DĖL VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS 2025 METŲ UŽIMTUMO DIDINIMO PROGRAMOS PATVIRTINIMO

VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS

TARYBA

SPRENDIMAS

DĖL VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS 2025 METŲ UŽIMTUMO DIDINIMO PROGRAMOS PATVIRTINIMO

2025 m. kovo 5 d. Nr. 1-925

Vilnius

Vilniaus miesto savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a

1. Patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės 2025 metų užimtumo didinimo programą (pridedama).

2. Pavesti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui

2.1. sudaryti Vilniaus miesto savivaldybės užimtumo didinimo programos įgyvendinimo darbdavių atrankos komisiją;

2.2. patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės užimtumo didinimo programos įgyvendinimo darbdavių atrankos komisijos nuostatus;

2.3. pasirašyti Vilniaus miesto savivaldybės užimtumo didinimo programos įgyvendinimo ir finansavimo sutartis.

3. Pavesti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės gerovės skyriaus vedėjui kontroliuoti, kaip vykdomas šis sprendimas.

4. Pripažinti netekusiu galios Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2019 m. balandžio 10 d. sprendimą Nr. 1-2038 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės užimtumo didinimo programos tvirtinimo“ su visais jo pakeitimais.

Meras Valdas Benkunskas

PATVIRTINTA

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos

2025 m. kovo 5 d.

sprendimu Nr. 1-925

VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS 2025 METŲ UŽIMTUMO DIDINIMO PROGRAMA

I. ĮVADAS

1. Vilniaus miesto savivaldybės užimtumo didinimo programos tikslai

1.1. Bendroji informacija

Vilniaus miesto savivaldybės 2025 metų užimtumo didinimo programa (toliau – Užimtumo didinimo programa) parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodeksu, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymu, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. A1-257 „Dėl Užimtumo didinimo programų rengimo ir jų finansavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintu Užimtumo didinimo programų rengimo ir jų finansavimo tvarkos aprašu (toliau – Aprašas) ir kitais teisės aktais. Užimtumo didinimo programa bus įgyvendinama 2025 metais siekiant efektyvesnių gyventojų užimtumo didinimo priemonių ir paslaugų organizavimo bei teikimo Vilniaus miesto savivaldybės gyventojams. Užimtumo didinimo programa gali būti tikslinama pagal poreikį, pasikeitusias aplinkybes ir (ar) veiksnius, galinčius turėti įtakos Užimtumo didinimo programai įgyvendinti bei jos tikslams pasiekti.

Siekiant išvengti didesnio nedarbo bei atsižvelgiant į esamą nedarbo lygį Vilniaus miesto savivaldybėje (toliau – Savivaldybė) numatoma, kad priemonių ir paslaugų poreikis užimtumui didinti nemažės, todėl būtinybė rengti Užimtumo didinimo programą išlieka. Numatoma, kad pagrindinis priemonių ir paslaugų įgyvendinimo finansavimo šaltinis bus valstybės specialiosios tikslinės dotacijos lėšos savivaldybių biudžetams, Savivaldybės administracijai planuojant ir numatant ateinančių metų biudžetą ir pateikiant informaciją apie planuojamą lėšų poreikį Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu kiekvienais metais Savivaldybės tarybos patvirtintai Užimtumo didinimo programai įgyvendinti yra skiriamos valstybės biudžeto lėšos.

Užimtumo didinimo programa siekiama neturinčius darbo Savivaldybės gyventojus integruoti į darbo rinką ir sudaryti galimybes joje išsilaikyti, mažinti gyventojų socialinę įtampą bei atskirtį, suteikiant galimybę dirbti kvalifikaciją atitinkantį darbą, skatinant tvarų Vilniaus miesto gyventojų užimtumą ir aktyvumą darbo rinkoje, ugdyti darbo, profesinius ir praktinius įgūdžius, didinant galimybes susirasti nuolatinį darbą, kompleksiškai spręsti gyventojų užimtumo problemas, įtraukiant darbdavius, Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento Vilniaus miesto skyrių (toliau – Užimtumo tarnyba) ir Savivaldybės įgaliotas įstaigas teikti atvejo vadybos paslaugas.

Rengiant Užimtumo didinimo programą naudoti Valstybės duomenų agentūros ir Užimtumo tarnybos pateikti duomenys ir informacija.

1.2. Užimtumo didinimo programos tikslai

1.2.1. skatinti Vilniaus miesto gyventojų užimtumą ir aktyvumą darbo rinkoje;

1.2.2. mažinti socialinę įtampą, atskirtį tarp bendruomenės narių;

1.2.3. didinti darbo jėgos kvalifikacijos atitiktį darbo rinkos reikmėm;

1.2.4. suteikti galimybę bedarbiams integruotis į darbo rinką ir joje išsilaikyti įgyjant praktinius įgūdžius;

1.2.5. padėti sunkiai integruojamiems į darbo rinką bedarbiams ar darbo rinkai besirengiantiems asmenims įsidarbinti ir užsidirbti pragyvenimui būtinas lėšas;

1.2.6. vykdyti darbo rinkos užimtumo didinimo ir nedarbo (nelegalaus darbo) mažinimo politiką.

II. BŪKLĖS ANALIZĖ

2. Vilniaus miesto savivaldybės socialinės ir demografinės situacijos įvertinimas

2.1. Pagrindiniai darbo rinkos ir asmenų užimtumo būklės duomenys

Užimtumo lygis – rodiklis, išreiškiamas pasirinktos amžiaus grupės užimtų gyventojų ir to paties amžiaus visų gyventojų santykiu.

Užimti gyventojai – tai dirbantys visų nuosavybės formų įmonėse, įstaigose, organizacijose ir ūkiuose, taip pat asmenys, laikinai nedirbantys, tačiau nenutraukę oficialių ryšių su darboviete.

Nedarbo lygis – rodiklis, išreiškiamas bedarbių ir darbo jėgos santykiu.

Bedarbiai ar darbo rinkai besirengiantys asmenys – asmenys, kurie atitinka Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 22 straipsnyje apibrėžtas sąlygas.

Darbo jėgos aktyvumo lygis – rodiklis, išreiškiamas pasirinktos amžiaus grupės darbo jėgos ir to paties amžiaus visų gyventojų santykiu.

Gyventojų aktyvumo ir užimtumo lygis Lietuvoje skaičiuojami naudojantis Valstybės duomenų agentūros gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis. Nedarbo lygį šalyje skaičiuoja ir Užimtumo tarnyba.

Pagal gyventojų užimtumo statistinio tyrimo vertinimus bei pateiktą statistinę Užimtumo tarnybos informaciją registruotas nedarbas Lietuvoje per 2024 m. gruodį padidėjo 0,3 proc. punkto ir siekė 9 proc. Lyginant su situacija prieš metus (t. y. 2024-01-01), registruotas Lietuvoje nedarbas mažesnis 0,1 proc. punkto (buvo 9,1 proc.). Sausio 1 d. Lietuvoje registruota 163,6 tūkst. bedarbių – 3,9 proc. arba 6,1 tūkst. asmenų daugiau nei 2024 m. gruodžio 1 d. ir 1,5 tūkst. (arba 0,9 proc.) asmenų daugiau nei prieš metus. Tuo pačiu laikotarpiu Vilniaus mieste registruota 33,8 tūkst. bedarbių – 8,8 proc. Registruoto nedarbo rodikliai gruodžio mėnesį didėjo 55 iš 60 savivaldybių, mažėjo – 4, išliko pastovūs – 1 savivaldybėje.

2024 m IV ketvirčio pabaigoje, darbo rinkai besirengiančio asmens statusu Lietuvoje registruota 25 419, o Vilniuje – 1 100 Užimtumo tarnybos klientų.

2.2. Socialinė situacija

Nors bedarbių procentas nuo darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus, Užimtumo tarnybos duomenimis, per 2024 m. gruodžio mėnesį padidėjo, bet padidėjo ir įdarbintų asmenų lyginant su 2023 m. gruodžio mėnesiu: Lietuvoje įdarbinta 14 086, o tuo pačiu laikotarpiu Vilniuje – 3 264. Per 2024 m. gruodžio mėnesį Lietuvoje asmenys daugiausia įdarbinti pagal neterminuotas darbo sutartis (11 691 asmuo), beveik 6 tūkst. asmenų įsidarbino pagal verslo liudijimą bei apie 2 400 asmenų – pagal terminuotas sutartis.

2024 m. aktyviose darbo rinkos priemonėse Lietuvoje dalyvavo 37 972 Užimtumo tarnybos klientai, o Vilniuje – 6 309 asmenys.

2.3. Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis

Bruto darbo užmokestis – atlyginimas pinigais, apimantis tiesiogiai darbdavio darbuotojui mokamą pagrindinį darbo užmokestį ir papildomą uždarbį, įskaitant darbuotojo mokamas valstybinio socialinio draudimo įmokas ir gyventojų pajamų mokestį. Neįskaitoma materialinė, laikinojo nedarbingumo pašalpa, mokama neatsižvelgiant į finansavimo šaltinį, kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, išeitinė išmoka ir pan.

Neto darbo užmokestis – atlyginimas pinigais, apimantis tiesiogiai darbdavio darbuotojui mokamą pagrindinį darbo užmokestį ir papildomą uždarbį, atskaičius darbuotojo mokamas valstybinio socialinio draudimo įmokas ir gyventojų pajamų mokestį.

Darbo užmokestis ir vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje, yra vienas iš svarbiausių rodiklių, kuris atspindi šalies ūkio būklę ir gyvenimo lygį. Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, darbo užmokestis yra glaudžiai susijęs su ekonominės aplinkos pokyčiais, sektoriaus specifika ir net regioniniais skirtumais.

2024 m. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Lietuvoje antrąjį ketvirtį pasiekė 2 196,40 Eur ir palyginti su 2023 m. tuo pačiu laikotarpiu padidėjo beveik 10 proc. Tai rodo teigiamas tendencijas šalies ekonomikoje, tačiau kartu išryškina ir reikšmingus regioninius skirtumus, kurie turi įtakos darbuotojų gyvenimo lygiui. Reikia pažymėti, kad vidutinis darbo užmokestis yra svarbus rodiklis ne tik darbuotojams, bet ir darbdaviams, nes tai turi tiesioginės įtakos darbuotojų motyvacijai ir darbo jėgos kokybei. Šio uždarbio augimo priežastys gali būti įvairios – ekonominis atsigavimas po pandemijos, augantys darbo užmokesčio poreikiai dėl konkurencijos dėl kvalifikuotų darbuotojų ir skaitmenizacijos procesai, kurie leidžia įmonėms pagerinti darbo našumą. Toks augimas gali skatinti ir platesnius pokyčius šalies ekonomikoje, gerinti gyventojų perkamosios galios augimą bei mažinti socialinius ir ekonominius skirtumus. Didžiausią 2 423,30 Eur bruto darbo užmokestį gavo Vilniaus apskrities įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai. Vidutinis darbo užmokestis Vilniaus regione yra vienas aukščiausių šalyje. Mažiausiai 1 771,10 Eur uždirbo Utenos apskrities darbuotojai, o Vidurio ir vakarų Lietuvos regione – 2 009,70 Eur. Tai rodo, kad Vilniaus regiono darbuotojai vidutiniškai uždirba 413,60 Eur daugiau nei Vidurio ir vakarų Lietuvos regiono darbuotojai. Šis skirtumas yra ženklus ir rodo, kad darbo užmokesčio atotrūkis tarp regionų yra didelis. Darbo užmokesčio pokyčiams įtakos turėjo įvairūs veiksniai, padidinti biudžetinių įstaigų darbuotojų minimalieji pareiginės algos koeficientai, pasikeitusi neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiavimo tvarka ir kitos priežastys.

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2024 m. trečiąjį ketvirtį sudarė 2 237,90 Eur ir, palyginti su antruoju ketvirčiu, išaugo 1,9 proc. Viešajame sektoriuje vidutinis mėnesinis bruto atlyginimas sudarė 2 388,20 Eur ir buvo 2,4 proc. didesnis, privačiame – 2 177,00 Eur ir buvo 1,7 proc. didesnis, praneša Valstybės duomenų agentūra.

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis trečiąjį ketvirtį išaugo daugelyje veiklų: nuo 0,2 proc. profesinėse, mokslinėse ir techninėse veiklose, iki 6,6 proc. švietimo srityje. Atlyginimai mažėjo finansinėse ir draudimo veiklose (1,3 proc.) ir informacijos ir ryšių veikloje (3,5 proc.). Vidutinis mėnesinis atlyginimas „į rankas“ sudarė 1376,5 Eur ir, palyginti su antruoju ketvirčiu, padidėjo 1,7 proc. Viešajame sektoriuje jis sudarė 1 462,00 Eur ir buvo 2,3 proc. didesnis, privačiame – 1 341,80 Eur ir buvo 1,4 proc. didesnis. Realusis darbo užmokestis 2024 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su antruoju, padidėjo 1,8 proc.: viešajame sektoriuje buvo 2,4 proc. didesnis, privačiame – padidėjo 1,5 proc. Darbo užmokesčio pokyčiams įtakos turėjo sezoniniai svyravimai ir kitos priežastys.

Vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje 2022–2024 m. III ketv. Eur/mėn.

Šaltinis: Valstybės duomenų agentūra

Vilniaus miesto savivaldybėje gyventojų užimtumą būtų galima padidinti ir sustiprinti Užimtumo didinimo programa, kuria būtų siekiama suaktyvinti santykinai didelių ir sunkiausiai integruojamų gyventojų tikslinių grupių integraciją į darbo rinką. Užimtumo didinimo programa – tai priemonė, kuria siekiama ieškoti ir bendrauti su nedirbančiais ir socialiai pažeidžiamais asmenimis, ūkio subjektais, besikreipiančiais į Užimtumo tarnybą, siekiama grąžinti žmogų atgal į darbo rinką, paskatinti įgyti profesiją, kuri padėtų užsidirbti, patarti, kur įgyti reikalingų įgūdžių, kaip užsiimti tolesne veikla ir pan.

2.4. Demografinė situacija ir gyventojų migracija

Oficialiosios statistikos portalo išankstiniais duomenimis, 2025 m. sausio 1 d. Lietuvoje buvo daugiau nei 2 890 000 nuolatinių gyventojų.

https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize#/

** - patikslinti ir perskaičiuoti duomenys

* - išankstiniai duomenys

Tuo tarpu, remiantis Registrų centro duomenimis, Lietuvos savivaldybėse 2025 m. sausio 1 d. buvo fiksuota, kad Lietuvos savivaldybėse gyvena 3 054 594 asmenys. Moterų daugiau 76 311 nei vyrų

