2017-04-26 Nr. AB-8972-3-63-3-00278-2017-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-404-552/2017

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00278-2017-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. balandžio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. J. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas R. J. skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2017 m. vasario 2 d. sprendimą Nr. 1SS-308-(8.5.), taip pat panaikinti Tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus teritorinio padalinio 2016 m. spalio 4 d. sprendimą Nr. 13SD-1558-(14.13.104) ir įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą dėl pateikto prašymo įsigyti valstybinį žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Klaipėda.

Pareiškėjas nurodė, kad 2016 m. spalio 4 d. Tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėja priėmė individualų administracinį aktą Nr. 13SD-1558-(14.13.104) dėl pareiškėjo prašymo dėl valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, pirkimo, kuriame nurodė, kad, gavęs ir išnagrinėjęs prašymą, skyrius įregistravo šį valstybinės žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre ir patikėjimo teisę į jį. Pareiškėjo manymu, nei vienas iš skundžiamų sprendimų neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintų reikalavimų ir principų, kadangi juose nesilaikoma gero viešojo administravimo nuostatų, nenurodyti jokie teisiniai argumentai ar teisės normų nuostatos. Pareiškėjas rėmėsi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 10 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 10 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 8 straipsniu, 9 straipsnio 2 dalimi.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 15 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalimi, 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pažymėjo, kad vienas iš svarbiausių kriterijų, pagal kuriuos atribojama administracinio teismo ir bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcija yra teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, prigimtis ir pobūdis (ABTĮ 22 str. 2 d., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 36 str. 2 d.). Teismas nurodė, kad bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų jurisdikcija atribojama atsižvelgiant ne vien tik į ginčo subjektą, bet ir į teisinio santykio, iš kurio kyla ginčas, teisinę prigimtį ir pobūdį.

Iš pareiškėjo skundo turinio ir skundo priėmimo stadijoje teismo papildomai iš atsakovo išreikalauto pareiškėjo 2016 m. balandžio 21 d. prašymo parduoti valstybinės žemės sklypą turinio teismas nustatė, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl valstybinio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, pardavimo.

Teismas atkreipė dėmesį į Specialiosios teisėjų kolegijos praktiką, nustatė, kad pareiškėjas siekia realizuoti subjektinę teisę įsigyti valstybinės žemės sklypą ir pašalinti kliūtis šios teisės realizavimui. Nors teismas, nagrinėdamas šį ginčą, turės vertinti tam tikras administracines procedūras, tačiau, teismo vertinimu, ginčas iš esmės kyla iš civilinių teisinių santykių, todėl yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Teismas darė išvadą, jog teikiamu skundu keliamas ginčas dėl aktų panaikinimo, yra civilinis teisinis ginčas ir tokio pobūdžio ginčai priskirtini nagrinėti ne administraciniams, o bendrosios kompetencijos teismams, šiuo atveju Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Konstatavęs, kad byla nepriskirta nagrinėti administraciniam teismui, teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktu.

III. Pareiškėjas R. J. atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas remiasi ABTĮ 22 straipsnio 1, 2 dalimis ir tvirtina, kad iš jo skundo matyti, jog ne civilinis teisinis santykis yra esminis ir vyraujantis, kadangi jis yra tik išvestinis iš administracinių teisinių santykių. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovo priimtas individualus administracinis aktas neatitinka imperatyvių reikalavimų tokiam administraciniam aktui, o šio klausimo nagrinėjimas yra susijęs su specialių administracinių teisės normų reguliavimo dalyku ir priskirtinas administracinio teismo kompetencijai. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad skundžiamame atsakovo sprendime nenurodyta, koks sprendimas yra priimtas, jis nėra aiškus ir tikslus, todėl būtent įvertinus administracinių procedūrų teisėtumą ir pagrįstumą. Pareiškėjas pabrėžia, kad jo pagrindinis reikalavimas yra susijęs su teisės įsigyti valstybinę ginčo žemę patvirtinimu ar paneigimu ar tokio sandorio sudarymu ar nesudarymu. Pareiškėjo manymu, teismo nurodytose Specialiosios teisėjų kolegijos nutartyse situacijos skiriasi nuo nagrinėjamo atvejo. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į Specialiosios teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 8 d. nutartį byloje Nr. T-39/2017, 2017 m. vasario 13 d. nutartį byloje Nr. T-16/2017.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas atskiruoju skundu ginčija Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartyje išdėstytą atsisakymą priimti pareiškėjo skundą nagrinėti administraciniame teisme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu.

Pareiškėjas su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka ir mano, kad jo reikalavimai nagrinėtini teisme administracinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal šiuo metu įtvirtintą teisinį reguliavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (dominuojančio teisinio santykio taisyklė) (ABTĮ 22 str. 2 d., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju yra pagrindas teigti, kad ginčo teisinis santykis yra mišrus, t. y. tiek civilinis, tiek administracinis, todėl svarbu įvertinti, koks santykis byloje vyrauja.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti savo praktikoje ne kartą yra pažymėjusi, jog valstybinės žemės pirkimas–pardavimas yra civilinis sandoris. Nepaisant pirkimo–pardavimo subjektų teisinio statuso bei to, kad sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo, funkcijų valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai, įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas. Taigi viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose nėra viešasis administravimas (pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 5 d. nutartis dėl teismingumo byloje Nr. T-68/2011, 2013 m. liepos 26 d. nutartis dėl teismingumo byloje Nr. T-91/2013, 2015 m. gruodžio 14 d. nutartis dėl teismingumo byloje Nr. T-152/2015, 2016 m. vasario 19 d. nutartis dėl teismingumo byloje Nr. T-12/2016, 2016 m. lapkričio 16 d. nutartis dėl teismingumo byloje Nr. T-91/2016).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo reikalavimas dėl viešojo administravimo subjekto – Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjos 2016 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. 13SD-1558-(14.13.104), kuriuo iš esmės nuspręsta neparduoti R. J. valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. vasario 2 d. sprendimo Nr. 1SS-308-(8.5.), kuriuo pareiškėjo skundas dėl Tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus atsisakymo parduoti minėtą žemės sklypą nebuvo tenkintas, panaikinimo yra susijęs su ikisutartiniais valstybinės žemės pirkimo–pardavimo santykiais. Taigi šis reikalavimas yra civilinio teisinio pobūdžio. Įvertinus tai, darytina išvada, kad byla pagal pareiškėjo skundą turi būti nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme.

Pareiškėjo atskirajame skunde nurodytoje Specialiosios teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 8 d. nutartyje teismingumo byloje Nr. T-39/2017 buvo nustatyta, kad dalis pareikštų reikalavimų (dėl atitinkamų Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimų, priimtų nuosavybės teisių atkūrimo srityje, panaikinimo iš dalies) yra administracinio teisinio pobūdžio. Kita dalis – dėl atitinkamų sandorių pripažinimo negaliojančiais iš dalies bei dėl restitucijos taikymo, yra civilinio teisinio pobūdžio. Pastarieji laikyti išvestiniais iš pirmųjų reikalavimų, nes jų neteisėtumas pirmiausia buvo grindžiamas ne civilinės teisės normų pažeidimu, o nurodant, kad nuosavybė atsirado esant neteisėtiems pagrindams – įstatymams prieštaraujantiems administravimo subjekto aktams.

Pareiškėjo atskirajame skunde nurodytoje Specialiosios teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 13 d. nutartyje teismingumo byloje Nr. T-16/2017 buvo nustatyta, kad reikalavimai panaikinti viešojo administravimo subjektų priimtus įsakymus ir sprendimus yra susiję su kadastro duomenų tvirtinimo, teritorijų planavimo ir nuosavybės teisių atkūrimo procedūromis, kurių vykdymas bei atitinkamų aktų priėmimas yra reglamentuojamas specialiųjų teisės aktų ir laikytinas viešojo administravimo veikla, o atitinkami skundo reikalavimai laikytini reikalavimais, kylančiais iš administracinių teisinių santykių. Kiti reikalavimai – pirkimo–pardavimo, dovanojimo, turto atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės ir turto pasidalijimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis bei restitucijos taikymo – yra civilinio teisinio pobūdžio. Tačiau šie reikalavimai laikyti išvestiniais iš pirmųjų reikalavimų, nes byloje pareikšti reikalavimai pirmiausiai yra grindžiami administracinio teisinio pobūdžio argumentais.

Įvertinusi pareiškėjo atskirajame skunde nurodytų Specialiosios teisėjų kolegijos nutarčių pobūdį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad jose spręsti teismingumo klausimai bylose, kurios iš esmės skiriasi faktinėmis aplinkybėmis ir nėra panašios į nagrinėjamą bylą. Todėl šiose nutartyse priimtos nutartys, jog byla teisminga administraciniam teismui, nesudaro pagrindo tenkinti pareiškėjo atskirojo skundo ir konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju ginčo civilinis teisinis santykis yra išvestinis iš administracinių teisnių santykių. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai rėmėsi šiai administracinei bylai aktualiomis Specialiosios teisėjų kolegijos nutartimis, pagal kurias valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės paradavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ar nuomos subjektų teisinio statuso bei to, jog sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Pareiškėjas atskirajame skunde nepateikė jokių pakankamų argumentų, pagrindžiančių jo teiginius, kad teismo minimų bylų ir šios bylos esmė skiriasi.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. J. atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė