Lithuanian Supreme Court dismisses appeal for lack of grounds under Civil Procedure Code Article 346.
Legislator summary
AI generatedThe Supreme Court of Lithuania refused to accept a cassation appeal filed by a plaintiff regarding interest claims. The plaintiff argued that lower courts misapplied Civil Code provisions on interest and violated the right to a fair trial, but failed to demonstrate that these errors were significant enough to warrant review. The court held that the appeal did not meet the strict statutory requirements for cassation under the Civil Procedure Code, specifically the need to prove a violation of law with essential significance for uniform legal interpretation.
Legislator headnote
AI generatedCivil Procedure Code Art. 346 para. 2; Art. 347 para. 1 lit. 3: A cassation appeal is admissible only if it establishes a violation of substantive or procedural law that is of essential significance for uniform legal interpretation and application, and the appellant must provide detailed legal arguments substantiating such a violation.
Keywords
AI generatedCited Legislation
AI generatedCited Case Law
AI generatedFull text
Nr. 3P-1880/2019
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25413-2018-5 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2019 m. gruodžio 9 d.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų: Godos Ambrasaitės–Balynienės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Vasarienės,
susipažinusi su 2019 m. gruodžio 2 d. gautu ieškovo A. G. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Kasacinis skundas paduodamas dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl procesinių palūkanų priteisimo. Kasacine tvarka skundžiama nutartimi paliktas nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 9 d. sprendimas, kuriuo ieškinio netenkinta. Kasacija byloje grindžiama CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose nustatytais pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi tai, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas toks svarbus, jog turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasaciją grindžiant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant skundžiamame teismo procesiniame sprendime išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasacinis skundas laikomas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, kai jame nurodomas kasacijos pagrindas, tačiau nepateikiama jį patvirtinančių teisinių argumentų arba pateikiami atitinkami argumentai, tačiau jų nesiejama su konkrečiu kasacijos pagrindu.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai taikė ir aiškino (pažeidė) CK 6.37, 6.210 ir 6.261 straipsniuose įtvirtintą ieškovo teisę į minimalių nuostolių atlyginimą. CK 6.37 straipsnio 2 dalies normą, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, išaiškino taip, jog neįvykdęs prievolės skolininkas, kad nėra priežasčių prievolės nevykdyti ir ieškinys pareikštas, nepraleidus senaties termino neprivalo, neprivalo ieškovui mokėti palūkanų; taip teismai aiškinamas teisės normas paneigė, be to, netinkamai taikė precedentus. Kasaciniame skunde pažymima ieškovui kaip fiziniam asmeniui garantuojama teisė į teisingą civilinės bylos išnagrinėjimą nepriklausomame ir nešališkame teisme (Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis), todėl netinkamas CK 6.37, 6.210 ir 6.261 straipsniuose įtvirtintų teisės normų taikymas ir aiškinimas laikomas esminiu materialiosios teisės normų pažeidimu; aiškios CK 6.37 straipsnio 2 dalies taikymo ir aiškinimo taisyklės nebuvimas laikomas turėjusiu tiesioginę įtaką neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti, be to, neatsižvelgus į kasacinio teismo suformuotą praktiką.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, jog teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nurodoma, kad esminę reikšmę neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti turėjo skunde aptariamų CK 6.37, 6.210 ir 6.261 straipsnių nuostatų netinkamas taikymas ir aiškinimas (pažeidimas), tačiau, atrankos kolegijos vertinimu, šių teisės normų taikymo ir aiškinimo praktika išplėtota, o kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog teismai būtų nukrypę nuo teisės išaiškinimų, kurie suformuluoti pagal faktines aplinkybes tapačiose arba iš esmės panašiose nagrinėjamai bylai bylose (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-403/2019; 2019 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-695/2019).
Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą, kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, priimti atsisakytina.
Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžinamas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi, atrankos kolegija
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Grąžinti advokatui Mantui Arasimavičiui (a. k. duomenys neskelbtini) už A. G. (a. k. duomenys neskelbtini) kasacinį skundą 2019 m. lapkričio 29 d. AB SEB banke sumokėtą 39 (trisdešimt devynis) Eur žyminį mokestį.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Goda Ambrasaitė–Balynienė
Antanas Simniškis
Dalia Vasarienė