2019-09-25 Nr. AB-18011-3-61-3-02329-2019-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-561-556/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02329-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. rugsėjo 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo asociacijos „EEPA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo asociacijos „EEPA“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos agentūrai dėl raštų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas asociacija „EEPA“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė: 1) panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir atsakovas, Agentūra) 2019 m. gegužės 28 d. raštą Nr. (27)-A4E-1724 „Dėl atlikimo užtikrinimo laidavimo raštų“ (toliau – ir 2019 m. gegužės 28 d. raštas); 2) panaikinti atsakovo 2019 m. birželio 19 d. raštą Nr. (27)-A4E-4383 „Patikslintas Aplinkos apsaugos agentūros 2019 m. gegužės 28 raštas Nr. (27)-A4E-1724 „Dėl atlikimo užtikrinimo laidavimo raštų“ (toliau – ir 2019 m. birželio 19 d. raštas).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. liepos 1 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas skundžia teismui Agentūros raštus, kuriais pareiškėjas yra paprašytas papildyti 2019 m. kovo 12 d. raštu Nr. 20190312-16 pateiktą informaciją. Agentūra nurodė, jog dar 2019 m. vasario 26 d. raštu Nr. (27)-A4(e)-243 „Dėl duomenų pateikimo“ informavo pareiškėją apie priežastis, dėl kurių esantys GPAIS elektros ir elektroninės įrangos tiekimo rinkai 2018 m. duomenys (toliau – ir Duomenys) yra nepilni ir neteisingi, tokių Duomenų pagrindu patikrinti, ar atlikimo laidavimo draudimo raštuose (SĮLD 142057, SĮLD 142059, SĮLD 142060, SĮLD 142061, SĮLD 142062 ir SĮLD 142063 (išskyrus Nr. SĮLD 142056) (toliau – ir Raštai) nurodyta suma yra teisinga, negalima. Atsakovas pažymėjo, jog šiuo metu Agentūra dalį Duomenų patikrino, o likusią Duomenų dalį tikrina. Dėl nurodytų priežasčių Agentūra negali pateikti informacijos pareiškėjai apie Raštuose nurodytų sumų įvertinimo (patikrinimo) rezultatus.

Teismas nustatė, jog skunde pareiškėjas nurodė, kad minėtais skundžiamais raštais pripažinus, kad pareiškėjo pateikti Raštai neatitinka Gamintojų ir importuotojų organizacijoms išduodamų dokumentų, įrodančių, kad elektros ir elektroninės įrangos, alyvos, baterijų ir akumuliatorių atliekų ar eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymas bus finansuojamas, sudarymo ir vykdymo, lėšų, gautų pagal šias sutartis, kaupimo, naudojimo ir grąžinimo taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro 2012 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. D1-576 (toliau – ir Taisyklės) reikalavimų, o pareiškėjui nepatikslinus pastarųjų, atsakovas įgyja pareigą priimti atitinkamus sprendimus (skirti įspėjimą apie licencijos galiojimo sustabdymą, sustabdyti licencijų galiojimą).

Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. ABTĮ 23 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Atsižvelgiant į tai, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie įtakoja konkrečių asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, teisėtumo. Tokiu būdu teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 23 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje.

Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju yra ginčijami 2019 m. gegužės 28 d. ir 2019 m. birželio 19 d. raštai, kuriais atsakovas paprašė pareiškėjo papildyti informaciją, tam, kad galėtų pateikti nuomonę dėl Raštų. Teismas nurodė, kad tokie 2019 m. gegužės 28 d. ir 2019 m. birželio 19 d. raštai laikytini vienkartiniais teisės taikymo aktais, skirtais konkrečiam subjektui, tačiau įvertinant jo priėmimo teisinius pagrindus bei pasekmes, sukeliamas subjektui, kurio atžvilgiu tokie raštai yra priimami, tokie raštai negali būti pripažįstami individualiais teisės aktais, skųstinais administraciniam teismui. Teismas darė išvadą, jog Agentūros 2019 m. gegužės 28 d. ir 2019 m. birželio 19 d. raštai, kuriais paprašyta pateikti papildomą informaciją, yra vienas iš viešojo administravimo procedūrų metu priimamų procedūrinio pobūdžio dokumentų, kuriuo atliekamas aplinkybių tyrimas, o toks dokumentas pagal savo pobūdį nepriskirtinas prie aktų, kuris yra ginčo administraciniame teisme dalyku. Teismas nurodė, jog negalima būtų teigti, kad pareiškėjo skundžiami 2019 m. gegužės 28 d. ir 2019 m. birželio 19 d. raštai dėl papildomos informacijos pateikimo visiškai jokių teisinių pasekmių nesukuria, tačiau teismas vertino, kad šios teisinės pasekmės iš esmės yra tik procedūrinio, o ne materialaus pobūdžio.

Teismas nurodė, kad prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas (pvz., tarnybinis pranešimas, paklausimas, siuntimas, teikimas, tarnybinė išvada ar kt.). Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia.

Teismas darė išvadą, kad 2019 m. gegužės 28 d. ir 2019 m. birželio 19 d. raštai savaime nedaro įtakos pareiškėjo teisiniam statusui, nes minėti raštai yra tik procedūros dalis, kurios metu priėmus galutinį sprendimą pareiškėjo teisinis statusas gali pasikeisti. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumento, jog pareiškėjui nepatikslinus Raštų atsakovas turės priimti sprendimą, teismas pažymėjo, kad tik nuo pačio pareiškėjo atitinkamų veiksmų (pašalins nurodytas priežastis ar ne) priklausys administracinės procedūros eiga. Teismas nurodė, kad licencijas išduodanti institucija, kontroliuodama, kaip licencijos turėtojai laikosi licencijuojamos veiklos sąlygų, ir šios priežiūros įgyvendinimo metu taikydama įstatyme numatytas poveikio priemones, susijusias su licencijuojamos veiklos apribojimu, visais atvejais turi pareigą kreiptis į įtariamą pažeidimą padariusį subjektą, iš anksto pranešdama apie nustatytą pažeidimą bei siūlydama jį pašalinti. Teismas pažymėjo, jog pagal savo pobūdį net ir paskirtas įspėjimas apie licencijos galiojimo sustabdymą nėra savarankiška sankcija. Minėtos priemonės tikslas – informuoti ūkio subjektą apie konkrečius nukrypimus nuo privalomų įstatymų reikalavimų bei pasiūlyti šiuos trūkumus ištaisyti, tokiu būdu išvengiant ateityje licencijos galiojimo sustabdymo ar panaikinimo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymėtina, jog skųsdamas galutinį administracinės procedūros sprendimą, jei toks pareiškėjo atžvilgiu bus priimtas, pareiškėjas įgis galimybę, be kita ko, pasisakyti dėl skundžiamų 2019 m. gegužės 28 d. ir 2019 m. birželio 19 d. raštų (2013 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-502-887/2013).

Teismas pažymėjo, kad nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes, net ir skundo patenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. Savo ruožtu administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Įvertinęs teisės aktų nuostatas, teismas darė išvadą, kad ginčas dėl procedūrų, nepriėmus galutinio administracinio akto, administraciniuose teismuose nenagrinėtinas.

III. Pareiškėjas asociacija „EEPA“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 1 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjo atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas nutartyje nepagrįstai nurodė, kad nagrinėjamu atveju „ginčijami <...> raštai, kuriais atsakovas paprašė pareiškėjo papildyti informaciją“. Pareiškėjas teigia, kad atsakovas informavo pareiškėją, kad pateikti atlikimo užtikrinimo laidavimo draudimo raštai „neatitinka Taisyklių reikalavimų“, o 2019 m. birželio 19 d. raštu atsakovas nurodė, kad „pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 342 straipsnio 3 dalies, taisyklių nuostatas teisinio santykio dalyviams neleidžiami nukrypimai nuo teisinių imperatyvų“, tuo pačiu paprašė pateikti papildomą informaciją. Pareiškėjas pabrėžia, kad 2019 m. gegužės 28 d. ir 2019 m. birželio 19 d. raštai vertintini atsižvelgiant į Taisyklių 16 punkto nuostatas, pagal kurias atsakovas, gavęs pareiškėjo atlikimo užtikrinimo laidavimo draudimo raštus, gali priimti dvejopo pobūdžio sprendimus, kurie sąlygoja skirtingas teisines pasekmes:

