dėl šiaulių miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 metų bendrojo plano patvirtinimo

Suvestinė redakcija nuo 2019-09-07

Sprendimas paskelbtas: TAR 2016-12-02, i. k. 2016-28090

Šiaulių miesto savivaldybės taryba

SPRENDIMAS

dėl šiaulių miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 metų bendrojo plano patvirtinimo

2016 m. gruodžio 1 d. Nr. T-405

Šiauliai

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 21 punktu, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimą Nr. 768 „Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“, Šiaulių miesto savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a

1. Patvirtinti Šiaulių miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 metų bendrąjį planą (pridedama).

2. Įpareigoti Šiaulių miesto savivaldybės administraciją vykdyti mokyklų tinklo pertvarkos plano įgyvendinimo priežiūrą ir, esant būtinybei, teikti Šiaulių miesto savivaldybės tarybai pasiūlymus dėl plano koregavimo.

3. Nustatyti, kad šis sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Savivaldybės meras Artūras Visockas

PATVIRTINTA

Šiaulių miesto savivaldybės tarybos

2016 m. gruodžio 1 d. sprendimu Nr. T-405

ŠIAULIŲ MIESTO SAVIVALDYBĖS BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS 2016–2020 METŲ BENDRASIS PLANAS

I SKYRIUS

BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ TINKLO POKYČIAI 2012–2016 METAIS

Įgyvendinant Šiaulių miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2012–2015 metų bendrąjį planą, patvirtintą Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2012 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. T-308, baigtas miesto bendrojo ugdymo mokyklų pertvarkymas pagal Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 41 straipsnio reikalavimus: išgryninti mokyklų tipai – pradinė mokykla, progimnazija, gimnazija, nebeliko vidurinės mokyklos tipo (1 lentelė).

1 lentelė. Savivaldybės mokyklų tinklo pokyčiai 2012–2016 metais

Mokyklos tipas

Mokyklų skaičius

2012 m.

2013 m.

2014 m.

2015 m.

2016 m.

Pradinė mokykla (1–4 kl.)

4

4

3

3

2

Progimnazija (1–8 kl.)

14

14

14

14

14

Vidurinė mokykla (1–12 kl.)

2

2

2

0

0

Gimnazija (9–12 kl.)

8

8

8

10

10

Jaunimo mokykla (5–10 kl.)

1

1

1

1

1

Suaugusiųjų mokykla (1–12 kl.)

1

1

1

1

1

Specialioji mokykla

6

5

5

5

5

Iš viso mokyklų

36

35

34

34

33

2012–2016 metais vykdyti šie struktūriniai mokyklų pertvarkymai

· 2012-09-01 aštuonmetėmis progimnazijomis tapo Vinco Kudirkos, Medelyno ir Zoknių pagrindinės mokyklos;

· 2012-09-01 Suaugusiųjų vidurinė mokykla pertvarkyta į gimnaziją, joje įsteigtas Šiaulių tardymo izoliatoriaus skyrius;

· 2012-09-01 reorganizuota Dubijos pagrindinė mokykla, prijungiant ją prie „Salduvės“ progimnazijos;

· 2012-09-01 reorganizuota Aukštabalio pradinė mokykla, prijungiant ją prie „Rasos“ progimnazijos;

· 2012-09-01 reorganizuota Dainų pradinė mokykla, prijungiant ją prie Dainų progimnazijos;

· 2014-09-01 Vijolių vidurinė mokykla (1–12 kl.) pertvarkyta į Sporto vidurinę mokyklą (5–12 kl.), skirtą šalies (regiono) mokiniams, turintiems išskirtinių gabumų sportui;

· 2014-09-01 reorganizuota Lieporių pradinė mokykla, prijungiant ją prie Gegužių progimnazijos;

· 2015 m. švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka akreditavus „Santarvės“ ir Sporto mokyklos vidurinio ugdymo programas, šioms mokykloms suteiktas gimnazijos statusas;

· 2016-08-31 likviduota Tėvo Benedikto Andruškos pradinė mokykla.

II SKYRIUS

MOKINIŲ SKAIČIAUS KAITA 2012–2015 METAIS IR PROGNOZĖ

Iki 2012 m. kasmet mokinių skaičius miesto mokyklose sumažėdavo apie 1000 mokinių. Nuo 2012 m. mokinių skaičiaus mažėjimas nebebuvo toks didelis (1 paveikslas).

1 pav. Mokinių skaičiaus kitimas 2010–2015 metais

Pastaba. Mokinių skaičius savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose be nuotoliniu būdu besimokančiųjų ir priešmokyklinio ugdymo grupių.

Iki 2012 metų mokinių skaičiaus mažėjimas savivaldybės pavaldumo mokyklose apėmė visas klases. 2012–2015 metais mokinių skaičius nežymiai mažėjo 6–12 klasėse, o 2–5 klasėse nekito. Nuo 2015-09-01 pirmosiose klasėse fiksuojamas mokinių skaičiaus didėjimas (2 paveikslas).

2 pav. Mokinių skaičiaus kitimas pagal klases

Mokinių skaičius iki 2020 m. Šiaulių mieste prognozuojamas įvertinant 2009–2013 metais gimusiųjų skaičių. Atsižvelgus į 2009–2013 m. gimusių ir deklaravusių gyvenamąją vietą Šiauliuose vaikų skaičių (3 paveikslas), galima daryti prielaidą, kad pirmokų skaičius iki 2020 m. išliks panašus.

3 pav. Gimusiųjų skaičius pagal Gyventojų registro duomenis

(2016-03-01 duomenys)

Įvertinus gimstamumo ir atėjusiųjų į pirmąsias klases bei mokinių skaičiaus kitimo tendencijas, iki 2020 m. savivaldybės pavaldumo mokyklose prognozuojama apie 13000 mokinių (2 lentelė).

2 lentelė. Mokinių skaičiaus 2016–2020 metais prognozė

Metai

1 kl.

2 kl.

3 kl.

4 kl.

5 kl.

6 kl.

7 kl.

8 kl.

I gimn. kl.

II gimn. kl.

III gimn. kl.

IV gimn. kl.

Iš viso

2016

1204

1203

1043

974

992

1007

983

1027

1098

1165

1218

1182

13096

2017

1142

1192

1191

1033

974

982

997

973

1089

1087

1107

1206

12973

2018

1129

1131

1180

1179

1033

964

972

987

1031

1079

1033

1096

12814

2019

1176

1118

1120

1168

1179

1023

954

962

1046

1021

1025

1023

12815

2020

1110

1164

1107

1109

1168

1167

1013

944

1020

1036

970

1015

12823

Pastaba. Mokinių prognozė numatyta be nuotoliniu būdu besimokančiųjų ir priešmokyklinio ugdymo grupių.

III SKYRIUS

BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ SITUACIJA

Švietimo prieinamumo užtikrinimas.

Vienas iš švietimo prieinamumo aspektų yra optimalus mokyklų tinklas. Savivaldybės mokyklose yra užtikrinamas bendrųjų ugdymo programų, įregistruotų Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre, vykdymas. 2016–2017 m. m. mieste veikia 33 savivaldybės pavaldumo mokyklos, kuriose vykdomos įvairios ugdymo programos: 13 mokyklų vykdo priešmokyklinio ugdymo, 22 – pradinio ugdymo, 22 – pagrindinio ugdymo I dalies, 16 – pagrindinio ugdymo II dalies ir 10 – vidurinio ugdymo programas (3 lentelė).

3 lentelė. Mokyklų pasiskirstymas pagal vykdomas ugdymo programas

Mokomoji kalba

Ugdymo programa

Priešmokyklinio

Pradinio

Pagrindinio

Vidurinio

I dalis

II dalis

Lietuvių

7 progimnazijos, 2 pradinės, 3 specialiosios

14 progimnazijų, 2 pradinės, 5 specialiosios

1 gimnazija, 14 progimnazijų, 1 pagrindinė, 5 specialiosios

9 gimnazijos, 1 pagrindinė, 5 specialiosios

9 gimnazijos

Rusų

1 gimnazija

1 gimnazija

1 gimnazija

1 gimnazija

1 gimnazija

Iš viso

13

22

22

16

10

Dar viena miesto gimnazija įgyvendina suaugusiųjų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas. Viena gimnazija ir progimnazija, be minėtų ugdymo programų, vykdo nuotolinį ugdymą iš šalies išvykusiems mokiniams.

Savivaldybėje visiems mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, yra sudarytos sąlygos ugdytis. Mokiniai, turintys nedidelių ir vidutinių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdomi bendrojo ugdymo mokyklose. Mokinių registro 2016-09-01 duomenimis, savivaldybės pavaldumo bendrojo ugdymo mokyklose ugdomi 1467 mokiniai (12 proc.), turintys nedidelių ir vidutinių specialiųjų ugdymosi poreikių. 2012–2016 m. integruotai ugdomų mokinių, turinčių nedidelių ir vidutinių specialiųjų ugdymosi poreikių dalis išliko panaši (svyravo nuo 11,5 iki 12 proc.).

Mokiniai, turintys didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdomi penkiose miesto specialiosiose mokyklose. Jose ugdomi mokiniai, turintys judesio ir padėties, kalbėjimo ir kalbos, intelekto, regos ir klausos sutrikimų. Toms mokykloms suteiktas regioninių mokyklų statusas ir į jas priimami vaikai iš visos šalies (regiono). Regioninėms mokykloms pagal mokinių skaičių skiriamos ne tik mokinio krepšelio lėšos, bet ir ūkio lėšos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. 2012–2016 m. specialiosiose mokyklose bendras mokinių skaičius nežymiai mažėjo (nuo 542 iki 517 mok.). Labiausiai sumažėjo Sutrikusios klausos vaikų ugdymo centro mokinių skaičius. Nuo 2016-09-01 trijose jungtinėse klasėse ugdoma 16 mokinių, todėl tikslinga būtų šio centro mokinius, ketinančius tęsti mokymąsi Šiauliuose, integruoti į kitas miesto mokyklas.

Be 33 savivaldybės pavaldumo mokyklų, mieste bendrojo ugdymo programas įgyvendina dvi valstybinės ir dvi privačios mokyklos (4 lentelė).

4 lentelė. Valstybinės ir privačios švietimo įstaigos, vykdančios bendrojo ugdymo programas

Eil. nr.

Mokyklos pavadinimas

Tipas

Vykdoma bendrojo ugdymo programa, mokinių skaičius 2016-09-01

1.

Sauliaus Sondeckio menų gimnazija

Valstybinė

Pradinio ugdymo (1–4 kl. – 94 mok.) Pagrindinio ugdymo I dalis (5–8 kl. – 26 mok.) Pagrindinio ugdymo II dalis (I–II gimn. kl. – 49 mok.) Vidurinio ugdymo (III–IV gimn. kl. – 63 mok.) Iš viso 232 mok.

2.

Šiaulių profesinio rengimo centras

Valstybinė

Pagrindinio ugdymo II dalis (I–II gimn. kl. – 72 mok.) Vidurinio ugdymo kartu su profesiniu mokymu (III–IV gimn. kl. – 804 mok.) Iš viso 876 mok.

3.

Viešoji įstaiga „Smalsieji pabiručiai“

Nevalstybinė

Pradinio ugdymo (1–4 kl. – 37 mok.), priešmokyklinio ugdymo (9 mok.) Iš viso 46 mok.

4.

Viešoji įstaiga Šiaulių jėzuitų mokykla

Nevalstybinė

Pradinio ugdymo (1–4 kl. – 103 mok.), priešmokyklinio ugdymo (15 mok.) Iš viso 118 mok.

Savivaldybės pavaldumo, valstybinių ir privačių mokyklų, vykdančių bendrojo ugdymo programas, tinklas bei jų siūlomų programų pasiūla yra optimali ir padedanti užtikrinti švietimo prieinamumą mieste.

Mokyklų dydis.

Savivaldybės pavaldumo mokyklose mokinių skaičius svyruoja nuo 16 iki 847 mok. (4 paveikslas).

4 pav. Mokinių skaičius mokyklose 2016–09-01

(be priešmokyklinio ugdymo grupių, Tardymo izoliatoriuje ir nuotoliniu būdu besimokančiųjų)

Mokinių skaičius mokyklose skirtingas. Tai priklauso nuo mokyklos pastato dydžio, geografinės padėties, vykdomų ugdymo programų, mokyklos aptarnaujamoje teritorijoje gyvenančių ir tą mokyklą pasirinkusių vaikų skaičiaus, teikiamų papildomų paslaugų ir kt. Esamas mokyklų skaičius ir jų išsidėstymas yra optimalus bei užtikrinantis švietimo prieinamumą. Kadangi iki 2020 m. prognozuojamas panašus mokinių skaičius kaip ir 2016 m., mokyklas pertvarkyti nėra būtinumo, išskyrus Sutrikusios klausos vaikų ugdymo centrą.

Mokinių skaičius klasėse.

Mokyklos optimalumą rodo mokinių skaičius klasėse. Mokinio krepšelio metodikoje, kurią tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, nustatytas toks mokinių skaičiaus vidurkis: 1–4 kl. – 22 mok., 5–12 kl. – 25 mok. Suaugusiųjų, jaunimo, specialiosioms ir pakraščio mokykloms nustatytas kitoks mokinių skaičiaus vidurkis. Kad mokyklose būtų įgyvendinamos bendrosios ugdymo programos ir bendrieji ugdymo planai, klasės turi būti suformuotos pagal nustatytus reikalavimus.

2012–2016 m. laikotarpiu bendras mokinių skaičius klasėse savivaldybės pavaldumo mokyklose didėjo (5 paveikslas).

5 pav. Mokinių skaičiaus klasėse vidurkis 2012–2016 metais pagal mokyklų tipus

(be mokyklų, kurioms taikomas kitoks vidurkis)

Pastaba. Horizontaliomis linijomis pažymėtas mokinių skaičiaus klasėse vidurkis: 1–4 kl. – 22 mok., 5–12 kl. – 25 mok.

Analizuojant mokinių skaičių klasėse, matyti, kad kai kuriose mokyklose atskiros klasių grupės suformuotos ne pagal Mokinio krepšelio metodiką (6 paveikslas).

6 pav. Mokinių skaičiaus klasėse vidurkio palyginimas

(Mokinių registro 2016-09-01 duomenys)

Pastabos

1. Horizontaliomis linijomis pažymėtas Mokinio krepšelio metodikoje nustatytas mokinių skaičiaus klasėse

vidurkis:1–4 kl. – 22 mok., 5–12 kl. – 25 mok.

2. Neįtrauktos specialiosios, Suaugusiųjų, jaunimo, Rėkyvos ir „Santarvės“ mokyklos, kurioms taikomas

skirtingas mokinių skaičiaus klasėse vidurkis.

Mokykloms, kurios nesiekė nustatyto mokinių skaičiaus vidurkio, pridedama mokinio krepšelio lėšų iš Savivaldybės perskirstomos 6 proc. MK dalies. Visose klasių grupėse miesto vidurkis yra aukštesnis už nustatytąjį, todėl Savivaldybei pakako valstybės skiriamų mokinio krepšelio lėšų, taip buvo užtikrinamas bendrųjų ugdymo planų įgyvendinimas.

Ugdymo(si) rezultatai.

Ugdymo(si) rezultatai – asmens tam tikro lygio brandą rodančios žinios, gebėjimai, kompetencijos, numatytos pradinio, pagrindinio ar vidurinio ugdymo programoje. Sėkmingas atitinkamo lygmens ugdymo programos baigimas ir išsilavinimo įgijimas, yra vienas iš mokinių ugdymo(si) kokybės aspektų. 2012–2016 m. mokinių, baigusių pradinio, pagrindinio, išskyrus vidurinio ugdymo programą, dalis didėjo (5 lentelė).

5 lentelė. Mokinių, įgijusių atitinkamą išsilavinimą 2012–2015 metais, dalis

2012 m.

2013 m.

2014 m.

2015 m.

Pradinis išsilavinimas

96,8

97,3

97,7

97,3

Pagrindinis išsilavinimas

96,4

97,6

95,9

97,1

Vidurinis išsilavinimas

98,0

96,9

97,9

97,9

Visų mokinių pasiekimų patikrinimai vykdomi baigus bendrąsias pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas.

Baigus pagrindinio ugdymo programą, organizuojamas pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas (toliau – PUPP). PUPP nustatomi mokinių lietuvių kalbos (gimtosios ir valstybinės), matematikos ir rusų k. (gimtosios) pasiekimai. Iš vertintų dalykų žemiausi miesto dešimtokų (I gimn. kl.) mokinių matematikos įvertinimai (7 paveikslas).

7 pav. Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo rezultatų

vidutinio pažymio palyginimas

2013–2015 m. kitų dalykų įvertinimų vidurkis svyravo: vienais metais buvo aukštesnis už šalies vidurkį, kitais – žemesnis. 2016 m. visų dalykų, išskyrus rusų k. (gimtoji), miesto mokinių vidutiniai pažymiai yra aukštesni už šalies vidurkį. Ketverius metus mūsų miesto mokinių matematikos rezultatai, palyginti su kitų dalykų rezultatais, yra žemiausi, tačiau jie 2013–2016 m. buvo aukštesni nei šalies matematikos PUPP vidutinis pažymys.

Baigę vidurinio ugdymo programą, mokiniai laiko baigiamuosius brandos egzaminus. Šiaulių miesto mokinių valstybinių brandos egzaminų išlaikymo vidurkis 2012–2015 m. aukštesnis už šalies vidurkį ir tik 2016 m. nežymiai mažesnis (8 paveikslas).

8 pav. Valstybinių brandos egzaminų išlaikymo vidurkis 2012–2016 metais

Iš 2016 m. laikytų vienuolikos valstybinių brandos egzaminų miesto abiturientų aštuonių mokomųjų dalykų išlaikymo vidurkis aukštesnis už šalies vidurkį (9 paveikslas). Tik geografijos, biologijos ir istorijos egzaminų išlaikymo vidurkis yra žemesnis.

9 pav. 2016 m. laikytų valstybinių brandos egzaminų išlaikymo vidurkio palyginimas

Aukštus rezultatus Šiaulių miesto mokiniai pasiekia ir dalykinėse olimpiadose. Kasmet šalyje organizuojama daugiau nei 20 dalykinių humanitarinių, socialinių, gamtos, tiksliųjų mokslų, informacinių technologijų, meninio ir technologinio ugdymo olimpiadų. Šalies etapų 1–3 vietų nugalėtojais kasmet tampa apie 20 mokinių, o pagal prizininkų skaičių, tenkantį 10 tūkst. mokinių, mūsų miesto mokinių rodikliai didesni už šalies vidurkį (išskyrus humanitarinių mokslų olimpiadą) (6 lentelė).

6 lentelė. Šalies dalykinių olimpiadų prizininkų skaičius, tenkantis 10 tūkst. mokinių

Humanitarinių mokslų olimpiados

Socialinių mokslų olimpiados

Gamtos mokslų olimpiados

Tiksliųjų mokslų ir IT olimpiados

Meninio ir technologinio ugdymo olimpiados

2013

2015

2013

2015

2013

2015

2013

2015

2013

2015

Šiauliai

2,7

2,2

3,4

2,9

4,8

7,3

1,4

2,2

2,7

2,9

Lietuva

3,7

4,1

1,1

1,2

3

4

1,3

1,5

1

1

Mokinių ugdymo(si) kokybę atskleisti padeda ir mokinių pasiekimų įvertinimai pagal Nacionalinio egzaminų centro parengtus diagnostinius ir standartizuotus testus. Standartizuoti testai – iš standartizuotų klausimų, užduočių pagal numatytas proporcijas sukonstruoti testai, skirti mokinių pasiekimams įvertinti ir mokymosi lygiams nustatyti. 2015 m. organizuotas 4 ir 8 klasių mokinių, o 2016 m. – 2, 4, 6 ir 8 klasių mokinių pasiekimų patikrinimas.

2015 ir 2016 m. vertinti ketvirtokų matematikos, skaitymo, rašymo, pasaulio pažinimo pasiekimai, aštuntokų matematikos, skaitymo, rašymo, gamtos ir socialinių mokslų pasiekimai; 2016 m. papildomai vertinti antrokų ir šeštokų matematikos, skaitymo ir rašymo pasiekimai.

2015 m. mūsų savivaldybės ketvirtokų ir aštuntokų rezultatai gana aukšti: ketvirtokų – aštunti, aštuntokų – treti (patikrinime dalyvavo 42 savivaldybės). 2016 m. miesto antrokų rezultatai – penkti, ketvirtokų – treti, šeštokų – aštunti, aštuntokų – penkti (patikrinime dalyvavo 52 savivaldybės).

Mokyklų mokytojai ir vadovai.

2015 m. spalio 1 d. statistinės ataskaitos „3 mokykla“ duomenimis, savivaldybės pavaldumo mokyklose pirmaeiles pareigas ėjo 1339 pedagogai. 2012–2015 m. pedagogų skaičius mažėjo (10 paveikslas).

10 pav. Pedagogų skaičiaus kaita 2012–2015 metais

Mokyklose pirmaeiles pareigas ėjo tik 2 pedagogai, neturintys dėstomo dalyko kvalifikacijos. Didžiausią dalį sudaro 45–59 metų pedagogai (11 paveikslas). Vidutinis miesto pedagogų amžius yra 48 metai.

11 pav. Pedagogų pasiskirstymas pagal amžių

Vienam miesto pedagogui vidutiniškai tenka 12 mokinių (sutampa su šalies vidurkiu).

Dauguma pedagogų yra atestuoti. Didžiausią jų dalį sudaro vyresnieji mokytojai ir metodininkai (12 paveikslas).

12 pav. Pedagogų pasiskirstymas pagal kvalifikacines kategorijas

Mokyklose dirba 33 direktoriai ir 81 direktoriaus pavaduotojas ugdymui, skyriaus, organizuojančio ugdymą, vedėjas. Dauguma jų turi antrąją vadovų kvalifikacinę kategoriją (13 paveikslas).

13 pav. Mokyklų vadovų (direktorių, jų pavaduotojų ugdymui, skyrių, organizuojančių ugdymą, vedėjų) pasiskirstymas pagal vadybines kategorijas

Nuo 2016-09-01 Lietuvos Respublikos Vyriausybei pakeitus Mokinio krepšelio metodikos nuostatą dėl administravimui skiriamų lėšų dalies mokykloms, turinčioms mažą mokinių skaičių, ir neoptimaliai suformuotų klasių, nepakanka joms skirtų mokinio krepšelio lėšų. Išanalizavus situaciją 33 bendrojo ugdymo mokyklose, paaiškėjo, kad šiuo metu trylikoje mokyklų ugdymo proceso organizavimo ir valdymo lėšų dalis viršija 10 proc. skirtų mokinio krepšelio lėšų. Septynios mokyklos numačiusios mažinti direktoriaus pavaduotojų ar skyrių vedėjų skaičių, dvi mokyklos –mažinti mokamus tarnybinius koeficientus. Likusių mokyklų vadovai nemato galimybių mažinti įstaigos valdyme dalyvaujančiųjų skaičių.

Mokyklų pastatų būklė.

Tinkama mokyklų pastatų ir patalpų būklė yra svarbus ugdymo sąlygų ir ugdymo kokybės veiksnys. 2012 m. bendrojo ugdymo mokyklų pastatų būklė buvo vertinama pagal tris kriterijus: pirmas – pakeisti arba geros būklės langai, antras – suremontuotas ir apšiltintas arba geros būklės stogas, trečias – apšiltintos arba geros būklės sienos. Jeigu mokyklos būklė atitiko visus tris kriterijus, būklė vertinta kaip gera, jeigu bent vieną – patenkinama, jeigu neatitiko nė vieno kriterijaus – bloga. 2012 m. 61,1 proc. mokyklų pastatų būklė buvo įvertinta kaip gera, 22,2 proc. – patenkinama, 16,7 proc. – bloga. 2012–2014 m. sumažėjus mokyklų pastatų skaičiui, sutaupytos lėšos buvo panaudojamos mokyklų pastatų būklei gerinti. 2016 m. visų 33 savivaldybės pavaldumo mokyklų būklė pagal minėtus kriterijus vertinama kaip gera.

Mokyklų pastatai buvo atnaujinami ne tik pagal minėtus kriterijus. Nemažai lėšų buvo investuojama didinant ir mokyklų pastatų ekonominį naudingumą. 2012–2015 m. laikotarpiu iš viso investuota 4443,5 tūkst. Eur (14 paveikslas).

14 pav. 2012–2015 metais į bendrojo ugdymo mokyklų pastatus

investuotos lėšos (eurais)

Lėšos švietimui.

Švietimo įstaigoms (bendrojo ugdymo mokykloms, ikimokyklinio ugdymo įstaigoms, neformaliojo vaikų švietimo mokykloms) išlaikyti skiriama daugiau nei 50 proc. lėšų iš viso savivaldybės biudžeto (15 paveikslas).

15 pav. Savivaldybės biudžeto dalis švietimui

Didžiausią švietimui skirtų lėšų dalį sudaro tikslinė valstybės dotacija ir Valstybės investicijų programos lėšos (16 paveikslas). Savivaldybės biudžeto lėšų dalis nuo 2014 m. nežymiai didėja.

16 pav. Švietimui skirtų lėšų pasiskirstymas

IV SKYRIUS

Esamo Mokyklų tinklo privalumai ir trūkumai

Privalumai

§ išgryninti mokyklų tipai: pradinė mokykla, progimnazija, gimnazija

§ mokyklų vykdomų veiklų įvairovė sudaro galimybes patenkinti įvairius mokinių poreikius

§ mokyklų išsidėstymas optimalus, sudarantis 1–8 klasių mokiniams mokyklą lankyti arčiausiai gyvenamosios vietos

§ sudarytos sąlygos ugdytis vaikams, turintiems įvairių specialiųjų ugdymosi poreikių

§ mokiniai, stokojantys mokymosi motyvacijos, turi sąlygas ugdytis jiems palankioje aplinkoje

§ sudarytos sąlygos suaugusiųjų formaliajam ugdymuisi

§ miesto pradinio, pagrindinio ir vidurinio išsilavinimo įgijimo rodikliai yra geresni už šalies rodiklius

§ mokyklose išplėtota popamokinė ir projektinė veikla

§ mieste sukurta mokinių socialinių kompetencijų ugdymo(si) sistema

§ Savivaldybei pakanka skiriamų mokinio krepšelio lėšų

§ stabilizavosi vaikų gimstamumas (išorinis veiksnys)

Trūkumai

§ mokinių skaičiaus vidurkis yra mažesnis, negu nustatyta Mokinio krepšelio metodikoje: o 17,6 proc. mokyklų, vykdančių pradinio ugdymo programą (1–4 kl.); o 55,6 proc. mokyklų, vykdančių pagrindinio ugdymo I dalies programą (5–8 kl.); o 25 proc. mokyklų, vykdančių pagrindinio ugdymo II dalies programą (9–10, I–II gimn. kl.).

§ mokyklose, turinčiose mažą mokinių skaičių nepakanka lėšų administravimui

§ mažėjant klasių skaičiui mokykloje, mokytojams nelieka darbo arba jie dirba ne visu krūviu

§ būtina nuolat papildomai finansuoti miesto pakraščio mokyklas

§ neoptimaliai panaudojamos kai kurių mokyklų patalpos

§ daugelio mokyklų sporto aikštynai, sporto salės, persirengimo kambariai nėra atnaujinti

§ ne į visas mokyklas pagal priskirtą aptarnaujamą teritoriją tėvai nori vesti vaikus (išorinis veiksnys)

V SKYRIUS

BENDROJO 2016–2020 METŲ PLANO STRATEGINIS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Strateginis Šiaulių miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų pertvarkos tikslas – užtikrinamos lygios galimybės visiems mokiniams gauti geros kokybės švietimo paslaugas.

Uždaviniai

1. Pasiekti optimalų mokinių skaičių klasėse.

2. Sudaryti prielaidas vaiko pažangos matavimo(si) sistemos sukūrimui mokyklose.

3. Gerinti ugdymo kokybę.

4. Modernizuoti mokyklų ugdymo(si) aplinką.

VI SKYRIUS

BENDROJO 2016–2020 METŲ PLANO LAUKIAMI REZULTATAI IR VERTINIMAS

1. Mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 metais pagrindinių rezultatų rodikliai.

Laukiamas rezultatas

Pagrindiniai rezultatų rodikliai

2016 m. / 2018 m. būklė

2020 m.

Savivaldybės mokyklų tinklas yra optimalus

1. Klasių (neįskaičiuotos jaunimo, suaugusiųjų ir specialiųjų mokyklų klasės), kuriose sąlyginės klasės dydis atitinka Mokymo lėšų rodiklius, dalis

1. Klasių (neįskaičiuotos jaunimo, suaugusiųjų ir specialiųjų mokyklų klasės), kuriose sąlyginės klasės dydis atitinka Mokymo lėšų rodiklius, dalis

1.1. – / 0 proc. priešmokyklinio ugdymo grupių nesiekia mažiausio sąlyginio mo-kinių skaičiaus

1.1. 0 proc. priešmokyklinio ugdymo grupių nesiekia mažiausio sąlyginio mokinių skaičiaus

1.2. klasių, nesiekiančių mažiausio sąlyginio mokinių skaičiaus, dalis

1.2. klasių, nesiekiančių mažiausio sąlyginio mokinių skaičiaus, dalis

1.2.1. – / 0 proc. 1–4 klasių

1.2.1. 0 proc. 1–4 klasių

1.2.2. – / 0,7 proc. 5–8 klasių

1.2.2. 0 proc. 5–8 klasių

1.2.3. – / 0 proc. 9 (I gimn.)–10 (II gimn.) klasių

1.2.3. 0 proc. 9 (I gimn.)–10 (II gimn.) klasių

1.2.4. – / 1,3 proc. III–IV gimn. klasių

1.2.4. 0 proc. III–IV gimn. klasių

1.3. klasių, atitinkančių didelės klasės sąlyginį mokinių skaičių, dalis

1.3. klasių, atitinkančių didelės klasės sąlyginį mokinių skaičių, dalis

1.3.1. – / 79,8 proc. 1–4 klasių

1.3.1. 90 proc. 1–4 klasių

1.3.2. – / 83,1 proc. klasių

1.3.2. 95 proc. 5–8 klasių

1.3.3. – / 97,2 proc. 9 (I gimn.)–10 (II gimn.) klasių

1.3.3. 100 proc. 9 (I gimn.)–10 (II gimn.) klasių

1.3.4. – / 97,3 proc. III–IV gimn. klasių

1.3.4. 100 proc. III–IV gimn. klasių

2. Mokyklos panaudoja numatytą Mo-kymo lėšų dydį (informacija teikiama pasibaigus finansiniams metams iki 02 01)

2. Mokyklos panaudoja numatytą Mo-kymo lėšų dydį (informacija teikiama pasibaigus finansiniams metams iki 02 01)

2.1. – / 100 proc. vadovėliams ir kitoms mokymo priemonėms

2.1. Ne mažiau nei 80 proc. vadovė-liams ir kitoms mokymo priemonėms

2.2. – / 100 proc. mokinių pažintinei veiklai ir profesiniam orientavimui

2.2. Ne mažiau nei 80 proc. mokinių pažintinei veiklai ir profesiniam orientavimui

2.3. – / 88,2 proc. mokytojų ir kitų ugdymo procese dalyvaujančių asmenų kvalifikacijai tobulinti

2.3. Ne mažiau nei 80 proc. mokytojų ir kitų ugdymo procese dalyvaujančių asmenų kvalifikacijai tobulinti

2.4. – / 100 proc. informacinėms ir komunikacinėms technologijoms diegti ir naudoti

2.4. Ne mažiau nei 40 proc. informa-cinėms ir komunikacinėms technolo-gijoms diegti ir naudoti

Užtikrinamos lygios mokymosi galimybės

3. Mokinių, kuriems nustatyti specialieji ugdymosi poreikiai, mokyklose gauna reikiamą pagalbą

3. Mokinių, kuriems nustatyti specia-lieji ugdymosi poreikiai, mokyklose gauna reikiamą pagalbą

3.1. specialiojo pedagogo – 81,3 / 90 proc.

3.1. specialiojo pedagogo – 100 proc.

3.2. logopedo – 89,4 / 91 proc.

3.2. logopedo – 100 proc.

4. 95 / 97 proc. mokinių pasitikrino bent vieno dalyko pasiekimus per Naciona-linio mokinių mokymosi pasiekimų patikrinimą

4. 99 proc. mokinių pasitikrino bent vieno dalyko pasiekimus per Naciona-linio mokinių mokymosi pasiekimų patikrinimą

5. 46 / 94 proc. 5–8, I–IV gimn. klasių mokinių pasirengė karjeros planą

5. 95 proc. 5–8, I–IV gimn. klasių mokinių pasirengė karjeros planą

6. 75 / 100 proc. mokyklų viešai skelbia pažangos ataskaitas

6. Visos mokyklos viešai skelbia pažangos ataskaitas

7. Savivaldybė nėra paskelbusi švietimo pažangos ataskaitos

7. Savivaldybė yra paskelbusi švietimo pažangos ataskaitą

8. 25 / 14 proc. mokinių nedalyvauja neformaliojo švietimo veiklose

8. 12 proc. mokinių nedalyvauja neformaliojo švietimo veiklose

9. 96 proc. mokyklų (neįskaičiuotos pradinės, suaugusiųjų ir specialiosios mokyklos), kurių pažangos ataskaitose teiginio „Aš noriai einu į mokyklą“ mokinių apklausos įvertinimo vidurkis ne žemesnis nei 2.6

9. 100 proc. mokyklų (neįskaičiuotos pradinės, suaugusiųjų ir specialiosios mokyklos), kurių pažangos ataskaitose teiginio „Aš noriai einu į mokyklą“ mokinių apklausos įvertinimo vidurkis ne žemesnis nei 2.6

10. 100 proc. mokyklų (neįskaičiuota suaugusiųjų mokykla), kurių pažangos ataskaitose teiginio „Mokykloje atsi-žvelgiama į mano vaiko savitumą (ga-bumus, polinkius) jį ugdant ir mokant“ tėvų apklausos įvertinimo vidurkis ne žemesnis nei 2.6

10. 100 proc. mokyklų (neįskaičiuota suaugusiųjų mokykla), kurių pažangos ataskaitose teiginio „Mokykloje atsi-žvelgiama į mano vaiko savitumą (ga-bumus, polinkius) jį ugdant ir mokant“ tėvų apklausos įvertinimo vidurkis ne žemesnis nei 2.6

11. 70 / 78 proc. mokinių padarė ugdy-mosi pažangą*

11. 85 proc. mokinių padarė ugdymosi pažangą*

12. 70 / 94 proc. mokyklų socialiniai pedagogai vykdo gyvenimo įgūdžių ugdymą

12. Visose mokyklose socialiniai pedagogai vykdo gyvenimo įgūdžių ugdymą

13. – / 70,2 proc. mokytojų (neįskai-čiuoti suaugusiųjų ir specialiųjų mokyk-lų mokytojai) bent kartą per mokslo metus vedė atviras pamokas**

13. 80 proc. mokytojų (neįskaičiuoti suaugusiųjų ir specialiųjų mokyklų mokytojai) bent kartą per mokslo metus vedė atviras pamokas**

14. 30 / 90 proc. mokinių dalyvavo socialinėje-pilietinėje veikloje

14. Ne mažiau kaip 90 proc. mokinių dalyvavo socialinėje-pilietinėje veikloje

15. Su įmonėmis ir organizacijomis su-daryta 50 / 92 bendradarbiavimo sutar-tys dėl mokinių pažintinės praktikos

15. Su įmonėmis ir organizacijomis sudaryta 100 bendradarbiavimo sutar-čių dėl mokinių pažintinės praktikos

16. 97,8 proc. mokinių dalyvavo mo-kyklos organizuojamose veiklose už mokyklos ribų (gamtoje, kultūros įstai-gose, įmonėse, valdžios institucijose ir kt.)

16. 99 proc. mokinių dalyvavo mo-kyklos organizuojamose veiklose už mokyklos ribų (gamtoje, kultūros įstaigose, įmonėse, valdžios instituci-jose ir kt.)

17. Mokyklų, kurių mokiniai dalyvavo pagrindinio ugdymo pasiekimų patikri-nime, vidutinis pažymys ne mažesnis nei šalies vidurkis, dalis

17. Mokyklų, kurių mokiniai dalyvavo pagrindinio ugdymo pasiekimų pati-krinime, vidutinis pažymys ne mažes-nis nei šalies vidurkis, dalis

17.1. lietuvių kalba – / 42,9 proc.

17.1. lietuvių kalba 60 proc.

17.2. matematika – / 35,7 proc.

17.2. matematika 57 proc.

18. Mokyklų, kurių abiturientai laikė privalomus valstybinius brandos egza-minus, balų vidurkis ne mažesnis nei šalies vidurkis, dalis

18. Mokyklų, kurių abiturientai laikė privalomus valstybinius brandos egza-minus, balų vidurkis ne mažesnis nei šalies vidurkis, dalis

18.1. lietuvių kalba – / 40 proc.

18.1. lietuvių kalba 60 proc.

18.2. matematika – / 40 proc.

18.2. matematika 60 proc.

19. 70 / 84,9 proc. mokytojų pamokose naudoja skaitmenines mokymosi aplinkas***

19. 90 proc. mokytojų pamokose naudoja skaitmenines mokymosi aplinkas***

Moderni ugdymo(si) aplinka

20. 12 / 32 mokyklos įgyvendina bent vieną mokinių iniciatyvą gerinant ugdymo(si) aplinką

20. Visos mokyklos įgyvendina bent vieną mokinių iniciatyvą gerinant ugdymo(si) aplinką

21. 41 /75 proc. mokyklų ugdymo(si) aplinka dinamiška, atvira, funkcionali (pagal susitartus kriterijus)

21. 80 proc. mokyklų ugdymo(si) aplinka dinamiška, atvira, funkcionali (pagal susitartus kriterijus)

PASTABOS

* Mokinys, kurio visų ugdymo dalykų metinių įvertinimų vidurkis nepakito arba padidėjo, palyginti su praėjusių mokslo metų vidurkiu, laikomas padariusiu ugdymosi pažangą.

** Atvira pamoka – mokytojo mokomoji ir ugdomoji veikla su mokiniais, stebint asmenims iš mokyklos, miesto, respublikos ar užsienio.

*** Skaitmeninė mokymosi aplinka – galimybė mokiniams skaitmeniniu būdu atlikti užduotis ne tik klasėje, bet ir kitoje mokiniui patogioje aplinkoje, mokytojams naudoti el. vadovėlio medžiagą, kitas mokymo(si) priemones, skaitmeniniu būdu diferencijuoti užduotis mokiniams ir atlikti mokinių pasiekimų vertinimus.

2. Mokyklų situacijos vertinimas pagal Mokyklų tinklo pertvarkos pagrindinių rezultatų rodiklius 2016–2020 metais

2.1. mokyklos kasmet iki spalio 1 d. Švietimo skyriui teikia duomenis, reikalingus mokyklų tinklo pertvarkos pagrindinių rezultatų rodikliams 2016–2020 metais apskaičiuoti;

2.2. Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta darbo grupė, išanalizavusi mokyklų pateiktus duomenis, iki einamųjų metų lapkričio 1 d. pateikia Savivaldybės administracijos direktoriui mokyklų situacijos vertinimus pagal mokyklų tinklo pertvarkos pagrindinių rezultatų rodiklius;

2.3. mokyklos, kurių rezultatai žemesni už 2016 metų rodiklis ar blogėja, palyginti su einamaisiais metais, iki einamųjų metų gruodžio 31 d. rengia tobulinimo planą dėl mokyklų tinklo pertvarkos pagrindinių rezultatų rodiklių pagerinimo, kurį teikia Savivaldybės administracijos direktoriui.

Skyriaus pakeitimai

Nr. T-343, 2019-09-05, paskelbta TAR 2019-09-06, i. k. 2019-14281

VII SKYRIUS

MOKYKLŲ REORGANIZAVIMAS, LIKVIDAVIMAS, PERTVARKYMAS IR VIDAUS STRUKTŪROS PERTVARKYMO SĄLYGOS

1. Mokyklų reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ir vidaus struktūros pertvarkymo sąlygos

1.1. mokyklų reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo procedūros pradedamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, jei

1.1.1. mokykla neatitinka bent vieno Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių bendrojo ar specialiojo kriterijaus;

1.1.2. mokyklai nepakanka valstybės skiriamų mokymo lėšų pagal Mokinio krepšelio metodiką ir Savivaldybė neturi galimybių mokyklai skirti papildomo finansavimo;

1.1.3. mokykla nesiekia rekomenduojamo minimalaus mokinių skaičiaus: progimnazija – 350 mok., gimnazija – 300 mok.;

1.1.4. mokykla neįgyvendina tobulinimo plano dėl mokyklų tinklo pertvarkos pagrindinių rezultatų rodiklių pagerinimo;

1.2. mokyklos tėvų (globėjų, rūpintojų) bendruomenė inicijuoja savivaldybės mokyklos pertvarkymą į nevalstybinę mokyklą ir mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija sutinka.

2. Mokyklų reorganizavimo, pertvarkymo būdai, numatomi mokyklų tipai ir paskirtis, reorganizavimo, vidaus struktūrų pertvarkymo būdai ir etapai, pertvarkymo pabaigos datos ir vykdomos programos.

2.1. Mokyklos pagal VII skyriaus 1 punkte išdėstytas sąlygas gali būti reorganizuojamos tokiais būdais

2.1.1. pradinė mokykla prijungiama prie progimnazijos;

2.1.2. progimnazija prijungiama prie kitos progimnazijos;

2.1.3. gimnazija prijungiama prie kitos gimnazijos;

2.1.4. mokykla išskaidoma;

2.2. mokyklos pagal VII skyriaus 1 punkte išdėstytas sąlygas gali būti reorganizuojamos, likviduojamos, pertvarkomos Savivaldybės tarybos sprendimais;

2.3. reorganizavus mokyklą, buvusi tos mokyklos aptarnaujama teritorija Savivaldybės tarybos sprendimu gali būti perskirstyta;

2.3. pagal Bendrojo ugdymo mokyklų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo pertvarkymo ir struktūrinių pertvarkymų 2016– 2020 metais planą (priedas).

___________________________

Pakeitimai

1.

Šiaulių miesto savivaldybės taryba, Sprendimas

Nr. T-343, 2019-09-05, paskelbta TAR 2019-09-06, i. k. 2019-14281

Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 1 d. sprendimo Nr. T-405 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 metų bendrojo plano patvirtinimo“ pakeitimo