DĖL KLAIPĖDOS MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS DIREKTORIAUS 2022 M. RUGPJŪČIO 18 D. ĮSAKYMO NR. AD1-1044 „DĖL KLAIPĖDOS MIESTO SAVIVALDYBĖS BIUDŽETINIŲ SPORTO MOKYMO ĮSTAIGŲ SPORTINIO UGDYMO ORGANIZAVIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO“ pake

<Data> Nr

Suvestinė redakcija nuo 2024-09-27

Įsakymas paskelbtas: TAR 2024-09-17, i. k. 2024-16291

KLAIPĖDOS MIESTO SAVIVALDYBĖS

ADMINISTRACIJOS DIREKTORIUS

ĮSAKYMAS

DĖL KLAIPĖDOS MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS DIREKTORIAUS 2022 M. RUGPJŪČIO 18 D. ĮSAKYMO NR. AD1-1044 „DĖL KLAIPĖDOS MIESTO SAVIVALDYBĖS BIUDŽETINIŲ SPORTO MOKYMO ĮSTAIGŲ SPORTINIO UGDYMO ORGANIZAVIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO“ pakeItimo

2024 m. rugsėjo 16 d. Nr. AD1-816

Klaipėda

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 34 straipsnio 1 dalimi

1. Pakeičiu Klaipėdos miesto savivaldybės biudžetinių sporto mokymo įstaigų sportinio ugdymo organizavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu Nr. AD1-1044 „Dėl Klaipėdos miesto biudžetinių sporto mokymo įstaigų sportinio ugdymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir jį išdėstau nauja redakcija (pridedama).

2. Nustatau, kad šis įsakymas skelbiamas Teisės aktų registre ir Klaipėdos miesto savivaldybės interneto svetainėje.

Savivaldybės administracijos direktorius Andrius Žukas

PATVIRTINTA

Klaipėdos miesto savivaldybės

administracijos direktoriaus

2022 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu Nr. AD1-1044

(Klaipėdos miesto savivaldybės

administracijos direktoriaus

2024 m. rugsėjo 16 d. įsakymo Nr. AD1-816

redakcija)

Klaipėdos miesto savivaldybĖs BIUDŽETINIŲ SPORTO MOKYMO ĮSTAIGŲ SPORTINIO ugdymo ORGANIZAVIMO tvarkos aprašas

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Klaipėdos miesto savivaldybės biudžetinių sporto mokymo įstaigų sportinio ugdymo organizavimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato savivaldybės biudžetinių įstaigų (toliau – Įstaigos), įgyvendinančių neformalųjį ir vaikų su negalią sportinį ugdymą, formalųjį švietimą papildantį sportinį ugdymą, sportinio ugdymo organizavimą.

2. Aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos sporto įstatymu, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. V-976 „Dėl Sportinio ugdymo organizavimo rekomendacijų tvirtinimo“ (toliau – ŠMSM rekomendacija), Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu, 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) ir kitais teisės aktais.

3. Apraše vartojamos sąvokos

3.1. Aukšto meistriškumo sportas – asmens fizinės veiklos forma jaunučių, jaunių, jaunimo ir suaugusiųjų, išskyrus veteranus, amžiaus grupėse (pagal tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos ar paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams (pasaulio ar Europos) vadovaujančios organizacijos nustatytus amžiaus reikalavimus), kai pagal tam tikras taisykles varžantis su kitais asmenimis (individualiai arba komandoje) aukšto meistriškumo sporto varžybose (prireikus pasitelkiant gyvūnus ir (ar) technines priemones) siekiama nugalėti varžovus, taip pat veikla, kuria tobulinamos asmens fizinės ir psichinės savybės bei įgūdžiai, siekiant tinkamai pasirengti aukšto meistriškumo sporto varžyboms. Aukšto meistriškumo sportu taip pat laikoma asmens veikla, kuri, nors ir neatitinka nurodytų kriterijų, tačiau dėl susiklosčiusių tradicijų ar kitų aplinkybių visuotinai pripažįstama aukšto meistriškumo sportu.

3.2. Aukšto meistriškumo sporto treniruočių stovykla – aukšto meistriškumo sporto pratybų proceso dalis, kai vykdomas tikslingas ir apibrėžtos trukmės sportininko rengimas, siekiant įvertinti sportininko pasiektą parengtumo lygį ir šį lygį pakelti prieš konkrečias aukšto meistriškumo sporto varžybas.

3.3. Aukšto meistriškumo sporto varžybos – sporto šakos federacijos, kuri yra tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos narė, arba jos įgalioto juridinio asmens organizuojamas jaunučių, jaunių, jaunimo ar suaugusiųjų, išskyrus veteranus, amžiaus grupės sporto renginys, įtrauktas į sporto šakos federacijos oficialų sporto renginių kalendorių, arba tarptautinės aukšto meistriškumo sporto varžybos, įtrauktos į tarptautinės sporto šakos federacijos oficialų sporto renginių kalendorių, ar tarptautinių subjektų organizuojamos tarptautinės aukšto meistriškumo sporto varžybos, įtrauktos į tarptautinės sporto šakos federacijos oficialų sporto renginių kalendorių, vykdomi pagal iš anksto paskelbtus nuostatus ir tarptautinės nevyriausybinės sporto organizacijos ar sporto šakos federacijos patvirtintas sporto šakos (šakų) taisykles (tiek, kiek tai neprieštarauja tarptautinės sporto šakos federacijos patvirtintoms taisyklėms).

3.4. Diskvalifikacija – viena iš taikomų nuobaudų pažeidus Antidopingo taisykles; sportininkui ar treneriui VšĮ Lietuvos antidopingo agentūros (toliau – Agentūra) sprendimu nustatytą laikotarpį neleidžiama dalyvauti jokiose varžybose ar sportinėje veikloje, kaip tai numatyta Antidopingo taisyklėse.

3.5. Formalųjį švietimą papildančio sportinio ugdymo programa – atskirų sporto šakų programa, kuria siekiama suteikti ir sistemingai gilinti ugdytinio pasirinktos sporto šakos žinias, ugdyti gebėjimus ir formuoti įgūdžius, plėtoti sporto ir bendrąsias kompetencijas, siekti aukšto sportinio meistriškumo pradinio rengimo, meistriškumo ugdymo, meistriškumo tobulinimo, aukšto meistriškumo etapais.

3.6. Meistriškumo pakopa – ugdytinio sportinio meistriškumo lygį pagal sporto varžybose užimtą vietą arba pasiektą rezultatą apibrėžiančių rodiklių grupė.

3.7. Neformaliojo sportinio ugdymo programa – programa, kuria siekiama ugdyti vaiko gyvenimo įgūdžius, asmenines, socialines ir kitas bendrąsias kompetencijas panaudojant sportą kaip priemonę.

3.8. Sportinio ugdymo planas – Įstaigos vykdomų sportinio ugdymo ar sporto ugdymo programų įgyvendinimo aprašas, parengtas vadovaujantis Aprašu ir kitais švietimą, fizinį aktyvumą ir sportą reglamentuojančiais teisės aktais.

3.9. Sporto šakos disciplina – atitinkamos tarptautinės sporto (šakos) federacijos išskirta sporto šakos dalis, kuri apima vieną arba keletą sporto šakos rungčių.

3.10. Tarifikavimo komisija (toliau – Komisija) – Įstaigos direktoriaus įsakymu patvirtinta komisija, kuri nustato Įstaigos treneriams skiriamų ugdymo valandų skaičių per savaitę. Komisija savo veikloje vadovaujasi Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais bei Aprašu.

4. Kitos Apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, Lietuvos Respublikos sporto įstatyme ir kituose teisės aktuose vartojamas sąvokas.

5. Aprašas reglamentuoja asmenų priėmimą į Įstaigą, sportinio ugdymo grupių sudarymą, ugdytinių sportinių pasiekimų vertinimą, sportinio ugdymo trukmę ir apimtį, trenerių tarifikavimą, sportinio ugdymo plano rengimą ir derinimą bei nurodo kitus sportinio ugdymo ypatumus.

II SKYRIUS

ASMENŲ PRIĖMIMAS IR ŠALINIMAS

6. Informacija apie Įstaigos vykdomas programas, priėmimo sąlygas, laisvas vietas grupėse bei renkamas grupes skelbiama Įstaigos interneto svetainėje.

7. Prašymų registraciją (forma – 8 priedas), asmenų priėmimą arba atleidimą vykdo Įstaigos direktorius arba jo įgaliotas asmuo. Registracija galioja einamiesiems mokslo metams.

8. Į Įstaigą gali būti priimami vaikai ir jaunuoliai, priklausomai nuo sporto šakos, nuo 5 iki 19 metų, asmenys su negalia iki 21 metų (jeigu atstovauja miestui oficialiose varžybose, – iki 29 metų). Sportininkai, sulaukę 19 ir daugiau metų ir siekiantys sportuoti Įstaigoje, turi atitikti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos patvirtintus sportininkų, sulaukusių 19 ir daugiau metų, ugdymo Klaipėdos miesto biudžetinėse sporto mokymo įstaigose atrankos kriterijus ir sąlygas. Sportininkų, sulaukusių 19 ir daugiau metų, priėmimas sportuoti Įstaigoje derinamas su Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Kultūros, sporto ir turizmo departamento Sporto, jaunimo ir bendruomeninių reikalų skyriumi (toliau – Skyrius).

9. Dėl sportininkų, kurie yra sulaukę 19 ir daugiau metų, Įstaiga su nacionalinės sporto šakos federacija raštu suderina sportininko ugdymo planą ir finansavimo klausimus.

10. Sportininkams, kuriems 19 metų sukanka sportinio ugdymo metais, sudaroma galimybė užbaigti tais sportinio ugdymo metais sportinio ugdymo programą.

11. Prašymai dėl vaikų ir sportininkų priėmimo

11.1. į pradinio rengimo, fizinio aktyvumo-sveikatingumo, neformaliojo bei vaikų su negalia ugdymo grupes Įstaigoje teikiami Įstaigos direktoriaus nustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki rugsėjo 30 d. Jei yra laisvų vietų grupėje, priėmimas į ugdymo grupes vykdomas ištisus mokslo metus;

11.2. į meistriškumo ugdymo, meistriškumo tobulinimo, technikos tobulinimo ir aukšto meistriškumo laisvas vietas grupėse priimami atitinkamo amžiaus sportininkai, vadovaujantis Aprašo 3, 4 ir 9 prieduose nustatytais reikalavimais.

12. Tėvai (globėjai, rūpintojai), pageidaujantys, kad vaikas ugdytųsi Įstaigoje, pateikia

12.1. prašymą, kuriame nurodoma

12.1.1. vaiko (asmens) vardas, pavardė, gimimo data, gyvenamoji vieta;

12.1.2. tėvų (globėjų, rūpintojų) adresas, telefonas ir elektroninio pašto adresas;

12.1.3. sporto šaka, pagal kurią norėtų mokytis vaikas;

12.2. pažymą iš sporto įstaigos, kurioje buvo ugdomas, apie vaikui suteiktą galiojančią meistriškumo pakopą.

13. Prašymai dėl priėmimo registruojami Prašymų registre, kuriame nurodomi šie duomenys

13.1. eilės numeris;

13.2. teikiančio prašymą asmens vardas, pavardė;

13.3. vaiko vardas, pavardė, gimimo data, mokymo įstaiga;

13.4. gyvenamosios vietos adresas, kontaktiniai duomenys (telefono numeris, elektroninio pašto adresas ir kt.);

13.5. prašymo padavimo data;

13.6. pageidaujama programa;

13.7. žyma apie priėmimą ar nepriėmimą;

13.8. kita Įstaigai reikalinga informacija.

14. Priėmimo į Įstaigą metu gali būti organizuojama atranka – sportinių gebėjimų patikrinimas pagal Įstaigoje numatytą tvarką. Atranką atlieka Įstaigos direktoriaus paskirtas treneris ar trenerių komisija.

15. Pradinio rengimo, fizinio aktyvumo-sveikatingumo, neformaliojo ugdymo ar vaikų su negalia grupėse ugdytis pirmumo teisę turi Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje gyvenantys asmenys arba besimokantys bendrojo ugdymo mokyklose Klaipėdos mieste.

16. Asmenų priėmimas į Įstaigą, šalinimas ir atleidimas iš Įstaigos įforminamas Įstaigos direktoriaus įsakymu.

17. Ugdymo sutartis (toliau – Sutartis) (forma – 2 priedas) sudaroma ne vėliau kaip pirmą ugdymo dieną. Sutartis, sudaryta dviem egzemplioriais, pasirašoma Įstaigos direktoriaus ir prašymo teikėjo. Vienas Sutarties egzempliorius įteikiamas prašymą pateikusiam asmeniui, kitas lieka Įstaigoje.

18. Sutartis registruojama Sutarčių registracijos knygoje (registre).

19. Ne vėliau kaip iki einamųjų metų spalio 1 d. priimti į Įstaigą ugdytiniai užfiksuojami Švietimo informacinių technologijų centro (toliau – ITC) Mokinių duomenų registre. Per mokslo metus ITC Mokinių duomenų registre duomenys tikslinami mėnesį laiko nuo Įstaigos direktoriaus pasirašyto įsakymo dėl priėmimo, šalinimo ar atleidimo iš Įstaigos.

III SKYRIUS

SPORTINIO UGDYMO YPATUMAI

20. Įstaiga įgyvendina formalųjį švietimą papildančio sportinio ugdymo ir neformaliojo sportinio ugdymo programas pagal plėtojamas sporto šakas (Aprašo 3, 4 ir 9 priedai).

21. Pagal formalųjį švietimą papildančio sportinio ugdymo programas ugdyti priimami sportininkai turi būti gavę Sporto medicinos centro pažymą, kad yra sveiki ir gali treniruotis, išskyrus pradinio rengimo grupių vaikus, kurie turi būti pasitikrinę sveikatą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje.

22. Pagal formalųjį švietimą papildančio sportinio ugdymo programas ugdomų sportininkų sveikatos būklė turi būti periodiškai tikrinama Sporto medicinos centre. Sveikatos tikrinimo reikalavimus sportininkams, periodiškumą ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras.

23. Pagal neformaliojo, fizinio aktyvumo-sveikatingumo ir sportininkų su negalia sportinio ugdymo programą ugdomi asmenys vieną kartą per metus turi būti pasitikrinę sveikatą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje.

24. Sportinio ugdymo metu dėl traumos ar ligos (esant sveikatos priežiūros įstaigos pažymai) formalųjį švietimą papildančio sportinio ugdymo atskirų sporto šakų ir (arba) sporto šakų disciplinų programų pradinio rengimo etapo ugdymo grupėje ugdytinių skaičius gali sumažėti 3 ugdytiniais, meistriškumo ugdymo etapo ugdymo grupėje – 2 ugdytiniais, o meistriškumo tobulinimo etapo ugdymo grupėje – 1 ugdytiniu, tačiau ne ilgiau kaip iki kitų mokslo metų pradžios. Plaukimo sporto šakos ugdytinių skaičius gali būti mažinimas pagal Aprašo 9 priede numatytas sąlygas.

25. Vietoje į sporto mokyklą, sporto gimnaziją mokytis pagal specializuoto sportinio ugdymo krypties programą vieno išvykusio ugdytinio į formalųjį švietimą papildančio sportinio ugdymo grupę gali būti įtrauktas vienas Aprašo 3 ir 4 prieduose nurodytus žemesnės meistriškumo pakopos rodiklius atitinkantis ugdytinis, tačiau ne ilgiau kaip iki kitų mokslo metų pradžios. Plaukimo sporto šakos grupių formavimas reglamentuojamas Aprašo 9 priede.

26. Dviračių sporto šakos ir (arba) disciplinos sportinių grupių ugdytiniai turi būti supažindinti su Kelių eismo taisyklėmis Įstaigos vadovo nustatyta tvarka.

27. Agentūrai priėmus sprendimą diskvalifikuoti sportininką, Įstaiga nutraukia Sutartį su ugdytiniu.

IV SKYRIUS

SPORTINIO UGDYMO GRUPIŲ SUDARYMAS, perkėlimas

28. Skyriui paprašius, Įstaigos direktorius teikia informaciją apie esamų ir planuojamų grupių, sportininkų, valandų ir varžybų bei stovyklų skaičiaus poreikį (forma – 1 priedas) ateinantiems mokslo metams.

29. Grupių komplektavimas

29.1. meistriškumo ugdymo, technikos tobulinimo, fizinio aktyvumo-sveikatingumo, pradinio rengimo, neformaliojo ir vaikų su negalia grupės turi būti sukomplektuojamos iki spalio 1 d.;

29.2. aukšto meistriškumo grupės formavimas vykdomas Įstaigos vadovo patvirtinta tvarka ir terminais ir turi atitikti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos patvirtintus sportininkų, sulaukusių 19 ir daugiau metų, ugdymo Klaipėdos miesto biudžetinėse sporto mokymo įstaigose atrankos kriterijus. 12–18 metų sportininkai, besitreniruojantys mini centre pagal Lietuvos plaukimo federacijos normatyvus (toliau – LTU1), ir 12–18 metų sportininkų pamaina, kurie treniruojasi mini centre pagal Lietuvos plaukimo federacijos normatyvus (toliau – LTU2), grupės formuojamos pagal Aprašo 9 priede numatytas sąlygas.

30. Sportinio ugdymo grupės sudaromos pagal sportininko meistriškumo pakopų rodiklius, nurodytus Aprašo 3 ir 4 prieduose, plaukimo sporto šakos– pagal Aprašo 9 priede numatytus normatyvus.

31. Atsižvelgiant į sporto šakos specifiką bei Įstaigos galimybes, papildomai gali būti įrašoma į pradinio rengimo (toliau – PR) grupę ne daugiau kaip 8 ugdytiniai, į meistriškumo ugdymo (toliau – MU) ir meistriškumo tobulinimo (toliau – MT) grupes ne daugiau kaip po 6 ugdytinius, kurie gali neatitikti nustatytų kriterijų (amžiaus ir (ar) meistriškumo pakopos (toliau – MP) rodiklių). Atsižvelgiant į sporto šakos specifiką papildomai gali būti įrašytas į aukšto meistriškumo (toliau – AM) grupę 2 ugdytiniai, kurie atitinka Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos patvirtintus atrankos kriterijus. Sudarant formalųjį švietimą papildančio sportinio ugdymo atskirų sporto šakų ir (arba) sporto šakų disciplinų programų MU arba MT etapo ugdymo grupę vietoje Aprašo 3 ir 4 prieduose nurodyto vieno ugdytinio į grupę gali būti įtraukti du viena pakopa žemesnės meistriškumo pakopos rodiklius atitinkantys ugdytiniai. Vienoje grupėje aukštesnę meistriškumo pakopą turinčio ugdytinio keitimas žemesnes meistriškumo pakopas turinčiais ugdytiniais galimas tik vieną kartą.

32. Jeigu jaunesnio amžiaus ugdytinis atitinka Aprašo 3 ir 4 prieduose nurodytos aukštesnės meistriškumo pakopos rodiklius, jis gali būti įtrauktas į vyresnio amžiaus sportinio ugdymo grupę.

33. Grupės ar sportininkai, neįvykdę meistriškumo lygio (pakopų) reikalavimų, Įstaigos direktoriaus įsakymu gali būti perkelti į neformaliojo ugdymo ar fizinio aktyvumo-sveikatingumo grupę.

34. Sportinio ugdymo grupė gali būti sudaryta iš vienos lyties mokinių arba būti mišri.

35. Įgyvendinant neformaliojo vaikų sportinio ugdymo programas vaikų skaičius grupėje turi būti ne mažesnis kaip 12 vaikų, per metus gali sumažėti iki 8 vaikų. Vaikų su negalia skaičius grupėje turi būti nuo 4 iki 8 asmenų. Plaukimo sporto šakos vaikų skaičius grupėje nustatomas pagal Aprašo 9 priede numatytas sąlygas.

36. Treneris prie sportinio ugdymo grupės gali formuoti 1 neformaliojo ugdymo grupę. Šis punktas negalioja plaukimo sporto šakai.

37. Formalųjį švietimą papildančio sportinio atskirų sporto šakų ir (arba) sporto šakų disciplinų programų ugdymo grupės sudaromos mokslo metams. Naujos formalųjį švietimą papildančio sportinio atskirų sporto šakų ir (arba) sporto šakų disciplinų programų ugdymo grupės formavimas gali trukti ne ilgiau kaip 2 mėnesius. Neformaliojo, fizinio aktyvumo-sveikatingumo bei vaikų su negalia sportinio ugdymo grupės sudarymo procesas gali vykti nuolat.

38. Formalųjį švietimą papildančio sportinio ugdymo grupė laikoma nesuformuota, jeigu užsiėmimus mėnesį laiko lanko mažiau kaip 2/3 patvirtinto grupės ugdytinių skaičiaus. Nesuformavus grupių iki reikiamo vaikų skaičiaus, formavimas gali būti pratęsiamas, tačiau ne ilgiau kaip 1 mėnesį. Nesuformavus grupės iki reikiamo vaikų skaičiaus, ji išformuojama. Plaukimo sporto šakos grupės formuojamos pagal Aprašo 9 priedą, išskyrus meistriškumo pakopos rodiklį MP9, kurio sudarymas nurodytas Sportinio ugdymo organizavimo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu „Dėl Sportinio ugdymo organizavimo rekomendacijų tvirtinimo“. Plaukimo sporto šakai taip pat taikomas 1 mėnesio terminas grupių suformavimui; nesuformavus grupių, formuojamos jungtinės grupės pagal nustatytus kriterijus, sportininkų gebėjimus bei rezultatus, kitais atvejais ugdomasis procesas nukreipiamas į fizinio aktyvumo-sveikatingumo grupes.

V SKYRIUS

UGDYTINIŲ SPORTINIŲ PASIEKIMŲ VERTINIMAS

39. Pagal sportinio ugdymo programas ugdomų ugdytinių sportiniai pasiekimai vertinami mokslo metų pradžioje, sudarant sportinio ugdymo grupes, mokslo metų pabaigoje ir, esant poreikiui, bet kuriuo metu mokslo metais ir galioja iki einamųjų mokslo metų pabaigos.

40. Aprašo 3, 4 ir 9 prieduose nurodyti meistriškumo rodikliai, pasiekti olimpinėse žaidynėse, pasaulio ir Europos čempionatuose, galioja 5 metus nuo pasiekimo dienos; tarptautinėse suaugusiųjų, jaunimo ir jaunių amžiaus grupių aukšto meistriškumo sporto varžybose, Lietuvos Respublikos suaugusiųjų, jaunimo ir jaunių amžiaus grupių čempionatų varžybose – 3 metus nuo pasiekimo dienos, kitose varžybose – 2 metus nuo pasiekimo dienos.

41. Sportininkams, baigusiems pasirinktos sporto šakos ugdymo programą (-as), įteikiami formalųjį švietimą papildantys ir neformaliųjų sportinio ugdymo programų pažymėjimai.

VI SKYRIUS

SPORTINIO UGDYMO TRUKMĖ IR APIMTIS

42. Mokslo metų pradžia – rugsėjo 1 d., o naujai suformuotų grupių – spalio 1 d.; sportinio ugdymo proceso pradžią ir pabaigą esant poreikiui mokykla nustato atskiru direktoriaus įsakymu.

43. Formalųjį švietimą papildantis sportinis ugdymas per metus trunka ne mažiau kaip 44 savaites, plaukimo sporto šakos – pagal Aprašo 9 priedą.

44. Neformalusis ugdymas per metus trunka 44 savaites, vaikų su negalia ugdymas – 40 savaičių, pirmųjų metų pradinis ugdymas – 40 savaičių, plaukimo sporto šakos – pagal Aprašo 9 priedą.

45. Įstaiga sportininkų dalyvavimą varžybose prioriteto tvarka organizuoja nuo vaikų čempionato iki aukščiausio rango varžybų, neviršydama Įstaigai numatytų asignavimų.

46. Sportinio ugdymo procesas vykdomas darbo, poilsio ir švenčių dienomis, per mokinių atostogas.

47. Formalųjį švietimą papildančio sportinio ugdymo grupių aukšto meistriškumo sportininkai privalo rengtis ir atstovauti mokyklai Klaipėdos miesto čempionatuose, oficialiose nacionalinėse sporto šakos federacijos kalendoriuje patvirtintuose čempionatuose.

48. Tos pačios sporto šakos tų pačių ugdymo programos etapo metų formuojamoms grupėms kontaktinių akademinių valandų skaičius gali skirtis ne daugiau kaip 20 proc. (išskyrus plaukimo sporto šakai, kuriai normatyvai taikomi pagal Aprašo 9 priedą), jeigu grupėje

48.1. ugdomų sportininkų žemesnis sportinio meistriškumo lygis pagal MP rodiklius;

48.2. daugiau jaunesnio amžiaus ugdytinių ir kt.

49. Formalųjį švietimą papildančio sportinio ugdymo grupių ugdytiniams per mokslo metus netekus turėtų ar neįvykdžius jiems MP keliamų rodiklių, ugdymo grupė kitais mokslo metais paliekama tuose pačiuose ugdymo metuose. Plaukimo sporto šakai šis punktas netaikomas.

50. Formalųjį švietimą papildančio sportinio ugdymo grupių ugdytiniams varžybų dienų skaičius per metus

50.1. PR etape – individualių sporto šakų turi būti ne mažesnis kaip 4 varžybų dienos, sportinių žaidimų šakų ugdytiniams – ne mažesnis kaip 10 varžybų dienų;

50.2. MU etape – individualiųjų sporto šakų turi būti ne mažesnis kaip 10 varžybų dienų, sportinių žaidimų šakų ugdytiniams – ne mažesnis kaip 20 varžybų dienų;

50.3. MT etape – individualiųjų sporto turi būti ne mažesnis kaip 15 varžybų dienų, sportinių žaidimų šakų ugdytiniams – ne mažesnis kaip 30 varžybų dienų;

50.4. AM etape – individualiųjų sporto šakų turi būti ne mažesnis kaip 15 varžybų dienų, sportinių žaidimų šakų ugdytiniams – ne mažesnis kaip 40 varžybų dienų;

50.5. plaukimo sporto šakos – pagal Aprašo 9 priede numatytus normatyvus.

51. Formalųjį švietimą papildančio sportinio ugdymo programų grupių ugdytiniams aukšto meistriškumo sporto treniruočių stovyklų turi būti ne mažiau kaip 1 stovykla pasiruošimo sezonui per metus nuo 5 iki 14 dienų, atsižvelgiant į amžiaus grupes (jaunučiai, jauniai, jaunimas), o suaugusiesiems – ne mažiau kaip 2 stovyklos per metus nuo 5 iki 14 dienų; plaukimo sporto šakos – pagal Aprašo 9 priede numatytus normatyvus.

52. Neformalusis ir vaikų su negalia sportinis ugdymas vykdomas ne rečiau kaip 2 kartus per savaitę, plaukimo sporto šakos – pagal Aprašo 9 priede numatytus normatyvus.

53. Esant ekstremaliai situacijai ar karantinui, sportinio ugdymo treniruotės vykdomos nuotoliniu būdu, pasirenkant skirtingus sportinio ugdymo metodus. Kiekvieną savaitę treneriai elektroniniu būdu skelbia savaitinius grupių treniruočių planus (siunčia juos ugdytiniams). Planuose pateikiami nurodymai, kokius veiksmus jie turi atlikti savarankiškos treniruotės metu ir kaip tai padaryti taisyklingai (pvz., su interneto nuorodomis ar kita siunčiama publikacija). Treneriai gali grupės sportininkams pateikti asmeniškai filmuotą vaizdo medžiagą elektroniniu paštu ar interneto platformoje, su užduotimi pateikti grįžtamąjį ryšį, kaip sekasi atlikti užduotis, užfiksuojant atliekamus pratimus ir (ar) užduotis vaizdo įrašo formatu. Jei sportininkas nedalyvauja svarbiausiose žiemos ir vasaros sezono varžybose, kurios numatytos patvirtintoje sportininko rengimo programoje, ar nevykdo nuotolinių treniruočių, jis Komisijos sprendimu yra išbraukimas iš tarifikacinių sąrašų (išskyrus pradinio rengimo, fizinio aktyvumo-sveikatingumo ir neformaliojo ugdymo grupes). Aukšto meistriškumo sportininkams nuotolinis ugdymas organizuojamas pagal tuo metu galiojančias Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro rekomendacijas.

VII SKYRIUS

SPORTINIO UGDYMO PLANŲ RENGIMAS IR DERINIMAS

54. Sportinio ugdymo planas rengiamas vieniems mokslo metams, nurodant ugdymo pradžią ir pabaigą, ir turi apimti visas įgyvendinamas valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšomis finansuojamos Įstaigos sportinio ugdymo ar sporto ugdymo programas.

55. Sportinio ugdymo planas rengiamas vadovaujantis Aprašu ir atsižvelgiant į fizinio aktyvumo ir sporto mokslininkų, trenerių, neformaliojo ugdymo specialistų sportininkų ir sportuotojų ugdymui skirtus metodinius ir mokslinius darbus.

56. Sportinio ugdymo plane turi būti nurodyta

56.1. Įstaigos tikslas ir uždaviniai, tikslo ir uždavinių įgyvendinimo vertinimo kriterijai;

56.2. Įstaigos sportinio ugdymo ar sporto ugdymo programų tikslai ir uždaviniai, tikslų ir uždavinių įgyvendinimo vertinimo kriterijai;

56.3. sportinio ugdymo (grupinio ir (arba) pavienio) organizavimo formos, veiklos (treniruotės, pratybos, užsiėmimai, stovyklos, varžybos, projektai ir kt.) ir veiklų trukmė, fizinė aplinka (pastatai, patalpos, teritorija, sporto salės, maniežai, aikštynai ir kt.), ugdymo ir ugdymosi priemonės (įranga, inventorius ir kt.);

56.4. sportinio ugdymo atskirų sporto šakų ir (arba) sporto šakų disciplinų programoms įgyvendinti ugdytojams skiriamų valandų pasirengimui užsiėmimams skaičius konkrečioje ugdymo grupėje ar ugdant individualiai;

56.5. sportinio ugdymo programoms įgyvendinti varžyboms, stovykloms ir kitoms ugdymo veikloms skiriamų akademinių ugdymo valandų skaičius;

56.6. ugdytinių sportinių pasiekimų vertinimo būdai, laikotarpiai ir kriterijai;

56.7. ugdytinių sportinio ugdymo sąlygos, jų treneriui išvykus į stovyklą ar varžybas su vienu ar keliais ugdymo grupės ugdytiniais;

56.8. trenerių arba trenerio kartu su vienu fizinio aktyvumo specialistu skaičius, dirbantis su ugdymo grupe, skirtas valandų skaičius.

57. Rengiant sportinio ugdymo planą turi būti atsižvelgiama į

57.1. trenerių kvalifikaciją;

57.2. ugdytinių specialiuosius poreikius;

57.3. ugdymo grupių specifinius poreikius;

57.4. sportinio ugdymo ar sporto ugdymo programų įgyvendinimo laiką ir trukmę ir į tai, kad sportinio ugdymo procesas gali vykti darbo dienomis po pamokų, poilsio ir švenčių dienomis ir per mokinių atostogas;

57.5. sporto šakos ir (arba) disciplinos, kurią plėtojant vykdomas sportinis ugdymas, sporto varžybų kalendorių;

57.6. daugiametę konkrečios sporto šakos ir (arba) disciplinos sportininko ugdymo struktūrą, kurią sudaro ilgalaikė (8 ir daugiau metų) sportinio ugdymo grandžių tvarka, nuoseklumas ir tarpusavio ryšys. Daugiametį formalųjį švietimą papildančio sportinio ugdymo procesą sudaro keturmečiai, dvimečiai ir metiniai ciklai (parengiamasis, varžybų, pereinamasis ir kt.), etapai (pradinio rengimo, meistriškumo ugdymo ir kt.), mezociklai, mikrociklai, varžybos, darbingumo atgavimo dienos, pratybos, pratybų dalys, pratimai.

58. Įstaigos direktorius arba jo įgaliotas asmuo organizuoja sportinio ugdymo plano projekto rengimą gegužės–birželio mėnesiais ir derina jį su Skyriaus atsakingu specialistu iki einamųjų metų rugsėjo 20 d. Parengtas sportinio ugdymo planas teikiamas derinti Skyriaus atsakingam specialistui ir Skyriaus vedėjui iki einamųjų metų spalio 10 d. ir tvirtinamas Įstaigos direktoriaus.

VIII SKYRIUS

TRENERIŲ TARIFIKACIJA

59. Sportinio ugdymo grupių ugdymui skiriamų kontaktinių akademinių ugdymo valandų skaičių per savaitę, vadovaudamasi Aprašu, iki einamųjų metų spalio 1 d. nustato Komisija ir teikia rekomendaciją Įstaigos direktoriui. Esant poreikiui tarifikacijos terminas gali būti pratęstas iki spalio 15 d. Įstaigos direktorius įsakymu patvirtina sportinio ugdymo grupių ugdymui skiriamų kontaktinių akademinių ugdymo valandų skaičių per savaitę bei teikia kopiją Skyriui.

60. Komisija vasario mėnesį gali organizuoti tarpinę tarifikaciją, esant trenerių prašymams dėl ugdymo grupių bei trenerių savaitinio valandinio darbo krūvio nustatymo. Komisija, tarpinės tarifikacijos metu patikslinusi sportinio ugdymo grupių ugdymui skiriamų kontaktinių akademinių ugdymo valandų skaičių per savaitę, iki kovo 1 d. teikia tvirtinti Įstaigos direktoriui.

61. Skyrius atsitiktinės atrankos būdu per mokslo metus patikrina ne mažiau kaip dviejų Įstaigų patvirtintus sportinio ugdymo grupių ugdymui skiriamų kontaktinių akademinių ugdymo valandų skaičių per savaitę. Skyriaus atsakingas specialistas, atlikdamas patikrinimą, turi teisę gauti grupių sąrašus, trenerių tarifikacinį lapą-protokolą bei, esant poreikiui, kitus papildomus dokumentus (varžybų protokolus, meistriškumo pakopų suteikimo įsakymus ir kt.) ir paaiškinimus. Nustačius neatitikimus, Įstaiga per nustatytą terminą privalo juos ištaisyti.

62. Komisijos posėdis tarpinei tarifikacijai vykdyti bei patikslinti ugdymo grupėms ugdymui skiriamų kontaktinių akademinių ugdymo valandų skaičių per savaitę gali būti organizuojamas ne vėliau kaip iki vasario 20 d.

63. Formalųjį švietimą papildančio, neformaliojo, fizinio aktyvumo-sveikatingumo bei vaikų su negalia sportinio ugdymo programoms įgyvendinti treneriams vienai kontaktinei akademinei ugdymo valandai pasirengti skiriama 15 min.

64. Dalyvavimas planinėse sporto varžybose (oficialus varžybų laikas) su savo sportininkais (komanda) įskaitomas į trenerio darbo krūvį.

65. Treneriams, vykdantiems neformalų bei vaikų su negalia sportinį ugdymą, gali būti skiriama nuo 2 iki 6 kontaktinių akademinių ugdymo valandų, plaukimo sporto šakos treneriams– pagal Aprašo 9 priedą.

66. Su viena ugdymo grupe gali dirbti 1–2 treneriai arba vienas treneris kartu su vienu fizinio aktyvumo specialistu. Vienas treneris kartu su vienu fizinio aktyvumo specialistu su ugdymo grupe turi dirbti ne mažiau kaip 2 kartus per savaitę, neviršijant Aprašo 3, 4 ir 9 prieduose ugdymo grupei nustatyto kontaktinių akademinių ugdymo valandų skaičiaus. Komisija nustato kelių ugdytojų darbą su viena ugdymo grupe.

67. Agentūrai priėmus sprendimą diskvalifikuoti trenerį ir (ar) fizinio aktyvumo specialistą, Įstaiga, vadovaudamasi galiojančiais teisės aktais, nutraukia sutartį.

IX SKYRIUS

TARIFIKACIJOS KOMISIJA

68. Įstaigos direktorius įsakymu tvirtina Komisiją, kurią sudaro ne mažiau kaip 3 nariai, iš kurių vienas yra Komisijos pirmininkas (toliau – Pirmininkas), kuris vadovauja Komisijos darbui. Į Komisijos narius gali būti kviečiamas ir vienas Skyriaus specialistas.

69. Sprendimus Komisija priima posėdžiuose. Posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja visi Komisijos nariai.

70. Komisijos nariai privalo pasirašyti nešališkumo deklaraciją (7 priedas). Komisijos narys turi nusišalinti, jeigu jis šeimos ar artimos giminystės ryšiais susijęs su asmeniu, kurio darbo rezultatai yra svarstomi posėdyje, bei informuoti Pirmininką likus 1 dienai iki posėdžio.

71. Komisijos sprendimai įforminami protokolu, kurį pasirašo visi Komisijos nariai.

72. Komisija priima sprendimus posėdyje paprasta balsų dauguma atviru balsavimu. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia Pirmininko balsas.

73. Pirmininkas organizuoja Komisijos darbą, atsako už jos veiklos kokybę ir priimtus sprendimus.

74. Pagrindiniai Komisijos veiklos principai: teisingumas, nešališkumas, skaidrumas, viešumas, atskaitomybė.

75. Protokole turi būti nurodoma: posėdžio data, protokolo numeris, posėdyje dalyvaujančių asmenų vardai, pavardės ir pareigos, posėdžio darbotvarkė, svarstomo klausimo esmė ir priimtas sprendimas.

76. Protokolas turi būti parengtas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po Komisijos posėdžio.

77. Komisijos veiklos dokumentai (posėdžių protokolai, sprendimai, susirašinėjimo medžiaga ir kiti dokumentai) saugomi Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka.

78. Komisija atlieka šias funkcijas

78.1. tikrina Įstaigos ugdymo grupių ir ugdytinių skaičių, amžių bei atitiktį pagal meistriškumo pakopas;

78.2. nustato ugdymo grupėms konkretų savaitinį valandinį darbo krūvį (forma – 5 priedas);

78.3. nustato treneriams savaitinį valandinį darbo krūvį pagal atskiras sporto šakas pagal tarifikacijos planą-protokolą (forma – 6 priedas).

79. Komisija turi teisę

79.1. gauti iš trenerių visą informaciją bei papildomus dokumentus (tinkamai patvirtintų varžybų protokolus, patikslintą ugdytinių sąrašą ir kt.), reikalingus trenerių darbo krūviams nustatyti;

79.2. tikrinant trenerių pateiktus grupių sąrašus bei nustatant grupėms savaitinį valandinį darbo krūvį ir nustačius neatitikimus pagal Aprašo 3, 4 ir 9 priedus, kviesti trenerius į Komisijos posėdį;

79.3. priimti sprendimus dėl kitų iškilusių ir Apraše nenumatytų su sportinio ugdymo organizavimu susijusių atvejų.

80. Komisijos nariai privalo

80.1. laikytis Aprašo nuostatų;

80.2. nepraleisti Komisijos posėdžių be pateisinamos priežasties;

80.3. neteikti tretiesiems asmenims informacijos, susijusios su posėdžiuose atliekamomis procedūromis, išskyrus tą informaciją, kurios atskleidimas neprieštarauja teisėtiems asmenų interesams.

81. Kiekvienas Komisijos narys yra atsakingas už savo siūlomus sprendimus, o Pirmininkas – už Komisijos priimamus sprendimus.

X SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

82. Atlyginimo už ugdymą Įstaigoje mokestį nustato Klaipėdos miesto savivaldybės taryba.

83. Aprašo įgyvendinimą koordinuoja Skyrius.

84. Aprašas skelbiamas Klaipėdos miesto savivaldybės interneto svetainėje.

______________________________

Priedų pakeitimai

3 priedas

Priedo pakeitimai

Nr. AD1-852, 2024-09-26, paskelbta TAR 2024-09-26, i. k. 2024-16778

Pakeitimai

1.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, Įsakymas

Nr. AD1-852, 2024-09-26, paskelbta TAR 2024-09-26, i. k. 2024-16778

Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. rugsėjo 16 d. įsakymo Nr. AD1-816 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. rugpjūčio 18 d. įsakymo Nr. AD1-1044 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės biudžetinių sporto mokymo įstaigų sportinio ugdymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ pakeitimo