Lietuvos gyventojų skaičius pastaruosius penkerius metus yra gana stabilus – siekia maždaug 2,8 mln., tačiau nuo 1991 iki 2020 m. jis sparčiai mažėjo. Lietuvos populiaciją pastaraisiais metais stabilizavo išaugusi imigracija iš Ukrainos ir Baltarusijos. Jungtinės Tautos prognozuoja, kad artimiausius kelis dešimtmečius Lietuvos gyventojų skaičius ir toliau mažės. Prielaidų jam augti kol kas nėra ir artimiausioje ateityje nenumatoma. Dėl mažo gimstamumo jauno ir darbingo amžiaus gyventojų dalis mažės, dėl ilgėjančios gyvenimo trukmės vyresnio amžiaus gyventojų dalis didės, o visuomenė ir toliau sens. Prognozuojama, kad šalies gyventojų skaičius 2040 m. sumažės iki 2,5 mln. Tačiau ši prognozė negali įvertinti tokių veiksnių kaip pandemija, karas, migrantų krizės, kurios gali turėti staigų tiek teigiamą, tiek neigiamą poveikį Lietuvos gyventojų struktūrai. Lietuvos gyventojų emigracija kelis pastaruosius dešimtmečius buvo pagrindinis neigiamų demografinių tendencijų variklis. Būtent dėl emigracijos nuo 2000 m. Lietuva kasmet netekdavo apie 20–30 tūkst. gyventojų, tai yra beveik tiek, kiek tuo metu joje gimdavo kūdikių. Migracija turėjo neigiamą poveikį švietimo sistemai ir darbo rinkai. Į užsienį išvyko darbingo amžiaus gyventojai, kurie ieškojo geriau apmokamo darbo, geresnių galimybių studijuoti užsienio mokslo įstaigose. Vis dėlto šiandien mūsų šalyje matome ir teigiamų migracijos pokyčių. Migracijos neto rodiklis kelerius pastaruosius metus (nuo 2019 m.) yra teigiamas. Tai reiškia, kad į Lietuvą atvyksta daugiau gyventojų, negu išvyksta. Nors didžiąją dalį teigiamo migracijos neto rodiklio sudaro užsienio piliečiai, atvykstantys į Lietuvą, tačiau nuo 2020 m. sugrįžtančių Lietuvos piliečių skaičius kasmet keliais tūkstančiais viršija išvykstančių Lietuvos piliečių skaičių.

2.5. Užimtumo didinimo programos tikslinės grupės

Atsižvelgus į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Užimtumo didinimo programai įgyvendinti planuojamas kasmet skirti lėšas bei asmenų užimtumo didinimo poreikius Vilniaus mieste, Užimtumo didinimo programa gali būti orientuota į socialiai pažeidžiamus asmenis pagal Užimtumo įstatymo 48 straipsnio 2 dalies 1–12 punktuose numatytas visas tikslines grupes

2.5.1. rūpintiniai, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta rūpyba, kol jiems sukaks 25 metai;

2.5.2. nėščios moterys, vaiko (įvaikio) motina (įmotė) arba tėvas (įtėvis), vaiko globėjas, rūpintojas ir asmenys, faktiškai vieni auginantys vaiką (įvaikį) iki 8 metų arba vaiką (įvaikį) su negalia iki 18 metų, taip pat asmenys, prižiūrintys šeimos narius su negalia, kuriems Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros sprendimu nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis;

2.5.3. grįžę iš laisvės atėmimo vietų, kai laisvės atėmimo laikotarpis buvo ilgesnis kaip 6 mėnesiai, jeigu jie kreipiasi į Užimtumo tarnybą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo grįžimo iš laisvės atėmimo vietų;

2.5.4. piniginės socialinės paramos gavėjai;

2.5.5. priklausomi nuo narkotinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, baigę psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programas, jeigu jie kreipiasi į Užimtumo tarnybą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programos baigimo;

2.5.6. prekybos žmonėmis aukos, baigusios psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programas, jeigu jos kreipiasi į Užimtumo tarnybą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programos baigimo;

2.5.7. grįžę į Lietuvą nuolat gyventi politiniai kaliniai ir tremtiniai bei jų šeimų nariai (sutuoktinis, vaikai (įvaikiai) iki 18 metų), jeigu jie kreipiasi į Užimtumo tarnybą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo grįžimo į Lietuvą nuolat gyventi dienos;

2.5.8. turintys pabėgėlio statusą asmenys ar kuriems yra suteikta papildoma ar laikinoji apsauga arba turintys teisę gauti laikinąją apsaugą, iki sprendimo dėl laikinosios apsaugos suteikimo (nesuteikimo) priėmimo, tačiau ne ilgiau kaip laikinosios apsaugos laikotarpiu;

2.5.9. asmenys, patiriantys socialinę riziką;

2.5.10. vyresni kaip 40 metų asmenys;

2.5.11. darbo rinkai besirengiantys asmenys;

2.5.12. ilgalaikiai bedarbiai, kurių nedarbo trukmė ilgesnė kaip 12 mėnesių, skaičiuojant nuo įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos.

2.6. Darbo rinkos tendencijos ir įsidarbinimo galimybės Lietuvoje bei Vilniaus mieste

Atsižvelgiant į Užimtumo tarnybos atliktą darbdavių nuomonės tyrimą, daugiau darbdavių, nei praėjusiais metais, 2025 m. tikisi didinti veiklos bei darbuotojų apimtis.

Didesnių gamybos ar paslaugų apimčių šiais metais tikisi 32 proc. įmonių (pernai tokių buvo 25 proc.), darbuotojų skaičius didėjimo – 25 proc. (pernai – 21 proc.), skirti daugiau lėšų įrenginiams ir kitoms technologijoms ketina 37 proc. (pernai – 31 proc.), o darbuotojų mokymus planuoja 43 proc. (pernai –- 36 proc.).

Labiau optimistiškai nusiteikę yra didesni darbdaviai. Tarp jų – daugiau planuojančiųjų padidinti gamybos ar paslaugų apimtis, darbuotojų samdą, atlyginimus, išlaidas darbuotojų mokymui ir technologijoms. Mažesni darbdaviai labiau linkę išlaikyti nekintančią padėtį, daugiau jų nerimauja dėl padidinto minimalaus darbo užmokesčio ir žaliavų kainų.

Mažiau optimizmo juntama apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų bei transporto sektoriuose. Kas septinta apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonė 2025 metais prognozuoja veiklos susitraukimą, o kas devinta įžvelgia galimą darbuotojų skaičiaus mažėjimą. Transporto sektoriuje mažesnes nei pernai paslaugų apimtis ir mažėsiantį darbuotojų skaičių planuoja kas devintas darbdavys.

Užimtumo tarnybos duomenimis, 2024 m. gruodį darbo ieškantys asmenys galėjo rinktis iš 13,1 tūkst. laisvų darbo vietų Lietuvoje, skelbiamų Užimtumo tarnybos darbo pasiūlymų portale. Daugiausia laisvų darbo vietų šalies darbo rinkoje, 2024 m. pabaigoje, specialistų tarpe buvo poreikis sandėliavimo tarnautojų, reklamos, rinkodaros ir pardavimo specialistų, individualios priežiūros darbuotojų, administratorių, slaugos specialistų, apskaitos ir buhalterijos tarnautojų, buhalterių, socialinių darbuotojų, pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojų bei specialiųjų poreikių mokinių mokytojų. Be jau išvardintų profesijų atstovų, Vilniaus regione taip pat trūko verslo paslaugų agentų, pardavimo atstovų ir atsakymų į užklausas ir informavimo tarnautojų. Minėtu laikotarpiu Lietuvoje stigo kvalifikuotų darbininkų, operatorių, paslaugų darbuotojų (sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojai, virėjai, lengvųjų automobilių ir furgonų vairuotojai, variklinių transporto priemonių mechanikai ir taisytojai, kasininkai, siuvėjai ir kiti) ir nekvalifikuotų darbuotojų (pagalbiniai įvairių darbų darbininkai, kiemsargiai, aplinkos tvarkytojai ir panašūs darbininkai, virtuvės darbininkai ir kiti). Vilniaus regione, be išvardintų specialistų, poreikis yra ir socialiniams darbuotojams, parduotuvių darbuotojams, sodininkams, daržininkams, medelynų ir daigynų darbuotojams, kasininkams, vyresniems biurų ir kitų įstaigų valymo ir bendrosios priežiūros darbuotojams, pakuotojams, krovikams, pagalbiniams pastatų statybos darbininkams.

