DĖL RIETAVO SAVIVALDYBĖS SENIŪNAIČIŲ SUEIGOS IR IŠPLĖSTINĖS SENIŪNAIČIŲ SUEIGOS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO

Suvestinė redakcija nuo 2023-07-14

Sprendimas paskelbtas: TAR 2021-03-29, i. k. 2021-06232

RIETAVO SAVIVALDYBĖS TARYBA

SPRENDIMAS

DĖL RIETAVO SAVIVALDYBĖS SENIŪNAIČIŲ SUEIGOS IR IŠPLĖSTINĖS SENIŪNAIČIŲ SUEIGOS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO

2021 m. kovo 25 d. Nr. T1-47

Rietavas

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, 35 straipsniu, 35¹ straipsniu, Rietavo savivaldybės taryba nusprendžia

1. Patvirtinti Rietavo savivaldybės seniūnaičių sueigos ir išplėstinės seniūnaičių sueigos nuostatus (pridedama).

2. Pripažinti netekusiu galios Rietavo savivaldybės tarybos 2017 m. rugsėjo 14 d. sprendimą Nr. T1-165 „Dėl Rietavo savivaldybės seniūnaičių sueigos nuostatų patvirtinimo“.

Sprendimas gali būti skundžiamas ikiteismine tvarka Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriui (H. Manto g. 37, Klaipėda) arba Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams (Galinio Pylimo g. 9, Klaipėda) per vieną mėnesį nuo šio sprendimo paskelbimo ar įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Savivaldybės meras Antanas Černeckis

PATVIRTINTA

Rietavo savivaldybės tarybos

2021 m. kovo 25 d.

sprendimu Nr. T1-47

RIETAVO SAVIVALDYBĖS SENIŪNAIČIŲ SUEIGOS IR IŠPLĖSTINĖS SENIŪNAIČIŲ SUEIGOS NUOSTATAI

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Rietavo savivaldybės seniūnaičių sueigos ir išplėstinės seniūnaičių sueigos nuostatai (toliau – Nuostatai) reglamentuoja Rietavo savivaldybės (toliau – Savivaldybė) seniūnaičių sueigos (toliau – sueiga) ir išplėstinės seniūnaičių sueigos kompetenciją, organizavimo ir sprendimų priėmimo tvarką.

2. Šiuose Nuostatuose vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme.

3. Seniūnaičiai Savivaldybės seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių ar jų dalių bendruomenėms rūpimus klausimus svarsto ir sprendimus priima sueigoje.

4. Šiais Nuostatais privalo vadovautis Savivaldybės seniūnijų seniūnaičiai ir seniūnijų aptarnaujamoje teritorijoje veikiančių bendruomeninių organizacijų deleguoti atstovai, kurie išplėstinėje seniūnaičių sueigoje turi sprendimo priėmimo teisę.

5. Sueigos vyksta patalpose, kurias Savivaldybės administracijos seniūnijos neatlygintinai suteikia sueigoms ir išplėstinėms seniūnaičių sueigoms organizuoti.

6. Seniūnaičiai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu, kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, šiais Nuostatais, 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) ir kitais teisės aktais.

7. Seniūnaičių veikla grindžiama kolegialumo, demokratijos, teisėtumo ir viešumo principais.

II SKYRIUS

SENIŪNAIČIŲ SUEIGOS KOMPETENCIJA

8. Sueiga svarsto ir priima sprendimus dėl

8.1. seniūnijos metinio veiklos plano projekto;

8.2. seniūnijos metinio veiklos plano įgyvendinimo ataskaitos;

8.3. dėl kitų seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų teritorijų ar jų dalių bendruomenėms rūpimų klausimų.

9. Seniūnas seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje gali inicijuoti apklausą dėl jo kompetencijai priskirtų klausimų. Seniūnas apklausos iniciatyvos teisę įgyvendina Rietavo savivaldybės tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka.

III SKYRIUS

SENIŪNAIČIŲ SUEIGA

10. Pirmąją naujai išrinktų seniūnaičių sueigą organizuoja seniūnas per 15 dienų nuo galutinių seniūnaičių rinkimų rezultatų seniūnijoje patvirtinimo ir paskelbimo visuomenės informavimo priemonėse. Sueigos yra viešos.

11. Apie pirmosios sueigos datą, laiką, vietą seniūno siūlomus svarstyti klausimus, seniūnas ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki sueigos praneša seniūnaičiams, taip pat paskelbia šią informaciją seniūnijos skelbimų lentoje ir Savivaldybės interneto svetainėje.

12. Pirmajam sueigos posėdžiui, kol bus išrinktas sueigos pirmininkas, pirmininkauja seniūnas.

13. Pradedant posėdį seniūnas skelbia naujai išrinktų seniūnaičių registraciją. Sueiga tęsiama, jeigu dalyvauja daugiau kaip pusė išrinktų seniūnaičių. Jeigu nedalyvauja daugiau kaip pusė išrinktų seniūnaičių, seniūnas nustato ir paskelbia pakartotinės sueigos datą. Kita sueiga turi būti sušaukta ne vėliau kaip per 15 dienų. Apie pakartotinai šaukiamą pirmąją sueigą informuojama Nuostatų 11 punkte nustatyta tvarka.

14. Pasibaigus registracijai seniūnas

14.1. supažindina sueigos dalyvius su seniūnaičių rinkimų rezultatais;

14.2. supažindina sueigos dalyvius su Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu, šiais Nuostatais;

14.3. aptaria sueigos organizavimo tvarką;

14.4. aptaria sueigos pirmininko rinkimų eigą;

14.5. supažindina sueigos dalyvius su kitais aktualiais darbotvarkės klausimais.

15. Posėdžio darbotvarkę, į kurią privalomai įtraukiamas klausimas dėl sueigos pirmininko išrinkimo, sudaro seniūnas, tvirtina sueiga.

16. Sueigos pirmininkas renkamas atviru balsavimu, paprasta sueigoje dalyvaujančių seniūnaičių balsų dauguma. Išrinkus sueigos pirmininką, jis perima pirmininkavimą posėdžiui.

17. Į kitas sueigas seniūnaičiai renkasi savo iniciatyva arba seniūno kvietimu. Kai seniūnaičiai į sueigą renkasi patys, kviečiamas atvykti ir seniūnas.

18. Sueigą inicijuojantys seniūnaičiai ar seniūnas ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki sueigos praneša sueigos nariams ir kitiems suinteresuotiems asmenims apie sueigos datą, laiką ir vietą, taip pat paskelbia šią informaciją seniūnijos skelbimų lentoje ir, esant galimybei, seniūnaitijų centruose, kitose seniūnijos gyvenamųjų vietovių skelbimų lentose. Informacija gali būti skelbiama Savivaldybės interneto svetainėje.

19. Sueiga yra teisėta, jeigu joje dalyvauja daugiau kaip pusė seniūnijos seniūnaičių.

20. Sueigai pirmininkauja pirmoje sueigoje išrinktas sueigos pirmininkas. Jis pirmininkauja sueigoms visos seniūnaičių kadencijos laikotarpiu. Tuo atveju, kai pirmininku išrinktas seniūnaitis dėl objektyvių priežasčių negali dalyvauti sueigoje, jai pirmininkauja paprastąja balsų dauguma išrinktas sueigoje dalyvaujantis seniūnaitis.

21. Sueigos pirmininkas

21.1. skelbia sueigos pradžią ir pabaigą;

21.2. tikrina, ar sueigoje yra kvorumas;

21.3. paskelbia sueigos darbotvarkę;

21.4. stebi, kad sueigos metu būtų laikomasi šių Nuostatų ir kitų teisės aktų reikalavimų;

21.5. suteikia žodį seniūnaičiams, seniūnui, kitiems sueigoje dalyvaujantiems asmenims;

21.6. gali įspėti kalbėtoją, jeigu jis nukrypsta nuo svarstomo klausimo esmės;

21.7. pagal svarstymo rezultatus formuluoja klausimus balsavimui, vadovaudamasis šiais Nuostatais, nustato ir skelbia balsavimo tvarką, skelbia atviro balsavimo rezultatus.

22. Sueigoje sprendimai priimami atviru balsavimu paprasta sueigoje dalyvaujančių seniūnaičių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia sueigos pirmininko balsas.

23. Patvirtintos darbotvarkės klausimus sueigoje pristato sueigos pirmininkas arba klausimų rengėjai. Pristatant svarstomą klausimą išdėstoma jo esmė, jo svarba bendruomenei, nurodoma galima sprendimų įtaka Savivaldybės biudžetui ir seniūnijai skirtiems asignavimams.

24. Sueigoje svarstant atskirus darbotvarkės klausimus pirmiausiai išklausomas svarstomas klausimas ir seniūnaičių ir seniūno nuomonės. Nuomonę gali pareikšti ir kiti sueigos dalyviai. Negalintys sueigoje dalyvauti seniūnaičiai gali raštu pateikti svarstomais klausimais savo nuomonę, kurią sueigoje pristato sueigos pirmininkas.

25. Stebėtojų teisėmis sueigos posėdžiuose gali dalyvauti Savivaldybės tarybos nariai, Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį, Savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos nariai, seniūnijos gyventojai ir kiti suinteresuoti asmenys. Sueiga yra atvira visuomenės informavimo priemonių atstovams.

IV SKYRIUS

IŠPLĖSTINĖ SENIŪNAIČIŲ SUEIGA

26. Išplėstinė seniūnaičių sueiga aptaria ir priima sprendimus dėl

26.1. seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių ar jų dalių (seniūnaitijų) bendruomenių viešųjų poreikių ir iniciatyvų finansavimo tikslingumo;

26.2. seniūnijos metinio veiklos plano įgyvendinimo ataskaitos projekto svarstymo ir vertinimo;

26.3. atstovų delegavimo į pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisijos narius, Savivaldybės tarybos sudaromų komisijų narius ir dalyvauti Savivaldybės tarybos sudaromų komitetų darbe patariamojo balso teise;

26.4. bendruomeninės veiklos ir partnerystės su savivaldybių institucijomis stiprinimo, viešųjų paslaugų, už kurių teikimą atsakinga Savivaldybė, teikimo perdavimo bendruomenėms ir kitoms nevyriausybinėms organizacijoms, vietos verslumo skatinimo;

26.5. kitų seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių ar jų dalių bendruomenėms svarbių klausimų;

26.6. veiklų, tenkinančių socialinius gyvenamųjų vietovių bendruomenių narių (gyventojų) poreikius patvirtinimo;

26.7. bendruomenių ir organizacijų projektų, skirtų socialiniams gyvenamųjų vietovių bendruomenių narių (gyventojų) poreikiams tenkinti, vertinimo ir jų atrankos;

26.8. kitų teisės aktais išplėstinės seniūnaičių sueigos kompetencijai priskirtų klausimų.

27. Išplėstinėje seniūnaičių sueigoje su sprendimo priėmimo teise dalyvauja tos seniūnijos seniūnaičiai ir tos seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje veikiantys bendruomeninių organizacijų deleguoti atstovai.

28. Kiekviena seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje veikianti bendruomeninė organizacija deleguoja į išplėstinę seniūnaičių sueigą po vieną atstovą dvejiems metams. Sprendimas dėl atstovo delegavimo pateikiamas tos seniūnijos seniūnui. Prireikus bendruomeninė organizacija gali deleguotą asmenį atšaukti arba pakeisti kitu, tačiau apie tai bendruomeninės organizacijos pirmininkas privalo raštu arba elektroniniu paštu informuoti seniūną ne vėliau kaip prieš 1 darbo dieną iki išplėstinės seniūnaičių sueigos. Taip pat deleguotas atstovas gali būti atšaukiamas ir savo paties prašymu.

29. Atsižvelgiant į vietos sąlygas ir aplinkybes, išplėstinėje seniūnaičių sueigoje patariamojo balso teise gali dalyvauti tos seniūnijos teritorijoje veikiančių nevyriausybinių organizacijų, tradicinių religinių bendruomenių atstovai.

30. Išplėstinė seniūnaičių sueiga renkasi savo iniciatyva arba seniūno kvietimu.

31. Išplėstinė seniūnaičių sueiga yra teisėta, jeigu joje dalyvauja daugiau kaip pusė seniūnijos seniūnaičių.

32. Išplėstinei seniūnaičių sueigai pirmininkauja po seniūnaičių rinkimų sueigoje išrinktas sueigos pirmininkas. Jeigu dėl objektyvių priežasčių pirmininkas negali dalyvauti išplėstinėje seniūnaičių sueigoje, jai vadovauja paprasta balsų dauguma išrinktas seniūnaitis, dalyvaujantis išplėstinėje seniūnaičių sueigoje.

33. Išplėstinės seniūnaičių sueigos darbotvarkė patvirtinama išplėstinėje seniūnaičių sueigoje dalyvaujančių seniūnaičių ir bendruomeninių organizacijų atstovų paprasta balsų dauguma posėdžio pradžioje. Siūlyti koreguoti darbotvarkę, įtraukti papildomus klausimus iki jos patvirtinimo turi teisę seniūnas, seniūnaitis (-čiai), deleguotas (-i) bendruomeninės organizacijos atstovas (-ai).

34. Išplėstinėje seniūnaičių sueigoje sprendimai priimami atviru balsavimu paprasta išplėstinėje seniūnaičių sueigoje dalyvaujančių seniūnaičių ir seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje veikiančių bendruomeninių organizacijų deleguotų atstovų balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia pirmininko balsas.

35. Patvirtintos darbotvarkės klausimus išplėstinėje seniūnaičių sueigoje pristato sueigos pirmininkas arba klausimų rengėjai. Pristatant svarstomą klausimą išdėstoma jo esmė, jo svarba bendruomenei, nurodoma galima sprendimų įtaka Savivaldybės biudžetui ir seniūnijai skirtiems asignavimams.

36. Išplėstinėje seniūnaičių sueigoje svarstant atskirus darbotvarkės klausimus, paprastai pirmiausiai išklausomas svarstomas klausimas ir seniūnaičių, deleguotų bendruomeninių organizacijų atstovų, ir seniūno nuomonės. Nuomonę gali pareikšti ir kiti išplėstinės seniūnaičių sueigos dalyviai. Negalintys išplėstinėje seniūnaičių sueigoje dalyvauti seniūnaičiai ir deleguoti bendruomeninių organizacijų atstovai gali raštu pateikti svarstomais klausimais savo nuomonę, kurią sueigos pirmininkas pristato išplėstinėje seniūnaičių sueigoje.

37. Stebėtojų teisėmis išplėstinės seniūnaičių sueigos posėdžiuose gali dalyvauti Savivaldybės tarybos nariai, Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį, Savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos nariai, seniūnijos gyventojai ir kiti suinteresuoti asmenys. Išplėstinė seniūnaičių sueiga yra atvira visuomenės informavimo priemonių atstovams.

V SKYRIUS

SENIŪNAIČIŲ SUEIGOS IR IŠPLĖSTINĖS SENIŪNAIČIŲ SUEIGOS SPRENDIMAI IR PROTOKOLAI

38. Sueigos ir išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimai surašomi protokole ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po sueigos. Protokolą pasirašo sueigai ar išplėstinei seniūnaičių sueigai pirmininkavęs asmuo ir sekretorius. Sueigos ir išplėstinės seniūnaičių sueigos sekretoriaus pareigas atlieka seniūno paskirtas seniūnijos darbuotojas.

39. Sueigos ir išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimai priimami atviru balsavimu balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia pirmininkaujančio seniūnaičio balsas.

40. Protokole nurodoma sueigos ar išplėstinės seniūnaičių sueigos data, protokolo eilės numeris, dalyviai, svarstomų klausimų eilės numeris ir pavadinimas, klausimą pateikęs pranešėjas, kalbėtojai ir pateikiamas priimtas sprendimas, nurodomi balsavimo rezultatai (taip pat pažymima, kas balsavo „už“, „prieš“ ar „susilaikė“), įrašoma dalyvių atskiroji nuomonė.

41. Sueigos ir išplėstinės seniūnaičių sueigos protokolai saugomi seniūnijoje Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

42. Sueigos ir išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimai yra rekomendaciniai, tačiau kompetentinga Savivaldybės institucija privalo juos įvertinti. Jeigu sueigos ir išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimų vertinimas priklauso Savivaldybės tarybos kompetencijai, jie vertinami artimiausiame Savivaldybės tarybos posėdyje reglamento nustatyta tvarka. Jeigu šių sprendimų vertinimas yra Savivaldybės mero kompetencija, meras priima dėl jų sprendimą ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo informacijos gavimo dienos. Savivaldybės institucijos privalo nurodyti savo sprendimų priėmimo motyvus. Savivaldybės institucijos, laikydamosi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 43 straipsnyje nustatytų reikalavimų, privalo paskelbti savo vertinimus dėl sueigos ir išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimų, nurodydamos vertinimo motyvus ir numatomus veiksmus, jeigu tokių veiksmų bus imtasi.

Punkto pakeitimai

Nr. T1-60, 2023-07-13, paskelbta TAR 2023-07-13, i. k. 2023-14549

VI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

43. Sprendimus dėl sueigos ir išplėstinės seniūnaičių sueigos veiklos procedūrinių klausimų, kurie nenumatyti Nuostatuose, siūlo spręsti sueigoms pirmininkaujantis asmuo.

44. Jeigu dėl nepaprastosios padėties, ekstremaliosios situacijos ar karantino sueiga ar išplėstinė seniūnaičių sueiga negali vykti šių Nuostatų nustatyta tvarka, sueiga ar išplėstinė seniūnaičių sueiga gali vykti nuotoliniu būdu teisės aktų nustatyta tvarka.

45. Nuostatai keičiami ir pripažįstami netekusiais galios Savivaldybės tarybos sprendimu.

________________

Pakeitimai

1.

Rietavo savivaldybės taryba, Sprendimas

Nr. T1-60, 2023-07-13, paskelbta TAR 2023-07-13, i. k. 2023-14549

Dėl Rietavo savivaldybės seniūnaičių sueigos ir išplėstinės seniūnaičių sueigos nuostatų, patvirtintų Rietavo savivaldybės tarybos 2021 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. T1-47 „Dėl Rietavo savivaldybės seniūnaičių sueigos ir išplėstinės seniūnaičių sueigos nuostatų patvirtinimo“, 42 punkto pakeitimo

part_d9c1bee34cec4d958831da7e77a8a746_end