Legislator Case Law & Legislation
f0c426b4-e7cf-486f-9a8d-1d7653ccbc4d AI generated

f0c426b4-e7cf-486f-9a8d-1d7653ccbc4d · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number f0c426b4-e7cf-486f-9a8d-1d7653ccbc4d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Baudžiamoji byla Nr. 1-1917-1035/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49087-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3; 1.2.13.1.1. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. liepos 19 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij LauÅ¡, sekretoriaujant Kamilei Labanauskaitei, dalyvaujant prokurorei Kristinai Rekertienei, kaltinamajam V. B., jo gynėjui ir civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam atstovui advokatui Audriui Pėstininkui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V.

Legislator headnote

AI generated

f0c426b4-e7cf-486f-9a8d-1d7653ccbc4d · Vilniaus miesto apylinkės teismas: Yra sprendžiami testai, susiję su darbų saugos žinojimu ir darbuotojai atestuojami darbų saugos klausimais. Ji negali pasakyti, kada tiksliai buvo atliktas vertinimas bendrovėje dėl profesinės rizikos, neprisimena kada buvo supažindinta su rizikos vertinimo iÅ¡vada. Žino, kad darbas yra pavojingas. Jos, kaip kokybės inžinierės, pareigos – tikrinti pagamintų gelžbetoninių sienų kokybę: pamatuoti konstrukcijas, įvertinti ar sukietėjo betonas, ar konstrukcija yra kokybiÅ¡ka, ar nėra kreiva ir pan.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Baudžiamoji byla Nr. 1-1917-1035/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49087-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3; 1.2.13.1.1. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. liepos 19 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij LauÅ¡, sekretoriaujant Kamilei Labanauskaitei, dalyvaujant prokurorei Kristinai Rekertienei, kaltinamajam V. B., jo gynėjui ir civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam atstovui advokatui Audriui Pėstininkui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V.

B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyvenantis ir gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravęs (duomenys neskelbtini), aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ saugos darbe vyr. specialistu, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 176 straipsnio 1 dalį. Teismas n u s t a t ė : V. B. kaltinamas tuo, kad jis, bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“ saugos darbe vyr. specialistu, pagal VšĮ Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centro iÅ¡duotÄ 2016 m. gruodžio 13 d. pažymėjimÄ D Nr. 048140 turintis kompetencijÄ dirbti darbuotojų saugos ir sveikatos specialistu visų ekonominės veiklos rūšių įmonėse, 2018 m. sausio 2 d.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymu Nr. IP-07.1 „Dėl instruktavimo tvarkos patvirtinimo“ bei 2018 m. sausio 2 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įgaliojimu Nr. IP-15 bÅ«damas įgaliotas įmonės vardu rengti, keisti bei papildyti darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus kiekvienai darbo vietai, kontroliuoti bei teikti informacijÄ darbdaviui apie darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų laikymÄ si, vadovaujantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ Saugos darbe vyr. specialisto pareiginiais nuostatais Nr. PN-50-08, turintis pareigÄ nustatyti profesinę rizikÄ Ä¯monėje, o taip pat pagal galiojančius norminiuose aktuose numatytus reikalavimus organizuoti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos darbe norminių teisės aktų rengimÄ konkrečiai įmonės darbo vietai, darbui ar gamybos procesui, neįvertino profesinės rizikos kokybės kontrolieriaus darbo vietoje bei, keičiantis darbuotojų saugÄ reglamentuojantiems norminiams teisės aktams, neužtikrino saugių darbo sÄ lygų darbuotojams, dėl to Sieninių plokščių gamybos ceche buvo netinkamai įrengta darbo vieta, o nepatikslinus privalomų įmonės darbuotojams vykdyti 2007 m. birželio 2 d.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ (dabartinis pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“) gamybos direktoriaus patvirtintos Krovinių kabinėtojo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 6 ir Å¡ios instrukcijos priede numatytų bÅ«tinų iÅ¡laikyti atstumų, taip didinant nelaimingo atsitikimo rizikÄ ir organizaciniu požiÅ«riu įtakojant 2018 m. rugsėjo 13 d., apie 08.45 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), įvykusį nelaimingÄ atsitikimÄ Sieninių plokščių gamybos ceche kokybės kontrolierei J.

J., kuriai, bÅ«nant pavojingoje zonoje, o kranininkui V. Å ., privalomai laikantis nepatikslintų įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų, tiltiniu atraminiu elektriniu kranu TAII-8+8-16,5-8.0 sandėliuojant gelžbetoninę sienÄ bei Å¡iai pajudėjus ir suspaudus nukentėjusiosios J. J. galvÄ , pastarajai padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiÅ¡kęs poodinėmis kraujosruvomis smilkiniuose (deÅ¡inėje už ausies) ir deÅ¡inio smilkinkaulio uolos bei pleiÅ¡takaulio lūžimu, traumuojant dvi Å¡onines galvos (smilkinių) sritis, tokiu bÅ«du jis pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos 14 straipsnio 1 dalies reikalavimÄ :

„1. […] Darbo vietos turi bÅ«ti įrengtos taip, kad jose dirbantys darbuotojai bÅ«tų apsaugoti nuo galimų traumų, jų darbo aplinkoje nebÅ«tų sveikatai kenksmingų ar pavojingų rizikos veiksnių“, bei Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. A1-425 patvirtintų „Kėlimo kranų naudojimo taisyklių“ 42. punkto reikalavimÄ : „Kranų darbas turi bÅ«ti organizuojamas laikantis Å¡ių reikalavimų: […] 42.11. „arčiau kaip 2 m nuo sienos, kolonos, rietuvės, geležinkelio vagono, staklių ir kitų įrenginių krovinius kelti ir nuleisti leidžiama tik tada, kai tarp krovinio ir minėtų daiktų nėra žmonių (stropuotojų).

Å iais savo veiksmais V. B. padarė BK 176 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ . Kaltinamasis V. B. apklausiamas teisme kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiÅ¡kai. PaaiÅ¡kino, kad viskas įvyko, kaip apraÅ¡yta. Sujudėjo siena ir nevaldoma siena sužalojo J. galvÄ . Atstumas tarp sienų buvo mažesnis kaip 2 m, turėjo bÅ«ti didesnis. Ä®monėje jis buvo atsakingas už darbų saugÄ , instrukcijos vertinimÄ , informavimÄ apie rizikos faktorius, tinkamÄ saugos reikalavimų laikymÄ si.

Jis rengė instrukcijas, kuriomis turėjo vadovautis darbuotojai. Ä®monė yra įsikÅ«rusi (duomenys neskelbtini), užsiima surenkamojo gelžbetonio gamyba. Ä®vykis nutiko įmonės formavimo ceche, siena buvo pagaminta. Ji buvo virÅ¡ 2 m aukščio, ilgis virÅ¡ 6 m, didelė, stambus elementas. Storis buvo 20–24 cm. Siena gaminama iÅ¡ gelžbetonio, sunki. PagamintÄ sienÄ sandėliavo, tarpai tarp sienų neiÅ¡vengiamai tapo mažesni. TrÅ«ko sandėliavimo stovo. Nebuvo įvertinta rizika. Kranininkas nebuvo įjungęs krano, jam rÅ«bų klostė netyčia nuspaudė krano pulto svirtį, krano pultas vokiÅ¡kas su visomis apsaugomis, nusispaudė svirtis ir siena nevaldomai pradėjo judėti link J.

Jis atsitiesė, siena sustojo, bet iÅ¡ inercijos pavažiavo ir prispaudė J. galvÄ . Kuo didesnis atstumas tarp sienų, tuo saugiau, jis neturi bÅ«ti mažiau 2 m, o buvo 1,3 m. Instrukcijoje nebuvo nurodyta, bet turėjo bÅ«ti nurodyta. Po įvykio pasikeitė tai, kad atsirado sandėliavimo stovas, atstumas automatiÅ¡kai padidėja, dabar kontroliuoja, stebi, praveda mokymus. Kol siena neužfiksuota, nieko negali bÅ«ti tarp krovinio ir kliÅ«ties. InstrukcijÄ peržiÅ«rėjo, bet jos nepakeitė, daro papildomus mokymus kitokiu bÅ«du, kad visi susipažintų su reikalavimais pagal formaliÄ mokymo programÄ .

Kad visi suprastų, jog tai reikalavimas, į kurį bÅ«tina kreipti dėmesį. Jo iÅ¡silavinimas yra statybos technologija ir vadyba. Å iam darbui reikia turėti kvalifikacijos pažymėjimÄ , ir kas 5 metus atnaujinti. Turi pažymėjimÄ nuo 2001 m., įmonėje dirba nuo 2010 m. gruodžio. Pripažįsta, kad netinkamai organizavo darbo vietÄ . Gailisi, padarė klaidÄ . Po įvykio domėjosi nukentėjusiÄ ja, pastoviai skambino į ligoninę, kelis kartus buvo pas jÄ nuvažiavęs į namus. Klausė, ar reikalinga pagalba.

Iki įvykio gerai jÄ pažinojo kaip darbuotojÄ . Su nukentėjusiÄ ja susitaikė, pastaroji jam niekada jokių pretenzijų nereiÅ¡kė, jis jos tik atsiprašė, kad taip įvyko. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla iÅ¡nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta J. J. parodė, kad ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), kokybės inžiniere.

Bendrovės pagrindinė veikla susijusi su gelžbetoninių gaminių gamyba. Ceche, kuriame įvyko nelaimingas atsitikimas, dirbo nuo 2009 metų. Ji buvo instruktuota įvadiniu darbo instruktažu dėl darbų saugos reikalavimų, taip pat buvo instruktuota ir darbo vietoje. Bendrovėje instruktažai, susiję su darbų saugos reikalavimų laikymųsi, pravedami periodiÅ¡kai. Paskutinis buvo 2018 metų pradžioje. Darbuotojai mokinami kaip saugiai dirbti. Visi pasiraÅ¡ytinai yra supažindinti ir su bendrovės vidiniais norminiais aktais, reglamentuojančiais saugų darbÄ .

Yra sprendžiami testai, susiję su darbų saugos žinojimu ir darbuotojai atestuojami darbų saugos klausimais. Ji negali pasakyti, kada tiksliai buvo atliktas vertinimas bendrovėje dėl profesinės rizikos, neprisimena kada buvo supažindinta su rizikos vertinimo išvada. Žino, kad darbas yra pavojingas. Jos, kaip kokybės inžinierės, pareigos – tikrinti pagamintų gelžbetoninių sienų kokybę: pamatuoti konstrukcijas, įvertinti ar sukietėjo betonas, ar konstrukcija yra kokybiška, ar nėra kreiva ir pan.

Ji dirba linijoje, kurioje gaminamos bÅ«tent gelžbetoninės sienos. Bendrovė yra iÅ¡davusi kiekvienam darbuotojui asmenines apsaugos priemones. Jai buvo iÅ¡duotas Å¡almas. Nelaimingo atsitikimo metu buvo užsidėjusi Å¡almÄ . Å almas pilnai neapsaugojo nuo traumos, nes smÅ«gis buvo labai stiprus. Ceche, kuriame dirba, gaminamos gelžbetoninės sienos. Kai siena bÅ«na pagaminta, ji kranu keliama ir statoma į tam tikrÄ jai skirtÄ vietÄ . Ji patikrina sienÄ , ar Å¡i atitinka keliamus kokybės reikalavimus.

Tuo metu kranininkas, kaip ir kiti darbuotojai, nenutraukia darbo ir dirba toliau. DarbÄ ji dirba paprastais darbiniais rÅ«bais, ryÅ¡kios liemenės neturi. Kranininkas prie savęs ant liemens turi prisikabinęs krano valdymo pultÄ ir dirba nuo žemės. Nelaimingo atsitikimo dienÄ kranininku dirbo V. Å .. Patalpa, kurioje vyksta gamyba, sienų transportavimas, jų įvertinimas, atliekami apdailos darbai, nėra didelė. Ceche dirba daug žmonių. Yra darbų saugos vadovas B. 2018 m. rugsėjo 13 d. darbÄ pradėjo 07.00 val. pagal iÅ¡ anksto patvirtintÄ ir nustatytÄ darbo grafikÄ .

Cechas buvo gerai apÅ¡viestas, grindys nebuvo slidžios. Darbo vietoje buvo tankiai sustatytos pagamintos gelžbetoninės sienos. Negali pasakyti, ar darbuotojai per tÄ tankumÄ matė vieni kitus, bet ji matė kranininkÄ . Ar jis matė jÄ , kai ji tikrino pagamintų sienų kokybę, negali pasakyti. Apie 08.45 val. ji tikrino vienÄ iÅ¡ pagamintų sienų (vienos sienos svoris yra 9 tonos, 0,44 metro storio, apie 8 metrų ilgio). Siena, kuriÄ tikrino, buvo pastatyta ant grindų ir buvo užtvirtinta. Nuo tos sienos, kuriÄ tikrino, iki kitos sienos, kuri stovėjo prieÅ¡ais jos tikrinamÄ sienÄ ir taip pat buvo užtvirtinta, buvo gal kokie du metrai, gal Å¡iek tiek daugiau.

Tarp tų dviejų pastatytų ir užtvirtintų sienų buvo ji. Tikrindama pirmÄ sienÄ ji matė, kad kranininkas, kuris dirbo toje pačioje vietoje kaip ir ji, pradėjo transportuoti trečiÄ sienÄ , kuriÄ ketino pastatyti tarp minėtų dviejų sienų, kadangi kitur nebuvo vietos. Matydama, kad kranininkas ketina toje vietoje pastatyti trečiÄ sienÄ , ji pasitraukė ir užėjo už pirmos sienos, kur buvo saugi zona. Kai kranininkas nuleido sienÄ , jai pasirodė, kad siena jau buvo pilnai nuleista, todėl nutarė grįžti prie pirmos sienos ir baigti sienos vertinimÄ kokybės prasme.

Ji matė, kad kranininkas buvo visai netoli jos, jis į jÄ stovėjo nugara ir todėl ji mano, kad jis jos nematė. Tęsdama pirmos sienos patikrinimÄ , ji į tikrinamÄ sienÄ stovėjo veidu, o į kÄ tik nuleistÄ trečiÄ sienÄ , kuri buvo nuleista tarp pirmos ir antros, stovėjo nugara. Å oniniu matymu ji pamatė, kad trečios sienos deÅ¡inės pusės kampas pradėjo judėti link jos. Atstumas tarp jos ir tik kÄ pastatytos trečios sienos buvo maždaug metras, ne daugiau. Kai pamatė, kad ta siena juda link jos, ji pradėjo Å¡aukti, bandė rankomis sienÄ sustabdyti.

Kranininkas, iÅ¡girdęs jos Å¡auksmÄ iÅ¡ karto nuspaudė mygtukÄ ir kranas sustojo, bet siena iÅ¡ inercijos judėjo toliau ir prispaudė jos galvÄ . Lūžo kaukolės pamatas (tai sužinojo jau ligoninėje). Cecho grindys nesužymėtos zonomis, yra tik pažymėtas praėjimo takas. Pagamintos sienos nestatomos ant praėjimo takų, tiesiog yra specialÅ«s stovai, į kuriuos sienos statomos ir pritvirtinamos. Kranininkas ir tvirtina ant stovo nuleistÄ sienÄ (1 t., b. l. 26–27). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas E. G. parodė, kad 2018 m. rugsėjo 13 d., apie 09.00 val., į kabinetÄ atėjęs gelžbetoninių konstrukcijų formuotojas J.

V. pranešė, kad kokybės inžinierė J. J. patyrė traumÄ , kad jÄ prispaudė plokÅ¡tė. Su meistru-technologu J. T. jis nuėjo prie J. J., kuri tuo metu sėdėjo lauke prie cecho ant suoliuko. Ji buvo sÄ moninga, riÅ¡liai kalbėjo. Ant Jadvygos deÅ¡inės ausies jis pamatė nežymias dėmes, panaÅ¡ias į kraujÄ , todėl buvo nuspręsta darbuotojÄ nuvežti į ligoninę. Greitosios medicininės pagalbos jie nekvietė, J. T. moterį nuvežė į gydymo įstaigÄ (1 t., b. l. 43).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju papildomai apklaustas E. G. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba maždaug nuo 2010 metų gegužės pabaigos. Yra gelžbetoninių konstrukcijų gamybos padalinio (toliau – ir GKGP) sieninių plokščių gamybos linijos vadovas. Jų bendrovėje už darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų parengimÄ , tikrinimÄ , keitimÄ ir papildymÄ yra atsakingas V. B., kuriam taip pat pagal kompetencijÄ yra priskirta funkcija atlikti profesinės rizikos vertinimÄ Ä¯monėje.

Darbuotojai vadovaujasi bendrovės vidiniais norminiais aktais, reglamentuojančiais saugų darbÄ . Darbų atlikimo technologija yra numatyta saugos darbe instrukcijose. Å iuo konkrečiu atveju V. Å . vadovavosi Krovinių kabinėtojo saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 6 ir Å¡ios instrukcijos priedu „Standartų reikalavimai medžiagoms ir gaminiams sandėliuoti“, o taip pat Principine sieninių plokščių sandėliavimo schema, sudaryta 2013 m. balandžio 8 d. Gamybinėse patalpose, kur sandėliuojamos gelžbetoninės plokÅ¡tės, yra sumontuoti stacionarÅ«s sandėliavimo stovai.

Ä®vykio metu gamybinėse patalpose buvo įrengti du stacionarÅ«s sandėliavimo stovai, pastatyti vienas prieÅ¡ais kitÄ . Pirmo sandėliavimo stovo, kuris stovi prie sienos Å¡alia iÅ¡važiavimo vartų, ilgis yra apie 6 metrus (galimai kiek ilgesnis). Antro sandėliavimo stacionaraus stovo, pastatyto prieÅ¡ais minėtÄ pirmÄ jį, ilgis yra 3,5 m. Atstumas tarp Å¡ių dviejų stacionarių stovų yra apie 30 metrų. Kiekvienas stovas sudarytas iÅ¡ keturių vertikalių plokščių fiksavimo juostų.

Kiekvienoje juostoje yra plokščių fiksavimo angos, iÅ¡dėstytos viena Å¡alia kitos ir į tas fiksavimo angas statomi plokščių fiksavimo kaiščiai, po ko tarp tų kaiščių įstatoma plokÅ¡tė, kuri užfiksuojama pleiÅ¡tais. Kranininkas, prieÅ¡ transportuojant kranu plokÅ¡tę, prieina prie stacionaraus plokščių fiksavimo stovo, į plokščių fiksavimo juostoje esančiÄ angÄ Ä¯stato metalinį kaiÅ¡tį, tada yra transportuojama kranu plokÅ¡tė, kuri pastatoma prie pat įkiÅ¡to kaiščio, bet siena nenuleidžiama iki galo.

Kai dar kabanti plokÅ¡tė bÅ«na atremta į kaiÅ¡tį, kranininkas po plokÅ¡te ant grindų sudeda medinius padėklus, kad plokÅ¡tė nebÅ«tų padėta ant pačių grindų. Po to, kai plokÅ¡tė nuleidžiama ant medinių padėklų, kranininkas prieina prie stacionaraus plokščių stovo ir metaliniu kaiščiu bei mediniu arba plastikiniu pleiÅ¡tu užfiksuoja sienÄ iÅ¡ kitos pusės. PleiÅ¡tai dedami du: iÅ¡ kiekvienos sienos pusės, tarp sienos ir fiksatoriaus. PlokÅ¡tė fiksuojama ties kiekviena stacionaraus sandėliavimo stovo fiksavimo juosta, į kiekvienÄ juostÄ Ä¯dedant po du metalinius kaiščius, juos užfiksuojant pleiÅ¡tais.

StacionarÅ«s sandėliavimo stovai pastatyti vertikaliai, o plokÅ¡tės į juos tvirtinamos horizontaliai. Pagal galiojančias bendrovės instrukcijas, kranininkas tarp sandėliuojamų sieninių plokščių turėjo iÅ¡laikyti atstumÄ ne mažiau 1 metro, t. y. plokÅ¡tės turėjo bÅ«ti sustatytos ne arčiau kaip 1 m atstumu viena nuo kitos. Ä®vykio metu atstumas tarp plokščių buvo 1,30 m. Tuo metu, kai kranininkas V. Å . buvo prie stacionaraus sandėliavimo stovo ir buvo pasisukęs į jį veidu, pastarasis negalėjo matyti kas jam vyksta iÅ¡ nugaros.

Pasilenkęs pakiÅ¡ti po dar nenuleista apie 10 metrų ilgio siena medinį padėklÄ , kaip sako pats V. Å ., netyčia pasispaudė krano valdymo mygtukas ir ore kabanti sienos dalis, kuri buvo nutolusi nuo sandėliavimo stovo, pradėjo judėti ir prispaudė tuo metu tarp sienų buvusiÄ J. J.. Pagal galiojančius saugumo reikalavimus, kol sienos nėra užfiksuotos, kiti darbuotojai negali bÅ«ti tarp sienų, nes tai pavojinga. Kodėl J. J. užėjo tarp dviejų sienų, kai viena iÅ¡ jų dar nebuvo užfiksuota, nežino.

J. J. turi stropuotojo pažymėjimÄ ir yra apmokyta bei supažindinta su saugaus darbo reikalavimais. Tai, kad siena nepritvirtinta, matosi iÅ¡ to, kad ji kabo ore ant stropų. Kai siena bÅ«na pilnai nuleista ir saugiai pritvirtinta, stropai nuimami ir kranininkas važiuoja parvežti kitÄ sieninę plokÅ¡tę. Tik kranininkui išėjus iÅ¡ darbo zonos, ji tampa saugi (1 t., b. l. 44–45). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas J. T. parodė, kad 2018 m. rugsėjo 13 d. jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ gelžbetoninių sienų formavimo linijoje meistru-technologu.

Apie 08.45 val. jis buvo kabinete, kai atėjęs brigadininkas J. B. pranešė, kad atsitiko nelaimingas atsitikimas, t. y. sieninė plokÅ¡tė prispaudė darbuotojÄ J. Jis su kitais darbuotojais nubėgo į įvykio vietÄ . Nukentėjusi J. J. sėdėjo lauke ant suolo. Ji buvo sÄ moninga, kalbėjo riÅ¡liai, aiÅ¡kino, kad nieko svarbaus ar sunkaus neatsitiko. ApžiÅ«rėję J. pamatė kraujo pėdsakus Å¡alia deÅ¡inės ausies, todėl su linijos vadovu E. G. nusprendė J. J. nuvežti į ligoninę.

Jis nuvežė J. į Lazdynų ligoninę, kur atlikus tyrimus pastaroji buvo hospitalizuota įtarus kaukolės mikro įskilimÄ (1 t., b. l. 48). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas V. Å . parodė, kad 2018 m. rugsėjo 13 d., apie 08.45 val., dirbo prie sieninių plokščių stovo. Jis dirba kranininku. Atvežė kranu plokÅ¡tę, privažiavo su ta plokÅ¡te prie stovo, nuleido plokÅ¡tę 10-15 cm iki grindų, tada reikėjo padėti po plokÅ¡te medinius taÅ¡us, kad ant jų galėtų nuleisti plokÅ¡tę.

Jis stovėjo tarp dviejų sieninių plokščių, buvo atsisukęs veidu į plokščių stovÄ , dirbdamas nematė, nepastebėjo, kad kažkas atėjo dirbti jam už nugaros, nes padėjęs po vienu sienos kampu taÅ¡Ä ir guminę tarpinę, jis nuėjo link kito kampo, kad padaryti tÄ patį. Kai pasilenkė padėti po siena antrÄ tarpinę, krÅ«tine užkabino krano pulto svirtį ir kranas pradėjo judėti į Å¡onÄ , link kitos sienos. IÅ¡girdo J. J. šūksnį, jis iÅ¡sitiesė ir krano svirtis grįžo į neutraliÄ padėtį ir kranas sustojo.

Sandėliavimo stove yra fiksavimo vamzdžiai, o kita pusė iš inercijos judėjo toliau. Atsisukęs jis pamatė, kad iš tarpo tarp sienų išeina J. Jis taip pat išėjo iš tarpo tarp sienų, priėjo prie J., o gretimos linijos brigadininkas nuėjo pranešti apie įvykį meistrui J. T.. Kadangi jis buvo šoko būsenoje, kas vyko toliau, nelabai prisimena. Žino, kad J. buvo išvežta į ligoninę (1 t., b. l. 50). Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo F.

F. 2018 m. rugsėjo 28 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2018 m. rugsėjo 28 d. gautas pranešimas ROIK0118000530513, jog 2018 m. rugsėjo 13 d., apie 08.45 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), formavimo ceche įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu nukentėjusiajai kokybės inžinierei J. J. lūžo kaukolės pamatas. Saugos darbe vyriausiasis specialistas V. B. paaiškino, kad 2018 m. rugsėjo 13 d., apie 08.45 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ gelžbetoninių sienų formavimo linijoje, gaminių išformavimo bare kranu keliama sieninė plokštė prispaudė inžinierei J.

J. galvÄ , po ko nukentėjusioji buvo nuvežta į gydymo įstaigÄ . Apie įvykį buvo praneÅ¡ta valstybinei darbo inspekcijai (1 t., b. l. 1). IÅ¡ J. J. paaiÅ¡kinimo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriui matyti, kad 2018 m. rugsėjo 13 d., apie 08.45 val., savo darbo vietoje, atlikdama savo tiesiogines pareigas (matuodama pagamintÄ sienÄ ), dirbo tarp dviejų stovinčių sienų, kai atstumas tarp jų buvo apie vienÄ metrÄ . Å alia stovinti siena staiga pajudėjo ir prispaudė jos galvÄ prie matuojamos sienos.

Ji bandė rankomis prilaikyti sienÄ ir Å¡aukė pagalbos. Po smÅ«gio į galvÄ pati išėjo iÅ¡ tarp sienų susidariusio tarpo. Apie įvykį buvo praneÅ¡ta vadovui ir meistras technologas J. T. automobiliu nuvežė jÄ Ä¯ skubiosios pagalbos skyrių. Ä®vykio metu ji dėvėjo jai iÅ¡duotas asmenines apsaugos priemones, tame tarpe ir apsauginį Å¡almÄ (1 t., b. l. 69). IÅ¡ E. G. paaiÅ¡kinimo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriui matyti, kad 2018 m. rugsėjo 13 d. formuotojas J.

B. informavo, jog statant sienÄ Ä¯ stovÄ buvo traumuota kokybės inžinierė J. J., kuri buvo nuvežta į Vilniaus universitetinę ligoninę Skubaus priėmimo skyrių (1 t., b. l. 71). IÅ¡ V. Å . paaiÅ¡kinimo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriui matyti, kad 2018 m. rugsėjo 13 d. jis valdė kranÄ prie juosmens prisisegęs krano valdymo pultÄ . Statė gelžbetoninę sienÄ Ä¯ sandėliavimo stovÄ . Dar nenuleidęs sienos pasilenkė, kad pakiÅ¡ti po ja medinius taÅ¡us ir neopreno juostÄ .

BÅ«damas pasilenkęs netyčia krÅ«tine paspaudė kairę valdymo svirtį ir kranas pradėjo vežti sienÄ Ä¯ Å¡onÄ . Judanti siena sužeidė stovėjusiÄ Å¡alia kokybės inžinierę J. J.. Su krano valdymo instrukcija jis yra susipažinęs (1 t., b. l. 70). IÅ¡ apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«ros objektas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybinių patalpų (duomenys neskelbtini), gelžbetoninių sieninių plokščių gamybos linija, gaminių iÅ¡formavimo baras.

Įvykio vietoje yra trys gaminių sandėliavimo stovuose vertikaliai sustatytos sieninės plokštės, tarp kurių yra vieno metro atstumas. Plokštės pastatytos ant atraminių tašų, užfiksuotos iš abiejų pusių dviem metaliniais vamzdžiais su plastikiniais kaiščiais (1 t., b. l. 17–24). Iš 2018 m. liepos 27 d. darbo sutarties Nr. 1085-09, sudarytos 2009 m. lapkričio 30 d., pakeitimo matyti, kad J. J. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), dirba kokybės inžiniere gelžbetoninių konstrukcijų gamybos padalinyje, sieninių plokščių gamybos linijoje (1 t., b. l. 91–92).

IÅ¡ 2018 m. rugsėjo 18 d. VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės pažymos apie pakenkimo sveikatai sunkumÄ Nr. 3S-2847 matyti, kad J. J. nustatyta diagnozė kaukolės pamato lūžis, vadovaujantis Sunkių pakenkimų sveikatai klasifikacinių požymių sÄ raÅ¡u, priskiriamas prie sunkių pakenkimų sveikatai (1 t., b. l. 72). IÅ¡ Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. G4174/2018(01) matyti, kad J. J. nustatytos poodinės kraujosruvos smilkiniuose (deÅ¡inėje už ausies) ir deÅ¡inio smilkinkaulio uolos bei pleiÅ¡takaulio lūžis.

Sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais daiktais prieÅ¡ kreipiantis medicininės pagalbos. Traumuotos dvi Å¡oninės galvos (smilkinių) sritys, sumuÅ¡ant kietais bukais daiktais, arba galvÄ sumuÅ¡ant ir suspaudžiant tarp kietų bukų daiktų, traumuojančiai jėgai aktyviai veikiant į deÅ¡inio smilkinio (užausio) sritį. Kaukolės pamato lūžis pagal savo pobÅ«dį ir lokalizacijÄ yra pavojingi gyvybei. Sužalojimas vertinamas visumoje ir dėl kaukolės pamato kaulų (smilkinkaulio uolos ir pleiÅ¡takaulio) lūžio atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymÄ (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1. p.).

Savo pačios ranka J. J. jai nustatytų kūno sužalojimų pasidaryti negalėjo. Sužalojimų padarymo galimybė galvos vieno ir kito smilkinio sritimis atsimušant į kietus bukus daiktus, neatmetama (1 t., b. l. 39–40). Iš Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus 2018 m. spalio 18 d. pranešimo Nr. 41D(V)-2154 matyti, kad Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje nėra užregistruotų pranešimų dėl 2018 m. rugsėjo 13 d. įvykio, įvykusio (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 55).

IÅ¡ 2018 m. spalio 8 d. nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 20 (forma N-1) matyti, kad nelaimingo atsitikimo priežastimi yra netinkamas darbo vietos įrengimas. Darbdavys organizavo kokybės kontrolierės darbo vietÄ tarpe tarp kranų sandėliuojamų gelžbetoninių sienų, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos 14 straipsnio 1 dalies reikalavimÄ : „1. … Darbo vietos turi bÅ«ti įrengtos taip, kad jose dirbantys darbuotojai bÅ«tų apsaugoti nuo galimų traumų, jų darbo aplinkoje nebÅ«tų sveikatai kenksmingų ar pavojingų rizikos veiksnių”. ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. rugsėjo 17 d.

įsakymu Nr. A1-425 patvirtintų „Kėlimo kranų naudojimo taisyklių 42 punkto reikalavimÄ : „Kranų darbas turi bÅ«ti organizuojamas laikantis Å¡ių reikalavimų: 42.11. „arčiau kaip 2 m nuo sienos, kolonos, rietuvės, geležinkelio vagono, staklių ir kitų įrenginių krovinius kelti ir nuleisti leidžiama tik tada, kai tarp krovinio ir minėtų daiktų nėra žmonių (stropuotojų) (1 t., b. l. 61–62). IÅ¡ 2019 m. sausio 8 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto iÅ¡vados Nr. 11-2728(18) matyti, kad tiriamo nelaimingo atsitikimo darbe priežastis ir pagrindinė sÄ lyga yra tai, jog tiltinio krano mechanizmas buvo įjungtas tuo metu, kai Å¡alia krano esančioje pavojingoje zonoje, kuri buvo siauresnė nei 2 m, buvo žmogus – kokybės inžinierė J.

J.. Tai, kad nebuvo visapusiÅ¡kai įvertinta profesinė rizika kokybės kontrolieriaus darbo vietoje, nebuvo patikslintos darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos keičiantis darbuotojų saugÄ reglamentuojantiems norminiams teisės aktams ir nebuvo tinkamai (konkretumo prasme) paskirti kranus aptarnaujantys darbuotojai, didino nelaimingo atsitikimo rizikÄ ir organizaciniu požiÅ«riu jį įtakojo. Tiriamo nelaimingo atsitikimo pavojingu veiksniu yra darbuotojos prispaudimas tiltiniu kranu transportuojama sienos plokÅ¡te.

Jeigu tiltinio krano mechanizmas nebūtų buvęs įjungtas tuo metu, kai pavojingoje zonoje buvo darbuotojų, tai nelaimingas atsitikimas nebūtų įvykęs. Kokybės inžinierės J. J. veiksmai, pasireiškę jos darbu/buvimu pavojingoje zonoje (tarp susandėliuotos plokštės ir tiltiniu kranu transportuojamos sieninės plokštės) turėjo reikšmingos įtakos nelaimingam atsitikimui, bet jo nelėmė. Tiriamo nelaimingo atsitikimo darbe J. J. atveju vykdyti sieninės plokštės transportavimo nuo žemės valdomu tiltiniu kranu darbai neatitiko Kėlimo kranų naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. rugsėjo 17 d.

įsakymu Nr. A1-425 (su pakeitimais) 34.7 punkte nurodyto reikalavimo, kad kranininkui draudžiama įjungti krano mechanizmus, kai krano priežiÅ«ros aikÅ¡telėse, maÅ¡inų skyriuje, ant strėlės, atsvaro ir kitose pavojingose zonose yra žmonių ir 42.11 p. – arčiau kaip 2 m nuo sienos, kolonos, rietuvės, geležinkelio vagono, staklių ir kitų įrenginių krovinius kelti ir nuleisti leidžiama tik tada, kai tarp krovinio ir minėtų daiktų nėra žmonių (stropuotojų). Užtikrinti darbų saugÄ tiriamo atsitikimo atveju privalėjo darbdavys, jo įgalioti asmenys, krano savininkas, krano priežiÅ«ros meistras ir krano darbo vadovas, o kiekvieno darbuotojo pareiga yra vykdyti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminių dokumentų reikalavimus ir darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus, su kuriais jie supažindinti ir apmokyti juos vykdyti (1 t., b. l. 182–187).

IÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2018 m. sausio 2 d. įgaliojimo Nr. IP-15 matyti, kad saugos darbe vyr. specialistas V. B. įgaliojamas rengti Ä®monės darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus ir organizuoti jų parengimÄ (1. p.); rengti nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijos priemones bei organizuoti jų parengimÄ , kontroliuoti prevencinių priemonių įgyvendinimo terminų laikymÄ si (3. p.); kontroliuoti darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų laikymÄ si įmonėje (4. p.); teikti informacijÄ darbdaviui atstovaujančiam asmeniui, darbuotojams, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komitetui apie darbuotojų saugos ir sveikatos bÅ«klę ir darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų laikymÄ si įmonėje (5. p.); gauti, pateikti visus dokumentus, reikalingus bet kokiam aukščiau paminėtam veiksmui atlikti (7. p.) (1 t., b. l. 130).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2018 m. sausio 4 d. įsakymo Nr. IP-07.1 „Dėl instruktavimo tvarkos tvirtinimo“ matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai instruktuojami remiantis ir naudojantis paruoštomis ir patvirtintomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ instrukcijomis, darbo įrenginių eksploatavimo instrukcijomis bei kitomis vaizdinėmis – metodinėmis priemonėmis (1. p.); instrukcijos įmonėje rengiamos darbo vietoms, darbuotojų profesijoms, darbams atlikti (3. p.); instrukcijose pateikiami nurodymai ir reikalavimai turi būti pritaikyti konkrečiai įmonės darbo vietai, darbui ar gamybos procesui (5. p.); instrukcijas […] rengia, tikrina, keičia, papildo […] saugos darbe vyr. specialistas (8 p.) (1 t., b. l. 126–129).

Iš UAB (duomenys neskelbtini) (buvusi UAB „(duomenys neskelbtini)“) 2002 m. gruodžio 24 d. generalinio direktoriaus įsakymu Nr.02-97/1 patvirtintose Darbo tvarkos taisyklėse matyti, kad bendrovėje saugus darbas organizuojamas vadovaujantis darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimais (13.2. p.), bendrovės saugos darbe vyr. specialistas duoda įpareigojimus […] įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos priemones ir kontroliuoja, kaip laikomasi šių priemonių (13.3. p.), darbuotojams lokalinių norminių teisės aktų vykdymas yra privalomas (13.6. p.).

Dirbantys gamybinėje zonoje privalo laikytis technologinės drausmės (20.2. p.) (1 t., b. l. 149–166). IÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ Krovinių kabinėtojo (stropuotojo) saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 6 matyti, kad sandėliuojant gaminius bÅ«tina laikytis atstumų: tarp savaeigio strėlinio krano pasukamosios dalies ir gaminių – ne mažiau kaip 1 m; […]. Jei Å¡ių sÄ lygų iÅ¡laikyti negalima, darbas nutraukiamas (4.16.6. p.) (1 t., b. l. 99–108). IÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ Krovinių kabinėtojo (stropuotojo) saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 6 priedo „Standartų reikalavimai medžiagoms ir gaminiams sandėliuoti“ matyti, kad gipsinės–betoninės pertvaros sandėliuojamos vertikalioje padėtyje ant iÅ¡tisinių arba atskirų atramų, iÅ¡dėstytų ne rečiau kaip 1,0 m (GOST 9574-80) (7. p.) (1 t., b. l. 116).

Iš 2013 m. balandžio 8 d. Principinės sieninių plokščių sandėliavimo schemos Nr. SSS-23 matyti, kad su ja pasirašytinai buvo supažindinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai ir, ja remiantis bei laikantis sandėliavimo stovuose esančių gelžbetoninių plokščių fiksavimo elementų atstumų, buvo atliekami sandėliavimo darbai (1 t., b. l. 77). Iš 2013 m. lapkričio 5 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ gelžbetoninių konstrukcijų gamybos padalinio (GKGP) sieninių plokščių gamybos linijos Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnalo matyti, kad 2018 m. sausio 5 d.

J. J. bei V. Å . instruktuoti darbo vietoje, supažindinant juos su darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijomis Nr. 6, 13, 27, 33, 68, 77, 106. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Saugos darbe vyr. specialisto pareiginiais nuostatais Nr. PN-50-08, kad saugos darbe vyr. specialistas savo darbe vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais LR ES teisės aktais, vyriausybės nutarimais, standartais, techninėmis sÄ lygomis, bendrovės vidaus dokumentais ir Å¡iais pareiginiais nuostatais (2.2. p.); kontroliuoja darbo vietose sÄ lygas darbuotojų sveikatai ir darbingumui iÅ¡saugoti (3.1. p.); rÅ«pinasi saugos ir sveikatos bÅ«klės vidine priežiÅ«ros ir kontrolės tvarka įmonėje […] (3.2. p.); kontroliuoti, kad bÅ«tų parengtos visos reikalingos, pagal norminiuose aktuose numatytus reikalavimus, darbuotojų saugos ir sveikatos […] instrukcijos (3.6. p.); vadovaudamasis profesinės rizikos vertinimo nuostatais […] identifikuoja, tiria ir nustato profesinę rizikÄ (3.10. p.); […] organizuoja įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos darbe norminių teisės aktų rengimÄ […] (3.12. p.).

Vykdydamas kontrolės funkcijas […]: tikrina kaip įmonėje vykdomi norminiai aktai darbuotojų saugos ir sveikatos darbe […] teisiniai aktai (3.21.1. p.); ar darbo vietos […] atitinka norminių aktų saugos darbe reikalavimus (3.21.14. p.). Saugos darbe vyr. specialistas organizuoja: padalinių, skyrių, cechų vadovų aprÅ«pinimÄ norminiais aktais bei vaizdinėmis priemonėmis saugos darbe klausimais (3.22.2. p.); darbo saugos […] lokalinių aktų rengimÄ (3.22.3. p.); rizikos veiksnių tyrimus […] (3.22.8. p.) (1 t., b. l. 97–98).

IÅ¡ 2017 m. lapkričio 24 d. darbo sutarties Nr. 5-18 matyti, kad V. B. priimtas dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ saugos darbe vyr. specialisto pareigas (2 t., b. l. 174–176). IÅ¡ Profesinės rizikos nustatymo kortelių Nr. 1 matyti, kad bendrovėje profesinė rizika buvo nustatyta 2008 m. rugsėjo 2 d. ir 2008 m. rugsėjo 5 d. (1 t., b. l. 169–170, 171–172). IÅ¡ 2007 m. spalio 19 d. AB „Vilniaus kranai“ iÅ¡duoto tiltinio krano TAII-8+8-16,5-8,0 techninio įrenginio paso matyti, kad minimas tiltinis kranas pagamintas vadovaujantis kėlimo kranų saugaus naudojimo taisyklėmis DT 8-00 bei techniniu reglamentu „MaÅ¡inų sauga ir LST L ENV 1993-1-1+A1+A2, LST L ENV 1993-6, LST L ENV 1993-2“ pripažįstamas tinkamu dirbti 8,0+8,0(=16,0 t) keliamÄ ja galia (1 t., b. l. 79–86).

IÅ¡ tiltinio krano TAII-8+8-16,5-8,0 atitikties deklaracijos matyti, kad tiltinis atraminis elektrinis kranas pagamintas pagal Kėlimo kranų saugaus naudojimo taisykles atitinka nuostatų reikalavimus (1 t., b. l. 87). IÅ¡ kėlimo įrenginio techninės bÅ«klės tikrinimo ataskaitos Nr. 17-20-465 matyti, kad 2017 m. lapkričio 27 d. atlikus tiltinio krano (identifikacijos Nr. KR-01-05999) dalinį techninį patikrinimÄ , įrenginys yra tinkamas naudoti (1 t., b. l. 88). IÅ¡ VšĮ Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centro pažymėjimo D Nr. 048140 matyti, kad V.

B. įgijo kompetencijÄ dirbti darbuotojų saugos ir sveikatos specialistu visų ekonominės veiklos rūšių įmonėse (1 t., b. l. 140). Pagal BK 176 straipsnio 1 dalį atsako darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme ar kituose teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių. Teismo vertinimu, kaltinamojo kaltė padarius BK 176 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ visiÅ¡kai įrodyta.

TokiÄ iÅ¡vadÄ leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme iÅ¡tirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiÅ¡kai. Kaltinamajam pareikÅ¡tame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiÅ¡kinimai, tačiau ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų J. J., E. G., J. T., V. Å . parodymai, J. J. paaiÅ¡kinimas, E. G. paaiÅ¡kinimas, tarnybinis praneÅ¡imas, apžiÅ«ros protokolas, pažyma, nelaimingo atsitikimo darbe aktas, specialistų iÅ¡vados, direktoriaus įgaliojimas, direktoriaus įsakymas, darbo tvarkos taisyklės, krovinių kabinėtojo (stropuotojo) saugos ir sveikatos instrukcija ir jos priedas.

Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiÅ¡kai pakanka iÅ¡vadai, jog V. B., bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“ saugos darbe vyr. specialistu, pažeidė teisės aktuose nustatytus darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas nukentėjusiajai J. J. ir atsirado sunkÅ«s padariniai, t. y. nukentėjusiajai padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Å ie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 176 straipsnio 1 dalį. BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant Å¡ioms bÅ«tinoms sÄ lygomis:

1) jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ;

2) savo noriu atlygino ar paÅ¡alino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ arba susitarė dėl Å¡ios žalos atlyginimo ar paÅ¡alinimo;

3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu;

4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamasis V. B. padarė BK 176 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , kuris laikytinas neatsargiu, padarytas dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo (BK 16 str. 1 d., 3 d.). Apklausiamas teismo posėdyje savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo pripažino visiÅ¡kai, dėl padarytos nusikalstamos veikos gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiosios, ja domėjosi, skambino į ligoninę, buvo pas jÄ nuvažiavęs į namus, teiravosi nukentėjusiosios, ar nereikalinga pagalba, su nukentėjusiÄ ja susitaikė.

Tai patvirtina byloje esantis 2019 m. birželio 27 d. susitarimas dėl kaltininko ir nukentėjusio asmens susitaikymo, iÅ¡ kurio matyti, kad nukentėjusioji J. J. susitaikė su kaltinamuoju V. B. ir neprieÅ¡tarauja, kad baudžiamoji byla bÅ«tų nutraukta kaltinamajam ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, atsisako baudžiamojoje byloje pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes žala nuketėjusiajai atlyginta, nukentėjusioji nebeturi jokių pretenzijų nei kaltinamajam, nei civiliniams atsakovams pagal baudžiamojoje byloje jos pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį (3 t., b. l. 96).

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji pateikė 2019 m. sausio 31 d civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisti jai 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ (3 t., b. l. 15). IÅ¡ byloje esančio 2019 m. balandžio 30 d. susitarimo dėl žalos matyti, kad Å¡alys susitaria, jog (duomenys neskelbtini) pagal šį susitarimÄ iÅ¡moka J. J. 8 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo kompensacijÄ už įvykį. Susitarimu iÅ¡mokama 8 000 Eur suma yra galutinė ir neginčijama.

J. J. atsisako savo pretenzijų, reikalavimų pagal pareikÅ¡tÄ 2019 m. sausio 31 d. civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo bei patvirtina, kad jai gavus numatyto dydžio žalos atlyginimo kompensacijÄ , neturtinės žalos atlyginimo klausimas bus visiÅ¡kai ir galutinai iÅ¡spręstas, todėl dėl Å¡io įvykio įsipareigoja ateityje nei (duomenys neskelbtini), nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nereikÅ¡ti jokių pretenzijų (3 t., b. l. 93–94). IÅ¡ mokėjimo nurodymo matyti, kad (duomenys neskelbtini) 2019 m. gegužės 10 d.

J. J. pervedė 8 000 Eur (3 t., b. l. 95). V. B. anksčiau neteistas (3 t., b. l. 12), administracine tvarka nebaustas (3 t., b. l. 10). Byloje nėra duomenų, kurie leistų spręsti, kad kaltinamasis ateityje darys naujas nusikalstamas veikas. Teismo vertinimu, šis baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos V. B. kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, todėl yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad yra teisinis pagrindas V.

B. taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajai susitaikius. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. J. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (3 t., b. l. 15). Civilinis ieÅ¡kinys grindžiamas tuo, kad ji patyrė neturtinės žalos (patyrė fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimÄ , sumažėjo bendravimo galimybės ir pan.). Atsižvelgiant į tai, kad (duomenys neskelbtini) bylos teisminio nagrinėjimo metu patenkino šį ieÅ¡kinį, kuris susitarimu buvo sumažintas iki 8 000 Eur, ieÅ¡kinys atmestinas (BPK 115 str. 1 d.).

Ikiteisminio tyrimo metu V. B. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (3 t., b. l. 8–9), įsiteisėjus nuosprendžiui, naikintina. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303–305, 307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : V. B., padariusį nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiÄ ja J.

J., ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti. Nukentėjusiosios J. J. civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti. V. B. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. IÅ¡aiÅ¡kinti V. B., kad:

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ arba be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sÄ lygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimÄ dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Valerij LauÅ¡