2025-09-18 Nr. BB-4296-1-01-1-27260-2022-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-3235/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27260-2022-6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. rugsėjo 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Aleno Piesliako ir Daivos Pranytės-Zalieckienės rašytinio proceso tvarka spręsdama nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų A. B., G. G., N. B., J. B., A. G. atstovo advokato Aivaro Alimo kasacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 7 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 4 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų A. B., G. G., N. B., J. B., A. G. atstovas advokatas A. Alimas prašo Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 7 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 4 d. nutarties dalis dėl civilinio ieškinio neturtinės žalos dydžių išsprendimo panaikinti ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Netenkinus šio prašymo, prašoma Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 7 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 4 d. nutarties dalis dėl nuteistajam L. M. paskirtos bausmės ir nukentėjusiesiems priteistų neturtinės žalos atlyginimo dydžių pakeisti: panaikinti L. M. paskirtą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą dvejiems metams; nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – teisės atėmimą trejus metus vairuoti kelių transporto priemones; taip pat padidinti nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams priteistus neturtinės žalos dydžius.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai skundžiamuose sprendimuose neatsižvelgė į teismų praktiką, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, BPK 113 straipsnio 1, 2 dalių, BPK 115 straipsnio 1 dalies, BPK 320 straipsnio 3 dalies, BPK 332 straipsnio 3, 5 dalių pažeidimus, dėl to neteisingai išsprendė neturtinės žalos atlyginimo dydžius ir paskyrė nuteistajam L. M. nepagrįstą ir neteisingą bausmę, šie pažeidimai sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisėtus ir pagrįstus sprendimus.

Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies, BPK 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatas dėl to, kad skundžiamame sprendime iš esmės neišnagrinėjo civilinių ieškovų ir nukentėjusiųjų atstovo apeliacinio skundo dalies dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų (dėl žalos mažinimo metodikos) ir nepasisakė dėl esminių jo argumentų, t. y. ar žuvusiojo veiksmai teisingai ir pagrįstai pripažinti dideliu neatsargumu pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatas, dėl ko pirmosios instancijos teismui buvo pagrindas sumažinti civiliniame ieškinyje nurodytus neturtinės žalos atlyginimo dydžius; ar tai, kad esant žuvusiojo dideliam neatsargumui, civilinio ieškinio sumos mažinamos proporcingai pagal CK 6.248 straipsnio 4 dalies nuostatas.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad žemesnės instancijos teismai tinkamai neįvertino įrodymų visumos, išsamiai neišnagrinėjo faktinių bylos aplinkybių, dėl to nepagrįstai konstatavo žuvusiojo neatsargų elgesį, o tai, kasatoriaus nuomone, nulėmė neteisingą civilinio ieškinio išsprendimą. Be to, atkreipiamas dėmesys, kad net ir nustačius neatsargius žuvusiojo veiksmus, žemesnės instancijos teismai skundžiamuose sprendimuose priteisdami civilinio ieškinio sumas turėjo jas mažinti pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalies ir CK 6.248 straipsnio 4 dalies nuostatas, t. y. neturtinės žalos atlyginimo dydžiai turėjo būti mažinami ne daugiau kaip 15 procentų.

Pažymima, kad žemesnės instancijos teismai skundžiamuose sprendimuose, taip pat tinkamai neįvertino nusikalstamos veikos pavojingumo bei paties nuteistojo asmenybę charakterizuojančią medžiagą, jo požiūrio į padarytą veiką, dėl to nepagrįstai nuteistajam L. M. už nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 6 dalies 5, 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo dvejiems metams. Kasatoriaus nuomone, tai, kad nuteistasis nusikalstamą veiką padarė būdamas blaivus, dalyvavo procese ir davė parodymus, akivaizdžiai yra vertinamos kaip asmens pareigos, o ne išimtinės ar bausmės švelninimą lemiančios aplinkybės.

Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad žemesnės instancijos teismai nepaskirdami nuteistajam L. M. baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), netinkamai taikė BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatas. Kasatoriaus nuomone, šiuo nagrinėjamu atveju, ši baudžiamojo poveikio priemonė nuteistajam yra privaloma tiek siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, tiek užtikrinant visuomenės saugumą.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 369 straipsnio 1 dalis, BPK 376 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su kasaciniu skundu, pažymi, kad neturtinės žalos dydis yra daugiau fakto, o ne teisės klausimas, todėl tai yra sritis, kurioje savo kompetenciją įgyvendina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, patikrina, ar teismai, nagrinėdami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, tinkamai vadovavosi įstatymų normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos dydžio nustatymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-112-697/2018, 2K-85-594/2024 ir kt.).

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad jame atkartojami nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovo apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio klausimo, dėl kurių išsamiai ir argumentuotai pasisakyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje (40–47 punktai). Kasaciniame skunde nepateikia teisinių argumentų, kurie teisės taikymo aspektu pagrįstų žemesnės instancijos teismų išvadų nepagrįstumą ir galimai padarytą teisės taikymo klaidą ar esminius BPK pažeidimus. Be to, kasatoriaus teiginiai dėl nepagrįstai priteistų neturtinės žalos dydžių yra grįsti tik sava byloje nustatytų aplinkybių ir teismų praktikos išaiškinimo interpretacija, samprotavimais ir paskaičiavimais, kurie nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Pažymėtina, kad nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui skiriamos bausmės rūšies ir dydžio klausimą, nagrinėdami bylą iš esmės, sprendžia pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Bausmės griežtumo (ar švelnumo) klausimas, atsietas nuo argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-895/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.). Be to, nagrinėjant bylą kasacinės instancijos teisme teisės taikymo aspektu įrodymai iš naujo netiriami ir nevertinami, bylos faktinės aplinkybės, įskaitant ir aplinkybes, svarbias BK 75 straipsnio taikymui, nėra nustatomos. Šių faktinių aplinkybių tyrimas ir vertinimas, bausmės teisingumo vertinimas jos švelnumo ar griežtumo aspektu yra baigiamas apeliacinės instancijos teisme. Pažymėtina, kad BK 75 straipsnio taikymas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecijos sritis ir jo taikymas yra galimas tais atvejais, kai teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Kasaciniame skunde nesutinkama su paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo taikymu nuteistajam L. M. Tačiau pažymėtina, kad paduotas kasacinis skundas iš esmės atkartoja apeliacinio skundo argumentus, o iš skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad teismas minėtus klausimus išnagrinėjo, pateikdamas motyvuotas išvadas (nutarties 24–33 punktai). Be to, kasaciniame skunde taip pat nėra teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo nuostatų taikymą, skiriant nuteistajam laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą už padarytą jo neatsargų nusikaltimą, nustatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje.

Kasaciniame skunde keliamas klausimas ir dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) nepaskyrimo nuteistajam L. M., teigiant, kad dėl to nebus įgyvendinta bausmės paskirtis ir neužtikrintas visuomenės saugumas. Tokie argumentai, taip pat nepripažintini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais materialiosios ir proceso teisės pažeidimą. Iš apeliacinės instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas aiškiai ir argumentuotai pasisakė, kodėl šiuo nagrinėjamu atveju nėra pagrindo skirti nuteistajam šią baudžiamojo poveikio priemonę (nutarties 34–39 punktai).

Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nėra pateikta išsamių teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus, sudarančius pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, dėl to kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų A. B., G. G., N. B., J. B., A. G. atstovo advokato Aivaro Alimo kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Rima Ažubalytė

Alenas Piesliakas

Daiva Pranytė-Zalieckienė