2021-04-14 Nr. AB-7567-3-63-3-01502-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-209-968/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01502-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo A. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovui A. M. dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir KRATC) 2019 m. liepos 24 d. kreipėsi į teismą prašymu priteisti iš atsakovo A. M. 155,66 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.

2. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad atsakovas ginčo laikotarpiu nesumokėjo vietinės rinkliavos už turto objektą – gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Vietinė rinkliava skaičiuojama, remiantis Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) patvirtintais vietinės rinkliavos nuostatais. Atsakovui kyla pareiga mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kuri nustatyta norminių aktų pagrindu. Atsakovas per ginčo laikotarpį vietinės rinkliavos nemokėjo, todėl ji išieškoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

3. Atsakovas A. M. atsiliepime su pareiškėjo prašymu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Taip pat prašė išnagrinėti jo pareiškėjui pateiktų komunalinių atliekų deklaracijų už 2017 ir 2018 m. teisėtumą; išreikalauti iš UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ duomenis apie 2017 ir 2018 m. iš valdos (duomenys neskelbtini), komunalinių atliekų išvežtą kiekį; įpareigoti pareiškėją rinkliavą už komunalinių atliekų išvežimą ir tvarkymą jam apskaičiuoti pagal jo pateiktas deklaracijas 2017 ir 2018 m. Atsiliepime atsakovas nurodė, kad:

3.1. Vadovaujantis Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-331 patvirtintu Klaipėdos miesto savivaldybės komunalinių atliekų deklaravimo tvarkos aprašu ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T2-141 patvirtintu Komunalinių atliekų kiekio deklaravimo tvarkos aprašu, jis vietinės rinkliavos mokėjimo variantą pasirinko pagal deklaruojamą komunalinių atliekų kiekį.

3.2. Kadangi 17 arų namų valdos žemės sklype komunalinės atliekos yra kaupiamos, biodegraduojančios atliekos yra kompostuojamos ir sunaudojamos tręšti, o nebiodegraduojančios atliekos yra rūšiuojamos ir pristatomos perdirbti kaip žaliava, jis nesutinka mokėti pareiškėjui už paslaugą, kuria nesinaudoja, t. y. mišrių komunalinių atliekų surinkimą. Pareiškėjas iš jam priklausančio žemės sklypo niekada nevežė komunalinių atliekų. Jis yra pasirengęs mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už objektą, adresu (duomenys neskelbtini), pagal savivaldybės nustatytą, jo pasirinktą vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką, rinkliavą, apskaičiuojamą pagal jo pateiktas komunalinių atliekų deklaracijas, nes jos atitinka faktines aplinkybes ir teisės normų reikalavimus.

II. 4. Regionų apygardos administracinis teismo Panevėžio rūmai 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino – priteisė UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ iš A. M. 155,66 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.

5. Teismas nurodė, kad rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1–2 punktai nustato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Klaipėdos miesto savivaldybėje rinkliava skaičiuojama, vadovaujantis Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330 patvirtintais Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir tvarkymą nuostatais (toliau – ir Nuostatai), kurie nauja redakcija išdėstyti Tarybos 2017 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T2-140 (toliau – ir 2017 m. Nuostatai), įsigaliojusia nuo 2017 m. liepos 1 d.

6. Remdamasis aptartu teisiniu reglamentavimu, teismas sprendė, kad vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu.

7. Teismas vertino, kad byloje esantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, jog gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), ginčo laikotarpiu nuosavybės teise priklausė A. M.. Atsakovas, remiantis Nuostatų 3 punktu, 2017 m. Nuostatų 4 punktu, laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju, todėl privalėjo mokėti vietinę rinkliavą, apskaičiuotą Nuostatų 14 punkte, 2017 m. Nuostatų 11, 19 punktuose nustatyta tvarka. Pareiškėjo pateikta 2019 m. liepos 18 d. pažyma patvirtina, kad atsakovas ginčo laikotarpiu nesumokėjo 155,66 Eur vietinės rinkliavos.

8. Teismas pažymėjo, kad atsakovo argumentas, jog pareiškėjas, skaičiuodamas jam priklausančią mokėti vietinę rinkliavą, privalėjo vadovautis jo pateikta komunalinių atliekų deklaracija už 2017 metus (paruošta pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-331 patvirtintą Klaipėdos miesto savivaldybės komunalinių atliekų deklaravimo tvarkos aprašą (neteko galios nuo 2017 m. gruodžio 31 d.)) yra nepagrįstas. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu Nr. I-1359-583/2017 nustatė, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo įpareigoti KRATC metinę vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą iš namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), skaičiuoti pagal 2016 m. spalio 31 d. pateiktus komunalinių atliekų deklaracijos už 2017 m. duomenis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2018 m. spalio 24 d. nutartimi Nr. A-2555-624/2018 Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą Nr. I-1359-583/2017 paliko nepakeistą.

9. Dėl atsakovo argumento, kad pareiškėjas, skaičiuodamas atsakovui priklausančią mokėti vietinę rinkliavą, nesivadovavo pateikta komunalinių atliekų deklaracija už 2018 metus (paruošta pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T2-141 patvirtintą Komunalinių atliekų kiekio deklaravimo tvarkos aprašą) teismas pažymėjo, kad LVAT savo praktikoje analogiško pobūdžio bylose yra išaiškinęs, jog KRATC sprendimas atsisakyti priimti atliekų turėtojo komunalinių atliekų deklaraciją laikytinas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) tvarka skundžiamu atskiru administraciniu sprendimu, o administracinės bylos nagrinėjimo dalykas (pareiškėjo prašymas priteisti iš atsakovo susidariusią vietinės rinkliavos skolą) ABTĮ taikymo prasme nėra susijęs su būtinumu patikrinti pareiškėjo sprendimų nepriimti atsakovo jam pateiktų deklaracijų teisėtumą ir pagrįstumą (žr., pvz., LVAT 2017 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-319-143/2017, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1084-502/2018). Byloje nėra pateikta duomenų, kad pareiškėjas atsisakė priimti atsakovo komunalinių atliekų deklaraciją už 2018 m., o atsakovas šį sprendimą būtų apskundęs teismui. Todėl atsakovo argumentai dėl jo pateiktos komunalinių atliekų deklaracijų reikšmės jam apskaičiuojant vietinę rinkliavą už 2018 metus, teismo vertinimu, nagrinėjamai bylai nėra reikšmingi.

10. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas nebuvo vietinės rinkliavos mokėtoju, t. y. ginčo laikotarpiu aptariamu nekilnojamuoju turtu nesinaudojo ir nebuvo atliekų turėtoju, ar tinkamai įvykdė pareigą sumokėti vietinę rinkliavą nustatytu laiku, pareiškėjo prašymą priteisti iš atsakovo 155,66 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusios laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., teismas laikė pagrįstu, todėl tenkino.

III. 11. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

12. Atsakovo manymu, pirmosios instancijos teismas visapusiškai neištyrė visų bylos aplinkybių ir priėmė šališką teismo sprendimą. Teismas netyrė ir nepasisakė dėl atsakovo pasirinktos teisės vietinę rinkliavą už 2017 ir 2018 m. mokėti apskaičiuotą pagal deklaruojamą komunalinių atliekų kiekį, o ne pagal turto objektą, kaip reikalauja pareiškėjas (tokia teisė komunalinių atliekų turėtojui numatyta Tarybos 2017 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T2-141 patvirtinto Komunalinių atliekų kiekio deklaravimo tvarkos aprašo 5 p. ir Tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-331 patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės komunalinių atliekų deklaravimo tvarkos aprašo 5 p.). Teismas nesiaiškino ir nepasisakė dėl atsakovo prašymų: 1) dėl atsakovo KRATC pateiktų komunalinių atliekų deklaracijų 2017 ir 2018 metams teisėtumo; 2) neišreikalavo iš KRATC duomenų (pažymos) apie komunalinių atliekų vežimą iš valdos (duomenys neskelbtini), 2017 ir 2018 m. (pažymoje pateikti duomenys reikalingi skaičių, surašytų komunalinių atliekų deklaracijose teisingumui nustatyti).

13. Pareiškėjas atsiliepime su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo palikti galioti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendimą. Atsiliepime pareiškėjas nurodo, kad:

13.1. Nuostatų redakcija galiojusi iki 2017 m. birželio 30 d. ir šiuo metu galiojanti redakcija numato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys arba jų įgalioti asmenys – komunalinių atliekų turėtojai, Savivaldybės teritorijoje nuosavybės ar kita teise valdantys Vietine rinkliava apmokestinamą nekilnojamąjį turtą, išskyrus Lietuvos banką bei įmones, turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus ar taršos leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti Savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Iš pateikto vietinės rinkliavos ir jos mokėtojo apibrėžimo aišku, kad vietinė rinkliava skaičiuojama tiems asmenims, kurie nuosavybės teise ar kitu teisėtu pagrindu Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje valdo nekilnojamąjį turtą, tai yra pareiga mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą iš esmės siejama su teisiniu nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu. Mokėtina vietinė rinkliava administruojama keliais būdais arba pagal pagrindinę tikslinę nekilnojamojo turto naudojimo paskirtį ir plotą arba pagal deklaruojamų komunalinių atliekų kiekį. Tuo atveju, kai atliekų turėtojas pasirenka rinkliavos mokėjimo būdą pagal faktiškai turėtus (deklaruojamus) atliekų kiekius, tarp jo ir rinkliavos administratoriaus atsiranda specialūs teisiniai santykiai, kuriuose KRATC gali priimti sprendimą nepriimti iš atliekų turėtojo jo pateiktos deklaracijos. Todėl atsakovas, nesutikęs su rinkliavos administratoriaus sprendimu nepriimti jo teiktos komunalinių atliekų deklaracijos už 2017 ir 2018 m., galėjo šiuos administratoriaus sprendimus skųsti ABTĮ nustatyta tvarka. Pagal turimus duomenis atsakovas (apeliantas) nėra skundęs pareiškėjo atsisakymo priimti deklaracijas.

13.2. KRATC jau yra kreipęsis į teismą dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą apskaičiuotos už ankstesniu laikotarpius įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais, priimtais administracinėje byloje Nr. I-2738-386/2015 ir byloje Nr. I-1855-162/2017, įsiskolinimas buvo priteistas. Minėtose bylose atsakovas taip pat teikė apeliacinius skundus, kuriuos iš esmės grindė taip pačiais argumentais, jog pareiškėjas nepriima jo teikiamų deklaracijų. LVAT 2017 m. vasario 21 d. nutartimi išsamiai atsakovui išaiškino, kad administracinės bylos nagrinėjimo dalykas (pareiškėjo prašymas priteisti iš atsakovo susidariusią vietinės rinkliavos skolą) ABTĮ taikymo prasme nėra susijęs su būtinumu patikrinti pareiškėjo sprendimų nepriimti atsakovo jam pateiktų deklaracijų teisėtumą ir pagrįstumą, nes tai <...> yra (galėjo būti) kitų administracinių bylų nagrinėjimo dalykas. Todėl atsakovo argumentai dėl pareiškėjo tariamai padarytų pažeidimų, sprendžiant jo pateiktų deklaracijų priėmimo klausimą, nagrinėjimai bylai nėra reikšmingi. Iš to darytina išvada, kad atsakovui žinoma pareiškėjo priimamų sprendimų apskundimo tvarka bei pareiga mokėti vietinę rinkliavą (taip pat žr. LVAT 2019 m. birželio 5 d. nutartį byloje Nr. A-937-556/2019).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 14. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl 155,66 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d priteisimo.

15. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą tenkino ir jo naudai iš atsakovo A. M. priteisė 155,66 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotą nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas visapusiškai neištyrė visų bylos aplinkybių ir priėmė šališką teismo sprendimą, t. y. nenagrinėjo jo argumentų dėl vietinės rinkliavos mokėjimo pagal pateiktas deklaracijas; nesiaiškino ir nepasisakė dėl jo teiktų deklaracijų 2017 ir 2018 m. teisėtumo, neišreikalavo iš pareiškėjo duomenų (pažymos) apie komunalinių atliekų vežimą iš jo valdos 2017 ir 2018 m.

16. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

17. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

18. Teisėjų kolegija, atsakovo apeliacinio skundo ribose patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu bei padarytomis išvadomis, todėl papildomai jų nekartoja, o tik atsako į atsakovo apeliacinio skundo argumentus.

19. Dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais. Įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (ABTĮ 56 str. 1 d.).

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reglamentavimą, argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundas tenkinamas, taip pat dėl ko atsakovo atsiliepimo argumentai atmesti. Aplinkybė, jog atsakovas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, kitaip vertina bylos duomenis, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad atsakovas yra vietinės rinkliavos mokėtojas, todėl turi prievolę mokėti vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą. Kadangi atsakovas tinkamai nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, duomenų, kad jis būtų atleistas nuo prievolės mokėti vietinę rinkliavą, nėra, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas įgijo reikalavimo teisę į prievolės įvykdymą. Teismas išsamią įrodymų visumos analizę atliko pagal įrodymų vertinimo taisykles (ABTĮ 56 str. 7 d.) ir sprendime motyvuotai pagrindė padarytas išvadas. Tai, kad sprendimas nebuvo priimtas atsakovo naudai, nereiškia, kad teismas pareiškėjui suteikė prioritetą ir įrodymus vertino jo naudai. Abstraktūs argumentai, jog atsakovo netenkina įrodymų vertinimas, nesudaro pagrindo teigti, kad įrodymai įvertinti netinkamai, o padarytos išvados yra nepagrįstos.

21. Dėl atsakovo apeliacinio skundo motyvų, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo jo argumentų dėl vietinės rinkliavos mokėjimo pagal pateiktas deklaracijas, nepasisakė dėl pareiškėjui teiktų deklaracijų 2017 ir 2018 m. teisėtumo, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog įsiteisėjusiais teismų sprendimais buvo netenkintas atsakovo prašymas įpareigoti KRATC metinę vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą iš namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), skaičiuoti pagal 2016 m. spalio 31 d. pateiktus komunalinių atliekų deklaracijos už 2017 m. duomenis.

22. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas pareiškėjui 2017 m. spalio 9 d. teikė komunalinių atliekų deklaraciją už 2018 m., tačiau šis 2017 m. spalio 19 d. raštu Nr. (8.5)-5R-234 „Dėl 2018 m. deklaracijos atmetimo“ ją atsisakė priimti. Atsakovas turėjo teisę paminėtą sprendimą apskųsti teismui, tačiau apie tai byloje duomenų nėra. Kartu pabrėžtina, kad deklaracijos ir jose pateiktų duomenų teisingumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl plačiau dėl apeliacinio skundo argumentų šiuo klausimu teisėjų kolegija nepasisako.

23. Pabrėžtina, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Todėl apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neišreikalavo iš pareiškėjo įrodymų apie komunalinių atliekų vežimą iš jo valdos 2017 ir 2018 m., yra teisiškai nereikšmingi, nes vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejami su konkrečios paslaugos suteikimu.

24. Vertindama atsakovo apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo šališkai, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas bylą nagrinėjusiai pirmosios instancijos teismo teisėjai nušalinimo nereiškė, taigi atsakovui dėl teismo nešališkumo abejonių nekilo. Visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., LVAT 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2203-756/2019). Teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali būti savaime vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjų nušalinimo pagrindas. Atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad teismas priėmė šališką sprendimą iš esmės siejamas su teismo priimtu atsakovui nepalankiu procesiniu sprendimu bei nesutikimu su teismo atliktu įrodymų vertinimu. Tačiau, kaip minėta, teismas įrodymus vertina pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatytą įrodymų vertinimo taisyklę, kurios taikymo negali saistyti bylos proceso dalyvių nuomonė dėl įrodymų vertinimo. Tai, kad teismas ginčą išsprendžia ne taip, kaip to norėtų ginčo šalis, negali būti vertinama kaip teismo šališkumas, nes teisminiame ginče, jei nesudaroma taikos sutartis, visada yra bylą laimėjusi ir pralaimėjusi šalis. Byloje nėra duomenų, kurie suteiktų pagrindą konstatuoti atsakovo teisės į nešališką teismą pažeidimą. Todėl apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu atmetami kaip nepagrįsti.

25. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė