2021-06-02 Nr. AB-12619-3-61-3-01398-2018-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1316-552/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01398-2018-5

Procesinio sprendimo kategorija 15.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo 511-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo 511-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus miesto savivaldybės administracija) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas 511-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrija (toliau – ir pareiškėjas, Bendrija) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, atsakovas) 2018 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. 1SS-586-(8.5) (toliau – ir NŽT 2018 m. kovo 22 d. sprendimas); 2) panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. sausio 15 d. sprendimą Nr. SUVA-507-(8.53.E) (toliau – ir NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. sausio 15 d. sprendimas); 3) panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. spalio 24 d. sprendimą Nr. SUVA-12268-(8.53.E.) (toliau – ir NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. spalio 24 d. sprendimas); 4) įpareigoti NŽT pakartotinai išnagrinėti Bendrijos 2017 m. spalio 16 d. prašymą Nr. GST-12161 ir 2017 m. gruodžio 20 d. pakartotinį prašymą bei išduoti šiuose prašymuose nurodytą sutikimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1. Pareiškėjas valdo garažų paskirties pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį valstybinės žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas). Bendrija Sklypą valdo ir juo naudojasi valstybinės žemės nuomos sutarties, 2015 m. birželio 15 d. sudarytos su NŽT, pagrindu. Sklypas ribojasi su valstybine žeme, kurioje nėra suformuoti žemės sklypai. Bendrija, turėdama teisėtą interesą rekonstruoti pastatą ir tokiu būdu įgyvendinti savo narių konstitucinę nuosavybės teisę, parengė pastato rekonstravimo projektą. Tam, kad galėtų nekliudomai įgyvendinti savo narių nuosavybės teisę, būtina gauti statybą leidžiantį dokumentą.

2.2. Vienas esminių rekonstravimo projekte numatytų projektinių sprendinių yra susisiekimo komunikacijų (privažiavimo kelio) iki Sklype po rekonstrukcijos liksiančio pastato įrengimas su Sklypu besiribojančioje valstybinėje žemėje. Taigi, būtina statybą leidžiančio dokumento gavimo sąlyga yra NŽT Vilniaus miesto skyriaus sutikimas, išduodamas NŽT direktoriaus įsakymu 2013 m. rugsėjo 10 d. Nr. IP-(1.3)-265 „Dėl sutikimų tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) nustatytais pagrindais ir tvarka.

2.3. Bendrija 2017 m. spalio 16 d. prašymu Nr. GST-12161 (toliau – Prašymas Nr.

1) kreipėsi į NŽT Vilniaus skyrių ir prašė išduoti sutikimą tiesti / statyti kitą transporto tinklą „Privažiavimas“. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2017 m. spalio 24 d. priėmė sprendimą Nr. SUVA-12268-(8.53.E.), kuriuo atmetė Prašymą Nr. 1 ir atsisakė Bendrijai išduoti sutikimą. Šis atsisakymas yra nemotyvuotas, o jo teisiniu pagrindu nepagrįstai nurodytas Taisyklių 11.1 papunktis. Žinodama, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius 2017 m. spalio 24 d. sprendime nurodytas atsisakymo išduoti sutikimą pagrindas nėra pagrįstas objektyviais faktiniais duomenimis ir atsižvelgdama į tai, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius atsisakymo pagrindo negali konstatuoti negavęs patvirtinimo iš kompetentingo subjekto – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Bendrija 2017 m. lapkričio 30 d. savo iniciatyva kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu dėl planuojamos tiesti susisiekimo komunikacijos – privažiavimo kelio prie statinio įrengimo valstybinės žemės plote.

Išnagrinėjęs prašymą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2017 m. gruodžio 18 d. raštu Nr. A51-89136/17(2.15.1.21-MP2) paneigė NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. spalio 24 d. sprendimo faktinį pagrindą, nurodydamas, kad Miesto plėtros departamentas neprieštarauja privažiavimo kelio įrengimui pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Provida“ pateiktą parengtą brėžinį „2017-202-PP-GP“. Atsižvelgdama į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento nurodymą Bendrija 2017 m. gruodžio 20 d. kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių su pakartotiniu prašymu išduoti sutikimą (toliau – ir Prašymas Nr. 2).

Tačiau NŽT Vilniaus miesto skyrius 2018 m. sausio 15 d. priėmė sprendimą Nr. SUVA-507-(8.53.E.), kuriuo atmetė Bendrijos Prašymą Nr. 2 ir atsisakė išduoti sutikimą. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2018 m. sausio 15 d. sprendime atsisakymą išduoti sutikimą grindė jau kitu teisiniu pagrindu – Taisyklių 11.2 papunkčiu – „įvažiavimas į žemės sklypą numatytas iš šiaurinės žemės sklypo pusės, todėl <...> susisiekimo komunikacijas yra galimybė tiesti ir jiems funkcionuoti būtinus statinius statyti Sklypo ribose“. NŽT Vilniaus miesto skyrius nevertino rekonstrukcijos projekto sprendinių, o atsisakymą išduoti sutikimą grindė aplinkybėmis, nesusijusiomis su statinio paskirtimi prieš ar po rekonstrukcijos.

Bendrija ikiteismine tvarka pateikė skundą NŽT ir prašė panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. spalio 24 d. ir 2018 m. sausio 15 d. sprendimus bei įpareigoti išduoti prašomą sutikimą. Išnagrinėjusi skundą NŽT 2018 m. kovo 22 d. priėmė sprendimą Nr. 1SS-586-(8.5), kuriuo skundą atmetė visiškai kitu pagrindu, nei buvo nurodyti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. spalio 24 d. ir 2018 m. sausio 15 d. sprendimuose, nors minėtų sprendimų panaikinimo klausimo apskritai neišsprendė.

2.4. NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. spalio 24 d. ir 2018 m. sausio 15 d. sprendimai priimti nepatikrinus ir neįrodžius jų faktinio pagrindo – Taisyklių 11.1 ir 11.2 papunkčiuose įtvirtintų atsisakymo išduoti sutikimą sąlygų, kas reiškia, kad minėtos Taisyklių nuostatos buvo pritaikytos neteisingai. NŽT 2018 m. kovo 22 d. sprendimas taip pat buvo priimtas neįrodžius jo faktinio pagrindo – planuojamo rekonstruoti pastato paskirties pasikeitimo iš garažų paskirties į administracinės paskirties pastatą, dėl ko neva tokio pastato naudojimas prieštarautų sklypo naudojimo būdui. Šios aplinkybės patvirtina, kad ginčijami administraciniai aktai nėra pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis bei kartu yra nemotyvuoti. Todėl atsakovas turėtų iš naujo įvertinti Bendrijos pateiktus dokumentus atitikimo Taisyklėms aspektu ir priimti sprendimą išduoti sutikimą.

3. Atsakovas NŽT, atstovaujamas NŽT Vilniaus miesto skyriaus, atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta:

3.1. Žemės sklypas, kurio naudojimo būdas yra susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos, yra išnuomotas Bendrijai garažų paskirties pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatavimui. Žemės sklypas yra suformuotas toks, kuris yra būtinas pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatavimui pagal jo paskirtį, įvažiavimas į šį žemės sklypą yra numatytas iš šiaurinės žemės sklypo pusės, kuris užtikrina galimybę žemės sklypą tinkamai naudoti pagal paskirtį. Pagal pareiškėjo kartu su skundu pateiktą garažų pastato rekonstravimo projektą nustatyta, kad pastato rekonstravimo metu numatoma dalyje garažų paskirties pastato įrengti administracines ir kitos paskirties patalpas bei įrengti papildomą dviejų aukštų antstatą, kuriame taip pat numatytos administracinės paskirties ir pagalbinės patalpos. Tokia pareiškėjo pastato rekonstrukcija prieštarautų nustatytam žemės sklypo naudojimo būdui, t. y. susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijai bei valstybinės žemės nuomos 2015 m. birželio 15 d. sutarties Nr. 49SŽN-260-(14.49.57) sąlygoms, todėl tokia pastato rekonstrukcija, kai garažų paskirties pastate įrengiamos administracinės patalpos, kurios po rekonstravimo sudaro didžiąją pastato dalį, yra negalima.

3.2. Žemės sklypas ir šalia jo esanti laisva (neužstatyta) valstybinė žemė patenka į buvusio Viršuliškių rėžinio kaimo teritoriją, kurioje dar nėra baigtas nuosavybės teisių į žemę atkūrimas. Nuosavybės teises į buvusiame Viršuliškių rėžiniame kaime turėtą žemę nėra atkurtos 76 piliečiams į 44,99 hektarų žemės plotą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 34 punktu nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kuriuos susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja.

3.3. NŽT 2018 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. lSS-586-(8.5.), dar kartą išnagrinėjusi pareiškėjo pateiktus dokumentus, atsižvelgdama į tai, kad žemės sklypas yra suformuotas toks, kuris yra būtinas pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatavimui pagal jo paskirtį, į šį žemės sklypą yra numatytas įvažiavimas, užtikrinantis galimybę žemės sklypą tinkamai naudoti pagal paskirtį, į tai, kad administracinės paskirties pastato eksploatavimas susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijų naudojimo būdo žemės sklype pažeistų Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 21 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojui privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, todėl garažų paskirties pastato rekonstravimas į administracinės paskirties pastatą nėra galimas, bei į tai, kad dar nėra atkurtos nuosavybės teisės 76 piliečiams, turintiems teisę atkurti nuosavybės teises į buvusiame Viršuliškių rėžiniame kaime turtėtą žemę (į 49,99 ha žemės plotą), ir šiame laisvame žemės plote galėtų būti formuojamas racionalus žemės sklypas nuosavybės teisių į žemę atkūrimui buvusio Viršuliškių rėžinio kaimo pretendentams, priėmė pagrįstą sprendimą.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime prašė pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad dėl planuojamo tiesti privažiavimo kelio prie statinio (duomenys neskelbtini), įrengimo valstybinėje žemėje sprendimą turėtų priimti NŽT.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto, Taisyklių 2.1, 2.2, 2.4, 11.1, 11.2, 30.7, 30.8 papunkčių, 3–6, 28, 31, 38 punktų, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.189 straipsnio 1 dalies, 6.545 straipsnio 1 dalies) nuostatas, pažymėjo, kad asmuo, siekiantis gauti leidimą statyti ar rekonstruoti statinius valstybinėje žemėje, privalo pateikti dokumentus, patvirtinančius jo teisę naudoti ar valdyti žemės sklypą, kuriame ketina statyti statinius, o asmens teisę valdyti ir naudoti valstybinės žemės sklypą patvirtinantis dokumentas yra valstybinės žemės nuomos sutartis arba valstybinės žemės panaudos sutartis. Išnuomotame valstybinės žemės sklype galima statyti naujus statinius ar įrenginius ir rekonstruoti esamus tik tuo atveju, jeigu minėta teisė yra nustatyta valstybinės žemės sklypo nuomos ar panaudos sutartyje bei tokia statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui.

7. Teismas nustatė, kad Bendrija valdo garažų paskirties pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį valstybinės žemės Sklype, kurio naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos. Pareiškėjas Sklypu naudojasi valstybinės žemės nuomos pagrindu. Sklypas ribojasi su valstybine žeme, kurioje nėra suformuoti žemės sklypai. Pareiškėjas yra parengęs garažų paskirties pastato rekonstravimo projektą, kurio vienas esminių numatytų projektinių sprendinių yra susisiekimo komunikacijų (privažiavimo kelio) iki sklype po rekonstrukcijos liksiančio pastato įrengimas su Sklypu besiribojančioje valstybinėje žemėje, taip pat pastato rekonstravimo metu numatoma dalyje garažų paskirties pastato įrengti administracines ir kitos paskirties patalpas bei įrengti papildomą pastato aukštą, kuriame numatytos administracinės paskirties ir pagalbinės patalpos. Pareiškėjas kreipėsi su prašymu į atsakovą, prašydamas išduoti sutikimą tiesti / statyti kitą transporto tinklą „Privažiavimas“, tačiau atsakovas atsisakė išduoti sutikimą.

