LT
DĖL KAZLŲ RŪDOS SAVIVALDYBĖS BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS 2016– 2020 METŲ BENDROJO PLANO PATVIRTINIMO
Statutory Text (1 Articles)
Suvestinė redakcija nuo 2017-12-01
Sprendimas paskelbtas: TAR 2016-03-18, i. k. 2016-05361
SPRENDIMAS
DĖL KAZLŲ RŪDOS SAVIVALDYBĖS BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS 2016– 2020 METŲ BENDROJO PLANO PATVIRTINIMO
2016 m. kovo 16 d. Nr. TS V(11)-2533
Kazlų Rūda
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011-06-29 nutarimu Nr. 768 patvirtintų Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių 35.5 punktu Kazlų Rūdos savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a patvirtinti Kazlų Rūdos savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 metų bendrąjį planą (pridedama).
Šis sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Savivaldybės meras Vytautas Kanevičius
PATVIRTINTA
Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos
2016 m. kovo 16 d. sprendimu
Nr. TS V(11)-2533
KAZLŲ RŪDOS SAVIVALDYBĖS BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS 2016–2020 METŲ BENDRASIS PLANAS
I.ĮVADAS
Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo formavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 patvirtintos Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklės.
Švietimo įstaigų tinklo paskirtis – užtikrinti privalomojo ir visuotinio švietimo prieinamumą, jo įvairovę, galimybes mokytis visą gyvenimą.
Savivaldybė privalo turėti optimalų (geriausią, savivaldybės kontekstui tinkamiausią) priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ir neformaliojo vaikų ir suaugusiųjų švietimo programų teikėjų tinklą, užtikrinantį asmenų ugdymąsi, pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų tinklą.
Mokyklų tinklas kuriamas kompleksiškai
- analizuojami švietimo poreikiai, savivaldybės teritorijoje esančių skirtingo pavaldumo mokyklų situacija;
- analizuojamas bendrojo ugdymo programų, bendrojo ugdymo mokyklų tipų ir paskirčių išdėstymas savivaldybės teritorijoje, jų įvairovė;
- siekiant užtikrinti mokymosi prieinamumą organizuojamas saugus mokinių vežiojimas ir maitinimas;
- sprendžiamas mokytojų įdarbinimo klausimas, sukuriama mokytojus pavaduoti galinčių mokytojų duomenų bazė;
- reorganizuojant, likviduojant mokyklas, pertvarkant jų struktūrą, pertvarkant mokyklas, atsižvelgiama į mokyklų bendruomenių nutarimus, jeigu jie neprieštarauja galiojantiems teisės aktams.
Sudaromos sąlygos mokytis arčiau gyvenamosios vietos esančioje mokykloje mokiniams pagal pradinio ugdymo programas.
Mokyklų tinklo kūrimo tikslas
- sudaryti sąlygas plėtoti geros kokybės privalomąjį ir visuotinį švietimą;
- didinti jo prieinamumą už protingą, valstybei ir savivaldybei pakeliamą kainą.
Siekiama, kad mokyklų tinklas būtų darniai veikianti, nuolat atsinaujinanti, švietimo programų įvairovę, jų prieinamumą užtikrinančių ir atsakomybe už švietimo kokybę besidalijančių savivaldybės mokyklų sistema, kur būtų aiškiai matoma, kur mokiniai mokysis nuo 1 iki 12 klasės.
Mokyklų tinklas kuriamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme nustatytais švietimo sistemos principais: lygios galimybės, kontekstualumas, veiksmingumas, tęstinumas.
Formuojama integracinė mokyklų, kuriose gali mokytis, įgyti išsilavinimą ir gauti pagalbą socialiai jautrių grupių asmenys ir specialiųjų ugdymosi poreikių turintys asmenys, sistema.
Šiame plane yra analizuojama situacija ir planuojamas tik mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklas Kazlų Rūdos savivaldybėje.
II. SAVIVALDYBĖS ŠVIETIMO ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ IR PROGNOZĖS
Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. AT-626 sudaryta darbo grupė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis, rengdama Kazlų Rūdos savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 metų bendrąjį planą (toliau tekste – Bendrasis planas) atliko savivaldybės švietimo įstaigų esamos būklės analizę, kuria įvertino demografinius, ekonominius, socialinius bei kultūrinius aspektus, ugdymo(-si) poreikių tenkinimą, ugdymo kokybę, mokyklų tinklo efektyvumą.
1. Demografinio, ekonominio, socialinio, kultūrinio ir švietimo poreikių tenkinimo kontekstas
1.1. Demografinis kontekstas.
Mokyklų tinklo pertvarką lemia demografinės tendencijos. Lietuvos statistikos departamento duomenis 2015 metų liepos 1 d. Kazlų Rūdos savivaldybėje gyveno 12420 gyventojai. 2001 metais surašymo duomenimis savivaldybėje gyveno 14934 žmonės. Per penkiolika metų gyventojų sumažėjo 2514 (16,83 proc.) (žr. 1 pav.).
1 pav. Gyventojų skaičius Kazlų Rūdos savivaldybėje (Lietuvos statistikos departamento duomenys).
Kazlų Rūdos savivaldybėje yra mažas gyventojų tankis viename kvadratiniame kilometre vidutiniškai gyvena 22,38 gyventojo, Marijampolės apskrityje – 33,66 gyventojo, o Lietuvos Respublikoje – 44,46 gyventojo.
Demografinis kontekstas įtakoja vaikų ir jaunimo skaičiaus kaitą savivaldybėje. 2012 metų pradžioje Kazlų Rūdos savivaldybėje 0–4 metų vaikų buvo 634, o 2015 metais – 649, 5–9 metų vaikų atitinkamai buvo 690 ir 560, 10–14 metų buvo 760 ir 734, 15–19 metų jaunuolių buvo 923 ir 787. Nuo 2012 metų iki 2015 metų daugiausiai mažėjo 15–19 metų jaunuolių (žr. 2 pav.).
2 pav. Gyventojų nuo 0 iki 19 metų kaita Kazlų Rūdos savivaldybėje (Lietuvos statistikos departamento duomenys).
Vaikų gimstamumas tiesiogiai įtakoja mokinių skaičių mokyklose. Nuo 2004 metų gimstamumas Kazlų Rūdos savivaldybėje mažėjo, tačiau vaikų, kurių gimimai įregistruoti užsienyje, o Lietuvoje jų gimimai įtraukti į apskaitą, daugėja (žr. 3 pav.).
3 pav. Gimusių vaikų skaičiaus kaita (Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Metrikacijos skyriaus duomenys).
1.2. Ekonominės ir socialinės būklės kontekstas.
Savivaldybės darbo rinkoje vykstantys procesai daro įtaką gyventojų užimtumui, o šis savo ruožtu – gyventojų švietimo poreikiams.
2014 m. savivaldybėje buvo 2140, o 2001 m. surašymo duomenimis – 3410 (59,35 proc. daugiau) nedarbingo amžiaus gyventojų (0-15 metų). Darbingo amžiaus gyventojų 2014 m. – 7552, o 2001 m. – 8094 (7,18 proc. daugiau), pensinio amžiaus gyventojų 2014 m. – 2942, o 2001 m. – 3430 (16,59 proc. daugiau). Užtikrinant socialiai pažeidžiamų grupių pakankamą pragyvenimo lygį, mokamos socialinio draudimo išmokos ir valstybės socialinės išmokos. 2010 m. savivaldybėje socialines pašalpas gavo 611 gyventojų, tam buvo skirta 439,4 tūkst. eurų. 2014 metais 867 gyventojai gavo socialines pašalpas ir buvo skirta 617,2 tūkst. eurų. 2010 m. lyginant su 2014 m. socialinių pašalpų gavėjų skaičius savivaldybėje išaugo 41,9 proc., o išlaidos padidėjo daugiau nei 40,46 proc..
Ekonominį gyventojų krūvį parodo vaikų ir pensinio amžiaus gyventojų skaičius, tenkantis darbingo amžiaus gyventojams. 2014 m. savivaldybėje darbingo amžiaus gyventojai sudarė 60 proc., o vaikai ir pensinio amžiaus gyventojai – 40 proc. nuo visų gyventojų. 2010 m. darbingo amžiaus gyventojai sudarė 61 proc., o vaikai ir pensinio amžiaus gyventojai – 39 proc. nuo visų gyventojų. 2014 m. lyginant su 2010 m., darbingo amžiaus gyventojų dalis nuo visų gyventojų savivaldybėje mažėjo, o vaikų ir pensinio amžiaus gyventojų didėjo (pokytis 1 proc. ).
Socialinės rizikos šeimų skaičius savivaldybėje 2015 m. lyginant su 2010 m., sumažėjo 16,67 proc..
Registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis Kazlų Rūdos savivaldybėje 2014 m. buvo 12,7 proc., Lietuvos Respublikoje – 9,5 proc., o Marijampolės apskrityje – 11,0 proc.. Registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis Kazlų Rūdos savivaldybėje 2010 m. buvo 12,9 proc., Lietuvos Respublikoje – 15,9 proc., o Marijampolės apskrityje – 14,7 proc.. Šis rodiklis lyginant 2014 ir 2010 m. Kazlų Rūdos savivaldybėje sumažėjo nežymiai, o Lietuvos Respublikoje jis sumažėjo ženkliai. Kazlų Rūdos savivaldybėje registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis procentaliai yra daug didesnis nei Lietuvos Respublikoje. Darbo neturėjimas kelia tam tikrą socialinę, psichologinę, ekonominę įtampą tiek asmeniui, tiek jo šeimai, tiek visai su šia grėsme susiduriančiai bendruomenei.
1.3.Kultūrinės būklės kontekstas.
Kazlų Rūdos savivaldybėje lietuvių tautybės gyventojai vertinant Lietuvos statistikos departamento duomenis nuo 2012 metų sudaro daugumą, vidutiniškai apie 86 proc., atitinkamai toliau lenkai apie 6 proc. gyventojų ir rusai apie 5 proc. Kitataučių: baltarusių apie 4 kartus, ukrainiečių 8 kartus mažiau nei rusų. Latvių, žydų, romų bei kitų tautų gyventojai Kazlų Rūdos mieste sudaro mažumas.
Visose mokyklose mokymas vykdomas tik lietuvių kalba. Planuojama, kad tokia situacija išliks ir artimiausiais metais.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis Kazlų Rūdos savivaldybėje gyvena daugiausiai gyventojų turinčių vidurinį, vidutiniškai apie 27,3 proc. (šalyje apie 30,6 proc.) gyventojų ir apie 25,5 proc. (šalyje apie 14,9 proc.) pradinį išsilavinimą, atitinkamai toliau apie 20,4 proc. pagrindinį (šalyje apie 14,7 proc.) ir apie 20,2 proc. aukštesnįjį/ spec. vidurinį (šalyje apie 16,9 proc.). Mažiausiai Kazlų Rūdos miesto gyventojų turi aukštąjį išsilavinimą – 6,6 proc. (šalyje – 21,1 proc.).
1.4. Ugdymo(-si) poreikių tenkinimo būklės kontekstas.
Mokyklų tinklo tankumas ir jų pasiekiamumas atskleidžia bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo prieinamumą pagal savivaldybės gyventojų poreikius ir gebėjimus bei lygias ugdymo(-si) galimybes.
Savivaldybėje 2015–2016 m. m. buvo 1 vaikų lopšelis-darželis, 1 pradinė mokykla, kurioje yra 5 mišrios priešmokyklinio ugdymo grupės, 1 mokykla-darželis, kurioje yra 3 priešmokyklinio ugdymo grupės ir 1 ikimokyklinio ugdymo grupė, 1 universalus daugiafunkcinis centras (mokyklos darželio skyrius), kuriame yra 1 mišri priešmokyklinio ugdymo grupė, 4 pagrindinės mokyklos (trejose kaimo pagrindinėje mokykloje yra mišrios priešmokyklinio ugdymo grupės), 2 gimnazijos (vienoje kaimo gimnazijoje yra viena ikimokyklinio ugdymo grupė, viena priešmokyklinio ugdymo grupė ir suaugusiųjų mokymo klasės), 1 mokykla skirta specialiųjų ugdymo(si) poreikių mokiniams, 2 neformaliojo švietimo įstaigos (menų ir sporto), pedagoginė psichologinė tarnyba, 1 nevalstybinė progimnazija (5–8 klasės).
2012–2013 m. m. priešmokyklines grupes lankė 90 vaikų, mokyklai paruošta būsimų pirmokų 77,59 procento. 2014–2015 m. m. priešmokyklinio ugdymo grupes lankė 107 vaikai, mokyklai paruošta būsimų pirmokų 95,54 procento. 2015–2016 m. m. priešmokyklinio ugdymo grupes lanko 109 vaikai.
2012–2013 m. m. ikimokyklinio ugdymo grupes lankė 219 vaikai, 2015–2016 m. m. ikimokyklinio ugdymo grupes lanko 306 vaikai. Visos bendrojo ugdymo mokyklos, teikiančios pradinį ugdymą, teikia ikimokyklinį bei priešmokyklinį ugdymą, taip yra sudarytos sąlygos visiems vaikams ugdytis pagal ikimokyklinio arba priešmokyklinio ugdymo programas.
Visos bendrojo ugdymo mokyklos dirba viena pamaina. Jungtinės klasės yra tik pradinio ugdymo koncentre.
Kazlų Rūdos specialiojoje mokykloje 2015–2016 m. m. mokosi 59 (iš Marijampolės, Kalvarijos ir Kazlų Rūdos savivaldybių), intelekto sutrikimą turintys didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymo(si) poreikių vaikai ir jaunuoliai iki 21 metų.
Savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų bendrosiose klasėse 2015–2016 m. m. specialiuosius ugdymosi poreikių sutrikimus turi 81 mokinys, tai yra 5,8 proc. nuo bendro mokinių skaičiaus. 2012–2013 m. m. mokėsi 82 mokiniai, turintys specialiųjų ugdymo(si) poreikių, tai sudarė 5,17 proc. visų mokinių skaičiaus. Specialiųjų poreikių mokinių integracijos sėkmė daugiausia priklauso nuo įvairiapusės, pilnavertės, kompleksinės specialistų (logopedų, specialiųjų pedagogų, mokytojų padėjėjų ir kt.) pagalbos teikimo. Kazlų Rūdos pedagoginėje psichologinėje tarnyboje dirba logopedas, specialusis pedagogas, psichologas, tačiau visi šie specialistai dirba tik po 0,5 etato, mokyklose trūksta specialistų (mokytojų padėjėjų, specialiųjų pedagogų, logopedų), psichologinė pagalba teikiama tik keturiose mokyklose (Kazlų Rūdos Kazio Griniaus gimnazijoje, Plutiškių gimnazijoje, Kazlų Rūdos pagrindinėje mokykloje ir Kazlų Rūdos specialiojoje mokykloje). Kazlų Rūdos savivaldybėje specialiųjų ugdymo(si) poreikių vaikams teikiama nepakankama pagalba.
2. Mokinių skaičiaus kaita ir prognozės.
Mokinių skaičius Kazlų Rūdos savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose ženkliai keitėsi (žr. 1 lentelė).
1 lentelė. Mokinių skaičiaus kaita 2012–2015 metais
Ugdymo programos
2012-2013 m. m.
2013-2014 m. m.
2014-2015 m. m.
2015-2016 m. m.
Pradinio ugdymo programa
522
505
471
444 (-14,94 proc.)
Pagrindinio ugdymo programos 1 dalis
556
517
511
515 (-7,37 proc.)
Pagrindinio ugdymo programos 2 dalis
324
323
297
275 (-15,12 proc.)
Pagrindinio ugdymo programos 1 ir 2 dalys
880
840
808
790 (-10,23 proc.)
Vidurinio ugdymo programa
245
253
234
221 (-9,80 proc.)
Iš viso mokinių skaičius bendrojo ugdymo mokyklose
1647
1598
1513
1455 (-11,66 proc.)
Vaikų skaičius priešmokyklinio ugdymo grupėse
90
112
107
109 (+21,11 proc.)
Iš viso
1737
1710
1620
1564 (-9,96 proc.)
Mokyklų skaičiaus kaitai, jų įgyvendinamoms programoms tiesioginę įtaką turi mokinių skaičius. 2012–2013 m. m. mokėsi 1647 mokiniai, 2015–2016 m. m. mokosi 1455 mokiniai. Lyginant 2012–2013 ir 2015–2016 m. m. mokinių skaičius sumažėjo 192 (11,66 proc.).
Lyginant 2012–2013 m. m. ir 2015–2016 m. m. mokinių skaičių pagal ugdymo programas, daugiausiai mažėjo besimokančių pagal pagrindinio ugdymo programos antrą dalį ir pagal pradinio ugdymo programą, atitinkamai sumažėjo 49 (15,12 proc.) ir 78 (14,94 proc.) mokiniais (žr. 1 lentelę).
Lyginant gimusiųjų vaikų ir pradėjusiųjų lankyti pirmąją klasę mokinių skaičių (2 lentelė), galima teigti, kad pastaraisiais metais į pirmą klasę ateina nuo 10,4 iki 24,26 procentų mažiau vaikų, nei jų gimė prieš septynerius metus. Šio reiškinio priežastys: savivaldybėje registruojami vaikai, gimę ir gyvenantys užsienyje; dalis vaikų išvyksta iš savivaldybės; kai kurie vaikai lanko specialiąsias ugdymo įstaigas.
2 lentelė. Gimusių vaikų ir pradėjusių lankyti pirmą klasę mokinių skaičius.
Metai
2004
2005
2006
2007
2008
Gimė vaikų
164
136
127
136
125
Metai, kuriais vaikai pradėjo lankyti pirmą klasę
2011
2012
2013
2014
2015
Pirmokų skaičius
135
103
100
116
112
Pradėjusių lankyti pirmą klasę procentas
82,32
75,74
78,74
85,29
89,60
Jeigu visi vaikai, gimę savivaldybėje 2012 metais, mokysis savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose, tai 2019–2020 m. m. pirmose klasėse turėtų mokytis 131 mokinys. Vadinasi, pirmos klasės mokinių skaičius, lyginant 2015–2016 m. m. turėtų didėti. Tačiau ne visi vaikai ateina į pirmą klasę. Atsižvelgiant į penkerių metų statistinius duomenis, tikėtina, kad pirmos klasės mokinių skaičius bus apie 100 mokinių.
2015 m. rugsėjo 1 d. Kazlų Rūdos savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose mokinių skaičius be priešmokyklinukų ir Kazlų Rūdos specialiosios mokyklos mokinių yra 1396. Lyginant su 2012 m. sumažėjo 191 mokiniu, lyginant su 2013 m. sumažėjo 142, su 2014 m. – 54 mokiniais. Prognozuojama, kad mokinių mažėjimo tendencija išliks ir toliau (žr. 3 lentelę ir 4 pav.).
3 lentelė. Mokinių skaičiaus kaita 2012–2019 m.
Mokslo metai
Priešmok.
1 kl.
2 kl.
3 kl.
4 kl.
5 kl.
6 kl.
7 kl.
8 kl.
9 kl.
10 kl.
11 kl.
12 kl.
Iš viso (3+4+5+6+7+ 8+9+10+ 11+ 12+13+ 14 )
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
2012-2013
90
100
136
160
114
115
131
127
152
159
151
135
107
1587
2013-2014
112
100
99
133
161
116
115
130
128
148
158
119
131
1538
2014-2013
107
116
106
101
136
150
107
106
122
131
149
106
120
1450
2015-2016
109
111
116
107
99
126
148
110
110
124
133
105
107
1396
2016-2017
109
111
113
116
107
92
127
147
110
129
124
102
100
1378
2017-2018
126
114
111
113
116
95
92
127
147
124
129
94
102
1364
2018-2019
113
126
114
111
113
105
95
92
127
143
124
97
94
1341
2019-2020
124
116
126
114
111
95
105
95
92
140
143
97
97
1331
4 pav. Mokinių skaičiaus kaita 2012–2019 metais.
Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programose besimokančių mokinių skaičius Kazlų Rūdos savivaldybės bendrosiose bendrojo ugdymo mokyklose per 3 metus mažėja proporcingai vienodai visose ugdymo programose (žr. 5 pav.).
5 pav. Mokinių, besimokančių pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, skaičius.
Per pastaruosius ketverius metus vyrauja mokinių skaičiaus mažėjimas visose (pirmoje, ketvirtoje ir aštuntoje) klasėse (žr. 6 pav.). Mažiausias mokinių skaičius yra pirmoje klasėje, tik 2015 m. jis yra truputį didesnis už ketvirtos ir už aštuntos klasių mokinių skaičių. Didžiausia mokinių kaita yra ketvirtoje klasėje, 2013 m. mokėsi 161 mokinys, o 2015 m. sumažėjo iki 99 mokiniai. Aštuntos klasės mokinių skaičius per visus ketverius metus tik mažėjo.
6 pav. Mokinių skaičiaus kaita 1, 4 ir 8 klasėse Kazlų Rūdos savivaldybės mokyklose.
Mokinių skaičius tik 2013 m. 10 ir 12 klasėse truputį padidėjo, tačiau vėlesniais metais mažėja (žr. 7 pav.).
7 pav. Mokinių skaičiaus kaita 10 ir 12 klasėse Kazlų Rūdos savivaldybės mokyklose.
Atsižvelgiant į šias tendencijas, akivaizdu, kad mokinių skaičiaus Kazlų Rūdos savivaldybės bendrosiose bendrojo ugdymo mokyklose ir toliau mažės.
3. Ugdymo kokybė.
Ugdymo kokybė vertinama atsižvelgiant į mokymosi pasiekimus, mokymosi sėkmingumą, ugdymo diferencijavimą ir individualizavimą, lankomumą ir kt.
3.1. Mokymosi pasiekimai.
Mokymosi pasiekimus sudaro mokinių akademiniai pasiekimai ir kiti įvairūs pasiekimai olimpiadose, sportiniuose, kūrybiniuose konkursuose, varžybose, projektuose, pilietinėse akcijose ir kitoje visuomeninėje veikloje.
Akademinius mokinių pasiekimus atspindi pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (toliau tekste – PUPP) rezultatai bei valstybinių brandos egzaminų (toliau tekste – VBE) rezultatai.
9 pav. PUPP išlaikymo kaita Kazlų Rūdos sav..
Lietuvių kalbos išlaikymo rezultatai yra aukštesnė nei matematikos. Matematikos rezultatai nuo 2013 m. išlaikiusiųjų procentas tik mažėjantis (žr. 9 pav.).
10 pav. Matematikos PUPP išlaikymo kaita.
Matematikos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo išlaikymo rezultatai Kazlų Rūdos savivaldybėje ir Lietuvoje yra panašūs, tik pastarųjų dvejų metų rezultatai yra prastesni nei Lietuvos (žr. 10 pav.).
11 pav. Lietuvių kalbos PUPP išlaikymo kaita.
Lietuvių kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo išlaikymo rezultatai Kazlų Rūdos savivaldybėje ir Lietuvoje taip pat yra panašūs, tik pastarųjų dvejų metų rezultatai yra prastesni nei Lietuvos (žr. 11 pav.).
Lyginant lietuvių kalbos ir matematikos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų išlaikymo rezultatus Kazlų Rūdos savivaldybėje ir Lietuvoje akivaizdu, kad pastarųjų dvejų metų rezultatai Kazlų Rūdoje abiejų dalykų yra prastesni nei Lietuvoje.
Analizuojant keturių pagrindinių dalykų valstybinių brandos egzaminų pasirinkimą (žr. 12 pav.) akivaizdu, kad daugiausiai mokinių renkasi lietuvių kalbos valstybinį brandos egzaminą, tačiau 2014 ir 2015 metais pasirinkimas laikyti šį egzaminą ženkliai sumažėjo. Išaugo užsienio kalbos (anglų) valstybinį brandos egzaminą pasirinkusių mokinių procentas. Mažėja matematikos ir istorijos valstybinių brandos egzaminų pasirinkimas. 2015 metais istorijos valstybinį brandos egzaminą rinkosi laikyti tik 36 procentai abiturientų.
12 pav. Pasirinkusių valstybinius brandos egzaminus mokinių kaita.
Analizuojant valstybinių brandos egzaminų išlaikymą Kazlų Rūdos savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose (žr. 13 pav.) geriausi išlaikymo rezultatai per pastaruosius ketverius metus yra istorijos ir užsienio kalbos (anglų) valstybinių brandos egzaminų. Lietuvių kalbos ir matematikos valstybinių brandos egzaminų išlaikiusiųjų procentas labai kito, tačiau rezultatai nėra aukšti.
13 pav. Valstybinių brandos egzaminų išlaikymo rezultatų kaita.
Lyginant lietuvių kalbos valstybinių brandos egzaminų išlaikymo rezultatus tik 2014 metais Kazlų Rūdos savivaldybės egzaminų išlaikymo rezultatai truputį (0,1 proc.) geresnis nei Lietuvos abiturientų išlaikymo rezultatai (žr. 14 pav.)
14 pav. Lietuvių kalbos valstybinio brandos egzamino išlaikymo rezultatų kaita.
Užsienio (anglų) kalbos valstybinių brandos egzaminų išlaikymo rezultatai yra artimi Lietuvos išlaikymo rezultatams (žr. 15 pav.).
15 pav. Užsienio (anglų) kalbos valstybinio brandos egzamino išlaikymo rezultatų kaita.
Lyginant matematikos valstybinių brandos egzaminų išlaikymo rezultatus Kazlų Rūdos savivaldybės abiturientų išlaikymo rezultatai blogesni nei Lietuvos abiturientų. Kazlų Rūdos savivaldybės abiturientų matematikos valstybinių brandos egzaminų išlaikymo rezultatai tik 2013 metais priartėjo prie Lietuvos abiturientų išlaikymo rezultatų (žr. 16 pav.), 2014 metais Kazlų Rūdos savivaldybės abiturientų išlaikymo rezultatai daug blogesnis nei Lietuvos abiturientų.
16 pav. Matematikos valstybinio brandos egzamino išlaikymo rezultatų kaita.
Lyginant pastarųjų ketverių metų istorijos valstybinio brandos egzaminų išlaikymo rezultatus Kazlų Rūdos savivaldybės abiturientų išlaikymo rezultatai žymiais geresni nei Lietuvos abiturientų išlaikymo rezultatai (žr. 17 pav.).
17 pav. Istorijos valstybinio brandos egzamino išlaikymo rezultatų kaita.
2015 metais valstybinius brandos egzaminus išlaikė 91,3 procento abiturientų nuo pasirinkusių laikyti valstybinius brandos egzaminus.
3.2. Mokymosi sėkmingumas.
Mokinių tęsiančių mokslą aukštosiose mokyklose (žr. 18 pav.) skaičius nuolat kinta.
18 pav. Priimtų į aukštąsias mokyklas abiturientų dalies kaita.
Kazlų Rūdos Kazio Griniaus gimnazijos mokinių priimtų į aukštąsias mokyklas dalis per pastaruosius ketverius metus kinta nežymiai nuo 65 procentų iki 73 procentų (žr. 18 pav.), Plutiškių gimnazijos šis rodiklis kinta nuo 53 procentų iki 96 procentų (žr. 18 pav.).
Gavusių pagrindinio išsilavinimo pažymėjimus mokinių dalis kasmet vis mažėja. 2015 metais sumažėjo 6,57 procento lyginant su 2012 metais (žr. 19 pav.), tai yra blogiausias rezultatas per pastaruosius ketverius metus. Geriausias rezultatas buvo 2012 metais (96,95 procento), jis buvo aukštesnis nei Lietuvos. Tačiau vėlesniais metais pradėjo mažėti ir 2014 metais (2015 m. Lietuvos rezultatai dar neskelbiami) 2,97 procento mažesnis už Lietuvos.
19 pav. Gavusių pagrindinio išsilavinimo pažymėjimą mokinių dalies kaita (Švietimo informacinių technologijų centro duomenys).
Kazlų Rūdos savivaldybėje gavusių brandos atestatą mokinių dalis tik 2012 m. buvo didesnė negu Lietuvoje (žr. 20 pav.), tačiau 2014 m. šis rodiklis 2,85 procento mažesnis nei Lietuvoje (2015 m. Lietuvos rezultatai dar neskelbiami). Gavusių brandos atestatą mokinių dalis 2015 metais sumažėjo 10,28 procento lyginant su 2012 metais (žr. 20 pav.), tai yra blogiausias rezultatas per pastaruosius ketverius metus. Nuo 2012 m. gavusių brandos atestatą mokinių tik mažėja.
20 pav. Gavusių brandos atestatą mokinių dalies kaita (Švietimo informacinių technologijų centro duomenys).
Pašalintų mokinių dalis nuolat kinta, tačiau ji yra daug mažesnis negu Lietuvoje (žr. 21 pav.).
21 pav. Pašalintų mokinių dalies kaita nuo bendro mokinių skaičiaus (Švietimo informacinių technologijų centro duomenys).
Paliktų kartoti kursą mokinių dalis Kazlų Rūdos savivaldybėje svyruoja, tačiau nuo 2013–2014 m. m. didėja ir artėja prie Lietuvos vidurkio (žr. 22 pav.).
22 pav. Paliktų kartoti kursą mokinių dalis nuo bendro mokinių skaičiaus (Švietimo informacinių technologijų centro duomenys).
Tinkamas ugdymo diferencijavimas ir individualizavimas sudaro prielaidas sumažinti antramečių mokinių skaičių, tačiau esant laisvoms vietoms klasėse ir mažam mokinių skaičiui mokykloje, dėl mokos fondo stokos mažinamas valandų, skirtų mokymo individualizavimui ir diferencijavimui, pagalbai teikti, skaičius.
3.3. Neformalus švietimas.
Organizuojant neformalaus švietimo veiklą mokyklose ir neformalaus švietimo įstaigose siekiama sudaryti geresnes sąlygas vaikų ir mokinių pomėgiams tenkinti, kūrybinėms galioms puoselėti, gerinti teikiamų paslaugų kokybę, plėtoti tarpinstitucinį bendradarbiavimą, kurti neformalaus švietimo sistemą mokyklose, puoselėti tradicijas ugdymo įstaigose, seniūnijose, savivaldybėje.
Neformalaus švietimo veikloje išryškėjo šie teigiami pokyčiai: formuojama neformalaus švietimo sistema ugdymo įstaigose, siekiant savo institucijos savasties, tradicijų išryškinimo, autentikos, veiklos tęstinumo užtikrinimo, didėja neformaliąja veikla užimtų mokinių skaičius, išsiplėtė mokinių savivaldos institucijų, visuomeninių organizacijų veikla ir indėlis organizuojant mokinių laisvalaikį.
Mokinių užimtumas neformaliojo švietimo veikla bendrojo ugdymo mokyklose didėja. Nuo 2011–2012 mokslo metų iki 2015–2016 mokslo metų padidėjo 6,88 procento (žr. 23 pav.).
23 pav. Mokinių užimtumo kaita neformaliojo švietimo veikla bendrojo ugdymo mokyklose.
Kuo mažesnio amžiaus vaikai, tuo didesnis jų užimtumas neformaliojo švietimo veikla. Tai nestebina, nes mažesnio amžiaus vaikus lengviau pritraukti į būrelius, jie turi daugiau laisvo laiko ir noro visur dalyvauti, būti aktyvūs, tuo tarpu didesnieji pradeda galvoti apie tolesnio mokymosi ar veiklos galimybes, mažiau turi laiko, nes didėja mokymosi krūvis, ir todėl koncentruojasi ties asmeniniais savęs realizavimo tikslais. Lyginant dviejų mokslo metų rezultatus (žr. 24 pav.) matyti, kad daugiausiai neformaliojo švietimo užsiėmimus lanko mokiniai Kazlų Rūdos „Elmos“ mokykloje-darželyje, Jankų, Kazlų Rūdos pagrindinėse mokyklose. Mažiausiai neformaliojo švietimo užsiėmimus lanko Kazlų Rūdos Kazio Griniaus gimnazijoje.
24 pav. Mokinių užimtumas neformaliojo ugdymo būreliuose (proc.)
4. Mokinių vežiojimas.
Mokiniai į mokyklas vežiojami maršrutiniais autobusais, mokykliniais, geltonaisiais autobusais, traukiniais ir specialiuoju transportu.
2015–2016 mokslo metais pavežami 592 mokiniai, tai sudaro 40,69 procento visų mokyklas lankančių mokinių. 2014–2015 mokslo metais buvo pavežami 562 mokiniai, t.y. 37,14 procento visų mokinių. 2011–2012 mokslo metais buvo pavežama 564 mokinių, t.y. 32,71 procento visų mokinių. Pavežamų mokinių dalis didėja.
25 pav. Vežiojamų mokinių kaita (proc.)
Į mokyklas pavežami visi mokiniai gyvenantys kaime toliau kaip 3 km. nuo mokyklos.
5. Mokyklų tinklo efektyvumas.
Mokyklų tinklo efektyvumas yra susijęs su mokyklų dydžiais, mokyklų patalpų užpildymu, „tuščiomis“ mokymosi vietomis, klasių komplektų dydžiais, vidutinėmis vieno mokinio ugdymo išlaidomis. Mokyklose, kuriose neužpildomos patalpos, neracionaliai naudojamos lėšos.
Mokinių skaičiaus vidurkis klasėse pagal klasių grupes ne visur atitinka Mokinio krepšelio metodikoje (toliau tekste – Metodika) nustatytą mokinių skaičių klasėse, pagal kurį yra apskaičiuojamas Mokinio krepšelis.
Nuo 2012–2013 m. m., pradėjus komplektuoti mišrias priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo grupes, vaikų skaičius grupėse atitinka Metodikoje nustatytą vaikų skaičių (žr. 26 pav.), tik 2015–2016 m. m. miesto tipo mokyklose vaikų skaičiaus vidurkis truputį mažesnis nei nustatytas Metodikoje.
26 pav. Mokinių skaičiaus vidurkių priešmokyklinio ugdymo grupėse kaita.
Kaimo tipo pagrindinėse mokyklose, kuriose mokosi iki 80 mokinių, 1–4 klasėse pagal Metodiką nustatytas 10 mokinių skaičiaus vidurkis klasėje. Kazlų Rūdos savivaldybės kaimo tipo pagrindinėse mokyklose 1–4 klasėse mokinių skaičiaus vidurkis mažėja ir neatitinka šio rodiklio (žr. 27 pav.).
Kaimo tipo gimnazijose, kuriose mokosi iki 300 mokinių, pagal Metodiką nustatytas mokinių skaičiaus vidurkis klasėje yra 15, Plutiškių gimnazijoje mokinių skaičiaus vidurkis didėja, tačiau tik 2015–2016 m. m. (žr. 27 pav.) atitinka Metodikoje nustatytą mokinių skaičiaus vidurkį.
Miesto tipo mokyklose 1–4 klasėse pagal Metodiką nustatytas mokinių skaičiaus vidurkis klasėje yra 22. Kazlų Rūdos miesto mokyklose mokinių skaičiaus vidurkis mažėja ir neatitinka nustatyto vidurkio (žr. 27 psl.).
27 pav. Mokinių skaičiaus vidurkių 1–4 klasėse kaita.
Kaimo tipo pagrindinėse mokyklose, kuriose mokosi iki 80 mokinių, pagal Metodiką nustatytas 10 mokinių skaičiaus vidurkis klasėje. Kazlų Rūdos savivaldybės kaimo tipo pagrindinėse mokyklose 5–8 klasėse mokinių skaičiaus vidurkis tik 2011–2012 m. m. atitiko nustatytą Metodikoje, o pastaraisiais metais mokinių skaičiaus vidurkis neatitinka šio rodiklio (žr. 28 pav.).
Kaimo tipo gimnazijose, kuriose mokosi iki 300 mokinių, pagal Metodiką nustatytas mokinių skaičiaus vidurkis klasėje yra 15, Plutiškių gimnazijoje mokinių skaičiaus vidurkis viršija nustatytą Metodikoje (žr. 28 pav.), tik 2014–2015 m. m. mokinių skaičiaus vidurkis buvo mažesnis nei nustatytas Metodikoje.
Miesto tipo mokyklose pagal Metodiką nustatytas mokinių skaičiaus vidurkis klasėje yra 25. Kazlų Rūdos miesto mokyklose tik 2015–2016 mokslo metais mokinių skaičiaus vidurkis atitiko nustatytą. Nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. reorganizavus Kazlų Rūdos „Elmos“ progimnaziją į mokyklą-darželį, mokinių skaičiaus vidurkis 5–8 klasėse didėja.
27 pav. Mokinių skaičiaus vidurkių 5–8 klasėse kaita.
Kaimo tipo pagrindinėse mokyklose, kuriose mokosi iki 80 mokinių, pagal Metodiką nustatytas 10 mokinių skaičiaus vidurkis klasėje. Kazlų Rūdos savivaldybės kaimo tipo pagrindinėse mokyklose 9–10 klasėse mokinių skaičiaus vidurkis neatitinka nustatyto Metodikoje ir kiekvienais metais mažėja (žr. 29 pav.).
Kaimo tipo gimnazijose, kuriose mokosi iki 300 mokinių, pagal Metodiką nustatytas mokinių skaičiaus vidurkis klasėje yra 18, Plutiškių gimnazijoje mokinių skaičiaus vidurkis viršija nustatytą Metodikoje (žr. 29 pav.). Duomenys pateikti neskaičiuojant suaugusiųjų klasių, kuriose mokinių skaičiaus vidurkis yra mažesnis negu nustatytas Metodikoje.
Miesto tipo mokyklose pagal Metodiką nustatytas mokinių skaičiaus vidurkis klasėje yra 25. Kazlų Rūdos miesto mokyklose mokinių skaičiaus vidurkis tik 2012–2013 m. m. atitiko nustatytą Metodikoje, kitais metais mokinių skaičiaus vidurkis neatitinka nustatyto vidurkio (žr. 29 pav.).
29 pav. Mokinių skaičiaus vidurkių 9–12 klasėse kaita.
Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl trūksta Mokinio krepšelio lėšų – per mažas mokinių skaičiaus vidurkis klasėse. Kai kuriose mokyklose šis trūkumas yra nuolatinis.
Antanavo, Bagotosios, Jankų pagrindinėse mokyklose, Ąžuolų Būdos UDC pagal Metodiką vidutinis mokinių skaičius klasėje turėtų būti 10, Plutiškių gimnazijoje 1–8 klasėse – 15, o 9–12 klasėse 18 mokinių, Kazlų Rūdos pradinėje mokykloje ir Kazlų Rūdos „Elmos“ mokykloje-darželyje pagal Metodiką nustatytas 22 mokinių skaičiaus vidurkis klasėje, o Kazlų Rūdos pagrindinėje ir Kazlų Rūdos Kazio Griniaus gimnazijoje – 25 mokiniai. Šiuos rodiklius neatitinka nei viena mokykla (žr. 30 pav.).
30 pav. Mokinių skaičiaus vidurkis klasėje.
2015–2016 m. m. savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose (išskyrus Kazlų Rūdos specialiąją mokyklą) yra 6 jungtiniai klasių komplektai. Antanavo ir Bagotosios pagrindinėse mokyklose, Kazlų Rūdos „Elmos“ mokyklos-darželio Ąžuolų Būdos UDC yra po 2 klasių komplektus po 2 klases (1–4 klasėse).
2015–2016 m. m. savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose, skaičiuojant pagal Mokinio krepšelio metodiką, yra 130 „tuščios“ mokymosi vietos (žr. 4 lentelė). Daugiausia „tuščių“ mokymosi vietų yra Jankų pagrindinėje mokykloje (25), Antanavo pagrindinėje mokykloje (26), Kazlų Rūdos „Elmos“ mokykloje-darželyje (47).
4 lentelė. Mokyklų sukomplektavimas.
Mokykla
Mokinių skaičius mokykloje
Rekomenduojamas mokinių skaičius mokykloje pagal MK
Kazio Griniaus gimnazija
297
213
Plutiškių gimnazija
222
206
Kazlų Rūdos pagrindinė mokykla
372
375
Kazlų Rūdos „Elmos“ mokykla-darželis
41
88
Kazlų Rūdos „Elmos“ mokyklos-darželio Ąžuolų Būdos UDC
16
20
Atanavo pagrindinė mokykla
54
80
Bagotosios pagrindinė mokykla
76
80
Jankų pagrindinė mokykla
75
100
Kazlų Rūdos pradinė mokykla
243
264
Mažinti „tuščių“ mokymosi vietų skaičių mokyklose, optimaliau išnaudoti patalpas, racionaliau naudoti mokymui ir mokymo aplinkai skiriamas lėšas įmanoma pertvarkant mokyklų tinklą.
31 pav. Vienam mokiniui skirta ugdymo lėšų.
2015 m. vienam mokiniui ugdymui skirtos lėšos svyruoja nuo 964 eurų iki 2695 eurų (žr. 31 pav.). Antanavo pagrindinėje mokykloje vienam mokiniui ugdymo lėšų skirta 2,8 karto daugiau negu Kazlų Rūdos pradinėje mokykloje ir 2,3 karto daugiau negu Kazlų Rūdos pagrindinėje mokykloje. Jankų pagrindinėje mokykloje vienam mokiniui ugdymo lėšų skirta 2,3 karto daugiau negu Kazlų Rūdos pradinėje mokykloje ir 2 kartus daugiau negu Kazlų Rūdos pagrindinėje mokykloje. Bagotosios pagrindinėje mokykloje vienam mokiniui ugdymo lėšų skirta 2 kartus daugiau negu Kazlų Rūdos pradinėje mokykloje ir 1,8 karto daugiau negu Kazlų Rūdos pagrindinėje mokykloje. Tai yra labai dideli skirtumai, kurie atsiranda dėl „tuščių“ mokymosi vietų finansavimo.
32 pav. Vienam mokiniui skirta aplinkos išlaikymo lėšų.
2015 m. vienam mokiniui skirtos aplinkos išlaikymo lėšos svyruoja nuo 342 eurų iki 929 eurų (žr. 32 pav.). Kazlų Rūdos „Elmos“ mokyklos-darželio vienam mokiniui aplinkos išlaikymo lėšų skirta 2,7 karto daugiau negu Kazlų Rūdos pagrindinėje mokykloje. Aplinkos išlaikymo lėšos skaičiuotos atsižvelgiant į bendrą vaikų skaičių (bendrasis, priešmokyklinis ir ikimokyklinis ugdymas).
Lietuvos laisvosios rinkos instituto duomenimis 2014 metais aplinkos išlaikymo lėšų vienam mokiniui Lietuvoje vidutiniškai buvo skiriama 725 eurų. Kazlų Rūdos savivaldybėje tik Kazlų Rūdos „Elmos“ mokykloje-darželyje šios lėšos yra didesnės, kitose mokyklose jos yra daug mažesnės.
33 pav. Vienam mokiniui skiriamos lėšos (MK ir aplinkos išlaikymui skiriamos lėšos).
Mokinio krepšelio ir aplinkos išlaikymo lėšų, skiriamų vienam mokiniui išlaikyti, svyravimai priklauso nuo mokyklos užpildomumo (žr. 33 pav.): kuo mokykloje daugiau „tuščių“ vietų, tuo didesnis mokinio krepšelio deficitas (finansuojamos „tuščios“ vietos).
6. Mokyklų vadovai ir mokytojai.
Švietimo sistemos gebėjimą padėti vaikams ir jaunuoliams pasirengti ateityje gyventi prisitaikant prie sparčios socialinės, ekonominės ir kultūrinės kaitos lemia mokytojų pajėgumas suvokti visuomenės poreikius ir su išsilavinimu siejamus lūkesčius. Todėl viena svarbiausių švietimo kokybės sąlygų yra mokytojų dalykinė ir profesinė kompetencija.
6.1. Kvalifikacija.
Mokytojų metodininkų dalis didėja (žr. 34 pav.), o kitų mokytojų – mažėja. Didžiausia dalis yra vyresniųjų mokytojų, mažiausia – neatestuotų mokytojų.
34 pav. Atestuotų ir neatestuotų mokytojų dalies kaita (proc.).
Bendrojo ugdymo mokyklų vadovų atestacija Kazlų Rūdos savivaldybėje vyksta vangiai. Neatestuotų vadovų dalis (žr. 35 pav.) yra pati didžiausia, tik pastaraisiais metais neatestuotų vadovų dalis sumažėjo, I vadybinę kategoriją įgijusių vadovų nėra, II vadybinę kategoriją turi tik 26,1 procento vadovų, o III vadybinę kategoriją įgijusių vadovų – 43,5 procento (žr. 35 pav.).
35 pav. Atestuotų ir neatestuotų mokyklos vadovų ir jų pavaduotojų dalies kaita (proc.).
Šie statistiniai duomenys rodo labai didelį atotrūkį tarp mokytojų ir vadovų atestacijos (žr. 34 ir 35 pav.). Neatestuotų mokytojų skaičius 2015–2016 m. m. sudaro 3 procentus, vadovų – 30,4 procento.
6.2. Amžius ir stažas.
Mokytojų pasiskirstymo pagal amžių ir darbo stažą tendencijos rodo pedagoginio personalo senėjimą (žr. 36 pav.). 2015–2016 m. m. mokytojų iki 29 metų dirba vos 5,3 procento, mokytojų nuo 30 iki 39 metų per pastaruosius penkerius metus sumažėjo 16,7 procento, o mokytojų, kuriems 50 ir daugiau metų nuo 2011–2012 m. m. padaugėjo 8,5 procento ir sudaro 41 procentą nuo bendro mokytojų skaičiaus (žr. 36 pav.).
36 pav. Mokytojų pasiskirstymas pagal amžių (proc.).
Dauguma mokytojų pedagoginį darbą dirba 15 ir daugiau metų, 2015–2016 m. m. tai sudaro net 76,9 procento, mokytojų, kurie dirba pedagoginį darbą iki 4 metų tik 6,5 procento (žr. 37 pav.).
37 pav. Mokytojų pasiskirstymas pagal pedagoginį darbo stažą (proc.).
Skaičiuojant vidutinį bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų amžių pagal dalykus, pastebėta, kad vidutinis mokytojų amžius yra 47 metai (žr. 38 pav.). Jauniausi yra dorinio ugdymo, informacinių technologijų mokytojai ir anglų k. vidutinis mokytojų amžius 42 metai. Vyriausi rusų kalbos mokytojai vidutinis amžius 57,9 meto. Visų dalykų vidutinis mokytojų amžius yra didesnis negu 40 metų, rusų k., geografijos, technologijų, socialinių pedagogų ir logopedų vidutinis amžius virš 50 metų.
38 pav. Vidutinis bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų amžius pagal dalykus.
Skaičiuojant vidutinį bendrojo ugdymo mokyklų direktorių ir pavaduotojų ugdymui amžių, pastebėta, kad 2015–2016 mokslo metais daugumos amžius nuo 50 iki 54 metų, net 34,7 procento nuo bendro vadovų skaičiaus (žr. 39 pav.), daugiau nei 50 metų yra apie 48 procentai mokyklų direktorių ir pavaduotojų ugdymui.
39 pav. Direktorių ir pavaduotojų ugdymui pasiskirstymas pagal amžių (proc.).
6.3. Tinklo pertvarka 2012–2015 m.
2012 m. Kazlų Rūdos savivaldybėje buvo 9 bendrojo ugdymo mokyklos, 1 skyrius, teikiantis pradinį ugdymą, 1 ikimokyklinio ugdymo įstaiga, 2 neformaliojo švietimo įstaigos, 1 pedagoginė psichologinė tarnyba (žr. 5 lentelė).
5 lentelė. Įstaigų kaita 2012–2015 metais
Įstaigos tipas
2012 m.
2013 m.
2014 m.
2015 m.
Lopšeliai-darželiai
1
1
1
1
Pradinės mokyklos
1
1
1
1
Pradinio ugdymo skyriai
1
1
1
1
Mokykla-darželis
-
-
1
1
Progimnazijos
1
1
-
-
Pagrindinės mokyklos
4
4
4
4
Vidurinės mokyklos
1
1
-
-
Gimnazijos
1
1
2
2
Specialioji mokykla
1
1
1
1
Neformaliojo švietimo įstaigos
2
2
2
2
Pedagoginė psichologinė tarnyba
1
1
1
1
Iš viso
14
14
14
14
Iš viso per 4 metus pertvarkyta Kazlų Rūdos „Elmos“ progimnazija į mokyklą-darželį, Plutiškių vidurinėje mokykloje akredituota vidurinio ugdymo programa ir mokykla pertvarkyta į gimnaziją. Visose kaimiškose pagrindinėse mokyklose, Plutiškių gimnazijoje, Kazlų Rūdos pradinėje mokykloje įsteigtos mišrino priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo grupės, įsteigtos suaugusiųjų mokymosi klasės.
III. ESAMOS ŠVIETIMO BŪKLĖS PRIVALUMAI IR TRŪKUMAI
7. Stiprybės
7.1. pakankamas mokyklų kiekis;
7.2. mokyklos tenkina gyventojų poreikius pagal mokymo kalbas;
7.3. didėja atestuotų mokyklų vadovų skaičius;
7.4. mokykloms talkina Pedagoginė psichologinė tarnyba, teikianti pedagoginę ir psichologinę pagalbą;
7.5. sudarytos sąlygos vaikams lankyti priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo grupes;
7.6. visi kaime gyvenantys mokiniai pavežami į mokyklas;
7.7. daugėja mokinių užimtų neformaliojo švietimo veikla;
7.8. visos bendrojo ugdymo mokyklos dirba viena pamaina;
7.9. esamas bendrojo ugdymo mokyklų tinklas užtikrina didesnį mokinių saugumą;
7.10. sudarytos sąlygos suaugusiųjų mokymuisi.
8. Silpnybės
8.1. klasės formuojamos nesilaikant MK metodikos, daug „tuščių“ mokymosi vietų, trūksta MK lėšų;
8.2. įgijusių pagrindinį, vidurinį išsilavinimą mokinių dalis mažėja;
8.3. taupant MK lėšas, ne visose bendrojo ugdymo mokyklose specialiųjų poreikių mokiniams teikiama kvalifikuotų specialistų specialioji pedagoginė, psichologinė pagalba, nesteigiami arba mažinami pagalbos specialistų etatai;
8.4. savivaldybėje nesudarytos sąlygos mokytis mokymosi motyvacijos stokojantiems mokiniams;
8.5. apie 30 procentų bendrojo ugdymo mokyklų vadovų ir jų pavaduotojų ugdymui yra neatestuoti;
8.6. bendrojo ugdymo mokyklose dirba tik 5 procentai mokytojų, kurių amžius iki 29 metų, daugiau nei 41 procentas mokytojų, kurių amžius virš 50 metų, o vidutinis mokytojų amžius yra 47 metai;
8.7. virš 48 procentų mokyklų direktorių ir pavaduotojų ugdymui amžius yra 50 metų;
8.8. didėja paliktų kartoti kursą mokinių dalis.
9. Grėsmės
9.1. nebus užtikrinamas bendrojo ugdymo prieinamumas ir lygios galimybės;
9.2. susidarys tokia situacija, kad pritruks atskirų dalykų mokytojų, nes vienu metu išeis iš darbo daug mokytojų, o jaunų specialistų neateina;
9.3. negerės ugdymo kokybė ir sąlygos, nes lėšų trūkumas neleis mokyklų aprūpinti ne tik naujomis mokymo priemonėmis, bet ir atnaujinti senų, ugdymą individualizuoti, diferencijuoti, teikti pagalbą mokiniams;
9.4. pablogės mokyklos socialinis klimatas, dėl neteikiamos specialiosios pedagoginės, psichologinės pagalbos, nes daugumoje mokyklų tokių specialistų nėra;
9.5. pablogės mokymo kokybė, nes mokyklose bus vykdoma išgyvenimo politika, atitraukianti bendruomenių dėmesį nuo mokykloms keliamų tikslų ir uždavinių įgyvendinimo;
9.6. didės nesveika tarpmokyklinė konkurencija tarp mokyklų dėl mokinių, skatinanti mokyklas ne bendradarbiauti, o kovoti.
10. Galimybės
10.1. optimizavus mokyklų tinklą, mokinių skaičiaus vidurkis klasėse bus ne mažesnis už nustatytąjį Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikoje;
10.2. optimizavus mokyklų tinklą didės bendrojo ugdymo prieinamumas ir lygios galimybės įgyti kokybišką išsilavinimą;
10.3. sumažinus „tuščių“ mokymosi vietų skaičių, bus galima panaudoti MK lėšas ugdymo kokybei gerinti, pedagoginei, psichologinei pagalbai teikti, ugdymui diferencijuoti ir individualizuoti, mokytojų kvalifikacijai kelti;
10.4. optimizavus mokyklų tinklą sumažės mokyklų išlaikymo kaštai;
10.5. pasirinkus tinkamą mokyklų tinklo variantą mokyklos konkuruos siekdamos paslaugos kokybės.
IV. TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
11. Strateginis tikslas ir uždaviniai.
11.1. Strateginis tikslas – sudaryti sąlygas švietimo kokybei išsaugoti ir pagerinti racionaliai naudojant švietimui skirtas lėšas.
11.2. Uždaviniai
11.2.1. veiksmingiau panaudoti Mokinio krepšelio ir Savivaldybės mokyklų aplinkai išlaikyti skirtas lėšas ugdymo kokybei ir mokymo materialinei bazei gerinti;
11.2.2.gerinti pedagogų personalo kokybinę sudėtį, steigti visus reikiamus etatus mokinių psichologinei, socialinei pedagoginei, specialiajai pedagoginei ir specialiajai pagalbai teikti;
11.2.3.modernizuoti mokyklų ugdymo bazę, pasirūpinti saugiu mokinių vežiojimu.
V. MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS PRIORITETAI IKI 2020 METŲ
12.Kazlų Rūdos savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos prioritetai
12.1.lygių ugdymo(-si) galimybių miesto ir kaimo vaikams sudarymas;
12.2.veiksmingesnis ir racionalesnis Mokinio krepšelio ir mokyklų aplinkai išlaikyti skirtų lėšų naudojimas;
12.3.sąlygų specialiajai pagalbai teikti sudarymas švietimo įstaigose.
VI. MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS PAGRINDINIŲ REZULTATŲ RODIKLIAI
2014–2015 m. m.
2017–2018 m. m.
2019–2020 m. m.
90,38 procento mokinių įgijo pagrindinį išsilavinimą.
Ne mažiau kaip 93 procentai mokinių įgyja pagrindinį išsilavinimą.
Ne mažiau kaip 95 procentai mokinių įgyja pagrindinį išsilavinimą.
Išlaikė valstybinius brandos egzaminus 91,3 procento laikiusiųjų mokinių.
Valstybinius brandos egzaminus išlaiko ne mažiau kaip 92 procentai laikiusiųjų.
Valstybinius brandos egzaminus išlaiko ne mažiau kaip 93 procentai laikiusiųjų.
88,9 procento mokinių, išklausiusių 12 klasės kursą, įgijo vidurinį išsilavinimą.
Ne mažiau kaip 93 procentai mokinių, išklausiusių 12 klasės kursą, įgyja vidurinį išsilavinimą.
Ne mažiau kaip 95 procentai mokinių, išklausiusių 12 klasės kursą, įgyja vidurinį išsilavinimą.
Kursą kartoja 0,33 procento bendrojo ugdymo mokyklų mokinių.
Kursą kartoja ne daugiau kaip 0,25 procento bendrojo ugdymo mokyklų mokinių.
Kursą kartoja ne daugiau kaip 0,2 procento bendrojo ugdymo mokyklų mokinių.
Pašalinta iš bendrojo ugdymo mokyklų 0,13 procento mokinių.
Pašalinta iš bendrojo ugdymo mokyklų ne daugiau kaip 0,12 procento mokinių.
Pašalinta iš bendrojo ugdymo mokyklų ne daugiau kaip 0,1 procento mokinių.
Priešmokyklinio ugdymo grupėse mokyklai paruošiama 95,54 procento būsimų pirmokų.
Priešmokyklinio ugdymo grupėse mokyklai paruošiama ne mažiau kaip 100 procentų būsimų pirmokų.
Priešmokyklinio ugdymo grupėse mokyklai paruošiama ne mažiau kaip 100 procentų būsimų pirmokų.
100 procentų mokinių, gyvenančių toliau kaip 3 km nuo mokyklos, vežiojami į mokyklą ir atgal.
100 procentų mokinių, gyvenančių toliau kaip 3 km nuo mokyklos, vežiojami į mokyklą ir atgal.
100 procentų mokinių, gyvenančių toliau kaip 3 km nuo mokyklos, vežiojami į mokyklą ir atgal.
Skaičiuojant pagal Mokinio krepšelio metodiką, tuščių mokymosi vietų yra visose mokyklose.
Skaičiuojant pagal Mokinio krepšelio metodiką, tuščių mokymosi vietų yra ne daugiau kaip penkiose mokyklose.
Skaičiuojant pagal Mokinio krepšelio metodiką, tuščių mokymosi vietų yra ne daugiau kaip keturiose mokyklose.
97 procentai mokytojų yra atestuoti mokytojo metodininko, vyresniojo mokytojo ar mokytojo kvalifikacinei kategorijai.
Ne mažiau kaip 98 procentai mokytojų yra atestuoti eksperto, mokytojo metodininko, vyresniojo mokytojo ar mokytojo kvalifikacinei kategorijai.
Ne mažiau kaip 99 procentai mokytojų yra atestuoti eksperto, mokytojo metodininko, vyresniojo mokytojo ar mokytojo kvalifikacinei kategorijai.
70 procentų bendrojo ugdymo mokyklų vadovų įgiję II arba III vadybinę kategoriją.
Ne mažiau kaip 75 procentų bendrojo ugdymo mokyklų vadovų įgijusių I, II arba III vadybinę kategoriją.
Ne mažiau kaip 80 procentų bendrojo ugdymo mokyklų vadovų įgijusių I, II arba III vadybinę kategoriją.
VII. NUMATOMAS MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS VERTINIMAS
Eil. Nr.
Sprendimai
Socialinis poveikis
Ekonominis poveikis
1.
Optimalus švietimo įstaigų tinklo savivaldybėje suformavimas
Bendrasis išsilavinimas bus prieinamas visiems vaikams bei suaugusiesiems pagal jų gebėjimus ir pasirinktą mokymosi formą ar mokyklos tipą.
Švietimui skirtos lėšos panaudojamos racionaliau: § finansavimo lėšos, sumažinus tuščias mokymosi vietas, panaudojamos ugdymo kokybei ir mokymo bazei gerinti; § padidėjus mokyklų pastatų užpildymui sumažėja vieno mokinio mokymo išlaidos.
2.
Lygių mokymosi galimybių užtikrinimas
Visi vaikai turės sąlygas pasirengti mokyklai ir pradėti ją lankyti. Visiems, kuriems to reikia, bus teikiamas diferencijuotas ugdymas, psichologinė, socialinė pedagoginė, pedagoginė, specialioji pedagoginė pagalba. Darbo vietos netekę pedagogai turės naujas darbo vietas.
Mažės būtinumas mokėti bedarbio pašalpas, nes mokytojams sudaromos įdarbinimo galimybės, atleidžiant pensinio amžiaus žmones, organizuojant visuotiną priešmokyklinį ugdymą, plėtojant pagalbą mokiniams.
3.
Aukštesnės ugdymo kokybės užtikrinimas
Daugiau mokinių, įgijusių pagrindinį išsilavinimą, sėkmingai mokysis toliau, pagerės pagrindinės ir gimnazijos baigimo rezultatai. Daugiau mokytojų ir mokinių taikys ugdymo procese aktyvaus mokymo(si) metodus. Daugiau mokinių gebės savarankiškai mokytis, daugiau mokinių bus pasirengę studijuoti aukštosiose mokyklose.
Pagerėjus ugdymo kokybei, sumažės mokinių, kartojančių kursą, ir bus sutaupomos lėšos.
4.
Švietimo aprūpinimo gerinimas
Užtikrinamos palankios ugdymo(-si) sąlygos. Mokiniai turės daugiau modernių mokymo priemonių
Mokyklų sutaupytos lėšos panaudojamos ugdymo poreikių tenkinimui.
__________
Kazlų Rūdos savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 metų bendrojo plano
1 priedas
KAZLŲ RŪDOS SAVIVALDYBĖS BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ STEIGIMO, REORGANIZAVIMO, LIKVIDAVIMO PERTVARKYMO IR STRUKTŪRINIŲ PERTVARKYMŲ 2016–2020 METŲ PLANAS
Eil. Nr.
Mokyklos pavadinimas
Mokyklos vykdomos švietimo programos 2015–2016 m. m.
Mokyklos steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ir struktūrinių pertvarkymų būdai ir etapai
Mokyklos pavadinimas po reorganizavimo, pertvarkymo, struktūrinių pertvarkymų
Mokyklos tipas, vykdomos programos po reorganizavimo, pertvarkymo, struktūrinių pertvarkymų
1.
2.
3.
4.
5.
6.
1.
Kazlų Rūdos Kazio Griniaus gimnazija
Pagrindinio ugdymo antrosios dalies ir vidurinio ugdymo programos
-
Kazlų Rūdos Kazio Griniaus gimnazija
Gimnazija Pagrindinio ugdymo antrosios dalies ir vidurinio ugdymo programos
2.
Plutiškių gimnazija
Ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ugdymo pirmosios ir antrosios dalies ir vidurinio ugdymo programos. Suaugusiųjų pradinio, pagrindinio ugdymo pirmosios ir antrosios dalies ir vidurinio ugdymo programos
-
Plutiškių gimnazija
Gimnazija Ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ugdymo pirmosios ir antrosios dalies ir vidurinio ugdymo programos. Suaugusiųjų pradinio, pagrindinio ugdymo pirmosios ir antrosios dalies ir vidurinio ugdymo programos
3.
Kazlų Rūdos pagrindinė mokykla
Pagrindinio ugdymo pirmosios ir antrosios dalies programos
Nuo 2018 m. sausio 1 d. pakeičiamas mokyklos pavadinimas.
Kazlų Rūdos Prano Dovydaičio pagrindinė mokykla
Pagrindinė mokykla Pagrindinio ugdymo pirmosios ir antrosios dalies programos
4.
Kazlų Rūdos „Elmos“ mokykla-darželis Kazlų Rūdos „Elmos“ mokyklos-darželio Ąžuolų Būdos universalus daugiafunkcis centras
Ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ugdymo programos Ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ugdymo programos
-
Kazlų Rūdos „Elmos“ mokykla-darželis Kazlų Rūdos „Elmos“ mokyklos-darželio Ąžuolų Būdos universalus daugiafunkcis centras
Pradinė mokykla Ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ugdymo programos Ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ugdymo programos
5.
Antanavo pagrindinė mokykla
Ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ugdymo pirmosios ir antrosios dalies programos
-
Antanavo pagrindinės mokykla
Pagrindinė mokykla Ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo pirmosios ir antrosios dalies programos.
6.
Bagotosios pagrindinė mokykla.
Ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo pirmosios ir antrosios dalies programos
-
Bagotosios pagrindinė mokykla
Pagrindinė mokykla Ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo pirmosios ir antrosios dalies programos
7.
Jankų pagrindinė mokykla
Ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo pirmosios ir antrosios dalies programos.
-
Jankų pagrindinė mokykla
Pagrindinė mokykla Ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo pirmosios ir antrosios dalies programos
8.
Kazlų Rūdos pradinė mokykla
Ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programos
-
Kazlų Rūdos pradinė mokykla
Pradinė mokykla Ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programos
9.
Kazlų Rūdos specialioji mokykla
Pradinio, pagrindinio ugdymo antrosios dalies ir vidurinio ugdymo programos
Nuo 2018 m. sausio 1 d. pakeičiamas mokyklos pavadinimas ir atliekama vidaus struktūros pertvarka – vykdomas priešmokyklinis ugdymas.
Kazlų Rūdos „Saulės“ mokykla
Pagrindinė mokykla Priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ugdymo pirmosios ir antrosios dalies ir socialinių įgūdžių programos
_______________________
Priedo pakeitimai
Nr. TS V(27)-2889, 2017-10-04, paskelbta TAR 2017-10-06, i. k. 2017-15903
Nr. TS V(29)-2911, 2017-11-29, paskelbta TAR 2017-11-30, i. k. 2017-19009
Kazlų Rūdos savivaldybės bendrojo ugdymo
mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 metų bendrojo plano
2 priedas
MOKYTOJŲ KVALIFIKACIJŲ ATNAUJINIMO IR ĮDARBINIMO PLANAS
I.BENDROSIOS NUOSTATOS
Mokytojų kvalifikacijų atnaujinimo ir įdarbinimo planas (toliau tekste – Planas) parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 48 straipsniu, 2011 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 768 „Dėl mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“ 35.2. punktu, Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. V-1680 patvirtintu Mokytojų priėmimo ir atleidimo iš darbo tvarkos aprašu.
Plano tikslas – mokytojų, netenkančių darbo dėl mokyklų tinklo pertvarkos, įdarbinimo galimybių paieška.
Mokyklos vadovas mokytojus priima ir atleidžia Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.
Užtikrinamas informacijos apie laisvas mokytojo pareigybes viešinimas. Informacija skelbiama mokyklos internetinėse svetainėse.
Įgyvendinant Planą laikomasi viešumo ir skaidrumo principo.
II. SITUACIJOS ANALIZĖ
Vadovaujantis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis, Planą privalo rengti mokyklos steigėjas, tačiau jis neturi teisinių galimybių įdarbinti mokytoją. Vadovaujantis Mokytojų priėmimo ir atleidimo iš darbo tvarkos aprašu, į darbą mokytojus priima mokyklos vadovas atrankos būdu (pokalbis).
Siekiant numatyti mokytojų įdarbinimo galimybes surinkti duomenys apie Kazlų Rūdos savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose dirbančius mokytojus ir atlikta analizė.
Švietimo informacinių technologijų centro duomenimis Kazlų Rūdos savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose 2015–2016 m. m. buvo 227 pedagoginiai darbuotojai, 2014–2015 m. m. – 231, 2013–2014 m. m. – 253. Dėl mokinių skaičiaus mažėjimo mokytojų skaičius taip pat mažėja.
Pedagogų amžiaus vidurkis Kazlų Rūdos savivaldybėje yra 47 metai.
III.VEIKSMŲ KOORDINAVIMAS
Eil. Nr.
Priemonė
Atsakingas
Įgyvendinimo laikas
1.
Teikiamas Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Švietimo skyriui mokytojų, galinčių netekti pedagoginio krūvio dėl mokyklų tinklo pertvarkos, sąrašas.
Bendrojo ugdymo mokyklų vadovai
Kiekvienais metais vasario mėn.
2.
Sudaroma (gavus informaciją iš bendrojo ugdymo mokyklų vadovų) mokytojų, netenkančių pedagoginio darbo dėl mokyklų tinklo pertvarkos, duomenų bazė.
Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Švietimo skyrius
Kiekvienais metais kovo mėn.
3.
Teikiama informacija Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Švietimo skyriui apie laisvas mokytojo pareigybes bendrojo ugdymo mokyklose.
Bendrojo ugdymo mokyklų vadovai
Kiekvienais metais iki birželio mėn. 10 d.
4.
Informacija apie laisvą mokytojo pareigybę skelbiama mokyklos interneto svetainėje.
Bendrojo ugdymo mokyklų vadovai
Kasmet nuo birželio 15 d. iki rugpjūčio 31 d.
5.
Esant mokytojų laikinam nedarbingumui pavadavimą skirti mokytojams, netekusiems darbo dėl tinklo pertvarkos.
Bendrojo ugdymo mokyklų vadovai
Visus metus
6.
Vykdoma perkvalifikavimo studijų sklaida (gretutinėms specialybėms įsigyti).
Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Švietimo skyrius
Visus metus
____________________________
Kazlų Rūdos savivaldybės bendrojo ugdymo
mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 metų bendrojo plano
3 priedas
MOKINIŲ VEŽIOJIMO UŽTIKRINIMO PLANAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
Mokinių vežiojimo užtikrinimo planas (toliau tekste – Planas) parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo 6 straipsniu, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 36 straipsnio 1 dalimi, Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintais Kazlų Rūdos savivaldybės teritorijoje esančių mokyklų ir Kazlų Rūdos savivaldybės Sporto centro mokinių važiavimo išlaidų kompensavimo ir Kazlų Rūdos savivaldybės mokyklų mokyklinių autobusų naudojimo tvarkos aprašais.
Plano tikslas – užtikrinti reorganizuotų mokyklų mokinių, gyvenančių toliau kaip 3 km nuo mokyklos, vežiojimą.
II. SITUACIJOS ANALIZĖ
Kazlų Rūdos savivaldybėje 2015–2016 m. m. į bendrojo ugdymo mokyklas pavežami 592 mokiniai. Pagrindinis mokinių srautas mokyklas pasiekia maršrutiniu transportu ir mokykliniais autobusais. Į mokyklas pavežami visi mokiniai gyvenantys kaime toliau kaip 3 km. nuo mokyklos.
Pertvarkant Kazlų Rūdos savivaldybės mokyklų tinklą, bus reguliuojami mokinių srautai, sudarant sąlygas mokiniams judėti tarp skirtingų bendrojo ugdymo mokyklų tipų, sudarytos sąlygos mokytis arčiau gyvenamosios vietos esančioje mokykloje mokiniams pagal pradinio ugdymo programą, bus sprendžiama ugdymo kokybės problema mokiniams, gyvenantiems kaime.
III. VEIKSMŲ KOORDINAVIMAS
Eil. Nr.
Priemonė
Atsakingas
Įgyvendinimo laikas
1.
Teikiamas Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Švietimo skyriui mokinių pavėžėjimo poreikis.
Bendrojo ugdymo mokyklų vadovai
Iki kiekvienų metų rugsėjo 10 d.
2.
Peržiūrimi (gavus informaciją iš bendrojo ugdymo mokyklų vadovų) autobusų maršrutai, vežiojimo būdai, pagal poreikį koreguojami eismo tvarkaraščiai.
Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Ūkio ir Švietimo skyriai
Kiekvienų mokslo metų pradžioje
3.
Kiekvienų metų rugsėjo mėnesį mokyklų direktoriai, suderinę su Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Švietimo skyriumi, patvirtina mokyklinių autobusų maršrutus.
Bendrojo ugdymo mokyklų vadovai, Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Švietimo skyrius
Iki kiekvienų metų rugsėjo 10 d.
4.
Teikiamos paraiškos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai dėl geltonųjų autobusų skyrimo
Kazlų Rūdos savivaldybės administracija Švietimo skyrius
Kiekvienais metais sausio – balandžio mėn.
5.
Skiriamos Kazlų Rūdos savivaldybės biudžeto lėšos mokinių važiavimo išlaidų kompensavimui, mokyklinių autobusų išlaikymui.
Kazlų Rūdos savivaldybės administracija
Kiekvienais metais
6.
Įgyvendinamos kelių eismo taisyklių nuostatos, siekiant užtikrinti saugų mokinių vežimą
Kazlų Rūdos savivaldybės administracija, Bendrojo ugdymo mokyklų vadovai
Visus metus
______________________
Pakeitimai
1.
Kazlų Rūdos savivaldybės taryba, Sprendimas
Nr. TS V(27)-2889, 2017-10-04, paskelbta TAR 2017-10-06, i. k. 2017-15903
Dėl Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos 2016-03-16 sprendimo Nr. TS V(11)-2533 „Dėl Kazlų Rūdos savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 metų bendrojo plano patvirtinimo“ pakeitimo
2.
Kazlų Rūdos savivaldybės taryba, Sprendimas
Nr. TS V(29)-2911, 2017-11-29, paskelbta TAR 2017-11-30, i. k. 2017-19009
Dėl Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos 2016-03-16 sprendimo Nr. TS V(11)-2533 „Dėl Kazlų Rūdos savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 metų bendrojo plano patvirtinimo“ pakeitimo