITA
38. Išankstiniai mokėjimai už ilgalaikį finansinį turtą registruojami turto klasėje, sąskaitoje 166. Kai turtas faktiškai gaunamas, sumos perkeliamos į atitinkamas ilgalaikių investicijų sąskaitas (1 priedas, 4.10 operacija).
39. Registruojant ūkines operacijas, susijusias su pinigų ir pinigų ekvivalentų gavimu ir mokėjimu, papildomai būtina nurodyti: finansavimo šaltinį, programą, priemonę, valstybinę funkciją, ekonominės klasifikacijos straipsnį. Ši informacija reikalinga biudžeto vykdymo ataskaitoms parengti.
VII. FINANSINIO TURTO NUVERTĖJIMAS
40. Finansinio turto vertė yra sumažėjusi, jei jo balansinė vertė yra didesnė už tikėtiną atgauti už tą finansinį turtą sumą. Nuostolio dėl finansinio turto nuvertėjimo dydį rodo to finansinio turto balansinės vertės ir už jį atgautinos sumos skirtumas, registruojant ataskaitinio laikotarpio finansinės ir investicinės veiklos sąnaudas.
41. Paskutinę kiekvieno ataskaitinio laikotarpio dieną Turto inventorizacijos komisija turi nustatyti ar yra požymių, kad finansinis turtas yra nuvertėjęs
41.1. yra žinoma, kad subjektas, į kurį investuota, turi didelių finansinių sunkumų ar yra didelė tikimybė, kad subjektas bankrutuos;
41.2. dėl vertybinių popierių subjekto finansinių sunkumų aktyvioje rinkoje yra apribota prekyba nuosavybės vertybiniais popieriais;
42. Jei per ataskaitinį laikotarpį finansinio turto nuvertėjimo suma sumažėja, finansinio turto nuvertėjimo nuostoliai turi būti sumažinami arba panaikinami.
43. Finansinio turto nuvertėjimo sumos neturi viršyti įsigijimo savikainos.
44. Nuvertėjimo nuostolių panaikinimas apskaitoje registruojamas mažinant veiklos arba finansinės ir investicinės veiklos sąnaudas priklausomai nuo to, kokiomis sąnaudomis buvo priskirti nuvertėjimo nuostoliai.
45. Jei paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną turima informacija apie finansinio turto tikrąją vertę, finansinio turto nuvertėjimas gali būti registruojamas ne didesnis už to turto tikrąją vertę.
_____________________________________________
PATVIRTINTA
Panevėžio rajono savivaldybės administracijos
direktoriaus 2010 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. A-269
(Panevėžio rajono savivaldybės administracijos
direktoriaus 2014 m. spalio 21 d. įsakymo Nr. A-1108
redakcija)
PANEVĖŽIO RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS PAJAMŲ APSKAITOS TVARKOS APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šio aprašo tikslas – nustatyti, kaip turi būti pripažįstamos prekių pardavimo, paslaugų teikimo ir kitos pajamos ir kaip turi būti pateikiama informacija apie pajamas, uždirbtas per ataskaitinį laikotarpį.
2. Šiame apraše vartojamos sąvokos
Pajamos – gauta, gaunama arba gautina ekonominė nauda už viešųjų paslaugų teikimą, prekių ir paslaugų pardavimą per ataskaitinį laikotarpį, kai turto vertė padidėja arba įsipareigojimai sumažėja, dėl ko padidėja grynasis turtas, išskyrus tiesioginį jo didinimą.
Tikroji vertė - suma, už kurią gali būti apsikeista turtu ar paslaugomis arba už kurią gali būti įskaitytas tarpusavio įsipareigojimas tarp nesusijusių šalių, kurios ketina pirkti arba parduoti turtą arba įskaityti tarpusavio įsipareigojimą.
Viešojo sektoriaus subjekto paslauga – pirkėjo (kliento) poreikiams tenkinti skirta viešojo sektoriaus subjekto veikla, kurią vykdant uždirbamos pajamos.
II. PAJAMŲ PRIPAŽINIMAS IR GRUPAVIMAS
3. Pajamos pripažįstamos pagal kaupimo principą. Suteiktų paslaugų ir kitos pajamos pripažįstamos ir registruojamos apskaitoje vadovaujantis 10-ojo VSAFAS „Kitos pajamos“ nuostatomis.
4. Finansavimo pajamos pripažįstamos ir registruojamos apskaitoje vadovaujantis 20-ojo VSAFAS „Finansavimo sumos“ nuostatomis.
5. Pajamos registruojamos apskaitoje ir rodomos veiklos rezultatų ataskaitoje tą ataskaitinį laikotarpį, kurį yra uždirbamos, t. y. kurį suteikiamos paslaugos ar parduodamas turtas, nepriklausomai nuo pinigų gavimo momento.
6. Pagal palyginimo principą pajamos ir sąnaudos, susijusios su ta pačia ūkine operacija arba įvykiu, turi būti pripažintos tą patį ataskaitinį laikotarpį.
7. Pajamos pripažįstamos tik tuomet, kai tenkinamos visos šios sąlygos
7.1. tikėtina, kad Panevėžio rajono savivaldybės administracija (toliau- įstaiga) gaus su sandoriu susijusią ekonominę naudą;
7.2. pajamų sumą galima patikimai įvertinti;
7.3. galima patikimai įvertinti su pajamų uždirbimu susijusias sąnaudas.
8. Pajamos apskaitoje gali būti registruojamos pagal šiuos dokumentus
8.1. sąskaitas faktūras;
8.2. buhalterines pažymas;
8.3. kitus pajamų uždirbimą pagrindžiančius dokumentus.
9. Pajamomis laikomas tik įstaigos gaunamos ekonominės naudos padidėjimas. Pajamomis nepripažįstamos trečiųjų asmenų vardu surinktos sumos. Trečiųjų asmenų vardu surinktos sumos, iš karto mažinamos tretiesiems asmenims pervestina suma.
10. Veiklos rezultatų ataskaitoje rodomos visos per ataskaitinį laikotarpį apskaičiuotos finansavimo pajamos, kitos pajamos ir negrąžintinai į biudžetą pervestinos sumos, kurios mažina pajamas.
11. Pajamos turi būti įvertinamos ir veiklos rezultatų ataskaitoje parodomos tikrąja verte. Pajamų suma įvertinama už parduotą turtą arba suteiktą paslaugą gauta arba gautina pinigų suma. Tuo atveju, kai mokėjimas yra atidėtas ilgesniam nei dvylikos mėnesių laikotarpiui ir už atidėtą mokėjimą nėra skaičiuojamos palūkanos arba palūkanų norma reikšmingai skiriasi nuo rinkos palūkanų normos, tikroji pajamų vertė yra apskaičiuojama diskontuojant visas ateityje gautinas sumas taikant apskaičiuotų palūkanų normą. Tikrosios vertės ir nominaliosios vertės skirtumas per atidėto mokėjimo laikotarpį pripažįstamas palūkanų pajamomis, kurios priskiriamos prie finansinės ir investicinės veiklos. Diskontavimo formulė ir diskontavimo pavyzdžiai pateikti Finansinės ir investicinės veiklos pajamų ir sąnaudų apskaitos tvarkos apraše.
12. Jei, pripažinus ir užregistravus apskaitoje pajamas, vėliau atsiranda abejonių dėl su jomis susijusių gautinų sumų atgavimo, pripažintų pajamų suma nėra mažinama, o abejotinai gautinai sumai pripažįstamos gautinų sumų nuvertėjimo sąnaudos tą ataskaitinį laikotarpį, kurį atgavimas tapo abejotinas. Gautinų sumų nuvertėjimo apskaitos taisyklės aprašytos Išankstinių apmokėjimų ir gautinų sumų apskaitos tvarkos apraše.
13. Pajamos pagal pobūdį skirstomos į šias grupes
13.1. finansavimo pajamos;
13.2. kitos pagrindinės veiklos pajamos;
13.3. finansinės ar investicinės veiklos pajamos;
13.4. kitos veiklos pajamos.
14. Pajamų, išskyrus finansavimo pajamas, apskaitos tvarka priklauso nuo to, ar
14.1. įstaiga gali gautas įplaukas naudoti savo reikmėms;
14.2. įstaiga privalo neatlygintinai pervesti gautas įplaukas į biudžetą.
15. Pajamų pripažinimo sąlygos taikomos kiekvienai pajamų grupei atskirai.
16. Įplaukos už pajamas (visas ar jų dalį), kurias įstaiga gali naudoti savo reikmėms pagal patvirtintas sąmatas, gali būti
16.1. už suteiktas paslaugas;
16.2. už parduotas prekes;
16.3. už turto naudojimą;
16.4. už nereikalingo, netinkamo (negalimo) naudoti turto (ilgalaikio turto bei atsargų) pardavimą (neatlygintinai į biudžetą pervedama 50 proc. pajamų įplaukų, atėmus patirtas pardavimo išlaidas);
16.5. iš finansinės ir investicinės veiklos.
17. Finansavimo pajamos registruojamos 70XXXXX sąskaitų kredite. Finansavimo pajamų pripažinimo ir apskaitos tvarka aprašyta Finansavimo sumų apskaitos tvarkos apraše.
18. Kitos pajamos registruojamos 73XXXXX ir 74XXXXX, sąskaitų kredite.
19. Negrąžintinai į biudžetą pervestinos sumos registruojamos 73XXXXX ir 74XXXXX sąskaitų debete.
20. Jei įstaiga į biudžetą pervestas už pajamas gautų įplaukų sumas turi teisę susigrąžinti, pervestinos sumos 7XXXXXX sąskaitų debete neregistruojamos.
21. Visos pajamos veiklos rezultatų ataskaitai sudaryti skirstomos į
21.1. pagrindinės veiklos;
21.2. kitos veiklos;
21.3. finansinės ir investicinės veiklos.
22. Pagrindinės veiklos pajamomis laikomos
22.1. finansavimo pajamos, kurios pagal pobūdį skirstomos į
22.1.1. panaudotų finansavimo sumų nepiniginiam turtui įsigyti pajamas;
22.1.2. panaudotų finansavimo sumų kitoms išlaidoms pajamas;
22.2. kitos pagrindinės veiklos pajamos, gautos teikiant su įstaigos nuostatuose nustatytų funkcijų vykdymu susijusias paslaugas.
23. Pajamos gautos iš veiklos, kuri pagal įstaigos nuostatus nepriskirtina pagrindinėms funkcijoms, priskiriamos kitos veiklos pajamoms.
24. įstaigos pagrindinės veiklos kitoms pajamoms priskiriama
24.1. pajamos už leidimų ir kitų dokumentų išdavimą;
24.2. pajamos už kitas paslaugas;
24.3. pajamos už socialinių. būstų nuomą;
24.4. baudų pajamos, kurios nesusijusios su finansine veikla;
24.5. kitos pajamos susiję su įstaigos pavestomis vykdyti funkcijomis.
25. Įstaigos kitos veiklos pajamoms priskiriama
25.1. ilgalaikio turto perleidimo pelnas;
25.2. turto nuomos pajamos, jei tai nepriskirta įstaigos pagrindinėms funkcijoms;
25.3. nereikalingų atsargų pardavimo pajamos;
25.4. kitos pajamos.
26. Įstaigos finansinės ir investicinės veiklos pajamoms priskiriamos
26.1. palūkanų pajamos;
26.2. baudų ir delspinigių, susijusių su finansine ir investicine veikla, pajamos;
26.3. teigiama valiutos kurso pasikeitimo įtaka;
26.4. finansinio turto perleidimo pelnas;
26.5. kitos finansinės ir investicinės veiklos pajamos.
27. Finansinės ir investicinės veiklos pajamų apskaitos taisyklės aprašytos Finansinės ir investicinės veiklos pajamų ir sąnaudų apskaitos tvarkos apraše.
III. TURTO NAUDOJIMO PAJAMŲ PRIPAŽINIMAS IR APSKAITA
28. Turto naudojimo pajamoms priskiriamos pajamos už turto nuomą.
29. Uždirbtos turto nuomos pajamos pripažįstamos tą ataskaitinį laikotarpį, kurį yra uždirbamos. Pajamos registruojamos nepriklausomai nuo to, ar jau buvo sumokėta už turto nuomą.
30. Remiantis sudarytomis sutartimis, sąskaitos faktūros už turto nuomos paslaugas gali būti išrašomos
30.1. už einamąjį mėnesį;
30.2. iš anksto už keletą mėnesių;
31. Kai mėnesio pabaigoje sąskaitos faktūros už turto nuomą išrašomos už tą patį mėnesį, uždirbtos turto nuomos pajamos pripažįstamos pagal išrašytas sąskaitas faktūras
31.1. Jeigu gautas nuomos pajamas įstaiga turi pervesti į Savivaldybės iždą ir vėliau negali jų susigrąžinti arba nuomininkas perveda pinigus tiesiai į Iždo banko sąskaitą, registruojant pajamas kartu registruojamos pervestinos pajamos (9.1 operacija);
31.2. Jeigu gautas nuomos pajamas įstaiga turi pervesti į Iždą, bet vėliau gali jas susigrąžinti, pajamų pripažinimo metu pervestinos pajamos neregistruojamos (9.2 operacija).
32. Kai išlaidas už komunalines paslaugas kompensuoja nuomininkas arba subjektas, naudojantis patalpas pagal panaudos sutartį, pajamos nepripažįstamos, o registruojamas sąnaudų mažinimas (9.3 operacija).
33. Įstaigos, iš Iždo susigrąžintos, turto naudojimo pajamos gali būti naudojamos įstaigos išlaidoms finansuoti pagal įstaigos vadovo patvirtintą sąmatą. Jos nenaudojamos netiesiogiai su turto priežiūra susijusių darbuotojų darbo užmokesčio išlaidoms padengti.
34. Ketvirčiui pasibaigus Apskaitos skyrius pateikia Finansų skyriui ataskaitą apie sukauptas pervestinas ir pervestinas nuomos pajamų sumas S6 formą (4 priedas) arba Savivaldybės biudžetinių įstaigų ataskaitą forma S7 apie sukauptas gautas iš Savivaldybės iždo sumas (5 priedas). Ataskaitos S6 forma teikiama tada, kai įstaiga pervestų Iždui pajamų įplaukų negalės susigrąžinti.
Nuomos mokesčio už valstybinę žemę ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinius apskaita
35. Nuomos mokesčio už valstybinę žemę ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinius (toliau ̶ žemės nuomos mokesčio) pajamos pripažįstamos pagal kaupimo principą kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje. Analitinę žemės nuomos mokesčio apskaitą pagal mokėtojus tvarko darbuotojas atsakingas už žemės nuomos mokesčio administravimą. Įstaigos apskaitoje žemės nuomos mokesčio pajamos, gautinos sumos, gautos įplaukos ir permokos registruojamos bendromis sumomis.
36. Žemės nuomos mokesčio pajamos I, II ir III ketvirčio pabaigoje pripažįstamos apskaitoje registruojant ¼ praeitų ataskaitinių finansinių metų žemės nuomos mokesčio pajamų sumos. Darbuotojas, atsakingas už žemės nuomos mokesčio administravimą, per 5 (penkias) darbo dienas po I, II ir III ketvirčio pabaigos Apskaitos skyriui pateikia pažymą dėl žemės nuomos mokesčio pajamų ¼ praėjusių metų žemės nuomos mokesčio pajamų (9 priedas).
37. Apskaitos skyrius I, II ir III ketvirtį žemės nuomos mokesčio pajamas registruoja apskaitoje pagal gautą pažymą. Įstaigos apskaitoje registruojama sukauptos turto naudojimo pajamos, apskaičiuotos žemės nuomos mokesčio pajamos, kartu registruojamos pervestinos pajamos ir sukauptos į biudžetą mokėtinos sumos (9.7 operacija). I, II ir III ketvirtį žemės nuomos mokesčio pajamos pagal deklaracijas nepripažįstamos.
38. Gavus įplaukas iš žemės nuomos mokesčio mokėtojų, įstaigos apskaitoje pagal pateiktą savivaldybės iždo informaciją mažinamos gautinos žemės nuomos mokesčio sumos, pervestinos sumos ir sukauptos į biudžetą mokėtinos sumos (9.8 operacija).
39. Už žemės nuomos mokesčio administravimą atsakingas darbuotojas, IV ketvirtyje apskaičiuoja žemės nuomos mokestį pagal deklaracijas ir pateikia Apskaitos skyriui pažymą dėl žemės nuomos mokesčio pajamų (8 priedas).
40. Apskaitos skyrius IV ketvirtyje atkuria per I, II ir III ketvirtį sukauptas pajamas už turto naudojimą ir sukauptas į biudžetą pervestinas sumas (9.9 operacija) ir pagal IV ketvirčio pažymą, dėl žemės nuomos mokesčio pajamų, registruoja gautinas žemės nuomos mokesčio sumas, apskaičiuotos žemės nuomos mokesčio pajamas, pervestinas pajamas ir sukauptas į biudžetą mokėtinas sumas (9.10 operacija).
41. Jeigu ataskaitinio laikotarpio pabaigoje yra gautinų žemės nuomos mokesčio sumų, kurių mokėjimo terminas pradelstas, darbuotojas, atsakingas už žemės nuomos mokesčio administravimą, Apskaitos skyriui ne vėliau kaip per 5 (penkias) darbo dienas po ataskaitinio laikotarpio pabaigos pateikia gautinų sumų vertės koregavimo žiniaraštį. Gautinų sumų nuvertėjimo nustatymas aprašytas ir gautinų sumų senaties ir vertės koregavimo žiniaraščių formos pateiktos Išankstinių mokėjimų ir gautinų sumų apskaitos tvarkos apraše. Pagal gautinų sumų vertės koregavimo žiniaraštį Apskaitos skyrius registruoja nuvertėjimo sąnaudas, gautino žemės nuomos mokesčio nuvertėjimą ir sukauptų į biudžetą mokėtinų sumų bei pervestino žemės nuomos mokesčio sumažėjimą (9.11 operacija).
42. Jeigu finansinių metų pabaigoje, paaiškėja, kad gautos žemės nuomos mokesčio permokos, registruojamos gautos permokos ir didinamos gautinos žemės nuomos mokesčio sumos. Jeigu kitą ataskaitinį laikotarpį permoka užskaitoma su einamojo laikotarpio mokėjimu arba permoka grąžinama, mažinamos permokos ir gautinos žemės nuomos mokesčio sumos (9.12. operacija).
43. Pasibaigus ketvirčiui iki kito ketvirčio pirmo mėnesio 25 dienos, Apskaitos skyrius pateikia Finansų skyriui apskaičiuoto žemės nuomos mokesčio pajamų ataskaitą S5 forma (3 priedas).
44. Pirmą kartą įstaigos apskaitoje registruojant žemės nuomos mokestį, registruojamas gautinas žemės nuomos mokestis ir apskaitos politikos keitimo teigiama įtaka, kartu registruojamos sukauptos į biudžetą mokėtinos sumos ir apskaitos politikos keitimo neigiama įtaka. Žemės nuomos mokesčio registravimo įstaigos apskaitoje pavyzdys pateiktas šio aprašo 10 priede.
IV. PREKIŲ, TURTO IR PASLAUGŲ PARDAVIMO PAJAMŲ PRIPAŽINIMAS IR APSKAITA
Paslaugų pajamų pripažinimas ir apskaita
45. Uždirbtos paslaugų pardavimo pajamos registruojamos tada, kai pasirašomas paslaugų perdavimo ir priėmimo aktas arba surašomas kitas paslaugų suteikimo faktą įrodantis dokumentas.
46. Kai yra teikiamos periodinės paslaugos pagal ilgalaikes sutartis, uždirbtos paslaugų pardavimo pajamos yra registruojamos kas mėnesį, taip pat registruojamos ir sukauptos pajamos, atsižvelgiant į sutartyje nustatytus paslaugų teikimo terminus ir sąlygas.
47. Uždirbtos pajamos nepripažįstamos, jei išrašoma išankstinio apmokėjimo sąskaita, sąskaita faktūra, kvitas ar kitas nustatytos formos dokumentas (9.4 operacija).
48. Jei išankstinio apmokėjimo sąskaita ar kitas dokumentas neišrašomas, o tik gaunamas išankstinis mokėjimas, tuomet registruojami gauti išankstiniai apmokėjimai. Pajamos pripažįstamos tik suteikus paslaugas arba mėnesio pabaigoje, kai apskaičiuojama tiksli uždirbtų pajamų suma (9.5 operacija).
49. Kai paslaugos suteikiamos ir paslaugų gavėjui sąskaita ar kitas dokumentas apmokėjimui už paslaugas išrašomas tą patį mėnesį, kurį suteikiama paslauga, suteikus paslaugą arba mėnesio pabaigoje, registruojamos gautinos sumos už paslaugas ir uždirbtos pajamos (9.6 operacija).
50. Ketvirčiui pasibaigus iki kito ketvirčio pirmo mėnesio 25 dienos Apskaitos skyrius pateikia Finansų skyriui ataskaitą apie sukauptas pervestinas ir pervestinas pajamų sumas S6 forma (4 priedas) arba Savivaldybės biudžetinių įstaigų ataskaitą forma S7 apie sukauptas gautinas iš savivaldybės iždo sumas ( 5 priedas). Ataskaita forma S6 teikiama, kai įstaiga negalės susigrąžinti Iždui pervestų pajamų įplaukų.
Turto pardavimo pajamų apskaita
51. Uždirbtos turto pardavimo pajamos registruojamos tada, kai pasirašomas turto perdavimo ir priėmimo aktas arba kitas turto pardavimo faktą įrodantis dokumentas.
52. Gavus išankstinius apmokėjimus už parduodamą turtą, pajamos nepripažįstamos, o registruojami gauti išankstiniai mokėjimai.
53. Ilgalaikio materialiojo turto pardavimo rezultatas priskiriamas prie įstaigos kitos veiklos.
54. Pardavus ilgalaikį materialųjį turtą, apskaitoje registruojamas tik turto pardavimo rezultatas (pelnas arba nuostoliai). Ilgalaikio materialiojo turto pardavimo rezultatas apskaičiuojamas iš turto pardavimo kainos atėmus to turto balansinę vertę pardavimo momentu.
55. Pardavus ilgalaikį materialųjį turtą, parduotas turtas nurašomas ir turto likutinės vertės suma pripažįstamos finansavimo pajamos (9.13-9.15 operacijos).
56. Pardavus atsargas, gautas atlygis pripažįstamas pajamomis, o parduotų atsargų balansinė vertė pripažįstama sąnaudomis. Parduotos atsargos nurašomos ir, jei atsargos įsigytos iš finansavimo sumų, atsargų balansinės vertės suma pripažįstamos finansavimo pajamos (9.16; 9.17 operacijos).
57. Registruojant ilgalaikio turto ar atsargų pardavimą, 50 proc. gautinų įplaukų suma, atėmus su to turto pardavimu susijusias išlaidas, registruojamos pervestinos sumos už parduotą turtą ir sukauptos į biudžetą mokėtinos sumos (9.13-9.15 operacijos).
58. Jeigu yra didelė tikimybė, kad už parduotą nereikalingą, netinkamą (negalimą) naudoti turtą bus sumokėta tą patį ketvirtį, kurį buvo registruotos atsargų pardavimo pajamos ar pelnas (nuostolis) iš ilgalaikio turto perleidimo, sukauptos mokėtinos sumos neregistruojamos, o registruojamos pervestinos sumos už parduotą turtą (9.16; 9.17 operacijos), tačiau ketvirčio pabaigoje reikia patikrinti, ar buvo gautos įplaukos už parduotą turtą. Jeigu ketvirčio paskutinę dieną pirkėjas dar nebuvo sumokėjęs, registruojamos sukauptos mokėtinos sumos pagal ketvirčio paskutinės dienos būklę.
59. Pasibaigus ketvirčiui iki kito ketvirčio pirmo mėnesio 25 dienos, Apskaitos skyrius pateikia Finansų skyriui ataskaitą S6 forma (4 priedas) apie už parduotą turtą pervestinas ir sukauptas pervestinas sumas.
V. BAUDŲ DELSPINIGIŲ IR KITŲ NETESYBŲ, SUSIJUSIŲ SU KITA NEI FINANSINĖ IR INVESTICINĖ VEIKLA IR KITŲ PAJAMŲ PRIPAŽINIMAS IR APSKAITA
60. Įstaiga pripažįsta ir registruoja savo apskaitoje baudų, susijusių su kita nei finansinė ar investicinė veikla pajamas bendra suma pagal skyrių (komisijų), atsakingų už baudų skyrimą (administravimą) pateiktus duomenis apie per ataskaitinį laikotarpį paskirtas baudas. Baudų, pajamos įstaigos apskaitoje registruojamos, nepriklausomai nuo to ar pinigų įplaukos bus gautos į įstaigos sąskaitą ar bus pervestos Valstybinė mokesčių inspekciją (toliau- VMI).
61. Baudų, susijusių su kita nei finansinė ar investicinė veikla pajamos pripažįstamos ir registruojamos apskaitoje atsižvelgiant į prievolės įvykdymo tikėtinumą. Informacija apie paskirtas baudas Apskaitos skyriui pateikia šias baudas paskyrę skyriai ar komisijos pagal 2 priede pateiktą pažymą. Informacija turi būti pateikta mėnesiui pasibaigus iki kito mėnesio 10 dienos.
62. Baudų, susijusių su kita nei finansinė ar investicinė veikla, pajamos registruojamos nebalansinėse sąskaitose iki termino, kol pagal galiojančius teisės aktus kita šalis gali skųsti baudos skyrimą. Suėjus nurodytam baudos sumokėjimo terminui, pajamos ir susijusios gautinos sumos registruojamos tada, kai skolininkui atsiranda prievolė sumokėti šias sumas, jeigu daugiau kaip 50 procentų tikėtina, kad prievolė bus įvykdyta (pvz. ankstesniais ataskaitiniais laikotarpiais atitinkama prievolė buvo įvykdyta daugiau kaip 50 procentų) (9.18 operacija).
63. Registruodama baudų, susijusių su nefinansine ar neinvesticine veikla, pajamas ir gautinas sumas, įstaiga šias pajamas iš karto mažina, registruodama pervestinas pajamas ir sukauptą Ižui mokėtiną sumą. Jeigu įstaiga negauna įplaukų į savo banko sąskaitą, gautinos baudos, susijusios su nefinansine ar neinvesticine veikla, dengiamos Iždui pervestinomis sumomis, pagal VMI pateiktą informaciją apie gautas ir Iždui pervestas įplaukas (9.19 operacija).
64. Jeigu įstaigos sudarytoje sutartyje su paslaugų ar prekių teikėjais numatytos baudos, delspinigiai ir kitos netesybos už įstaigai paslaugų tiekėjų ne laiku ar nekokybiškai suteiktas paslaugas, baudų, delspinigių ar kitų netesybų pajamos pripažįstamos pagal išrašytą sąskaitą faktūrą ar kitą dokumentą, jei tikimasi, kad baudos, delspinigiai ar kitos netesybos bus gautos. Gautos baudos ar delspinigiai, nustatyta tvarka, pervedami į VMI arba Finansų ministerijos banko sąskaitą, todėl registruojant apskaičiuotas pajamas kartu registruojamos pervestinos pajamos (9.20 operacija).
65. Jeigu 64 punkte nurodytų baudų, delspinigių ar kitų netesybų gavimo tikimybė mažesnė kaip 50 procentų, gautinos baudos registruojamos nebalansinėse sąskaitose, o pajamos pripažįstamos pagal gautas įplaukas.
66. Jeigu įstaiga gauna įplaukų, kurių negalima priskirti konkrečioms pajamoms (pvz. gauta kompensacijos už prarastą turtą suma didesnė, nei patirti nuostoliai, kompensuojami ankstesnių laikotarpių nuostoliai, kuriems nebuvo užregistruotos gautinos sumos, nes nebuvo tikimasi jų gauti ir ar pan.), registruojami gauti pinigai ir apskaičiuotos kitos pajamos, kartu registruojamos į Iždą pervestinos sumos (9.21 operacija).
67. Ketvirčiui pasibaigus, iki kito ketvirčio pirmo mėnesio 25 dienos, Apskaitos skyrius parengia ir pateikia Finansų skyriui ataskaitą S4 forma (6 priedas).
VI. RINKLIAVŲ PAJAMŲ PRIPAŽINIMAS IR APSKAITA
68. Vietinių ir valstybės rinkliavų, kurias apskaičiuoja įstaigos skyriai, seniūnijos ar kiti subjektai, o įplaukas gauna VMI, pajamas ir susijusias gautinas sumas apskaitoje registruoja ne tik Iždas, bet ir įstaiga. Vietinių ir valstybės rinkliavų pajamos įstaigos apskaitoje registruojamos bendromis sumomis, nedetalizuojant pagal rinkliavų rūšis.
69. Rinkliavų pajamos įstaigos apskaitoje pripažįstamos ataskaitinio laikotarpio paskutinės dienos data pagal įstaigos skyrių ar seniūnijų pateiktas pažymas (2 priedas) apie per ataskaitinį laikotarpį apskaičiuotas rinkliavas ir iš anksto gautas rinkliavas.
70. Pagal ataskaitų duomenis įstaigos apskaitoje registruojamos gautinos rinkliavos, rinkliavų pajamos, pervestinos rinkliavos ir Savivaldybės iždui pervestinos sumos, kai ataskaitoje nurodytos rinkliavos apskaičiuotos už ataskaitinį laikotarpį (9.22 operacija).
71. Jeigu nurodyta, kad rinkliavos (už leidimus ar licencijas) iš anksto apskaičiuotos už ateinančius laikotarpius, įstaigos apskaitoje registruojamos gautinos rinkliavos ir ateinančių laikotarpių pajamos, kartu registruojamos ateinančių laikotarpių sąnaudos ir sukauptos Iždui mokėtinos sumos. Kadangi leidimai išduodami tik tada, kai už juos sumokėta, o įplaukos gaunamos į VMI banko sąskaitą, mažinamos sukauptos mokėtinos sumos ir registruojamos Iždui pervestinos sumos, kartu registruojamas Iždui pervestinų sumų ir gautinų rinkliavų mažinimas. Ataskaitinį laikotarpį, kuriam buvo iš anksto išduotas leidimas (licencija) registruojamos apskaičiuotos rinkliavos ir mažinamos ateinančių laikotarpių pajamos, kartu registruojamos pervestinos rinkliavos ir mažinamos ateinančių laikotarpių sąnaudos (9.23 operacija).
72. Ketvirčiui pasibaigus, iki kito ketvirčio pirmo mėnesio 25 dienos, Apskaitos skyrius parengia apskaičiuotų kitų subjektų administruojamų pajamų įmokų VMI ataskaitą S4 forma (6 priedas) ir pateikia Finansų skyriui.
73. Gavus iš VMI ataskaitą forma S2 (7 priedas), sutikrinama ar sutampa ataskaitose S4 forma ir S2 forma nurodytos sumos.
VII. PAJAMŲ KAUPIMAS ATASKAITINIO LAIKOTARPIO PABAIGOJE
74. Pajamos kaupiamos tuo atveju, kai
74.1. nuomojamas turtas ar teikiamos periodinės paslaugos pagal ilgalaikes sutartis, kai sąskaita faktūra turi būti išrašyta už praėjusį ataskaitinį laikotarpį;
74.2. suteikiamos vienkartinės paslaugos ir pasirašoma sutartis arba darbų atlikimo, paslaugų suteikimo aktas, ar kitas dokumentas, jei sąskaita faktūra išrašoma kitą mėnesį.
75. Pajamos kaupiamos pagal paslaugų teikimo sutartis, darbų atlikimo, paslaugų suteikimo aktus ar kitą dokumentą, kuriame nurodytas paslaugų pobūdis, paslaugų kaina, paslaugų teikimo terminai ar pan.
76. Nustačius būtinumą užregistruoti sukauptas pajamas pagal 74 punkte nurodytus dokumentus, darbuotojas, atsakingas už pajamų registravimo operacijas, ne vėliau kaip per 5 (penkias) darbo dienas, pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, parengia buhalterinę pažymą apie tokių paslaugų suteikimą ir kauptinas sumas. Sudarytą buhalterinę pažymą pasirašo skyriaus, atsakingo už šių pajamų administravimą, vedėjas. Pagal buhalterinę pažymą, apskaitoje registruojamos sukauptos pajamos ir apskaičiuotos pajamos (9.24 operacija).
77. Kitą ketvirtį, pateikus sąskaitą faktūrą, sukauptų pajamų suma yra mažinama sąskaitoje faktūroje nurodyta suma vienu iš šių būdų
77.1. jeigu sąskaitoje faktūroje nurodyta suma atitinka sukauptą pajamų sumą, yra mažinamos sukauptos pajamos ir registruojamos gautinos sumos (9.25 operacija)
77.2. jeigu sąskaitoje faktūroje nurodyta suma skiriasi nuo sukauptos pajamų sumos, atvirkštiniu įrašu mažinama sukaupta pajamų suma ir anksčiau pripažintų apskaičiuotų pajamų suma ir iš naujo registruojamos apskaičiuotos pajamos bei gautinos sumos pagal sąskaitą faktūrą (9.26 operacija)
VIII. PAJAMŲ SĄSKAITŲ UŽDARYMAS, PASIBAIGUS FINANSINIAMS METAMS
78. Pasibaigus ataskaitiniams finansiniams metams ir užregistravus visas praėjusių metų ūkines operacijas visos pajamų grupės sąskaitos uždaromos.
79. Visos per ataskaitinius metus 7XXXXXX pajamų sąskaitų kredite užregistruotos sumos paskutinę ataskaitinių metų dieną turi būti perkeltos į 3100001 sąskaitą „Einamųjų metų perviršis ar deficitas“ (9.27 operacijos)
80. Visos per ataskaitinius metus 7XXXXXX pervestinų pajamų sąskaitų debete užregistruotos pervestinos sumos, paskutinę ataskaitinių metų dieną turi būti perkeltos į 3100001 sąskaitą „Einamųjų metų perviršis ar deficitas (9.28 operacija).
IX. VIDAUS DOKUMENTAI
81. Įstaigoje naudojami šie su pajamų apskaita susiję vidaus dokumentai
81.1. Pažyma apie apskaičiuotas rinkliavų, baudų ir kitas pajamas (2 priedas);
81.2. Apskaičiuoto žemės nuomos mokesčio ataskaita S5 (3 priedas);
81.3. Kitų savivaldybės iždo pajamų ataskaita S6 (4 priedas);
81.4. Savivaldybės biudžetinių įstaigų pajamų įmokų ataskaita S7 (5 priedas);
81.5. Apskaičiuotų kitų subjektų administruojamų kitų pajamų įmokų Valstybinei mokesčių inspekcijai ataskaita S4 (6 priedas)
81.6. Valstybinės mokesčių inspekcijos gautų Valstybinės mokesčių inspekcijos neadministruojamų įmokų pagal įmokų administratorius ataskaita S2 ( 7 priedas);
81.7. Pažyma dėl žemės nuomos mokesčio pajamų pagal deklaracijas (8 priedas);
81.8. Pažyma dėl žemės nuomos mokesčio pajamų (9 priedas)
X. PAJAMŲ ŪKINIŲ OPERACIJŲ REGISTRAVIMAS
Eil. Nr.
Ūkinės operacijos turinys
Įrašas
Detali apskaitos operacija
Sąskaitos numeris
Sąskaitos pavadinimas
Apskaitos dokumentas
1
2
3
4
5
6
7
9.1
Turto naudojimo (nuomos) pajamų registravimas, kai visa gauta pajamų suma pervedama Iždui ir įstaiga negali jų susigrąžinti
1
Registruojamos gautinos sumos ir apskaičiuotos pajamos už turto nuomą
D 2252001 K 7315001
Gautinos sumos už turto nuomą Apskaičiuotas mokestis už turto nuomą
Sąskaita-faktūra
2
Registruojamos Iždui pervestinos pajamos ir pervestinos sumos už turto naudojimą
D 7330001 K 6824002
Pervestinos sumos už turto nuomą į savivaldybių biudžetus Kitos pervestinos sumos už turto naudojimą
Sąskaita-faktūra
3
Registruojamas iš nuomininko gautas apmokėjimas ir mažinamos gautinos sumos
D 24111XX K 2252001
Pinigai banko sąskaitose Gautinos sumos už turto nuomą
Banko išrašas
4
Registruojamos Iždui pervestos nuomos pajamų įplaukos
D 6824002 K 24111XX
Kitos pervestinos sumos už turto naudojimą Pinigai banko sąskaitose
Banko išrašas
arba , jei gautas apmokėjimas kitą ataskaitinį laikotarpį.
1
Registruojamos gautinos sumos ir apskaičiuotos pajamos už turto nuomą
D 2252001 K 7315001
Gautinos sumos už turto nuomą Apskaičiuotas mokestis už turto nuomą
Sąskaita-faktūra
2
Registruojamos Iždui pervestinos pajamos ir sukauptos į biudžetą mokėtinos sumos
D 7330001 K 6951103
Pervestinos sumos už turto nuomą į savivaldybių biudžetus Sukauptos mokėtinos sumos į biudžetą
Sąskaita-faktūra
3
Registruojamas iš nuomininko gautas apmokėjimas ir mažinamos gautinos sumos
D 24111XX K 2252001
Pinigai banko sąskaitose Gautinos sumos už turto nuomą
Banko išrašas
Registruojamos Ižui pervestinos sumos už turto naudojimą ir mažinamos sukauptos į biudžetą mokėtinos sumos
D 6951103 K 6824002
Sukauptos mokėtinos sumos į biudžetą Kitos pervestinos sumos už turto naudojimą
Banko išrašas
4
Registruojamos Iždui pervestos nuomos pajamos
D 6824002 K 24111XX
Kitos pervestinos sumos už turto naudojimą Pinigai banko sąskaitose
Banko išrašas
9.2.
Turto naudojimo (nuomos) pajamų registravimas, kai visa gauta pajamų suma pervedama Iždui, o vėliau įstaiga gali jas susigrąžinti
1
Registruojamos gautinos sumos ir apskaičiuotos pajamos už turto nuomą
D 2252001, 2253001 K 7315001,7315002
Gautinos sumos už turto nuomą Apskaičiuotas mokestis už turto nuomą
Sąskaita-faktūra
Registruojamas iš nuomininko gautas apmokėjimas ir mažinamos gautinos sumos
D 24111XX K 2252001,2253001
Pinigai banko sąskaitose Gautinos sumos už turto nuomą
Banko išrašas
Registruojamos Iždui pervestos pajamų įplaukos
D 2283001 K 24111XX
Sukauptos gautinos sumos iš biudžeto Pinigai banko sąskaitose
Banko išrašas
Registruojam pateikta paraiška susigrąžinti Iždui pervestas pajamų įplaukas
D 2298001 K 2283001
Kitos gautinos sumos Sukauptos gautinos sumos iš biudžeto
Mokėjimo paraiška
Registruojami iš Iždo gauti pinigai
D 24111XX K 2298001
Pinigai banko sąskaitose Kitos gautinos sumos
Banko išrašas
9.3
Kompensuojamų sąnaudų registravimas, kai nuomininkas ar panaudos gavėjas kompensuoja komunalinių paslaugų sąnaudas
1
Registruojamos gautinos sumos ir sąnaudų mažinimas
D 2298101 K 870400X
Kitos gautinos sumos sąnaudų atstatymui Komunalinių paslaugų ir ryšių sąnaudos
Sąskaita-faktūra (siunčiama)
2
Mažinamos finansavimo pajamos ir panaudotos finansavimo sumos
D 702X001 K42X2002 arba 2282101
Panaudotų finansavimo sumų kitoms išlaidoms pajamos Finansavimo sumos kitoms išlaidoms (panaudotos), sukauptos finansavimo pajamos
Sąskaita-faktūra (siunčiama)
3
Registruojamos grąžintos finansavimo sumos ir sukauptos mokėtinos sumos, jei gautas lėšas reikės grąžinti Iždui ir pinigai bus gauti kitame ataskaitiniame laikotarpyje (tik metų pabaigoje)
D 42X2004 K 6951101
Finansavimo sumos kitoms išlaidoms (grąžintos) Sukauptos mokėtinos finansavimo sumos
Buhalterinė pažyma
4
Registruojami iš nuomininko gauti pinigai ir mažinamos gautinos sumos
D 24111XX K 2298101
Pinigai banko sąskaitose Kitos gautinos sumos sąnaudų atstatymui
Banko išrašas
5
Registruojamos grąžintinos finansavimo sumos
D 6951101 K 686000X
Sukauptos mokėtinos sumos į biudžetą Grąžintinos finansavimo sumos
Buhalterinė pažyma
6
Registruojamas Iždui grąžintas finansavimas
D 686000X K 24111XX
Grąžintinos finansavimo sumos Pinigai banko sąskaitose
Banko išrašas
9.4.
Ateinančių laikotarpių pajamų registravimas
1
Registruojamos gautinos sumos ir ateinančių laikotarpių pajamos
D 2262001 K 6943001
Gautinos sumos už suteiktas paslaugas Ateinančių laikotarpių pajamos
Išankstinio mokėjimo sąskaita
2
Registruojamas gautas apmokėjimas
D 24111XX K 2262001
Pinigai banko sąskaitose Gautinos sumos už suteiktas paslaugas
3
Registruojamos pajamos, suteikus paslaugą (arba mėnesio pabaigoje)
D 6943001 K 7412001
Ateinančių laikotarpių pajamos Apskaičiuotos pajamos už suteiktas paslaugas
Sąskaita faktūra, pažyma ar kitas pajamų pripažinimo dokumentas
4
Registruojamos Iždui pervestos pajamų įplaukos
D 2283001 K 24111XX
Sukauptos gautinos sumos iš biudžeto Pinigai banko sąskaito
Banko išrašas
5
Registruojama pateikta paraiška susigrąžinti Iždui pervestas pajamų įplaukas
D 2298001 K 2283001
Kitos gautinos sumos Sukauptos gautinos sumos iš biudžeto
Mokėjimo paraiška
6
Registruojami iš Iždo gauti pinigai
D 24111XX K 2298001
Pinigai banko sąskaitose Kitos gautinos sumos iš biudžeto
Banko išrašas
9.5.
Registruojami gauti išankstiniai mokėjimai, kai išankstinio mokėjimo sąskaita neišrašoma
1
Registruojamas gautas išankstinis apmokėjimas
D 24111XX K 6942001
Pinigai banko sąskaitose Gauti išankstiniai mokėjimai
Banko išrašas
2
Registruojamos pajamos, suteikus paslaugą (arba mėnesio pabaigoje)
D 6942001 K 7412001
Gauti išankstiniai mokėjimai Apskaičiuotos pajamos už suteiktas paslaugas
Sąskaita faktūra, pažyma ar kitas pajamų pripažinimo dokumentas
3
Registruojamos Iždui pervestos pajamų įplaukos, kurias įstaiga galės susigrąžinti
D 2283001 K 24111XX
Sukauptos gautinos sumos iš biudžeto Pinigai banko sąskaito
Banko išrašas
4
Registruojama pateikta paraiška susigrąžinti Iždui pervestas pajamų įplaukas
D 2298001 K 2283001
Kitos gautinos sumos Sukauptos gautinos sumos iš biudžeto
Mokėjimo paraiška
5
Registruojami iš Iždo gauti pinigai
D 24111XX K 2298001
Pinigai banko sąskaitose Kitos gautinos sumos
Banko išrašas
9.6.
Registruojamos už suteiktas paslaugas apskaičiuotos pajamos
Registruojamos gautinos sumos ir apskaičiuotos pajamos
D 2262001 K 7412001
Gautinos sumos už suteiktas paslaugas Apskaičiuotos pajamos už suteiktas paslaugas
Sąskaita faktūra
Registruojamas gautas apmokėjimas
D 24111XX K 2262001
Pinigai banko sąskaitose Gautinos sumos už suteiktas paslaugas
Banko išrašas
Registruojamos Iždui pervestos pajamų įplaukos, kurias įstaiga galės susigrąžinti
D 2283001 K 24111XX
Sukauptos gautinos sumos iš biudžeto Pinigai banko sąskaito
Banko išrašas
Registruojama pateikta paraiška susigrąžinti Iždui pervestas pajamų įplaukas
D 2298001 K 2283001
Kitos gautinos sumos Sukauptos gautinos sumos iš biudžeto
Mokėjimo paraiška
Registruojami iš Iždo gauti pinigai
D 24111XX K 2298001
Pinigai banko sąskaitose Kitos gautinos sumos
Banko išrašas
9.7.
I, II ir III ketvirtį registruojamos apskaičiuotos žemės nuomos mokesčio pajamos
Registruojamos sukauptos pajamos už turto nuomą ir apskaičiuotas mokestis už žemės nuomą
D 2282401 K 7311001
Sukauptos pajamos už turto naudojimą Apskaičiuotas mokestis už valstybinę žemę ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinius
Pažyma apie apskaičiuotą žemės nuomos mokestį
Registruojamas pervestinas žemės nuomos mokestis ir sukauptos į biudžetą mokėtinos sumos
D 7330001 K 6951103
Pervestinos sumos už turto nuomą į savivaldybių biudžetus Sukauptos mokėtinos sumos į biudžetą
Pažyma apie apskaičiuotą žemės nuomos mokestį
9.8.
Registruojamos gautos žemės nuomos mokesčio įplaukos
1
Mažinamos pervestinos sumos į Iždą ir mažinamos gautinos žemės nuomos mokesčio sumos
D 6824002 K 2251001
Kitos pervestinos sumos už turto naudojimą Gautinas nuomos mokestis už valstybinę žemę ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinius
Informacija iš Iždo apie apmokėjimą, buhalterinė pažyma
2
Registruojamos pervestinos sumos ir mažinamos sukauptos mokėtinos sumos į biudžetą
D 6951103 K 6824003
Sukauptos mokėtinos sumos į biudžetą Kitos pervestinos sumos už turto naudojimą
Buhalterinė pažyma
9.9.
IV ketvirtyje registruojamas per I,II ir III ketvirtį užregistruotų sukauptų turto naudojimo pajamų, sukauptų į biudžetą mokėtinų sumų, apskaičiuotų ir pervestinų žemės nuomos mokesčio pajamų atkūrimas
1
Atkuriamos per I,II ir III ketvirtį užregistruotos sukauptos pajamos už turto naudojimą ir apskaičiuotas žemės nuomos mokestis
D 7311001 K 2282401
Apskaičiuotas mokestis už valstybinę žemę ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinius Sukauptos pajamos už turto naudojimą
Buhalterinė pažyma
Atkuriamos I,II,III ketvirtį užregistruotos sukauptos į biudžetą mokėtinos sumos ir pervestinas mokestis už žemės nuomą
D 6951103 K 7330001
Sukauptos mokėtinos sumos į biudžetą Pervestinos sumos už turto nuomą į savivaldybių biudžetus
Buhalterinė pažyma
9.10
IV ketvirtyje registruojamos gautinos žemės nuomos mokesčio sumos ir pervestinos žemės nuomos mokesčio sumos
1
Registruojamos gautinos žemės nuomos mokesčio sumos ir apskaičiuotas mokestis už žemės nuomą
D 2251001 K 7311001
Gautinas nuomos mokestis už valstybinę žemę ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinius Apskaičiuotas mokestis už valstybinę žemę ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinius
IV ketvirčio pažyma apie apskaičiuotą žemės nuomos mokestį
2
Registruojamos sukauptos į biudžetą mokėtinos sumos ir pervestinos sumos už žemės nuomą
D 7330001 K 6951103
Pervestinos sumos už turto nuomą į savivaldybių biudžetus Sukauptos mokėtinos sumos į biudžetą
IV ketvirčio pažyma apie apskaičiuotą žemės nuomos mokestį
9.11
Registruojamas gautinų žemės nuomos mokesčio sumų nuvertėjimas
1
Registruojamos nuvertėjimo sąnaudos ir gautino žemės nuomos mokesčio nuvertėjimas
D 8709001 K 2251003
Nuvertėjimo sąnaudos Gautino nuomos mokesčio už valstybinę žemę ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinius nuvertėjimas
Gautinų sumų vertės koregavimo žiniaraštis
2
Mažinamos sukauptos į biudžetą mokėtinos sumos ir pervestinas žemės nuomos mokestis
D 6951103 K 7330001
Sukauptos mokėtinos sumos į biudžetą Pervestinos sumos už turto nuomą į savivaldybių biudžetus
Gautinų sumų vertės koregavimo žiniaraštis
9.12.
Registruojamos gautos žemės nuomos mokesčio permokos
1
Registruojama gauta permoka ir didinamas gautinas žemės nuomos mokestis, kai permoka registruojama ataskaitinio laikotarpio pabaigoje
D 2251001 K 6740004
Gautinas mokestis už valstybinę žemę ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinius Gautos nuomos mokesčio už valstybinę žemę ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinius
IV ketvirčio pažyma apie apskaičiuotą žemės nuomos mokestį
2
Jeigu kitą ataskaitinį laikotarpį permoka užskaitoma su einamojo laikotarpio mokėjimu, mažinamos permokos ir gautinos žemės nuomos mokesčio sumos
D6740004 K 2251001
Gautos nuomos mokesčio už valstybinę žemę ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinius Gautinas mokestis už valstybinę žemę ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinius
IV ketvirčio pažyma apie apskaičiuotą žemės nuomos mokestį
3
Grąžinus permoką (jeigu reikia grąžinti) registruojami pervesti pinigai ir mažinamos gautos permokos
D 6740004 K 2251001
Gautos nuomos mokesčio už valstybinę žemę ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinius Gautinas mokestis už valstybinę žemę ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinius
Prašymas grąžinti permoką, Informacija iš Iždo
9.13
Registruojamas ilgalaikio materialiojo turto pardavimas, kai pardavus gaunamas pelnas, ir gautos įplaukos pervedamos iždui
1
Registruojamos gautinos sumos, apskaičiuotos ilgalaikio materialiojo turto pardavimo pelnas ir nurašomas parduotas turtas
D 2263001 Gautinos sumos už parduotą turtą D 12XX004 D 12XX003 K 12XX001 Ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikaina K 7413001
Gautinos sumos už parduotą turtą Ilgalaikio materialiojo turto sukauptas nusidėvėjimas Ilgalaikio materialiojo turto nuvertėjimas (jei toks yra) Ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikaina Apskaičiuotas pelnas iš ilgalaikio turto pardavimo
Sąskaita –faktūra, sutartis
2
Registruojamos panaudotos finansavimo sumos ir finansavimo pajamos
D 42X1102 K 701X101
Finansavimo sumos nepiniginiam turtui įsigyti (panaudotos) Panaudotų finansavimo sumų nepiniginiam turtui įsigyti pajamos
Sąskaita –faktūra, sutartis, buhalterinė pažyma
3
Registruojamos pervestinos sumos už parduotą ilgalaikį turtą ir sukauptos mokėtinos sumos
D 7433001 K 6951103
Pervestinos sumos už parduotą turtą (-) Sukauptos mokėtinos sumos į biudžetą
Sąskaita – faktūra, sutartis, buhalterinė pažyma
4
Registruojami gauti pinigai ir mažinamos gautinos sumos
D 24111XX Pinigai banko sąskaitose K 2263001
Pinigai banko sąskaitose Gautinos sumos už parduotą turtą
Banko išrašas
5
Mažinamos sukauptos mokėtinos sumos ir registruojamos pervestinos sumos už parduotą ilgalaikį materialųjį turtą
D 6951103 K 6825003
Sukauptos mokėtinos sumos į biudžetą Pervestinos sumos už parduotą turtą,
Banko išrašas
6
Registruojamos Ižui pervestos sumos už parduotą turtą
D 6825003 K 24111XX
Pervestinos sumos už parduotą turtą Pinigai banko sąskaitose
Banko išrašas
9.14
Registruojamas ilgalaikio materialiojo turto pardavimas, kai pardavus patiriamas nuostolis ir gautos įplaukos pervedamos Iždui
1
Registruojamos gautinos sumos, apskaičiuotos ilgalaikio materialiojo turto pardavimo nuostolis ir nurašomas parduotas turtas
D 2263001 D12XX003 D 12XX004 D 8800001 K 12XX001
Gautinos sumos už parduotą turtą Ilgalaikio materialiojo turto nuvertėjimas (jei toks yra) Ilgalaikio materialiojo turto sukauptas nusidėvėjimas Nuostolis iš ilgalaikio turto perleidimo Ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikaina
Sąskaita faktūra, sutartis, buhalterinė pažyma
2
Registruojamos panaudotos finansavimo sumos ir finansavimo pajamos
D 42X1102 K 701X101
Finansavimo sumos nepiniginiam turtui įsigyti (panaudotos) Panaudotų finansavimo sumų nepiniginiam turtui įsigyti pajamos
Sąskaita –faktūra, sutartis, buhalterinė pažyma
3
Registruojamos pervestinos sumos už parduotą ilgalaikį turtą ir sukauptos mokėtinos sumos
D 7433001 K 6951103
Pervestinos sumos už parduotą turtą Sukauptos mokėtinos sumos į biudžetą
Sąskaita – faktūra, sutartis
4
Registruojami gauti pinigai ir mažinamos gautinos sumos
D 24111XX Pinigai banko sąskaitose K 2263001
Pinigai banko sąskaitose biudžeto lėšos Gautinos sumos už parduotą turtą
Banko išrašas
5
Mažinamos sukauptos mokėtinos sumos ir registruojamos pervestinos sumos už parduotą turtą
D 6951103 K 6825003
Sukauptos mokėtinos sumos į biudžetą Pervestinos sumos už parduotą turtą
Banko išrašas
6
Registruojamos PRSI pervestos sumos už parduotą turtą
D 6825003 K 24111XX
Pervestinos sumos už parduotą turtą Pinigai banko sąskaitose
Banko išrašas
9.15
Registruojamas ilgalaikio turto pardavimas, kai turtas buvo perkeltas į ilgalaikio turto, skirto parduoti, sąskaitą
1
Registruojama ilgalaikio materialiojo turto, skirto parduoti įsigijimo savikaina ir nurašomas ilgalaikis materialusis turtas iš ilgalaikio turto sąskaitų
D 2071001 D12XX003 D 12XX004 K 12XX001 K 2071003 K 2071004
Ilgalaikio materialiojo turto, skirto parduoti įsigijimo savikaina Ilgalaikio materialiojo turto nuvertėjimas (jei toks yra) Ilgalaikio materialiojo turto sukauptas nusidėvėjimas Ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikaina Ilgalaikio materialiojo turto , skirto parduoti nuvertėjimas Ilgalaikio materialiojo turto, skirto parduoti nusidėvėjimas
Sprendimas dėl turto pardavimo, buhalterinė pažyma
2
Registruojamos gautinos sumos, apskaičiuotos ilgalaikio materialiojo turto pardavimo pelnas arba nuostolis ir nurašomas parduotas turtas
D 2263001 K 2071001 K 7413001 arba D 2263001 D 8800001 K 2071001
Gautinos sumos už parduotą turtą Ilgalaikio materialiojo turto, skirto parduoti įsigijimo savikaina Apskaičiuotas pelnas iš ilgalaikio turto pardavimo Gautinos sumos už parduotą turtą Nuostolis iš ilgalaikio turto perleidimo Ilgalaikio materialiojo turto, skirto parduoti įsigijimo savikaina
Sąskaita faktūra, sutartis
3
Registruojamas finansavimo sumų pergrupavimas Registruojamos panaudotos finansavimo sumos ir finansavimo pajamos
D 42X1101 K 42X1301 D 42X1302 K 701X103
Finansavimo sumos ilgalaikiam turtui įsigyti (gautos) Finansavimo sumos atsargoms įsigyti (gautos) Finansavimo sumos atsargoms įsigyti (panaudotos) Panaudotų finansavimo sumų atsargoms įsigyti pajamos
Sąskaita faktūra, sutartis, buhalterinė pažyma
4
Registruojamos pervestinos sumos už parduotą ilgalaikį turtą ir sukauptos mokėtinos sumos
D 7433001 K 6951103
Pervestinos sumos už parduotą turtą Sukauptos mokėtinos sumos į biudžetą
Buhalterinė pažyma
5
Registruojami gauti pinigai ir mažinamos gautinos sumos
D 24111XX Pinigai banko sąskaitose K 2263001
Pinigai banko sąskaitose biudžeto lėšos Gautinos sumos už parduotą turtą
Banko išrašas
6
Mažinamos sukauptos mokėtinos sumos ir registruojamos pervestinos sumos už parduotą turtą į Savivaldybės Iždą arba į Valstybinę mokesčių inspekciją
D 6951103 K 6825003 D 6951103 K 6850001
Sukauptos mokėtinos sumos į biudžetą Pervestinos sumos už parduotą turtą Sukauptos mokėtinos sumos į biudžetą Kitos pervestinos sumos
Buhalterinė pažyma
7
Registruojamos Iždui pervestos sumos už parduotą turtą arba Pervestos sumos į Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI)
D 6825003 K 24111XX D6850001 K 24111XX
Pervestinos sumos už parduotą turtą Pinigai banko sąskaitose Kitos pervestinos sumos Pinigai banko sąskaitose
Banko išrašas
9.16
Registruojamos pajamos pardavus atsargas, kurios įsigytos iš finansavimo sumų
1
Registruojamos gautinos sumos ir apskaičiuotos atsargų pardavimo pajamos
D 2269001 K 7419002
Kitos gautinos sumos už parduotas prekes Apskaičiuotos kitos prekių pardavimo pajamos
Sąskaita faktūra
2
Registruojama parduotų atsargų savikaina ir nurašomos atsargos
D 8800004 K 2060001
Parduotų atsargų savikaina Atsargų skirtų parduoti įsigijimo savikaina
Sąskaita faktūra, buhalterinė pažyma
3
Registruojamos finansavimo pajamos ir panaudotos finansavimo sumos
D 42X1302 K 701X003
Finansavimo sumos atsargoms įsigyti (panaudotos) Panaudotų finansavimo sumų atsargoms įsigyti pajamos
Sąskaita faktūra, buhalterinė pažyma
4
Registruojamos Iždui pervestinos sumos už parduotas prekes arba Registruojamos VMI pervestinos sumos už parduotas prekes
D 7435001 K 6825005 D 7435001 K 6850001
Pervestinos sumos už parduotas prekes Kitos pervestinos sumos už parduotas prekes Pervestinos sumos už parduotas prekes Kitos pervestinos sumos
Buhalterinė pažyma
5
Registruojami gauti pinigai ir mažinamos gautinos sumos
D 24111XX Pinigai banko sąskaitose K 2269001
Pinigai banko sąskaitose Kitos gautinos sumos už parduotas prekes
Banko išrašas
6
Registruojamos Iždui pervestos sumos už parduotas prekes Arba Registruojamos VMI pervestos sumos už parduotas prekes
D 6825005 K 24111XX D 6850001 K 24111XX
Kitos pervestinos sumos už parduotas prekes Pinigai banko sąskaitose Kitos pervestinos sumos Pinigai banko sąskaitose
Banko išrašas
7
Registruojamos parduotos atsargos (metalo laužas), iš nebalansinių sąskaitų
D 0000002 K 0210001
Nebalansinė sąskaita Ūkinis inventorius
9.17
Registruojamos pajamos pardavus atsargas, kurios įsigytos iš įstaigos pajamų
1
Registruojamos gautinos sumos ir apskaičiuotos atsargų pardavimo pajamos
D 2269001 K 7419002
Kitos gautinos sumos už parduotas prekes Apskaičiuotos kitos prekių pardavimo pajamos
Sąskaita faktūra
2
Registruojama parduotų atsargų savikaina ir nurašomos atsargos
D 8800004 K 2060001
Parduotų atsargų savikaina Atsargų skirtų parduoti įsigijimo savikaina
Sąskaita faktūra, buhalterinė pažyma
3
Registruojamos Ižui pervestinos sumos už parduotas prekes arba Registruojamos VMI pervestinos sumos už parduotas prekes
D 7435001 K 6825005 D 7435001 K 6850001
Kitos pervestinos sumos už parduotas prekes Kitos pervestinos sumos už parduotas prekes Kitos pervestinos sumos už parduotas prekes Kitos pervestinos sumos
Sąskaita faktūra
4
Registruojami gauti pinigai ir mažinamos gautinos sumos
D 24111XX Pinigai banko sąskaitose K 2269001
Pinigai banko sąskaitose Kitos gautinos sumos už parduotas prekes
Banko išrašas
5
Registruojamos Iždui pervestos sumos už parduotas prekes arba Registruojamos VMI pervestos sumos už parduotas prekes
D 6825005 K 24111XX D 6850001 K 24111XX
Kitos pervestinos sumos už parduotas prekes Pinigai banko sąskaitose Kitos pervestinos sumos Pinigai banko sąskaitose
Banko išrašas
9.18
Registruojamos baudų, susijusių su kita nei finansinė ir investicinė veikla pajamos (komisijų skirtos baudos)
1
Nesuėjus apskundimo terminui gautinos baudos registruojamos nebalansinėse sąskaitose
D 0300002 K 0000003
Trumpalaikės gautinos sumos Nebalansinė tarpinė sąskaita
Buhalterinė pažyma
2
Suėjus apskundimo terminui baudos iš nebalansinių sąskaitų perkeliamos į balansines sąskaitas
D 0000003 K 0300002
Nebalansinė tarpinė sąskaita Trumpalaikės gautinos sumos
Buhalterinė pažyma
3
Registruojamos baudų pajamos ir gautinos sumos
D 2271001 K 7511001
Gautinos baudos Apskaičiuotos baudos
Pažyma
4
Registruojamos PRSI pervestinos baudos, sukauptos mokėtinos sumos
D 7531001 K 695110X
Į savivaldybės biudžetą pervestinos baudos Sukauptos mokėtinos sumos į biudžetą
Ataskaita
5
Gavus ataskaitą apie sumokėtas baudas, registruojamas gautinų sumų ir pervestinų sumų sumažėjimas
D 695110X K 2271001
Sukauptos mokėtinos sumos į biudžetą Gautinos baudos
Ataskaita
9.19
Registruojamos baudų, susijusių su kita nei finansinė ir investicinė veikla pajamos (komisijų skirtos baudos), kai baudos mokamos į VMI sąskaitą
1
Registruojamos gautinos baudos ir apskaičiuotos baudos
D 2271001 K 7511001
Gautinos baudos Apskaičiuotos baudos
Ataskaita
2
Registruojamos Iždui pervestinos baudos ir sukauptos mokėtinos sumos
D 7531001 K 6951103
Pervestinos baudos Sukauptos mokėtinos sumos į biudžetą
Ataskaita
3
Registruojamos Iždui pervestinos sumos ir mažinamos sukauptos į biudžetą mokėtinos sumos
D 6951103 K 6826002
Sukauptos mokėtinos sumos į biudžetą Pervestinos baudos
Ataskaita
4
Mažinamos gautinos baudos ir Iždui pervestinos sumos
D 682600X K 2271001
Pervestinos baudos Gautinos baudos
Ataskaita
9.20
Registruojamos baudų, delspinigių ar kitų netesybų, susijusių su kita nei finansinė ir investicinė veikla pajamos, kai šios pajamos susiję su įstaigos paslaugų (prekių) teikėjais ir tikėtina, kad baudos ar kitos netesybos bus gautos, o gautas įplaukas reikės negrąžintinai pervesti VMI (ar FM)
1
Registruojamos gautinos sumos ir baudų, delspinigių ar kitų netesybų pajamos.
D 227X001 K 751X001
Gautinos sumos už konfiskuotą turtą, baudos ir kitos netesybos Apskaičiuotos sumos už konfiskuotą turtą, baudos ir kitos netesybos
Sąskaita faktūra ar kitas dokumentas
2
Registruojamos Iždui pervestinos baudos, delspinigiai ir kitos netesybos ir sukauptos mokėtinos sumos
D 75XX001 K 6951103
Pervestinos baudos, delspinigiai ar kitos netesybos Sukauptos mokėtinos sumos į biudžetą
Ataskaita
3
Registruojami gauti pinigai ir mažinamos gautinos sumos
D 2411XX K 227X001
Pinigai banko sąskaitose Gautinos sumos už konfiskuotą turtą, baudos ir kitos netesybos
Banko išrašas
4
Registruojamos pervestinos sumos Iždui ir mažinamos sukauptos mokėtinos sumos arba VMI
D 6951103 K 682600X arba K 6850001
Sukauptos mokėtinos sumos į biudžetą Pervestinos baudų, delspinigių ar kitų netesybų sumos Kitos pervestinos sumos
Buhalterinė pažyma
5
Registruojami pervesti pinigai Iždui arba VMI
D 682600X arba D 6850001 K 24111XX
Pervestinos baudų, delspinigių ir kitų netesybų sumos Kitos pervestinos sumos Pinigai banko sąskaitose
Banko išrašas
9.21
Registruojamos kitos pajamos
1
Registruojami gauti pinigai ir apskaičiuotos kitos pajamos
D 24111XX K 7721201
Pinigai banko sąskaitose Apskaičiuotos kitos pajamos
Banko išrašas
2
Registruojamos pervestinos sumos Iždui arba VMI
D 7722201 K 682500X K 6850001
Pervestinos kitos pajamos Kitos pervestinos sumos Kitos pervestinos sumos
Banko išrašas
3
Registruojami Iždui pervesti pinigai Arba VMI
D 682500X Arba D 6850001 K 24111XX
Kitos pervestinos sumos Kitos pervestinos sumos Pinigai banko sąskaitose
Banko išrašas
9.22
Registruojamos rinkliavų pajamos kai leidimai ar licencijos išduodami ataskaitiniam laikotarpiui
1
Registruojamos gautinos rinkliavos ir apskaičiuotos rinkliavos
D 2297X01 K 771X001
Gautinos rinkliavos Apskaičiuotos rinkliavos
Ataskaita
2
Registruojamos Iždui pervestinos rinkliavos ir sukauptos mokėtinos sumos
D 7712X01 K 6951103
Pervestinos rinkliavos Sukauptos mokėtinos sumos į biudžetą
Ataskaita
3
Registruojamos Iždui pervestinos sumos ir mažinamos sukauptos mokėtinos sumos
D 6951103 K 6823003
Sukauptos mokėtinos sumos į biudžetą Pervestinos rinkliavos
Ataskaita
4
Mažinamos gautinos rinkliavos ir Iždui pervestinos sumos
D 6823003 K 2297X01
Pervestinos rinkliavos Gautinos rinkliavos
Ataskaita
9.23
Rinkliavų pajamų registravimas, kai leidimai (licencijos) išduodami iš anksto
1
Registruojamos gautinos sumos ir ateinančių laikotarpių pajamos
D 2297X01 K 6942001
Gautinos rinkliavos Ateinančių laikotarpių pajamos
Ataskaita
2
Registruojamos ateinančių laikotarpių sąnaudos ir sukauptos mokėtinos sumos
D 2123001 K 6951103
Ateinančių laikotarpių sąnaudos Sukauptos mokėtinos sumos į biudžetą
Ataskaita
3
Registruojamos Iždui pervestinos sumos ir mažinamos sukauptos mokėtinos sumos
D 6951103 K 6823003
Sukauptos mokėtinos sumos į biudžetą Pervestinos rinkliavos
Ataskaita
4
Mažinamos gautinos rinkliavos ir Iždui pervestinos sumos
D 6823003 K 2297X01
Pervestinos rinkliavos Gautinos rinkliavos
Ataskaita
5
Ataskaitinį laikotarpį kuriam buvo iš anksto išduotas leidimas (licencija) registruojamos rinkliavų pajamos
D 6942001 K771100X
Ateinančių laikotarpių pajamos Apskaičiuotos rinkliavos
Ataskaita
6
Registruojamos pervestinos rinkliavos ir mažinamos ateinančių laikotarpių sąnaudos
D 7712X01 K 2123001
Pervestinos rinkliavos Ateinančių laikotarpių sąnaudos
Ataskaita
9.24
Registruojamos sukauptos pajamos
1
Registruojamos sukauptos pajamos ir apskaičiuotos pajamos
D 2282401 K 731X001
Sukauptos pajamos už turto naudojimą Apskaičiuotos turto naudojimo pajamos
Buhalterinė pažyma
9.25
Kitą ketvirtį išrašius sąskaitą faktūrą, mažinamos sukauptos pajamos ir registruojama gautina suma (kai sąskaitos suma atitinka sukauptų pajamų sumą)
1
Mažinamos sukauptos pajamos ir registruojamos gautinos sumos
D 225X001 K 2282401
Gautinos sumos už turto naudojimą Sukauptos pajamos už turto naudojimą
Sąskaita faktūra
9.26
Kitą ketvirtį išrašius sąskaitą faktūrą, mažinamos sukauptos pajamos ir registruojama gautina suma (kai sąskaitos suma neatitinka sukauptų pajamų sumos)
1
Mažinamos sukauptos pajamos ir apskaičiuotos turto naudojimo pajamos
D 731X001 K 2282401
Apskaičiuotos turto naudojimo pajamos Sukauptos pajamos už turto naudojimą
Sąskaita faktūra
2
Registruojamos gautinos sumos ir apskaičiuotos pajamos (nauja suma)
D 225X001 K 731X001
Gautinos sumos už turto naudojimą Apskaičiuotos turto naudojimo pajamos
Sąskaita faktūra
9.27
Uždaromos pajamų sąskaitos
1
Pajamos perkeliamos į einamųjų metų perviršio ar deficito sąskaitą
D 7XXXXXX Panaudotų finansavimo sumų pajamos K 3100001
Pajamos (pagal pobūdį) Einamųjų metų perviršis ar deficitas
Buhalterinė pažyma
9.28
Uždaromos pervestinų sumų sąskaitos
1
Pervestinos sumos perkeliamos į einamųjų metų perviršio ar deficito sąskaitą
D 3100001 K 7XXXXXX
Einamųjų metų perviršis ar deficitas Pervestinos sumos
Buhalterinė pažyma
___________________________________________
PATVIRTINTA
Panevėžio rajono savivaldybės administracijos
direktoriaus 2014 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. A-1108
APSKAITOS POLITIKOS, APSKAITINIŲ ĮVERČIŲ KEITIMO IR APSKAITOS KLAIDŲ TAISYMO TVARKOS APRAŠAS
I. APSKAITOS POLITIKOS KEITIMAS
1. Apskaitos politikos, apskaitinių įverčių keitimas ir klaidų taisymas apskaitoje registruojamas ir finansinėse ataskaitose pateikiamas vadovaujantis 7-ajame VSAFAS „Apskaitos politikos, apskaitinių įverčių keitimas ir klaidų taisymas “ nustatytais reikalavimais.
2. Apskaitos politika yra Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus (toliau - įstaigos vadovas) įsakymu patvirtintas dokumentas, kuriuo vadovaujasi visi Panevėžio rajono savivaldybės administracijos (toliau- įstaiga) darbuotojai, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą, finansinių ataskaitų sudarymą, vykdantys ūkines operacijas ir rengiantys jų įforminimo dokumentus. Apskaitos politiką keičia įstaigos vadovas savo įsakymu.
3. Įstaigos apskaitos politika parengta pagal 1-ajame VSAFAS „Informacijos pateikimas finansinių ataskaitų rinkinyje“ ir kituose VSAFAS turto, įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų pripažinimui ir apskaitai nustatytus reikalavimus.
4. Vadovaujantis pastovumo principu pasirinktą apskaitos politiką įstaiga taiko nuolat arba gana ilgą laiką tam, kad būtų galima palyginti įstaigos įvairių ataskaitinių laikotarpių finansines ataskaitas. Tokio palyginimo reikia įstaigos finansinės būklės, veiklos rezultatų, grynojo turto ir pinigų srautų keitimosi tendencijoms nustatyti.
5. Apskaitos politika turi būti peržiūrima ir, jie reikia keičiama tada, kai keičiasi VSAFAS arba kitų apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos.
6. Apskaitos politika įstaigos iniciatyva gali būti keičiama, jei pastebimos apskaitos politikos nustatymo klaidos ir galima pagrįsti, kad pakeista politika leis teisingiau parodyti įstaigos finansinę būklę, jos veiklos rezultatus ir pinigų srautus.
7. Apskaitos politikos keitimu laikomas ūkinių operacijų bei ūkinių įvykių pripažinimo
apskaitoje pakeitimas bei dėl šio pakeitimo atsirandantis turto, įsipareigojimų, finansavimo sumų, pajamų ir (arba) sąnaudų vertinimo apskaitoje pokytis. Pavyzdžiui ilgalaikio materialiojo turto minimalios vertės pakeitimas ir pan.
8. Apskaitos politikos keitimas finansinėse ataskaitose rodomas taikant retrospektyvinį būdą, t. y. nauja apskaitos politika taikoma taip, lyg ji visada būtų buvusi naudojama, todėl pakeista apskaitos politika yra pritaikoma ūkinėms operacijoms ir ūkiniams įvykiams nuo jų atsiradimo, išskyrus atvejus jei VSAFAS ar kiti teisės aktai nustato kitokius reikalavimus. Pavyzdžiui, pakeistas VSAFAS, dėl kurio keičiama apskaitos politika, numato perinamąsias nuostatas, pagal kurias nauja apskaitos politika turi būti taikoma tik ūkinėms operacijoms, kurios vykdomos po VSAFAS pakeitimo įsigaliojimo.
9. Apskaitos politika keičiama nuo ataskaitinio laikotarpio pradžios.
10. Taikant retrospektyvinį būdą, poveikis, kurį daro apskaitos politikos keitimas einamojo ataskaitinio laikotarpio informacijai ir darytų ankstesnių ataskaitinių laikotarpių informacijai, registruojamas apskaitoje tą ataskaitinį laikotarpį, kurį apskaitos politika pakeičiama, ir rodomas einamojo ataskaitinio laikotarpio finansinėse ataskaitose.
11. Lyginamoji ankstesnio ataskaitinio laikotarpio informacija finansinėse ataskaitose pateikiama tokia, kokia buvo, t. y. nėra koreguojama.
12. Ataskaitinio laikotarpio veiklos rezultatų ataskaitoje apskaitos politikos keitimo poveikio dalis, susijusi su ankstesniais ataskaitiniais laikotarpiais, rodoma straipsnyje „Apskaitos politikos keitimo ir esminių klaidų taisymo įtaka.
1 pavyzdys
Teikiant mokamas maitinimo paslaugas sunaudotų produktų savikainos nustatymui, įstaiga taikė konkrečių kainų metodą, pakeitus apskaitos politiką pradėtas taikyti FIFO metodas. Pagal šį metodą pirmiausiai nurašomi anksčiausiai įsigyti maisto produktai. Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, iki apskaitos politikos pakeitimo, pagal konkrečių kainų metodą apskaičiuota nesunaudotų maisto produktų balansinė vertė sudarė 6500 Lt (1882,53 EUR), įvertinus šias atsargas FIFO metodu jų vertė sudaro 6000 Lt (1737,72 EUR). Registruojant apskaitos politikos keitimą, einamojo laikotarpio apskaitoje daromi šie įrašai
D 9210002 Apskaitos politikos keitimo neigiama įtaka - 500 Lt (144,81 EUR)
K 2010001 Maisto produktų įsigijimo savikaina - 500 Lt (144,81 EUR)
Finansinės būklės ataskaitoje ataskaitinio laikotarpio informacija pateikiama pagal naują apskaitos politiką, o lyginamoji informacija nebus koreguojama ir ji pateikiama pagal tuo metu taikytą apskaitos politiką.
Veiklos rezultatų ataskaitoje F eilutėje bus parodoma apskaitos politikos keitimo įtaka.
F
Apskaitos politikos keitimo ir esminių klaidų taisymo įtaka
(500 Lt) (144,81 EUR)
13. Jei buvo keista apskaitos politika, aiškinamajame rašte turi būti pateikta ši informacija
13.1. apskaitos politikos keitimo priežastis;
13.2. kokiems finansinės būklės ir veiklos rezultatų ataskaitų straipsniams šis pakeitimas
turėjo įtakos ir kokiomis sumomis šie straipsniai buvo koreguoti.
14. Apskaitos politikos keitimu nelaikoma naujos apskaitos politikos taikymas ūkinėms operacijoms ir ūkiniams įvykiams, kurių turinys iš esmės skiriasi nuo ankstesnių ūkinių operacijų ar ūkinių įvykių ir įstaiga anksčiau jų nevykdė. Pavyzdžiui, įstaiga, kuri neturėjo investicijų į kitus subjektus ir savo apskaitos politikoje nebuvo numačiusi jų apskaitos principų, tapo viešosios įstaigos dalininke ir todėl savo apskaitos politiką papildė investicijų į kitus subjektus apskaitos principais.
II. APSKAITINIŲ ĮVERČIŲ KEITIMAS
15. Apskaitinis įvertis nuo apskaitos politikos skiriasi tuo, kad apskaitos politika nustatoma vadovaujantis VSAFAS ir kitais apskaitą reglamentuojančiais teisės aktais ir taikoma nuolat, o apskaitiniai įverčiai nustatomi vadovaujantis įstaigos pagrįstai pasirinktomis prielaidomis, ir, gavus naujos informacijos, keičiami.
16. Apskaitinis įvertis tai apytikslis dydis, kuris nustatomas remiantis turima informacija ir prielaidomis, atsižvelgiant į dabartinę turto ir įsipareigojimų vertę ir tikėtiną naudą juos naudojant ar įsipareigojimus, kurie gali atsirasti.
17. Apskaitiniai įverčiai naudojami kai turto ar įsipareigojimų vertės negali būti tiksliai apskaičiuotos, bet gali būti įvertintos. Pavyzdžiui, ilgalaikio turto naudingo tarnavimo laikotarpio nustatymas, abejotinų skolų dydžio įvertinimas ir pan.
18. Apskaitiniai įverčiai periodiškai peržiūrimi ir kai gaunama nauja informacija, jei reikia, keičiami. Kiekvieno apskaitinio įverčio skaičiavimas ir tam naudotos prielaidos turi būti pagrįsti.
19. Apskaitiniai įverčiai yra peržiūrimi tik tuo atveju, jei pasikeičia aplinkybės ir prielaidos, kuriomis buvo remtasi atliekant įvertinimą, arba atsiranda papildomos informacijos ar kitų įvykių, darančių įtaką įverčio apskaičiavimui. Pavyzdžiui, pasikeitė ilgalaikio materialiojo turto naudojimo intensyvumas ir dėl to tikslinamas jo naudingo tarnavimo laikas.
20. Jeigu metų eigoje nėra aiškių turto naudojimo efektyvumo pasikeitimo požymių, apskaitiniai įverčiai peržiūrimi finansinių metų pabaigoje, atliekant inventorizaciją.
21. Apskaitinio įverčio keitimas nesusijęs su ankstesniais ataskaitiniais laikotarpiais ir nėra apskaitos klaidos taisymas, buhalterinėje apskaitoje registruojamas tą ataskaitinį laikotarpį, kurį keitimas buvo atliktas, o finansinėse ataskaitose rodomas taikant perspektyvinį būdą.
22. Apskaitinio įverčio pasikeitimo poveikis nustatant grynąjį perviršį ar deficitą priskiriamas
22.1. laikotarpiui, kada įvyko įverčio pasikeitimas, jei jis turi įtakos tik tam laikotarpiui;
22.2. laikotarpiui, kada įvyko pasikeitimas, ir vėlesniems laikotarpiams, jei pasikeitimas veikia ir juos. Pavyzdžiui, pasikeitus turto naudingo tarnavimo laikotarpiui, keičiasi ne tik einamojo, bet ir vėlesnių ataskaitinių laikotarpių, kuriais tas turtas bus naudojamas nusidėvėjimo sąnaudos.
23. Pasiūlymus dėl apskaitinių įverčių keitimo teikia įstaigos vadovo įsakymu sudaryta komisija (inventorizacijos komisija) arba jo įgalioti darbuotojai. Komisijos parengtame dokumente turi būti nurodytos apskaitinio įverčio keitimo priežastys, jų pagrindimas ir kita reikalinga informacija. Pavyzdžiui, kai keičiamas ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laikas, komisijos pažymoje (akte ar įsakyme) turi būti nurodyta ne tik naujas turto naudingo tarnavimo laikotarpis, bet ir naujai nustatyta turto likvidacinė vertė, jei ji keičiasi, o jei nesikeičia nurodoma, kad nesikeičia.
24. Apskaitinių įverčių keitimas apskaitoje registruojamas, tik pagal gautą įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens patvirtintą komisijos pažymą, aktą ar kitą atitinkamą dokumentą. Duomenys apie apskaitinių įverčių keitimą turi būti užregistruoti buhalterinėje apskaitoje per 5 darbo dienas nuo atitinkamo dokumento gavimo. Pavyzdžiui, gavus įstaigos vadovo patvirtinus, pakeistus ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo normatyvus turi būti
24.1. ilgalaikio turto apskaitos kortelėje įrašomas naujas nusidėvėjimo normatyvas, nurodant pakeitimo datą;
24.2. jei keitėsi, įrašoma nauja turto likvidacinė vertė;
24.3. jei reikia patikslinami ir kiti duomenys;
24.4. nuo kito mėnesio pirmos dienos nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti pagal naujai nustatytą normatyvą.
25. Jeigu buvo keičiami apskaitiniai įverčiai, aiškinamajame rašte turi būti nurodytos prielaidos, kuriomis vadovaujantis buvo nustatyti apskaitiniai įverčiai, naudojami turto ir įsipareigojimų vertei nustatyti ir pateikiama ši informacija
25.1. apskaitinio įverčio keitimo priežastys, pobūdis ir poveikis;
25.2. suma, kuri turi įtakos ataskaitinio laikotarpio rezultatui;
25.3. suma, kuri turės įtakos vėlesnių ataskaitinių laikotarpių rezultatams;
25.4. jei skaičiavimų atlikti negalima, nurodomas šis faktas ir jis pagrindžiamas.
III. APSKAITOS KLAIDŲ TAISYMAS
26. Apskaitos klaida tai klaida, kuri atsiranda dėl neteisingo skaičiavimo, netinkamo apskaitos metodo taikymo, neteisingo ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio registravimo ar dėl apsirikimo.
27. Jei klaidos finansinėse ataskaitose pastebimos po to, kai finansines ataskaitas pasirašo įstaigos vadovas, bet iki pateikimo Finansų skyriui, klaidos turi būti ištaisomos ir įstaigos vadovui pateikiamos pasirašyti patikslintos finansinės ataskaitos.
28. Klaida, dėl kurios praėjusio ar kelių praėjusių ataskaitinių laikotarpių finansinės ataskaitos negali būti laikomos iš esmės patikimomis, laikoma esmine klaida.
29. Pagal įstaigos vadovo patvirtintą apskaitos politiką, apskaitos klaida laikoma esmine, jei jos vertinė išraiška individualiai arba kartu su kitų to ataskaitinio laikotarpio klaidų vertinėmis išraiškomis yra didesnė nei 0,25 procento per praėjusius finansinius metus gautų finansavimo sumų vertės. Tai yra jei nustatoma tik viena klaida ir ji yra didesnė nei 0,25 procento per praėjusius finansinius gautų finansavimo sumų vertės, ji laikoma esmine. Jeigu nustatomos kelios klaidos, kurios kiekviena atskirai nesudaro 0,25 procento finansavimo sumų vertės, tačiau, sudėjus kartu visų šių klaidų poveikį, gauta suma sudaro daugiau nei 0,25 procento per praėjusius finansinius metus gautų finansavimo sumų vertės, visos šios klaidos taisomos kaip esminės.
30. Suradus klaidą, praėjusių laikotarpių finansinėse ataskaitose, pagal atliktus skaičiavimus surašoma buhalterinė pažyma ir priimamas sprendimas ar ši klaida esminė ar neesminė. Įstaigos Apskaitos skyriaus vedėjas (vyriausias buhalteris) priima sprendimą klaidą laikyti esmine arba neesmine.
31. Visos klaidos, esminės ir neesminės, taisomos einamojo laikotarpio finansinėse ataskaitose. Klaidų taisymo apskaitos įrašai priklauso nuo klaidų pobūdžio. Vėlesniais laikotarpiais pastebėtos techninės finansinių ataskaitų pildymo klaidos taisomos tada, kai jos pastebėtos ir jau pateiktos finansinės ataskaitos netaisomos. Jei šios klaidos galėjo turėti įtakos finansinių ataskaitų vartotojų priimtiems sprendimams, informacija apie šių klaidų taisymą, atskleidžiama aiškinamajame rašte.
2 pavyzdys
Pildant tarpinę 6 mėnesių finansinės būklės ataskaitą, buvo pastebėta, kad, dėl apskaitos sistemoje atsiradusios klaidos 2300 Lt (666,13 EUR) atsargų likutis, kuris turi būti įrašytas į finansinės būklės ataskaitos I.2 eilutę „Medžiagos, žaliavos ir ūkinis inventorius“ įrašytas į I.3 eilutę „Nebaigta gaminti produkcija ir nebaigtos vykdyti sutartys“. Patikrinus ankstesnio tarpinio ataskaitinio laikotarpio finansines ataskaitas, paaiškėjo, kad ta pati klaida padaryta ir pirmo ketvirčio tarpinėje finansinės būklės ataskaitoje, kurioje 1900 Lt (550,28 EUR) atsargų likutis įrašytas į I.3 eilutę „Nebaigta gaminti produkcija ir nebaigtos vykdyti sutartys“. Ši klaida taisoma tarpinėje 6 mėnesių finansinės būklės ataskaitoje pateikiant teisingą informaciją, o lyginamoji pirmo ketvirčio tarpinės finansinės būklės ataskaitos informacija nekoreguojama. Nors ši klaida nelaikoma esmine, tačiau aiškinamajame rašte apie jos taisymą turi būti pateikiama informacija.
32. Jei apskaitos klaida nėra esminė, jos taisymas registruojamas toje pačioje sąskaitoje, kurioje buvo užregistruota klaidinga informacija, ir rodomas toje pačioje veiklos rezultatų ataskaitos eilutėje, kurioje buvo pateikta klaidinga informacija.
3 pavyzdys
Dėl darbuotojo apsirikimo, pagal sąskaitą faktūrą registruojant kovo mėnesio sąnaudas už elektros energiją, vietoj 995 Lt (288,17 EUR) buvo įrašyta 959 litai (277,75 EUR). Sudarant tarpines pirmo ketvirčio finansines ataskaitas dėl šios klaidos buvo parodytos 36 Lt (10,43 EUR) sumažintos sąnaudos ir skola tiekėjams, atitinkamai ta pačia suma nebuvo pripažintos finansavimo pajamos.
Ši klaida laikoma neesmine ir taisoma balandžio mėnesį, padidinant elektros energijos sąnaudas. Balandžio mėnesį gauta sąskaita faktūra už elektros energijos sąnaudas 800 Lt (231,70 EUR). Registruojant balandžio mėnesio elektros energijos sąnaudas, pagal buhalterinę pažymą kartu registruojamas ir klaidos taisymas 36 Lt (10,43 EUR).
Registruojamos balandžio mėnesio elektros energijos sąnaudos
D 8704002 Elektros energijos sąnaudos - 800 Lt (231,70 EUR)
K 691001 Tiekėjams mokėtinos sumos - 800 Lt (231,70 EUR)
D 8704002 Elektros energijos sąnaudos - 36 Lt (10,43 EUR)
K 6910001 Tiekėjams mokėtinos sumos - 36 Lt (10,43 EUR)
Registruojamos sukauptos finansavimo pajamos, kai sąnaudos apmokamos iš finansavimo sumų
D 2282101 Sukauptos finansavimo pajamos - 836 Lt (242,13 EUR)
K702X001 Finansavimo sumos kitoms išlaidoms panaudotos - 836 Lt (242,13 EUR)
33. Jei apskaitos klaida esminė, jos taisymas registruojamas tam skirtoje 9 klasės sąskaitoje ir rodomas veiklos rezultatų ataskaitos straipsnyje „Apskaitos politikos keitimo ir esminių klaidų taisymo įtaka“. Lyginamoji ankstesnio ataskaitinio laikotarpio finansinė informacija pateikiama tokia, kokia buvo, t. y. nekoreguojama.
4 pavyzdys
Pastebėta, kad praėjusių metų finansinėse ataskaitose dėl darbuotojo klaidos buvo neužregistruotos 18000 Lt (5205,02 EUR) pajamos už suteiktas paslaugas, o šias pajamas uždirbant patirtos sąnaudos buvo pripažintos. Gautas atlygis už paslaugas buvo užregistruotas ateinančių laikotarpių pajamų sąskaitoje.
Ši klaida laikoma esmine ir taisoma naudojant ankstesnių laikotarpių klaidų taisymui skirtas 9 klasės sąskaitas.
Pagal buhalterinę pažymą registruojamas klaidos taisymas, registruojant ateinančių laikotarpių pajamų mažinimą ir praėjusių laikotarpių pajamų koregavimą
D 6943001 Ateinančių laikotarpių pajamos – 18000 Lt (5205,02 EUR)
K 9220001 Praėjusių laikotarpių pajamų koregavimo įtaka -18000 Lt (5205,02 EUR)
Veiklos rezultatų ataskaitoje klaidos taisymas parodomas F eilutėje.
F
Apskaitos politikos keitimo ir esminių klaidų taisymo įtaka
18000 Lt (5205,02 EUR)
34. Jei finansinėse ataskaitose buvo taisyta esminė apskaitos klaida aiškinamajame rašte turi būti pateikta ši informacija
34.1. esminių apskaitos klaidų pobūdis ir ataskaitinis laikotarpis, kurį esminė klaida buvo padaryta;
34.2. kokiems finansinės būklės ataskaitos straipsniams esminės apskaitos klaidos taisymas turėjo įtakos, ir koregavimo suma, registruota apskaitoje ir įtraukta rodant grynąjį ataskaitinio laikotarpio perviršį ar deficitą.
35. Jei apskaitos klaida pagal dydį yra didesnė kaip 0,25 procentai per praėjusius finansinius metus gautų finansavimo sumų vertės, tačiau pagal savo pobūdį, ji nedaro poveikio grynajam perviršiui ar deficitui, ji taisoma einamojo laikotarpio finansinėse ataskaitose ir informacija apie jos taisymą pateikiama aiškinamajame rašte.
5 pavyzdys
Dėl darbuotojo klaidos įstaigos apskaitoje nebuvo užregistruotas ilgalaikis materialus turtas, kurio vertė sudaro 0,5 procento per praėjusius finansinius metus gautų finansavimo sumų vertės. Klaida pastebėta tik kitame ketvirtyje, tačiau turtas dar nebuvo atiduotas naudoti, todėl jo nusidėvėjimas neturėjo būti skaičiuojamas. Ši klaida taisoma užregistruojant turtą įstaigos apskaitoje einamuoju laikotarpiu ir informacija apie šią klaidą atskleidžiam einamojo laikotarpio finansinėse ataskaitose.
IV. VIDAUS DOKUMENTAI
36. Apskaitos politikos ir apskaitinių įverčių keitimas ir apskaitos klaidų taisymas apskaitoje registruojamas pagal buhalterinę pažymą (1 priedas).
__________________________
Pakeitimai
1.
Panevėžio rajono savivaldybės administracija, Įsakymas
Nr. A-1134, 2016-10-05, paskelbta TAR 2016-10-05, i. k. 2016-24552
Dėl Panevėžio rajono savivaldybės administracijos 2014 m. spalio 22 d. įsakymo Nr. A-1108 „Dėl Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. A-269 „Dėl Panevėžio rajono savivaldybės administracijos buhalterinės apskaitos tvarkų aprašų patvirtinimo“ pakeitimo“ pakeitimo
2.
Panevėžio rajono savivaldybės administracija, Įsakymas
Nr. A-564, 2017-09-26, paskelbta TAR 2017-09-28, i. k. 2017-15187
Dėl Savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. spalio 22 d. įsakymo Nr. A-1108 „Dėl Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. A-269 „Dėl Panevėžio rajono savivaldybės administracijos buhalterinės apskaitos tvarkų aprašų patvirtinimo“ pakeitimo“ pakeitimo
3.
Panevėžio rajono savivaldybės administracija, Įsakymas
Nr. A-523, 2019-11-29, paskelbta TAR 2019-11-29, i. k. 2019-19210
Dėl Savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. spalio 22 d. įsakymo Nr. A-1108 „Dėl Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. A-269 „Dėl Panevėžio rajono savivaldybės administracijos buhalterinės apskaitos tvarkų aprašų patvirtinimo“ pakeitimo“ pakeitimo