Legislator Case Law & Legislation
2849ad003c7511ec992fe4cdfceb5666 LT

DĖL TELŠIŲ RAJONO ETNINĖS KULTŪROS PLĖTROS 2022–2024 M. PROGRAMOS PATVIRTINIMO

1 Articles / Provisions · Lithuania
Open official source Machine-readable Markdown (.md)

Statutory Text (1 Articles)

e-TAR Suvestinė 2023-04-06

Suvestinė redakcija nuo 2023-04-06

Sprendimas paskelbtas: TAR 2021-11-03, i. k. 2021-22783

TELŠIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS

TARYBA

SPRENDIMAS

DĖL TELŠIŲ RAJONO ETNINĖS KULTŪROS PLĖTROS 2022–2024 M. PROGRAMOS PATVIRTINIMO

2021 m. spalio 28 d. T1-404

Telšiai

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 9 punktu, 6 straipsnio 13 punktu, 16 straipsnio 2 dalies 40 punktu, Telšių rajono savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a

Patvirtinti Telšių rajono etninės kultūros plėtros 2022–2024 m. programą (pridedama).

Savivaldybės meras Kęstutis Gusarovas

PATVIRTINTA

Telšių rajono savivaldybės tarybos

2021 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. T1-404

TELŠIŲ RAJONO ETNINĖS KULTŪROS PLĖTROS

2022–2024 M. PROGRAMA

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Šios programos tikslas – nustatyti Telšių rajono etninės kultūros plėtros 2022–2024 m. programos (toliau – Programa) svarbiausias įgyvendinimo kryptis, apibrėžti etninės kultūros plėtros tikslus, uždavinius, Programos rengimo ir įgyvendinimo gaires.

2. Programos paskirtis – parengti programą ir plėtoti Telšių krašto tradicijų savitumo pažinimo ir pritaikymo kultūriniam turizmui procesą, nustatyti krašto etninės kultūros plėtros prioritetines kryptis, užtikrinti etninės kultūros, kultūros savitumo ir papročių išsaugojimą, pažinimą bei naudojimą, puoselėti tradicinę šeimą, skatinti gyvosios tradicijos tęstinumą, ugdyti tautinį sąmoningumą švietimo sistemoje, didinti etninės kultūros vaidmenį pilietinės visuomenės kūrime ir bendrame kultūros procese.

3. Programa parengta atsižvelgiant Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo nuostatas, Lietuvos Respublikos tautinio paveldo įstatymo nuostatais, Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą ir kitų, su etninės kultūros plėtra, susijusių, teisės aktų bei UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvencijos nuostatas.

4. Programos vykdymo pradžia – 2022 m., pabaiga – 2024 m.

5. Programoje vartojamos sąvokos

Etninė kultūra – visos tautos (etnoso) sukurta, iš kartos į kartą perduodama ir nuolat atnaujinama kultūros vertybių visuma, padedanti išlaikyti tautinį tapatumą bei savimonę ir etnografinį regionų savitumą.

Etninės kultūros gyvoji tradicija – tautos paveldėtos kultūros perdavimas, jos kūrimas ir atsinaujinimas.

Etninės kultūros paveldas – praeityje tautos sukurtos ir iki šių dienų išlikusios etninės kultūros dvasinės bei medžiaginės vertybės, svarbios etniniu, istoriniu, estetiniu ar moksliniu požiūriu.

Etninės kultūros vertybės – tautai reikšmingi dvasinės bei medžiaginės etninės kultūros užfiksuoti ir neužfiksuoti dalykai.

Etnografinis regionas – istoriškai susiformavusi teritorijos dalis, kurioje išlaikyta savita tarmė, tradicijos ir papročiai, integruotas baltų genčių palikimas.

Kultūros įstaiga – kultūros ir meno įstaiga (biblioteka, muziejus, kultūros centras, teatras, kinas, koncertinė organizacija, kt.), kurios steigėjai yra valstybės institucijos, savivaldybės, fiziniai asmenys, privatūs juridiniai asmenys, o jų statusas, veiklos tikslai, uždaviniai bei funkcijos atitinka valstybinę kultūros politiką.

Lauko tyrimai (ekspedicijos) – pirmoji etninės kultūros tyrimų pakopa – folklorinių, muziejinių ir etnografijos duomenų rinkimas, naudojant įvairias technikas.

Nematerialusis kultūros paveldas – tai ilgainiui nusistovėjusi veikla, vaizdai, išraiškos formos, žinios, įgūdžiai, taip pat su jais susijusios priemonės, objektai, žmogaus veiklos produktai ir su jais susijusios kultūros erdvės, kuriuos bendruomenės, grupės ir kai kuriais atvejais pavieniai žmonės pripažįsta savo kultūros paveldo dalimi.

Pateikėjas – asmuo, perteikiantis gyvosios tradicijos būdu perimtas ir išsaugotas autentiškas etninės kultūros vertybes arba pateikiantis duomenis apie jas.

Regiono kultūra – regiono gyventojų kuriama ir puoselėjama kultūrinė aplinkos bei joje vykdomos kultūrinės veiklos visuma, atspindinti etninį, kalbinį, istorinį, kultūrinį regionų savitumą ir tradicijas bei sudaranti prielaidas šiuolaikinės visuomenės poreikius atitinkančių kultūrinių ir socialinių kompetencijų ugdymui regione.

ETNINĖS KULTŪROS SAMPRATA

6. Etninė kultūra visų pirma yra ne sceninis menas – bet dalyvavimo kultūra, kur kiekvienas yra dalyvis ir kūrėjas. Apibrėždami etninės kultūros įvairovę, galime teigti, kad yra devyni ryškiausi etninės kultūros laukai arba sritys: kalba arba tarmė, muzikinis folkloras, tautosaka, etnochoreografija, kalendorinės šventės ir papročiai, tautodailė, etnoarchitektūra, kulinarinis paveldas, tautinis kostiumas. Etninė kultūra yra daugialypė sritis. Į etnosą pirmiausia žiūrime kaip į etnografinio regiono raišką, kuriame pats svarbiausias dalykas – etnoregioninė savimonė ir tarmės, labai svarbu išsaugoti regionų savitumą per tradicinę kultūrą.

7. Etninėje kultūroje slypi tautos kultūros istorinis ir etninis pagrindas, ugdymo(si) sinergija kaip paveldas, ilgainiui įgavusi gyvosios tradicijos formą, ji yra paveiki sistema, padedanti neprarasti tautinės savimonės ir pagarbos, garantuojanti nuolatinį tautos vertybių kūrimą, nacionalinio kultūrinio savitumo išsaugojimą bei atverianti galimybes lygiavertiškai dalyvauti pasaulio civilizacijoje ir ugdyti toleranciją kitoms tautoms.

8. Šiandien etninė kultūra yra tokia pat dinamiška ir kintanti kaip ir aplinkos gyvenimas. Ji įgyja naujų formų, modernėja, tampa aiškiau suvokiama jaunajai kartai. Todėl labai svarbu šiandien mums visiems – tėvams, mokykloms, kultūros organizacijoms – profesionaliai organizuoti etninės kultūros procesus, į kuriuos įsitrauktų kiek galima daugiau bendruomenės narių. Svarbu šalia „lengvo“ laiko leidimo ar šiuolaikinių formų išpažinimo turėti pamatinius vertybinius dalykus perduodančius profesionalius specialistus. Jų dėka nepasiklysime ir išmoksime etninės kultūros reiškinius priimti šiandieniniu, nuolat kintančiu pavidalu.

TELŠIŲ RAJONO ETNOKULTŪROS ANALIZĖ

9. Etninės kultūros sklaidai reikšmingiausiomis laikomos folkloro šventės, festivaliai, dainų šventės, kraštiečių sueigos ir bendruomenių šventės, vakaronės, mugės, parodos, meno kūrybos stovyklos ir meistriškumo dirbtuvės, edukaciniai seminarai ir kiti renginiai, kulinarinio paveldo populiarinimas, televizija ir radijas, regioninė bei vietinė žiniasklaida.

10. Telšių krašto istorija ir kultūra labai vertinga ir prasminga šių dienų telšiškiui ne tik kaip muziejinė vertybė, bet ir kaip ateities bei turizmo plėtros garantas. Kiek daug turime: nuo lietuvių liaudies meno šakos kryždirbystės, kuri 2001 m. įrašyta į UNESCO Žmonijos nematerialaus ir žodinio paveldo šedevrų sąrašą, Luokės etnografinį ansamblį, kuris garsėja savo Luokės muzikantais kaip pirminis pradas, suformavęs tradicinės kapelos sudėtį (trys smuikai ir „basedla“), išsiskiriantis atlikimo maniera bei stilistika. Turime tautinį kostiumą, apie kurį jau nuo XIX a. aprašymuose nurodoma, kad žemaičių drabužiai išsiskiria iš kitų regionų kostiumų sodriu spalvingumu, skarų gausumu, iki žemaitiškų linksmų pasakojimų. Kol kas dar galime apčiuopti tarmes, tradicijas, papročius, gyvenimo būdo ypatumus, kulinarinio paveldo savitumus. O ką rytoj galėsime mūsų vaikams parodyti?

11. Telšiuose gyvuoja Žemaičių muziejus „Alka“ – svarbiausias LR Žemaitijos etnografinio regiono istorijos muziejus. Jame eksponuojami unikalūs etninės kultūros eksponatai: liaudies menas, kryždirbystės rinkiniai, buities daiktai, rūbai, audiniai. Taip pat muziejuje yra saugoma ir panaudojama ekspedicijų metu surinkta autentiška etnokultūrinė medžiaga: dainos, pasakojimai, tradicijų aprašymai. Kasmet muziejuje įvyksta 10–12 renginių, tiesiogiai susijusių su etnokultūra. Šiuos renginius muziejus organizuoja savarankiškai arba bendradarbiaudamas su Telšių rajono savivaldybės kultūros institucijomis ir kolektyvais. Įsimintini, reikšmingi ir tradiciniais turintys tapti renginiai: Užgavėnių šventė, Šeimų dūzgės, Amatų dienos Žemaitijos kaimo ekspozicijoje.

Muziejuje įkurta Žemaitijos kaimo ekspozicija, kurioje vaizduojama žemdirbių buitis natūralioje aplinkoje. Yra išsaugoti autentiški liaudies architektūros paminklai ir etninis paveldas. Šioje erdvėje 2016–2019 metų intervale apsilankydavo ir su etnine Žemaitijos kultūra susipažindavo apie 30 tūkstančių lankytojų kasmet. Taip pat muziejus kasmet surengia vidutiniškai 130 edukacinių užsiėmimų etnokultūros tema („Kaukas – mano draugas“, žvakių liejimas, margučių marginimas, mergvakario (bernvakario) šventė, susidraugaukime su juostelėmis, žolinų magija), kuriuose dalyvaudavo vidutiniškai po 2–2,5 tūkstančio muziejaus lankytojų.

Žemaičių muziejus „Alka“ ir jo erdvės potencialiai nėra visiškai išnaudojami ugdymui, švietimui ir kultūros renginiams tiek sukauptų unikalių eksponatų ir žinių, tiek erdvių kontekste.

12. Spartus gyvenimo tempas, sociokultūriniai, ekonominiai procesai, atsivėrusios valstybių sienos, informacijos perteklius kelia grėsmę etninės kultūros paveldui – niveliuojasi ir nyksta tradicijos bei papročiai, asimiliuojasi tarmės, mažėja etnografinių regionų skirtumai. Todėl reikia spartinti etninės kultūros tiriamuosius, fiksavimo ir kaupiamuosius darbus Telšių rajono savivaldybėje.

13. Telšių rajono savivaldybėje gyvena ir dirba 6 sertifikuoti tautinio paveldo produktų tradiciniai amatininkai, 75 Lietuvos tautodailininkų sąjungos Telšių skyriaus nariai, pavieniai amatininkai. Siekiant išsaugoti tradicinius amatus ir užtikrinti tautinio paveldo produktų – etninės kultūros vertybių – perėmimą ir tradicijų tęstinumą ateinančioms kartoms, būtina daugiau dėmesio ir lėšų skirti tautodailės studijų, klubų, būrelių ir pan. steigimui bei plėtotei savivaldybės kultūros įstaigose, įtraukiant kuo daugiau vaikų ir jaunimo į tradicinių amatų ir verslų perėmimą, atgaivinimą, populiarinimą.

Formuojamas poreikis gaminti aukščiausios kokybės rankų darbo gaminius. Kokybę rodo ir parodose demonstruojami tautodailės darbai. Tautodailės procesui stiprinti didelę įtaką turi Lietuvos tautodailininkų sąjungos Telšių skyriaus organizuojamos ir vykdomos tautodailės parodos „Aukso vainikas“ (kas metai), „Iš Džiugo sakmių“ (2021; 2024), Pasaulio žemaičių tautodailės paroda (2020; 2024); vaikų ir jaunimo konkursinės parodos „Sidabro vainikėlis“ (kas metai). Reikėtų daugiau dėmesio skirti tautodailės seminarams, plenerams organizuoti, skatinti tautodailininkus siekti tautinio paveldo produktų sertifikavimo, skatinti parengti ir išleisti „Žemaičių tradicinio kulinarinio paveldo“ leidinį bei parengti ir išleisti Telšių krašto tradicinio folkloro antropologiją (dainos, šokiai, rateliai, žaidimai, instrumentinė muzika, tautosaka).

Kraštą puošia tautodailininkų sukurtos medinės skulptūros, tačiau jos nesuregistruotos ir neįvertinta jų priežiūra.

Rajone gausu mažosios architektūros medinių objektų – koplytėlių, koplytstulpių, koplytėlių ant medžio ir kt. Didžioji dalis yra įrašyta į Kultūros vertybių registrą. Dėl savo medžiagiškumo bei valdytojo neturėjimo šiuo metu šių objektų būklė sparčiai blogėja ir atsiranda rizika jiems išnykti.

Svarbu užtikrinti šių objektų išsaugojimą ateities kartoms. Tikslinga Etinės kultūros programoje numatyti priemones. Tikslui pasiekti būtų bendradarbiaujama su Taikomųjų kultūros paveldo tyrimų ir konservavimo centru, Vilniaus dailės akademijos Telšių fakultetu bei amatininkais, tautodailininkais Telšių rajone.

Kultūros specialistai, siekdami išsaugoti tradicinę kultūrą, daug dėmesio skiria renginiams, gyvuojančioms tradicijoms. O dirbti, kad užtikrintume natūralią tradicijų tąsą bendruomenėse, nėra galimybių. Iš apytiksliai 55 veikiančių nevyriausybinių organizacijų, kurių pobūdis – kultūra ir laisvalaikis, tik gal 4 savo veiklą vysto tradicinės kultūros pagrindu. Per švietimo, kultūros įstaigas būtina stiprinti darbą su asociacijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis (toliau – NVO), užtikrinant kokybišką, visavertį gyvųjų tradicijų kultūros reiškinių tęstinumą, skatinti tradicinės kultūros sklaidą, gyvųjų tradicinės kultūros židinių puoselėjimą, šviesti visuomenę, formuoti pilietinę savimonę.

14. Reikšmingą vaidmenį, aktualizuojant ir populiarinant liaudies dainas, šokius, instrumentinę muziką, žodinę kūrybą, paprotinę kultūrą bei kitą nematerialųjį paveldą, atlieka folkloro ansamblių judėjimas (šiuo metu judėjimo nebėra, kasmet vis labiau užfiksuojamas folkloro ansamblių nykimas). 2020 m. Telšių rajono savivaldybėje veikė vienas vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis „Čiučiuruks“, apdovanotas „Aukso paukštės“ statulėle (geriausia Lietuvos vaikų folkloro ansamblis), turintis aukščiausią meno mėgėjų I kategoriją. Du suaugusių žmonių ansambliai: Telšių kultūros centro folkloro kolektyvas „Spigėns“ ir Luokės etnografinis ansamblis „Šatrija“. Tačiau šiandien šie kolektyvai išgyvena sunykimo laikmetį, nes iš kolektyvų natūraliai pasitraukia vyresnės kartos žmonės. Kad vyktų etninės kultūros tradicijų perimamumas, reikėtų skatinti burtis į ansamblius kelių kartų atstovus. Tam tikslui pasiekti trūksta profesionalių etninės kultūros specialistų, folkloro kolektyvų vadovų.

Prioritetinis uždavinys turėtų būti į folkloro ansamblių judėjimą įtraukti kuo daugiau vaikų, jaunimo.

15. Kasmet Telšių rajono savivaldybėje įvyksta per 30 įvairių žanrų bei tematikos etnokultūros renginių (vakaronių, kalendorinio ciklo švenčių, festivalių, seminarų, parodų), tačiau dominuoja daugiau vietinio pobūdžio renginių. Miestas turi tęstinių bei gilias tradicijas turinčių renginių: Tarptautinis vaikų ir jaunimo folkloro festivalis „Aš pasiejau vėina popā“, išlikęs vienintelis tokio pobūdžio vaikų folkloro festivalis ir tapęs svarbiu reiškiniu bei prioritetiniu tradiciniu meno mėgėjų renginiu Lietuvoje, remiamas iš Lietuvos kultūros tarybos bei savivaldybės projektinių lėšų; Lietuvos vaikų ir moksleivių – liaudies kūrybos atlikėjų – konkurso „Tramtatulis“ Žemaitijos ratas; Regioninis vaikų ir moksleivių žemaičių kūrybos ir žemaitiškų skaitymų konkursas „Rokoukemies ėr korkem žemaitėškā“; akcija „Baltos užuolaidėlės mano miestui“; Žemaičių tradicinio etnomuzikavimo kūrybinės dirbtuvės „Kumykštielis“; teoriniai ir praktiniai folkloro mokymai „Tramtatulio“ akademija; „Meno vitaminai – nuo lokalinio tapatumo iki profesionalaus meno apraiškų“. Daug renginių organizuoja švietimo įstaigos. Telšiškiai švenčia kalendorines šventes: nuo Užgavėnių iki Kalėdų. Naujai formuojasi tradiciniai Telšių renginiai: Šeimų dūzgės, Amatų dienos Žemaitijos kaimo ekspozicijoje, skatinantys dalyvauti Gyvosios tradicijos sklaidoje, supažindinant su tradiciniais liaudies amatais, mokant minkyti molį, lieti žvakes, austi, malti girnomis. Tačiau šioms šventėms kartais trūksta vietinių tradicijų iškėlimo ir įprasminimo. Kai kurios galėtų būti vystomos plačiau, pritraukiant didesnius srautus turistų. Daugiau dėmesio galėtų būti skiriama Užgavėnėms, akcijai „Baltosios užuolaidėlės mano miestui“, folkloro festivaliui „Aš pasiejau vėina popā“. Trūksta edukacinių programų. Per mažai dėmesio skiriama Savivaldybės ir kitų Lietuvos bei užsienio kultūros įstaigų bei kolektyvų bendradarbiavimui, tarptautiniams projektams, nepakankama jų sklaida visuomenės informavimo priemonėse.

Būtina užtikrinti etnokultūrinių renginių tęstinumą bei aktyvinti švietimo, kultūros įstaigas, bendruomenes, siekiant užtikrinti gyvųjų tradicijų kultūros reiškinių gyvybingumą.

16. Plėtojant turizmą turėtume daugiau puoselėti ir panaudoti etninės kultūros savitumus nacionaliniu ir tarptautiniu mastu. Būtina etnografinius objektus ir subjektus įtraukti į kultūrinio turizmo maršrutus.

17. Etninės kultūros propagavimas ir sklaida Telšių rajono savivaldybės švietimo sistemoje planuojamais ugdymo planuose ir vykdomais per neformaliojo ugdymo programas (būrelius) bei integruojant į gimtosios kalbos pamokų planus. Mokyklose etninė kultūra integruojama į mokymo procesą atsižvelgiant į bendruosius pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo planus, kuriuos reglamentuoja Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymas. Etninės kultūros mokymą vykdo mokytojai entuziastai, kurie, palaikant mokyklų vadovams, patys savo iniciatyva integruoja į mokymų dalykus ir moko vaikus prigimtinės tautos kultūros. Rajone veikia 12 etnokultūros būrelių: 6 Luokės seniūnijoje, 2 Varnių seniūnijoje, 1 Nevarėnų seniūnijoje ir 3 Telšių mieste. Rajono ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose sistemingai planuojamos ir vykdomos etninės kultūros veiklos. Vykdomi projektai, bet trūksta specialistų kvalifikacijos ir švietimo.

Norint sukurti fundamentalius pagrindus etninei kultūrai apsaugoti ir puoselėti ugdymas privalo apimti visas švietimo ir kultūros politikos grandis, suformuojančias visapusišką etninės kultūros ugdymo sistemą. Prie etninės kultūros gerinimo proceso turėtų prisidėti ir vietos savivalda. Šiuo metu etninė kultūra nepajėgia konkuruoti su masinio pobūdžio renginiais. Siekiant etninę kultūrą perduoti jaunajai kartai, tikintis jos puoselėjimo ir tęstinumo, pirmiausiai reikia atlikti analizę dėl poreikio švietimo įstaigose. Išanalizavus švietimo bendruomenės poreikį, kitas žingsnis – parengti etninės kultūros ugdymo turinį ir ugdymo plane patvirtinti kaip pasirenkamąjį dalyką. Etninės kultūros plėtra turi būti aktuali vietos savivaldos lygiu, skatinant kultūros, švietimo, komunikavimo institucijas visais lygiais keisti visuomenės neigiamą stereotipinį požiūrį į etninę kultūrą pabrėžiant jos naudą jaunos asmenybės kultūriniam ir tautiniam tapatumui, saviraiškai formuoti. Reikėtų skirti daugiau dėmesio reguliariam mokytojų etninės kultūros kompetencijų tobulinimui, atlikus švietimo įstaigų pedagogų apklausą apie kvalifikacinių mokymų poreikį, siekti organizuoti tikslingą švietimo įstaigų pedagogų kvalifikacijos kėlimą, gerinti kvalifikacijos kėlimo renginių, skirtų etninės kultūros žinioms gilinti, kokybei kelti, finansuoti etninės kultūros tarpdisciplininius kompleksinius mokymus mokytojams (kursus, seminarus, kūrybines dirbtuves) bei projektus ir užtikrinti dalijimąsi gerąja patirtimi mokyklos bendruomenės viduje ir išorėje.

18. Per 2016–2019 metus Telšių rajono savivaldybei dėl dalinio finansavimo iš viso kultūros srityje buvo pateikta 121 paraiška, iš jų 28 paraiškos buvo pateiktos etninės kultūros krypties. Per šį laikotarpį daliniam finansavimui kultūros srityje buvo skirta 112,46 tūkst. Eur, iš jų etninės kultūros krypties projektams skirta – 13,79 tūkst. Eur. Viena esminių etninės kultūros savivaldos politikos problemų yra šios srities finansavimo klausimas. Rajono mokytojai, etnokultūros entuziastai yra sukaupę nemenką ugdymo patirtį, tačiau jų veikla be etninės kultūros programos per mažai veiksminga. Vientisa etninės kultūros plėtros programa sukurtų tam tikrą nuoseklią sistemą, kuri kaip tinklas padėtų ugdyti žmogų, saugotų jo tapatumą, užtikrintų gyvosios tradicijos tęstinumą bei perimamumą.

19. Kasmet Telšių rajono savivaldybė strateginiame veiklos plane numato lėšų etninės kultūros plėtrai ir žemaičių istoriniam etnokultūriniam identitetui stiprinti – apytiksliai apie 3,5 tūkst. eurų metams.

Apžvelgiant Lietuvos kultūros tarybai (toliau – LKT) pateiktų kultūros ir meno projektų 2015–2019 m. analizę pastebėta, kad per pastaruosius penkerius metus ne tik pateiktų projektų skaičius nuosekliai mažėjo, bet pastebimas ir kasmetinis vykdomų projektų skaičiaus mažėjimas dėl LKT finansavimo mažinimo kai kurioms programoms bei sritims, pvz.: etninės kultūros projektams nuo 2015 m. skirta 583 tūkst. Eur, 2016 m. – 532 tūkst. Eur, 2017 m. – 529 tūkst. Eur, 2018 m. – 535 tūkst. Eur, 2019 m. – 400 tūkst. Eur. Nepaisant, kad 2019 m. „Etninė kultūra ir tautodailė“ pakoreguota ir pervadinta į programą „Etninė kultūra ir nematerialus kultūros paveldas“, kuri visiškai neturi sąsajų su etnine kultūra. Šios skirtingos sritys pasižymi skirtinga specifika bei panaudojimo metodais. Šis reiškinys parodo etninės kultūros diskriminavimo tendencijas. Tai gali lemti šios srities kultūros sunykimą.

Telšių rajonui per 2018–2019 m. iš Etninės kultūros srities projektų programos skirtas 55,51 tūkst. Eur finansavimas. Ši suma būtų ženkliai buvusi didesnė ne tik dėl šios srities sumažinto finansavimo, bet ir dėl projektų vertinimo kriterijų, pakeliant balų ribą, nuo kurios projektams galėjo būti skirtas finansavimas (ne mažiau kaip 60 balų (etninės kultūros srities net 70 balų), kai ankstesnė riba buvo 55 balai). Nuo 2019 metų LKT įvedus naują programą regionams „Tolygi kultūrinė raida“ „užsidarė durys“ rajonams teikti projektus pagal programą „Etninė kultūra ir nematerialus kultūros paveldas“ (ši programa skirta Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestams).

20. 2020 m. rugsėjo mėnesį vyko Žemaičių kongreso konferencijos „Žemaičių kalba ir istorija“ ir „Žemaičiai baltų istorijoje ir kultūroje“. Konferencijų metu dalyviai, vertindami savo gimtos aplinkos būvį, Žemaitijos vardo 800-uosius (2019 m.) atmintinus metus ir buvusių kultūros renginių bei priemonių įvairovę, konferencijų pranešėjų mokslinius tyrimus ir regioninės žemaičių kalbos vartojimo, kultūrinės tapatybės stiprinimo, savo krašto istorijos pažinimo kasdienines patirtis, išreikšdami savo lūkesčius, parengė rezoliuciją dėl Žemaitijos identiteto išsaugojimo.

PROGRAMOS TIKSLAI

21. Programos strateginis tikslas – sutelkus švietimo, kultūros specialistų bei visuomenės pastangas, sudaryti prielaidas etninės kultūros vertybėms išsaugoti, pozityviam augančios kartos požiūriui į etninę kultūrą ugdyti, didinti viešąjį suvokimą apie etninės kultūros vertybes ir jų reikšmę darniam valstybės, visuomenės ir individo gyvavimui Telšių rajono savivaldybės teritorijoje.

22. Šiam tikslui pasiekti numatomi uždaviniai

22.1. kaupti etninės kultūros vertybes ir užtikrinti jų ilgalaikį išsaugojimą ir panaudojimą;

22.2. formuoti vaikų ir jaunimo pilietinę ir tautinę savimonę, skatinti jų saviraišką, orientuotą į etninės kultūros vertybių pažinimą ir prieinamumą.

Papunkčio pakeitimai

Nr. T1-94, 2023-03-30, paskelbta TAR 2023-04-05, i. k. 2023-06559

22.3. užtikrinti tradicinės kultūros tęstinumą, išsaugant kultūros vertybes bei regiono savitumą.

Papunkčio pakeitimai

Nr. T1-94, 2023-03-30, paskelbta TAR 2023-04-05, i. k. 2023-06559

22.4. sudaryti sąlygas etninės kultūros sklaidai, gyvosios tradicijos išsaugojimui bei tolygiai plėtrai.

PROGRAMOS UŽDAVINIAI

Uždaviniai

Priemonės pavadinimas

Atsakingas vykdytojas

Numatomas lėšų poreikis (tūkst. eurų)

Iš viso

Pagal metus

2022

2023

2024

1

2

3

4

5

6

7

1. Kaupti etninės kultūros vertybes ir užtikrinti jų ilgalaikį išsaugojimą ir panaudojimą

Tradicinės kultūros vertybių registro sukūrimas ir pildymas

Telšių kultūros centras

-

-

-

-

Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvado tvarkymo darbai

Telšių kultūros centras

-

-

-

-

Maksimaliai išnaudoti Žemaičių muziejaus „Alka“ rinkinių ir ekspozicijų potencialą nuotolinių ir kontaktinių ugdymo veiklų kontekste

Žemaičių muziejus „Alka“, Telšių rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyrius

-

-

-

-

2. Formuoti vaikų ir jaunimo pilietinę ir tautinę savimonę, skatinti jų saviraišką, orientuotą į etninės kultūros vertybių pažinimą ir perimamumą

Žemaičių kalbos savitumui ugdyti skirtų konkursų organizavimas („Rokoukemies ėr korkes žemaitėška“, „Tramtatulis“ ir kita)

Telšių kultūros centras

4,1

0,3

3,0

0,8

Švietimo įstaigų pedagogų raštingumo pradmenų žemaičių kalba organizavimas

Telšių švietimo centras, Telšių rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyrius

0,2

0,2

0,0

0,0

Kūrybinių dirbtuvių „Meno vitaminai – nuo lokalinio tapatumo iki profesionalaus meno apraiškų“ organizavimas

Telšių kultūros centras, Telšių jaunimo etno klubas „Čiučiuruks“

3,6

1,2

1,2

1,2

Parodų organizavimas („Sidabro vainikėlis“, „Aukso vainikas“, „Iš Džiugo sakmių“ ir kita)

Telšių kultūros centras, LTS Telšių skyrius, Žemaitijos regioninė EKGT

3,9

0,2

0,0

3,7

Moksleivių etninės kultūros olimpiados organizavimas

Telšių kultūros centras

0,2

0,1

0,1

Švietimo įstaigose atlikti etninės kultūros ugdymo poreikio ir galimybių analizę

Telšių rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyrius, Telšių švietimo centras

-

-

-

-

Etninės kultūros bendrosios programos integravimas ir įgyvendinimas rajono švietimo įstaigų pradinio ir pagrindinio ugdymo programose

Telšių rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyrius

-

-

-

-

3. Užtikrinti tradicinės kultūros tęstinumą, išsaugant kultūros vertybes bei regiono savitumą

Stovyklų, edukacinių programų ir praktinių seminarų organizavimas

Telšių kultūros centras

3,3

1,0

1,1

1,2

Kalendorinių renginių puoselėjimas ir organizavimas (Užgavėnės ir kaukių konkursas „Užgavieniu muona“, Atvelykio šventė, „Baltų vienybės ugnies sąšauka“, Adventinis laikotarpis ir kita)

Telšių kultūros centras, Varnių kultūros centras, Žemaičių muziejus „Alka“

12,4

2,0

5,4

5,0

Renginių puoselėjimas ir organizavimas

Telšių rajono kultūros centrai

7,9

7,9

-

-

Gyvosios tautodailės tradicijos puoselėjimas restauruojant medinius mažosios architektūros objektus

Telšių rajono savivaldybė, Telšių rajono bendruomenės, Taikomųjų kultūros paveldo tyrimų ir konservavimo centras

9,0

3,0

3,0

3,0

Tautinio kostiumo konkurso „Išausta tapatybė“ , moksleivių folkloro šokių konkurso „Visa mokykla šoka“ respublikinio moksleivių folkloro šokių varžytuvių „Patrepsynė“ ir kt. organizavimas

Telšių kultūros centras

2,6

-

1,0

1,6

4. Sudaryti sąlygas etninės kultūros sklaidai, gyvosios tradicijos išsaugojimui bei tolygiai plėtrai

Žemaičių tradicinio etnomuzikavimo meistriškumo kursų organizavimas

Telšių kultūros centras

3,0

0,2

2,8

-

Bendradarbiauti su LNKC išleidžiant CD „Telšių krašto tradiciniai muzikantai“

Telšių kultūros centras

0,2

0,2

-

-

Viešinti bei publikuoti socialinio tinklo „Facebook“ paskyrose: „Telšių kultūros centras“, „Telšiai kultūra“

Telšių kultūros centras

-

-

-

-

Tautodailės raiškos formų, pargristų tradicine kultūra gaivinimas bei populiarinimas per dailės parodas, stovyklas, plenerus, skatinant ir koordinuojant menininkų pastangas pažinti, plėtoti ir propaguoti etninę kultūrą, užtikrinant Žemaitijos regiono savitumą

Telšių kultūros centras

4,5

0,6

2,6

1,3

Tradicinės kultūros reprezentavimas Lietuvoje ir užsienyje

Telšių rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir turizmo skyrius

8,0

0,0

4,0

4,0

Iš viso

2022

2023

2024

16,8

24,2

21,9

Papunkčio pakeitimai

Nr. T1-94, 2023-03-30, paskelbta TAR 2023-04-05, i. k. 2023-06559

Pakeitimai

1.

Telšių rajono savivaldybės taryba, Sprendimas

Nr. T1-94, 2023-03-30, paskelbta TAR 2023-04-05, i. k. 2023-06559

Dėl Telšių rajono savivaldybės tarybos 2021 m. spalio 28 d. sprendimo Nr. T1-404 „Dėl Telšių rajono etninės kultūros plėtros 2022–2024 m. programos patvirtinimo“ pakeitimo

part_617de5a9e4c3484784812514d52a7b9e_end

Need to analyze how this provision applies to your matter?

Cross-reference this statute against case law, commentaries, and related legislative provisions inside Legislator AI.

Open in Legislator →