Įgyvendinant Užimtumo didinimo programą bus aktyvinama darbo rinkos užimtumo ir nedarbo mažinimo politika, didinamas gyventojų užimtumo lygis, suteikiant didesnes galimybes įsidarbinti, pagerinta socialinė–ekonominė būklė Vilniaus mieste.

III. PRIEMONĖS IR PASLAUGOS BEI JŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS

3. Užimtumo įstatymo 48 straipsnio 2 dalies 1–12 punktuose nurodytiems asmenims (toliau – Tikslinės grupės), Užimtumo didinimo programa įgyvendinama

- vykdant asmens įdarbinimo priemones (toliau – Priemonės);

- teikiant šias paslaugas: palydėjimo, padėjimo gaunant sveikatos, švietimo, socialinių įgūdžių ir (ar) motyvacijos dirbti įgijimo ar atstatymo, pagalbos įgyvendinant darbo pareigas, šeimos nario ar kartu gyvenančio asmens priežiūrą ar slaugą, skatinimo grįžti į darbo rinką įsiskolinimų turinčius asmenis, palaikymo darbo vietoje ir kitų kliūčių šalinimo siekiant tvaraus užimtumo užtikrinimo (toliau – Paslaugos).

3.1. Užimtumo didinimui įgyvendinti numatoma trukmė bei laikotarpis

Užimtumo didinimo programa rengiama metams. Paslaugų įgyvendinimo laikotarpis - nuo 2025 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. Vykdant Užimtumo didinimo programos Priemones, rekomenduojama trukmė vienam asmeniui iki 6 mėnesių bet ne ilgesnė kaip iki 2025 m. lapkričio 30 d.

Dalyvavimo Užimtumo didinimo programoje vykdant Priemones trukmė pradedama skaičiuoti nuo darbo ieškančio asmens pirmos darbo dienos ir baigiama jo atleidimo iš darbo dieną arba pasibaigus Užimtumo didinimo programos trukmei vykdant Priemones.

Teikiant Užimtumo didinimo programos Paslaugas, asmens dalyvavimo trukmė – tęsiasi iki pasirašyto susitarimo nutraukimo su asmeniu dėl atvejo vadybos paslaugų teikimo dienos.

Vykdant Priemones darbdaviai įpareigojami parengti darbo apmokėjimo sistemą taip, kad ją taikant būtų išvengta bet kokios diskriminacijos: už tokį pat ar lygiavertį darbą – vienodas darbo užmokestis. Lygiavertis darbas – pagal objektyvius kriterijus yra ne mažesnės kvalifikacijos ir ne mažiau reikšmingas darbdaviui siekiant savo veiklos tikslų negu kitas palyginamasis darbas. Siekdamos patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat ar sulygtas darbas tinka darbuotojui, sudarydamos darbo sutartį darbo sutarties šalys gali sulygti dėl išbandymo termino. Išbandymo terminas negali būti ilgesnis negu trys mėnesiai, neskaitant laiko, kai darbuotojas nebuvo darbe dėl laikinojo nedarbingumo, atostogų ar kitų svarbių priežasčių.

3.2. Užimtumo didinimo programos planuojami rezultatai bei apimtis

Siekiant atlikti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams skirtų lėšų racionalų paskirstymą, užtikrinti efektyvesnį lėšų panaudojimą bei integruoti kuo daugiau neturinčių darbo Vilniaus miesto gyventojų į darbo rinką, mėnesio išlaidas, vykdant Priemones, vienam Užimtumo didinimo programos dalyviui planuojama nustatyti: ne mažesnę nei minimalią mėnesinę algą (toliau – MMA) nekvalifikuotiems darbuotojams ir 1 360,00 Eur kvalifikuotiems darbuotojams (bruto darbo užmokestis) įskaitant darbuotojams (-ams) Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka privalomus mokėti mokesčius ir kitas privalomas su darbo teisiniais santykiais susijusias išmokas. Darbdavio mokamos privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokos nuo darbuotojo darbo užmokesčio į pirmiau nurodytas sumas neįskaičiuojamos.

Darbdaviams, vykdant Priemones, įdarbinusiems Užimtumo tarnybos siųstus asmenis, mokama subsidija darbo užmokesčiui, nurodyta įdarbinto asmens darbo sutartyje, bet ne daugiau, nei numatyta Užimtumo didinimo programoje, draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmoka nuo darbo užmokesčio ir kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, įskaitant Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka privalomus mokėti mokesčius ir kitas privalomas su darbo teisiniais santykiais susijusias išmokas. Jeigu įdarbinto asmens darbo sutartis sudaryta ne visam darbo laikui arba jis dirbo ne visą mėnesio darbo laiką, subsidijos darbo užmokesčiui dydis skaičiuojamas už faktiškai dirbtą laiką.

MMA – mažiausias leidžiamas atlygis už nekvalifikuotą darbą darbuotojui atitinkamai už vieną valandą ar visą kalendorinio mėnesio darbo laiko normą. Nekvalifikuotu darbu laikomas darbas, kuriam atlikti nekeliami jokie specialūs kvalifikacinių įgūdžių ar profesinių gebėjimų reikalavimai.

Darbdavys, įvertinęs darbuotojo (-ų) kvalifikaciją, gali nustatyti atlygio dydį, bet ne didesnį, nei numatyta Užimtumo didinimo programoje. Darbo užmokestis darbuotojui mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o jeigu darbuotojas prašo – kartą per mėnesį. Darbo užmokestis mokamas tik pinigais, pervedant į darbuotojo nurodytą asmeninę sąskaitą banke. Darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju.

Įvertinus kasmet didėjantį MMA, Vilniaus miesto savivaldybės socialinę bei demografinę situaciją, darbo rinkos tendencijas, asmenų užimtumo būklę, įsidarbinimo galimybes Vilniaus mieste bei Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pateiktą informaciją apie lėšų poreikį numatytai valstybinei funkcijai dalyvauti rengiant ir įgyvendinant užimtumo didinimo programas ir Užimtumo didinimo programai įgyvendinti numatomas skirti lėšas, planuojama, kad per metus pagal Užimtumo didinimo programą vykdant Priemones būtų galima įdarbinti apie 64 (kvalifikuotų) arba apie 82 (nekvalifikuotų) asmenų. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto specialių tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams“ skiriamas lėšas užimtumo didinimo programoms įgyvendinimui, Vilniaus miesto savivaldybės užimtumo didinimo programos įgyvendinimo darbdavių atrankos komisija (toliau – Darbdavių atrankos komisija), įvertinusi Vilniaus miesto seniūnijų ir kitų darbdavių pateiktas paraiškas dėl lėšų skyrimo įgyvendinti Užimtumo didinimo programą vykdant Priemones, teikia Vilniaus miesto merui siūlymą dėl lėšų skyrimo. Atsižvelgiant į numatomas skirti lėšas 2025 m., Priemonių vykdymui skirtume 580 000,00 Eur.

Asmenims, dalyvaujantiems Užimtumo didinimo programoje Paslaugoms teikti, Savivaldybė pasitelkia nevyriausybinę organizaciją (toliau – NVO). Atvejo vadybos paslaugas teiks NVO įdarbinti atvejo vadybininkai, kurių skaičius nuo 6 didinamas iki 7. Planuojama, kad Paslaugas gaus 600 Vilniaus miesto gyventojų ir tam numatytume 912 000,00 Eur. (Paslaugoms, atvejo vadybininkų darbo užmokesčiui, mokymams ir kita).

3.3. Užimtumo didinimo programos dalyvių atranka

Užimtumo didinimo programoje Paslaugas, vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintu Vilniaus miesto savivaldybės užimtumo didinimo programos įgyvendinimo teikiant atvejo vadybos paslaugas tvarkos aprašu, teikia ir atvejo vadybininkus įdarbina, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu įgaliotas VšĮ Projektų valdymo ir mokymo centras.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybai patvirtinus Užimtumo didinimo programą, o administracijos direktoriui Vilniaus miesto savivaldybės užimtumo didinimo programos dėl priemonių vykdymo ir įgyvendinimo tvarkos aprašą, Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainėje bus skelbiama informacija apie galimybę teikti paraiškas ir dalyvauti Vilniaus miesto savivaldybės užimtumo didinimo programos dėl priemonių vykdymo ir įgyvendinimo 2025 m. rėmimo konkurse.

Darbdaviai, pageidaujantys dalyvauti Užimtumo didinimo programoje ir vykdyti Priemones, nustatytu terminu teikia Savivaldybės administracijai nustatytos formos paraiškas, įstatų (nuostatų) kopiją, įmonės registracijos pažymėjimo kopiją.

Savivaldybės Socialinės gerovės skyrius atlieka pirminį paraiškų patikrinimą, kartu su paraiškomis pateiktus dokumentus, parengia suvestinę informaciją ir pateikia svarstyti Savivaldybės administracijos direktoriaus sudarytai Vilniaus miesto savivaldybės užimtumo didinimo programos įgyvendinimo darbdavių atrankos komisijai (toliau – Darbdavių atrankos komisija).

Darbdavius dalyvauti ir vykdyti Priemones Užimtumo didinimo programoje atrenka Darbdavių atrankos komisija, kuri vadovaujasi Vilniaus miesto savivaldybės užimtumo didinimo programos įgyvendinimo darbdavių atrankos komisijos nuostatais, Užimtumo įstatymu bei Vilniaus miesto savivaldybės užimtumo didinimo programos dėl priemonių vykdymo ir įgyvendinimo tvarkos aprašu. Darbdavių atrankos komisijos sprendimai įforminami posėdžio protokolu, kuriame nurodoma data, posėdžio eilės numeris, posėdžio dalyviai, balsavimo rezultatai.

Užimtumo didinimo programą vykdant Priemones, atrenkant konkurso dalyvius pirmenybė bus teikiama darbdaviams, kurie

3.3.1. įdarbino pagal neterminuotą darbo sutartį Užimtumo didinimo programoje praėjusiais metais dalyvavusius asmenis;

3.3.2. įdarbino pagal terminuotą darbo sutartį Užimtumo didinimo programoje praėjusiais metais dalyvavusius asmenis;

3.3.3. vykdys darbus, teikiančius socialinę naudą, padedančius palaikyti ir (ar) plėtoti vietos bendruomenės socialinę infrastruktūrą (socialinės, švietimo, visuomeninio transporto, sveikatos, kultūros, prekybos ir viešojo maitinimo, buitinio gyventojų aptarnavimo, komunalinio butų ūkio, ryšių, asmens ir turto apsaugos sistemose ir kt.), atliekamus ekonominius sunkumus patiriančiose įmonėse, siekiant jose išsaugoti darbo vietas; laikino pobūdžio darbus, neįtrauktus į kasdienės priežiūros tvarkymo plotus, teritorijų tvarkymo darbus: šiukšlių rinkimas, šienavimas, sniego valymas, lauko tualetų valymas, miško, parkų, skverų tvarkymas, upių, ežerų ir kitų vandens telkinių bei paplūdimių valymas ir priežiūra, gėlynų priežiūra, medžių genėjimas, gyvatvorių karpymas; mokyklų, lopšelių-darželių, ligoninių, kultūrinių, socialinių, buitinių ir kitų objektų smulkius, pagalbinius statybos ir (ar) remonto laikino pobūdžio darbus; istorijos ir kultūros paveldo, kapinių, parkų, kitų saugomų bei turinčių išliekamąją vertę objektų laikino pobūdžio tvarkymo pagalbinius darbus; trumpalaikį patalpų valymo paslaugų laikino pobūdžio darbus; trumpalaikius archyvinių dokumentų tvarkymo pagalbinius darbus; užterštų, bešeimininkių, neprižiūrimų teritorijų, stichiškai susidariusių sąvartynų valymo, avarinių ir bešeimininkių pastatų, esančių valstybinėje žemėje, likvidavimo pagalbinius darbus; trumpalaikes, pagalbines lankomosios priežiūros ir kitas socialines paslaugas; sporto ir turizmo objektų tvarkymo pagalbinius laikino pobūdžio darbus; lietaus nuotekų valymo įrenginių, paviršinių vandens išleistuvų ir aplinkinių teritorijų tvarkymo laikino pobūdžio darbus; bešeimininkių pastatų tvarkymo laikino pobūdžio darbus;

3.3.4. įsipareigos, dalyvaudami Užimtumo didinimo programoje vykdant Priemones, įdarbinti savo įmonėje vieną ir daugiau asmenų su negalia;

3.3.5. numatys skirti nuosavų lėšų su Užimtumo didinimo programos, vykdant Priemones, įgyvendinimu susijusias išlaidas;

3.3.6. pasibaigus asmens ar kelių asmenų dalyvavimo Užimtumo didinimo programoje trukmei einamaisiais metais, įsipareigos įdarbinti pagal terminuotą ar neterminuotą darbo sutartį ne mažiau nei vieną Užimtumo didinimo programos dalyvį;

3.3.7. yra labai maža ir maža verslo įmonė (ūkio subjektas), kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, veiklą vykdo Vilniaus mieste ir nebankrutavusi, nebankrutuojanti, neturi mokestinių įsiskolinimų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, didesnių kaip 1000 (vienas tūkstantis) Eur (išskyrus valstybinio socialinio draudimo įmokas), ir nėra skolinga Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (pagal viešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenis) daugiau nei 1000 (vieną tūkstantį) Eur, nėra likviduojama ir (ar) laikinai sustabdžiusi veiklą

Labai mažų ir mažų įmonių samprata

Įmonės tipas

Darbuotojų skaičius

Finansiniai duomenys atitinka bent vieną iš šių sąlygų

Metinės pajamos neviršija mln. Eur

Turto balansinė vertė neviršija mln. Eur

Maža įmonė

Mažiau kaip 50

10

10

Labai maža įmonė

Mažiau kaip 10

2

2

https://ukmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/verslo-aplinka/smulkiojo-ir-vidutinio-verslo-politika

Socialinės gerovės skyrius ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Savivaldybės mero dėl finansuojamų Užimtumo didinimo programos projektų sąrašo patvirtinimo išsiunčia darbdaviams, kuriems skiriamas finansavimas, pranešimus apie paraiškų vertinimą ir kvietimus pasirašyti Vilniaus miesto savivaldybės užimtumo didinimo programos įgyvendinimo ir finansavimo sutartis (toliau – Sutartis), išskyrus tuos atvejus, kai darbdavio atstovas yra Savivaldybės administracijos seniūnijos. Su atrinktais darbdaviais Savivaldybės administracijos direktorius sudaro dvišales Sutartis.

Jeigu paraiškų gaunama mažiau, nei skirta lėšų Užimtumo didinimo programai įgyvendinti, interneto svetainėje www.vilnius.lt skelbiama papildoma darbdavių atranka dalyvauti ir vykdyti Priemones Užimtumo didinimo programoje.

Socialinės gerovės skyrius Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintą Užimtumo didinimo programą ir Savivaldybės mero potvarkiu patvirtintą darbdavių ir Užimtumo didinimo programos Priemonių vykdymo lėšų paskirstymo sąrašą išsiunčia Užimtumo tarnybai.

Vadovaudamasi Užimtumo didinimo programų rengimo bendradarbiavimo principu Vilniaus mieste Užimtumo didinimo programos vykdymą organizuoja Savivaldybės administracija bendradarbiaudama su Užimtumo tarnyba, kuri bedarbius ar darbo rinkai besirengiančius asmenis, ieškančius darbo ar turinčius kliūčių įsidarbinimui, užsiregistravusius Užimtumo tarnyboje, atitinkančius bent vieną Užimtumo įstatymo 48 straipsnio 2 dalies 1-12 punktuose įvardytą tikslinę grupę, siunčia dalyvauti Užimtumo didinimo programoje atsižvelgdama į jų galimybes šiuos darbus dirbti (profesinį pasirengimą, sveikatos būklę, kelionės į darbą ir atgal trukmę ir kt.) ar įvertinusi asmens kliūtis įsidarbinimui.

3.4. Užimtumo didinimo programos Priemonių vykdymą ir Paslaugų teikimą koordinuoja Savivaldybės administracijos Socialinės gerovės skyriaus Socialinės integracijos poskyrio valstybės tarnautojas ar darbuotojas atsakingas už Priemonių įgyvendinimo koordinavimą (poskyrio patarėjas ir (ar) vyriausias specialistas). Vykdytojai įgyvendinant Priemones ir teikiant Paslaugas tikslinėms grupėms

3.4.1. Darbdaviais, pageidaujančiais dalyvauti Užimtumo didinimo programoje vykdant Priemones, kurie organizuos ir vykdys darbus, gali būti

Vilniaus miesto savivaldybėje veiklą vykdantys juridiniai asmenys, nepriklausomai nuo jų teisinės formos. Programoje negali dalyvauti bankrutuojantys, likviduojami, laikinai veiklą sustabdę juridiniai asmenys;

3.4.2. Vilniaus miesto savivaldybės seniūnijos

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos seniūnijos

Seniūnija

Plotas (kv. km)

Populiacija (2025 m.)

1.

Verkiai

55,94

58 386

2.

Antakalnis

77,15

43 855

3.

Pašilaičiai

8,07

44 635

4.

Fabijoniškės

6,0

37 204

5.

Pilaitė

13,92

33 010

6.

Justiniškės

2,90

26 338

7.

Viršuliškės

2,53

14 025

8.

Šeškinė

4,46

30 538

9.

Šnipiškės

3,12

20 001

10.

Žirmūnai

5,69

43 692

11.

Karoliniškės

3,76

24 502

12.

Žvėrynas

2,62

14 360

13.

Grigiškės

7,00

10 784

14.

Lazdynai

9,96

32 082

15.

Vilkpėdė

10,75

19 598

16.

Naujamiestis

4,90

36 078

17.

Senamiestis

4,41

27 212

18.

Naujoji Vilnia

38,61

44 806

19.

Paneriai

78,24

12 260

20.

Naujininkai

44,20

37 216

21.

Rasos

16,23

13 023

https://maps.vilnius.lt/seniunijos#

Užimtumo didinimo programą vykdant Priemones Vilniaus mieste įgyvendina Darbdavių atrankos komisijos atrinkti darbdaviai. Darbdavių atrankos komisija, atsižvelgdama į valstybinei (valstybės perduotai savivaldybėms) funkcijai (Užimtumo didinimo programai įgyvendinti) vykdyti faktiškai skirtas lėšas, vertina paraiškas, nagrinėja darbdavių atrankos klausimus pagal pateiktas darbdavių paraiškas Užimtumo didinimo programos Priemonėms atlikti bei skirtų lėšų panaudojimo efektyvumą.

Darbdavių atrankos komisijos paskirtis – atrinkti darbdavius, paskirstyti (perskirstyti) lėšas ir teikti tvirtinti Savivaldybės merui darbdavių ir Užimtumo didinimo programos vykdant Priemones lėšų paskirstymo projektą.

3.4.3. Užimtumo didinimo programoje Paslaugų teikėjas yra 2022 m. atrinkta NVO, VšĮ Projektų valdymo ir mokymo centras (toliau – NVO), kuris, vadovaudamasis Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, įdarbino atvejo vadybininkus ir teikia atvejo vadybos paslaugas.

Administracijos direktoriaus įsakymu patvirtinta atvejo komanda analizuoja asmens situaciją, teikia pasiūlymus atvejo vadybininkams dėl Paslaugų parinkimo, jų apimties, teikimo eiliškumo, taip pat sprendžia dėl Susitarimo su asmeniu pakeitimo ar nutraukimo. Atvejo komandos funkcijos numatytos ir Vilniaus miesto savivaldybės užimtumo didinimo programos įgyvendinimo teikiant atvejo vadybos paslaugas tvarkos apraše.

IV. FINANSAVIMO PLANAS

4. Užimtumo didinimo programai įgyvendinti numatomas finansavimas

4.1. Užimtumo didinimo programos finansavimo galimybių analizė

Užimtumo didinimo programa finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams skirtų lėšų valstybinėms funkcijoms vykdyti pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 18 punktą (valstybės perduota savivaldybėms funkcija – dalyvavimas rengiant ir įgyvendinant darbo rinkos politikos priemones ir gyventojų užimtumo programas).

Socialinės gerovės skyrius, atsižvelgdamas į ateinančių metų planuojamas Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto specialių tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams lėšas, esant poreikiui, einamųjų metų ketvirtąjį ketvirtį teikia informaciją Užimtumo tarnybai apsvarstytą ir siūlomą rengti Užimtumo didinimo programos projektą, nurodydamas numatomas užimtumą skatinančias, laikiną ar nuolatinį užimtumą užtikrinančias priemones, dalyvių tikslines grupes, laukiamus rezultatus, darbų pobūdį, Užimtumo didinimo programai įgyvendinti planuojamas lėšas bei pagal Užimtumo didinimo programos priemones planuojamą įdarbinti asmenų skaičių.

Darbdaviui, vykdant Užimtumo didinimo programos Priemones, įdarbinusiam Užimtumo tarnybos siųstus asmenis (bedarbius), užsiregistravusius Užimtumo tarnyboje, atitinkančius bent vieną Užimtumo įstatymo 48 straipsnio 2 dalies 1–10 ir 12 punktuose įvardytą tikslinę grupę, už kiekvieną įdarbintą asmenį mokamos subsidijos darbo užmokesčiui, skirtos apmokėti šias išlaidas

4.1.1. darbo užmokestį, bazinį (tarifinį) darbo užmokestį (valandinį atlygį arba mėnesinę algą) už įdarbinto asmens faktiškai dirbtą laiką, kuris negali būti mažesnis pagal tą mėnesį galiojantį Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimalųjį mėnesinį atlygį;

4.1.2. draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokas nuo darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų;

4.1.3. piniginę kompensaciją už nepanaudotas atostogas, pasibaigus terminuotai darbo sutarčiai, ir nuo jos apskaičiuotą draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų sumą.

Darbdavys, vykdant Priemones, organizuoja Užimtumo tarnybos atsiųstų bedarbių atranką ir sudaro terminuotas darbo sutartis.

Rekomenduotina Užimtumo didinimo programos vidutinė trukmė vienam asmeniui – ne daugiau nei 6 mėnesiai, bet ir ne ilgiau nei 2025 m. lapkričio 30 d.

Darbdaviui subsidijas, įgyvendinant Užimtumo didinimo programą, iki 100 proc. moka Savivaldybės administracija. Užimtumo didinimo programos lėšos pagal numatomas vykdyti Priemones vienam asmeniui per kalendorinius metus – iki 9 100,00 Eur. Darbdavys iki kiekvieno mėnesio 10 dienos už praėjusį mėnesį pateikia Savivaldybės administracijai Vilniaus miesto savivaldybės užimtumo didinimo programos dėl priemonių vykdymo ir įgyvendinimo tvarkos apraše nurodytus dokumentus Užimtumo didinimo programoje numatytoms subsidijoms gauti (išskyrus seniūnijas), bet ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas kiekvienam ketvirčiui pasibaigus, teikia ataskaitą apie per ketvirtį dalyvavusių Užimtumo didinimo programoje asmenų skaičių, iš viso panaudotas lėšas, vykdytus Užimtumo didinimo programoje darbus.

Įgyvendinant Užimtumo didinimo programą teikiant Paslaugas, vienam asmeniui numatoma panaudoti iki 1 300,00 Eur per kalendorinius metus (neįskaitant administravimo išlaidų ir atvejo vadybininko darbo užmokesčio).

Darbdaviai, kurie organizuos ir vykdys darbus, privalo užtikrinti darbo sąlygas asmenims, dalyvaujantiems Užimtumo didinimo programoje.

4.2. Užimtumo didinimo programai administruoti skirtos lėšos

Užimtumo didinimo programa finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams lėšų, kurios Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu kiekvienų metų gruodžio mėnesį tvirtinamos savivaldybių biudžetams ir paskirstomos savivaldybių administracijoms savivaldybių patvirtintoms užimtumo didinimo programoms įgyvendinti ir socialinei paramai administruoti. Užimtumo didinimo programos administravimo išlaidoms padengti nustatomas procento dydis, bet ne didesnis nei 4 procentai.

V. PRIEŽIŪRA IR ĮVERTINIMAS

5. Prognozuojamas teikti paslaugų ir priemonių mastas

5.1. Užimtumo didinimo programos įgyvendinimo priežiūros subjektai bei etapai

Užimtumo didinimo programos priežiūros tikslas – sudaryti prielaidas efektyviai įgyvendinti Užimtumo didinimo programos tikslus ir uždavinius.

Vadovaujantis Užimtumo didinimo programa, Socialinės gerovės skyriaus vedėjo įsakymu patvirtintu Užimtumo didinimo programoje dalyvaujančių Darbdavių, vykdančių Priemones, patikrų atlikimo planu, vykdoma veiklos priežiūra bei kontrolė, atliekamos patikros, užpildomi planinio (neplaninio) patikrinimo aktai.

Darbdavių atrankos komisija nuolat vykdo užimtumo didinimo programos kontrolę

5.1.1. stebi, kaip laikomasi sutartinių įsipareigojimų su darbdaviais, lankydamasi pas darbdavius, surašo patikrinimo aktus;

5.1.2. stebi, kaip naudojamos lėšos, ir apie kilusias problemas nedelsdama informuoja vadovybę;

5.1.3. analizuoja ir vertina pasiektus rezultatus ir Užimtumo didinimo programos, vykdant Priemones, efektyvumą.

Darbdavių atrankos komisijoje nuolat analizuojama darbų eiga, problemos, numatomi būdai trūkumams šalinti. Organizuojami susitikimai su seniūnijomis ir darbdaviais dėl galimybių dalyvauti ir įgyvendinti Užimtumo didinimo programą, pateikiama informaciją apie praėjusių metų rezultatus, problemas ir kliūtis kilusias įgyvendinant programą, supažindinami su galimybėmis bei sąlygomis einamaisiais metais teikti paraiškas ir gauti lėšas.

Paslaugas teikiančią NVO stebi ir analizuoja Socialinės gerovės skyriaus Paslaugų teikimą koordinuojantis valstybės tarnautojas ir (ar) kitas atsakingas darbuotojas.

Socialinės gerovės skyrius, vykdant Priemones, organizuoja ir vykdo Užimtumo didinimo programos kontrolę ir yra atsakingas už įgyvendinimą bei priežiūrą. Užimtumo didinimo programos, vykdant Priemones, kontrolė vykdoma nuolat, atliekant planinius (neplaninius) patikrinimus, Užimtumo didinimo programos įgyvendinimo, bedarbių atitikties nustatymą kriterijams bei jų siuntimą dalyvauti Užimtumo didinimo programoje, darbuotojų, įdarbintų pagal Užimtumo didinimo programą, darbo vietų kontrolę, lėšų panaudojimo stebėseną, sutartinių įsipareigojimų vykdymo bei efektyvumo analizes. Taip pat Socialinės gerovės skyrius vykdo Paslaugų teikimo stebėseną.

Prireikus Užimtumo didinimo programa gali būti tikslinama pagal kintančias aplinkybes ir veiksnius, turinčius ar galinčius turėti įtakos jai įgyvendinti ir tikslui pasiekti.

5.2. Užimtumo didinimo programos įgyvendinimo įvertinimas

Savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai teikia kas ketvirtį ir už praėjusius metus Užimtumo didinimo programos priemonių ir paslaugų įgyvendinimo ataskaitą ir informaciją pagal nustatytą formą. Savivaldybių dalyvavimo rengiant ir įgyvendinant užimtumo didinimo programas nustatytos formos ataskaitoje įrašomi Užimtumo didinimo programos priemonių ir paslaugų įgyvendinimo rodikliai, kurie palyginami su planuotais rodikliais, įvertinant gyventojų užimtumo didinimo poreikį.

Pateikiant ataskaitą galima įvertinti Užimtumo didinimo programoje pasiektus rezultatus, tikslus bei skirtų lėšų panaudojimo efektyvumą, suplanuoti ir apskaičiuoti lėšų poreikį kitiems metams Vilniaus miesto savivaldybės dalyvavimo rengiant ir įgyvendinant užimtumo didinimo programą funkcijai vykdyti.

2024 m. dalyvaudami Užimtumo didinimo programoje, vykdant Priemones, darbdaviai galėjo gauti iki 50 850,00 Eur subsidiją.

Darbdaviai buvo atrinkti konkurso būdu. Konkurse buvo kviečiamos dalyvauti Vilniaus savivaldybės įmonės, akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės, socialines paslaugas teikiančios įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, ne pelno siekiančios įstaigos, asociacijos, labdaros ir paramos fondai bei biudžetinės ir viešosios įstaigos, kurių valdyme dalyvauja Savivaldybės administracija, taip pat seniūnijos, bei verslo įmonės, kurios veiklą vykdo sostinėje. Paskelbus konkursą, buvo organizuoti trys susitikimai: vienas su darbdaviais, o kiti du su seniūnijomis, planuojančiomis teikti paraiškas dėl Užimtumo didinimo programos įgyvendinimo.

2024 m. Užimtumo didinimo programą į įgyvendino 20 Savivaldybės seniūnijų ir su 36 darbdaviais pasirašytos Sutartys, tačiau sėkmingai Užimtumo didinimo programą įgyvendino 34. Pagal Užimtumo didinimo programą seniūnijose buvo įdarbinta 60 asmenų, o įmonės bei organizacijos, įgyvendindamos programą, įdarbino 49 asmenis. Seniūnijose daugiausia buvo įdarbinta pagalbinių darbuotojų bei aplinkos gerinimo specialistų grąžinimo darbams atlikti, trumpalaikiams archyvinių dokumentų tvarkymo darbams, smulkiems infrastruktūros remonto darbams. Taip pat kai kurios seniūnijos įdarbino ir bendruomenės renginių organizatorius bei kitus kvalifikuotus darbuotojus, kurie rūpinosi seniūnijos informacinėmis sistemomis, mankštų organizavimu pagyvenusiems asmenims ir kita. Kiti darbdaviai, asmenis pagal Užimtumo didinimo programą, vykdant Priemones, įdarbino įvairesnėms pareigoms nei ankstesniais metais. Daugiausia asmenys buvo įdarbinti kvalifikuotais darbuotojais. Tiek seniūnijos, tiek Darbdaviai buvo nuolat konsultuojami dėl problemų ar kylančių kliūčių įgyvendinant Užimtumo didinimo programą. Buvo atlikta 14 planinių seniūnijų ir Darbdavių patikrų, kuriose esminių pažeidimų neužfiksuota. Įgyvendinant Užimtumo didinimo programos Priemones, panaudota lėšų suma – 588 806,76 Eur. Vidutiniškai vienam asmeniui, baigusiam dalyvauti užimtumo didinimo programoje įgyvendinant Priemones, panaudota lėšų suma – 5 422,00 Eur. Vidutinė vieno asmens dalyvavimo Priemonėse trukmė – 5 mėnesiai.

Nuo 2024 m. sausio 1 d. atvejo vadybos paslaugos teikia NVO, kurioje įdarbinti šeši atvejo vadybininkai. 2024 m. Paslaugas gavo 504 Užimtumo tarnybos nukreipti asmenys, iš kurių: 230 asmenų jau baigė. Dažniausiai, net 292 asmenims, teiktos paslaugos, skirtos socialiniams įgūdžiams ir (ar) motyvacijai dirbti įgyti, 211 asmenų gavo teisininko paslaugas, kurios skirtos asmenims, kuriems apribotas disponavimas piniginėmis lėšomis ir (ar) antstolio, kitų institucijų ar pareigūnų nurodymu priverstinai nurašomos piniginės lėšos skolai apmokėti. Nemažai daliai Paslaugų dalyvių (125 asmenims) buvo paskirtos priklausomybių specialisto paslaugos bei kitos paslaugos padedančios pašalinti ar dalinai pašalinti priežastis, trukdančias asmeniui įsidarbinti atviroje darbo rinkoje ir išlikti joje. Vidutinė vieno asmens Paslaugų gavimo trukmė – 13 mėnesių. 2024 m. atvejo vadybos paslaugoms (atvejų vadybininkų darbo užmokesčiui, Paslaugoms ir jų administravimui) panaudota – 657 314,75 Eur. Vidutiniškai vienam asmeniui, baigusiam dalyvauti užimtumo didinimo programoje, teikiant atvejo vadybos paslaugas, panaudota lėšų suma – 791,91 Eur.

Asmenų, dalyvavusių Užimtumo didinimo programoje 2024 m., dalis, kuri per 6 mėnesius išliko darbo rinkoje, Vilniaus mieste sudarė – 39,3 procento, tuo tarpu Lietuvoje – 29,2 procento. Išlikimo darbo rinkoje, minėtų asmenų skaičius mažėja kai vertiname po 6 mėn. dalyvavimo Užimtumo didinimo programoje. Lietuvoje tai sudaro 18,0 procento. O Vilniaus mieste – 28,3 procento.

2024 m. atvejo vadybininkams buvo organizuoti specializuoti mokymai, kurių metu nagrinėjamos temos

· Atvejo vadyba.

· Elgesio priklausomybių (azartinių lošimų ir internetinių žaidimų, probleminio interneto naudojimo ir kita).

· Probleminių situacijų valdymas dirbant su socialiai pažeidžiamais asmenimis.

· Darbas su asmenimis vengiančiais dalyvauti aktyvioje darbo rinkoje.

· Darbas su nemotyvuotais asmenimis.

Mokymų trukmė 8 val. Pagrindiniai uždaviniai, kurie buvo keliami mokymų metu

· suteikti žinių apie elgesio priklausomybes ir jų valdymą;

· lavinti gebėjimą valdyti problemines situacijas;

· stiprinti gebėjimą pasipriešinti spaudimui ir manipuliacijoms;

· kaip išvengti profesinio perdegimo dirbant su nemotyvuotais klientais.

Neretai tenka asmenis informuoti apie vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo galimybes, todėl buvo organizuotas susitikimas atvejo vadybininkų ir Užimtumo didinimo programos koordinatorių su Valstybinės ligonių kasos atstovais, tema „Vaistų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimas“.

Siekiant susipažinti išsamiau su negalios nustatymo aspektais, kurie taip svarbūs dirbant su asmeninis gaunančiais Paslaugas, organizuoti mokymai (nemokamai). Mokymus vedė Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai.

Jau tapo tradicija pasikviesti Vilniaus apskrities savivaldybių atstovus į susitikimą ir aptarti kaip mums sekasi įgyvendinant Užimtumo didinimo programas savo savivaldybėse, su kokiais iššūkiais susiduriame. Šių metų susitikimo tema „Dalinimasis gerąja patirtimi rengiant ir įgyvendinant Užimtumo didinimo programą Vilniaus apskrities savivaldybėse“.

Su Užimtumo tarnybos vadovais bei Vilniaus departamento darbuotojais kuruojančiais Užimtumo didinimo programą organizuoto susitikimo metu pristatyti Vilniaus miesto savivaldybės teisės aktai ir tvarkos reglamentuojančios Užimtumo didinimo programos įgyvendinimą, aptarti veiksmai dėl sklandesnio darbo proceso, problemos kylančios įgyvendinant minėta programą ir kita.

Organizuoti kiekvieną mėnesį, mažiausiai vieną kartą, daugiausiai du kartus, Atvejo komandos posėdžiai.

Konsultuoti kitų savivaldybių atstovai, kuruojantys Užimtumo didinimo programą ir pasidalinta gerąja patirtimi.

Užimtumo didinimo programos atlikimo ir apskaitos dokumentai saugomi Savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka.

VI. UŽIMTUMO DIDINIMO PROGRAMOS VIEŠINIMAS

6. Užimtumo didinimo programos įgyvendinimo pasiekti rezultatai, jų, tikslų ir uždavinių analizė, numatytų vykdyti priemonių efektyvumas vertinimas

Užimtumo didinimo programa, jos įgyvendinimo rezultatai, jos įgyvendinimas ir vertinimo rezultatai skelbiami Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainėje www.vilnius.lt. Patvirtinta Užimtumo didinimo programa, jos įgyvendinimo rezultatai, kvietimas darbdaviams teikti paraiškas dalyvauti Užimtumo didinimo programoje skelbiami Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainėje www.vilnius.lt.

Vadovaudamiesi bendradarbiavimo principu, apie galimybę dalyvauti Užimtumo didinimo programoje, Užimtumo tarnyba ir Savivaldybės administracijos Socialinės gerovės skyrius pagal savo kuravimo sritis elektroninio pašto adresais, papildomai informuos darbdavius.

Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainės skiltyje „Sveikata ir socialiniai reikalai/Užimtumas“ nuolat viešinama informacija apie Užimtumo didinimo programą, jos įgyvendinimo etapus, pasiektus rezultatus, lėšų, skirtų Užimtumo didinimo programai finansuoti, paskirstymą, darbdavių, dalyvaujančių užimtumo didinimo programoje, sąrašą ir t. t. https://vilnius.lt/lt/savivaldybe/sveikata-ir-socialiniai-reikalai/uzimtumas/.

Programos rezultatų įvertinimas ir įgyvendinimo aptarimas vyks kitų metų I ketvirtį Socialinės gerovės skyriaus organizuojamo renginio metu, pakvietus Savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių atstovus, Darbdavių atrankos komisijos narius bei Užimtumo tarnybos atstovus, įgyvendinant Užimtumo didinimo programą dalyvavusius darbdavius ir partnerius. Taip pat Užimtumo didinimo programos rezultatai bus aptariami artimiausiame Darbdavių atrankos komisijos kitų metų posėdyje. Įvertinus Užimtumo didinimo programos įgyvendinimo problemas, tikslinių grupių poreikius galima bus tiksliau planuotis bei tęsti bedarbių užimtumo didinimo priemones ir numatyti tikslus joms pasiekti.

Užimtumo didinimo programai įgyvendinti skirtų lėšų panaudojimas ir asmenų, dalyvavusių Užimtumo didinimo programoje, užimtumo rezultatai Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai teikiami einamų metų ketvirtinėse ataskaitose apie savivaldybių dalyvavimą rengiant ir įgyvendinant užimtumo didinimo programas.

____________________________