f1013465-99ba-4c4e-b7de-e358b8efc63a · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2A-775/2014Proceso Nr. 2-55-3-02250-2012-9Procesinio sprendimo kategorija: 44.2.4.1; 44.2.4.2 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. birželio 18 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės GasiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Å erno, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A.

B. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-943-653/2013 pagal ieÅ¡kovo A. B. ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, dėl Lietuvos Respublikos institucijų įvykdytos apgaulės ir sukčiavimo ieÅ¡kovo atžvilgiu Europos Žmogaus Teisių Teismo bylos Nr. 45073/07 nagrinėjimo metu ir dėl to atsiradusios teisės į žalos atlyginimÄ pripažinimo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos Respublikos 415 514 Lt teisingÄ atlyginimÄ už jo teisių pažeidimÄ bylos Nr. 45073/07 Europos Žmogaus Teisių Teisme (toliau – EŽTT) nagrinėjimo metu; sprendimo vykdymÄ pavesti atstovui Lietuvos teisingumo ministerijai. Nurodė, jog 2003 m. rugpjūčio 9 d. kreipėsi į EŽTT dėl atsakovo Lietuvos Respublikos teismuose padarytų Konvencijos pažeidimų pripažinimo Kauno miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-67/2002 nagrinėjimo metu ir dėl to jam padarytos žalos atlyginimo.

PareiÅ¡kimas buvo užregistruotas ir pradėta byla Nr. 45073/07 B. prieÅ¡ LietuvÄ . 2008 m. spalio 10 d. Vyriausybė pateikė EŽTT atsiliepimÄ , kuriame prašė nepriimti nagrinėti pareiÅ¡kimo dėl to, kad 2008 m. rugsėjo 24 d. Vilniaus apygardos teismas priėmė nagrinėti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, kuriame pareikÅ¡ti reikalavimai dėl tariamo per ilgo civilinio proceso, ir dar neiÅ¡naudotos visos veiksmingos vidaus teisinės gynybos priemonės pagal Konvencijos 35 straipsnio 1 dalį. Tačiau Vilniaus apygardos teismas 2009 m. vasario 19 d. nutartimi ir 2009 m. spalio 8 d. nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas paliko minėtÄ ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ , ieÅ¡kovui neatvykus į teismo posėdį.

Tokiais veiksmais atsakovas per teismų institucijas organizuotai suvaržo ieÅ¡kovo teises ir neleidžia panaudoti visų veiksmingų vidaus teisinių gynybos priemonių, kurias nurodo 2008 m. spalio 10 d. atsiliepime EŽTT. Taip pat nurodė, kad 2009 m. lapkričio 8 d. pakartotinai pateiktÄ ieÅ¡kinį, Vilniaus apygardos teismas 2009 m. lapkričio 17 d. nutartimi atsisakė priimti, nurodęs, kad ieÅ¡kovas neturi teisės kreiptis į teismÄ teisminės gynybos dėl Konvencijos 13, 14 straipsnių, I protokolo l straipsnio, 7 protokolo 5 straipsnio pažeidimo pripažinimo ir dėl tų pažeidimų gauti teisingÄ atlyginimÄ . 2010 m. vasario 4 d. nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas atmetė atskirÄ jį skundÄ .

Tokiais veiksmais atsakovo teismų institucijos organizuotai atėmė iÅ¡ ieÅ¡kovo teisę gauti 218 414 Lt atlyginimÄ ir atsisakė ginti pažeistas teises, nors EŽTT 2008 m. spalio 10 d. atsiliepime Vyriausybė teigė, kad toks ieÅ¡kinys priimtas ir nagrinėjamas. Todėl atsakovas padarė 218 414 Lt turtinę žalÄ , kuriÄ sudaro negautos pajamos dėl atsakovo ir teismų sistemos organizuoto sukčiavimo ir kaltės. Atsakovo neteisėtus veiksmus ieÅ¡kovas grindžia ir ta aplinkybe, kad 2010 m. vasario 14 d., 2001 m. birželio 25 d., 2011 m. rugpjūčio 17 d., 2011 m. rugsėjo 26 d., 2011 m. gruodžio 14 d. ieÅ¡kiniais pakartotinai kreipiantis teisminės gynybos dėl minėtų neteisėtų Vilniaus apygardos ir Lietuvos apeliacinio teismų veiksmų, Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. gruodžio 2 d., 2012 m. birželio 5 d. nutartimis neteisėtai neperdavė ieÅ¡kinių priėmimo ir iÅ¡nagrinėjimo klausimÄ spręsti kitam neÅ¡aliÅ¡kam ir nepriklausomam apygardos teismui.

PatirtÄ 197 100 Lt neturtinę žalÄ Ä¯rodo aplinkybės, kad 1986 m. vasario 13 d. iÅ¡ ieÅ¡kovo buvo pavogta jo vardu registruota automaÅ¡ina Vaz-2105; atsakovo pareigÅ«nai neteisėtai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimÄ , todėl jam ir jo Å¡eimai buvo sukelti nepatogumai ir pergyvenimai, žeminamas ieÅ¡kovo asmuo ir autoritetas Å¡eimoje ir Lietuvoje, vykdoma diskriminacija jo ir jo artimųjų atžvilgiu, pažeidinėjant nuosavybės teises ir neužtikrinant nuosavybės teisių apsaugos garantijų. 2012 gruodžio 10 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismas priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ skolininko 20 Lt baudÄ už kiekvienÄ teismo sprendimo nevykdymo dienÄ civilinėje byloje Nr. 2-13180-877/2012.

Atsakovas 27 metus pažeidinėja ir negina ieÅ¡kovo nuosavybės teisių tyčia, kad nebÅ«tų atlyginta padaryta žala, todėl už kiekvienÄ dienÄ nuo 1986 m. vasario 13 d. ieÅ¡kovo nuosavybės teisių pažeidinėjimÄ ir negynimÄ turi bÅ«ti atlyginta patirta 197 100 Lt neturtinė žala. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 5 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo A. B. valstybės naudai 13 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.Pasisakydamas dėl reikalavimo priteisti turtinę žalÄ , teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas reikalauja atlyginti 218 414,00 Lt turtinę žalÄ , padarytÄ Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo neteisėtais veiksmais, priimant ieÅ¡kinyje nurodytus procesinius sprendimus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį valstybės pareiga atlyginti žalÄ atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sÄ lygos – žala ir nuostoliai (CK 6.249 str.), neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryÅ¡ys (CK 6.247 str.) ir kaltė (CK 6.248 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2011). Be to, valstybės atsakomybė atsiranda tik esant teisėjo ar kito teismo pareigÅ«no kaltei, kai žala padaryta jiems vykdant teisingumÄ , t. y. nagrinėjant civilinę bylÄ ir priimant atitinkamÄ teismo sprendimÄ .

Pagal ieÅ¡kovo pateiktus įrodymus bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 str. 3 d.) duomenis, teismas nustatė, kad priėmus ieÅ¡kovo patikslintÄ ieÅ¡kinį, užvesta civilinė byla Nr. 2-84-431/2009, tačiau Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 19 d. nutartimi, ieÅ¡kovui neatvykus į teismo posėdį, ieÅ¡kinys atsakovui Lietuvos Respublikai atstovaujamai Teisingumo ministerijos, atsakovams Kauno apygardos teismui, Generalinei prokuratÅ«rai, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, Kauno miesto apylinkės teismui ir Vidaus reikalų ministerijai dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir konstitucijos pažeidimų pripažinimo ir priteisimo už padarytus pažeidimus atlyginimo Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-67/2002 (ieÅ¡kinio suma 218 414 Lt), paliktas nenagrinėtas. 2009 m. lapkričio 8 d. ieÅ¡kovas padavė Vilniaus apygardos teismui tapatų nurodytam ieÅ¡kinį, kurį Vilniaus apygardos teismas 2009 m. lapkričio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-7605-178/2009 atsisakė priimti;

Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. vasario 4 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2-172/2010) minėtÄ Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 17 d. nutartį paliko nepakeistÄ . Apeliacinės instancijos teisme nebuvo nustatyta teisės aiÅ¡kinimo bei taikymo klaidų, taip pat byloje nėra duomenų, kad civilinę bylÄ Nr. 2-84-431/2009 nagrinėjusiam teisėjui dėl jo veiksmų, atliktų Å¡ios bylos procese, bÅ«tų taikyta drausminė atsakomybė ar priimta atskiroji nutartis, o teisėjo (teismo) kaltė gali bÅ«ti konstatuota jam padarius akivaizdžiÄ ir Å¡iurkščiÄ teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klaidÄ .

Taigi nėra konstatuota, jog Vilniaus apygardos teismas ir Lietuvos apeliacinio teismas, nagrinėdami civilinę bylÄ , atliko neteisėtus veiksmus (CPK 185 str.), o savo teiginius dėl tokių neteisėtų veiksmų buvimo privalo įrodyti ieÅ¡kovas (CPK 12, 178 str.). IeÅ¡kovo ieÅ¡kinyje nurodyta aplinkybė, kad Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieÅ¡kinį, kuris yra tapatus ankstesniam ieÅ¡kiniui ir kuris buvo priimtas nagrinėti, nėra pagrindas pripažinti, jog buvo padaryta akivaizdi ir Å¡iurkÅ¡ti teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klaida, nes kiekvienu atveju ieÅ¡kinio priėmimo klausimas sprendžiamas iÅ¡ naujo, o ankstesnė teismo nutartis ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ nagrinėjančiam teismui neturi prejudicinės galios.

IeÅ¡kovas galėjo pakartotinai kreiptis į teismÄ savo teisių teisminės gynybos su ieÅ¡kiniu tais pačiais pagrindais, kÄ beje, jis ir padarė. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas 2009 m. lapkričio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-7605-178/2009, iÅ¡samiai nustatė faktines aplinkybes, susijusias su 2009 m. lapkričio 8 d. ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio priėmimo klausimu ir konstatavo, jog ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje nurodomos aplinkybės galėjo sudaryti apeliacinio ar kasacinio skundų civilinėje byloje pagrindÄ bei dalykÄ , todėl atsisakė priimti dalį ieÅ¡kovo reikalavimų, kaip nenagrinėtinų teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. vasario 4 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2-172/2010) minėta Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 17 d. palikta nepakeista. Aplinkybės, jog teismai vienu atveju paliko ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ , o kitu atveju atsisakė priimti dalį ieÅ¡kovo reikalavimų, nereiÅ¡kia į teismÄ besikreipiančio asmens teisės į veiksmingÄ teisinės gynybos priemonę pažeidimo bei neteisėtų teismų veiksmų, nes proceso įstatyme numatyta, kad besikreipiančiojo asmens teisė kreiptis į teismÄ yra įgyvendinama ne bet kaip, bet griežtai laikantis proceso įstatymo reikalavimų.Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų dėl Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo neteisėtų veiksmų, todėl nėra pagrindo spręsti, jog teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos tiek dėl vieno, tiek dėl kito ieÅ¡kinio buvo ieÅ¡kovui atimta.

Taigi, ieÅ¡kovo nurodyti argumentai, kad buvo pažeista teisė į teisminę gynybÄ yra nepagrįsti. Taip pat nepagrįsti ieÅ¡kovo argumentai, kad buvo pažeista jo teisė į veiksmingÄ teisinę gynybÄ , todėl ir ieÅ¡kinio reikalavimas priteisti 218 414 Lt turtinės žalos atlyginimo, atmestinas. Be to, ieÅ¡kovas Å¡ioje byloje neįrodė nei žalos padarymo fakto, nei dydžio. Pasisakydamas dėl neturtinės žalos, kuriÄ ieÅ¡kovas kildina iÅ¡, jo teigimu, teismų ir prokuratÅ«ros atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl ieÅ¡kovo 1989 m. vasario 13 d. pavogto automobilio Vaz-2105, teismas konstatavo, jog CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatytos rÅ«Å¡ies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad teisė į žalos atlyginimÄ asmeniui atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigÅ«nas ar teismas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado bÅ«tent dėl nurodytų subjektų neteisėtų veiksmų, tuo tarpu nebÅ«tina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusiÄ Å¾alÄ atlygina visiÅ¡kai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir teismo kaltės. Neįrodžius bent vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų atsakomybės sÄ lygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008).

IÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktų įrodymų teismas nustatė, jog 1998 m. rugsėjo 30 d. Lietuvos Generalinės prokuratÅ«roje buvo iÅ¡nagrinėtas ieÅ¡kovo skundas dėl atsisakymo iÅ¡kelti baudžiamÄ jÄ bylÄ dėl ieÅ¡kovo automobilio vagystės, nes objektyviai nenustatyta, kad automobilis buvo pavogtas, nustačius, jog automobilis yra įgytas ieÅ¡kovui gyvenant santuokoje su sutuoktine V. B., todėl turto (įskaitant automobilį) padalijimo klausimai spręstini civilinio proceso tvarka civilinėje byloje.

Byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų apskundęs minėtÄ nutarimÄ , taip pat ieÅ¡kovas nepateikė objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad Å¡iuo atveju atsakovas atliko neteisėtus veiksmus. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas nenurodė neturtinę žalÄ sudarančių nematerialinių praradimų, patirtų nepatogumų, abstrakčiai teigdamas, kad ieÅ¡kovui ir jo Å¡eimai buvo sukelti nepatogumai, pergyvenimai, buvo žeminamas ieÅ¡kovo asmuo ir autoritetas Å¡eimoje ir Lietuvoje, vykdoma diskriminacija.

Jokių aplinkybių, kokiais kriterijais remiantis praÅ¡oma bÅ«tent tokio dydžio atlyginimo suma, ieÅ¡kovas nenurodė, o tai, jog ieÅ¡kovui kitoje civilinėje byloje (civilinė byla Nr. 2-13180-877/2012) buvo priteista 20 Lt neturtinės žalos atlyginimo už kiekvienÄ uždelstÄ Ä¯vykdyti sprendimÄ dienÄ , nėra pakankamas kriterijus, remiantis kuriuo praÅ¡oma priteisti bÅ«tent tokio dydžio atlyginimo sumÄ nagrinėjamoje byloje. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas neįrodė visų atsakovo civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų, dėl ko yra teisinis pagrindas ieÅ¡kinį atmesti (CPK 178 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patenkinti ieÅ¡kinį ir atlyginti žalÄ . Taip pat praÅ¡o apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi pirmosios instancijos teismas ne tik nesuprato ieÅ¡kinio pagrindo ir dalyko, bet ir nevertino pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų ieÅ¡kinio pagrindo ir dalyko atžvilgiu. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais:Pažeisti CPK 6, 7, 21 straipsniai, Teismų įstatymo 34 straipsnis bei Konvencijos 6 straipsnis, kadangi bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas ir priklausomas Vilniaus apygardos teismas ir teisėja J.

Å ., kuriai 2013 m. balandžio 10 d. ieÅ¡kiniu buvo iÅ¡kelta civilinė byla dėl padarytos žalos nagrinėjant Å¡iÄ civilinę bylÄ . Sprendimas negali bÅ«ti teisėtas ir pagrįstas, kadangi pažeista teisė į neÅ¡aliÅ¡kÄ ir nepriklausomÄ teismÄ . Nurodo, kad 2013 m. birželio 25 d. pareiÅ¡kimu, teisėja J. Å . ir Vilniaus apygardos teismas buvo Å¡alinami nuo Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimo, tačiau Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas 2013 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi neperdavė bylos nagrinėti kitos apygardos teismui.

Pažeistas CPK 270 straipsnis ir yra absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, numatyti CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 ir 7 punktuose, kadangi sprendime nėra argumentų, kuriais atmetami kurie nors su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu pateikti rašytiniai įrodymai, nėra motyvų, kuriais grindžiamas ieškinio reikalavimų išnagrinėjimas, taip pat nėra išnagrinėtos ieškinyje įrodinėjamos aplinkybės ir faktai, padarytai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti bei neteisėtiems veiksmams ir kaltei įrodyti.

             Sprendime nepagrįstai ir neteisėtai nustatinėjamos aplinkybės įrodinėjant tiek Vilniaus apygardos teismo, tiek Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiksmų teisėtumÄ ir nekaltumÄ civilinėje byloje Nr. 2-84-431/2009, nors Å¡ioje byloje priimti ir įsiteisėję procesiniai sprendimai yra pateikiami įrodyti ir pagrįsti neteisėtus Vilniaus apygardos ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiksmus. Nėra argumentų, kuriais atmetami įrodymai atsakovų neteisėtiems veiksmams ir kaltei įrodyti, taip pat turtinės žalos faktui ir dydžiui įrodyti.

             Sprendime nėra motyvų ir neišnagrinėtos bei neįvertintos aplinkybės dėl atsakovo apgaulės ir sukčiavimo su Vilniaus apygardos teismu byloje Nr. 45073/07 EŽTT, bei argumentų, kuriais atmetami tai pagrindžiantys įrodymai.              Ieškinio aplinkybių ir pateiktų įrodymų pagrindu nebuvo išnagrinėtas padarytos neturtinės žalos dydžio ir fakto reikalavimas, sprendime nepagrįstai ir neteisėtai nustatant, kad neturtinės žalos reikalavimas neva grindžiamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmais.

Tačiau pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai dėl neturtinės žalos atlyginimo, pagrindžia Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų neteisėtus ir nusikalstamus veiksmus civilinėse bylose Nr. 2-84-431/2009, Nr. 2-7605-178/2009, Å¡ių bylų vilkinimÄ , EŽTT tyčinį klaidinimÄ ir neteisingos informacijos teikimÄ , tikslu iÅ¡provokuoti padarytos žalos neatlyginimÄ . Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais:Apeliaciniame skunde nurodyti motyvai dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo, yra tik subjektyvi apelianto nuomonė, paremta aplinkybe, kad teismai ir teisėjai priima jam nepalankius sprendimus. Tačiau sprendimai, kurie priimti vadovaujantis galiojančiais įstatymais ir nėra panaikinti instancine tvarka negali bÅ«ti pripažįstami kaip neteisėti ir sukeliantys neigiamas pasekmes. Konstitucinė teisė kreiptis į teismÄ savo turiniu platesnė nei teisė į pareikÅ¡to ieÅ¡kinio patenkinimÄ , yra įgyvendinama laikantis CPK reikalavimų, todėl pagrįstas teismo motyvas, kad aplinkybės, jog teismai vienu atveju paliko ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ , o kitu – atsisakė priimti dalį reikalavimų, nereiÅ¡kia į teismÄ besikreipiančio asmens teisės į veiksmingÄ teisinės gynybos priemonę pažeidimo bei neteisėtų teismų veiksmų.Pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atsakovas cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 9 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2013.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliantas praÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis, t. y. jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Pažymėtina, kad dalyvaujančio byloje asmens praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka teismui nėra privalomas (CPK 322 str.).

Nagrinėjamoje byloje, Å¡alys savo argumentus yra iÅ¡dėsčiusios procesiniuose dokumentuose, ieÅ¡kovas savo reikalavimus grindžia byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais, apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės nesutinka su jo pateiktų įrodymų vertinimu. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad bÅ«tų galima įvertinti Å¡io teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ bei padaryti iÅ¡vadÄ , ar skundžiamu sprendimu byla buvo iÅ¡spręsta teisingai, todėl nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka bÅ«tinumo nėra (CPK 320 str. 1 d.).Apeliacinis skundas netenkintinas.

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl Å¡aliÅ¡kumo ir teisės į nepriklausomÄ teismÄ pažeidimo Apeliantas skundžiamo sprendimo neteisėtumÄ ir nepagrįstumÄ motyvuoja tuo, kad buvo pažeista teisė į neÅ¡aliÅ¡kÄ ir nepriklausomÄ teismÄ , kadangi bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas ir priklausomas Vilniaus apygardos teismas ir teisėja J. Å ., kuriai 2013 m. balandžio 10 d. ieÅ¡kiniu buvo iÅ¡kelta civilinė byla dėl padarytos žalos nagrinėjant Å¡iÄ civilinę bylÄ . Teisėjų kolegija negali sutikti su tokiais apelianto argumentais.

Viena vertus, kaip nurodo pats apeliantas, tiek bylÄ nagrinėjančios teisėjos, tiek Vilniaus apygardos teismo nuÅ¡alinimo klausimas buvo sprendžiamas Å¡ioje byloje ir Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko 2013 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi atmestas. Å ioje nutartyje Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas nurodė Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuotas aplinkybes dėl asmens konstitucinės teisės į nepriklausomÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ turinio aiÅ¡kinimo. Pažymėjo, kad viena iÅ¡ teismo neÅ¡aliÅ¡kumo užtikrinimo garantijų – civilinio proceso įstatyme įtvirtintas teisėjo nusiÅ¡alinimo (nuÅ¡alinimo) institutas (CPK 64-71 str.), aptarė Å¡io instituto įgyvendinimo aplinkybes; atkreipė dėmesį, kad visais atvejais teisėjas (teisėjai) gali nusiÅ¡alinti arba bÅ«ti nuÅ¡alinamas nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant jo (jų) arba dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik esant aplinkybėms, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylÄ nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) neÅ¡aliÅ¡kumu ar nesuinteresuotumu bylos baigtimi, taigi, esant tiesioginiam ar netiesioginiam jo (jų) suinteresuotumui bylos baigtimi arba pagrįstoms abejonėms dėl teisėjo (teisėjų) neÅ¡aliÅ¡kumo (CPK 65, 66, 71 str.).

Ä®statymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sÄ raÅ¡o, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) neÅ¡aliÅ¡kumo ar nesuinteresuotumo bylos baigtimi turi bÅ«ti pagrįstos konkrečiais įrodymais. Pažymėjo, jog Lietuvos apeliacinis teismas ne kartÄ yra pasisakęs, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali bÅ«ti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) Å¡aliÅ¡kumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nuÅ¡alinimo pagrindas, kadangi įstatymas reikalauja, jog nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimas, siekiant užtikrinti greitÄ ir teisingÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ , bÅ«tų motyvuotas (CPK 68 str. 2 d.) ir pareikÅ¡tas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 str. 4 d.) tik esant vienam iÅ¡ CPK 64-66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų.

Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu. Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ir Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, nagrinėdami pareiškėjo A. B. teisėjams ir teismams reiškiamus nušalinimus (civilinės bylos Nr. 2KT-159/2011, Nr. 2KT-30/2012, Nr. 2KT69/2012, Nr. 2KT-77/2012, Nr. 2KT-83/2012, Nr. 2KT-88/2012, Nr. 2KT-98/2012, Nr. 2KT-100/2012, Nr. 2KT-119/2012, Nr. 2KT-41/2013, Nr. 2KT-50/2013;

Nr. 2KT-51/2013; Nr. 2KT-64/2013), iÅ¡aiÅ¡kino, kad vadovaujantis CK 6.272 straipsnio nuostatomis, žalÄ , atsiradusiÄ dėl ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokurorų ar teisėjų neteisėtų veiksmų atlygina valstybė visiÅ¡kai. Valstybei byloje dėl žalos atlyginimo atstovauja Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (CK 6.273 str.). Tik jeigu žala atsirado dėl tyčinių aukščiau minėtų asmenų veiksmų, valstybė, atlyginusi žalÄ , įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę iÅ¡ atitinkamų pareigÅ«nų įstatymų nustatyta tvarka iÅ¡ieÅ¡koti įstatymų nustatyto dydžio sumas (CK 6.272 str. 4 d.).

Vadinasi, konkrečios bylos, kurioje praÅ¡oma atlyginti žalÄ , negali nagrinėti tas teisėjas, kurio veiksmais galimai padarytÄ Å¾alÄ praÅ¡oma atlyginti. Tuo tarpu vien dėl Å¡ios aplinkybės abejoti visų kitų atitinkamo teismo teisėjų Å¡aliÅ¡kumu, nėra pagrindo. Teismas konstatavo, jog A. B. pareiÅ¡kimas dėl Vilniaus apygardos teismo visų teisėjų nuÅ¡alinimo motyvuojamas tuo, kad tiek bylÄ nagrinėjanti teisėja J. Å ., tiek kiti Vilniaus apygardos teismo teisėjai yra priėmę pareiÅ¡kėjui nepalankius procesinius sprendimus; be to, Vilniaus apygardos teismo ir teisėjų atžvilgiu yra iÅ¡keltos civilinės bylos dėl jų veiksmais padarytos žalos atlyginimo.

Atsižvelgus į aukščiau iÅ¡dėstytus argumentus, kurie ieÅ¡kovui iÅ¡aiÅ¡kinti jau ne vienÄ kartÄ , ir įvertinus jo pradėtų panaÅ¡ių procesų skaičių Lietuvos Respublikos teismuose, didelį skaičių teisėjams ir teismams reiÅ¡kiamų nuÅ¡alinimų analogiÅ¡kais pagrindais, daroma iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas siekia dirbtinai sudaryti pagrindÄ teisėjų nusiÅ¡alinimui ar nuÅ¡alinimui, tokiu bÅ«du piktnaudžiaudamas savo procesinėmis teisėmis. Esant tokiai situacijai, A.

B. pareiÅ¡kimas dėl teisėjų nuÅ¡alinimo netenkintas. Nagrinėjamame ieÅ¡kovo apeliaciniame skunde teismo ir teisėjos Å¡aliÅ¡kumas argumentuojamas tais pačiais motyvais, kurių kitaip vertinti, nei įvertino Lietuvos apeliacinis teismas minėtoje 2013 m. rugpjūčio 1 d. nutartyje nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.Kita vertus, apelianto argumentas, kad skundžiamÄ sprendimÄ priėmė teisėja J. Å ., kuriai 2013 m. balandžio 10 d. ieÅ¡kiniu buvo iÅ¡kelta civilinė byla dėl padarytos žalos nagrinėjant Å¡iÄ civilinę bylÄ , leidžia apelianto veiksmuose įžvelgti piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių, nes ieÅ¡kinys, kuris grindžiamas teisėjos J.

Å . neteisėtais veiksmais nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ , pareikÅ¡tas Å¡ios bylos nagrinėjimo metu dar nesant priimtam galutiniam procesiniam sprendimui, taip dirbtinai siekiant sudaryti prielaidas galimam teisėjos nusiÅ¡alinimui (nuÅ¡alinimui). Nesant įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, kurios keltų abejonių Å¡iÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjusios teisėjos Å¡aliÅ¡kumu, objektyvumu, kompetencija, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl neobjektyvaus teismo proceso pirmosios instancijos teisme (CPK 185 str.).

Dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų Apeliantas apeliacinį skundÄ inter alia grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 270 straipsnio, 329 straipsnio 2 dalies 4, 7 punktų nuostatas, kadangi sprendime nėra argumentų, kuriais atmetami kurie nors su ieÅ¡kiniu ir patikslintu ieÅ¡kiniu pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, nėra motyvų kuriais grindžiamas ieÅ¡kinio reikalavimų iÅ¡nagrinėjimas, taip pat nėra iÅ¡nagrinėtos ieÅ¡kinyje įrodinėjamos aplinkybės ir faktai, padarytai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti bei neteisėtiems veiksmams ir kaltei įrodyti.

Su Å¡iais apelianto argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ teismo sprendimo nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ . Å is pagrindas taikytinas tik tuo atveju, kai sprendimas yra visiÅ¡kai be motyvų. Tuo tarpu jei teismo sprendimo motyvai ir bÅ«tų neiÅ¡samÅ«s, Å¡is pažeidimas galėtų bÅ«ti pripažintas esminiu tik tuo atveju, jeigu sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo bÅ«ti iÅ¡spręsta neteisingai.

Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius iÅ¡nagrinėto ginčo aspektus, tai negali bÅ«ti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iÅ¡ esmės teisingÄ teismo sprendimÄ . Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies, joje iÅ¡dėstytos teismo nustatytos esminės bylos aplinkybės, faktiniai ir teisiniai argumentai (CPK 270 str. 4 d.). Todėl negalima sutikti, kad yra CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytas absoliutus skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.Apeliantas neteisus, teigdamas, jog sprendime nepagrįstai ir neteisėtai nustatinėjamos aplinkybės įrodinėjant tiek Vilniaus apygardos teismo, tiek Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiksmų teisėtumÄ ir nekaltumÄ civilinėje byloje Nr. 2-84-431/2009, nors Å¡ioje byloje priimti ir įsiteisėję procesiniai sprendimai yra pateikiami įrodyti ir pagrįsti neteisėtus Vilniaus apygardos ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiksmus.

Formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-340/2011, 2013 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2013; kt.). Tiek skundžiamo sprendimo turinys, tiek bylos medžiaga liudija, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė ir įvertino apelianto pateiktus įrodymus (detaliai aptarė civilinių bylų Nr. 2-84-431/2009 ir Nr. 2-7605-178/2009 eigÄ , jose priimtus teismų procesinius sprendimus) laikydamasis įrodinėjimo procesÄ reglamentuojančių teisės normų bei padarė teisingas teisiniais ir faktiniais argumentais pagrįstas iÅ¡vadas, todėl vien tai, kad byloje esantys įrodymai įvertinti ne taip kaip juos vertina pats apeliantas nereiÅ¡kia nei netinkamo įrodymų vertinimo, nei sprendimo nepagrįstumo.

Apeliantas taip pat nurodo, kad sprendime nėra motyvų ir neiÅ¡nagrinėtos bei neįvertintos aplinkybės dėl atsakovo apgaulės ir sukčiavimo su Vilniaus apygardos teismu byloje Nr. 45073/07 EŽTT, bei argumentų, kuriais atmetami tai pagrindžiantys įrodymai. Teisėjų kolegija nesutinka, kad tai vienas iÅ¡ sprendimo negaliojimo pagrindų pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktÄ . Visų pirma, tai nėra vienas iÅ¡ ieÅ¡kinio reikalavimų, o tik viena iÅ¡ nustatinėtinų civilinės atsakomybės – neteisėtų veiksmų – sÄ lygų, kuriÄ konstatavus bei esant kitoms civilinės atsakomybės sÄ lygoms spręstinas žalos atlyginimas.

Kita vertus, pirmosios instancijos teismas, iÅ¡analizavęs apelianto nurodytus argumentus ir laikydamas juos nepagrįstais, visÄ ieÅ¡kinį atmetė sprendime iÅ¡dėstytais motyvais, dėl Å¡ios priežasties negalima sutikti, kad vienas ieÅ¡kinio reikalavimas yra neiÅ¡nagrinėtas. Tačiau sutiktina, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl ieÅ¡kinio argumentų, kuriais grindžiama atsakovo apgaulė ir sukčiavimas su Vilniaus apygardos teismu byloje Nr. 45073/07 EŽTT. Apeliacinės instancijos teismas, bÅ«damas fakto instancija, turi teisę ir pasisako dėl Å¡ių argumentų.

Tiek iÅ¡ ieÅ¡kinio, tiek iÅ¡ apeliacinio skundo turinio nustatyta, kad turtinės ir neturtinės žalos priteisimo reikalaujama dėl, anot apelianto, Vyriausybės atstovo neteisingos informacijos pateikimo EŽTT byloje Nr. 45073/07 dėl apelianto inicijuotų bylų Lietuvos teismuose, nes ieÅ¡kiniai nepriimti, ir dėl kai kurių Vilniaus apygardos ir Lietuvos apeliacinio teismų teisėjų veiksmų, apelianto vertinamų kaip sukčiavimas ir jo bei EŽTT apgaudinėjimas.Taigi, atsiradusiÄ Å¾alÄ apeliantas kildina iÅ¡ Vyriausybės melagingų duomenų apie neiÅ¡naudotas visas veiksmingas vidaus teisinės gynybos priemonės pateikimo EŽTT, kai tuo tarpu jo ieÅ¡kiniai nebuvo priimti.

Kaip ieÅ¡kinyje nurodo pats apeliantas, Vyriausybės atsiliepimas EŽTT pateiktas 2008 m. spalio 10 d. Iki Å¡io termino A. B. 2008 m. birželio 15 d. ieÅ¡kinys buvo priimtas 2008 m. rugsėjo 24 d. teisėjos rezoliucija (57 b. l.), todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad pateikdama duomenis apie tuo metu egzistavusias faktines aplinkybes, Vyriausybė klaidino EŽTT; Vyriausybės pateikti duomenys atitiko faktines bylos aplinkybes dėl civilinės bylos Nr. 2-84-431/2009 nagrinėjimo eigos, todėl Vyriausybės EŽTT pateikta informacija nebuvo klaidinanti, o valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygos neįrodytos.

Kita vertus, pažymėtina, kad byloje esantis EŽTT 2011 m. gruodžio 13 d. sprendimas dėl A. B. pareiÅ¡kimo Nr. 45073/07 (132-140 b. l.), patvirtina, kad EŽTT, atsižvelgęs į pateiktÄ medžiagÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad vyriausybė nepateikė jokių įtikinamų priežasčių, kurios leistų nukrypti nuo nusistovėjusios teismų praktikos dėl to, kad pareiÅ¡kėjas neturėjo veiksmingos teisinės gynybos priemonės ir jos nepanaudojo prieÅ¡ pateikdamas savo paraiÅ¡kÄ teismui 2003 m. rugpjūčio mėn., todėl vyriausybės prieÅ¡taravimÄ dėl vidaus teisinės gynybos priemonių nepanaudojimo atmetė (sprendimo 5 lapas, 136 b. l.).

Taigi, civilinių bylų Nr. 2-84-431/2009 ir Nr. 2-7605-178/2009 eiga ir jose priimti procesiniai sprendimai neturėjo įtakos EŽTT sprendimui, todėl darytina iÅ¡vada, kad nėra įrodyti atsakovo neteisėti veiksmai. CK 6.272 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylÄ , atlygina valstybė visiÅ¡kai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigÅ«no kaltės. Pagal Å¡iÄ Ä¯statymo normÄ valstybės pareiga atlyginti žalÄ atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sÄ lygos – žala ir nuostoliai (CK 6.249 str.), neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryÅ¡ys (CK 6.247 str.) ir kaltė (CK 6.248 str.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡ios rÅ«Å¡ies žalos atlyginimo specifika yra ta, kad teisė į žalos atlyginimÄ asmeniui atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigÅ«nas ar teismas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado bÅ«tent dėl nurodytų subjektų neteisėtų veiksmų. Tačiau, ieÅ¡kovas, reikalaudamas atlyginti žalÄ , neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. jam tenka pareiga įrodyti tris bÅ«tinÄ sias Å¡ios civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ies sÄ lygas: neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalÄ (nuostolius).

Neįrodžius bent vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų atsakomybės sÄ lygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008).Taigi, pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį valstybės pareiga atlyginti žalÄ atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sÄ lygos, tuo tarpu byloje nenustatyti neteisėti veiksmai: Lietuvos Respublikos institucijų įvykdytas EŽTT apgaudinėjimas.

Apelianto teiginiai yra deklaratyvaus pobÅ«džio. Taigi, apeliantas neįrodė vienos iÅ¡ bÅ«tinų deliktinei atsakomybei atsirasti sÄ lygos – neteisėtų teisėjo (teisėjų) veiksmų, todėl vien jau dėl to nėra pagrindo pripažinti apelianto reikalavimÄ dėl žalos priteisimo pagrįstu. Nesutiktina su apelianto argumentais dėl neturtinės žalos priteisimo, nes turtinę žalÄ argumentuodamas veiksmais dėl tariamo EŽTT apgaudinėjimo, kaip matyti iÅ¡ patikslinto ieÅ¡kinio, neturtinės žalos atlyginimÄ apeliantas argumentavo aplinkybėmis, dėl atsakovo pareigÅ«nų neteisėto atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl 1986 m. vasario 13 d. iÅ¡ ieÅ¡kovo pavogtos jo vardu registruotos automaÅ¡inos Vaz-2105; ir tokiu bÅ«du jam ir jo Å¡eimai sukeltų nepatogumų ir pergyvenimų.

Viena vertus, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, apeliantas nenurodė neturtinę žalÄ sudarančių nematerialinių praradimų, patirtų nepatogumų, abstrakčiai teigdamas, kad jam ir jo Å¡eimai buvo sukelti nepatogumai, pergyvenimai, buvo žeminamas jo asmuo ir autoritetas Å¡eimoje ir Lietuvoje, vykdoma diskriminacija, taip pat nenurodė jokių aplinkybių, kokiais kriterijais remiantis praÅ¡oma bÅ«tent tokio dydžio atlyginimo suma. Vien tai, jog apeliantui kitoje civilinėje byloje (civilinė byla Nr. 2-13180-877/2012) buvo priteista 20 Lt neturtinės žalos atlyginimo už kiekvienÄ uždelstÄ Ä¯vykdyti sprendimÄ dienÄ , nėra pakankamas kriterijus, remiantis kuriuo praÅ¡oma priteisti bÅ«tent tokio dydžio atlyginimo sumÄ nagrinėjamoje byloje.

Kita vertus, apeliantas nenurodė, kaip atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl, jo teigimu, 1986 m. pavogto automobilio, pagrindžia Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų neteisėtus ir nusikalstamus veiksmus civilinėse bylose Nr. 2-84-431/2009, Nr. 2-7605-178/2009, Å¡ių bylų vilkinimÄ , EŽTT tyčinį klaidinimÄ ir neteisingos informacijos teikimÄ . Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, įrodinėjimÄ reglamentuojančių procesinės teisės normų nepažeidė, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias valstybės atsakomybę už žalÄ , atsiradusiÄ dėl teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų.

Todėl ieÅ¡kovo skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                                      Virginija Čekanauskaitė Danutė GasiÅ«nienė                                                                                                                                   Donatas Å ernas