DĖL VALSTYBINĖS REIKŠMĖS NEPAGRINDINIUOSE KELIŲ RUOŽUOSE, KURIE YRA NE AGLOMERACIJOSE, KELIŲ TRANSPORTO KELIAMO TRIUKŠMO MAŽINIMO PRIEMONIŲ TAIKYMO REIKALAVIMŲ APRAŠO

Suvestinė redakcija nuo 2020-09-01

Įsakymas paskelbtas: TAR 2018-06-21, i. k. 2018-10218

LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL VALSTYBINĖS REIKŠMĖS NEPAGRINDINIUOSE KELIŲ RUOŽUOSE, KURIE YRA NE AGLOMERACIJOSE, KELIŲ TRANSPORTO KELIAMO TRIUKŠMO MAŽINIMO PRIEMONIŲ TAIKYMO REIKALAVIMŲ APRAŠO

PATVIRTINIMO

2018 m. birželio 21 d. Nr. 3-300

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 27 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. balandžio 4 d. nutarimo Nr. 321 „Dėl Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo įgyvendinimo“ 2.2 papunkčiu,

t v i r t i n u Valstybinės reikšmės nepagrindiniuose kelių ruožuose, kurie yra ne aglomeracijose, kelių transporto keliamo triukšmo mažinimo priemonių taikymo reikalavimų aprašą (pridedama).

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos susisiekimo

ministro 2018 m. birželio 21d.

įsakymu Nr. 3-300

VALSTYBINĖS REIKŠMĖS NEPAGRINDINIUOSE KELIŲ RUOŽUOSE, KURIE YRA NE AGLOMERACIJOSE, KELIŲ TRANSPORTO KELIAMO TRIUKŠMO MAŽINIMO PRIEMONIŲ TAIKYMO REIKALAVIMŲ APRAŠAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Valstybinės reikšmės nepagrindiniuose kelių ruožuose, kurie yra ne aglomeracijose, kelių transporto keliamo triukšmo mažinimo priemonių taikymo reikalavimų aprašas (toliau – Aprašas) nustato valstybinės reikšmės nepagrindiniais kelių ruožais, kurie yra ne aglomeracijose ir kuriais per metus važiuoja mažiau kaip 3 milijonai transporto priemonių (toliau – keliai), važiuojančio kelių transporto eismo keliamo (spinduliuojamo) triukšmo (toliau – triukšmas) lygio nustatymo būdus, triukšmo valdymo ir triukšmo mažinimo priemonių planavimo ir taikymo reikalavimus.

2. Aprašas taikomas rengiant naujų kelių statybos, esamų kelių rekonstravimo, kapitalinio remonto techninius projektus, naujų kelių statybos, esamų kelių rekonstravimo teritorijų planavimo dokumentus, planuojant vykdyti ūkinę veiklą šalia kelių, rengiant triukšmą mažinančių priemonių įrengimo, rekonstravimo techninius projektus, atliekant kelių statybos darbus. Aprašu taip pat turi vadovautis institucijos, vykdančios triukšmo modeliavimą, matavimus, stebėseną ir kontrolę.

3. Apraše vartojamos sąvokos

3.1. Triukšmo užtvara – triukšmo mažinimo priemonė, kuri užstoja tiesioginį kelių transporto sukeliamo ore sklindančio garso perdavimą.

3.2. Kitos Apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatyme ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose triukšmo valdymo sritį, apibrėžtas sąvokas.

II SKYRIUS

TRIUKŠMO LYGIO NUSTATYMAS MODELIAVIMO (SKAIČIAVIMO) BŪDU

4. Triukšmo lygis nustatomas triukšmo modeliavimo (skaičiavimo) būdu, kai

4.1. reikia sužinoti triukšmo sklaidą esamame kelyje;

4.2. reikia sužinoti triukšmo sklaidą, planuojant statyti naujus ar rekonstruoti esamus kelius;

4.3. parenkamos triukšmą mažinančios priemonės, jų parametrai, įrengimo vieta;

4.4. sudaromi triukšmo prevencijos veiksmų planai.

5. Triukšmo lygis nemodeliuojamas (neskaičiuojamas), kai

5.1. planuojami statybos darbai nebus atliekami važiuojamojoje kelio dalyje;

5.2. rekonstruojant arba kapitališkai remontuojant kelią planuojama asfaltuoti kelią su žvyro danga.

6. Triukšmas modeliuojamas (skaičiuojamas) garso sklidimo laisvojo lauko sąlygomis. Skaičiavimo modelis turi būti taikomas nevertinant triukšmo atspindžio nuo fasadų.

7. Nustatant triukšmo lygį modeliavimo (skaičiavimo) būdu, triukšmo lygis vertinamas prie arčiausiai kelio esančio gyvenamosios, visuomeninės paskirties pastato (toliau – pastatas) fasado sienos. Vienaaukščių gyvenamųjų namų rajonuose ir poilsio vietose triukšmo įvertinimo taškas turi būti 1,2±0,1 m arba 1,5±0,1 m aukštyje, o daugiaaukščių gyvenamųjų namų rajonuose – 4,0±0,5 m aukštyje.

8. Triukšmo lygiui nustatyti skaičiavimo (modeliavimo) būdu naudojami Lietuvos Respublikoje reglamentuoti triukšmo sklaidos skaičiavimo metodai ir kompiuterinės programos.

9. Triukšmo lygiui nustatyti triukšmo modeliavimo (skaičiavimo) būdu naudojama

9.1. Lietuvos Respublikos georeferencinio pagrindo duomenys;

9.2. Lietuvos Respublikos adresų registro ir Gyventojų registro duomenys;

9.3. meteorologiniai duomenys;

9.4. duomenys apie kelią

9.4.1. geometriniai parametrai (plotis, nuolydis, eismo juostų skaičius);

9.4.2. kelio dangos tipas;

9.4.3. kelio dangos būklė;

9.5. duomenys apie kelių transportą

9.5.1. esami ir prognozuojami (po kelio rekonstravimo (naujo kelio statybos) darbų) transporto priemonių eismo intensyvumo ir transporto sudėties duomenys;

9.5.2. transporto priemonių vidutinis greitis;

9.6. vietovės kadastro žemėlapis, siekiant įvertinti greta kelio esančių žemės sklypų ribas;

9.7. informacija iš patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų, siekiant įvertinti greta kelio suplanuotas teritorijas.

III SKYRIUS

TRIUKŠMO LYGIO NUSTATYMAS MATAVIMO BŪDU

10. Triukšmo lygis nustatomas matavimo būdu vadovaujantis Lietuvos standartais LST ISO 1996-1 „Akustika. Aplinkos triukšmo aprašymas, matavimas ir vertinimas. 1 dalis. Pagrindiniai dydžiai ir vertinimo procedūros“ ir LST ISO 1996-2 „Akustika. Aplinkos triukšmo aprašymas, matavimas ir vertinimas. 2 dalis. Garso slėgio lygių nustatymas“.

11. Triukšmo lygis nustatomas matavimo būdu

11.1. kai reikia nustatyti triukšmo pokytį prie arčiausiai kelio esančių pastatų fasadų

11.1.1. nutiesus naują kelią;

11.1.2. rekonstravus esamą kelią tik tais atvejais, kai rekonstruotas kelias yra užstatytoje gyvenamojoje teritorijoje ir (arba) buvo įgyvendintos triukšmą mažinančios priemonės;

11.2. kai reikia nustatyti kelio dangos ir padangos kontakto sukeliamo triukšmo lygį, įrengus mažatriukšmę asfalto kelio dangą;

11.3. kai reikia nustatyti

11.3.1. įrengtos triukšmą mažinančios priemonės (triukšmo užtvaros ar pylimo) efektyvumą (nustatoma pagal Lietuvos standartą LST ISO 10847 „Visų tipų išorės triukšmo užtvarų įneštinio silpninimo nustatymas realioje aplinkoje“);

11.3.2. triukšmą mažinančios priemonės (triukšmo užtvaros ar pylimo), įrengtos iš triukšmą atspindinčių elementų, garso atspindžio vertę (nustatoma pagal Lietuvos standartą LST EN 1793-5 „Kelių eismo triukšmo mažinimo įrenginiai. Bandymo metodas akustiniams parametrams nustatyti. 5 dalis. Savosios charakteristikos. Vietoje nustatomos garso atspindžio vertės tiesioginio garso lauke“);

11.3.3. triukšmą mažinančios priemonės (triukšmo užtvaros ar pylimo), įrengtos iš triukšmą sugeriančių elementų, ore sklindančio garso izoliacijos vertę (nustatoma pagal LST EN 1793-6 „Kelių eismo triukšmo mažinimo įrenginiai. Bandymo metodas akustiniams parametrams nustatyti. 6 dalis. Savosios charakteristikos. Vietoje nustatomos ore sklindančio garso izoliacijos vertės tiesioginio garso lauke“).

12. Triukšmo lygis nematuojamas, kai

12.1. triukšmo lygio sumažėjimas nustatomas triukšmo modeliavimo (skaičiavimo) būdu (lyginant triukšmo sklaidą prieš ir po esamo kelio juostos rekonstravimo ar kapitalinio remonto) kelio rekonstravimo ar kapitalinio remonto techniniame projekte (išskyrus atvejus, kai reikia patikrinti triukšmo sklaidos skaičiavimo rezultatus prieš ir po kelio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbų užstatytoje gyvenamojoje teritorijoje ir (arba) įgyvendinus triukšmą mažinančias priemones);

12.2. statybos darbai planuojami (atliekami) kelio juostoje, tačiau ne važiuojamojoje kelio dalyje;

12.3. kelio rekonstravimo arba kelio kapitalinio remonto metu planuojama asfaltuoti kelią su žvyro danga.

13. Triukšmo lygis matuojamas garso sklidimo laisvojo lauko sąlygomis. Matavimų priešais pastato fasadą (nuo kurio garsas atsispindi) duomenys turi būti koreguojami taip, kad nebūtų įskaičiuotas triukšmo atspindys nuo fasadų (matavimo iki 2 m atstumu rezultatuose tai sudaro 3 dBA paklaidą).

14. Matuojant triukšmo lygį tuo pačiu metu turi būti matuojamas transporto priemonių greitis, nustatomas eismo intensyvumas, srauto sudėtis ir kiti duomenys, nustatyti Aprašo 10 punkte nurodytuose Lietuvos standartuose.

15. Kai triukšmo lygiui nustatyti pasirenkamas trumpalaikio triukšmo lygio matavimo būdas, gauti rezultatai turi būti pateikiami kaip tarpiniai ir perskaičiuojami (ekstrapoliuojami) į metinius triukšmo rodiklius.

16. Triukšmo lygio nustatymo matavimo būdu matavimo vietos nurodomos techniniame darbo projekte, siekiant nustatyti triukšmo lygio pokytį (prieš ir po) Aprašo 11 punkte nurodytais atvejais.

17. Triukšmo lygio nustatymo matavimo būdu rezultatai turi būti pateikti protokole, kurio formą nustato valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija.

Punkto pakeitimai

Nr. 3-494, 2020-08-31, paskelbta TAR 2020-08-31, i. k. 2020-18234

IV SKYRIUS

TRIUKŠMO LYGIO ĮVERTINIMAS

18. Modeliuojant (skaičiuojant) ir matuojant triukšmo lygį, įvertinus modeliavimo (skaičiavimo) ir matavimo būdu gautų rezultatų paklaidą, kuri negali viršyti 3 dBA, nustatomi dienos, vakaro ir nakties metiniai triukšmo rodikliai, kurie vėliau palyginami su Lietuvos Respublikos teisės aktuose reglamentuotais leidžiamais triukšmo ribiniais dydžiais.

19. Įrengus triukšmo užtvarą turi būti nustatyti jos parametrai, nurodyti Aprašo 11.3 papunktyje, ir palyginti su projektiniais.

V SKYRIUS

TRIUKŠMO VALDYMAS

20. Subalansuotas triukšmo valdymas susideda iš šių priemonių

20.1. teisinės bazės, susijusios su triukšmo valdymu, kūrimo, tobulinimo inicijavimo;

20.2. kelių transporto srauto valdymo

20.2.1. kelių transporto srautų paskirstymo;

20.2.2. sklandaus eismo organizavimo urbanizuotoje gyvenamojoje teritorijoje;

20.2.3. aplinkkelių statymo;

20.3. triukšmo lygio išlaikymo arba sumažinimo pastatų aplinkoje atliekant

20.3.1. kelio statinio paprastąjį remontą;

20.3.2. kelio statinio kapitalinį remontą;

20.3.3. esamo kelio statinio rekonstrukciją esamoje kelio juostoje;

20.3.4. sankryžos rekonstrukciją;

20.4. triukšmą mažinančių priemonių planavimo, kuris atliekamas vadovaujantis Valstybinės reikšmės automobilių kelių triukšmo prevencijos ilgalaike strategija, patvirtinta Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus;

20.5. kitų triukšmo prevencijos priemonių (elektromobilių, tylesnių padangų naudojimo, ekologiško vairavimo skatinimo ir pan.) taikymo.

VI SKYRIUS

TRIUKŠMO MAŽINIMO PRIEMONIŲ PLANAVIMAS, TAIKYMAS IR PARINKIMAS

21. Triukšmo mažinimo priemonės planuojamos ir taikomos tada, kai įvertintas, kaip nurodyta Aprašo 18 punkte, triukšmo lygis viršija leidžiamus triukšmo ribinius dydžius, išskyrus atvejus, kai

21.1. rengiant kelio (esamoje kelio juostos) rekonstravimo arba kelio kapitalinio remonto techninį projektą, modeliavimo (skaičiavimo) ir (arba) matavimo būdu nustatomas triukšmo lygio sumažėjimas pastatų aplinkoje po kelio rekonstravimo arba kelio kapitalinio remonto darbų (lyginant triukšmo sklaidą prieš kelio rekonstravimą ir po jo esamoj kelio juostoj) arba išlaikomas esamas triukšmo lygis pastatų aplinkoje;

21.2. planuojami esamo kelio statinio rekonstravimo darbai esamoje kelio juostoje ir techniškai negalima įrengti triukšmą mažinančios priemonės, kuri sumažintų triukšmo lygį iki leidžiamo pastatų aplinkoje (pavyzdžiui, dėl nuovažos į kelią);

21.3. statybos darbai planuojami (atliekami) kelio juostoje, tačiau ne važiuojamojoje kelio dalyje;

21.4. kelio rekonstravimo arba kelio kapitalinio remonto metu planuojama asfaltuoti kelią su žvyro danga.

22. Triukšmo mažinimo priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į

22.1. atstumą nuo kelio iki pastatų, kuriuos reikia apsaugoti nuo triukšmo;

22.2. gyventojų ir būstų, kuriuos reikia apsaugoti nuo triukšmo, skaičių (prioritetu laikoma, kai įrengus vieną triukšmą mažinančią priemonę galima apsaugoti daugiau kaip 4 pastatus);

22.3. pastatų, kuriuos reikia apsaugoti nuo triukšmo, matmenis;

22.4. teritorijos, kurią reikia apsaugoti nuo triukšmo, plotą ir šioje teritorijoje gyvenančių žmonių skaičių, kraštovaizdžio, reljefo, urbanistinius ir architektūrinius ypatumus;

22.5. triukšmą mažinančių priemonių įgyvendinimo technines inžinerines galimybes (nėra įrengta įvažų (nuovažų) nuo kelio į pastatų aplinką).

23. Jeigu parenkant triukšmo mažinimo priemones nustatoma, kad bus pasiektas panašus akustinis efektyvumas, taikoma ekonomiškai efektyviausia priemonė. Jos įrengimas pagrindžiamas kaštų ir naudos analize.

24. Triukšmo mažinimo priemonės įrengimas neturi pabloginti saugaus eismo situacijos kelyje, pažeisti besiribojančių sklypų savininkų (naudotojų) interesų.

25. Kai nėra galimybės sumažinti triukšmo gyvenamojoje aplinkoje, triukšmą mažinančią priemonę planuojama įrengti pastate. Prieš įrengiant triukšmą mažinančią priemonę pastate būtina gauti savininko (-ų) rašytinį sutikimą (-us), kurio formą nustato valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija.

Punkto pakeitimai

Nr. 3-494, 2020-08-31, paskelbta TAR 2020-08-31, i. k. 2020-18234

26. Planuojant naują gyvenamąją ir visuomeninę aplinką už kelio apsaugos zonos, įvertinti triukšmo poveikį planuojamai gyvenamajai ir visuomeninei aplinkai, prireikus numatyti ir įgyvendinti triukšmą mažinančias priemones turi nekilnojamojo turto vystytojas arba gyvenamųjų namų statytojas (užsakovas).

27. Urbanizuotose miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse esančių gyvenamųjų namų ir gyvenamosios aplinkos apsaugą nuo triukšmo planuoja ir įgyvendina šių gyvenamųjų namų savininkai, išskyrus atvejus, kai

27.1. statomas naujas kelias;

27.2. didinamas eismo juostų skaičius rekonstruojant esamą kelią ir platinant kelio juostą;

27.3. esamoje kelio juostoje rekonstruojant kelio statinį, yra padidinamas esamas kelių transporto triukšmo lygis pastatų aplinkoje.

VII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

28. Valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija vykdo valstybinės reikšmės nepagrindinių kelių, kurie yra ne urbanizuotose (neužstatytose) miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse, triukšmo valdymą vadovaudamasi šiais principais

Punkto pakeitimai

Nr. 3-494, 2020-08-31, paskelbta TAR 2020-08-31, i. k. 2020-18234

28.1. siekti nepadidinti triukšmo lygio atliekant

28.1.1. kelio statinio rekonstravimą esamoje kelio juostoje;

28.1.2. kapitalinį kelio statinio remontą;

28.2. siekti sumažinti triukšmo lygį iki reglamentuojamų triukšmo ribinių dydžių, kai planuojama

28.2.1. statyti naują kelią;

28.2.2. rekonstruoti esamą kelią – didinti eismo juostų skaičių ir platinti esamą kelio juostą.

___________________

Pakeitimai

1.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Įsakymas

Nr. 3-494, 2020-08-31, paskelbta TAR 2020-08-31, i. k. 2020-18234

Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2018 m. birželio 21 d. įsakymo Nr. 3-300 „Dėl Valstybinės reikšmės nepagrindiniuose kelių ruožuose, kurie yra ne aglomeracijose, kelių transporto keliamo triukšmo mažinimo priemonių taikymo reikalavimų aprašo patvirtinimo“ pakeitimo