1) sprendimą, kad pateikti atlikimo užtikrinimo laidavimo draudimo raštai atitinka Taisyklių reikalavimus;

2) sprendimą, kad pateikti atlikimo užtikrinimo laidavimo draudimo raštai neatitinka Taisyklių reikalavimų. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas 2019 m. gegužės 28 d. raštu tiesiogiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad pareiškėjo pateikti atlikimo užtikrinimo laidavimo draudimo raštai neatitinka Taisyklių reikalavimo – dėl ko, pareiškėjo vertinimu, jam kyla teisinės pasekmės, nustatytos Taisyklių 16 punkte – jis turi pastaruosius raštus tikslinti pateikdamas, kaip nurodoma 2019 m. gegužės 28 d. rašte „vieną banko garantą ar laidavimo draudimo sutartį“.

Pareiškėjas teigia, kad 2019 m. birželio 19 d. rašte nurodyta, kad neleidžiami nukrypimai nuo teisinių imperatyvų, o kadangi jis priimtas remiantis Taisyklių nuostatomis, o pagal Taisyklių 16 punkto nuostatas atsakovas turi priimti minėtą sprendimą, toks atsakovo nurodymas, pareiškėjo vertinimu, vertintinas taip pat kaip ir 2019 m. gegužės 28 d. raštas, t. y., kad pareiškėjo pateikti atlikimo užtikrinimo laidavimo draudimo raštai neatitinka Taisyklių reikalavimo – dėl ko pareiškėjas, turi juos tikslinti. Pareiškėjo vertinimu, teismas nepagrįstai nurodė, kad skundžiami raštai nedaro įtakos pareiškėjo teisiniam statusui ir yra tik procedūrinio, o ne materialaus pobūdžio.

Pareiškėjas pabrėžia, kad jis privalo tikslinti pateiktus atlikimo užtikrinimo laidavimo draudimo raštus, o to nepadarius jo veiklos ataskaita yra laikoma nepriimta, jam taip pat gresia kitos neigiamos pasekmės, nors atsakovo 2019 m. gegužės 28 d. ir 2019 m. birželio 19 d. raštai, pareiškėjo vertinimu, yra nepagrįsti ir prieštarauja norminių teisės aktų nuostatoms.

2. Pareiškėjas nurodo, kad teismas pažymėjo, jog pagal savo pobūdį, net ir paskirtas įspėjimas apie licencijos galiojimo sustabdymą nėra savarankiška sankcija, atitinkamai remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-502-887/2013 nurodė, jog skųsdamas galutinį administracinės procedūros sprendimą, jei toks pareiškėjo atžvilgiu bus priimtas, pareiškėjas įgis galimybę, be kita ko, pasisakyti dėl 2019 m. gegužės 28 d. ir 2019 m. birželio 19 d. raštų. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2017 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. KT6-N5/2017 išaiškino, kad „įspėjimas apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą licencijos turėtojui sukelia teisines pasekmes – pareigą pašalinti Atliekų tvarkymo įstatymo 3423 straipsnio 10 dalyje nustatytų licencijuojamos veiklos sąlygų, taip pat tam tikrų šio straipsnio 6, 12 dalyse nustatytų reikalavimų licencijai gauti reikalavimų pažeidimus (Atliekų tvarkymo įstatymo 3423 straipsnio 14 dalis)“, atitinkamai, jog „pagal Viešojo administravimo įstatymo 368straipsnio 5 dalį Atliekų tvarkymo įstatymo 3423 straipsnyje nustatytos poveikio priemonės, inter alia (liet. be kita ko, įskaitant) įspėjimas apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą, gali būti skundžiamos teisme. Pareiškėjas teigia, kad naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuomet skundžiamas įspėjimas apie licencijos galiojimo sustabdymą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat nurodo, kad „priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo skundžiamo Rašto teisėtumas ir pagrįstumas gali būti vertinamas tikrinamoje administracinėje byloje“ (žr., pvz., 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-673-556/2017, 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-641-602/2017).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas atskiruoju skundu ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 1 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl to, kad jis nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas), teisėtumą ir pagrįstumą.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą, nes sprendė, kad pareiškėjo siekiamas inicijuoti ginčas yra kilęs iš 2019 m. gegužės 28 d. ir 2019 m. birželio 19 d. raštų, kurie negali būti ginčo administraciniame teisme dalyku. Pareiškėjas atskirajame skunde su tokiu vertinimu nesutinka. Taigi nagrinėjamu atveju keliamas klausimas, ar atsakovo 2019 m. gegužės 28 d. ir 2019 m. birželio 19 d. raštai gali būti ginčo administraciniame teisme objektu.

Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad viešojo administravimo srityje priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinamas administraciniuose teismuose. Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos taip pat matyti, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009).

Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia ir todėl negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą atsisakytina priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinė byla nutrauktina kaip nepriskirtina administraciniams teismams, kadangi nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009; 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010). Vis dėlto minėta taisyklė turi būti taikoma pripažįstant visuotinio teisminės gynybos prieinamumo principo svarbą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1669/2008, 2006 m. rugpjūčio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-278/2006).

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2019 m. gegužės 28 d. raštu pareiškėjas informuotas, kad jo pateikti Raštai neatitinka Taisyklių reikalavimų tuo aspektu, kad Taisyklėse nenumatyta galimybė pareiškėjui pateikti kelis banko garantus ar laidavimo draudimo sutartis tai pačiai licencijai. Minėtu raštu Agentūra informavo pareiškėją, kad jis vykdo atliekų tvarkymo organizavimo veiklą turėdamas licencijas Nr. 001 ir Nr. 003, todėl nurodytu atveju turi būti pateiktas vienas banko garantas ar laidavimo draudimo sutartis. 2019 m. birželio 19 d. raštu 2019 m. gegužės 28 d. raštas patikslintas, prašant pateikti Agentūrai dokumentus, pagrindžiančius pareiškėjo 2019 m. kovo 12 d. rašto teiginius dėl draudimo kompanijų atsisakymo išduoti pareiškėjui Raštą visoms elektros ir elektroninės įrangos atliekų kategorijoms, informaciją, ar kreipėsi į banką dėl banko garantijos gavimo bei papildomai informavo apie prašymą papildyti Duomenis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, akivaizdu, kad pagal savo pobūdį ir paskirtį pareiškėjo ginčijami 2019 m. gegužės 28 d. ir 2019 m. birželio 19 d. raštai yra procedūrinio pobūdžio, nesukeliantys jam materialaus pobūdžio pasekmių, kurių tikslas – gauti informaciją ir duomenis, susijusius su Agentūros veiklos tikslo – teisės aktais nustatytais atvejais vykdyti ūkinės veiklos aplinkosauginį reguliavimą ir (ar) įgyvendinti priemones, padedančias vykdyti ūkinės veiklos aplinkosauginį reguliavimą (Aplinkos apsaugos agentūros nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. liepos 14 d. įsakymas Nr. D1-385, 9.2. punktas) – įgyvendinimu, reikalingus atsakovui tinkamai atlikti savo funkcijas.

Pasisakydama dėl pareiškėjo atskirojo skundo argumento, susijusio su 2019 m. gegužės 28 d. ir 2019 m. birželio 19 d. raštų sukeliamomis pasekmėmis tuo aspektu, kad pareiškėjas privalo tikslinti pateiktus Raštus, teisėjų kolegija pažymi, kad licencijos turėtojas bet kokiu atveju privalo laikytis teisės aktuose įtvirtintų licencijuojamos veiklos sąlygų, nepažeisti imperatyvaus pobūdžio draudimų, bendradarbiauti su licencijas išduodančia institucija bei atsižvelgdamas į jos pranešimus apie nustatytus pažeidimus, imtis priemonių juos pašalinti, ištaisyti pastebėtus jo veiklos trūkumus. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjos skundo priėmimo klausimą, padarė teisingą išvadą, kad pareiškėjo skundas paduotas dėl dokumentų, kurie savaime nedaro įtakos pareiškėjo teisiniam statusui. Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai apie galimus atsakovo sprendimus, jų sukeliamas pasekmes yra hipotetinio pobūdžio ir nagrinėjamu atveju teisiškai nereikšmingi, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės ištyrė bei tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama galioti, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo asociacijos „EEPA“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius