DĖL SEIMO VALDYBOS 2016 M. VASARIO 24 D. SPRENDIMO NR. SV-S-1388 „DĖL IŠKILMINGŲ MINĖJIMŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIME REGLAMENTO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
Statutory Text (1 Articles)
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO VALDYBA
SPRENDIMAS
DĖL SEIMO VALDYBOS 2016 M. VASARIO 24 D. SPRENDIMO NR. SV-S-1388 „DĖL IŠKILMINGŲ MINĖJIMŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIME REGLAMENTO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2019 m. gruodžio 4 d. Nr. SV-S-1490
Vilnius
Lietuvos Respublikos Seimo valdyba n u s p r e n d ž i a
Pakeisti Iškilmingų minėjimų Lietuvos Respublikos Seime reglamentą, patvirtintą Seimo valdybos 2016 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. SV-S-1388 „Dėl Iškilmingų minėjimų Lietuvos Respublikos Seime reglamento patvirtinimo“, ir jį išdėstyti nauja redakcija (pridedama).
Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
Seimo valdybos
2016 m. vasario 24 d.
sprendimu Nr. SV-S-1388
(Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimo
Nr. SV-S-1490 redakcija)
IŠKILMINGŲ MINĖJIMŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIME
REGLAMENTAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Iškilmingų minėjimų Lietuvos Respublikos Seime reglamentas (toliau – Reglamentas) nustato Lietuvos Respublikos Seimo inicijuojamų iškilmingų minėjimų, tarp jų Laisvės gynėjų, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienų iškilmingų minėjimų, ir su jais susijusių renginių Seime ir kitose vietose organizavimo ir rengimo tvarką.
2. Reglamente vartojamos sąvokos
2.1. Iškilmingas minėjimas – Reglamento 1 punkte nurodytiems Lietuvos valstybingumo įvykiams ar sukaktims paminėti skirtas renginys, tradiciškai prasidedantis 10 val. Seimo Kovo 11-osios Akto salėje.
2.2. Su iškilmingu minėjimu susiję renginiai – kiti su Reglamento 1 punkte nurodytais iškilmingais minėjimais susiję renginiai, vykstantys Seime ir kitose vietose.
II SKYRIUS
IŠKILMINGI MINĖJIMAI IR SU JAIS SUSIJĘ RENGINIAI
3. Seime kiekvienais metais tradiciškai organizuojami šie iškilmingi minėjimai ir su jais susiję renginiai, skirti
3.1. Laisvės gynėjų dienai
3.1.1. iškilmingas minėjimas;
3.1.2. su iškilmingu minėjimu susiję renginiai Seime: Laisvės premijos įteikimo ceremonija per iškilmingą minėjimą Seimo Kovo 11-osios Akto salėje; parodų eksponavimas Seime ir kiti renginiai; sausio 12 d. – Laisvės gynėjų susitikimas (konferencija, forumas), atvirų durų valandos; sausio 13 d. – atvirų durų valandos, susitikimas su žuvusiųjų artimaisiais ir nukentėjusiaisiais ir kiti renginiai;
3.1.3. su iškilmingu minėjimu susiję renginiai kitose vietose: pirmąjį ar antrąjį sausio mėnesio šeštadienį arba sekmadienį – tradicinis tarptautinis pagarbos bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“ (Antakalnio kapinės–Vilniaus televizijos bokštas); sausio 12 d. – atminimo laužų uždegimas prie Vilniaus televizijos bokšto ir Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos komiteto pastato; ceremonialas ir Sąjūdžio valanda Nepriklausomybės aikštėje; koncertas Šv. Jonų bažnyčioje; sausio 13 d. – pilietinė akcija „Atmintis gyva, nes liudija“: žvakučių uždegimas prie valstybės institucijų, mokyklų langų (pilietinė akcija organizuojama darbo dieną); gėlių padėjimas prie Kovo 11-ajai skirto paminklo „Žinia“ Nepriklausomybės aikštėje; 12 val. – valstybės vėliavos pakėlimo ceremonija Nepriklausomybės aikštėje; Sausio 13-osios aukų pagerbimas Antakalnio kapinėse; šv. Mišios Vilniaus arkikatedroje bazilikoje ir kiti renginiai;
3.2. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai
3.2.1. iškilmingas minėjimas;
3.2.2. su iškilmingu minėjimu susiję renginiai Seime: Valstybės Nepriklausomybės stipendijos įteikimo ceremonija iškilmingo posėdžio metu, parodų eksponavimas, renginys „Lietuvos istorijos žinovas“; šeštadienį prieš Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimą – tradicinis šachmatų turnyras „Lietuvos Respublikos Seimo taurė“; kovo 10 d. – gėlių, skirtų padėti ant Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų kapų, perdavimo ceremonija; kovo 11 d. – atvirų durų valandos ir kiti renginiai;
3.2.3. su iškilmingu minėjimu susiję renginiai kitose vietose: kovo 11 d. – gėlių padėjimas prie Kovo 11-ajai skirto paminklo „Žinia“ Nepriklausomybės aikštėje; 12 val. – trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonija Nepriklausomybės aikštėje; šv. Mišios Vilniaus arkikatedroje bazilikoje ir kiti renginiai;
3.3. Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienoms
3.3.1. iškilmingas minėjimas;
3.3.2. su iškilmingu minėjimu susiję renginiai Seime: parodų eksponavimas bei kiti renginiai;
3.3.3. su iškilmingu minėjimu susiję renginiai kitose vietose: Tylos minutė – pilietinė akcija okupacijos aukoms atminti Nepriklausomybės aikštėje, 12 val. – valstybės vėliavos pakėlimas Nepriklausomybės aikštėje; okupacijos, genocido ir sovietmečio represijų aukų pagerbimo ceremonija prie paminklų politiniams kaliniams ir tremtiniams Aukų gatvėje, Vilniuje (priešais Lukiškių aikštę); istorinės atminties akcija „Ištark, išgirsk, išsaugok“ šalia Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus Vilniuje; atminimo valanda prie Naujosios Vilnios geležinkelio stoties memorialo; šv. Mišios Vilniaus arkikatedroje bazilikoje ir kiti renginiai.
4. Seime gali būti organizuojami ir kitų svarbiausių Lietuvos valstybingumo įvykių ar sukakčių iškilmingi minėjimai ir su jais susiję renginiai.
III SKYRIUS
IŠKILMINGŲ MINĖJIMŲ IR SU JAIS SUSIJUSIŲ RENGINIŲ ORGANIZAVIMAS
5. Iškilmingiems minėjimams ir su jais susijusiems renginiams Seime organizuoti ir koordinuoti Seimo kanclerio įsakymu sudaroma nuolatinė komisija iš Seimo Pirmininko sekretoriato, Seimo kanceliarijos padalinių: Dokumentų, Informacijos ir komunikacijos, Veiklos administravimo departamentų, Seimo posėdžių sekretoriato, Parlamentarizmo istorinės atminties, Protokolo ir Tarptautinių ryšių skyrių atstovų (toliau – Komisija). Prireikus į Komisijos posėdžius kviečiami kitų institucijų, kitų Seimo kanceliarijos padalinių atstovai.
6. Komisija
6.1. kiekvienais metais, likus ne mažiau kaip 30 kalendorinių dienų iki Reglamento 1 punkte nurodytų Lietuvos valstybingumo įvykių ar sukakčių iškilmingo minėjimo renginių, atsižvelgdama į Seimo Laisvės kovų ir istorinės atminties komisijos ir Lietuvos Respublikos švenčių dienų minėjimo organizavimo komisijos arba pagal poreikį – į kitų tarpinstitucinių komisijų, darbo grupių svarbiausiems Lietuvos valstybingumo įvykiams ar sukaktims paminėti pateiktą informaciją ir pasiūlymus, sudaro išsamų iškilmingo minėjimo renginių programos projektą; suderinusi renginių programos projektą su renginių organizatoriais teikia jį Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijai susipažinti; galutinį renginių programos projektą teikia Seimo valdybai tvirtinti;
6.2. parengia asmenų, kurie kviečiami sakyti kalbas iškilmingame minėjime, sąrašą ir pateikia jį Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijai bei Seimo valdybai;
6.3. atsako, kad visi Reglamente nurodyti darbai Seime vyktų sklandžiai ir būtų atlikti nustatytais terminais.