8. Teismas vertino, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog rengiant valstybinės žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), stovinčio garažų pastato rekonstravimo projektą, yra numatyta šiaurės ir vakarų pusėje šalia žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) esančioje valstybinėje žemėje įrengti įvažiavimo kelią. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, kad į požeminio garažo eksploatavimui naudojamą žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) įvažiavimas jau yra įrengtas iš šiaurinės žemės sklypo pusės, o rekonstravimo projekto sprendiniuose jį numatoma padidinti valstybinėje žemėje ir įrengti papildomą įvažiavimą į žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) iš vakarinės šio žemės sklypo pusės.

9. Teismas, įvertinęs teisės aktų nuostatas, priėjo prie išvados, kad pastato rekonstrukcija prieštarautų nustatytam žemės sklypo naudojimo būdui ir 2015 m. birželio 15 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 49SŽN-260-(14.49.57) sąlygoms, nes pastato rekonstrukcija, kai garažų paskirties pastate įrengiamos administracinės patalpos, kurios po rekonstravimo sudaro didžiąją pastato dalį, yra negalima. Teismas taip pat akcentavo, kad žemės sklypas yra suformuotas toks, kuris yra būtinas pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatavimui pagal jo paskirtį, į šį žemės sklypą yra numatytas įvažiavimas, užtikrinantis galimybę žemės sklypą tinkamai naudoti pagal paskirtį.

10. Atsižvelgdamas į tai, kad žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra suformuotas toks, kuris yra būtinas pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatavimui pagal jo paskirtį, į šį žemės sklypą yra numatytas įvažiavimas, užtikrinantis galimybę žemės sklypą tinkamai naudoti pagal paskirtį, ir į tai, kad administracinės paskirties pastato eksploatavimas susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijų naudojimo būdo žemės sklype pažeistų Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas sprendė, kad atsakovas pagrįstai konstatavo, jog garažų paskirties pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rekonstravimas į administracinės paskirties pastatą nėra galimas, o papildomo įvažiavimo įrengimas valstybinėje žemėje apribos ateityje šiame valstybinės žemės plote formuojamų žemės sklypų racionalų panaudojimą. Teismas konstatavo, kad NŽT ir NŽT Vilniaus miesto skyrius skundžiamais sprendimais pagrįstai atsisakė išduoti sutikimą įrengti susisiekimo komunikacijas valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai.

III. 11. Pareiškėjas Bendrija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti visiškai. Apeliaciniame skunde nurodoma:

11.1. NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. spalio 24 d. ir 2018 m. sausio 15 d. sprendimai priimti nenustačius ir neįrodžius jų faktinio pagrindo – Taisyklių 11.1 ir 11.2 papunkčiuose įtvirtintų atsisakymo išduoti sutikimą sąlygų, kas reiškia, kad minėtos Taisyklių normos buvo pritaikytos neteisingai. NŽT 2018 m. kovo 22 d. sprendimas taip pat priimtas neįrodžius jo faktinio pagrindo – planuojamo rekonstruoti pastato paskirties pasikeitimo iš garažų paskirties į administracinės paskirties pastatą, dėl ko neva tokio pastato naudojimas prieštarautų Sklypo naudojimo būdui. Tai suponuoja išvadą, kad visi šie administraciniai aktai nėra pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

11.2. Pirmosios instancijos teismas išėjo už bylos ginčo dalyko ribų, paliko galioti vienas kitam prieštaraujančius ir faktinių aplinkybių neatitinkančius administracinius aktus. Teismas iš esmės byloje sprendė ne sutikimo išdavimo Taisyklių nustatytais pagrindais ir tvarka klausimą, o valstybinės žemės nuomos teisinio santykio klausimą, kuris nebuvo šios bylos ginčo dalykas ir apskritai turėtų būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme.

11.3. Pagrindinė pirmosios instancijos teismo išvada, nulėmusi teismo sprendimą, kad po planuojamos rekonstrukcijos didžiąją pastato dalį sudarys administracinės paskirties patalpos ir tai pažeis valstybinės žemės naudojimo būdą, prieštarauja faktams, kurie pagrįsti byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

12. Atsakovas NŽT, atstovaujamas NŽT Vilniaus miesto skyriaus, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais, kaip ir atsiliepimą į skundą, paduotą pirmosios instancijos teismui. Atsakovas, apibendrindamas savo argumentus, nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog žemės sklypas yra suformuotas toks, kuris yra būtinas pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatavimui pagal jo paskirtį, į šį žemės sklypą yra numatytas įvažiavimas, užtikrinantis galimybę žemės sklypą tinkamai naudoti pagal paskirtį, į tai, kad administracinės paskirties pastato eksploatavimas susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijų naudojimo būdo žemės sklype pažeistų Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, todėl garažų paskirties pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rekonstravimas į administracinės paskirties pastatą nėra galimas, bei į tai, kad dar nėra atkurtos nuosavybės teisės 76 piliečiams, turintiems teisę atkurti nuosavybės teises į buvusiame Viršuliškių rėžiniame kaime turtėtą žemę (į 49,99 ha žemės plotą), ir šiame laisvame žemės plote galėtų būti formuojamas racionalus žemės sklypas nuosavybės teisių į žemę atkūrimui buvusio Viršuliškių rėžinio kaimo pretendentams, teigtina, kad Vilniaus miesto skyrius 2017 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. SUVA-12268-(8.53E.) ir 2018 m. sausio 15 d. sprendimu Nr. SUVA-507-(8.53 E.), vadovaudamasis Taisyklių 11 punktu, pagrįstai atsisakė išduoti sutikimą įrengti susisiekimo komunikacijas valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai. Ššie sprendimai yra motyvuoti, parengti vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, laikantis nustatytų procedūrų, ir nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo jų naikinti. Be to, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnyje nustatytais terminais jie nebuvo apskųsti, o NŽT 2018 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. lSS-586-(8.5.) dar kartą išnagrinėjo pareiškėjo teikiamus dokumentus ir priėmė pagrįstą sprendimą.

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime prašė pareiškėjo apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NŽT ir NŽT Vilniaus miesto skyriaus sprendimų, kuriais pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti sutikimą įrengti susisiekimo komunikacijas valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, pagrįstumo ir teisėtumo.

15. Pareiškėjas, pageidaujantis rekonstruoti jo valdomą garažų paskirties pastatą, kreipėsi į atsakovą, prašydamas sutikimo leisti įrengti papildomą privažiavimą prie pastato valstybinėje žemėje. Atsakovas atsisakė išduoti tokį sutikimą, iš pradžių motyvuodamas tuo, kad planuojamos tiesti susisiekimo komunikacijos trukdys ateityje šiame valstybinės žemės plote formuoti racionalių ribų žemės sklypus, o po pakartotinio pareiškėjo kreipimosi nurodė kitą argumentą- kad į šį žemės sklypą yra numatytas įvažiavimas, užtikrinantis galimybę žemės sklypą tinkamai naudoti pagal paskirtį. Pareiškėjas, nesutikdamas su šiais argumentais, kreipėsi į teismą.

16. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, iš esmės motyvuodamas tuo, kad numatoma pastato rekonstrukcija prieštarautų nustatytam žemės sklypo naudojimo būdui ir valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 49SŽN-260-(14.49.57) sąlygoms, be to, žemės sklypas turi įvažiavimą, reikalingą pastato eksploatacijai, o papildomo įvažiavimo įrengimas apribos naujai formuojamų valstybinės žemės sklypų racionalų panaudojimą.

17. Apeliacinis pareiškėjo skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas išėjo iš ginčo dalyko ribų, spręsdamas valstybinės žemės nuomos teisinių santykių klausimus, netinkamai nustatė faktines aplinkybes ir neatkreipė dėmesio, kad ginčijami sprendimai nėra pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis.

18. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

19. Atkreiptinas dėmesys, kad Sutikimų tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklės yra skirtos reglamentuoti tiems atvejams, kai numatoma įrengti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ar jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nėra suformuoti žemės sklypai, kuri nėra išnuomota ar kitaip teisėtai naudojama trečiųjų asmenų. Šių taisyklių tikslas yra suderinti valstybės, savivaldybės bei statinių valdytojų interesus, kai statinių valdytojai nori pasinaudoti laisva valstybine žeme, įrengdami joje susisiekimo komunikacijas ar inžinierinius tinklus, kurie sudarytų sąlygas tinkamai naudotis valdomu nuosavybės teise ar nuomos pagrindu žemės sklypu ar statiniais. Pažymėtina ir tai, kad pagal Taisyklių 3 punktą tokioms nutiestoms susisiekimo komunikacijoms, inžineriniams tinklams ar pastatytiems jiems funkcionuoti būtiniems statiniams eksploatuoti atskiras valstybinės žemės sklypas neformuojamas, neperduodamas naudotis ir (ar) neperleidžiamas nuosavybėn. Dėl šios priežasties pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai aptarinėjo pareiškėjo ir atsakovo žemės nuomos teisinius santykius bei galimybę vykdyti pastato rekonstrukciją papildomo valstybinės žemės ploto aspektu..

20. Pareiškėjas į atsakovą kreipėsi ne kaip į atitinkamo žemės sklypo nuomotoją (civilinių teisinių santykių dalyvį), bet kaip viešojo administravimo subjektą jam priskirtoje viešojo administravimo srityje (subjektą, teisės aktų nustatyta tvarka turintį pareigą spręsti dėl sutikimų tiesti susisiekimo komunikacijas valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo). Taigi pirmosios instancijos teismas privalėjo patikrinti, ar atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, pagrįstai ir teisėtai atsisakė išduoti pareiškėjo prašomą sutikimą, ar šie atsakovo sprendimai atitinka reikalavimus, keliamus individualiam administraciniam aktui.

21. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas yra išaiškinęs, kad administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, panaikinti skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą (žr., pvz., LVAT 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008; 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008 ir kt.). Individualiu administraciniu aktu turi būti išreikšta viešojo administravimo subjekto valia, privaloma asmeniui ir sukelianti jam ne bet kokių, bet konkrečių tiesioginių padarinių, todėl būtina reikalavimą ne tik pagrįsti objektyviais duomenimis bei teisės normomis, bet ir suformuluoti aiškias nuostatas dėl akto adresato teisinio statuso pasikeitimų ir priimto sprendimo motyvų (aiškumo reikalavimas) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1652-662/2015; 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2760-492/2015; 2015 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1571-624/2015; 2015 m. birželio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1234-520/2015).

22. Kaip jau minėta šios nutarties 15 punkte, NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. spalio 24 d. sprendimas buvo grindžiamas tuo, jog planuojamos tiesti susisiekimo komunikacijos trukdys ateityje šiame valstybinės žemės plote formuoti racionalių ribų žemės sklypus. Šiam argumentui pagrįsti atsakovas nėra pateikęs jokių objektyvių duomenų. Įvertinus byloje esančius teritorijų planavimo dokumentus, projektinius sprendinius bei šalių argumentus, darytina išvada, jog papildomos susisiekimo komunikacijos įrengimas pareiškėjo pageidaujamoje vietoje palengvintų naujų žemės sklypų valstybinėje žemėje formavimą, nes šiuo privažiavimu galėtų naudotis ir naujai suformuotų žemės sklypų naudotojai, turint omenyje, kad pagal Taisykles tokiai susisiekimo komunikacijai eksploatuoti atskiras žemės sklypas nėra formuojamas, neperduodamas naudotis, neišnuomojamas ar neperleidžiamas nuosavybėn.

23. Taigi pripažintini pagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kad NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. spalio 24 d. sprendimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis, o Taisyklių 11.1 papunktis taikytas itin formaliai.

24. NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. sausio 15 d. sprendimas atsisakyti duoti sutikimą motyvuotas tuo, kad į pareiškėjo nuomojamą žemės sklypą jau yra suformuotas įvažiavimas, kurio pakanka pastatui eksploatuoti pagal paskirtį. Įvertinus po pareiškėjo valdomu pastatu suformuoto sklypo ribas, aplinkinės žemės reljefą ir pageidaujamą pastato rekonstrukciją, darytina išvada, kad ir šis argumentas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis. Akivaizdu, kad pareiškėjas esamu įvažiavimu gali patekti į valdomo garažų paskirties pastato pirmus du požeminius aukštus, tačiau norint įrengti automobilių stovėjimo aikštelę ar garažo patalpas papildomame antstate, šio įvažiavimo nepakanka. Nors pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad po rekonstrukcijos pasikeis pastato paskirtis, jame vyraus administracinės paskirties patalpos, tačiau ši išvada nėra pagrįsta byloje esančiais dokumentais – pagal projektinius pasiūlymus administracinės patalpos sudarytų 1370 m2, o garažų paskirties patalpos – 2318 m2, taigi pastatas išliktų tos pačios paskirties. Tokia pareiškėjo valdomo pastato rekonstrukcija iš esmės neprieštarauja teisės aktų reikalavimams nuomojamo žemės sklypo paskirties ir naudojimo būdo aspektais.

25. Esant tokioms aplinkybėms, pripažintina, kad ir skundžiamas NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. sausio 15 d. sprendimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis ir dėl to neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų.

26. Pripažinus abu NŽT Vilniaus skyriaus sprendimus nepagrįstais objektyviais duomenimis ir tinkamai nemotyvuotais, pripažintinas nepagrįstu ir NŽT 2018 m. kovo 22 d. sprendimas, kuris priimtas išnagrinėjus pareiškėjo skundą ikiteismine tvarka.

27. Panaikinus skundžiamus sprendimus, atsakovui tenka pareiga iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymus ir į jau atsakyti teisės aktų nustatyta tvarka – išduoti sutikimą valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, įrengti įvažiavimą arba motyvuotai neišduoti tokio sutikimo, nurodant pareiškėjui, dėl kokių objektyvių priežasčių toks sutikimas negali būti išduodamas. Teismas negali prisiimti viešojo administravimo subjekto funkcijų ar įpareigoti tokį subjektą priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą, todėl pareiškėjo prašymas įpareigoti atsakovą išduoti rašytinį sutikimą įrengti įvažiavimą netenkintinas.

28. Atsižvelgdama į nutartyje išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino skundžiamų atsakovo sprendimų atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatoms. Tenkindama pareiškėjo apeliacinį skundą, teisėjų kolegija panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą visa apimtimi ir priima naują, kuriuo pareiškėjo skundą tenkina iš dalies.

29. Pareiškėjas už skundą yra sumokėjęs 22,50 Eur žyminio mokesčio, už apeliacinio skundo padavimą - 11,25 Eur žyminio mokesčio, šios teismo išlaidos priteistinos pareiškėjui iš atsakovo ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo 511-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo 511-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. 1SS-586-(8.5) , Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. spalio 24 d. sprendimą Nr. SUVA-12268-(8.53.E.) ir 2018 m. sausio 15 d. sprendimą Nr. SUVA-507-(8.53.E) ir įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrių pakartotinai išnagrinėti 511-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos 2017 m. spalio 16 d. prašymą Nr. GST-12161 ir 2017 m. gruodžio 20 d. pakartotinį prašymą iš naujo.

Priteisti pareiškėjui 511-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 33,75 ( trisdešimt tris eurus septyniasdešimt penkis centus) teismo išlaidų atlyginimui.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė