DĖL BIRŽŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBOS 2023 M. VASARIO 27 D. SPRENDIMO NR. T-67 „DĖL BIRŽŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS ATLIEKŲ TVARKYMO TAISYKLIŲ patvirtinimo“ PAKEITIMO
Statutory Text (1 Articles)
BIRŽŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL BIRŽŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBOS 2023 M. VASARIO 27 D. SPRENDIMO NR. T-67 „DĖL BIRŽŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS ATLIEKŲ TVARKYMO TAISYKLIŲ patvirtinimo“ PAKEITIMO
2025 m. kovo 28 d. Nr. T-64
Biržai
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 28 punktu, 16 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 31 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgdama į Valstybinio atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021–2027 metų plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. birželio 1 d. nutarimu Nr. 573 „Dėl Valstybinio atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021–2027 metų plano patvirtinimo“, 24 ir 25 punktų reikalavimus, Biržų rajono savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a
Pakeisti Biržų rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisykles, patvirtintas Biržų rajono savivaldybės tarybos 2023 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. T-67 „Dėl Biržų rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“, ir jas išdėstyti nauja redakcija (pridedama).
Šis sprendimas skelbiamas Teisės aktų registre ir Biržų rajono savivaldybės interneto svetainėje.
Savivaldybės meras Kęstutis Knizikevičius
PATVIRTINTA
Biržų rajono savivaldybės tarybos
2023 m. vasario 27 d.
sprendimu Nr. T-67
(Biržų rajono savivaldybės tarybos
2025 m. kovo 28 d. sprendimo
Nr. T-64
redakcija)
BIRŽŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS ATLIEKŲ TVARKYMO TAISYKLĖS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Biržų rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklės (toliau – Taisyklės) reglamentuoja Biržų rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybė) komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimą, viešosios komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų (toliau – komunalinės atliekos) tvarkymo paslaugos (toliau – paslauga) teikimo reikalavimus savivaldybės teritorijoje, atliekų turėtojų ir paslaugos teikėjų teises, pareigas ir atsakomybę, kontrolės tvarką.
2. Taisyklės yra privalomos visiems Savivaldybės teritorijoje esantiems komunalinių atliekų turėtojams. Taisyklių reikalavimai, nustatyti juridiniams asmenims, taikomi ir jų filialams, atstovybėms bei bet kokio tipo atskirai esantiems struktūriniams ar ūkiniams padaliniams (toliau – Juridinių asmenų padaliniai).
3. Skirtingų komunalinių atliekų srautų tvarkymo reikalavimai gali būti nustatomi atskirose šių atliekų tvarkymo taisyklėse ir kituose dokumentuose, kurie, esant būtinybei, gali būti keičiami, tikslinami, taisomi ir papildomi.
4. Taisyklės nereglamentuoja nuotekų ir nuotekų dumblo tvarkymo, gatvių, kiemų ir kitų bendro naudojimo teritorijų priežiūros tvarkos.
5. Taisyklėse nepaminėtos kitos Savivaldybės teritorijoje susidarančios atliekos yra tvarkomos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
II SKYRIUS
PAGRINDINĖS SĄVOKOS
6. Taisyklėse naudojamos šios sąvokos
6.1. Antrinės žaliavos – tiesiogiai perdirbti tinkamos atliekos ir perdirbti tinkamos iš atliekų gautos medžiagos.
6.2. Atliekos – medžiaga ar daiktas, kurių turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti.
6.3. Atliekų apdorojimas – atliekų naudojimo ar šalinimo veikla, įskaitant jų paruošimą naudoti arba šalinti.
6.4. Atliekų darytojas – asmuo, dėl kurio veiklos susidaro atliekų (pirminis atliekų darytojas), arba asmuo, kuris atlieka pradinį atliekų apdirbimą, maišymą ar kitus veiksmus, dėl kurių pakinta tų atliekų pobūdis arba sudėtis.
6.5. Atliekų surinkimas – atliekų paėmimas iš atliekų turėtojų, įskaitant rūšiuojamąjį atliekų surinkimą ir (ar) parengiamąjį laikymą iki atliekų surinkimo įrenginiuose, kuriuose atliekos iškraunamos, kad jas galima būtų paruošti pervežti į atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginius.
6.6. Atliekų susidarymo vieta – įrenginys ar teritorija, kurioje dėl ūkinės ar kitos veiklos susidaro atliekų.
6.7. Atliekų šalinimas – veikla, nepriskiriama prie atliekų naudojimo, net jei antrinis tokios veiklos rezultatas yra medžiagų ar energijos gavimas. Nebaigtinį atliekų šalinimo veiklų sąrašą nustato Aplinkos ministerija.
6.8. Atliekų turėtojas – atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų.
6.9. Atliekų tvarkymas – atliekų surinkimas, vežimas, paruošimas naudoti, įskaitant pradinį apdorojimą, naudojimas ir šalinimas, šių veiklų organizavimas ir stebėsena, šalinimo vietų vėlesnė priežiūra, įskaitant, kai minėtus veiksmus atlieka prekiautojas atliekomis ar tarpininkas.
6.10. Atliekų tvarkytojas – įmonė, kuri surenka ir (ar) veža, ir (ar) paruošia naudoti, įskaitant pradinį apdorojimą, ir (ar) naudoja, ir (ar) šalina atliekas, atlieka šių veiklų organizavimą ir stebėseną, šalinimo vietų vėlesnę priežiūrą. Prie atliekų tvarkytojų priskiriami prekiautojai atliekomis ar tarpininkai, vykdantys nurodytą veiklą.
6.11. Atliekų vežėjas – įmonė, kuri priima atliekas iš jų turėtojo, jas veža ir perduoda atliekų naudotojui ar šalintojui.
6.12. Atliekų vežimas – atliekų paėmimas iš jų turėtojo, vežimas ir perdavimas atliekų naudotojui ar šalintojui.
6.13. Atskirai surenkamos atliekos – pagal rūšį ir pobūdį atskiriamos ir atskirai renkamos atliekos, įskaitant rūšiuojamuoju būdu renkamas atliekas.
6.14. Biologiškai skaidžios atliekos – bet kokios atliekos, kurios gali skaidytis ar būti suskaidytos aerobiniu ar anaerobiniu būdu.
6.15. Buitinės elektros ir elektroninės įrangos atliekos – buityje susidarančios, taip pat komerciniuose ir pramonės ūkio objektuose, institucijose ir kituose šaltiniuose susidarančios elektros ir elektroninės įrangos atliekos, savo pobūdžiu ar sudėtimi ir kiekiu panašios į buityje susidarančias elektros ir elektroninės įrangos atliekas. Elektros ir elektroninės įrangos, kuri gali būti naudojama tiek buityje, tiek ne buityje, atliekos laikomos buitinėmis elektros ir elektroninės įrangos atliekomis.
6.16. Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelė – aikštelė, kurioje iš atliekų turėtojų priimamos didelių gabaritų, tekstilės, statybinės, griovimo, popieriaus, kartono, plastiko, stiklo, elektros ir elektroninės įrangos atliekos, buityje susidarančios pavojingos atliekos, padangos.
6.17. Elektros ir elektroninės įrangos atliekos – elektros arba elektroninė įranga pagal šių taisyklių 6.2 papunktį laikoma atliekomis, įskaitant visas jos sudedamąsias dalis ir komplektavimo gaminius, kurie yra ardomos elektros ir elektroninės įrangos dalis.
6.18. Gaminių atliekos – atliekos, kurios susidaro pasibaigus alyvų, elektros ir elektroninės įrangos bei Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka apmokestinamųjų gaminių, vienkartinių plastikinių gaminių (drėgnųjų servetėlių, oro balionėlių, tabako gaminių su filtrais, filtrų, parduodamų naudoti kartu su tabako gaminiais), žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko, naudojimo laikui, ir eksploatuoti netinkamos transporto priemonės.
6.19. Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymas – gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkimas ir perdirbimas arba gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkimas ir naudojimas pagal Vyriausybės nustatytą užduotį (gaminių ir (ar) pakuočių atliekų šalinimas nėra sutvarkymas). Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymo reikalavimus nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
6.20. Komunalinės atliekos – mišrios ir atskirai surinktos buitinės (buityje susidarančios) atliekos, įskaitant popieriaus ir kartono, stiklo, metalų, plastiko, biologines, medienos, tekstilės, pakuočių, elektros ir elektroninės įrangos, baterijų ir akumuliatorių, taip pat stambiąsias atliekas, įskaitant čiužinius ir baldus, ir atliekos, surinktos iš kitų šaltinių, kai jos savo pobūdžiu ar sudėtimi yra panašios į buitines atliekas. Prie komunalinių atliekų nepriskiriamos gamybos, sveikatos priežiūros veikloje susidarančios atliekos, žemės ūkio, miškininkystės, žvejybos, septikų, taip pat kanalizacijos ir nuotekų valymo atliekos, įskaitant nuotekų dumblą, eksploatuoti netinkamos transporto priemonės ir statybinės atliekos.
6.21. Komunalinėms atliekoms nepriskiriamos buityje susidarančios atliekos – fizinių asmenų kasdienėje buities veikloje (išskyrus jų vykdomą ūkinę komercinę veiklą, verslą ir profesinę veiklą) susidarančios ir savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose tvarkomos atliekos, neįskaitant buityje susidarančių atliekų, kurios pagal šį Įstatymą priskiriamos komunalinėms atliekoms, ir atliekų, už kurių tvarkymą pagal gamintojo ir importuotojo atsakomybės principą atsakingi gamintojai ir (ar) importuotojai. Komunalinėms atliekoms nepriskiriamoms buityje susidarančioms atliekoms nepriskiriamos gamybos, sveikatos priežiūros veikloje susidarančios atliekos, žemės ūkio, miškininkystės, žvejybos, septikų, taip pat kanalizacijos ir nuotekų valymo atliekos, įskaitant nuotekų dumblą, eksploatuoti netinkamos transporto priemonės.
6.22. Komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimas – Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme nustatyta tvarka savivaldybės ar savivaldybės pavedimu Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme nurodyto juridinio asmens atliekamas vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymą ar kitos įmokos už komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymą lėšų surinkimas iš atliekų turėtojų ir kitos funkcijos, nurodytos šiame įstatyme.
6.23. Komunalinių atliekų tvarkymo paslauga – viešoji paslauga, apimanti komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų surinkimą, vežimą, naudojimą, šalinimą, šių veiklų organizavimą, stebėseną, šalinimo vietų vėlesnę priežiūrą ir gaminių, pakuočių, kurių gamintojams ir (ar) importuotojams taikomas gamintojo ir importuotojo atsakomybės principas, atliekų tvarkymą tokia apimtimi, kiek jį organizuoja savivaldybės ar komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriai, o ne gamintojai ir (ar) importuotojai ir (arba) jų organizacijos pagal šį Įstatymą ir (ar) Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymą.
6.24. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo administravimas – savivaldybės veikla nustatant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo taisykles, priimant kitus teisės aktus, reglamentuojančius komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymą, taip pat savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių, kitų teisės aktų reikalavimų vykdymo kontrolė.
6.25. Komunalinių atliekų tvarkymo sistema – organizacinių, techninių ir teisinių priemonių visuma, susijusi su savivaldybių funkcijų įgyvendinimu atliekų tvarkymo srityje.
6.26. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildanti atliekų surinkimo sistema (toliau − papildanti atliekų surinkimo sistema) − atliekoms, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais gaminius (elektroninę įrangą, baterijas ir akumuliatorius, apmokestinamuosius gaminius, išskyrus baterijas ir akumuliatorius, supakuotus gaminius), tvarkyti ir Vyriausybės nustatytoms elektros ir elektroninės įrangos, baterijų ir akumuliatorių, apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo užduotims įvykdyti gamintojų ir importuotojų ar licencijuotos organizacijos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka diegiama papildanti atliekų surinkimo sistema, kurioje taikomi gaminių ir pakuotės atliekų surinkimo būdai ir priemonės, papildantys savivaldybių organizuojamą komunalinių atliekų tvarkymo sistemą.
6.27. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius – vienos, kelių ar visų į komunalinių atliekų tvarkymo regioną įeinančios savivaldybės (savivaldybių) įsteigtas juridinis asmuo, savivaldybės (savivaldybių) pavedimu atliekantis komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas ir (ar) regioninių komunalinių atliekų tvarkymo įrenginių valdymą ir (ar) teikiantis komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas.
6.28. Leidimas – taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas arba taršos leidimas, rengiami ir išduodami teisės aktų nustatyta tvarka.
6.29. Maisto atliekos – atliekomis virtęs maistas, apibrėžtas 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras, su visais pakeitimais, 2 straipsnyje.
6.30. Medicininės atliekos – žmonių sveikatos priežiūros, gyvūnų sveikatos priežiūros ir su jomis susijusių mokslinių tyrimų atliekos.
6.31. Mišriosios komunalinės atliekos – buityje susidarančios įvairios, sumaišytos atliekos, likusios po pirminio atliekų rūšiavimo, neatskirtos pagal rūšį ir pobūdį atliekų susidarymo vietoje, įskaitant atliekas, surinktas iš kitų šaltinių, kai šios atliekos savo pobūdžiu ar sudėtimi yra panašios į buitines atliekas.
6.32. Namų ūkis – atskirai gyvenantis vienas fizinis asmuo arba grupė viename būste gyvenančių fizinių asmenų, kurie dalijasi išlaidas ir bendrai apsirūpina gyventi būtinomis priemonėmis.
6.33. Nepavojingosios atliekos – visokios atliekos, nepriskiriamos pavojingosioms atliekoms.
6.34. Pakuočių atliekos – pakuotės ir pakuočių medžiagos, pagal atliekų apibrėžimą priskiriamos atliekoms, išskyrus pakuočių gamybos atliekas.
6.35. Pakuotė – gaminys, pagamintas iš bet kokių medžiagų ir skirtas gaminiams pakuoti, apsaugoti, gabenti ir pateikti vartotojams ar gaminių naudotojams.
6.36. Pavojingosios atliekos – atliekos, kurios pasižymi viena ar keliomis pavojingomis savybėmis, nurodytomis 2014 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 1357/2014, kuriuo pakeičiamas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinančios kai kurias direktyvas III priedas, priede ir 2017 m. birželio 8 d. Tarybos reglamento (ES) 2017/997, kuriuo iš dalies keičiamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB III priedo nuostatos dėl pavojingos savybės HP 14 „ekotoksiškumas“, priede.
6.37. Regioninė kaina – trejų metų reguliavimo laikotarpiui savivaldybėms Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatoma komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kaina, kuri apskaičiuojama pagal šios tarybos patvirtintą Komunalinių atliekų tvarkymo regioninių kainų nustatymo metodiką ir kurią sudaro regioninio atliekų tvarkymo centro reguliuojama kaina, pagrįsta būtinosiomis sąnaudomis.
6.38. Regioninis atliekų tvarkymo centras – visų į komunalinių atliekų tvarkymo regioną įeinančių savivaldybių įsteigtas juridinis asmuo, vykdantis regioninių komunalinių atliekų tvarkymo įrenginių valdymą, atliekantis savivaldybių pavestas funkcijas, apimančias komunalinių ir kitų atliekų tvarkymo paslaugos teikimą ar šios paslaugos teikimo organizavimą.
6.39. Regioniniai komunalinių atliekų tvarkymo įrenginiai – komunalinių atliekų tvarkymo regione naudojami komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų mechaninio-biologinio ir (ar) mechaninio, ir (ar) biologinio apdorojimo įrenginiai, nepavojingųjų atliekų sąvartynai, didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės, kompostavimo aikštelės ir kiti įrenginiai, kuriuos savivaldybių pavedimu valdo regioninis atliekų tvarkymo centras ar komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius arba kitas juridinis asmuo.
6.40. Reguliuojamoji kaina – valstybės reguliuojama regioninių atliekų tvarkymo centrų, bendro atliekų deginimo įrenginių, atliekų deginimo įrenginių valdytojų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kaina, į kurią neįskaičiuojamos sąnaudos, patiriamos vykdant veiklą, nepriskiriamą reguliuojamajai veiklai.
6.41. Reguliuojamoji veikla – regioninių atliekų tvarkymo centrų vykdomas komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymas (įskaitant šių atliekų tvarkymą savivaldybės pavedimu regioninių atliekų tvarkymo centrų valdomose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir (ar) kompostavimo aikštelėse), ir gaminių, pakuočių, kurių gamintojams ir (ar) importuotojams taikomas gamintojo ir importuotojo atsakomybės principas, atliekų tvarkymas savivaldybės pavedimu regioninių atliekų tvarkymo centrų valdomose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir (ar) kompostavimo aikštelėse tokia apimtimi, kiek jo neįpareigoti organizuoti gamintojai ir (ar) importuotojai ir (arba) jų organizacijos pagal šį Įstatymą ir (ar) Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymą, kurių įkainius ar kainas reguliuoja valstybė, taip pat bendro atliekų deginimo įrenginių, atliekų deginimo įrenginių valdytojų vykdomas komunalinių atliekų tvarkymas, kurio įkainius ar kainas reguliuoja valstybė. Reguliuojamajai veiklai nepriskiriama veikla, kurios sąnaudas šiame Įstatyme nustatyta tvarka prideda savivaldybių tarybos, nustatydamos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymą ar kitos įmokos už komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymą dydžius.
6.42. Rūšiuojamasis atliekų surinkimas – atliekų surinkimas, kai jos atskiriamos pagal rūšį ir pobūdį siekiant palengvinti specialų tos rūšies ir pobūdžio atliekų apdorojimą.
6.43. Sąvartynas – atliekų šalinimo įrenginys ant žemės ar žemėje (po žeme). Sąvartynams taip pat priklauso atliekų šalinimo įrenginiai, kuriuose atliekų darytojas šalina savo atliekas jų susidarymo vietoje, ir nuolatiniai (veikiantys ilgiau negu vienus metus) įrenginiai, naudojami laikinai laikyti atliekas, išskyrus įrenginius, kuriuose atliekos iškraunamos, kad būtų paruoštos toliau pervežti naudojimui, pradiniam apdorojimui ar šalinimui; įrenginiai, kuriuose atliekos laikomos iki naudojimo ar pradinio apdorojimo trumpiau negu trejus metus, ir įrenginiai, kuriuose atliekos laikomos iki šalinimo trumpiau negu vienus metus.
6.44. Šiukšlės – atliekos, išmestos viešose vietose (viešuose paplūdimiuose, vandens telkiniuose ir jų pakrantėse, miškuose, parkuose, skveruose, aikštelėse, stotelėse, pakelėse ir pan.) ne į viešas jų surinkimo sistemas.
6.45. Šiukšlių išrinkimas – šiukšlių pakėlimas, išgriebimas ar kitoks paėmimas iš viešų vietų (viešų paplūdimių, vandens telkinių ir jų pakrančių, miškų, parkų, skverų, aikštelių, stotelių, pakelių ir pan.).
6.46. Žaliosios atliekos – sodų, parkų ir želdynų tvarkymo biologiškai skaidžios atliekos (šakos, lapai, žolė, daržo atliekos), miškininkystės atliekos;
6.47. Žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelė – aikštelė, kurioje nustatyta tvarka priimamos ir tvarkomos žaliosios atliekos;
6.48. Žvejybos įrankių atliekos – žvejybos įrankiai, kurių turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti, įskaitant bet kurias atskiras jų dalis ar medžiagas, kurios buvo tokių žvejybos įrankių dalys ar kurios buvo prie jų pritvirtintos, kai jie buvo išmesti, įskaitant, kai jie buvo apleisti ar pamesti.
6.49. Kitos Taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos teisės aktuose.
III SKYRIUS
KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMA
7. Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistema apima komunalinių atliekų tvarkymo (surinkimo, išvežimo, rūšiavimo, apdorojimo, šalinimo ir kt.) paslaugų teikimą visiems savivaldybės teritorijoje esantiems komunalinių atliekų turėtojams, taip pat visuomenės informavimą ir švietimą komunalinių atliekų tvarkymo srityje.
8. Komunalinių atliekų turėtojai skirstomi į šias grupes
8.1. gyventojai (fiziniai asmenys);
8.2. juridiniai asmenys (įmonės, įstaigos, kitos organizacijos ar jų padaliniai, filialai, atstovybės ir pan).
9. Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistema apima šiame punkte išvardintų komunalinių atliekų, už kurių tvarkymo organizavimą pagal atliekų tvarkymą reglamentuojančius teisės aktų reikalavimus atsakinga Savivaldybė, tvarkymą
9.1. biologiškai skaidžių atliekų, įskaitant žaliųjų ir maisto atliekų;
9.2. pakuočių atliekų bei kitų antrinių žaliavų (popieriaus ir kartono, stiklo, plastiko, metalų);
9.3. buityje susidarančios tekstilės atliekų;
9.4. buityje susidarančių pavojingųjų atliekų;
9.5. elektros ir elektroninės įrangos atliekų;
9.6. didelių gabaritų atliekų ir naudotų padangų;
9.7. buityje susidarančių statybos atliekų;
9.8. mišrių (likusių po pirminio rūšiavimo) komunalinių atliekų;
9.9. gatvių, šaligatvių ir kitų teritorijų valymo sąšlavų;
9.10. šiukšlių ir bešeimininkių atliekų;
9.11. kitų komunalinių atliekų sraute susidarančių atliekų, numatytų Lietuvos Respublikos teisės aktuose, įskaitant Savivaldybės priimtus teisės aktus.
10. Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistema neapima šių atliekų tvarkymo
10.1. atliekų, kurių tvarkymo nereglamentuoja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas;
10.2. juridinių asmenų, kurių taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimuose arba taršos leidimuose nustatytų atliekų tvarkymo reikalavimų negali įvykdyti Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistema, atliekų;
10.3. atliekų, už kurias jas surenkantys ar priimantys asmenys sumoka atliekų turėtojams;
10.4. eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ir jų sudedamųjų dalių, išskyrus naudotas padangas;
10.5. medicininių atliekų;
10.6. pakartotinio naudojimo ir kitų pakuočių, įtrauktų į užstato sistemą;
10.7. fekalijų, srutų, nuotekų, kitų skystų atliekų;
10.8. atliekų, kurios surenkamos Savivaldybės organizuojamą komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančiose atliekų surinkimo sistemose;
10.9. kitų atliekų, kurių tvarkymas nepriskiriamas Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemai.
IV SKYRIUS
KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO PASLAUGOS ORGANIZAVIMAS
11. Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistema teikia komunalinių atliekų surinkimo, išvežimo, rūšiavimo (išskyrus ūkinę ir komercinę veiklą vykdantiems asmenims),
naudojimo ir šalinimo paslaugas visiems Savivaldybės teritorijoje esantiems komunalinių atliekų turėtojams.
12. Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistema turi užtikrinti visų Savivaldybės teritorijoje susidarančių komunalinių atliekų tvarkymą taip, kad nekiltų pavojus aplinkai ir žmonių sveikatai.
13. Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistema turi užtikrinti kokybiškas atliekų tvarkymo paslaugas už mažiausią galimą kainą ir įgyvendinti principą „teršėjas moka“.
14. Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos esama būklė, organizavimo bei plėtros tikslai ir priemonės aprašyti Biržų rajono savivaldybės atliekų prevencijos ir tvarkymo plane, parengtame atsižvelgiant į Valstybinį atliekų prevencijos ir tvarkymo planą ir Panevėžio regiono atliekų prevencijos ir tvarkymo planą.
15. Savivaldybės teritorijoje komunalinių atliekų tvarkymą administruoja ir organizuoja Savivaldybės administracija, vadovaudamasi galiojančiais teisės aktais. Dalį komunalinių atliekų tvarkymo organizavimo funkcijų vykdyti Savivaldybė kartu su kitomis regiono savivaldybėmis yra perdavusi UAB Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centrui (toliau – Administratorius), kuris vykdo veiklą pagal įstatus ir kitus teisės aktus.
16. Administratorius organizuoja Savivaldybės teritorijoje susidarančių komunalinių atliekų surinkimą bei pervežimą į regioninius įrenginius ir nuo jų atskirtų kitų atliekų – antrinių žaliavų, pakuočių atliekų, pavojingų buities atliekų, elektros ir elektroninės įrangos atliekų, žaliųjų, bei didžiųjų ir kitų naudoti tinkančių atliekų surinkimą, vykdo visuomenės informavimą ir švietimą, konkurso tvarka parenka atliekų tvarkytojus. Savivaldybės taryba tvirtina Savivaldybės atliekų prevencijos ir tvarkymo planą, Savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymą nuostatus bei vietinės rinkliavos dydžius, dydžių nustatymo metodiką.
17. Administratorius, administruodamas regioninę komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, organizuoja Savivaldybės teritorijoje esančios didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių (toliau - DGASA), regioninio sąvartyno ir kitų regiono komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros įrenginių įrengimą bei eksploatavimą, įskaitant DGASA surenkamų kitų atliekų (antrinių žaliavų, pakuočių atliekų, pavojingų buities atliekų, buityje susidarančių elektros ir elektroninės įrangos atliekų, žaliųjų bei didžiųjų ir kitų naudoti tinkančių atliekų) išvežimą perdirbti ar saugoti, rengia ir vykdo regioninę visuomenės informavimo ir švietimo programas, teikia savivaldybėms pagalbą atliekų tvarkymo klausimais, vykdo kitas funkcijas, kurias paveda Savivaldybė.
18. Savivaldybė, organizuodama komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, būtiną jos teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, naudojasi tiek Savivaldybės, tiek regioninės atliekų tvarkymo sistemos viešaisiais atliekų tvarkymo įrenginiais.
19. Savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos plėtra vykdoma palaipsniui, vadovaujantis Savivaldybės atliekų prevencijos ir tvarkymo planu, atitinkamais Savivaldybės tarybos sprendimais, Savivaldybės mero potvarkiais, Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais bei sutartyse su Administratoriumi, atliekų tvarkytojais nurodyta investicijų apimtimi ir terminais.
20. Savivaldybės administracija organizuoja šiukšlių ir atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą.
V SKYRIUS
komunalinių atliekų tvarkymo sistemos finansavimas
21. Komunalinių atliekų tvarkymo sistema Savivaldybėje organizuojama, administruojama ir plėtojama taip, kad būtų įgyvendintas principas „teršėjas moka“, reiškiantis, kad atliekų tvarkymo išlaidas, įskaitant išlaidas, patirtas reikiamai atliekų tvarkymo infrastruktūrai įrengti ir jai eksploatuoti, turi apmokėti atliekų turėtojas ir (ar) produktų, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ir (ar) importuotojas.
22. Komunalinių atliekų tvarkymo sistema finansuojama ES, Valstybės, Savivaldybės, Administratoriaus ir vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (toliau – Vietinė rinkliava) lėšomis.
23. Vietinės rinkliavos apskaičiavimą ir rinkimą reglamentuoja Savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinti Savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatai (toliau – Nuostatai).
24. Apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių tvarkymo sistemą organizuoja ir finansuoja gamintojai ir importuotojai arba jų licencijuotos organizacijos (toliau – Organizacijos), vadovaujantis Savivaldybės atliekų prevencijos ir tvarkymo planu ir Aplinkos ministerijos patvirtintais Minimaliais komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimais, pagal su Savivaldybe sudarytas bendradarbiavimo sutartis.
25. Komunalinės atliekos ir šiukšlės, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkomos Savivaldybės biudžeto lėšomis.
VI SKYRIUS
KOMUNALINIŲ Atliekų turėtojų teisės ir pareigos
26. Komunalinių atliekų turėtojai turi teisę
26.1. gauti Taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatytos kokybės komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą;
26.2. gauti informaciją, susijusią su komunalinių atliekų tvarkymu;
26.3. kreiptis į Administratorių ar Savivaldybės administraciją dėl komunalinių atliekų tvarkytojo neveikimo ar netinkamo veikimo;
26.4. informuoti Savivaldybės administraciją, Administratorių ir Organizacijas apie Taisyklių reikalavimų nevykdymą.
27. Savivaldybės teritorijoje esantys fiziniai ir juridiniai asmenys privalo naudotis Savivaldybėje organizuojama komunalinių atliekų tvarkymo sistema. Savivaldybės administracija informaciją apie komunalinių atliekų tvarkymą atliekų turėtojams teikia Savivaldybės interneto svetainėje, spaudoje.
28. Visi komunalinių atliekų turėtojai privalo mokėti Savivaldybės nustatytą Vietinę rinkliavą.
29. Kiekvieno žemės sklypo, esančio Savivaldybės teritorijoje, savininkas (nuomininkas, naudotojas ar valdytojas) yra atsakingas už tinkamą atliekų surinkimą ir jų išvežimą, vadovaujantis šiomis Taisyklėmis.
30. Komunalinių atliekų turėtojus atitinkamo dydžio konteineriais mišrioms komunalinėms atliekoms, pakuočių ir kitų atliekų surinkimui aprūpina Atliekų vežėjas. Konteinerių dydį parenka Administratorius pagal susidarančių komunalinių atliekų kiekį (normą) ir konteinerių ištuštinimo dažnumą, taip pat atsižvelgdamas į atliekų turėtojų kreipimąsi raštu. Komunalinių atliekų turėtojai, neturintys konteinerio, apie tai praneša Administratoriui.
31. Komunalinių atliekų turėtojai, pateikę motyvuotą ir pagristą paaiškinimą, turi teisę vieną kartą per metus pasikeisti komunalinių atliekų surinkimo konteinerį į tokio dydžio konteinerį, kuris atitinka realų susidarančių atliekų kiekį.
32. Visi komunalinių atliekų turėtojai turimas atliekas privalo rūšiuoti: nuo kitų atliekų atskirti popierių ir kartoną, pakuočių atliekas, stiklinius ir plastikinius daiktus, statybos ir griovimo atliekas, didžiąsias atliekas, tekstilės atliekas, pavojingas buities atliekas, elektros ir elektroninės įrangos atliekas, žaliąsias ir maisto atliekas.
33. Atskirai surenkamą buityje susidariusį kartoną, popierių, stiklą, plastiką, pakuočių atliekas komunalinių atliekų turėtojai privalo šalinti į artimiausius antrinėms žaliavoms skirtus specialiuosius konteinerius, atsižvelgdami į užrašus ant šių konteinerių, arba į individualius pakuočių atliekų konteinerius, o nesant tokios galimybės, pristatyti šias atliekas į DGASA.
34. Komunalinių atliekų turėtojai, turintys žaliųjų atliekų, privalo šias atliekas kompostuoti savo kompostavimo įrenginiuose arba pristatyti jas į žaliųjų atliekų priėmimo aikštelę. Komunalinių atliekų turėtojai, turintys individualius maisto atliekų konteinerius, maisto atliekas privalo rūšiuoti ir šalinti į šiuos konteinerius.
35. Fiziniai asmenys, turintys statybos ir griovimo atliekų, privalo jas pristatyti į DGASA arba į Panevėžio regioninį nepavojingų atliekų sąvartyną, turintys naudotų padangų atliekų – pristatyti į DGASA pagal nustatytus atliekų kiekius ir įkainius. Juridiniai asmenys, apmokėję nustatytą kainą, statybos ir griovimo atliekas gali pristatyti tik į Panevėžio regioninį nepavojingų atliekų sąvartyną.
36. Mišrias komunalines atliekas jų turėtojai turi šalinti į mišrių komunalinių atliekų konteinerius. Rekomenduojama, kad mišrių komunalinių atliekų turėtojai šias atliekas į konteinerius mestų sudėtas į specialius polietileninius ar kitus maišelius.
37. Atliekų surinkimo konteineriai negali būti perpildyti, t. y. konteinerių dangčiai turi laisvai užsidaryti, o konteineriai be dangčių užpildyti tik iki viršutinio konteinerio krašto (be kaupo). Esant konteinerių perpildymui daugiau kaip tris kartus iš eilės (pagal konteinerių ištuštinimo grafiką), atliekų tvarkytojai turi teisę pakeisti konteinerius į didesnės talpos arba pastatyti papildomą konteinerį, o atliekų turėtojai privalo mokėti atitinkamo dydžio Vietinę rinkliavą.
38. Komunalinių atliekų turėtojai privalo pasirūpinti, kad atliekų surinkimo transporto priemonės netrukdomai privažiuotų prie atliekų konteinerių tuo laiku, kada jie turi būti ištuštinami pagal viešai paskelbtą grafiką. Komunalinių atliekų turėtojų patalpose ar teritorijose esantys individualūs konteineriai jų ištuštinimo dieną nurodytu laiku turi būti išstumiami ir pastatomi taip, kad prie jų galėtų privažiuoti atliekų surinkimo transporto priemonės. To nepadarius, Atliekų vežėjas turi teisę atsisakyti tuštinti konteinerius.
39. Komunalinių atliekų turėtojai privalo nedelsiant pašalinti nurodytus pažeidimus atsižvelgdami į Atliekų vežėjo ir/ar Administratoriaus pranešimus apie netinkamą atliekų išrūšiavimą, trukdančias ištuštinti konteinerį kliūtis ir kitus pažeidimus.
40. Komunalinių atliekų turėtojai, daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdytojai (butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos, bendrojo naudojimo objektų administratoriai, jungtinės veiklos sutartimi įgalioti asmenys), privalo Administratoriui pareikalavus pateikti informaciją apie gyventojų skaičių ir butų skaičių (būsto plotą), o juridiniai asmenys – pagal teisės aktuose nustatytus parametrus, reikalingus atliekų susikaupimo kiekiams įvertinti bei Vietinės rinkliavos dydžiui paskaičiuoti.
41. Juridiniai asmenys ir juridinių asmenų padaliniai, kurių veikloje susidaro komunalinės atliekos, išskyrus juridinius asmenis ar jų padalinius, turinčius Leidimus, nurodytus šių 6.26 papunktyje, kuriuose numatytos kitokios sąlygos, privalo tvarkyti komunalines atliekas pagal šias Taisykles.
42. Komunalinių atliekų turėtojams draudžiama
42.1. deginti komunalines atliekas;
42.2. raustis bendrojo naudojimo konteineriuose, imti iš jų atliekas ir (ar) pakuočių atliekas, įskaitant antrines žaliavas;
42.3. išmesti bet kokias atliekas gatvėse, aikštėse, skveruose, parkuose, kitose viešose vietose, bendrojo naudojimo patalpose ar kitose, tam neskirtose vietose, palikti bet kokias atliekas šalia konteinerių (išskyrus Specifinių atliekų surinkimo dienas, kurios nurodytos patvirtintame atliekų surinkimo grafike);
42.4. privačiose teritorijose susidariusias žaliąsias atliekas perkelti į bendrojo naudojimo teritorijas ar viešąsias erdves;
42.5. dėti atliekas į šioms atliekoms neskirtus konteinerius (pvz., žaliąsias atliekas mesti į mišrių komunalinių atliekų, pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų konteinerius);
42.6. savavališkai pakeisti konteinerio stovėjimo vietą;
42.7. užstatyti transporto priemonėmis atliekų konteinerių aikštelių ar konteinerių stovėjimo vietų priežiūros zonas;
42.8. aprašinėti, deginti, gadinti ir laužyti konteinerius, piešti, klijuoti lipdukus ant konteinerių;
42.9. į mišrių komunalinių atliekų konteinerius pilti žemės gruntą, statybos ir griovimo atliekas, chemines medžiagas, skystas atliekas, degančias ar karštas atliekas, pakuotės ir pakuočių atliekas, įskaitant antrines žaliavas, žaliąsias atliekas, pavojingas atliekas, elektros ir elektroninės įrangos atliekas, padangas, automobilių detales, gatvių valymo atliekas ir kitas tam neskirtas atliekas;
42.10. mesti komunalines atliekas į kitiems asmenims priklausančius ar kitiems komunalinių atliekų turėtojams priskirtus komunalinių atliekų konteinerius (atvežti komunalines atliekas iš kitų savivaldybių teritorijų, garažų, individualių valdų ar kolektyvinių sodų į daugiabučių namų konteinerius ir kt.).
VII SKYRIUS
ATLIEKŲ VEŽĖJO TEISĖS ir pareigos
43. Atliekų vežėjas gali teikti viešąsias komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas Savivaldybės teritorijoje tik sudaręs sutartį su Administratoriumi. Savivaldybės teritoriją aptarnaujančių komunalinių atliekų vežėjų teisės ir pareigos yra apibrėžtos sutartyse tarp komunalinių atliekų vežėjų ir Administratoriaus bei šiose Taisyklėse.
44. Atliekų vežėjas turi būti registruotas atliekų tvarkytojų valstybės registre, vykdyti pirminę atliekų apskaitą, teikti informaciją nustatyta tvarka atitinkamoms valstybinės valdžios ir valdymo institucijoms, Administratoriui ir Savivaldybės administracijai, įstatymų nustatyta tvarka saugoti atliekų tvarkymo ir apskaitos dokumentaciją.
45. Atliekų vežėjas, vykdantis antrinių žaliavų bei pakuotės atliekų surinkimą, aprūpina atliekų turėtojus specialiais pakuočių atliekų (popieriaus ir kartono, plastiko ir stiklo) surinkimo konteineriais, vadovaudamasis sutartyje su Administratoriumi nurodytais reikalavimais.
46. Pagal atliekų turėtojo motyvuotą prašymą, atliekų vežėjas anksčiau skirtą konteinerį privalo (ne dažniau kaip 1 kartą per metus) pakeisti kito dydžio konteineriu.
47. Atliekų vežėjas privalo palaikyti švarą ir tvarką 5 metrų atstumu bendro naudojimo konteinerių aikštelėse.
48. Atliekų vežėjas užtikrina švarą aplink individualius ir kolektyvinius atliekų konteinerius jų ištuštinimo metu.
49. Atliekų vežėjas laikosi konteinerių ištuštinimo periodiškumo, ant konteinerių privalo nurodyti savo kontaktinius duomenis, kad konteinerių perpildymo atveju atliekų turėtojai galėtų apie tai pranešti atliekų vežėjui. Konteinerių aptarnavimo grafiką atliekų vežėjas skelbia viešai sutartyje su Administratoriumi nustatyta tvarka.
50. Komunalinių atliekų konteineriai turi būti tuštinami pagal konteinerių aptarnavimo grafikus.
51. Atliekų vežėjas privalo ne rečiau nei nurodyta galiojančiuose teisės aktuose organizuoti didelių gabaritų atliekų, pavojingų atliekų surinkimą iš gyventojų apvažiavimo būdu, sutartyje su Administratoriumi nustatyta tvarka.
52. Atliekų vežėjas apie tam tikrų išrūšiuotų specifinių komunalinių atliekų, kurios yra surenkamos Savivaldybės teritorijoje, surinkimą apvažiavimo būdu privalo informuoti komunalinių atliekų turėtojus sutartyje su Administratoriumi nustatyta tvarka.
53. Atliekų vežėjas privalo registruoti visus komunalinių atliekų turėtojų skundus ir prašymus (žodinius ir raštiškus), sutartyje su Administratoriumi nustatyta tvarka.
54. Atliekų vežėjas teikia informaciją Administratoriui apie gaunamus skundus ar prašymus sutartyje su Administratoriumi nustatyta tvarka.
55. Atliekų vežėjas Administratoriaus ir Savivaldybės administracijos reikalavimu privalo teikti duomenis apie gyventojus, įmones, įstaigas ir organizacijas, kurie naudojasi atliekų surinkimo ir išvežimo paslaugomis bei duomenis, reikalingus susidarančių atliekų kiekiui ir teikiamų atliekų surinkimo paslaugų apimčiai nustatyti.
56. Atliekų vežėjas turi teisę
56.1. patikrinti komunalinių atliekų konteinerių turinį ir rūšiavimo kokybę;
56.2. įspėti komunalinių atliekų turėtojus dėl Taisyklių nesilaikymo;
56.3. atsisakyti tuštinti individualius konteinerius, kurių komunalinių atliekų turėtojai su atliekų vežėju sutartu laiku nepastato į atliekų vežėjui tinkamą vietą arba konteineriai yra užpildyti atliekomis, kurias draudžiama mesti pagal šias Taisykles į komunalinių atliekų konteinerius.
VIII SKYRIUS
MIŠRIŲ KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ SURINKIMAS IR TVARKYMAS
57. Savivaldybės teritorijoje mišrios komunalinės atliekos (Taisyklių 1 priedas) surenkamos antžeminiais konteineriais.
58. Sodų bendrijos aptarnaujamos bendro naudojimo konteineriais, o nuolatos gyvenantys asmenys (deklaravę gyvenamąją vietą) − individualiais konteineriais.
59. Savivaldybės teritorijoje mišrias komunalines atliekas surenka įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka Administratoriaus parinktas komunalinių atliekų vežėjas.
60. Regioniniuose atliekų tvarkymo įrenginiuose mišrios komunalinės atliekos priimamos iš Savivaldybės teritorijoje šias atliekas surenkančio Atliekų tvarkytojo.
61. Mišrių komunalinių atliekų surinkimo kolektyviniai konteineriai išdėstomi pagal Savivaldybės patvirtintą konteinerių aikštelių ir jų išdėstymo vietų sąrašą.
62. Mišrių komunalinių atliekų surinkimo kolektyvinių konteinerių išdėstymo vietas sodininkų ir garažų bendrijose parenka Administratorius, bendrijos ir Savivaldybės atstovas.
63. Individualiose valdose gyvenantys fiziniai asmenys (išskyrus fizinius asmenis, gyvenančius sunkiai privažiuojamose individualiose valdose), naudojasi tik individualiais konteineriais, kurie statomi individualios valdos teritorijoje. Atliekų išvežimo dieną konteineriai turi būti išstumti į atliekų vežėjui privažiuoti tinkamą vietą. Individualiose valdose gyvenantiems asmenims draudžiama savo mišrias komunalines atliekas šalinti į kitiems asmenims priklausančius ir į kolektyvinius konteinerius.
64. Draudžiama mišrias komunalines atliekas šalinti į kitoms atliekoms skirtus konteinerius, palikti šias atliekas šalia konteinerių ar išmesti tam nepritaikytose vietose.
65. Viešųjų renginių organizatoriai privalo kreiptis į komunalinių atliekų tvarkytoją, kad būtų pastatyti laikinieji konteineriai, skirti komunalinėms atliekoms surinkti.
IX SKYRIUS
BIOLOGIŠKAI SKAIDŽIŲ ATLIEKŲ TVARKYMAS
66. Biologiškai skaidžias atliekas draudžiama mesti į mišrių komunalinių atliekų, pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų konteinerius.
67. Komunalinių atliekų turėtojai, biologiškai skaidžias atliekas, išvardintas Taisyklių 2 priede, privalo atskirti nuo kitų atliekų jų susidarymo vietoje.
68. Komunalinių atliekų turėtojai (individualių namų gyventojai), kurie turi galimybę biologiškai skaidžias atliekas kompostuoti, jas kompostuoja savo privačioje valdoje ar bendruose kelių individualių namų ūkių kompostavimo įrenginiuose.
69. Komunalinių atliekų turėtojai, kurie neturi galimybių kompostuoti biologiškai skaidžių atliekų individualių namų ūkių teritorijose, šias atliekas privalo pristatyti į žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelę. Šias atliekas draudžiama šalinti į kitoms atliekoms skirtus konteinerius, palikti jas šalia konteinerių ar išmesti tam nepritaikytose vietose.
70. Juridiniai asmenys (laikino apgyvendinimo įstaigos, maitinimo įstaigos), kurių veikloje susidaro maisto, virtuvės atliekos, susidariusias ir išrūšiuotas biologiškai skaidžias atliekas turi perdirbti kompostavimo įrenginiuose ar kitaip panaudoti visuomenės sveikatai ir aplinkai saugiu būdu arba gali šias atliekas sutartiniu pagrindu perduoti apdorojimo įmonėms.
71. Biologiškai skaidžias žaliąsias atliekas, kurios susidaro tvarkant kapaviečių ir kapinių teritorijas, rekomenduojama atskirti nuo kitų komunalinių atliekų jų susidarymo vietoje ir išmesti į tam skirtus atliekų surinkimo konteinerius (dėžes).
72. Gyventojai biologiškai skaidžias žaliąsias atliekas gali tvarkyti vadovaudamiesi „geros kaimynystės“ principu, pavyzdžiui, gali jas perduoti kitiems fiziniams asmenims, turintiems atitinkamus biologinių atliekų apdorojimo įrenginius (pavyzdžiui, kompostavimo dėžes ar konteinerius).
73. Maisto atliekų tvarkymas
73.1. maisto atliekų surinkimo priemonėmis aprūpinti komunalinių atliekų turėtojai atliekas, išvardintas Taisyklių 3 priede, turi atskirti nuo kitų komunalinių atliekų jų susidarymo vietoje ir privalo šalinti į tam skirtus maisto atliekų surinkimo konteinerius;
73.2. maisto atliekas, prieš jas išmetant į maisto atliekų surinkimo konteinerį, rekomenduojama sudėti į specialius (biologiškai suyrančius) ar kitus maišelius ir juos užrišti. Į konteinerį ir į maišelius negali būti pilamos skystos maisto atliekos.
X SKYRIUS
PAKUOČIŲ ATLIEKŲ, ĮSKAITANT ANTRINES ŽALIAVAS, TVARKYMAS
74. Atliekų turėtojai pakuočių atliekas, antrines žaliavas, išvardintas Taisyklių 4 priede, privalo atskirti nuo kitų komunalinių atliekų jų susidarymo vietoje.
75. Pakuočių atliekų surinkimo konteineriais atliekų turėtojus aprūpina šių atliekų tvarkytojai. Atliekų turėtojas privalo iš Atliekų tvarkytojo priimti pakuočių atliekų konteinerį ir juo naudotis.
76. Pakuočių atliekos individualių namų ūkiuose talpinamos į tam skirtus pakuočių atliekų surinkimo konteinerius.
77. Pakuočių atliekų konteineriai tuštinami periodiškumu, nurodytu atliekų surinkimo grafike, kuris skelbiamas viešai vietinėje spaudoje, Atliekų tvarkytojo, Administratoriaus bei Savivaldybės interneto tinklalapiuose.
78. Fiziniai asmenys gali papildomai naudotis DGASA aikštelėmis.
79. Jeigu pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų gabaritai netinka antrinių žaliavų surinkimo konteineriams, jas privaloma susmulkinti arba pristatyti į DGASA.
80. Jeigu atliekų turėtojas konteinerių tuštinimo dieną į nurodytą vietą pakuočių atliekų surinkimo konteinerio neišstumia, atliekos surenkamos kitą pagal paslaugų teikimo grafiką nustatytą konteinerių tuštinimo dieną.
81. Atliekų tvarkytojas turi teisę neištuštinti individualaus pakuočių atliekų surinkimo konteinerio, jeigu tuštinimo metu nustatyta, jog konteineryje yra kitokių atliekų, nei numatyta į tokius konteinerius mesti.
82. Juridiniai asmenys gali naudotis Savivaldybės sukurta pakuočių atliekų surinkimo sistema arba tvarkyti jas pagal dvišales sutartis su Atliekų tvarkytojais.
83. Viešųjų renginių metu renginių organizatoriai privalo kreiptis į Atliekų tvarkytoją, kad būtų pastatyti laikinieji konteineriai, skirti pakuočių ir antrinių žaliavų surinkimui.
XI SKYRIUS
BUITYJE SUSIDARANČIŲ PAVOJINGŲ ATLIEKŲ TVARKYMAS
84. Atliekų turėtojai pavojingas buities atliekas, išvardintas Taisyklių 5 priede, privalo atskirti nuo kitų komunalinių atliekų jų susidarymo vietoje.
85. Atliekų turėtojai buityje susidariusias pavojingas atliekas privalo
85.1. pristatyti į artimiausią DGASA;
85.2. atiduoti komunalinių atliekų tvarkytojui, kai šis vykdo pavojingų atliekų surinkimą apvažiavimo būdu pagal iš anksto paskelbtą grafiką.
86. Atliekų turėtojai susikaupusius nenaudojamus vaistus turi perduoti vaistinėms, kurios šias atliekas priima Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka.
87. Baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo užduotims įgyvendinti gamintojai ir importuotojai gali diegti papildomas baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo priemones. Savivaldybės Atliekų tvarkymo sistemą papildančių baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo sistemų diegimo sąlygos turi būti suderintos su Savivaldybe teisės aktų nustatyta tvarka.
88. Draudžiama buityje susidariusias pavojingas atliekas mesti į kitoms atliekoms skirtus konteinerius, palikti šias atliekas šalia konteinerių ar išmesti tam nepritaikytose vietose.
XII SKYRIUS
ELEKTROS IR ELEKTRONINĖS ĮRANGOS ATLIEKŲ TVARKYMAS
89. Atliekų turėtojai elektros ir elektroninės įrangos atliekas, išvardintas Taisyklių 6 priede, privalo atskirti nuo kitų komunalinių atliekų jų susidarymo vietoje.
90. Atliekų turėtojai elektros ir elektroninės įrangos atliekas privalo
90.1. pristatyti į artimiausią DGASA;
90.2. atiduoti komunalinių atliekų tvarkytojui, kai šis vykdo elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimą apvažiavimo būdu pagal iš anksto paskelbtą grafiką;
90.3. perduoti elektros ir elektroninės įrangos platintojams (pardavėjams), kurie privalo, nereikalaudami papildomai sumokėti, priimti vartotojo atiduodamas buityje susidarančias elektros ir elektroninės įrangos atliekas tuo atveju, jei vartotojo atiduodamos elektros ir elektroninės įrangos atliekos yra tos pačios paskirties kaip jo perkama elektros ir elektroninė įranga.
91. Draudžiama buityje susidariusias elektros ir elektroninės įrangos atliekas mesti į kitoms atliekoms skirtus konteinerius, palikti šias atliekas šalia konteinerių ar išmesti tam nepritaikytose vietose.
92. Elektros ir elektroninės įrangos atliekas tvarkymo užduotims įgyvendinti gamintojai ir importuotojai gali diegti papildomas elektros ir elektroninės įrangos atliekas surinkimo priemones. Savivaldybės Atliekų tvarkymo sistemą papildančių atliekų surinkimo sistemų diegimo sąlygos turi būti suderintos su Savivaldybe teisės aktų nustatyta tvarka.
XIII SKYRIUS
DIDELIŲ GABARITŲ ATLIEKŲ IR NAUDOTŲ PADANGŲ TVARKYMAS
93. Didžiosios atliekos (seni baldai, namų ūkio santechnikos įrenginiai (vonios, kriauklės, praustuvai ir pan.), būsto įrenginiai (seni langų rėmai, durys ir pan.), virtuvės įranga (senos dujinės viryklės ir pan.), kiti dideli namų apyvokos daiktai iš komunalinių atliekų turėtojų, nurodytų šių Taisyklių 8.1 papunktyje, surenkamos apvažiavimo būdu teisės aktų nustatyta tvarka.
94. Didžiųjų atliekų surinkimas pagal iš anksto suderintus maršrutus ir datas yra skelbiamas viešai Administratoriaus, komunalinių atliekų tvarkytojo ir Savivaldybės interneto tinklalapiuose.
95. Komunalinių atliekų turėtojas didelių gabaritų atliekas, išvardintas Taisyklių 7 priede, gali pristatyti į DGASA.
96. Variklinių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto metu susidariusios netinkamos naudoti padangos turi būti paliekamos variklinių transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą atliekančiose įmonėse arba prekybos padangomis vietose teisės aktų nustatyta tvarka.
97. Fiziniai asmenys naudotas padangas gali pristatyti į DGASA pagal nustatytus atliekų kiekius ir įkainius.
98. Didelių gabaritų atliekas ir naudotas padangas draudžiama šalinti į kitoms atliekoms skirtus konteinerius, palikti šias atliekas šalia konteinerių ar išmesti tam nepritaikytose vietose.
XIV SKYRIUS
STATYBINIŲ IR GRIOVIMO ATLIEKŲ TVARKYMAS
99. Šis skyrius reglamentuoja statybinių ir griovimo atliekų, susidarančių atliekant smulkius patalpų statybos (griovimo) ar remonto darbus, kuriems vykdyti teisės aktų nustatyta tvarka nėra privalomas statybos leidimas ar rašytinis pritarimas statinio projektui, tvarkymą.
100. Juridiniai asmenys statybines ir griovimo atliekas (įskaitant asbesto turinčias atliekas) privalo atskirti nuo kitų komunalinių atliekų jų susidarymo vietoje, ir, laikantis reglamentuotų atliekų transportavimo reikalavimų, atliekų priėmimo sąvartyne tvarkos, pristatyti į Panevėžio regioninį nepavojingų atliekų sąvartyną.
101. Gyventojai statybines ir griovimo atliekas, (įskaitant asbesto turinčias atliekas), privalo atskirti nuo kitų komunalinių atliekų jų susidarymo vietoje ir pristatyti į artimiausią DGASA arba į Panevėžio regioninį atliekų sąvartyną pagal nustatytus atliekų kiekius ir įkainius.
102. Statybines ir griovimo atliekas (Taisyklių 8 priedas), susidarančias statant, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant statinius, kai tokiems darbams reikalingas statybos leidimas, tvarko Atliekų tvarkytojai, nustatyta tvarka turintys teisę teikti tokių atliekų tvarkymo paslaugas, vadovaudamiesi galiojančiais teisės aktais.
103. Statybines ir griovimo atliekas draudžiama šalinti į kitoms atliekoms skirtus konteinerius, palikti šias atliekas šalia konteinerių ar išmesti tam nepritaikytose vietose.
XV SKYRIUS
TEKSTILĖS ATLIEKŲ TVARKYMAS
104. Buityje susidariusias tekstilės atliekas, išvardintas Taisyklių 9 priede, komunalinių atliekų turėtojai privalo atskirti nuo kitų komunalinių atliekų ir mesti jas į tam skirtus specialiai pažymėtus konteinerius arba pristatyti į DGASA.
105. Buityje susidariusias tekstilės atliekas draudžiama mesti į kitoms atliekoms skirtus konteinerius, palikti šias atliekas šalia konteinerių ar išmesti tam nepritaikytose vietose.
106. Juridiniai asmenys tekstilės atliekas privalo perduoti tvarkymui atliekų tvarkytojams teisės aktų nustatyta tvarka.
107. Savivaldybė turi sudaryti galimybes atliekų turėtojui rūšiuoti tekstilės atliekas.
108. Tekstilės atliekos surenkamos į tam skirtas tekstilės atliekų surinkimo priemones. Tekstilės atliekų surinkimo priemonės paženklinamos užrašu „Tekstilės atliekos“. Savivaldybės turi teisę naudoti ir kitus užrašus, informuojančius atliekų turėtoją apie surenkamas tekstilės atliekas.
109. Surenkamos, vežamos, laikomos tekstilės atliekos turi būti apsaugotos nuo drėgmės, dulkių ir kitų taršos šaltinių. Purvinos ir šlapios tekstilės atliekos į rūšiuojamos tekstilės atliekų surinkimo priemones metamos sandariai supakuotos į vandeniui ir kitiems skysčiams nepralaidžią pakuotę. Tepaluotos ar cheminėmis medžiagomis užterštos tekstilės atliekos, kurios priskiriamos pavojingosioms atliekoms, surenkamos ir vežamos pagal nustatytus reikalavimus.
XVI SKYRIUS
KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ APSKAITOS DUOMENŲ SURINKIMAS IR KAUPIMAS
110. Savivaldybės teritorijoje susidarančių komunalinių atliekų apskaitos duomenis renka ir kaupia Administratorius bei Savivaldybės teritorijoje veikiantys kiti atliekų tvarkytojai.
111. Administratorius renka ir kaupia duomenis apie komunalinių atliekų susidarymą įvairiuose šaltiniuose Savivaldybės teritorijoje, jų surinkimą, pervežimą bei perdavimą šalinti ir naudoti, apie šių atliekų tvarkymo įrenginius, apie paslaugas pagal sutartis su komunalinių atliekų tvarkytojais ir kitus komunalinių atliekų tvarkymo planavimui, priemonių įgyvendinimui bei kontrolei reikalingus duomenis.
112. Iki sausio 30 dienos Savivaldybės teritorijoje veikiantis komunalinių atliekų tvarkytojas bei papildančiųjų atliekų tvarkymo sistemų valdytojai Savivaldybės administracijai ir/ar Administratoriui teikia duomenis (raštu ir elektronine forma) apie surinktas ir/ar sutvarkytas atliekas sutartyse nustatyta tvarka.
113. Savivaldybės administracijai pareikalavus, Administratorius ir atliekų tvarkytojai privalo pateikti informaciją, susijusią su komunalinių atliekų tvarkymu.
XVII SKYRIUS
Visuomenės informavimas
114. Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimą, plėtojimą ir eksploatavimą reglamentuojantys dokumentai yra prieinami visuomenei. Visi fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę su jais susipažinti įstatymų nustatyta tvarka. Savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklės skelbiamos Savivaldybės ir Administratoriaus interneto tinklalapiuose.
115. Komunalinių atliekų turėtojai informuojami apie komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas, Savivaldybės teritorijoje veikiančius komunalinių atliekų tvarkytojus, paslaugų kainas. Ši informacija skelbiama Administratoriaus, Savivaldybės ir komunalinių atliekų tvarkytojo interneto svetainėse.
116. Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimą, plėtojimą ir eksploatavimą reglamentuojantys dokumentai yra prieinami visuomenei. Visi fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę su jais susipažinti įstatymų nustatyta tvarka.
117. Kiekvienais metais iki kovo 31 d. Administratorius turi parengti ir paskelbti ataskaitą apie komunalinių atliekų tvarkymą Savivaldybės teritorijoje.
XVIII SKYRIUS
SKUNDŲ IR PRAŠYMŲ NAGRINĖJIMO TVARKA
118. Atliekų turėtojų skundus ir prašymus dėl atliekų tvarkymo sistemos teikiamų paslaugų kokybės nagrinėja Savivaldybės teritoriją aptarnaujantis komunalinių atliekų tvarkytojas ir Administratorius.
119. Prašymai gali būti pateikiami el. paštu, paprastu paštu arba atvykus į Administratoriaus teritorinį rinkliavų administravimo ir kontrolės padalinį.
120. Nagrinėjami tokie rašytiniai prašymai ir skundai, kurie yra įskaitomai parašyti valstybine kalba, yra pareiškėjo arba jo įgalioto atstovo pasirašyti, nurodyti jo vardas, pavardė, tikslus adresas, kuriuo jis pageidautų gauti atsakymą, ir telefono numeris (jeigu pareiškėjas jį turi). Neįskaitomi, nesuprantamai išdėstyti prašymai ir skundai grąžinami pareiškėjui, nurodant grąžinimo priežastį.
121. Gauti skundai nagrinėjami Administratoriaus nustatyta tvarka.
XIX SKYRIUS
ATLIEKŲ TVARKYMO TAISYKLIŲ VYKDYMO UŽTIKRINIMAS IR ATSAKOMYBĖ UŽ JŲ PAŽEIDIMUS
122. Taisyklėse nustatytų reikalavimų laikymosi kontrolę užtikrina Savivaldybės administracija ir Administratorius.
123. Atliekų turėtojas, pažeidęs šias Taisykles, yra traukiamas atsakomybėn Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka.
124. Asmens patraukimas atsakomybėn neatleidžia jo nuo prievolės laikytis šių Taisyklių ir pašalinti pažeidimo pasekmes bei atlyginti visus dėl to atsiradusius nuostolius.
XX SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
125. Šios Taisyklės gali būti keičiamos, pildomos ir naikinamos Savivaldybės tarybos sprendimu.
126. Taisyklės yra privalomos visiems fiziniams ir juridiniams asmenims.
127. Fiziniai ir juridiniai asmenys, pažeidę šių Taisyklių reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
128. Sprendimai, priimti vadovaujantis šiomis Taisyklėmis, gali būti skundžiami teisės aktų nustatyta tvarka.
________________________________
Biržų rajono savivaldybės
atliekų tvarkymo taisyklių
1 priedas
MIŠRIŲ KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ SĄRAŠAS *
Eil. Nr.
Komunalinių atliekų pavadinimas
1.
Sauskelnės
2.
Popieriniai rankšluosčiai
3.
Servetėlės
4.
Tualetinis popierius
5.
Vienkartinės nosinės
6.
Šalti pelenai
7.
Sąšlavos
8.
Gyvūninės kilmės atliekos
9.
Higienos reikmenys: dantų šepetėliai, pastos ir kremų pakuotės
10.
Kvepalų pakuotės
11.
Įvairios vaistinių preparatų pakuotės
12.
Panaudotas gyvūnų ir paukščių kraikas
13.
CD, DVD ir LP plokštelės
* Komunalinių atliekų sąrašas yra informacinio pobūdžio ir nenustato galutinio atliekų sąrašo.
_______________________________
Biržų rajono savivaldybės
atliekų tvarkymo taisyklių
2 priedas
KOMPOSTUOTI TINKAMŲ BIOLOGIŠKAI SKAIDŽIŲ ATLIEKŲ (ĮSKAITANT ŽALIĄSIAS) ATLIEKAS, SĄRAŠAS*
Eil. Nr.
Komunalinių atliekų pavadinimas
1.
Vaisių ir daržovių gabaliukai;
2.
Vaisių ir daržovių lupenos, žievės;
3.
Vaisių ir daržovių sulčių išspaudos;
4.
Kiaušinių lukštai;
5.
Arbatos tirščiai, pakeliai;
6.
Kavos tirščiai ir jų filtrai;
7.
Pasenusios duonos gaminiai;
8.
Naudoti netinkami augalinio maisto produktai;
9.
Pasenę prieskoniai;
10.
Sodo, daržo atliekos – augalų, medžių lapai, smulkios šakos, pjuvenos, nupjauta žolė, piktžolės, velėna;
11.
Kambariniai augalai, vazonų žemė;
12.
Atvėsę medienos kuro pelenai;
13.
Natūralūs pakratai (šiaudai, šienas ir kt.);
14.
Popieriniai rankšluosčiai, servetėlės, suplėšytas popierius, kiaušinių dėklai;
*Rekomenduojamų kompostuoti namų ūkio sąlygomis atliekų sąrašas yra informacinio pobūdžio ir nenustato galutinio atliekų sąrašo.
____________________________
Biržų rajono savivaldybės
atliekų tvarkymo taisyklių
3 priedas
Į MAISTO ATLIEKŲ SURINKIMO KONTEINERIUS ŠALINAMŲ
BIOSKAIDŽIŲ ATLIEKŲ SĄRAŠAS*
Eil. Nr.
Komunalinių atliekų pavadinimas
1.
Vaisiai, daržovės ir jų likučiai
2.
Vaisių ir daržovių žievės
3.
Kiaušinių lukštai
4.
Arbatos pakeliai
5.
Kavos tirščiai ir jų popieriniai filtrai
6.
Popieriniai rankšluosčiai, servetėlės, nosinaitės
7.
Mėsos, žuvies atliekos ir jų kaulai
8.
Duonos gaminiai ir makaronai
9.
Pieno produktai (be skysčių)
10.
Konditeriniai gaminiai
11.
Marinuoti, rauginti ir kitaip apdoroti maisto produktai (be skysčių)
12.
Pasibaigusio galiojimo maisto produktai (be pakuočių)
13.
Augalai ir jų dalys
*Maisto atliekų sąrašas yra informacinio pobūdžio ir nenustato galutinio atliekų sąrašo.
___________________________
Biržų rajono savivaldybės
atliekų tvarkymo taisyklių
4 priedas
PAKUOTĖS BEI PAKUOČIŲ ATLIEKŲ, ĮSKAITANT ANTRINES ŽALIAVAS, KURIAS GALIMA MESTI Į PAKUOČIŲ ATLIEKŲ SURINKIMO KONTEINERIUS, SĄRAŠAS*
Pakuočių atliekų rūšys
Atliekos, kurias galima mesti į konteinerius
Atliekos, kurių negalima mesti į konteinerius
Stiklo
Stikliniai buteliai, stiklainiai; nereikalingi stiklo indai; įvairaus dydžio stiklinės taros duženos.
Porcelianas, krištolas, keramika; veidrodžiai, elektros lemputės; dažais ar tepalais užteršta pakuotė; ampulės, stikliniai vaistinių preparatų buteliukai; armuotas stiklas bei stiklo lakštai; automobilių langų stiklai.
Popieriaus ir kartono
Žurnalai, laikraščiai ir kiti spaudiniai (gali būti su sąvaržėlėmis, lipnia juostele); knygos be kietų viršelių; kartoninės dėžutės, gofruoto kartono dėžės, popieriniai krepšiai; lankstinukai, vokai, skrajutės, spaudos ir rašomasis popierius, knygos be kietų viršelių; kita neužteršta popierinė pakuotė ir pakavimo popierius.
Pergamentinis popierius; kalkinis ir riebaluotas popierius; drėgmei ir vandeniui atsparus impregnuotas, kreiduotas popierius; laminuotas popierius, padengtas plastiku, celofanu, folija, bitumu; panaudoti tapetai; servetėlės, popierinės nosinės ir rankšluosčiai; sauskelnės.
Plastikų ir metalo
Plastikiniai buteliai nuo gėrimų ir kitų maisto produktų; plastikiniai indeliai ir dėžutės nuo padažų, majonezo ir kitų maisto produktų, indų ploviklio, šampūno ir pan.; polietileno maišeliai ir plėvelė; putplasčio pakuotė; kita plastikinė pakuotė, kurioje yra įspausti PET, HDPE, LDPE, PP, PS ženklai; kartoninės sulčių, pieno, pieno produktų, sulčių ir kitų gėrimų pakuotės (pvz., „Tetra pak“ ir panašios); traškučių pakeliai; konservų dėžutės; skardinės nuo gėrimų; aliuminio lėkštės ir kepimo skardos; metaliniai dangteliai, dėžutės, visos kitos buityje susidarančios metalinių pakuočių atliekos. Pakuotės turi būti visiškai ištuštintos, pašalinti maisto likučiai
Dažų, tepalų ir cheminių medžiagų likučiais užteršta tara; žaislai iš plastiko su elektroniniais įtaisais; plastikiniai medicinos gaminiai bei priemonės; vaizdo kasetės, fotojuostelės, CD, DVD ir LP plokštelės; skutimosi peiliukai, dantų šepetėliai; aerozoliniai flakonai.
* Pakuotės ir pakuočių atliekų, įskaitant antrines žaliavas, kurias galima mesti į antrinių žaliavų surinkimo konteinerius, sąrašas yra informacinio pobūdžio ir nenustato galutinio atliekų sąrašo
_________________________
Biržų rajono savivaldybės
atliekų tvarkymo taisyklių
5 priedas
BUITYJE SUSIDARANČIŲ PAVOJINGŲ ATLIEKŲ SĄRAŠAS*
Eil. Nr.
Pavojingų buitinių atliekų pavadinimas
1.
Namų valymo ir asmens higienos priemonės: tirpikliai; rūgštys (pvz. ėsdinantys grindų valikliai); šarmai (pvz. balikliai); plovikliai, kurių sudėtyje yra pavojingųjų medžiagų
2.
Dažai, lakai, rašalas ir klijai
3.
Buities ir sodo pesticidai
4.
Fotografijos cheminės medžiagos
5.
Pakuotės, kuriose yra pavojingųjų medžiagų likučių arba kurios yra jomis užterštos
6.
Asbesto atliekos: nebenaudojama įranga, kurioje yra grynojo asbesto; pavojingos sudedamosios dalys, išimtos iš nebenaudojamos įrangos; izoliacinės medžiagos, kuriose yra asbesto; statybinės medžiagos, turinčios asbesto
7.
Apdorota mediena (mediena, kurioje yra pavojingųjų medžiagų)
8.
Akmens anglių degutas ir gudronuotieji gaminiai: bituminiai mišiniai, kuriuose yra akmens anglių dervos; akmens anglių derva ir gudronuotieji gaminiai
9.
Tepalų filtrai ir užterštos sugeriančiosios medžiagos
10.
Automobilių pramonės gaminiai, paviršių poliruokliai ir aušinimo skysčiai
11.
Atliekos, kuriose yra gyvsidabrio (išskyrus EEĮA)
12.
Aerozolių balionėliai
13.
Baterijos
* Pavojingų buities atliekų sąrašas yra informacinio pobūdžio ir nenustato galutinio atliekų sąrašo.
___________________________
Biržų rajono savivaldybės
atliekų tvarkymo taisyklių
6 priedas
BUITINĖS ELEKTROS IR ELEKTRONINĖS ĮRANGOS ATLIEKŲ SĄRAŠAS*
Kategorijos
Elektros ir elektroninės įrangos atliekų pavyzdžiai
Apšvietimo įrangos atliekos
Perdegusios lempos, nebenaudojama ar sugedusi kita apšvietimo įranga.
Elektrinių ir elektroninių įrankių atliekos
Nebenaudojami ar sugedę vejos pjovimo ar kitų sodo darbų įrankiai, grąžtai, pjūklai, tekinimo, malimo, šlifavimo, smulkinimo, pjovimo, kapojimo, kirpimo, gręžimo, skylių darymo, perforavimo, lankstymo, lenkimo ar panašios paskirties medžio, metalo ar kitų medžiagų apdorojimo įranga, kniedijimo, kalimo, veržimo arba kniedžių, vinių, varžtų ištraukimo ar panašios paskirties įrankiai, virinimo, litavimo ar panašios paskirties įrankiai, skystų ar dujinių medžiagų purškimo, skleidimo, paskirstymo ar kitokio apdorojimo kitomis priemonėmis įranga.
IT ir telekomunikacinės įrangos atliekos
Nebenaudojami ar sugedę asmeniniai kompiuteriai (kartu su centriniu procesoriumi, pele, monitoriumi ir klaviatūra), nešiojamieji kompiuteriai, kompiuterinės užrašų knygelės, delniniai kompiuteriai, spausdintuvai, kopijavimo įranga, elektrinės ir elektroninės rašomosios mašinėlės, kišeninės ir stalinės skaičiavimo mašinėlės, faksimiliniai aparatai, laidiniai telefonai, mobilieji telefonai, atsakiklių sistemos.
Smulkių namų apyvokos prietaisų atliekos
Nebenaudojami ar sugedę dulkių siurbliai, siuvimo, mezgimo, audimo ir kitokie tekstilės gaminių apdorojimo prietaisai, lygintuvai, skrudintuvai, keptuvės, smulkintuvai, kavamalės ir talpyklų ar pakuočių atidarymo ar sandarinimo įranga, elektriniai peiliai, plaukų kirpimo, džiovinimo, dantų valymo, skutimosi ir masažavimo prietaisai bei kiti kūno priežiūros prietaisai, rankiniai ir staliniai laikrodžiai bei laiko matavimo, rodymo ar fiksavimo įranga, svarstyklės.
Stambių namų apyvokos prietaisų atliekos
Nebenaudojami ar sugedę šaldytuvai ir šaldikliai, skalbimo mašinos ir drabužių džiovintuvai, indaplovės, elektrinės viryklės ir viryklėlės, mikrobangų krosnelės, elektriniai šildymo prietaisai (pvz., elektriniai radiatoriai), elektriniai ventiliatoriai, oro kondicionavimo prietaisai.
Vartojimo įrangos atliekos
Nebenaudojami ar sugedę radijo aparatai, televizoriai, vaizdo kameros, vaizdo grotuvai, garso grotuvai, garso stiprintuvai, muzikos instrumentai, fotoaparatai.
Žaislų, laisvalaikio ir sporto įrangos atliekos
Nebenaudojami ar sugedę elektriniai traukinukai ar lenktyninių automobilių komplektai, rankiniai vaizdo žaidimų pultai, vaizdo žaidimai, elektrinių ar elektroninių komponentų turinti sporto įranga.
* Elektros ir elektroninės įrangos atliekų sąrašas yra informacinio pobūdžio ir nenustato galutinio atliekų sąrašo.
___________________________
Biržų rajono savivaldybės
atliekų tvarkymo taisyklių
7 priedas
DIDELIŲ GABARITŲ ATLIEKŲ AIKŠTELĖSE
PRIIMAMŲ ATLIEKŲ RŪŠYS
Eil. Nr.
Atliekų pavadinimas (pagal Atliekų tvarkymo taisyklių 1 priedą)
Atliekos kodas
Apibūdinimas
1.
Atliekos, kuriose yra gyvsidabrio
06 04 04*
Buitiniai termometrai, prietaisai su gyvsidabriu, metalinis gyvsidabris, kt.
2.
Kita variklio, pavarų dėžės ir tepalinė alyva
13 02 08*
Įvairūs automašinų ir kiti atidirbti tepalai
3.
Pakuotės, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų likučių arba kurios yra jomis užterštos
15 01 10*
Įvairios buityje naudojamos chemijos gaminių pakuotės
4.
Sorbentai, filtrų medžiagos, pašluostės, apsauginiai drabužiai užteršti pavojingomis cheminėmis medžiagomis
15 02 02*
Tepaluotos pašluostės, tepaluoti drabužiai, naudoti sorbentai, kt.
5.
Tepalų filtrai
16 01 07*
Naudoti transporto priemonių tepalų filtrai
6.
Stabdžių skystis
16 01 13*
Netinkamas naudoti stabdžių skystis
7.
Aušinamieji skysčiai, kuriuose yra pavojingų cheminių medžiagų
16 01 14*
Netinkami naudoti variklių aušinamieji skysčiai
8.
Pavojingos sudedamosios dalys, nenurodytos 16 01 07-16 01 11, 16 01 13, 16 01 14
16 01 21*
Naudoti kuro/oro filtrai, tepaliniai amortizatoriai
9.
Švino akumuliatoriai
16 06 01*
Netinkami naudoti švino akumuliatoriai
10.
Statybinės medžiagos, turinčios asbesto
17 06 05*
Stogų šiferinė danga, kiti gaminiai turintys asbesto
11.
Tirpikliai
20 01 13*
Įvairūs buityje naudojami tirpikliai
12.
Rūgštys
20 01 14*
Įvairūs buityje naudojami valikliai ir buitinės rūgštys
13.
Dienos šviesos lempos ir kitos atliekos, kuriose yra gyvsidabrio
20 01 21*
Įvairios dienos šviesos lempos (pailgintos, kompaktinės, kt.)
14.
Nebenaudojama įranga, kurioje yra chlorfluorangliavandenilių
20 01 23*
Netinkami naudojimui šaldytuvai, šaldikliai
15.
Dažai, rašalas, klijai, dervos, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų
20 01 27*
Buityje naudojamų dažų, klijų, dervų, hermetikų, montavimo putų ir kt. likučiai
16.
Plovikliai, kuriuose yra pavojingų cheminių medžiagų
20 01 29*
Įvairūs netinkami naudoti buitinės chemijos plovikliai
17.
Baterijos ir akumuliatoriai
20 01 33*
Įvairios nerūšiuotos baterijos
18.
Nenaudojama elektros ir elektroninė įranga, kurioje yra pavojingų sudedamųjų dalių
20 01 35*
Televizoriai, monitoriai, spausdintuvai, kopijavimo aparatai, kompiuteriai, faksimiliniai aparatai, mobilieji telefonai, kt.
19.
Popieriaus ir kartono pakuotės
15 01 01
Įvairių gaminių kartoninė pakuotė
20.
Plastikinės (kartu su PET (polietilentereftalatas)) pakuotės
15 01 02
Plastikiniai buteliai ir indeliai
21.
Stiklo pakuotės
15 01 07
Stikliniai buteliai, indeliai
22.
Naudoti nebetinkamos padangos
16 01 03
Lengvųjų automobilių nebetinkamos naudoti padangos
23.
Betono, plytų, čerpių ir keramikos gaminių mišiniai
17 01 07
Betono, plytų/mūro, keramikos gaminių ir medžiagų laužas
24.
Izoliacinės medžiagos
17 06 04
Izoliacinės medžiagos (polistirolas, akmens vata, stiklo vata ir pan.)
Izoliacinės medžiagos bituminė danga ir pan.
Izoliacinės medžiagos (gipsas ir pan.)
25.
Popierius ir kartonas
20 01 01
Įvairūs popieriaus gaminiai-laikraščiai, knygos, reklaminė spauda, kartono gaminiai
26.
Stiklas
20 01 02
Lakštinis stiklas, įvairių rūšių stiklo gaminiai
27.
Tekstilės gaminiai
20 01 11
Avalynė, užuolaidos, patalynė, minkšti žaislai, drabužiai
28.
Nebenaudojama elektros ir elektroninė įranga
20 01 36
Lygintuvai, virduliai, ventiliatoriai, radijo, telefono aparatai, šviestuvai, skalbimo mašinos, indaplovės, telefonai, klaviatūros, ausynės, kt.
29.
Plastikai
20 01 39
Plėvelės, plastikinė tara, įvairūs plastikiniai daiktai (išskyrus automobilinį plastika)
30.
Metalai
20 01 40
Buityje naudojami metaliniai daiktai
31.
Biologiškai skaidžios atliekos DGASA
20 02 01
Medžių, krūmų lapai ir šakos, žolė, sodo daržo ir kitos žaliosios atliekos (medžių, krūmų šakos turi būti ne ilgesnės kaip 400-500 mm (smulkintos)
32.
Didelių gabaritų atliekos
20 03 07**
Įvairūs baldai, durys, langai, kiti buities daiktai, kurių viena kraštinė ≥60 cm
33.
Maistinis aliejus ir riebalai
20 01 25
Maistinis aliejus ir riebalai
34.
Kombinuotosios pakuotės
15 01 05
Pakuotė susidedanti iš kelių sluoksnių medžiagų („Tetra pak“ pakuotės, traškučių pakuotės ir t.t.)
35.
Mineralinė nechlorintoji variklio, pavarų dėžės ir tepamoji alyva
13 02 05*
Įvairūs tepalai mineraliniu pagrindu
36.
Sintetinė variklio, pavarų dėžės ir tepamoji alyva
13 02 06*
Įvairūs tepalai sintetiniu pagrindu
37.
Pavojingos sudedamosios dalys, išimtos iš nebenaudojamos įrangos
16 02 15*
Pavojingos sudedamosios dalys, išimtos iš nebenaudojamos įrangos
38.
Šarmai
20 01 15*
Įvairūs buityje naudojami šarmai
* Pavojingos atliekos.
**Didelių gabaritų atliekos (sofos, spintos, virtuvinės spintelės ir pan.) priimamos tik išardytos iki plokštės pavidalo. Atskirta minkštoji baldų dalis, metalas, stiklas. Neardyti baldai priimami nesulaužyti, švarūs, kurie gali būti pakartotinai panaudoti.
_________________________
Biržų rajono savivaldybės
atliekų tvarkymo taisyklių
8 priedas
STATYBOS IR GRIOVIMO ATLIEKŲ SĄRAŠAS*
Eil. Nr.
Statybos ir griovimo atliekų pavadinimas
1.
Betonas
2.
Dažyti, lakuoti paviršiai
3.
Dujų silikato, betoniniai, keramzitbetonio, silikatiniai ir betoniniai blokeliai
4.
Čerpių ir keramikos gaminiai
5.
Gipso izoliacinės statybinės medžiagos
6.
Grindų dangos
7.
Kanalizacijos, vandentiekio vamzdžiai ir jų jungiamosios dalys
8.
Linoleumas
9.
Mineralinė, akmens ir stiklo vata
10.
Mediena iš statybų
11.
Namų ūkio santechnikos įrenginiai (vonios, kriauklės, praustuvai ir kiti)
12.
Ruberoidas
13.
Plastikas, stiklas, popierius iš statybų
14.
Plytos
15.
Putų polistirolas
16.
Statybinis stiklas ar jo duženos
17.
Sukietėję dažai, lakas
18.
Izoliacinės ir statybinės atliekos, kuriose yra asbesto
19.
Kitos šios atliekų kategorijos atliekos
* Statybos ir griovimo atliekų sąrašas yra informacinio pobūdžio ir nenustato galutinio atliekų sąrašo.
__________________________
Biržų rajono savivaldybės
atliekų tvarkymo taisyklių
9 priedas
TEKSTILĖS ATLIEKŲ SĄRAŠAS *
Eil. Nr.
Tekstilės atliekų pavadinimas
1.
Moteriški, vyriški ir vaikiški rūbai
2.
Kilimai
3.
Patalynė
4.
Antklodės
5.
Užuolaidos
6.
Avalynė
7.
Medžiaginiai, pliušiniai žaislai (be elektroninių įtaisų ir plastikinių detalių)
* Tekstilės atliekų sąrašas yra informacinio pobūdžio ir nenustato galutinio atliekų sąrašo.
________________________