7. Seimo valdyba
7.1. likus ne mažiau kaip 15 kalendorinių dienų iki iškilmingo minėjimo patvirtina iškilmingo minėjimo renginių programą;
7.2. likus ne mažiau kaip 10 kalendorinių dienų iki iškilmingo minėjimo patvirtina asmenų, kurie sakys kalbas iškilmingame minėjime, sąrašą, atsižvelgdama į iškilmingo minėjimo trukmę. Tradiciškai Laisvės gynėjų, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienų iškilminguose minėjimuose kalbas sako: Seimo Pirmininkas ar jo deleguotas Seimo Pirmininko pavaduotojas, kiti iškilūs asmenys, atsižvelgiant į tai, kokiam svarbiausiam Lietuvos valstybingumo įvykiui ar sukakčiai paminėti yra skirtas iškilmingas minėjimas. Tradiciškai Seimo Pirmininkas arba iškilmingo minėjimo vedėjas pakviečia tylos minute pagerbti žuvusiuosius už Lietuvos laisvę, mirusių Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų ir kitų visuomenės veikėjų atminimą, atsižvelgdamas į tai, kam skirtas iškilmingas minėjimas.
8. Seimo kanceliarijos Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius
8.1. likus ne mažiau kaip 40 kalendorinių dienų iki iškilmingo minėjimo Seime teikia Komisijai Seimo Pirmininko kvietimo į iškilmingą minėjimą projektą, į iškilmingą minėjimą numatomų kviesti asmenų pagal grupes (institucijos, visuomeninės organizacijos, asmenų grupės ir kita) sąrašą ir skaičių. Komisijos apsvarstytas į iškilmingą minėjimą numatomų kviesti asmenų sąrašas suderinamas su Seimo kancleriu ir pateikiamas Seimo valdybai. Seimo valdyba priima sprendimą dėl kviečiamų asmenų pagal grupes sąrašo ir skaičiaus ne vėliau kaip likus 30 kalendorinių dienų iki iškilmingo minėjimo Seime;
8.2. patvirtinus kviečiamų asmenų pagal grupes sąrašą ir skaičių, informuoja į iškilmingą minėjimą Seime kviečiamas institucijas, visuomenines organizacijas, asmenų grupes apie jiems numatytą vietų (kviečiamų asmenų) skaičių. Institucijos, visuomeninės organizacijos, asmenų grupės ne vėliau kaip likus 20 kalendorinių dienų iki iškilmingo minėjimo pateikia Parlamentarizmo ir istorinės atminties skyriui vardinį iškilmingame minėjime dalyvausiančių asmenų sąrašą (Parlamentarizmo ir istorinės atminties skyriaus nurodytu formatu), nurodydamos tikslų jų gyvenamosios vietos adresą;
8.3. parengia galutinį vardinį į iškilmingą minėjimą Seime kviečiamų asmenų sąrašą, pagal kurį Seimo kanceliarijos Veiklos administravimo departamentas atspausdina vardinius kvietimus. Seimo valdybai patvirtinus renginių programą, kvietimus kartu su programa perduoda Dokumentų departamentui, kuris likus ne mažiau kaip 10 kalendorinių dienų iki iškilmingo minėjimo pradžios išsiunčia juos adresatams.
9. Į iškilmingus minėjimus Seime tradiciškai kviečiami
9.1. į Laisvės gynėjų dienos iškilmingą minėjimą: Lietuvos Respublikos Prezidentas, Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas, kadencijas baigę Lietuvos Respublikos prezidentai, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas, Konstitucinio Teismo teisėjai, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo nariai – Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai ar jų našlės (našliai), Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nariai, Lietuvoje išrinkti Europos Parlamento nariai, aukščiausi kitų Europos Sąjungos institucijų pareigūnai iš Lietuvos, pareigas ėję Seimo pirmininkai ir ministrai pirmininkai, atkurtos nepriklausomos Lietuvos Respublikos pirmosios Vyriausybės nariai, žuvusiųjų už Lietuvos laisvę artimieji (tėvai, vaikai, žmonos, seserys, broliai), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkai, Lietuvos kariuomenės vadas, Lietuvos kariuomenės pajėgų vadai, Seimo Pirmininko sprendimu – Seimui atskaitingų institucijų vadovai, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos nariai, Lietuvos tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų vadovai, tautinių bendrijų atstovai, Lietuvos Respublikoje reziduojantys užsienio šalių diplomatai, savivaldybių merai, Respublikos Prezidento, Seimo ir Vyriausybės kancleriai, tų metų Laisvės premijos laureatas (laureatai) ir jo (jų) artimieji, asmenys, pripažinti nukentėjusiais nuo 1991 m. sausio 11–13 d. vykdytos SSRS agresijos (jų sąrašą pateikia Lietuvos Nepriklausomybės gynimo Sausio 13-osios brolija ir Sausio 13-osios nukentėjusiųjų draugija), Laisvės gynėjai, ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyviai, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės ir Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo tarybos nariai, jaunimo organizacijų atstovai, kiti asmenys, gynę atkurtą Lietuvos Nepriklausomybę nuo SSRS agresijos, ir Lietuvos valstybei nusipelnę asmenys;
9.2. į Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos iškilmingą minėjimą: Lietuvos Respublikos Prezidentas, Ministras Pirmininkas, Konstitucinio Teismo pirmininkas, kadencijas baigę Lietuvos Respublikos prezidentai, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas, Konstitucinio Teismo teisėjai, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo nariai – Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai ar jų našlės (našliai), Seimo nariai, Vyriausybės nariai, Lietuvoje išrinkti Europos Parlamento nariai, aukščiausi kitų Europos Sąjungos institucijų pareigūnai iš Lietuvos, pareigas ėję Seimo pirmininkai ir ministrai pirmininkai, atkurtos nepriklausomos Lietuvos Respublikos pirmosios Vyriausybės nariai, žuvusiųjų už Lietuvos laisvę artimieji (tėvai, vaikai, žmonos, seserys, broliai), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkai, Lietuvos kariuomenės vadas ir Lietuvos kariuomenės pajėgų vadai, Seimo Pirmininko sprendimu – Seimui atskaitingų institucijų vadovai, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos nariai, Lietuvos tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų vadovai, tautinių bendrijų atstovai, Lietuvos Respublikoje reziduojantys užsienio šalių diplomatai, savivaldybių merai, Respublikos Prezidento, Seimo ir Vyriausybės kancleriai, tų metų Valstybės Nepriklausomybės stipendijos laureatas (laureatai) ir jo (jų) artimieji, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės ir Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo tarybos nariai, tų metų Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai, Lietuvos Nepriklausomybės gynimo Sausio 13-osios brolijos ir Sausio 13-osios nukentėjusiųjų draugijos pirmininkai, ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyviai (organizacijų atstovai), aktyvūs 1988–1990 m. Atgimimo (Sąjūdžio) dalyviai (Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo nariai, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio sekretoriato, miestų ir rajonų tarybų nariai, atsakingi sekretoriai ir kiti asmenys), jaunimo organizacijų, mokymo institucijų atstovai, kiti Lietuvos valstybei nusipelnę asmenys ir asmenys, aktyviai prisidėję prie Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo;
9.3. į Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienų iškilmingą minėjimą: Lietuvos Respublikos Prezidentas, Ministras Pirmininkas, Konstitucinio Teismo pirmininkas, kadencijas baigę Lietuvos Respublikos prezidentai, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas, Konstitucinio Teismo teisėjai, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo nariai – Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai ar jų našlės (našliai), Seimo nariai, Vyriausybės nariai, Lietuvoje išrinkti Europos Parlamento nariai, aukščiausi kitų Europos Sąjungos institucijų pareigūnai iš Lietuvos, pareigas ėję Seimo pirmininkai ir ministrai pirmininkai, atkurtos nepriklausomos Lietuvos Respublikos pirmosios Vyriausybės nariai, žuvusiųjų už Lietuvos laisvę artimieji (tėvai, vaikai, žmonos, seserys, broliai), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkai, Lietuvos kariuomenės vadas, Lietuvos kariuomenės pajėgų vadai, Seimo Pirmininko sprendimu – Seimui atskaitingų institucijų vadovai, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos nariai, Lietuvos tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų vadovai, tautinių bendrijų atstovai, Lietuvos Respublikoje reziduojantys užsienio šalių diplomatai, savivaldybių merai, Respublikos Prezidento, Seimo ir Vyriausybės kancleriai, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės ir Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo tarybos nariai, ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyviai (partizanai, politiniai kaliniai, rezistentai), tremtiniai, Lietuvos Nepriklausomybės gynimo Sausio 13-osios brolijos ir Sausio 13-osios nukentėjusiųjų draugijos pirmininkai, jaunimas, įamžinantis istorinę atmintį (projekto „Misija Sibiras“ dalyviai), bendrijos „Lemtis“ atstovai, kiti Lietuvos valstybei nusipelnę asmenys ir asmenys, įamžinantys istorinę atmintį.
10. Į kitus iškilmingus minėjimus asmenys kviečiami atsižvelgiant į tai, kokiam svarbiausiam Lietuvos valstybingumo įvykiui ar sukakčiai paminėti yra skirtas iškilmingas minėjimas.
11. Prireikus kviečiamų asmenų sąrašas gali būti koreguojamas.
12. Seimo kanceliarijos Tarptautinių ryšių skyrius parengia ir išsiunčia Seimo Pirmininko vardinius kvietimus užsienio svečiams likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki iškilmingo minėjimo. Kvietime nurodoma, ar asmuo yra kviečiamas iškilmingame minėjime sakyti kalbą.
13. Seimo kanceliarijos Protokolo skyrius, Seimo valdybai patvirtinus iškilmingo minėjimo renginių programą, likus ne mažiau kaip 10 kalendorinių dienų iki iškilmingo minėjimo išsiunčia vardinius kvietimus ir iškilmingo minėjimo renginių programą Lietuvos Respublikoje reziduojantiems užsienio šalių diplomatams.
14. Seimo kanceliarija užtikrina informacijos apie iškilmingus minėjimus sklaidą
14.1. Informacijos ir komunikacijos departamentas užtikrina, kad su iškilmingo minėjimo renginių programa galėtų susipažinti visuomenė, ir skelbia ją Seimo interneto svetainėje.
14.2. Veiklos administravimo departamentas daro iškilmingų minėjimų vaizdo ir garso įrašus ir skelbia juos Seimo interneto svetainėje.
14.3. Dokumentų departamentas rengia iškilmingų minėjimų stenogramas ir skelbia jas Seimo interneto svetainėje.
15. Seimo kanceliarijos Vertimų skyrius užtikrina iškilmingų minėjimų Seime vertimą į anglų kalbą ir prireikus – į kitas kalbas. Pagal galimybes į kitas užsienio kalbas verčiama tada, kai į renginį yra pakviesti ir atvyksta oficialios užsienio valstybių delegacijos, kiti oficialūs užsienio svečiai.
16. Seimo kanceliarijos padaliniai pagal kompetenciją užtikrina iškilmingo minėjimo ir su juo susijusių renginių Seime organizavimą.
17. Pagal galimybes Seimo kanceliarija prisideda prie kitų su iškilmingu minėjimu susijusių renginių organizavimo.
___________________________