f0fc4ab8-e47a-4c3e-954f-5553591c49cd · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr

                    Civilinė byla Nr. 2A-1055-345/2010

Procesinio sprendimo kategorijos:

121.15.; 121.18.; 121.21.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gruodžio 23 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio,

kolegijos teisėjų Romualdos Janovičienės ir Virginijos Volskienės, sekretoriaujant Jonei Markovičiūtei,

dalyvaujant ieškovei D. V.,

atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui R. Z., kolegijos posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės D. V. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2010 m. vasario 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės D. V. ieÅ¡kinį atsakovams SÄ® „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė:

ieÅ¡kovė D. V. pateikė teismui patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o panaikinti 536,76 Lt skolos SÄ® “(duomenys neskelbtini)”, 506,40 Lt skolos UAB “(duomenys neskelbtini)”, priteisti iÅ¡ atsakovų 66 Lt žyminio mokesčio. Nurodė, kad jai priklauso asmeninės nuosavybės teise butas, esantis (duomenys neskelbtini), pirmame namo aukÅ¡te. Pradedant nuo 2008 metų gegužės mėnesio ji gaudavo iÅ¡ SÄ® „(duomenys neskelbtini)“ (nuo 2008-05-28 d. pertvarkytos iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“) praneÅ¡imus, kad papildomai reikia mokėti už naujo lifto įrengimÄ name po 89,46 Lt kas mėnesį, o viso 536,76 Lt. Naujas liftas name buvo įrengtas, nes senasis nebuvo tinkamas naudoti. Namo aukÅ¡tesniųjų aukÅ¡tų gyventojai nusprendė, kad visÄ reikalingÄ lifto remontui sumÄ turi mokėti visi namo gyventojai. Nuo 2008 metų lapkričio mėnesio pasikeitė namo aptarnaujanti komunalinė įmonė į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuris taip pat pradėjo siųsti ieÅ¡kovei praneÅ¡imus papildomai mokėti už naujo lifto įrengimÄ , pradedant nuo 2009 04 mėn. po 84,40 Lt kas mėnesį, o viso 506,40 Lt. Tokiu bÅ«du, ieÅ¡kovės skola už naujo lifto įrengimÄ name yra 1043,16 Lt. IeÅ¡kovė gyvena pirmame namo aukÅ¡te ir nė karto nesinaudojo namo liftu, taip pat ji nedavė raÅ¡tiÅ¡ko sutikimo dėl įmokų už lifto įrengimÄ rinkimo. LR CK 4.83 str. numato, kad buto ir kitų patalpų savininkas neprivalo apmokėti iÅ¡laidų, dėl kurių nėra davęs sutikimo. Be to, atsakovų reikalavimas apmokėti už naujo lifto įrengimÄ name prieÅ¡tarauja Vilniaus miesto Tarybos 2004-06-23 d. sprendimui Nr. 1-423 dėl lėšų kapitaliniam remontui skaičiavimo ir panaudojimo tvarkos 2.4. p..

Vilniaus miesto antras apylinkės teismas 2010 m. vasario 3 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad ieškovė, kaip buto savininkė, kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, todėl pagal daiktines teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, t.y. lifto atnaujinimo išlaidas.

IeÅ¡kovė apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto antro teismo 2010 m. vasario 3 d. sprendimÄ ir priimti nauja sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti. Nurodo, kad ji gyvena pirmame aukÅ¡te ir liftu nesinaudoja. Nedavė raÅ¡tiÅ¡ko sutikimo įmokoms. Reikalavimas mokėti mokesčius, kaip paslauga neteikiama prietarauja LR CK 4.83 str., 2004 m. birželio 23 d. Vilniasu miesto tarybos sprendimui Nr. 1-423 bei teisngumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principams.

Atsakovas SÄ® „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodo, kad su ieÅ¡kovės argumentais nesutinka ir praÅ¡o Vilniaus miesto antro apylinkės teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodo, kad su ieÅ¡kovės argumentais nesutinka ir praÅ¡o Vilniaus miesto antro apylinkės teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Å i byla nagrinėjama ieÅ¡kovės D. V. apeliacinio skundo ribose. IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo naikinti iÅ¡ esmės teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ apeliacinio skundo argumentais ir motyvais.

Bylos medžiaga nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise įregistruotas ieÅ¡kovės D. V. vardu. Atsakovas SÄ® „(duomenys neskelbtini)“ (nuo 2008-05-28 d. pertvarkytos iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“) pateikė ieÅ¡kovei praneÅ¡imÄ , ragindamas papildomai apmokėti už naujo lifto įrengimÄ name po 89,46 Lt kas mėnesį, viso 536,76 Lt, o atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“, pradedant nuo 2009 04 mėn. po 84,40 Lt kas mėnesį, viso 506,40 Lt. Bendra ieÅ¡kovės skola už namo lifto atnaujinimÄ yra 1043,16 Lt.

Pagal CK 4.37 staipsnio 1 dalį nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiÅ«ra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti. Nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos skiriasi priklausomai nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui, ar keliems asmenims vienu metu, t. y. ar nuosavybė yra asmeninė ar bendroji. CK 4.72 straipsnio 1 dalis numato, kad bendroji nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektÄ bei juo disponuoti. Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys; bendrosios nuosavybės teisė laikoma daline, jeigu įstatymai nenustato ko kita (CK 4.73 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal CK 4.82 straipsnio

1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Å iuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja DNSBÄ® 2 straipsnio 5 dalis, pagal kuriÄ bendrÄ ja daline daugiabučio namo savininkų nuosavybe (bendrojo naudojimo objektais) yra: 1) bendrosios konstrukcijos – pagrindinės daugiabučio namo laikančiosios (pamatai, sienos, perdengimai, stogas) ir kitos konstrukcijos (balkonų bei laiptinių konstrukcijos, fasadų apdailos elementai, įėjimo į namÄ laiptai ir durys); 2) bendroji inžinerinė įranga – daugiabučio namo vandentiekio, kanalizacijos, dujų, Å¡ilumos, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, ventiliacijos kameros, vamzdynai ir angos, Å¡ildymo radiatoriai, elektros skydinės, liftai, televizijos kolektyvinės antenos ir kabeliai, Å¡ilumos mazgai, karÅ¡to vandens ruoÅ¡imo įrenginiai, katilinės ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose, taip pat Å¡ie objektai, įrengti atskiriems gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, jeigu jie susiję su viso namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu ir jeigu jie nėra trečiųjų asmenų nuosavybė; 3) bendrojo naudojimo patalpos – daugiabučio namo laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rÅ«siai, pusrÅ«siai ir kitos patalpos, jei jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrÄ ja daline nuosavybe esantį turtÄ grindžiamos proporcingumo principu (CK

4.82 straipsnio 5 dalis).

Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai disponavimo bendruoju turtu teisę gali įgyvendinti tik bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio

1 dalis), o kitas savininko teisių turinį sudarančias teises – valdymo ir naudojimo – balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip (CK

4.85 straipsnio 1 dalis). CK 4.85 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas dėl valdymo ir naudojimo teisių įgyvendinimo balsų dauguma grindžiamas bendraturčių lygiateisiÅ¡kumo ir solidarumo bei demokratijos principais, preziumuojant, kad daugumos valia reiÅ¡kia normaliai atidžių, protingų ir tikrÄ jÄ reikalų padėtį žinančių savininkų interesÄ . Bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 straipsnio 4 dalis).

Daugiabučio namo savininkų bendrija yra viena iš bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formų (CK 4.83 straipsnio 3 dalis, DNSBĮ 3 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje L. B. ir kt. v. daugiabučio namo savininkų bendrija „Medvėgalis“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-345/2007; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje R. K. v. 47-oji daugiabučio namo savininkų bendrija ir kt., bylos Nr. 3K-3-376/2009; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Kanuva“ v. Smėlynės g. 49-ojo daugiabučio namo savininkų bendrija, bylos Nr. 3K-7-515/2009 ).

Bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia, kad įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos, kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo. Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu, kad CK 4.83 straipsnio

3 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. DNSBĮ 29 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad bendrijos narys privalo apmokėti bendrijos nustatytas išlaidas, susijusias su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra, remontu ar tvarkymu pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomus statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, taip pat žemės sklypo naudojimu ir priežiūra, proporcingai jo daliai bendrojoje nuosavybėje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigų konkrečiais atvejais, yra konstatavęs, kad buto savininkas kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, todėl pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje 257-oji daugiabučio namo savininkų bendrija v.

UAB „Vilniaus vandenys“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-579/2003; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Kanuva“ v. Smėlynės g. 49-ojo daugiabučio namo savininkų bendrija, bylos Nr. 3K-7-515/2009). IeÅ¡kovė, kaip daugiabučio namo bendraturtė, nėra atleidžiama nuo pareigos dalyvauti iÅ¡laikant bendrÄ jį turtÄ , Å¡iuo atveju liftÄ , nes nėra vien tik teikiamos paslaugos vartotoja; ieÅ¡kovės subjektinė teisė atsisakyti naudojimosi liftu paslaugų ir Å¡iai daliai tenkančių iÅ¡laidų yra ginama, tačiau tai neturi įtakos jos, kaip bendraturtės, pareigoms, kurios kyla iÅ¡ įstatymu jai suteiktų pareigų dalyvauti iÅ¡laikant bendrÄ jį turtÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje I.

A. V. v.

UAB „Karoliniškių būstas“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-1/2003; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje UAB

„Kanuva“ v. Smėlynės g. 49-ojo daugiabučio namo savininkų bendrija, bylos Nr. 3K-7-515/2009). Teisėjų kolegija nurodo, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės. Todėl apeliantės argumentas, kad ji gyvena primame aukšte ir liftu nesinaudoja atmestinas.

Taip pat atmestinas apeliantės argumentas, jog nedavė raÅ¡tiÅ¡ko sutikimo Å¡ioms iÅ¡laidoms. CK 4.83 straipsnio 4 dalis nustato, kad butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti iÅ¡laidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Toks teisinis reglamentavimas reiÅ¡kia, kad iÅ¡laidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl Å¡ių iÅ¡laidų. Pastaruoju atveju bÅ«tina dar viena sÄ lyga – iÅ¡laidos turi bÅ«ti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimais. Å ie reikalavimai nustatyti Statybos įstatyme, aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiÅ«ros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ (toliau – Reglamentas). Nurodytas Reglamentas apibrėžia gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiÅ«ros privalomuosius reikalavimus (1 punktas), yra privalomas gyvenamųjų namų savininkams (bendraturčiams), daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijoms, fiziniams asmenims, įgaliotiems valdyti ir prižiÅ«rėti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektus pagal namo patalpų savininkų jungtinės veiklos sutartį, ir t. t. (2 punktas). Pagal Reglamento

11 punktÄ privalomų reikalavimų visumÄ sudaro: 1) reikalavimai iÅ¡laikyti gyvenamojo namo konstrukcijas ir inžinerinių sistemų savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus: mechaninio atsparumo ir pastovumo; gaisrinės saugos; higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos; saugaus naudojimo; apsaugos nuo triukÅ¡mo; energijos taupymo ir Å¡ilumos iÅ¡saugojimo (11.1-11.1.6 papunkčiai); 2) reikalavimai gyvenamÄ jį namÄ ir jo aplinkÄ naudoti, prižiÅ«rėti ir tvarkyti taip, kad: patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, įregistruotÄ Nekilnojamojo turto kadastre; bÅ«tų iÅ¡laikyta estetiÅ¡ka namo ir jo aplinkos iÅ¡vaizda; bÅ«tų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sÄ lygos (11.2-11.2.3 papunkčiai). Å ių reikalavimų įgyvendinimas, be kita ko, užtikrinamas suplanuotais statybos darbais – pastato ar jo dalių remontu ar rekonstrukcija, įskaitant energijos taupymo priemonių įgyvendinimÄ (13.5 papunktis). Reglamento prasme privalomieji darbai yra atskiri ar kompleksas priežiÅ«ros ir statybos darbų, kuriuos atlikus gyvenamųjų namų bÅ«klė pripažįstama atitinkanti naudojimo ir priežiÅ«ros privalomųjų reikalavimų visumÄ (7 punktas). Pagal Reglamento 25 punktÄ namo energetinio audito iÅ¡vados ir jų pagrindu parengtas namo energetinio efektyvumo didinimo darbų planas turi bÅ«ti patvirtintas daugiabučio namo patalpų savininkų bendrijos susirinkimo arba butų ir kitų patalpų <savininkų> susirinkimo, arba jiems balsuojant raÅ¡tu (balsų dauguma), jeigu bendrijos įstatuose ar butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2008 m. balandžio 14 d. daugiabučio namo butų ir kitų patalpų

savininkai kreipėsi į daugiabučio namo administratorių UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl lifto remonto, nes

liftas, kaip nurodyta praÅ¡yme, yra avarinės bÅ«klės ir neveikiantis. PraÅ¡ymÄ pasirašė 73 asmenys. Todėl, vadovaujantis aukščiaus iÅ¡dėstytu, ieÅ¡kovės raÅ¡tiÅ¡kas sutikimas nebuvo bÅ«tinas.

Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybių, kurios bÅ«tų pagrindu panaikinti skundžiamÄ pagrįstÄ ir teisingÄ sprendimÄ , apeliantė nenurodė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas.

Atmetus apeliacinį skundÄ iÅ¡ apeliantės priteistinos 7,05 Lt paÅ¡to iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso

326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a :

Â

Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2010 m. vasario

3 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti iš ieškovės D. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei  7,05 Lt pašto išlaidų.

Kolegijos

pirmininkas                                                                             Â

Henrichas Jaglinskis

Kolegijos

teisėjai                                                                                     Romualda

Janovičienė

                                                                                                                Â

Virginija Volskienė