2021-04-07 Nr. AB-6987-3-61-3-02080-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1036-756/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02080-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų 998-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos, I. R. ir D. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų 998-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos, I. R. ir D. R. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Kinų Jonas“) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjai 998-osios daugiabučių namų savininkų bendrija (toliau – ir Bendrija), I. R. ir D. R. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydami: 1) panaikinti atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) sprendimą dėl reklamos leidimo Nr. A635-1059/18(2.3.2.1-TR3) (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti atsakovo 2019 m. vasario 28 d. raštą Nr. A51-19612/12(3.3.18.1-EM4) (toliau – ir 2019 m. vasario 28 d. raštas, Raštas); 3) įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų skundą; 4) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2019 m. gegužės 2 d. sprendimą Nr. 21R-300(AG 231/06-2019) (toliau – ir Komisijos sprendimas).

2. Pareiškėjai skunde nurodė:

2.1. 998-oji daugiabučių namų savininkų bendrija, administruojanti pastatus, adresu (duomenys neskelbtini), pareiškėjų I. R. ir D. R., kurie nuosavybės teise valdo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), prašymu 2018 m. rugsėjo 20 d. pateikė skundą Administracijos Licencijavimo skyriui dėl neteisėtai įrengtos išorinės reklamos, kuriuo prašė pateikti dokumentus – savininkų sutikimus, kurių pagrindu uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Kinų Jonas“ 2018 m. liepos 19 d. buvo išduotas leidimas (Nr. A635-1059/18(2.3.2.1-TR3) įrengti išorinę reklamą ant pastato, esančio (duomenys neskelbtini), fasadinės sienos (toliau – ir Reklamos leidimas, Leidimas). 2018 m. spalio 18 d. ir 2018 m. lapkričio 21 d. Bendrija gavo atsakymus į skundą (Nr. A51-89637/18), kuriuose teigiama, jog minėtas Leidimas gautas surinkus 10 iš 18 unikalius numerius turinčių savininkų sutikimų, tačiau tikslius duomenis ar pačius sutikimus Administracijos Licencijavimo skyrius išduoti atsisakė, remdamasis Lietuvos Respublikos duomenų apsaugos įstatymu, bei pasiūlė pareiškėjams, valdantiems patalpas, tokių duomenų prašyti tiesiogiai arba suteikti tokį leidimą Bendrijai. 2019 m. vasario 6 d. Bendrija, kartu su administruojamų namų patalpų savininkais I. R., D. R. ir V. P. dar kartą teikė prašymą atsakovui dėl minėtų duomenų suteikimo; prašyme nurodė, jog pagal turimus duomenis savininkų daugumos, sutikusios leisti įrengti reklamą, susidaryti negalėjo, kadangi pareiškėjai sutikimo išorės reklamai nedavė, į juos niekas nesikreipė, o vien tik pareiškėjų valdomų unikalių numerių skaičius (duomenys neskelbtini) name sudaro 10 unikalių numerių. Administracija 2019 m. vasario 28 d. pateikė atsakymą (Nr. A51-19612/12(3.3.18.1-EM4)) į pareiškėjų prašymą, tačiau iš Administracijos gautas juridinių ir fizinių asmenų sutikimo kopijos priedas „Vaizdinės reklamos projektas“ pareiškėjų netenkino. Administracija selektyviai parinko informaciją tam, kad suklaidintų pareiškėjus. Atsakovo pateiktame priede buvo nurodytos tik vienos patalpos, valdomos pareiškėjų, unikalus numeris ir kaip už juos balsuota, nors pareiškėjai valdo 9 patalpas su atskirais unikaliais numeriais, šias patalpas konkrečiai ir nurodė savo 2019 m. vasario 6 d. prašyme.

2.2. Atsakovo veiksmai buvo skundžiami Komisijai, nurodant, kad atsakovas objektyviai neišnagrinėjo skundo ir prašymo dėl duomenų teikimo, o atsakymuose tyčia klaidingai teigė, jog minėtas Leidimas gautas surinkus 10 iš 18 unikalius numerius turinčių savininkų sutikimų, nors, anot pareiškėjų, tiek sutikimų negalėjo būti teisėtai gauta. Atsakovas neteikdamas informacijos apie visiems pastato, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkams priklausančio turto valdymą siekė suklaidinti pareiškėjus, melagingai nurodydamas, kad dauguma pastato savininkų išorinei reikiamai pritarė, tuo siekė užkirsti kelią ginti pastato savininkų pažeistas teises. Lietuvos administracinių ginčų komisijos Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes be objektyvių priežasčių buvo atsisakyta įpareigoti atsakovą pateikti visus pareiškėjų teisėtai prašomus pateikti duomenis.

3. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti. Atsiliepime į skundą nurodyta:

3.1. Į Bendrijos skundą buvo atsakyta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Turto departamento Licencijavimo ir leidimų skyriaus 2018 m. spalio 18 d. raštu Nr. A51-89637/18(2.3.2.1-TR3), paaiškinant skundą padavusiai Bendrijai leidimo įrengti išorinę reklamą ant pastato, esančio (duomenys neskelbtini), duomenis bei sutikimus davusių pastato turtinių vienetų savininkų skaičių, tuo tarpu skundo dalį dėl dokumentų pateikimo atsisakyta tenkinti dėl asmens duomenų teikimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodytų asmens duomenų teikimo pagrindų nebuvimo. Į Bendrijos 2018 m. lapkričio 7 d. prašymą Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsakė 2018 m. lapkričio 21 d. raštu Nr. A51-100602/18(3.3.18.1-EM4), informuodama Bendriją, jog prašymo tenkinti neturi pagrindo, kadangi prašyme nenurodytos duomenų gavimo teisėto tvarkymo sąlygos. Į 2019 m. vasario 6 d. D. R. ir V. P. prašymą buvo atsakyta Administracijos 2019 m. vasario 28 d. raštu Nr. A51-19612/19(3.3.18.1-EM4), pateikiant sutikimus dėl išorinės reklamos ant pastato, esančio (duomenys neskelbtini), įrengimo davusių juridinių asmenų bei prašymą kartu su pareiškėjais pateikusio fizinio asmens (V. P.) sutikimų duomenis.

3.2. Pareiškėjai buvo suformulavę skundo reikalavimą Komisijai tik dėl įpareigojimo pateikti informaciją, tačiau Komisija pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjų prašomos informacijos pateikti atsakovas negalėjo ir įpareigoti atsakovą pateikti informaciją, kurios atsakovas neturi, nėra pagrindo. Toks Komisijos Sprendimas laikytinas ne tik pagrįstu, tačiau ir atitinkančiu teisės aktų reikalavimus, o Komisijos Sprendimo neteisėtumo pareiškėjams neįrodžius (iš esmės net ir neįrodinėjant), reikalavimas dėl Komisijos Sprendimo panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas.

3.3. Pareiškėjams buvo pateiktos UAB „Kinų Jonas“ Išorinės vaizdinės reklamos projekto ištraukos, kuriose būtent ir buvo išreikšti pareiškėjų prašomi sutikimai. Tuo tarpu vadovaujantis asmens duomenų apsaugos reikalavimais, Išorinės vaizdinės reklamos projekto ištraukos buvo nuasmenintos, pašalinant tuos fizinių asmenų duomenis, kurių teikimui nebuvo teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjams buvo pateikta ne selektyviai parinkta informacija, tačiau nuasmenintos Išorinės vaizdinės reklamos projekto ištraukos. Administracija išnagrinėjo pareiškėjų prašymą, į jį motyvuotai atsakė skundžiamu Raštu ir pagal turimą informaciją pateikė jų prašomus dokumentus, todėl atsakovas laikytinas tinkamai ir turimos kompetencijos ribose įvykdęs savo pareigas pareiškėjų atžvilgiu.

3.4. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai yra praleidę tiek atsakovo 2019 m. vasario 28 d. rašto Nr. A51-19612/19(3.3.18.1-EM4), tiek ir Leidimo Nr. A635-1059/18(2.3.2.1-TR3) apskundimo terminus. Skundžiamo Leidimo priėmimo data, numeris, skundžiamą Leidimą priėmęs subjektas ir visa Leidimo turinį sudaranti informacija pareiškėjams tapo žinoma nuo atsakovo 2019 m. spalio 18 d. rašto Nr. A51-89637/18(2.3.2.1-TR3) gavimo dienos. Nurodytas raštas pareiškėjams buvo išsiųstas jo parengimo dieną (2019 m. spalio 18 d.) ir pareiškėjai 2018 m. lapkričio 7 d. prašyme „Dėl duomenų suteikimo“ nurodė, jog jau 2018 m. spalio 18 d. šį raštą gavo.

3.5. Pareiškėjai be jokių pateisinamų priežasčių praleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatytą vieno mėnesio terminą skundui dėl skundžiamo Leidimo ir 2019 m. vasario 28 d. rašto panaikinimo paduoti, nenurodė jokių reikšmingų termino praleidimą objektyviai pateisinančių įrodymų, todėl pareiškėjų prašymas dėl termino atnaujinimo Leidimui ginčyti atmestinas, o nagrinėjama bylos dalis dėl atsakovo 2019 m. vasario 28 d. rašto Nr. A51-19612/19(3.3.18.1-EM4) ir Leidimo Nr. A635-1059/18(2.3.2.1-TR3) panaikinimo, vadovaujantis ABTĮ 103 straipsnio 8 punktu, turėtų būti nutraukta.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 20 d. sprendimu administracinę bylą pagal pareiškėjų 998-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos, I. R. ir D. R. skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. liepos 19 d. sprendimo dėl reklamos leidimo Nr. A635-1059/18(2.3.2.1-TR3) ir 2019 m. vasario 28 d. rašto Nr. A51-19612/12(3.3.18.1-EM4) panaikinimo nutraukė; kitą skundą dalį atmetė kaip nepagrįstą.

5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Administracija 2018 m. liepos 19 d. išdavė Reklamos leidimą įrengti išorinę reklamą Nr. A635-1059/18(2.3.2.1-TR3) pagal UAB „Kinų Jonas“ 2018 m. balandžio 30 d. pateiktą paraišką, kuriuo UAB „Kinų Jonas“ buvo leista ant pastato, adresu (duomenys neskelbtini), fasado įrengti 1,14 kv. m ploto išorinės reklamos įrenginį (iškabą). Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje 2018 m. rugsėjo 20 d. gautas 998-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos skundas „Dėl neteisėtai įrengtos išorinės reklamos“ (registracijos Nr. A50-30235/18), kuriuo prašoma panaikinti UAB „Kinų Jonas“ išduotą Reklamos leidimą Nr. A635-1059/18(2.3.2.1-TR3) bei įpareigoti reklamą įrengusį asmenį reklamą išmontuoti ir pateikti dokumentus, kurių pagrindu išduotas Reklamos leidimas Nr. A635-1059/18(2.3.2.1-TR3).

Į Bendrijos skundą buvo atsakyta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Turto departamento Licencijavimo ir leidimų skyriaus 2018 m. spalio 18 d. raštu Nr. A51-89637/18(2.3.2.1-TR3), paaiškinant skundą padavusiai Bendrijai leidimo įrengti išorinę reklamą ant pastato, adresu (duomenys neskelbtini), duomenis ir sutikimus davusių pastato turtinių vienetų savininkų skaičių, tuo tarpu skundo dalį dėl dokumentų pateikimo atsisakyta tenkinti dėl asmens duomenų teikimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodytų asmens duomenų teikimo pagrindų nebuvimo. 2018 m. lapkričio 7 d.

Administracijoje buvo gautas dar vienas Bendrijos prašymas „Dėl duomenų suteikimo“ (registracijos Nr. A50-35990/18), kuriuo Bendrija prašė pateikti (duomenys neskelbtini), namo butų ir kitų patalpų savininkų sutikimą dėl išorinės reklamos arba asmenų, davusių sutikimą reklamai, valdomų patalpų unikalius numerius, valdomą dalį ir parašą. Administracija į šį prašymą atsakė 2018 m. lapkričio 21 d. raštu Nr. A51-100602/18(3.3.18.1-EM4) informuodama Bendriją, jog prašymo tenkinti neturi pagrindo, kadangi prašyme nenurodytos duomenų gavimo teisėto tvarkymo sąlygos. 2019 m. vasario 6 d.

Administracijoje buvo gautas I. R., D. R. ir V. P. prašymas „Dėl duomenų suteikimo“, kuriuo pareiškėjai vėl prašė pateikti butų ir kitų patalpų, kurias valdo nuosavybės teise, sutikimus įrengti išorinę reklamą, nurodant, kaip buvo balsuota už pareiškėjų valdomus turtinius vienetus pagal pateiktą jų valdomų turtinių vienetų unikalių numerių sąrašą; taip pat pateikti informaciją, kaip dėl išorinės reklamos įrengimo balsavo turtinių vienetų savininkais esantys juridiniai asmenys. Vilniaus miesto savivaldybės administracija pareiškėjams atsakė 2019 m. vasario 28 d. raštu Nr. A51-19612/19(3.3.18.1-EM4), pateikiant sutikimus dėl išorinės reklamos ant pastato, esančio (duomenys neskelbtini), įrengimo davusių juridinių asmenų bei prašymą kartu su pareiškėjais pateikusio fizinio asmens (V.

P.) sutikimų duomenis. Pareiškėjai I. R. ir D. R. kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją su skundu, prašydami įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją pateikti informaciją apie namo, esančio (duomenys neskelbtini), išvardintų butų ir kitų patalpų, kurias nuosavybės teise valdo pareiškėjai, sutikimus / nesutikimus įrengti išorinę reklamą, nurodant pareiškėjų valdomus unikalius numerius ir kaip buvo už juos balsuota. Lietuvos administracinių ginčų komisija 2019 m. vasario 2 d. sprendimu Nr. 21R-300(AG 231/06-2019) pareiškėjų skundą atmetė.

Komisija sprendime konstatavo, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija nedisponuoja informacija apie pareiškėjams priklausančių patalpų savininkų sutikimus / nesutikimus įrengti išorinę reklamą, dėl ko tokios informacijos pareiškėjams pagrįstai ir nepateikė.

6. Teismas pažymėjo, kad Administracija yra atsakinga už tai, jog būtų laikomasi Bendrajame duomenų apsaugos reglamente įtvirtintų asmens duomenų tvarkymo principų, todėl teikiant informaciją tretiesiems asmenims privalo užtikrinti, kad asmens duomenų tvarkymas būtų teisėtas ir atitiktų Europos parlamento ir Tarybos 2016 m. balandžio 27 d. reglamente (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (toliau – Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) nustatytas duomenų tvarkymo sąlygas. Nagrinėjamu atveju Administracija su 2019 m. vasario 28 d. raštu pateikė pareiškėjams nuasmenintas Išorinės vaizdinės reklamos projekto ištraukas, kuriose taip pat yra informacija apie dalies namo savininkų sutikimą įrengti išorinę reklamą. Teismas vertino, kad atsakovas tinkamai vadovavosi asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais, todėl Komisija pagrįstai atmetė pareiškėjų argumentus, jog atsakovas su 2019 m. vasario 28 d. atsakymu pateikė selektyviai parinktą informaciją, turint tikslą pareiškėjus suklaidinti. Teismas sprendė, kad Komisijos Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį naikinti pareiškėjų skunde nurodytais motyvais.

7. Vertindamas pareiškėjų argumentus dėl atsakovo 2019 m. vasario 28 d. rašto panaikinimo teismas nustatė, kad ginčijamo Rašto turinys pareiškėjams buvo žinomas jau 2019 m. kovo 28 d., t. y. tuomet, kai pareiškėjai teikė skundą Komisijai, kadangi šiame skunde yra minimas Administracijos Raštas (rašto dalis cituojama). Pareiškėjai į Komisiją kreipėsi tik dėl Administracijos įpareigojimo pateikti pareiškėjams informaciją, tačiau neteikė skundo Komisijai dėl šioje byloje ginčijamo 2019 m. vasario 28 d. rašto teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas nustatė, kad pareiškėjai savo teise ikiteismine tvarka skųsti minėtą Raštą nepasinaudojo ir terminas nurodyto Rašto apskundimui skaičiuotinas vėliausiai nuo 2019 m. kovo 28 d.; dėl ginčijamo Rašto panaikinimo į teismą buvo kreiptasi beveik po keturių mėnesių, t. y. 2019 m. liepos 10 d. teikiant patikslintą skundą.

8. Teismas vertino, kad pareiškėjų skunde nėra nurodytos svarbios ar ekstraordinarios priežastys, dėl kurių pareiškėjai negalėjo kreiptis į teismą ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu. Taip pat pareiškėjai nenurodė svarbių, nuo jų valios nepriklausančių priežasčių, sutrukdžiusių jiems kreiptis į teismą įstatymo nustatytu terminu. Teismas sprendė, kad pareiškėjai praleido atsakovo 2019 m. vasario 28 d. rašto apskundimo terminą.

9. Dėl pareiškėjų reikalavimo panaikinti Reklamos leidimą teismas nurodė, kad minėtas Leidimas Administracijos buvo išduotas 2018 m. liepos 19 d. Pareiškėjai savo teise ikiteismine tvarka skųsti Leidimą nepasinaudojo, t. y. Reklamos leidimo neginčijo, o skundą teismui dėl ginčijamo Leidimo panaikinimo pateikė tik 2019 m. birželio 5 d. Nors Bendrijos atstovas teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog apie Reklamos leidimo priėmimo datą Bendrija nebuvo informuota, tačiau teismas pabrėžė, kad pareiškėjas I. R. dar 2018 m. rugsėjo 20 d. skunde Vilniaus miesto savivaldybės administracijai prašė: „nedelsiant panaikinti UAB „Kinų Jonas“ išduotą išorinės reklamos leidimą, taip pat skunde nurodė, jog: „ant namo (duomenys neskelbtini), lauko sienos buvo įrengtos lauko reklamos, priklausančios UAB „Kinų Jonas“, „<...> išorinė reklama įrengta be bendrasavininkų sutikimo, neatitinka įstatymų“. Teismas sutiko su atsakovu, jog jau nurodytu raštu pareiškėjai patvirtino žinantys faktines aplinkybes tiek apie išorinės reklamos leidimo išdavimo faktą, tiek apie išorinės reklamos įrenginių savininką UAB „Kinų Jonas“, tiek ir apie Leidimą išdavusią instituciją Vilniaus miesto savivaldybės administraciją. Be to, Administracija 2018 m. spalio 18 d. raštu Nr. A51-89637/18(2.3.2.1-TR3) informavo pareiškėjus, jog UAB „Kinų Jonas“ 2018 m. liepos 19 d. buvo išduotas leidimas įrengti išorinę reklamą Nr. A635-1059/18(2.3.2.1-TR3), kuris (leidimas) galioja iki 2023 m. liepos 18 d. ir buvo išduotas UAB „Kinų Jonas“ pateikus pastato, esančio (duomenys neskelbtini), 10 turtinių vienetų savininkų sutikimus iš 18. Šiame rašte taip pat nurodyta, kad pareiškėjams buvo pateikta nuoroda informacijai apie išduotą leidimą rasti: (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jog ginčijamo Reklamos leidimo priėmimo data, numeris, skundžiamą Leidimą priėmęs subjektas bei visa skundžiamo Leidimo turinį sudaranti informacija pareiškėjams tapo žinoma nuo Administracijos 2018 m. spalio 18 d. rašto Nr. A51-89637/18(2.3.2.1-TR3) gavimo dienos, t. y. 2018 m. spalio 18 d.; teismui skundas dėl Reklamos leidimo panaikinimo pateiktas tik 2019 m. birželio 5 d., t. y. praleidus ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

10. Teismas vertino, kad pareiškėjai nenurodė svarbių ar ekstraordinarių priežasčių, dėl kurių jie negalėjo kreiptis į teismą ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu, todėl sprendė, kad nėra pagrindo atnaujinti terminą skundui dėl Reklamos leidimo panaikinimo paduoti.

11. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad pareiškėjai be jokių svarbių ir pateisinamų priežasčių praleido ABTĮ nustatytą vieno mėnesio terminą skundui dėl skundžiamo Reklamos leidimo ir skundžiamo Rašto panaikinimo paduoti, nenurodė jokių svarbių termino praleidimą objektyviai pateisinančių įrodymų, todėl atmetė pareiškėjų prašymą dėl termino atnaujinimo ginčyti Reklamos leidimą ir 2019 m. vasario 28 d. raštą, o bylos dalį dėl Administracijos 2019 m. vasario 28 d. rašto Nr. A51-19612/19(3.3.18.1-EM4) ir Reklamos leidimo Nr. A635-1059/18(2.3.2.1-TR3) panaikinimo, vadovaudamasis ABTĮ 103 straipsnio 8 punktu, nutraukė.

III. 12. Pareiškėjai Bendrija, I. R. ir D. R. apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 20 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; 2) panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo skundą tenkinti visiškai; 3) atnaujinti terminą skundui dėl atsakovo sprendimo dėl Reklamos leidimo išdavimo paduoti, nes jis praleistas dėl pateisinamos priežasties; 4) išreikalauti į bylą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimą dėl Reklamos leidimo Nr. A635-1059/18(2.3.2.1-TR3 bei visą kitą pareiškėjų skundų nagrinėjimo medžiagą, o taip pat iš Lietuvos administracinių ginčų komisijos bylas, susijusias su 2019 m. gegužės 2 d. priimtu sprendimu Nr. 21R-300(AG 231/06-2019.

13. Apeliaciniame skunde nurodyta:

13.1. Teismas neteisingai nustatė ginčo esmę ir klaidingai vertino, kad ginčo esmę sudaro informacijos gavimo klausimas. Ginčo esmę sudaro skundžiamas atsakovo sprendimas, kuriuo suteiktas leidimas UAB „Kinų Jonas“ įrengti išorinę reklamą ant pastato, adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai nesiejo teisių gynimo vien tik su teise gauti informaciją, nes pastaroji reikalaujama iš atsakovo buvo tik tam, kad pareiškėjai, kaip namo, ant kurio leista įrengti reklamą, bendrasavininkai turėtų objektyvų pagrindą įvertinti, ar minėtas Leidimas reklamai yra teisėtas. Byloje susidarė situacija, kai pareiškėjai nedisponuodami informacija apie visas aplinkybės, kokiais pagrindais, kam kreipiantis ir kokius dokumentus teikiant Leidimas reklamai buvo suteiktas, neturėjo faktinio pagrindo suformuoti pagrįstą manymą, kad jų teisės buvo pažeistos. Dėl to, ginčo esmę sudarė ne formalūs reikalavimai, kuriuos pareiškėjai adresavo atsakovui, o tai, kokios apimties ir kokio turinio informacija apie administracinių subjektų išduodamus leidimus, susijusius su bendraturčių valdomais privačiais pastatais, turi būti išduodama pareiškėjams.

13.2. Teismas klaidingai nustatė, kad buvo praleistas terminas skundui dėl Leidimo reklamai panaikinimo paduoti. Pareiškėjai kelis kartus kreipėsi į atsakovą dėl ginčijamo sprendimo, bet jis nebuvo jiems išduotas. Sprendimas nebuvo pateiktas ir Komisijai bei teismui. Vertinant, kad skundžiamas Sprendimas dėl Leidimo nebuvo nei paskelbtas, nei įteiktas pareiškėjams, terminas skundui paduoti nepraleistas, o jeigu teismas laikytų, jog terminas skundui paduoti praleistas, atsakovo vengimas pateikti Sprendimą pareiškėjams, Komisijai ir net teismui, laikytinas pagrįsta ir pateisinama priežastimi, dėl ko pareiškėjai skundą pateikė tik su skundu Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Dėl nurodytų priežasčių terminas skundui paduoti nelaikytinas praleistu, o jeigu jis praleistas – turi būti atnaujintas.

13.3. Kadangi teismas ginčo visapusiškai neišnagrinėjo ir dėl skundo argumentų nepasisakė, byla grąžintina nagrinėti iš naujo.

14. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas, pakartodamas savo poziciją, išdėstytą atsiliepime į pareiškėjų skundą, paduotą pirmosios instancijos teismui, atsakydamas į pareiškėjų apeliacinio skundo argumentus, papildomai nurodo, kad apeliacinio skundo argumentai yra abstraktūs, neaiškūs ir nėra konkrečiai nurodoma, apie kokių terminų neva klaidingą skaičiavimą pareiškėjai kalba. Administracija palaiko Vilniaus apygardos administracinio teismo poziciją dėl pareiškėjų praleisto termino dėl Reklamos leidimo panaikinimo. Teismas teisingai ir objektyvai įvertino situaciją, kuomet terminai skųsti administracinį aktą yra akivaizdžiai praleisti. Atsakovas mano, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 15. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimo dėl reklamos leidimo Nr. A635-1059/18(2.3.2.1-TR3), 2019 m. vasario 28 d. rašto Nr. A51-19612/12(3.3.18.1-EM4) ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019 m. gegužės 2 d. sprendimo Nr. 21R-300(AG 231/06-2019) pagrįstumo ir teisėtumo bei reikalavimo įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjų skundą pagrįstumo.

16. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nutraukė administracinę bylą pagal pareiškėjų skundą dėl atsakovo 2018 m. liepos 19 d. sprendimo dėl reklamos leidimo Nr. A635-1059/18(2.3.2.1-TR3) ir 2019 m. vasario 28 d. rašto Nr. A51-19612/12(3.3.18.1-EM4) panaikinimo ABTĮ 103 straipsnio 8 punkto pagrindu, o kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

17. Pareiškėjai, nesutikdami su teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad teismas neteisingai nustatė ginčo esmę ir klaidingai vertino, jog buvo praleistas terminas skundui dėl atsakovo 2018 m. liepos 19 d. sprendimo dėl reklamos leidimo Nr. A635-1059/18(2.3.2.1-TR3) panaikinimo paduoti. Pareiškėjai prašė atnaujinti terminą skundui dėl Sprendimo panaikinimo paduoti kaip praleistą dėl pateisinamų priežasčių. Taip pat prašė išreikalauti į bylą papildomus duomenis, t. y. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimą dėl reklamos leidimo Nr. A635-1059/18(2.3.2.1-TR3), visą kitą su pareiškėjų skundu susijusią medžiagą ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos bylas, susijusias su 2019 m. gegužės 2 d. priimtu sprendimu Nr. 21R-300(AG 231/06-2019.

18. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjų apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

19. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjų pateiktą prašymą dėl įrodymų išreikalavimo (žr. nutarties 12, 17 p.), pažymi, kad Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui yra pateikta visa Vilniaus apygardos administracinio teismo nagrinėtos administracinės bylos Nr. I2-643-809/2020 medžiaga, tarp jų ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. liepos 19 d. sprendimas dėl reklamos leidimo Nr. A635-1059/18(2.3.2.1-TR3) (I t, b. l. 97) bei Lietuvos administracinių ginčų komisijos bylos medžiaga Nr. AG-231/06-2019 (1 tomas), todėl nėra pagrindo tokį pareiškėjų prašymą tenkinti.

20. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011). Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi, apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

21. Kai yra pagrindas pripažinti, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

22. Pareiškėjai apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ginčo esmę. Pareiškėjų teigimu, ginčo esmę sudaro atsakovo Sprendimo, kuriuo suteiktas leidimas UAB „Kinų jonas“ įrengti išorinę reklamą ant pastato, adresu (duomenys neskelbtini), pagrįstumas ir teisėtumas, o teismas sprendime vertino informacijos gavimo klausimus.

23. Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektais, neturi pagrindo sutikti su tokiais pareiškėjų argumentais. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas, visų pirma, vertino aplinkybes, ar pareiškėjai nepraleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino apskųsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. liepos 19 d. sprendimą dėl reklamos leidimo Nr. A635-1059/18(2.3.2.1-TR3) ir atsakovo 2019 m. vasario 28 d. atsakymą Nr. A51-19612/12(3.3.18.1-EM4) į pareiškėjų 2019 m. vasario 6 d. prašymą, kurie yra šios administracinės bylos ginčo dalykai, o jeigu terminai buvo praleisti – ar jie praleisti dėl svarbių priežasčių ABTĮ 30 straipsnio 1 dalies nuostatų prasme. Pareiškėjai skunde, paduotame pirmosios instancijos teismui, nurodė prašantys atnaujinti terminą skundui dėl atsakovo Sprendimo dėl Reklamos leidimo išdavimo paduoti (I t., b. l. 67). Atsakovas atsiliepime į pareiškėjų skundą su tokiu prašymu nesutiko (I t., b. l. 91–95). Pažymėtina, kad aplinkybė, jog skundas buvo priimtas praleidus nustatytus skundo padavimo terminus, yra vienas iš pagrindų, kai teismas privalo nutraukti bylą (ABTĮ 103 str. 8 p.). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai prieš vertindamas Sprendimo dėl Reklamos leidimo išvadavimo pagrįstumą ir teisėtumą pirmiausia sprendė klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo. Tik atnaujinęs praleistą terminą arba nustatęs, kad įstatyme nustatytas terminas nebuvo praleistas, teismas turėtų pagrindą vertinti, ar pareiškėjų teisės buvo pažeistos, ar Leidimas reklamai išduotas teisėtai.

24. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir pagrįstai sprendė, kad pareiškėjai be svarbių ir pateisinamų priežasčių praleido ABTĮ nustatytą vieno mėnesio terminą skundui dėl skundžiamo atsakovo 2018 m. liepos 19 d. sprendimo dėl reklamos leidimo Nr. A635-1059/18(2.3.2.1-TR3) ir 2019 m. vasario 28 d. rašto Nr. A51-19612/12(3.3.18.1-EM4) panaikinimo paduoti.

25. Pareiškėjų apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad jiems Sprendimas dėl Reklamos leidimo asmeniškai nebuvo įteiktas, atsakovas jo nepateikė Komisijai ir teismui (pagal bylos duomenis pirmosios instancijos teismui Sprendimas buvo pateiktas (I t., b. l. 97)) nesudaro pagrindo vertinti, jog pareiškėjai apie ginčijamą Sprendimą ir jo turinį nežinojo. Kaip teisingai bylos duomenimis nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas I. R., kaip Bendrijos pirmininkas, dar 2018 m. rugsėjo 20 d. skunde Vilniaus miesto savivaldybės administracijai prašė: „nedelsiant panaikinti UAB „Kinų Jonas“ išduotą išorinės reklamos leidimą, taip pat skunde nurodė, jog: „ant namo (duomenys neskelbtini), lauko sienos buvo įrengtos lauko reklamos, priklausančios UAB „Kinų Jonas“, „<...> išorinė reklama įrengta be bendrasavininkų sutikimo, neatitinka įstatymų“ (I t., b. l. 132). Taigi pareiškėjas I. R. žinojo faktines aplinkybes tiek apie išorinės reklamos leidimo išdavimo faktą, tiek apie išorinės reklamos įrenginių savininką UAB „Kinų Jonas“, tiek ir apie leidimą išdavusią instituciją Vilniaus miesto savivaldybės administraciją. Administracija 2018 m. spalio 18 d. raštu Nr. A51-89637/18(2.3.2.1-TR3) informavo pareiškėją I. R., jog UAB „Kinų Jonas“ 2018 m. liepos 19 d. buvo išduotas leidimas įrengti išorinę reklamą Nr. A635-1059/18(2.3.2.1-TR3), kuris (leidimas) galioja iki 2023 m. liepos 18 d. ir buvo išduotas UAB „Kinų Jonas“ pateikus pastato (duomenys neskelbtini), 10 turtinių vienetų savininkų sutikimus iš 18 (I t., b. l. 134–135). Šiame rašte taip pat pateikta nuoroda informacijai apie išduotą leidimą rasti: (duomenys neskelbtini). Pastebėtina, kad nors pagal šią nuorodą informacija apie Leidimą nėra pateikiama tokia forma, kaip ji nurodyta atsakovo atsiliepime į pareiškėjų skundą (I t., b. l. 92), tai nesudaro pagrindo išvadai, kad iš atsakovo 2018 m. spalio 18 d. rašto Nr. A51-89637/18(2.3.2.1-TR3) pareiškėjas I. R. negalėjo suprasti apie išorinės reklamos leidimo išdavimo faktą ir tuo susijusias aplinkybes.

26. Pareiškėjai skunde nepagrįstai teigė, kad terminas skundui dėl Sprendimo panaikinimo paduoti turėtų būti skaičiuojamas nuo Komisijos 2019 m. gegužės 2 d. sprendimo Nr. 21R-300(AG 231/06-2019) priėmimo dienos, nes būtent bylos nagrinėjimo Komisijoje metu, pareiškėjų teigimu, jiems pasidarė akivaizdu, jog Sprendimas yra neteisėtas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką tais atvejais, kai sprendimas asmeniui neturėjo būti įteiktas, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo to asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz. 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012). Taigi skundo padavimo administraciniam teismui termino skaičiavimo pradžia sietina su sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą diena, o ne su momentu, kai asmuo įsitikino, jog jo teisės buvo pažeistos. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia (be kita ko) susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012; 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-567-552/2015). Pastebėtina, kad pareiškėjai visuose prašymuose / skunduose, kuriuos teikė atsakovui, išreiškė poziciją, jog Leidimas yra neteisėtas (I t., b. l. 46–51, 132, 136–137, 140–141), taigi, atmestini kaip nepagrįsti ir pareiškėjų argumentai, jog jie pirma siekė gauti informaciją apie išduotą Leidimą ir taip įvertinti, ar Leidimas yra teisėtas, bei žinoti, kad jo išdavimas pažeidžia jų interesus.

27. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ginčijamo Reklamos leidimo priėmimo data, numeris, skundžiamą leidimą priėmęs subjektas bei visa skundžiamo leidimo turinį sudaranti informacija pareiškėjams tapo žinoma nuo Administracijos 2018 m. spalio 18 d. rašto Nr. A51-89637/18(2.3.2.1-TR3) gavimo dienos, t. y. 2018 m. spalio 18 d., nes patys pareiškėjai 2018 m. lapkričio 7 d. prašyme „Dėl duomenų suteikimo“ patvirtino rašto gavimo faktą 2018 m. spalio 18 d. (I t., b. l. 140–142). Šiuo atveju pareiškėjai teismui skundą dėl Reklamos leidimo panaikinimo pateikę tik 2019 m. birželio 5 d., t. y. daugiau nei po septynių mėnesių nuo sužinojimo apie administracinio akto turinį ir jį priėmusį subjektą dienos, praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

28. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai vertino, kad pareiškėjai nenurodė svarbių ar ekstraordinarių, nuo jų valios nepriklausančių priežasčių, dėl kurių jie negalėjo kreiptis į teismą ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu. Kadangi nenustatyta, jog pareiškėjai terminą skundui paduoti praleido dėl objektyvių priežasčių, darytina išvada, jog nebuvo faktinio ir teisinio pagrindo tenkinti jų prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti; paaiškėjus, kad skundas buvo priimtas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir teismui atmetus prašymą terminą atnaujinti, byla pagrįstai nutraukta ABTĮ 103 straipsnio 8 punkto pagrindu.

29. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, todėl teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjų 998-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos, I. R. ir D. R. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė