f0aa13b8-84db-45ce-a49f-e56076feeb97 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-298-527/2013;procesinių sprendimų kategorijos: 44.5.2.8; 44.8; 121.14. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. kovo 8 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Jolitos Cirulienės (pranešėja), Virginijos Gudynienės (pirmininkė) ir Gintauto Koriagino, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės A. B. ir ieÅ¡kovų E. D. ir V.

D. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6489-454/2012 pagal ieÅ¡kovų E. D. ir V. D. ieÅ¡kinį atsakovėms A. B. ir G. K. dėl žalos atlyginimo ir n u s t a t ė: I. Ginčo esmėIeÅ¡kovai kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu (b. l. 2-8), praÅ¡ydami iÅ¡ atsakovių solidariai priteisti 19 644 Lt žalos atlyginimÄ , 5 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsakovėms bendrÄ ja daline nuosavybės teise priklausančiame pastate (gyvenamajame name), esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini) g. 42 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2011-06-14 kilo gaisras. Gaisro metu dėl temperatÅ«ros poveikio buvo fiziÅ¡kai pažeistas ieÅ¡kovų namas, esantis kaimynystėje, adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini) g.

38. Gaisras atsakovėms bendrÄ ja daline nuosavybės teise priklausančiame pastate, kurio naudojimo ar valdymo tvarka vieÅ¡uosiuose registruose nėra nurodyta, kilo toje dalyje, kurioje faktiÅ¡kai gyveno atsakovė A. B., kuri Å¡ios aplinkybės neginčijo. PrieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigÅ«nai nustatė, kad gaisro žindinio zona buvo gyvenamojo namo Kaune, (duomenys neskelbtini) g. 42 viduje, prie kieto kuro krosnies, kur matėsi labiausiai iÅ¡degusi vieta, todėl labiausiai tikėtina gaisro priežastimi įvardinta krosnies eksploatavimo taisyklių pažeidimai (b. l. 26).

Šioje byloje ginčas kilo dėl gaisro padarytos žalos atlyginimo pagrindo, įrodinėjimo, įrodymų vertinimo ir dėl teisės reikalauti žalos atlyginimo iš abiejų turto, kuriame kilo gaisras, savininkių klausimai.II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėKauno miesto apylinkės teismas 2012-10-08 sprendimu (b. l. 108-113) ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovams iš atsakovės A. B. 17 000 Lt turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-03-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas; taip pat priteisė solidariai iš ieškovų atsakovei G.

K. 2 000 Lt už teisinę pagalbÄ . Teismo sprendimas grindžiamas Å¡iais motyvais:1. Teismas sprendė, kad gaisro priežastis nėra pastato trÅ«kumas, todėl netaikytina griežtoji civilinė deliktinė atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį, o žala atlygintina remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263 str., 6.246 - 6.249 str.). Teismas, aiÅ¡kindamas teisės normas, nustatančias savininkų teisinę atsakomybę, nurodė, kad pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės bÅ«tent tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrengimų ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų.

Tik už tokiu bÅ«du padarytÄ Å¾alÄ pastato savininkas (valdytojas) atsako be kaltės. Kitais atvejais, t. y. už žalÄ , padarytÄ ne dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių trÅ«kumų, pastatų savininkas atsako bendraisiais pagrindais, t. y. esant visoms žalÄ padariusio asmens civilinės atsakomybės sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltei. Teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais, padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovės A.

B. valdoma negyvenamojo namo dalis nebuvo tinkamai prižiÅ«rima. Žala ieÅ¡kovams padaryta ne CK 6.266 straipsnio 1 dalyje kuriuo nors nustatytu bÅ«du, bet kitu, Å¡ioje įstatymo normoje nenustatytu bÅ«du - gaisru, kilusiu pastato viduje. Todėl teismas konstatavo, kad gyvenamajame name gaisras kilo ne dėl namo senumo ar techninės bÅ«klės, o, kaip nurodė specialistai, bÅ«tent dėl krosnies eksploatavimo taisyklių pažeidimo. Be to, teismas nurodė, jog atsakovė A. B., kaip dalies pastato savininkė, nevykdė pareigos tinkamai rÅ«pintis pastatu, konkrečiai - gaisro kilimo metu galiojusio PrieÅ¡gaisrinės saugos įstatymo 11 str. 3 d. 15 p. (nesudaryti savo veiksmais ar neveikimu sÄ lygų gaisrui kilti ar iÅ¡siplėsti) bei poįstatyminių teisės aktų nustatytų reikalavimų.

2. Teismas, atsisakęs taikyti CK 6.266 straipsnio nuostatas, sprendė, jog nėra teisinio pagrindo antrÄ atsakovę G. K., kuriai namas (duomenys neskelbtini) g. 42 priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise su A. B., laikyti atsakinga už žalÄ . Nors naudojimosi tvarka gyvenamuoju namu nenustatyta, tačiau teismas sprendė, kad jau daugelį metų yra nusistovėjusi Å¡alių sutarta patalpų naudojimo tvarka, atsakovės G. K. namo dalyje iki gaisro gyveno giminaičiai, o ji pati niekada negyveno ir neturėjo galimybės kontroliuoti pas atsakovę A.

B. esančios krosnies naudojimo, kaip ir pas kitus kaimynus, o gaisras kilo bÅ«tent dėl A. B. krosnies netinkamo naudojimo. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovai neįrodė, jog dėl atsakovės G. K. kaltės ir veiksmų jiems buvo padaryta žala, todėl, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, netenkino ieÅ¡kinio reikalavimo priteisti žalÄ solidariai.3. Teismas, įvertinęs atsakovės, iÅ¡ kurios priteista žala, sunkiÄ materialinę padėtį, taikė visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo iÅ¡imtį ir sumažinto priteistinų nuostolių dydį iki 17 000 Lt (CK 6.251 str. 2 d.).III.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentaiAtsakovė A. B. apeliaciniu skundu (b. l. 120-122) praÅ¡o panaikinti 2012-10-08 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį jos atžvilgiu atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais motyvais:1. Teismas nevisapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė kilusio ginčo aplinkybes ir priėmė sprendimÄ , remdamasis tik ieÅ¡kovų motyvais, kad atsakovės yra žalÄ padarę asmenys. Teismas žalos atlyginimÄ priteisė tik iÅ¡ apeliantės net nesiaiÅ¡kindamas, ar ieÅ¡kovai patys nebuvo pakankamai atidÅ«s ir rÅ«pestingi, kad iÅ¡vengtų žalos (CPK 185 str.).

Patys ieÅ¡kovai buvo nepakankamai rÅ«pestingi savo turto atžvilgiu, jo neapdrausdami, todėl turi prisiimti dalį atsakomybės žalos atveju (CK 6.282 str.).2. Teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė CK 6.266 straipsnio nuostatas. Pagal šį straipsnį statinio savininko civilinės deliktinės atsakomybės pagrindas yra statinio trÅ«kumai. Tik esant reikÅ¡mingam trÅ«kumui ir įrodžius neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryÅ¡io sÄ lygų buvimÄ , yra teisinis pagrindas priteisti iÅ¡ statinio savininko patirtÄ Å¾alÄ .

IeÅ¡kovai neįrodė, o teismas neatskleidė priežastinio ryÅ¡io tarp statinio trÅ«kumo ir kilusio gaisro padarinių (CPK 178 str.). Atsakovė buvo paÅ¡alinusi visas galimas gaisro kilimo priežastis, kaip tai jai buvo nurodę prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigÅ«nai, po administracinės nuobaudos jai paskyrimo 2007 metais. Byloje nesurinkta įrodymų, kad atsakovei priklausęs namas 2011-06-14 bÅ«tų turėjęs trÅ«kumÄ , sukėlusių gaisrÄ , ir kad tai turėjo įtakos ieÅ¡kovų patirtai žalai.

PrieÅ¡ingai, teismas visiÅ¡kai nesiaiÅ¡kino aplinkybių, dėl kurių ieÅ¡kovai patyrė žalÄ . Kauno miesto apylinkės prokuratÅ«roje 2011-07-13 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-2-00294 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnyje dėl svetimo turto sugadinimo visuotinai pavojingu bÅ«du, tačiau 2011-12-22 nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad ji bÅ«tų atlikusi kokius nors tyčinius veiksmus norint sukelti gaisrÄ (b. 1. 65-71).

Taigi jai civilinė atsakomybė negalėjo atsirasti ne tik CK 6.266 straipsnio, bet ir kitais pagrindais. Byloje nėra jokių įrodymų, kad gaisras kilo dėl krosnies eksploatavimo taisyklių pažeidimo. Nei 2011-06-14, nei prieÅ¡ tai krosnimi ji nesinaudojo, nes nelogiÅ¡ka vasaros metu Å¡ildyti patalpas. Be to, jokia institucija nėra patvirtinusi, kad krosnis buvo Å¡ildoma gaisro kilimo dienÄ . Å ios svarbios ieÅ¡kovų patirtos žalos atsiradimo aplinkybės nebuvo teismo iÅ¡tirtos (CPK 185 str.), o apsiribota prielaidomis ir abstrakčiu argumentu, kad atmestina galimybė, kad gaisras kilo ir žala atsirado dėl neteisėto trečiųjų asmenų veikimo.

Teismas nustatė, kad nuo gaisro labai smarkiai nukentėjo ir pati atsakovė. Kaip minėta, priežastys nėra nustatytos ir gaisras galėjo kilti dėl priežasties, kurios atsakovė asmeniÅ¡kai negalėjo numatyti ir kontroliuoti (CK 6.212 str.). Ä®statymas įpareigoja žalÄ padariusį asmenį atlyginti savo neteisėtais veiksmais padarytÄ nukentėjusiam asmeniui žalÄ (CK 6.263 str.). Teismas nenustatė fakto, kad atsakovė bÅ«tų atlikusi neteisėtus veiksmus, kurie galėjo turėti tiesioginę įtakÄ kilti gaisrui ir nulemti žalos atsakovų turtui atsiradimÄ .

PrieÅ¡ingai, teismas nevertino galimybės, kad atsakovė niekaip negalėjo žinoti ar numatyti, kada, kokiu bÅ«du ir dėl kokių priežasčių gali savaime užsidegti vasarÄ nenaudojama krosnis ar kaminas, ar gali rastis kitos su gaisro kilimu priežastinį ryšį turinčios aplinkybės, pvz. trečiojo asmens veikla - tai asmens, už kurį nei kreditorius, nei skolininkas neatsako, veiksmai (veikimas, neveikimas), dėl kurių atsirado nuostolių (CK 6.247 str., 6.253 str. 4 d.). VisiÅ¡kai įrodymais neparemtas, nelogiÅ¡kas ir teisiÅ¡kai nepagrįstas teismo argumentas, kad atsakovė, kaip dalies pastato savininkė, nevykdė pareigos tinkamai rÅ«pintis pastatu, konkrečiai - gaisro kilimo metu galiojusio PrieÅ¡gaisrinės saugos įstatymo 11 str. 3 d. 15 p. (nesudaryti savo veiksmais ar neveikimu sÄ lygų gaisrui kilti ir iÅ¡siplėsti) bei poįstatyminių aktų nustatytų reikalavimų.

Atsakovė nėra įmonė, įstaiga, organizacija ir jų vadovė, kurių teises ir pareigas reglamentuoja PrieÅ¡gaisrinės saugos įstatymo 11 str. 3 d. 15 p., kuris nuo pat Å¡io įstatymo įsigaliojimo dienos 2003-07-01 yra nepakitęs. Kokius poįstatyminius (įstatymų įgyvendinamuosius) aktus atsakovė yra pažeidusi, taip pat nenurodyta. Todėl teismo sprendimo dalis, kuria ji yra kaltinama pažeidusi teisines pareigas, kurias turto savininkui nustato teisės aktai, apibrėžiantys turto savininko teisių turinį, bendrÄ sias savininko teises ir jų įgyvendinimo ribas, prieÅ¡tarauja teisinio apibrėžtumo ir teisingumo principams (CK 1.2 str.) bei naikintina dėl netinkamo materialinės teisės normų iÅ¡aiÅ¡kinimo pažeidimo, dėl kurio neteisingai iÅ¡spręsta byla (CPK 330 str.).

3. Teismas visiÅ¡kai nepagrįstai remiasi sprendime cituojamomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, nes Å¡ių bylų aplinkybės nėra tapačios. Kaip antai LAT 2010-10-10 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-152/2010 duomenimis, pastate per neilgÄ laikotarpį kilo trys gaisrai, kiti asmenys galėjo be didesnių kliūčių patekti į pastatÄ . Tokių aplinkybių teismas apie atsakovės sudegusį namÄ nenustatė (CPK 4 str., 185 str.).IeÅ¡kovai apeliaciniu skundu (b. l. 130-136) praÅ¡o panaikinti 2012-10-08 sprendimÄ dalyje, kurioje netenkintas ieÅ¡kinio reikalavimas priteiti nuostolius solidariai iÅ¡ atsakovių, ir priteistos žalos dydį padidinti 2 644 Lt, t. y. nuo 17 000 Lt iki 19 644 Lt; panaikinti sprendimo dalį, kurioje buvo priteistos iÅ¡ apeliantų atsakovei G.

K. bylinėjimosi iÅ¡laidos arba sumažinti iki protingumo kriterijus atitinančių iÅ¡laidų. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais motyvais:1. Teismo pasirinkimas nekildinti pastato savininko atsakomybės remiantis CK 6.266 straipsniu, o bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais, prieÅ¡tarauja faktinėms aplinkybėms ir nurodytos teisės normos turiniui bei teismo minėtai teismų praktikai. Vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 61 punktu, bendrosios statinio inžinerinės sistemos - tai viso pastato (visų pastato patalpų) inžinerinės sistemos, užtikrinančios Å¡ių patalpų funkcionavimÄ ir tenkinančios jų naudotojų poreikius.

Krosnis yra skirta apÅ¡ildyti pastatÄ bei yra sujungta su inžinerine sistema (kaminu). Tokiomis faktinėmis aplinkybėms, netinkamas krosnies eksploatavimas arba tinkamas eksploatavimas, tačiau dėl konstrukcinių trÅ«kumų negalėjimas iÅ¡vengti neigiamų pasekmių, yra aplinkybės, lemiančios pastato savininko atsakomybę už žalÄ remiantis CK 6.266 straipsniu. Toliau nurodoma teismų praktika patvirtina nurodytÄ iÅ¡vadÄ : „Teisėjų kolegija atmeta kasacinio skundo argumentÄ , jog bylÄ nagrinėję teismai pažeidė CK 6.266 straipsnį, jį aiÅ¡kino per plačiai, pripažinę gaisrÄ ir židinio palikimÄ be priežiÅ«ros pripažino statinio trÅ«kumu.

Pažymėtina, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nepagrįstai nustatinėjo kasatorės kaltę. Nurodytos sÄ lygos nustatinėti nereikia, kai taikoma griežtoji deliktinė civilinė atsakomybė CK 6.266 straipsnio pagrindu. Atsižvelgus į tai, kad byloje nustatytos visos kitos kasatorės, kaip Å«kinio pastato savininkės, deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lygos, teisėjų kolegija pripažįsta, jog nurodytas teismų padarytas materialinės teisės pažeidimas neturėjo įtakos galutiniam ginčo sprendimo rezultatui" (LAT 2009-03-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2009; 2009-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009).

Pažymėtina, jog priešingas aiškinimas leistų apskritai pastato ar statinio savininkams išvengti civilinės atsakomybės CK 6.266 straipsnio pagrindu, kadangi labai retai kada pastato savininkas ir statytojas (rangovas) sutampa. Kai pastato savininkas ir statytojas nesutampa, pastato trūkumai, analizuojant logikos būdu, gali atsirasti tik esant netinkamiems inžineriniams-techniniams sprendimams. Tokioje situacijoje pastato savininkas visuomet išvengtų atsakomybės, nurodydamas, jog ne jis statė ar ne jis prižiūrėjo, todėl atsakingi turi būti kiti asmenys.

Galima ir tokia situacija, kai pasato trÅ«kumai atsiranda eksploatavimo eigoje, tuomet savininko argumentas, jog įvykio metu ne jis eksploatavo ir prižiÅ«rėjo pastatÄ (nuomininkas, pastatų priežiÅ«ros bendrovė ir pan.) taip pat leistų nepagrįstai iÅ¡vengti realios atsakomybės, nors savininkÄ ir trečiÄ jį asmenį sietų sutartiniai prievoliniai arba daiktiniai prievoliniai teisiniais santykiai, apie kuriuos trečiajam nukentėjusiam asmeniui objektyviai nėra žinoma. Be visa ko, teismas motyvuojamoje dalyje pats nurodo, jog „pastato, kurio patalpoje kilo gaisras, savininkas turėtų įrodyti, kad jo kaltės nėra, t. y., kad jis laikėsi visų keliamų reikalavimų.

Taigi galima konstatuoti, kad gaisro priežastį turi įrodyti savininkas, kurio pastate kilo gaisras, ir kad ta gaisro priežastis nepriklausė nuo jo elgesio". Atsakovės tokių aplinkybių nenurodė bei nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų. Tokiomis aplinkybėmis atsakomybė už žalÄ , kuriÄ sukėlė gaisras, kilęs pastato viduje, tenka tokio pastato savininkams. PrieÅ¡ingas CK 6.266 straipsnio aiÅ¡kinimas sukeltų teisinį neapibrėžtumÄ ir netikrumÄ , kadangi sudarytų prielaidas pastato savininkui gintis argumentu, jog jo pastate įvykio metu nebuvo, žalÄ sukėlė nuomininkas ar bet koks trečiasis asmuo, o nukentėjęs asmuo įrodinėjimo atžvilgiu atsidurtų nepaprastai sudėtingoje situacijoje.2.

Tai, kad atsakovė G. K. pastate negyvena, negali bÅ«ti laikoma atsakomybę Å¡alinančia aplinkybe. Tai, jog gaisras kilo toje dalyje, kuri faktiÅ¡kai nėra valdoma G. K., irgi neÅ¡alina Å¡ios atsakovės atsakomybės. Netinkamas krosnies eksploatavimas arba saugiai eksploatuoti jau netinkama krosnis, kamino konstrukcijos trÅ«kumai, kiti trÅ«kumai, nurodyti vieÅ¡ojo administravimo subjektų iÅ¡duotose pažymose, patvirtina, jog gaisro priežastis yra pastato trÅ«kumas. Tai sudaro teisinį pagrindÄ atsakomybę kildinti neįrodinėjant savininkų kaltės. Remiantis CK 6.266 ir CK 4.76 straipsniais, bendrasavininkai atsako už žalÄ (prievoles), susijusiÄ su jų valdomu statiniu, o teismo diskrecija yra nuspręsti, kokiÄ atsakomybės rūšį (solidariÄ jÄ ar dalinę) taikyti bendrasavininkų atžvilgiu.

Remiantis CK 6.6 straipsnio 3 dalimi, solidarioji atsakovių atsakomybė preziumuojama, kai prievolė susijusi su žalos atlyginimu, o bendrasavininkai tarpusavyje turi teisę regreso tvarka iÅ¡reikalauti (padengti) patirtus nuostolius dėl vieno iÅ¡ jų neteistų veiksmų.3. Teismas, vietoje praÅ¡omų priteisti 19 644 Lt priteisęs 17 000 Lt, nepagrįstai ir neteisingai atlygintinos žalos dydį sumažino 2 644 Lt. Apeliantai sutinka, jog atsakovės A. B. turtinė padėtis nėra gera. Vis tik atsižvelgiant į faktÄ , jog abi savininkės yra atsakingos už žalÄ , o net teismui ir nepripažinus tokios aplinkybės, kompensuotinos žalos sumažinimas 2 644 Lt nėra logiÅ¡kai pagrįstas, taip pat nėra teisingas ir protingas.

Pirma, nors nerealu tikėtis patirtÄ Å¾alÄ padengti iÅ¡ A. B. gaunamos invalidumo pensijos - 585 Lt, tačiau apeliantai tikisi, jog realizavus (pardavus) atsakovei A. B. priklausančiÄ sklypo dalį, esančiÄ prestižinėje Kauno miesto dalyje (Žaliakalnyje), patirti nuostoliai bus realiai padengti. Antra, lygiai taip pat akivaizdu, jog, realizavus jos disponuojamÄ 1,8 aro sklypÄ , galbÅ«t galima tikėtis gauti rinkos sÄ lygomis apie 80 000 Lt, iÅ¡ kurių iÅ¡skaičiavus gaisro metu padarytÄ Å¾alÄ apeliantams ir kitiems ieÅ¡kovams (nes apeliantai nėra vieninteliai nukentėję), atsakovei A.

B. vargu ar liks lėšų įsigyti kitÄ bÅ«stÄ . Å iomis aplinkybėmis priteistinos žalos dydžio sumažinimas pažeidžia apeliantų teisę į visiÅ¡kÄ nuostolių atlyginimÄ ir tuo pačiu faktiÅ¡kai niekaip nepagerina atsakovės turtinės padėties (ar reikÅ¡minai nepablogina). Pagal CK 6.251 straipsnio 2 dalį teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, Å¡alių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių.

Nurodytoje teisės normoje nustatyta visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principo iÅ¡imtis, todėl ji turi bÅ«ti taikoma labai atsargiai ir tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai yra jos taikymo sÄ lygos ir sÄ Å¾iningumas, protingumas bei teisingumas iÅ¡ tiesų reikalauja sumažinti nuostolių atlyginimo dydį. Esamomis faktinėmis aplinkybėmis, atlygintinos žalos dydis sumažinamas faktiÅ¡kai nedarant jokio pozityvaus poveikio atsakovei A. B., todėl toks teismo sprendimas negali bÅ«ti laikomas sÄ Å¾iningu ir protingu.

Pabrėžtina, jog sunkios pasekmės atsakovei A. B. atsirado įvykus gaisrui ir priteisus iÅ¡ jos 17 000 Lt. Simbolinis priteistinos žalos dydžio sumažinimas nuo 19 644 Lt iki 17 000 Lt akivaizdžiai nesukels tiek sunkių ir nepriimtinų padarinių, jog pateisintų teismo sprendimÄ taikyti teisinės taisyklės iÅ¡imtį.4. Teismas atsakovei G. K. už jos atstovimÄ teisme priteisė 2 000 Lt. Tokios iÅ¡laidos, apeliantų nuomone, yra neproporcingai didelės, atsižvelgiant į faktÄ , jog Å¡i suma yra tik už atstovo dalyvavimÄ viename teismo posėdyje, kuris netruko ir vienos valandos.

Å i byla nėra sudėtinga, atstovas, kaip ir pati atstovaujamoji G. K., teismui nepateikė jokių įrodymų, nerengė jokių procesinių dokumentų, jam nebuvo jokio poreikio vykti į kitÄ vietovę (pvz. į KlaipėdÄ , kurioje gyvena atstovaujamoji), todėl atstovavimo suma turėtų bÅ«ti mažinama iki protingumo kriterijus atitinkančios, apskaičiuotos pagal Rekomendacijas, t. y. už vienÄ atstovavimo valandÄ teisme – 0,15, tuomet priteistina suma bÅ«tų 125,5 Lt (850 Lt x 0,15), kuri Å¡eÅ¡iolika kartų mažesnė už priteistÄ .

Å i suma yra mažintina iki rekomenduotino priteisti dydžio tuo atveju, jeigu sprendimas bus nepakeistas apeliantų naudai, visiÅ¡kai tenkinant ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytus reikalavimus.Atsakovė A. K. atsiliepimu į ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ (b. l. 146-147) praÅ¡o apeliacinio skundo dalį, kuria ieÅ¡kovai praÅ¡o panaikinti 2012-10-08 sprendimo dalį, kuria netenkintas ieÅ¡kinio reikalavimas priteisti nuostolius solidariai iÅ¡ atsakovių, ir panaikinti 2012-10-08 sprendimo dalį, kuria buvo priteistos iÅ¡ ieÅ¡kovų atsakovei bylinėjimosi iÅ¡laidos arba sumažinti iki protingumo kriterijus atitinkančių iÅ¡laidų, atmesti; kitÄ apeliacinio skundo dalį spręsti teismo nuožiÅ«ra.

Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais motyvais:1. Teismas pagrįstai atmetė jai pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį, nes žala atsirado ne dėl jos kaltės. Kauno apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos virÅ¡ininko V. K. 2011-06-15 pažymoje apie kilusį gaisrÄ konstatuojama, kad gaisras kilo gyvenamojo namo dalyje, priklausančioje atsakovei A. B., kas konstatuota ir Kauno apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės prieÅ¡gaisrinės priežiÅ«ros skyriaus Gaisrų tyrimo poskyrio inspektoriaus D.

A. 2011-06-14 nutarime Nr. 7, todėl atsakovė dėl gaisro yra niekuo dėta ir atsakyti už padarinius neprivalo. Tos pačios aplinkybės yra nustatytos ir ikiteisminio tyrimo metu. Visi minimi dokumentai (ir priešgaisrinės tarnybos, ir ikiteisminio tyrimo medžiaga) yra pridėta prie Kauno miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-192-887/2012, kuri yra išnagrinėta ir 2012-04-16 sprendimu atsakovei pareikštas ieškinys atmestas. Ši byla jau išnagrinėta apeliacine tvarka ir sprendimas paliktas galioti (Kauno apygardos teismo 2012-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1648-153/2012).2.

Honoraro dydis nustatomas Å¡alių susitarimu. BylÄ pralaimėjusi Å¡alis privalo teismo iÅ¡laidas atlyginti. Apeliaciniame skunde nenurodoma, kokias iÅ¡laidas apeliantai sutinka atlyginti. Jie raÅ¡o apie protingumo kriterijų, tačiau to kriterijaus nepagrindžia skaičiuote. Atsakovė laiko, kad Å¡ioje byloje teismo iÅ¡laidos atitinka protingumo kriterijų, nes byla yra sudėtinga: byloje yra du ieÅ¡kovai ir dvi atsakovės, buvo bÅ«tina susipažinti su ieÅ¡kiniu, jį įvertinti bei parengti atsiliepimÄ , susipažinti su gaisro, kaip techniÅ¡kai sudėtingo įvykio, tyrimo medžiaga, su ikiteisminio tyrimo medžiaga bei nutarimu, su didelės apimties turto vertinimo aktais, susipažinti su analogiÅ¡kų bylų teismine praktika, parengti Å¡ioje byloje atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, dalyvauti teismo posėdyje, parengti ir pasakyti atstovaujamÄ jÄ kalbÄ ir parengti bei pateikti atsiliepimÄ Ä¯ šį apeliacinį skundÄ .

Palyginkime, kad apeliantai UAB „Bafos grupė“ tik už Å¡io apeliacinio skundo parengimÄ sumokėjo 968 Lt. Prie apeliacinio skundo, atsakovės gauto paÅ¡tu, nepridėta apeliantų ir UAB „Bafos grupė“ atstovavimo sutartis, todėl lieka neaiÅ¡ki darbo, kurį atliko UAB „Bafos grupė“, apimtis. NeaiÅ¡kus ir UAB „Bafos grupė“ įgalinimų turinys, pavyzdžiui, ar jie turi teisę susipažinti su byla. Jei tokios teisės neturi, tai kyla klausimas, kaip galima suraÅ¡yti apeliacinį skundÄ su byla nesusipažinus.Atsakovė A.

K. atsiliepimu į atsakovės A. B. apeliacinį skundÄ (b. l. 149) praÅ¡o dėl Å¡io apeliacinio skundo spręsti teismo nuožiÅ«ra, nes jis nepaliečia jos interesų, nes apeliantė sprendimo dalies, kuria atmestas ieÅ¡kovų ieÅ¡kinys atsakovės A. K. atžvilgiu, neskundžia; taip pat praÅ¡o sprendimo dalį, kuria atmestas ieÅ¡kovų ieÅ¡kinys atsakovės A. K. atžvilgiu, palikti galioti.IeÅ¡kovai atsiliepimu į atsakovės A. B. apeliacinį skundÄ (b. l. 150-152) praÅ¡o atmesti atsakovės apeliacinį skundÄ Å¡iais motyvais:1.

Atsakovių teisinis civilinės atsakomybės už ieÅ¡kovų patirtÄ Å¾alÄ pagrindas įtvirtintas CK 6.266 straipsnio 1 dalyje. Minėto straipsnio dispozicijoje yra įtvirtinta civilinės atsakomybės be kaltės samprata, kuri taikoma nustačius normos hipotezėje įtvirtintÄ konkrečiÄ aplinkybę, o Å¡ios bylos atveju - statinio trÅ«kumÄ . BÅ«tent statinio trÅ«kumas suponuoja neteisėtÄ neveikimÄ užtikrinant statinio saugumÄ . Apeliantė neigia savo civilinę atsakomybę, nurodydama, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių jos kaltę arba (ir) neteisėtus veiksmus.

Apeliantės teiginiai dėl kaltės ir neteisėtų veiksmų nebuvimo nėra pagrįsti ir teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi. Teismas nurodė, jog teismo posėdžio metu tiriant gaisro, kilusio (duomenys neskelbtini) g. 42, Kaune, priežastis nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad gaisras kilo dėl trečiojo asmens veiksmų, nenugalimos jėgos aplinkybių ar pačių nukentėjusių (ieÅ¡kovų) veiksmų. Be to, atsakovės neginčijo ir nepaneigė 2011-06-14 Kauno apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos pažymoje Nr. 13-1084 nurodytos iÅ¡vados, esÄ labiausiai tikėtina gaisro priežastis yra krosnies eksploatavimo taisyklių pažeidimas.

Å ios teismo nustatytos bei atsakovių nenuginčytos aplinkybės suponuoja vienintelę iÅ¡vadÄ , jog gaisro kilimo priežastis yra krosnies naudojimas nesaugiu bÅ«du, kuris tapo iÅ¡plitusio gaisro pačiame name priežastimi, o bÅ«tent krosnies eksploatavimas nesaugiu bÅ«du ir yra neteisėti apeliantės veiksmai. Stacionari krosnis yra namo konstrukcijų dalis (vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 61 punktu, bendrosios statinio inžinerinės sistemos — tai viso pastato (visų pastato patalpų) inžinerinės sistemos, užtikrinančios Å¡ių patalpų funkcionavimÄ ir tenkinančios jų naudotojų poreikius.

Krosnis yra skirta apÅ¡ildyti pastatÄ bei yra sujungta su inžinerine sistema (kaminu)). Å ios iÅ¡vados kontekste nėra nustatyta kitų aplinkybių, paneigiančių gaisro priežastį dėl bet kokių techninių priežasčių, nesusijusių su pastatu ir jo konstrukcijomis. Be to, teismų praktikoje aiÅ¡kinant įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymÄ , kai teisinė atsakomybė keliama CK 6.266 straipsnio pagrindu, nurodoma, kad bÅ«tent pastato savininkas turi pareigÄ Ä¯rodyti, jog jis laikėsi visų reikalavimų, keliamų pastato saugumui užtikrinti.

TÄ pačiÄ iÅ¡vadÄ mini ir pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, jog „pastato, kurio patalpoje kilo gaisras, savininkas turėtų įrodyti, kad jo kaltės nėra, t. y., kad jis laikėsi visų keliamų reikalavimų. Taigi galima konstatuoti, kad gaisro priežastį turi įrodyti savininkas, kurio pastate kilo gaisras, ir kad ta gaisro priežastis nepriklausė nuo jo elgesio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-152/2010). Minimų įrodinėjimo taisyklių paskirstymas yra nulemtas faktinės situacijos pobÅ«džio (kai žalos priežastis yra gaisras, kilęs kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančiame pastate), kadangi nukentėjusiam asmeniui praktiÅ¡kai nėra galimybės surinkti įrodymų (ypatingai po gaisro), pagrindžiančių, jog gaisro priežastis yra konkretÅ«s savininko veiksmai, lėmę nesaugaus gaisro atsiradimÄ ir iÅ¡plitimÄ , kurio pasekmė faktiniu priežastiniu ryÅ¡iu susijusi su žala nukentėjusiam asmeniui.

BÅ«tent tokios faktinės aplinkybės lėmė atsakomybės be kaltės teisinę doktrinÄ , valdant statinius ir didesnio pavojaus Å¡altinius. Specialistams nenustačius kitų gaisro atsiradimo priežasčių, iÅ¡skyrus nesaugų krosnies eksploatavimÄ , kuri yra pastato dalis, darytina pagrįsta iÅ¡vada, jog bÅ«tent pastato trÅ«kumas yra gaisro, o jam iÅ¡plitus ir gretimo, kaimyninio ieÅ¡kovų namo, sugadinimo priežastis. Pripažinus, jog gaisro priežastis yra saugos taisyklių pažeidimai, pasireiÅ¡kę neteisėtu neveikimu neužtikrinus tinkamo krosnies, o tuo pačiu ir saugaus pastato eksploatavimo, darytina iÅ¡vada apie pastato savininkų neteisėtus veiksmus.2.

Atsakovių solidarioji atsakomybė preziumuojama, kai žala padaryta kelių asmenų neteisėtais veiksmais. Už pastato saugumÄ ir žalos kitiems asmenims padarymÄ yra atsakingi jo savininkai, taigi atsakovės, nenaudoję tinkamų priemonių, užtikrinančių pastato saugumÄ , taip neteisėtai neveikdamos, atsako abi be kaltės. Teismų praktika bei teisės doktrina formuoja vieningÄ deliktinės civilinės atsakomybės sampratÄ , kai žala padaroma dėl statinio trÅ«kumų. Å iuo atveju statinio, dėl kurio trÅ«kumo yra padaroma žala, savininkas tampa skolininku prieÅ¡ asmenį, kurio atžvilgiu buvo padaryta žala (kreditorių).

CK 6.5 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, jog tais atvejai, kai skolininkų yra du ir daugiau, tokie asmenys atsako lygiomis dalimis, iÅ¡skyrus įstatymu ar Å¡alių susitarimu nustatytas iÅ¡imtis. CK 6.6 straipsnio 3 dalis įtvirtina solidariÄ jÄ skolininkų atsakomybę, kai žala padaryta kelių asmenų veiksmais. Å ios bylos kontekste pastato bendrasavininkės yra skolininkės, kadangi abi turėjo vienodÄ teisinę prievolę veikti (naudotis bendrosios dalinės nuosavybes teise priklausančiu tuo pačiu statiniu) tokiu bÅ«du, kad nebÅ«tų padaryta žala trečiajam asmeniui.

Atsakovių, kaip bendraskolių, civilinės atsakomybės rÅ«Å¡is prieÅ¡ kreditorių yra solidarioji, o tarpusavyje bendrasavininkės turi teisę iÅ¡ieÅ¡koti žalÄ viena iÅ¡ kitos, remiantis bendraisiais civilinės atsakomybės principais (nustatinėjant konkrečios bendrasavininkės kaltę) regreso tvarka pagal CK 6.9 straipsnį.IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosAtsakovės apeliacinis skundas atmestinas, o ieÅ¡kovų apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ginčo santykiams taikytinos bendrosios civilinę deliktinę atsakomybę reglamentuojančios CK normos (CK 6.246–6.249, 6.263 straipsniai), o, ieÅ¡kovų teigimu, susiklostę santykiai byloje kvalifikuotini pagal CK 6.266 straipsnį, todėl abi atsakovės turi atsakyti kaip statinių savininkės (valdytojos).Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės bÅ«tent tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų.

Tik už tokiu bÅ«du padarytÄ Å¾alÄ pastato savininkas (valdytojas) atsako be kaltės. Kitais atvejais, t. y. už žalÄ , padarytÄ ne dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų, pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, t. y. esant visoms žalÄ padariusio asmens civilinės atsakomybės sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltei (CK 6.246–6.248 straipsniai) (LAT 2007-12-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2007; 2009-03-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009; iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2010-10-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-152/2010; 2012-05-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012).

Sprendžiant dėl žalos, padarytos gaisru, atlyginimo, priklausomai nuo gaisro kilimo priežasties, pastato savininkui (valdytojui) gali bÅ«ti taikoma tiek griežtoji atsakomybė (pagal CK 6.266 straipsnį), tiek ir atsakomybė bendraisiais pagrindais, kai reikalaujama visų civilinės atsakomybės sÄ lygų (ir kaltės). Tais atvejais, kai gaisro kilimo priežastis yra statinio konstrukciniai trÅ«kumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį (LAT 2009-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009).

Tais atvejais, kai gaisro kilimÄ lemia ne pastato, kuriame kilo gaisras, trÅ«kumai, pastato savininkas atsako bendraisiais deliktinės civilinės atsakomybės pagrindais.Nagrinėjamu atveju PrieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigÅ«nai nustatė, kad gaisro židinio zona – gyvenamojo namo Kaune, (duomenys neskelbtini) g. 42 viduje, prie kieto kuro krosnies, kur matosi labiausiai iÅ¡degusi vieta, o labiausiai tikėtina gaisro priežastis – krosnies eksploatavimo taisyklių pažeidimai (t. 1, b. l. 26-27).

Atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį galėtų bÅ«ti taikoma tik tuo atveju, jei bÅ«tų konstatuota, kad gaisras kilo bÅ«tent dėl pastato trÅ«kumų nulemtų priežasčių (netinkamas ar nepakankamas kÅ«renimo ir Å¡ildymo Å¡altinių izoliavimas, netinkamų statybinių medžiagų panaudojimas ir pan.). IeÅ¡kovams neįrodžius ir teismui patikimai nenustačius, kad gaisras kilo dėl tokių priežasčių, kolegijos nuomone, nėra pagrindo teigti, kad žala padaryta CK 6.266 straipsnyje nurodytu bÅ«du, todėl dėl žalos atlyginimo spręstina pagal bendrÄ sias deliktinės atsakomybės taisykles, be kitų bÅ«tinų sÄ lygų, nustatinėjant ir žalÄ padariusio asmens kaltę.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas Å¡ioje byloje teisingai kvalifikavo Å¡alių teisinius santykius, pritaikydamas jiems bendrÄ sias civilinės deliktinės atsakomybės taisykles, iÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų padaręs iÅ¡vadÄ , jog gaisras kilo ne dėl pastato senumo ar techninės bÅ«klės, tačiau dėl atsakovės (apeliantės) netinkamai prižiÅ«rimos krosnies, esančios jos valdomoje namo dalyje, todėl konstatavo, jog žala ieÅ¡kovams padaryta ne CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatytu kuriuo nors bÅ«du, bet kitu, Å¡ioje įstatymo normoje nenustatytu bÅ«du – gaisru, kilusiu pastato viduje (LAT 2010-10-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-152/2010).IeÅ¡kovai, taikydami ginčo santykiams CK 6.266 straipsnį, remiasi LAT praktika, tačiau, kolegijos nuomone, jų nurodytų kasacinio teismo nutarčių ir Å¡ios bylos ratio decidendi skiriasi: 2009-10-05 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009, buvo nustatyta, kad gaisras kilo dėl pastato konstrukcinių trÅ«kumų; 2010-10-07 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-152/2010, kasacinis teismas pripažino, kad bylÄ nagrinėję teismai be pagrindo taikė CK 6.266 straipsnį.

Dėl to Å¡ios nutartys negali bÅ«ti naudojamos kaip precedentinės, sprendžiant Å¡ioje byloje nagrinėjamÄ ginÄÄ . Pažymėtina, jog Kauno apygardos teismas 2012-10-23 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1648-153/2012, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjęs Kauno miesto apylinkės teismo civilinę bylÄ Nr. 2-192-887/2012, kurioje taip pat buvo sprendžiamas atsakovių atsakomybės klausimas dėl to paties 2011-06-14 kilusio gaisro, tik kitų ieÅ¡kovų, kurių gretimÄ namÄ taip pat palietė gaisras, atžvilgiu, taip pat konstatavo, kad Å¡alių ginčo teisiniams santykiams taikytinos bendrosios civilinės deliktinės atsakomybės taisyklės, o ne atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį.

Deliktinės civilinės atsakomybės viena pagrindinių taisyklių suformuluota CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Å ios, įstatyme įtvirtintos, rÅ«pestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytÄ Å¾alos atlyginimo prievolę (CK 6.263 str. 2 d.). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali bÅ«ti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rÅ«pestingas, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina (CK 6.248 str. 3 d.).

LAT 2009-06-26 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2009 pažymėta, kad dėl gaisro, kaip potencialiai pavojingo veiksnio, gyventojai, įmonės, įstaigos ir organizacijos turi bÅ«ti itin atidÅ«s ir elgtis taip, kad bÅ«tų iÅ¡vengta jo kilimo. Turto sugadinimo atveju, kai žala padaryta gaisru, neteisėtais veiksmais, be kita ko, pripažįstamas ir patalpų, iÅ¡ kurių kilo gaisras, savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebÅ«tų daroma žalos kitiems asmenims. Patalpų savininko veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtÄ poveikis iÅ¡ jo patalpų, o ne iÅ¡ kitų Å¡altinių.

Dėl kokios priežasties kilo gaisras atsakovo patalpose, nukentėjęs asmuo neprivalo įrodinėti. Jeigu gaisro kilimo vieta yra akivaizdi ir aiÅ¡ki, tai teismas turi spręsti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip rÅ«pestingas asmuo, galimybę numatyti gaisro kilimÄ ir imtis veiksmų jam iÅ¡vengti. Esant tokiai situacijai patalpų savininkas turi įrodyti, kad jis yra nekaltas dėl gaisro kilimo. Tokio elgesio privalo laikytis tiek turto savininkas, tiek kitas jo valdytojas, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiÅ«rėti ar tvarkyti atitinkamas patalpas.

Bendrame pastate kilusio gaisro atveju reikėtų pripažinti, kad atsakingas už jo kilimÄ yra asmuo, kurio patalpose yra gaisro židinys. Ä®rodytas gaisro židinio faktas bÅ«tų pakankamas pagrindas konstatuoti, kad Å¡is asmuo elgėsi nerÅ«pestingai. Toks asmuo (savininkas, valdytojas, naudotojas), kurio patalpoje kilo gaisras, turėtų įrodinėti, kad jo kaltės nėra, t. y., kad jis laikėsi visų keliamų reikalavimų, o gaisras kilo dėl trečiųjų asmenų veiksmų, gamtos jėgų veikimo ar kitokių priežasčių, už kurias jis nėra atsakingas.

Taigi kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad asmuo, teigdamas, jog gaisro priežastis nepriklausė nuo jo elgesio, turi tai įrodyti (LAT 2012-05-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012).Šioje byloje nekilo ginčas dėl to, kur buvo gaisro kilimo zona, ir kad ta namo dalimi, kurioje buvo gaisro židinys, naudojosi ne visi namo bendraturčiai, o tik atsakovė (apeliantė). Atsakovė neįrodė, kad gaisras kilo ne dėl jos kaltės, t. y. dėl priežasčių, už kurias ji nėra atsakinga (trečiųjų asmenų veiksmai, gamtos jėgų veikimas ir kt.).

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė pažeidė pareigÄ elgtis apdairiai ir rÅ«pestingai, t. y. taip, kad jos naudojamoje namo dalyje nekiltų gaisras. Kolegijos nuomone, pagrįstai pripažinta kaltė tik vienos atsakovės, kurios naudojamoje namo dalyje kilo gaisras, jos elgesį (prieÅ¡gaisrinės saugos įstatymo reikalavimų nesilaikymas ir pan.) laikant neatitinkančiu įstatyme (CK 6.263 str. 1 d.) įtvirtintai pareigai laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, kas sÄ lygojo gaisrÄ jos name bei ugnies persimetimÄ Ä¯ nukentėjusiųjų asmenų namÄ ir padarytÄ Å¾alÄ .

Apeliantei nurodytina, kad vien tai, jog ikiteisminio tyrimo metu jos veiksmuose nebuvo nustatyti nusikaltimo požymiai ir jokie atsakovės tyčiniai veiksmai, neatleidžia atsakovės nuo civilinės atsakomybės, kurios taikymui nereikalinga nustatyti nusikaltimo sudėties ir žalÄ padariusio asmens tyčinių veiksmų. Taip pat apeliantei nurodytina, jog teismo skundžiamame sprendime nurodyta LAT 2010-10-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-152/2010, kurios faktinės aplinkybės ne visiÅ¡kai sutampa su nagrinėjamomis Å¡ioje byloje faktinėmis aplinkybėmis, nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡minga sprendžiant skundžiamo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , nes pirmosios instancijos teismas, be atsakovės nurodytos kasacinio teismo nutarties, vadovavosi taip pat materialinės teisės normomis, poįstatyminiais aktais ir kita kasacinio teismo praktika, tuo labiau, kad jau minėtoje byloje, iÅ¡nagrinėtoje dėl to paties gaisro tik su kitais ieÅ¡kovais, buvo konstatuota apeliantės kaltė, o ji kasacine tvarka apeliacinės instancijos teismo nutarties net nebeskundė.

Atsakovės (apeliantės) apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad teismas nepagrįstai nevertino pačių ieÅ¡kovų (apeliantų) veiksmų, kurie, jos nuomone, nulėmė gaisro kilimÄ . Tačiau svarbu yra tai, jog PrieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigÅ«nai nustatė, kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis – krosnies eksploatavimo taisyklių pažeidimai (t. 1, b. l. 26), tuo pačiu pagrindu Kauno miesto apylinkės prokuratÅ«ros 2011-12-22 nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas (b. l. 64-71), paaiÅ¡kėjus, kad kilusio atsakovės (apeliantės) bute gaisro priežastimi buvo krosnies eksploatavimo taisyklių pažeidimai, o ne, kaip teigė atsakovė, kitos priežastys (pvz.: statybos darbai, kuriuos be atsakovės sutikimo atliko kaimynai), todėl Å¡ie apeliantės apeliacinio skundo argumentai visiÅ¡kai neturi jokios įtakos tiek jos kaltės paneigimui, tiek ir ieÅ¡kovams padarytos žalos dydžiui.Kolegija, įvertinusi tai, jog nuo gaisro nukentėjo ir pati neįgali atsakovė (gaunanti tik 585,61 Lt invalidumo/netekto darbingumo pensijÄ ), sudegė jos vienintelė turėta gyvenamoji vieta su ten buvusiais apyvokos daiktais (b. l. 63), taip pat visiÅ¡kai pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, jog dėl visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo atsakovei atsirastų nepriimtinos ir sunkios pasekmės, dėl kurių pablogėtų ir taip prasta atsakovės materialinė padėtis, todėl, vadovaujantis CK 6.251 straipsnio 2 dalimi ir teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principais, visiÅ¡kai pagrįstai žalos atlyginimas sumažintas iki 17 000 Lt.

Tai, jog atsakovė bendrosios nuosavybės teise valdo 180/1366 žemės sklypÄ , esantį Kaune, (duomenys neskelbtini) g. 42 (b. l. 31-33), t. y. prestižinėje Kauno miesto dalyje (Žaliakalnyje), už kurį, apeliantų teigimu, tikėtina gauti apie 80 000 Lt (2013-03-07 VÄ® Registrų centro duomenimis viso žemės sklypo vidutinė rinkos vertė – 120 731 Lt), iÅ¡ kurios iÅ¡skaičiavus gaisro metu ieÅ¡kovams padarytÄ Å¾alÄ (19 644 Lt) bei D. V. ir R. V. Kauno miesto apylinkės 2012-04-16 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-192-887/2012 priteistÄ 27 253 Lt žalos atlyginimÄ su iÅ¡vestiniai reikalavimai, atsakovei vargu ar liks lėšų įsigyti kitÄ bÅ«stÄ , kolegijos nuomone, niekaip nepagrindžia CK 6.251 straipsnio 2 dalyje numatytos iÅ¡imties iÅ¡ visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principo netaikymÄ .

Netgi jeigu, atlyginus nukentėjusiems asmenims žalÄ , ir nebeliktų atsakovei pakankamai pinigų bÅ«stui įsigyti, kolegijos nuomone, dar nereiÅ¡kia, kad dėl visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo atsakovei neatsirastų nepriimtinos ir sunkios pasekmės. Daugiau negu akivaizdu, jog, kuo didesnė suma iÅ¡ atsakovės yra priteista, tuo mažiau, įvykdžius abu teismo sprendimus, jai liktų lėšų kitoms reikmėms (drabužiams, maistui, namų apyvokos daiktams ir pan.), o tokiu atveju, jeigu realizuoto turto vertės neužtektų – jai liktų mokėti didesnė skola.

Tai, jog teismas civilinėje byloje Nr. 2-192-887/2012 nenustatė pagrindų mažinti priteistinos žalos dydį, kolegijos nuomone, šiuo atveju nėra svarbu, kadangi nurodyta byla, išnagrinėta su kitais ieškovais (Viskontais), nagrinėjamai bylai prejudicinės galios neturi. Be to, kaip nustatyta, kaimynai D. V. ir R. V. ne vienus metus skundėsi dėl atsakovės (apeliantės) daromų priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimų, o CK 6.251 straipsnio 2 dalies išimtis taikoma atsižvelgiant ir į šalių tarpusavio santykius.

Kolegijos nuomone, taip pat nėra jokio pagrindo iÅ¡ atsakovės priteistÄ Å¾alos atlyginimÄ mažinti dar labiau. Tai, kad ieÅ¡kovai savo turto nebuvo apdraudę, kolegijos nuomone, nėra pagrindas mažinti atlygintinos žalos dydį. Vadovaujantis CK 6.282 straipsnio 1 dalimi, žala gali bÅ«ti sumažinama tik tokiu atveju, jeigu paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti. VisiÅ¡kai akivaizdu, jog Å¡iuo atveju tarp atsakovės nurodytų aplinkybių nėra priežastinio ryÅ¡io.Pirmosios instancijos teismas atsakovei G.

K. iÅ¡ apeliantų (ieÅ¡kovų) priteisė 2 000 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti (b. l. 102, 103). Byloje nustatyta, jog atsakovės atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį surašė ne advokatas (b. l. 44-45), nes atsiliepime nurodoma, jog „bylon stosiu be advokato“, jokių kitų procesinių dokumentų advokatas neparengė, o dalyvavo tik paskutiniajame 2012-09-18 teismo posėdyje (b. l. 105), tik prieÅ¡ jį 2012-08-28 Å¡alims pasiraÅ¡ius atstovavimo sutartį, todėl, remiantis Rekomendacijose nustatytais maksimaliais dydžiais, konstatuotina, jog maksimali suma advokato pagalbai apmokėti atsakovei G.

K. turėjo bÅ«ti priteista – 127,5 Lt už advokato dalyvavimÄ teismo posėdyje (už vienÄ atstovavimo valandÄ teisme – 0,15 x 850 Lt). Tačiau, įvertinus, jog advokatui reikėjo susipažinti su byla, su gaisru susijusia medžiaga ir pan., kolegija sprendžia, jog, remiantis Rekomendacijų 11 punktu bei teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, spręstina, jog už atstovavimÄ pagrįstai galėjo bÅ«ti priteista 300 Lt suma. Atsakovei G. K. nurodytina, jog į Å¡iÄ sumÄ neįskaičiuota už atsiliepimų į apeliacinius skundu suraÅ¡ymÄ , nes atstovavimo sutartyje buvo sutarta atsakovę atstovauti tik pirmosios instancijos teisme, o sutartis dėl atsiliepimų parengimo ir dėl atstovavimo apeliacinės instancijos teisme nepateikta.Kolegija, atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, pagrįstÄ ir teisėtÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palieka iÅ¡ esmės nepakeistÄ (CPK 326 str. 1 d. 1 p.), tačiau sumažina nuo 2 000 Lt iki 300 Lt priteistas atsakovei G.

K. iÅ¡ ieÅ¡kovų advokato pagalbos iÅ¡laidas.Be to, apeliantams (ieÅ¡kovams), atsiliepimu į atsakovės A. B. apeliacinį skundÄ praÅ¡ius jos skundÄ atmesti, o kolegijai jį atmetus, priteistina 221 Lt už teisinę pagalbÄ suraÅ¡ant šį atsiliepimÄ (b. l. 153, 154), kas, beje, yra gerokai mažesnės nei Rekomendacijoje numatyti maksimalÅ«s dydžiai. Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: apeliantės (atsakovės) A. B. apeliacinį skundÄ atmesti, o apeliantų (ieÅ¡kovų) E. D. ir V.

D. apeliacinį skundÄ tenkintini iÅ¡ dalies.Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimÄ palikti iÅ¡ esmės nepakeistÄ . Priteistas atsakovei G. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovų E. D. ir V. D. advokato pagalbos iÅ¡laidas sumažinti iki 300 Lt. Priteisti iÅ¡ atsakovės A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovams E. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) 221 Lt už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ . Teisėjai:                                                                                      Jolita Cirulienė Virginija Gudynienė Gintautas Koriaginas