Court dismisses appeal against administrative order rejection due to lack of legal grounds and reasons in the act.
Legislator summary
AI generatedThe Supreme Administrative Court dismissed the Kaunas City Administration's appeal against a first-instance court decision to annul an administrative order. The applicant requested a detailed plan amendment to connect state land, but the administration refused without providing legal grounds or specific reasons in its written decision. The court held that the absence of these elements violates administrative law requirements for transparency and proper motivation, rendering the act invalid.
Legislator headnote
AI generatedLietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 27 straipsnio 1 dalis; 28 straipsnio 1 dalis: Administracinis aktas turi būti motyvuotas ir turėti teisinį pagrindą, kad adresatas galėtų gynyti savo teises.
Keywords
AI generatedCited Legislation
AI generatedFull text
Administracinė byla Nr. eA-311-822/2023
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01615-2021-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 15.1.3; 16.2.1; 16.2.4
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. birželio 14 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Beatos Martišienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „G. Č. Investicijos“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – G. Č., L. D. ir uždaroji akcinė bendrovė „Rescada“) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „G. Č. Investicijos“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2021 m. birželio 15 d. raštu Nr. 70-2-1953 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koregavimo“ įformintą sprendimą atsisakyti parengti Administracijos direktoriaus įsakymo projektą dėl Kauno miesto valdybos 2000 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. 790 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano“ patvirtinto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koregavimo (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti Administraciją priimti įsakymą dėl Kauno miesto valdybos 2000 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. 790 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano“ patvirtinto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koregavimo organizavimo prijungiant įsiterpusią valstybinę žemę pagal pareiškėjo pateiktą pasiūlymų schemą.
2. Pareiškėjas nurodė, kad UAB „G. Č. Investicijos“, UAB „Rescada“ ir L. D. bei G. Č. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo 0,1276 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), administracinį pastatą su sporto klubo patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitus statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas 2021 m. gegužės 10 d. pateikė Administracijai prašymą dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koregavimo. Kartu su prašymu buvo pateikta architektės J. M. parengta pasiūlymų schema „Kauno m. valdybos sprendimu 2000-06-27 Nr. 790 patvirtinto detaliojo plano (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koregavimas. Pasiūlymų schema“ (toliau – ir Pasiūlymų schema). Detaliojo plano koregavimo tikslas – prisijungti laisvą įsiterpusią valstybinę žemę.
3. Administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius 2021 m. birželio 15 d. raštu Nr. 70-2-1953 informavo pareiškėją, kad negali parengti įsakymo projekto dėl Kauno miesto valdybos 2000 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. 790 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano“ patvirtinto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koregavimo, nes miesto bendrajame plane prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pageidaujamas prijungti apie 135 kv. m valstybinės žemės plotas yra rodomas kaip esamos infrastruktūros teritorijos (zona, skirta susisiekimo komunikacijų ir inžinerinių tinklų aptarnavimo objektams) ir yra numatytas (duomenys neskelbtini) gatvės plėtrai.
4. Pareiškėjas pažymėjo, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 5 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punktu, pareiškėjo siekiamas prisijungti valstybinės žemės plotas visiškai atitinka įsiterpusio žemės sklypo sampratą – norimas prisijungti plotas yra 135 kv. m, yra įsiterpęs tarp privataus žemės sklypo ir kelio (gatvės), įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta ir šlaitas, toje vietoje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo. Vienintelė atsakovo nurodyta pareiškėjo prašymo atmetimo priežastis – pageidaujamas prisijungti apie 135 kv. m valstybinės žemės plotas yra rodomas kaip esamos infrastuktūros teritorijos (zona, skirta susisiekimo komunikacijų ir inžinerinių tinklų aptarnavimo objektams) ir yra numatyta (duomenys neskelbtini) gatvės plėtrai pagal Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą, patvirtintą Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. T-209 „Dėl Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“, pakoreguotu Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. T-196 „Dėl Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano korektūros patvirtinimo“ (toliau – ir Bendrasis planas). Pagal Bendrąjį planą, žemės sklypo (duomenys neskelbtini), teritorija patenka į teritorijas (rudą zoną), kur galima įvairi žemės paskirtis ir naudojimo būdai. Pareiškėjui su bendraturčiais priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos. Tačiau teisės aktuose nėra numatyto draudimo, jog esant būtinybei dalis žemės sklypo negalėtų būti susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos. Tuo labiau, kad tokia galimybė numatyta ir pagal Bendrąjį planą.
5. Pareiškėjas teigė, kad norima prisijungti žemės sklypo dalis nepatenka į teritoriją Inžinerinės infrastruktūros zona. Prie Bendrojo plano buvo kartu patvirtintos ir Susisiekimo infrastruktūros bei Susisiekimo tinklo plėtros iki 2023 m. schemos. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. T-196 patvirtintos Kauno miesto savivaldybės teritorijos Bendrojo plano korektūros. Susisiekimo infrastruktūros schemoje nėra numatyta jokių planuojamų gatvės plėtros darbų. Pagal esamus žymėjimus, (duomenys neskelbtini), rodoma tik esama gatvė ir seniūnijos riba. Schemoje taip pat nėra numatyta jokių planuojamų gatvės plėtros darbų, o rodoma tik esama gatvė. Jokiuose galiojančiuose teritorijų planavimo dokumentuose plėtra nenumatoma. Pareiškėjas pagal pateiktą Pasiūlymų schemą siekia prisijungti žemės sklypo dalį iki raudonųjų gatvės linijų ir į esamą gatvės teritoriją nepretenduoja. Nėra jokio teisinio pagrindo, kodėl atsakovas galėtų neleisti pareiškėjui prisijungti žemės sklypo dalį iki raudonųjų gatvės linijų.
6. Pareiškėjas pažymėjo, kad prašomoje prisijungti žemės dalyje pagal atsakovo išduotą 2002 m. balandžio 10 d. Statybos leidimą Nr. 175 ir prie jo pridėtą projektą pareiškėjo lėšomis su atsakovo sutikimu yra įrengti laiptai ir atraminės sienelės, naudojami pagrindiniam pastatui aptarnauti. Pagal pareiškėjo pateiktą Pasiūlymų schemą, prijungiama būtų žemės sklypo dalis iki laiptų pabaigos / atraminės sienelės, o gatvės raudonosios linijos, į kurias įeina ir šaligatvio teritorija, nebūtų pažeidžiamos. Pareiškėjui nesant laisvos žemės dalies savininku, nėra sudaryta galimybė remontuoti ir tvarkyti nei laiptų į pastatą, nei atraminių sienelių, kurios dėl savo būklės jau tampa pavojingos aplinkiniams. Pareiškėjo inicijuojamas Detaliojo plano koregavimas neprieštarauja galiojantiems Bendrojo plano ar kitų specialiųjų planų sprendiniams, todėl turi būti organizuojamas.
7. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.
8. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas 2021 m. gegužės 10 d. pateikė prašymą inicijuoti patvirtintų detaliųjų planų koregavimą, kartu pridėdamas Pasiūlymų schemą. Detaliojo plano koregavimo tikslas – prisijungti laisvą įsiterpusią valstybinę žemę. Atsakovas parengė Administracijos direktoriaus įsakymo „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koregavimo“ projektą, kuris 2021 m. gegužės 26 d. buvo paskelbtas Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje http://www.kaunas.lt/. Miesto planavimo ir architektūros skyriaus Raštu pareiškėjas buvo informuotas, kad išnagrinėjus prie prašymo pateiktą medžiagą ir jos atitiktį Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrajam planui, patvirtintam Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. T-209 „Dėl Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“, pakoreguotam Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. T-196 „Dėl Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano korektūros patvirtinimo“, nėra galimybės priimti Administracijos direktoriaus įsakymo dėl Kauno miesto valdybos 2000 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. 790 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano“ patvirtinto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koregavimo, nes miesto bendrajame plane prie pareiškėjo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pageidaujamas prijungti apie 135 kv. m valstybinės žemės plotas yra rodomas kaip esamos infrastruktūros teritorijos (zona, skirta susisiekimo komunikacijų ir inžinerinių tinklų aptarnavimo objektams) ir yra numatytas (duomenys neskelbtini) gatvės plėtrai.
9. Atsakovas pažymėjo, kad pagal šiuo metu galiojančio Bendrojo plano sprendinius, prašomas prijunti žemės sklypas patenka į inžinerinės infrastruktūros koridorių zoną, t. y. neužstatytą zoną, kuria išskiriami svarbiausių gatvių ir kelių, geležinkelio kelių ir magistralinių inžinerinių tinklų koridoriai ir vandenvietės ir kuri pažymėta kaip rezervuojama valstybės poreikiams inžinerinės infrastruktūros teritorija. Bendrojo plano pagrindinio brėžinio ištraukoje, kurioje juodu apskritimu apibrėžtoje nagrinėjamoje teritorijoje (duomenys neskelbtini) gatvė pažymėta šviesiai pilka spalva.
Šia spalva Bendrajame plane žymima inžinerinės infrastruktūros funkcinė zona, skirta susisiekimo komunikacijoms ir inžinerinių tinklų aptarnavimo objektams. Taigi akivaizdu, kad pareiškėjas nepagrįstai nurodo, jog pageidaujamas prisijungti valstybinės žemės plotas yra Bendrajame plane ruda spalva žymimoje pagrindinio centro zonoje. Pareiškėjo siekiamo prijungti žemės ploto naudojimo būdas turėtų būti nustatomas pagal besiribojančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), paskirtį ir naudojimo būdą.
Pagal valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, pareiškėjo kartu su bendraturčiais valdomam žemės sklypui nustatytas naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos. Prijungtos valstybinės žemės sklypo daliai negali būti nustatytas kitoks, savarankiškas naudojimo būdas, besiskiriantis nuo žemės sklypo, su kuriuo sujungtas šis įsiterpęs valstybinės žemės plotas. Taigi, netgi hipotetiškai prijungus valstybinės žemės plotą prie pareiškėjo valdomo sklypo (duomenys neskelbtini), iškiltų būtinybė visam sujungtam sklypui nustatyti komercinės paskirties objektų teritorijos naudojimo būdą, o tai prieštarautų Bendrojo plano sprendiniams.
Remiantis Bendrojo plano sprendinių lentelės duomenimis, inžinerinės infrastruktūros zonoje žemės naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos – galimas tik atsižvelgiant į kelių plėtros perspektyvą. Iš Bendrojo plano ištraukos schemos akivaizdžiai matyti, kad ginčo teritorija pažymėta pilka spalva ir yra priskirta (duomenys neskelbtini) gatvės inžinerinei infrastruktūrai. Bendrasis planas, patvirtintas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. T-209 ir pakoreguotas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. T-196, yra neginčijamas, galiojantis ir todėl privalomas.
Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8 (toliau – ir Taisyklės) 325 punkte nurodyta, kad detaliųjų planų sprendiniai negali prieštarauti aukštesnio lygmens kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką detaliojo plano sprendiniams. Taigi įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes, Raštu akcentuojant, kad pageidaujamas prijungti apie 135 kv. m valstybinės žemės plotas, esantis inžinerinės infrastruktūros teritorijos zonoje, yra numatytas (duomenys neskelbtini) gatvės plėtrai, pagrįstai atsisakyta priimti Administracijos direktoriaus įsakymu įforminamą sprendimą dėl Kauno miesto valdybos 2000 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. 790 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano“ patvirtinto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koregavimo.
10. Vadovaujantis Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 (toliau – ir Nuomos taisyklės), 2.15 punktu, įsiterpusiais valstybinės žemės plotais laikomi laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų. Ginčijamas žemės plotas negali būti vienareikšmiškai pripažįstamas kaip laisvas, kadangi jame yra inžineriniai statiniai – laipteliai, atraminė sienelė. Užstatyti žemės plotai nelaikytini laisvais. Gatvių raudonosios linijos negali būti prilyginamos ir tapatinamos nustatytoms gatvių riboms. Gatvių ribomis laikytinos gatvės, kaip įregistruoto inžinerinės infrastruktūros statinio, ribos, nustatytos kadastriniais matavimais. Taigi, pareiškėjas nepagrįstai reikalauja prisijungti žemės plotą iki gatvės raudonųjų linijų, nevertindama gatvės kadastrinių matavimų duomenų.
11. Atsakovas nurodė, kad nors ginčijamu sprendimu Administracija detaliai neaptarė pareiškėjo norimo prisijungti valstybinės žemės ploto formalios atitikties Nuomos taisyklių 2.15 punkte nurodytiems kriterijams, tačiau tai nesudaro pagrindo pripažinti, jog minėtas sprendimas yra neteisėtas ir turi būti priimamas sprendimas dėl kompleksinio teritorijų planavimo dokumento koregavimo pradžios ir planavimo tikslų. Ginčijamame valstybinės žemės plote Bendruoju planu yra numatyta galimybė racionaliam žemės naudojimui (kelių plėtrai), todėl nagrinėjama teritorija šiuo aspektu neatitinka įsiterpusio žemės sklypo kriterijų. (duomenys neskelbtini) gatvė Bendrajame plane pažymėta pilka spalva ir atitinka inžinerinės infrastruktūros zoną.
12. Pažymėjo, kad šiuo metu atsakovo pradėtos Susisiekimo komunikacijų specialiojo plano rengimo procedūros. Vienas iš šio specialiojo plano uždavinių – nustatyti (patikslinti) gatvių ašinių linijų koordinates, nustatyti gatvių raudonąsias linijas. Specialiojo plano rengimo metai 2022–2023. Atsakovui, kaip darnų teritorijų planavimą ir vystymą vykdančiai institucijai, planuojant ginčo teritorijoje vykdyti gatvės plėtrą, numatytą Bendrajame plane ir rengiamame specialiajame plane, laikytina esant įrodytą konkretų visuomenės poreikį ginčijamą valstybinės žemės plotą racionaliai išnaudoti miesto reikmėms. Taigi šiuo atveju konstatuotinas visuomeninio intereso prioritetas prieš privačių asmenų turtinius interesus.
13. Atsakovas nurodė, kad leidimas statyti skunde nurodytus statinius (laiptus ir atraminę sienelę) žemės sklype (duomenys neskelbtini), ar prie sklypo ribos išduotas nebuvo. Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotų duomenų apie šiuos statinius. Atsižvelgiant į tai, kad minėti statiniai nėra įregistruoti kaip pareiškėjo ar trečiųjų asmenų nuosavybė, nėra pagrindo tvirtinti, jog gatvės plėtra ginčo teritorijoje pažeistų pareiškėjo ar kitų asmenų teisėtus interesus ar sudarytų teisines ar praktines kliūtis planuojamai (duomenys neskelbtini) gatvės plėtrai įgyvendinti. Pareiškėjas neįrodė, kad ginčijamas Raštas yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Taip pat nėra argumentų ir įrodymų, jog atsakovas nagrinėjamu atveju yra nekompetentingas administravimo subjektas priimti sprendimą dėl teritorijų planavimo inicijavimo. Skunde nenurodoma, kokios pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, atsakovo buvo pažeistos.
14. Trečiasis suinteresuotas asmuo L. D. su pareiškėjo skundu sutiko ir prašė jį patenkinti skunde nurodytais motyvais.
15. Nurodė, kad pareiškėjo siekiamas prisijungti valstybinės žemės plotas visiškai atitinka įsiterpusio žemės sklypo sampratą – norimas prisijungti plotas yra 135 kv. m ir yra įsiterpęs tarp privataus žemės sklypo ir kelio (gatvės), įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta ir šlaitas, toje vietoje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo. To Rašte neginčijo ir Administracija.
16. Pažymėjo, kad planuojama (duomenys neskelbtini) gatvės plėtra jokiuose galiojančiuose teritorijų planavimo dokumentuose nenumatoma. Pareiškėjas pagal pateiktą Pasiūlymų schemą siekia prisijungti žemės sklypo dalį iki raudonųjų gatvės linijų ir į esamą gatvės teritoriją nepretenduoja, todėl skundžiamas atsakovo Raštas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Nėra jokio teisinio pagrindo, kodėl atsakovas galėtų neleisti pareiškėjui prisijungti žemės sklypo dalį iki raudonųjų gatvės linijų. Pareiškėjo inicijuojamas Detaliojo plano koregavimas neprieštarauja galiojantiems Bendrojo plano ar kitų specialiųjų planų sprendiniams, todėl turi būti organizuojamas.
II. 17. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. sausio 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Panaikino Administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2021 m. birželio 15 d. raštu Nr. 70-2-1953 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koregavimo“ įformintą sprendimą atsisakyti parengti Administracijos direktoriaus įsakymo projektą dėl Kauno miesto valdybos 2000 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. 790 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano“ patvirtinto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koregavimo, ir įpareigojo Administraciją iš naujo išnagrinėti ir spręsti klausimą dėl įsakymo dėl Kauno miesto valdybos 2000 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. 790 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano“ patvirtinto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koregavimo organizavimo prijungiant įsiterpusią valstybinę žemę pagal pareiškėjo pateiktą pasiūlymų schemą.
18. Teismas nustatė, kad UAB „G. Č. Investicijos“, UAB „Rescada“ ir L. D. bei G. Č. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo 0,1276 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), administracinį pastatą su sporto klubo patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitus statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas 2021 m. gegužės 10 d. pateikė prašymą inicijuoti patvirtintų detaliųjų planų koregavimą, kartu pridėdamas Pasiūlymų schemą. Detaliojo plano koregavimo tikslas – prisijungti laisvą įsiterpusią valstybinę žemę. Atsakovas parengė Administracijos direktoriaus įsakymo „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koregavimo“ projektą, kuris 2021 m. gegužės 26 d. buvo paskelbtas Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje http://www.kaunas.lt/.
19. Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2021 m. birželio 15 d. raštu Nr. 70-2-1953 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koregavimo“ pareiškėjas buvo informuotas, kad išnagrinėjus prie prašymo pateiktą medžiagą ir jos atitiktį Bendrajam planui, nėra galimybės priimti Administracijos direktoriaus įsakymo dėl Kauno miesto valdybos 2000 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. 790 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano“ patvirtinto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koregavimo, nes Bendrajame plane prie pareiškėjo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pageidaujamas prijungti apie 135 kv. m valstybinės žemės plotas yra rodomas kaip esamos infrastruktūros teritorijos (zona, skirta susisiekimo komunikacijų ir inžinerinių tinklų aptarnavimo objektams) ir yra numatytas (duomenys neskelbtini) gatvės plėtrai. Atsakovas pabrėžė, kad pagal šiuo metu galiojančio teritorijų planavimo dokumento – Bendrojo plano sprendinius, prašomas prijunti žemės sklypas patenka į inžinerinės infrastruktūros koridorių zoną, t. y. neužstatytą zoną, kuria išskiriami svarbiausių gatvių ir kelių, geležinkelio kelių ir magistralinių inžinerinių tinklų koridoriai ir vandenvietės ir kuri pažymėta kaip rezervuojama valstybės poreikiams inžinerinės infrastruktūros teritorija.
20. Teismas vadovavosi Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 1 punktu, 4 straipsnio 3 dalimi, 20 straipsnio 6 dalies 5 punktu, 24 straipsnio 1 dalimi, 28 straipsnio 2 dalimi, Taisyklių 325 punktu, Nuomos taisyklių 2.15 punktu.
21. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į teisės normų reikalavimus, byloje būtina nustatyti, ar prijungus 135 kv. m žemės sklypą prie pareiškėjo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bus pažeisti Bendrojo plano sprendiniai.
22. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) gatvė įregistruota VĮ Registrų centre (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), registro tipas – statiniai). Pagal parengtą Pasiūlymų schemą, kuri pridėta prie pareiškėjo 2021 m. gegužės 3 d. pasiūlymo, tarp žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), ir įregistruotos (duomenys neskelbtini) gatvės inventorinės ribos nurodytas valstybinės žemės plotis – 3,51 m.
23. Bendrasis planas buvo pakoreguotas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. T-196 „Dėl Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano korektūros patvirtinimo“ (TPDR Nr. (duomenys neskelbtini), toliau – ir BP koregavimas). BP koregavimo pagrindinio (reglamentų) brėžinio duomenimis, tarp žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), ir įregistruotos (duomenys neskelbtini) gatvės inventorinės ribos esanti valstybinė žemė patenka į inžinerinės infrastruktūros koridorių zoną (neužstatyta zona, kuria išskiriami svarbiausių gatvių ir kelių, geležinkelio kelių ir magistralinių inžinerinių tinklų koridoriai ir vandenvietės). BP koregavimo aiškinamojo rašto skyriaus 3.1. Teritorijos naudojimo reglamentavimas 18 ir 19 punktuose nurodyta, kad „Bendrojo plano sprendiniai yra parengti masteliu 1:10 000 ir negali būti tiesiogiai konvertuojami į tikslesnį mastelį. Rodomos funkcinių zonų ribos, <...> yra tikslinamos rengiant žemesnio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus pagal konkrečios teritorijos specifinius požymius. Dėl mastelių skirtumo, įgyvendinant bendrojo plano sprendinius, techniškai negali būti ieškoma tikslaus atitikmens tarp bendrojo plano sprendinių ir rengiamų žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų. Funkcinių zonų skiriamoji riba konkretizuojama žemesnio lygmens ir stambesnio mastelio teritorijų planavimo dokumentuose“. BP koregavimo sprendiniuose nerasta informacijos apie planuojamą (duomenys neskelbtini) gatvės plėtrą.
24. Teismas nurodė, kad pareiškėjo siekiamas prisijungti valstybinės žemės plotas atitinka įsiterpusio žemės sklypo sampratą – norimas prisijungti plotas yra 135 kv. m ir yra įsiterpęs tarp privataus žemės sklypo ir kelio (gatvės), įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta ir šlaitas, toje vietoje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo.
25. Pagal Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. D1-533, 6.10 punktą, gatvės raudonosios linijos – linijos, nužyminčios žemės juostą, kuri skirta gatvės ir jos elementų tiesimui ir įrengimui.
26. Pareiškėjas, kaip matyti iš Pasiūlymų schemos, siekia prisijungti žemės sklypo dalį iki raudonųjų gatvės linijų ir į esamą gatvės teritoriją nepretenduoja.
27. Teismas pažymėjo, kad prašomoje prisijungti žemės dalyje, pagal atsakovo išduotą 2002 m. balandžio 10 d. Statybos leidimą Nr. 175 ir prie jo pridėtą projektą, pareiškėjo lėšomis su atsakovo sutikimu yra įrengti laiptai ir atraminės sienelės, naudojami pagrindiniam pastatui aptarnauti. Pagal pareiškėjo pateiktą Pasiūlymų schemą, prijungiama būtų žemės sklypo dalis iki laiptų pabaigos / atraminės sienelės, o gatvės raudonosios linijos, į kurias įeina ir šaligatvio teritorija, nebūtų pažeidžiamos.
28. Pareiškėjui su bendraturčiais priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos. Tačiau teisės aktuose nėra numatyto draudimo, jog esant būtinybei dalis žemės sklypo negalėtų būti susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos. Tuo labiau, kad tokia galimybė numatyta ir pagal Bendrąjį planą.
29. Teismas pažymėjo, kad atsakovui buvo suteikta galimybė pateikti įrodymus, jog planuojama (duomenys neskelbtini) gatvės plėtra ir, kad prašomas prijungti žemės sklypas patenka į planuojamos plėtros teritoriją ir yra reikalingas numatytai gatvės plėtrai, tačiau atsakovas teismui prašomų įrodymų nepateikė, jokia procedūra nėra pradėta, o BP koregavimo sprendiniuose nerasta informacijos apie planuojamą (duomenys neskelbtini) gatvės plėtrą.
30. Nagrinėjamu atveju skundžiamame Rašte nurodyta, kad pareiškėjo prašymas dėl detaliojo plano koregavimo netenkintas dėl to, jog numatyta (duomenys neskelbtini) gatvės plėtra ir, kad BP žemės plotas yra rodomas kaip esamos infrastruktūros teritorija. Tačiau byloje nėra duomenų apie planuojamą (duomenys neskelbtini) gatvės plėtrą, tokios informacijos nerasta ir BP koregavimo sprendiniuose.
31. BP koregavimo pagrindinio (reglamentų) brėžinio duomenimis, tarp žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ir įregistruotos (duomenys neskelbtini) gatvės inventorinės ribos esanti valstybinė žemė patenka į inžinerinės infrastruktūros koridorių zoną (neužstatyta zona, kuria išskiriami svarbiausių gatvių ir kelių, geležinkelio kelių ir magistralinių inžinerinių tinklų koridoriai ir vandenvietės). Taigi atsakovo Rašte nurodyti argumentai nepatvirtinti byloje pateikta medžiaga ir BP koregavimo duomenimis. Skundžiamo Rašto ir priimto sprendimo motyvai yra nepakankami ir neaiškūs, prieštaraujantys BP sprendiniams ir byloje pateiktai medžiagai. Visiškai neišdėstytas ginčo teisinis reglamentavimas. Dėl skundžiamo Rašto pareiškėjas atsiduria neaiškioje situacijoje. Dėl nurodytų aplinkybių skundžiamo Rašto nėra pagrindo laikyti teisėtu ir atitinkančiu gero viešojo administravimo principą.
32. Teismas nurodė, kad antruoju reikalavimu pareiškėjas prašo įpareigoti Administraciją priimti įsakymą dėl Kauno miesto valdybos 2000 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. 790 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano“ patvirtinto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koregavimo organizavimo prijungiant įsiterpusią valstybinę žemę pagal pareiškėjos pateiktą pasiūlymų schemą. Pažymėjo, kad administracinis teismas yra administracinių ginčų nagrinėjimo subjektas, kuris neturi kitokių įstatymo nustatytų įgaliojimų ir neturi teisės spręsti klausimų, susijusių su išimtine teritorijų planavimo organizatoriaus (Administracijos direktoriaus) kompetencija. Taigi pareiškėjo suformuluotas reikalavimas yra priskirtas viešojo administravimo subjekto kompetencijai, todėl teismas gali įpareigoti atsakovą iš naujo spręsti klausimą dėl įsakymo dėl Kauno miesto valdybos 2000 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. 790 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano“ patvirtinto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koregavimo organizavimo prijungiant įsiterpusią valstybinę žemę pagal pareiškėjo pateiktą pasiūlymų schemą.
III. 33. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kurioje pareiškėjo skundas tenkintas ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.
34. Atsakovas nurodo, kad teismo sprendimas yra neargumentuotas, be motyvų, jame teismas remiasi pareiškėjo procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais, tačiau savarankiško ginčo aplinkybių vertinimo faktiniu ir teisiniu aspektais neatliko. Teismas netinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus, sprendimą priėmė nenustatęs ir neįvertinęs visų bylai reikšmingų aplinkybių, neištyrė visų bylai reikšmingų įrodymų bei jų neįvertino, todėl teismo padarytos išvados dėl byloje kilusio ginčo yra grindžiamos nevisapusiškais duomenimis ir negali būti pripažintos objektyviomis, o priimtas teismo sprendimas negali būti vertinamas teisėtu ir pagrįstu.
35. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimu, nes teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, pažeidė įrodymų tyrimo ir betarpiškumo principus, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, pažeidė pareigą tinkamai pagrįsti ir motyvuoti savo išvadas.
36. Teismas, vertindamas pareiškėjo prašymą prijungti 135 kv. m žemės sklypą prie pareiškėjo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), atitikimą Bendrojo plano sprendiniams, nenustatė visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, padarė nepagrįstas ir klaidingas išvadas, apsiribojo tik abstrakčių, nepagrįstų konkrečiais įrodymais, motyvų nurodymu. Teismo sprendime nėra pasisakoma, kad nagrinėjamoje byloje sistemiškai su kitais Bendrojo plano sprendiniais turi būti vertinami ir taikomi Bendrojo plano papildomo brėžinio „Rezervuojamos teritorijos 1:25 000“ sprendiniai. Remiantis papildomo brėžinio duomenimis, (duomenys neskelbtini), yra pažymėta šviesiai pilka spalva, tai reiškia, kad (duomenys neskelbtini) patenka į inžinerinės infrastruktūros plėtrai skirtą teritoriją ir pažymėta kaip valstybės poreikiams rezervuojama infrastruktūros teritorija, t. y. šiai teritorijai nustatytas ir aiškiai apibrėžtas visuomenės poreikis.
37. Atsakovas akcentuoja, kad Administracija tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek žodinių paaiškinimų metu akcentavo minėtas bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jomis įrodinėjo savo atsikirtimus į pareiškėjo reikalavimus, tačiau teismas nepagrįstai jų nevertindamas ir dėl jų nepasisakydamas padarė nepagrįstas ir nemotyvuotas išvadas, kad BP koregavimo sprendiniuose nerasta informacijos apie planuojamų (duomenys neskelbtini) gatvės plėtrų bei atsakovo rašte nurodyti argumentai nepatvirtinti byloje pateikta medžiaga ir BP koregavimo duomenimis.
38. Teismas taip pat nepasisakė dėl byloje nagrinėtų argumentų, kad remiantis Bendrojo plano pagrindinio (reglamentų) brėžinio lentelės duomenimis, inžinerinės infrastruktūros zonoje žemės naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos galimas tik atsižvelgiant į kelių plėtros perspektyvą. Teismas nevertino atsakovo argumentų, kad Bendrojo plano sprendiniai turi būti taikomi kompleksiškai, visiškai nevertino ir neatsižvelgė į Bendrojo plano reikalavimus, jog nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl ginčijamos komercinės paskirties objektų teritorijos, kartu privaloma įvertinti ir gatvių plėtros perspektyvas. Remiantis Bendrojo plano sprendiniais, (duomenys neskelbtini) yra įtraukta į Bendrojo plano papildomą brėžinį „Rezervuojamos valstybės poreikiams teritorijos“, tai patvirtina, jog minėta teritorija yra rezervuota (palikta atsargai) visuomenės poreikiams. Taigi pirmosios instancijos teismo išvados aukščiau nurodytų aplinkybių vertinimo kontekste taip pat yra neobjektyvios ir nepagrįstos.
39. Pirmosios instancijos teismas taip pat nesivadovavo bylai reikšminga teismų praktika, kuria atsakovas rėmėsi tiek savo atsiliepime į skundą, tiek žodinio bylos nagrinėjimo metu. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad atsižvelgiant į žodžio „perspektyva“ aiškinimą, nagrinėjamoje byloje sprendžiant klausimą dėl skundžiamo Administracijos Rašto teisėtumo, neturi būti vertinama, ar šiuo metu yra pradėta gatvės plėtra, kadangi gatvės plėtros perspektyva numatyta Bendrojo plano sprendiniais ir tai yra pakankamas teisinis pagrindas daryti priešingai pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai: sistemiškai taikant Bendrojo plano reikalavimus, galimybė ginčo teritorijoje nustatyti žemės naudojimo būdą – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos nėra numatyta pagal Bendrąjį planą, kadangi (duomenys neskelbtini) yra rezervuota visuomenės poreikiams. Bendrajame plane įtvirtinti apribojimai nustatant komercinės paskirties objektų teritorijas inžinerinės infrastruktūros zonoje pradeda galioti ne tada, kai pradedamos gatvių plėtros procedūros, tačiau jie galioja savaime, vien tik nustačius faktą, kad teritorijoje pagal Bendrojo plano sprendinius yra numatyta gatvių plėtros perspektyva.
40. Teismas, neištyręs visų įrodymų, neįvertinęs visų bylai reikšmingų aplinkybių ir nukrypdamas nuo teismų praktikos, neteisingai išsprendė klausimą, ar prijungus 135 kv. m žemės sklypą prie pareiškėjo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bus pažeisti Bendrojo plano sprendiniai.
41. Atsakovas dėl įsiterpusio laisvo žemės sklypo nurodo, kad vadovaujantis teismo nurodytomis teisės aktų nuostatomis, tam, jog žemės plotas būtų pripažintas įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu, būtina nustatyti visas sąlygas: 1) valstybinės žemės plotas turi būti laisvas (neužstatytas); 2) jis turi būti įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų); 3) šiame žemės plote negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų; 4) atsižvelgiant į žemės sklypų naudojimo būdą, prijungiami gali būti iki 0,04 ha arba 0,5 ha dydžio įsiterpę sklypai. Teismas skundžiamame sprendime nustatė tik dalį nurodytų sąlygų, t. y. konstatavo, kad norimas prisijungti plotas yra 135 kv. m ir yra įsiterpęs tarp privataus žemės sklypo ir kelio (gatvės), įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta ir šlaitas, toje vietoje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo. Pagal byloje esančią medžiagą akivaizdu, kad nagrinėjamoje situacijoje žemės plotas, kurį pareiškėjas siekia prisijungti, yra užstatytas. Ginčijamas žemės plotas negali būti vienareikšmiškai pripažįstamas kaip laisvas, kadangi jame yra inžineriniai statiniai - laipteliai, atraminė sienelė. Užstatyti žemės plotai nelaikytini laisvais. Teismui konstatavus faktą, jog ginčo teritorijoje yra statiniai, tuo pačiu patvirtinama, kad žemės sklypas neatitinka teisės aktuose įtvirtinto kriterijaus, pagal kurį įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu, be kita ko, gali būti pripažįstamas tik laisvas (neužstatytas) žemės plotas.
42. Bylos medžiagoje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad prašomoje prisijungti žemės dalyje pareiškėjo lėšomis su atsakovo sutikimu yra įrengti laiptai ir atraminės sienelės. Šios aplinkybės byloje apkritai nebuvo nagrinėjamos, įrodymai dėl to net nebuvo teikiami. Atsakovas pažymi, kad pagal byloje esančius duomenis, statytojui UAB „Rescada“, o ne pareiškėjui, yra išduotas 2002 m. balandžio 10 d. Statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) statyti parduotuvę su administracinėmis patalpomis ir kavinę (duomenys neskelbtini). Išduodant šį statybos leidimą statytojui taip pat leista savo lėšomis įrengti automobilių stovėjimo vietas ir šaligatvius prie sklypo ribos. Tačiau leidimas statyti laiptus ir atraminę sienelę žemės sklype (duomenys neskelbtini), ar prie sklypo ribos, išduotas nebuvo. Nei UAB „Rescada“, nei pareiškėjas ir Administracija nėra sudariusios susisiekimo komunikacijų sutarties, prie sklypo ribos įrengti laiptai ir atraminė sienelė Administracijai perduoti nebuvo. Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotų duomenų apie šiuos statinius. Visais šiais argumentais ir įrodymais atsakovas rėmėsi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Priešingai nei nurodyta teismo sprendime, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog nurodyti statiniai yra pastatyti pareiškėjo lėšomis ir su atsakovo sutikimu. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė objektyviais duomenimis nepagrįstą išvadą, taip pat nėra aišku, kokią reikšmę bylai turi šios teismo sprendime nurodytos aplinkybės.
43. Atsakovas akcentuoja, kad teismas nors ir pasisakė savo sprendime dėl kriterijaus, pagal kurį vertinama, ar žemės plote negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų, tačiau, Administracijos vertinimu, nepagrįstai pripažino šį kriterijų esant nustatytą nagrinėjamoje byloje. Atsakovas byloje įrodinėjo, kad ginčo objektu esantis žemės sklypas pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus yra numatytas miesto reikmėms, t. y. numatytas racionaliai panaudoti. Atsiliepime į skundą atsakovas nurodė, kad Bendrojo plano sprendiniuose yra numatytas ginčijamos teritorijos būtinumas miesto reikmėms, t. y. (duomenys neskelbtini) gatvės išplėtimui. Ginčijamame valstybinės žemės plote Bendruoju planu yra numatyta galimybė racionaliam žemės naudojimui (kelių plėtrai), todėl nagrinėjama teritorija šiuo aspektu neatitinka įsiterpusio žemės sklypo kriterijų.
44. Administracijai, kaip darnų teritorijų planavimą ir vystymą vykdančiai institucijai, planuojant ginčo teritorijoje vykdyti gatvės plėtrą, numatytą Bendrajame plane (įskaitant papildomą brėžinį „Rezervuojamos teritorijos 1:25 000“) ir rengiamame susisiekimo infrastruktūros specialiajame plane, laikytina esant įrodytą konkretų visuomenės poreikį ginčijamą valstybinės žemės plotą racionaliai išnaudoti miesto reikmėms. Pareiškėjas šį poreikį paneigiančių objektyvių įrodymų nepateikė. Taigi šiuo atveju konstatuotinas visuomeninio intereso prioritetas prieš privačių asmenų turtinius interesus.
45. Laisvos valstybinės žemės racionalaus panaudojimo galimybė yra būtinas kriterijus, vertinant žemės sklypo atitikimą įsiterpusio žemės sklypo statusui, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino ir dėl jų nepasisakė.
46. Teismas, nenustatęs pareiškėjo siekiamo prisijungti valstybinės žemės ploto atitikimo visiems teisės aktuose įtvirtintiems įsiterpusio valstybinės žemės sklypo kriterijams, padarė neteisėtą išvadą ir nepagrįstai pripažino, kad pareiškėjos siekiamas prisijungti valstybinės žemės plotas atitinka įsiterpusio žemės sklypo sampratą. Taigi pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto kriterijus, ir nesivadovavo šiam klausimui aktualia teismų praktika, tai lėmė nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą.
47. Atsakovas taip pat teigia, kad 2021 m. gruodžio 6 d. raštu pateikė teismui paaiškinimus ir įrodymus dėl pradėtų (duomenys neskelbtini) gatvės plėtros procedūrų. Paaiškino, kad Bendrasis planas ir Bendrojo plano papildomas brėžinys „Rezervuojamos teritorijos 1:25 000“ yra dokumentai, įrodantys, kad yra numatyta (duomenys neskelbtini) gatvės, (duomenys neskelbtini), plėtra. Pagal Bendrojo plano aiškinamojo rašto 33 punktą valstybės ir savivaldybės poreikiams naudojamos teritorijos yra miesto gatvės, rekreaciniai atskirieji želdynai, kapinės, miesto miškai, visuomeninės teritorijos, krašto apsaugai naudojamos teritorijos, valstybinis vandenų fondas.
Valstybės ir savivaldybės poreikiams naudojamos ir rezervuojamos teritorijos parodytos rezervuojamų valstybės poreikiams teritorijų brėžinyje (M 1:25 000). Konkretūs sprendimai dėl valstybės ir savivaldybės poreikiams rezervuojamų teritorijų turi būti priimti rengiant žemesnio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus aktualių teisės aktų nustatyta tvarka. Remiantis Bendrojo plano papildomo brėžinio „Rezervuojamos teritorijos 1:25 000“ sutartiniu žymėjimų lentele. Kauno miesto savivaldybės reikmėms rezervuojamos infrastruktūros teritorijos šiame brėžinyje žymimos šviesiai pilka spalva.
Atsakovas nurodė, kad Administracijos Miesto tvarkymo skyriaus 2021 m. gruodžio 2 d. raštu Nr. 43-10-481 „Dėl (duomenys neskelbtini)“ pateiktos padidintos Bendrojo plano brėžinių ištraukos patvirtina, jog (duomenys neskelbtini), yra pažymėta šviesiai pilka spalva, tai vienareikšmiškai įrodo, jog (duomenys neskelbtini)gatvė patenka į inžinerinės infrastruktūros plėtrai skirtą teritoriją, kuri pagal Bendrojo plano papildomą brėžinį pažymėta kaip valstybės poreikiams rezervuojama infrastruktūros teritorija, t. y. šiai teritorijai nustatytas ir aiškiai apibrėžtas visuomenės poreikis.
Bendrasis planas nėra nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka ir yra galiojantis. Bendrasis planas ir Bendrojo plano papildomas brėžinys „Rezervuojamos teritorijos 1:25 000” yra norminiai dokumentai, paskelbti viešai. Administracija akcentavo, kad pradėtas Kauno miesto savivaldybės gatvių plėtros procedūras patvirtina tos aplinkybės, jog Administracijos Miesto tvarkymo skyrius planuoja ir inicijuoja susisiekimo infrastruktūros specialiojo plano rengimą, kuris padės nustatyti susisiekimo infrastruktūros plėtrą ir kryptis, taip pat detaliai išanalizuos gatvių ribas, nustatys gatvių raudonąsias linijas ir pasiūlys teritorijų prijungimą, kurios pagal Bendrąjį planą numatytos susisiekimo infrastruktūrai.
Atsakovas taip pat pažymėjo, kad visi sprendiniai dėl (duomenys neskelbtini) gatvės plėtros bus sprendžiami rengiant susisiekimo infrastruktūros specialųjį planą. Šiuo metu atliekami parengiamieji susisiekimo infrastruktūros specialiojo plano rengimo darbai (SĮ „Kauno planas“ kuria Kauno miesto savivaldybės teritorijos skaitmeninį žemėlapį ir informacinę sistemą (GIS)). Taigi priešingai nei nurodoma teismo sprendime, atsakovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad planuojama (duomenys neskelbtini) gatvės plėtra, ir prašomas prijungti žemės sklypas patenka į planuojamos plėtros teritoriją ir yra reikalingas numatytai gatvės plėtrai.
Teismas padarė tikrovės neatitinkančią išvadą, kad įrodymai nėra pateikti, ir visiškai nepagrįstai konstatavo, jog jokia procedūra nėra pradėta, Bendrojo plano koregavimo sprendiniuose nerasta informacijos apie planuojamą (duomenys neskelbtini) plėtrą.
48. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai rėmėsi plėtros iniciavimu, kaip privaloma sąlyga ginčijamo sprendimo teisėtumui įvertinti, kadangi Bendrojo plano sprendiniais (duomenys neskelbtini) įtraukta į savivaldybės poreikiams naudojamų teritorijų rezervą, joje numatyta gatvių plėtros perspektyva, o pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimą to pakanka ir atsakovas neturi pareigos įrodyti, kad šiuo metu yra galiojantis teritorijų planavimo dokumentas, numatantis infrastruktūros įrengimą ar plėtrą ginčo sklype, ar pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad tokia infrastruktūra bus suplanuota. Pirmosios instancijos teismas pažeidė betarpiško ir visapusiško įrodymų tyrimo principą.
49. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytos teisės normos ir padarytos išvados nėra tarpusavyje logiškai susiję, išdėstyti motyvai ir teisiniai argumentai taip pat leidžia abejoti priimto teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu.
50. Teismo nurodytos teisės normos (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) 17, 23 ir 56 straipsniai) absoliučiai nesusijusios su viešojo administravimo subjekto priimamiems administraciniams aktams keliamais reikalavimais, kadangi jos nustato, kokios bylos priskirtos administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 17 straipsnis), apibrėžia skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo taisykles (ABTĮ 23 straipsnis), nustato, kokie duomenys laikytini įrodymais, ir įtvirtina įrodymų vertinimo taisykles (ABTĮ 56 straipsnis). Iš nurodytų teismo motyvų ir argumentų taip pat visiškai nesuprantama, kaip šios teisės normos gali būti tiesiogiai siejamos su viešojo administravimo subjekto veiksmų ir priimamų sprendimų teisėtumo principu. Pažymi, kad administracinių sprendimų priėmimo taisyklės ir administraciniams sprendimams keliami reikalavimai yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnyje. Taigi nagrinėjamoje byloje, spręsdamas klausimą dėl Administracijos Rašto teisėtumo ir pagrįstumo, pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis būtent VAĮ 10 straipsnio nuostatomis ir jomis turėjo grįsti savo išvadas. Todėl teismo argumentai ir motyvai laikytini nepagrįstais, o teismo sprendimas neatitinkančiu ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje nustatyto reikalavimo, kad sprendimas savo turiniu turi būti aiškus, suprantamas, nedviprasmiškas ir motyvuotas.
51. Atsakovas pažymi, kad remiantis administracinės bylos medžiaga, nėra duomenų, jog byloje būtų nustatytas pareiškėjo padėties pabloginimo faktas, tokie reikalavimai byloje nebuvo keliami, su šio principo taikymu susijusios aplinkybės byloje nebuvo nagrinėjamos. Pirmosios instancijos teismas sprendime nepateikė pagrįstų argumentų ir apskritai nepasisakė, kodėl nagrinėjamoje byloje turėtų būti taikomas reformatio in peius (draudimu pabloginti skundą padavusio asmens teisinę padėtį) principas. Iš teismo sprendimo turinio taip pat nėra aišku, kokią teisinę reikšmę ginčo sprendimui turi atsakomybės už priimtus sprendimus principas (VAĮ 3 straipsnio 1 punktas) ir viešojo administravimo subjekto administracijos struktūros sudarymo nuostatos (VAĮ 8 straipsnio 1 dalis). Nurodyti teismo argumentai ne tik niekaip nepagrindžia padarytų išvadų, tačiau tik dar labiau išryškina teismo motyvų nesuderinamumą ir išvadų nenuoseklumą, tai taip pat leidžia pagrįstai konstatuoti, kad ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka racionalaus argumentavimo reikalavimo. Tai sudaro pagrindą teigti, kad šis teismo sprendimas yra be motyvų, todėl naikintinas.
52. Atsakovo vertinimu, teismas nepagrįstai nurodo, kad atsakovo rašte nurodyti argumentai nepatvirtinti byloje pateikta medžiaga ir BP koregavimo duomenimis. Pažymi, kad ginčijamu raštu pareiškėjas buvo informuotas, jog išnagrinėjus prie prašymo pateiktą medžiagą ir jos atitikimą Bendrajam planui, nėra galimybės priimti Administracijos direktoriaus sprendimą dėl Kauno miesto valdybos 2000-06-27 sprendimu Nr. 790 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano“ patvirtinto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koregavimo, nes miesto Bendrajame plane prie pareiškėjo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pageidaujamas prijungti apie 135 kv. m valstybinės žemės plotas yra rodomas kaip esamos infrastruktūros teritorijos (zona, skirta susisiekimo komunikacijų ir inžinerinių tinklų aptarnavimo objektams) ir yra numatytas (duomenys neskelbtini) plėtrai. Ginčijamame rašte nurodyti sprendimo priėmimo pagrindai: tiek teisinis – Bendrasis planas, t. y. kompleksinis teritorijų planavimo dokumentas, norminis teisės aktas; tiek faktinis – pageidaujamas prijungti apie 135 kv. m valstybinės žemės plotas yra rodomas kaip esamos infrastruktūros teritorijos (zona, skirta susisiekimo komunikacijų ir inžinerinių tinklų aptarnavimo objektams) ir yra numatytas (duomenys neskelbtini) gatvės plėtrai. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas konkrečiai ir aiškiai patvirtino, kad jam yra aiškus sprendimo priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai ir motyvai, pareiškėjas tik nesutiko su Bendrojo plano pagrindinio (reglamentų) brėžinio sprendinių aiškinimu.
53. Nesutinka, kad skundžiamo Rašto ir juo priimto sprendimo motyvai yra nepakankami ir neaiškūs, prieštaraujantys Bendrojo plano sprendiniams ir byloje pateiktai medžiagai. Ginčijamo rašto turinys atitinka VAĮ individualaus administracinio akto reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ginčijamo sprendimo atitiktį VAĮ reikalavimams, apsiribojo tik bendro pobūdžio teiginiais, kurie nepagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis ir ištirtais įrodymais. Teismas tinkamo ir išsamaus vertinimo neatliko, todėl teismo motyvai ir padarytos išvados yra visiškai nepagrįstos.
54. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai motyvavo savo išvadas, kadangi teismo nurodytų teisės aktų normos, kurių pagrindu teismas padarė atitinkamas išvadas, visiškai nesusijusios ir nepagrindžia teismo argumentų, teismas nepasisakęs dėl visų bylos proceso šalių pagrindinių argumentų ir nepateikęs motyvuotų išvadų, dėl ko teismo sprendime yra nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, byloje liko teismo neiširtų įrodymų, turinčių reikšmės teisingo baigiamojo teismo akto priėmimui, teismo sprendimas savo turiniu nėra aiškus. Toks teismo sprendimo argumentavimas pripažintinas būtinųjų teismo sprendimo motyvų, nustatytų ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje, neatskleidimu, todėl turėtų būti panaikintas kaip nepagrįstas ir nemotyvuotas.
55. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.
56. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas nepagrįstai nurodo, jog teismo sprendimas yra neargumentuotas, be motyvų, priimtas neatlikus aplinkybių vertinimo faktiniu ir teisiniu aspektais. Teismas labai kruopščiai ištyrė visas bylos aplinkybes ir ne kartą siūlė atsakovui pateikti jo argumentus patvirtinančius įrodymus, tačiau atsakovas to nepadarė. Kiekvieno posėdžio metu atsakovas bandydavo sugalvoti ir pateikti vis kitokias priežastis ir motyvus, dėl ko priėmė skundžiamą sprendimą, tačiau jų pagrįsti nesugebėdavo.
57. Atsakovas apeliaciniame skunde kaip vieną iš pagrindinių argumentų nurodo, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į Bendrojo plano papildomo brėžinio „Rezervuojamos teritorijos 1:25000“ sprendinius. Kauno miesto Bendrasis planas yra parengtas masteliu 1:10 000. Prie Kauno miesto Bendrojo plano yra 26 vnt. didesniu masteliu parengti papildomi brėžiniai, skirti detaliau pavaizduoti esamus ar planuojamus sprendinius. Atsakovas nepagrįstai ir klaidinančiai nurodo, kad, siekiant išsiaiškinti, ar yra planuojama (duomenys neskelbtini) gatvės plėtra, reikia vadovautis papildomo brėžinio „Rezervuojamos teritorijos 1:25 000“ sprendiniais. Atkreipia dėmesį, kad papildomas brėžinys „Rezervuojamos teritorijos 1:25 000“ buvo parengtas konkrečiam tikslui (pagal tuo metu galiojusį Teritorijų planavimo įstatymo 15 str. 1 d. 11 p.) – numatyti savivaldybei svarbiems objektams rezervuotinas teritorijas, o ne numatyti bendrai miesto infrastruktūrai taikomus pavienius sprendinius, ką patvirtina ir kas ir yra nurodyta Bendrojo plano aiškinamajame rašte.
58. Atsakovas nurodo, kad papildomame brėžinyje „Rezervuojamos teritorijos 1:25 000“ (duomenys neskelbtini) gatvė yra pažymėta pilka spalva, todėl ji yra priskiriama prie savivaldybei svarbiems objektams rezervuotinos teritorijos. Pareiškėjas pažymi, kad šiame brėžinyje visos gatvės yra pažymėtos pilkai ir tai padaryta tik aiškumo ir informaciniais tikslais, o savivaldybei svarbūs objektai yra pavaizduojami kitomis spalvomis. Tuo labiau, kad ir pačiame brėžinyje yra nurodyta, jog planuojamos gatvių ašys yra žymimos punktyrine linija, ko ginčo teritorijoje nėra, tai patvirtina, kad šios gatvės plėtra nenumatyta.
59. Atsakovas, kaip vieną iš pagrindinių apeliacinio skundo motyvų nurodo, jog Bendrojo plano sprendiniai turi būti vertinami kompleksiškai kartu su kitais papildomais brėžiniais, tačiau nutyli apie kitų papildomų brėžinių tikrąjį aktualumą – prie Bendrojo plano buvo kartu patvirtinti ir „Susiekimo infrastruktūra 1:25 000” bei „Susisiekimo tinklo plėtra 1:50 000“ papildomi brėžiniai. Bendrojo plano korektūros Susisiekimo infrastruktūros schemoje nėra numatyta jokių planuojamų gatvės plėtros darbų. Pagal esamus žymėjimus, adresu (duomenys neskelbtini) rodoma tik esama gatvė ir seniūnijos riba. Bendrojo plano korektūros Susisiekimo tinklo plėtra iki 2023 m. schemoje taip pat nėra numatyta jokių planuojamų gatvės plėtros darbų, o rodoma tik esama gatvė. Papildomas brėžinys „Susisiekimo tinklo plėtra 1:50 000“ yra parengtas didžiausiu masteliu, brėžinys skirtas detalizuoti būtent infrastruktūros sprendinius, todėl būtent juo, o ne Rezervuojamų teritorijų brėžiniu reikia vadovautis vertinant kompleksiškai Bendrojo plano sprendinius, susijusius su gatvėmis ir jų plėtra. Taigi, atsakovas nepagrįstai savo sprendime, kurį skundė pareiškėjas, nurodė, kad yra planuojama (duomenys neskelbtini) gatvės plėtra. Jokiuose galiojančiuose teritorijų planavimo dokumentuose (duomenys neskelbtini)gatvės plėtra nėra numatyta. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad pats atsakovas apeliaciniame skunde jau teigia, kad neturėtų būti vertinama aplinkybė, ar numatyta gatvės plėtra.
60. Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, VAĮ nuostatomis, teigia, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalį, Savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrieji planai yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms. Pareiškėjo inicijuojamas Detaliojo plano koregavimas neprieštarauja jokiems galiojantiems įstatymams, poįstatyminiams teisės aktams, Bendrojo plano ar kitų specialiųjų planų sprendiniams, todėl turi būti organizuojamas.
61. Pareiškėjas teigia, kad taip pat bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pateikė įrodymus, jog atsakovas analogiškose situacijose, kur pagal Kauno miesto Bendrąjį planą taip pat numatyta inžinerinių infrastruktūrų zona, administraciniu sprendimu leidžia besiribojančių sklypų savininkams prisijungti žemės plotą iki gatvės inventorinių ribų ar raudonųjų linijų. Atsakovas šių aplinkybių teisme net nebandė paneigti.
62. Pareiškėjas akcentuoja, kad jo tikslas yra prisijungti tik tą žemės sklypo dalį, kuri yra šiai dienai naudojama pastatytam statiniui eksploatuoti ir tik iki gatvės ribos. Atsakovas 2021 m. spalio 15 d. raštu pateikė teismui schemą, kurioje pažymėtos ir (duomenys neskelbtini) gatvės inventorinės ribos ir gatvės raudonosios linijos, iš kurios matyti, kad į gatvės ribas pareiškėjas nepretenduoja. (duomenys neskelbtini) gatvės šaligatvis ir visa reikalinga gatvei aptarnauti teritorija jau yra priskirta prie gatvės inventorinių ribų. (duomenys neskelbtini) gatvė 2017 m. vasario 3 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą ir 2016 m. gegužės 30 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu yra įregistruota ir turi aiškias savo ribas.
63. Atsakovas klaidingai apeliaciniame skunde nurodo, kad galimybė ginčo teritorijoje nustatyti žemės naudojimo būdą – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos nėra numatyta pagal Bendrąjį planą. Bendrajame plane norimas prisijungti žemės sklypo plotas yra priskiriamas kaip esamos infrastuktūros teritorijos (zona, skirta susisiekimo komunikacijų ir inžinerinių tinklų aptarnavimo objektams), kur numatyti įvairūs galimi nustatyti žemės naudojimo būdai. Teisės aktuose nėra numatyto draudimo, jog esant būtinybei dalis žemės sklypo negalėtų būti susiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos. Dauguma žemės sklypų turi mišrius naudojimo būdus. Tuo labiau, kad tokia galimybė numatyta ir pagal Bendrąjį planą.
64. Atsakovas, atmesdamas pareiškėjo prašymą taip pat nurodė, kad pageidaujamas prisijungti apie 135 kv. m. valstybinės žemės plotas Bendrajame plane yra rodomas kaip esamos infrastuktūros teritorijos (zona, skirta susisiekimo komunikacijų ir inžinerinių tinklų aptarnavimo objektams). Todėl mažiausiai keisti atsakovo visiškai priešingi apeliaciniame skunde pateikiami argumentai.
65. Valstybinė teritorijų ir planavimo inspekcija teismui pateiktoje 2021 m. rugpjūčio 19 d. išvadoje Nr. 4D-3420 nurodė, kad tarp žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) ir įregistruotos (duomenys neskelbtini) gatvės inventorinės ribos esanti valstybinė žemė patenka į inžinerinės infrastruktūros koridorių zoną. Valstybinė teritorijų ir planavimo inspekcija taip pat nurodė, kad BP koregavimo sprendiniuose nerasta informacijos apie planuojamą (duomenys neskelbtini) gatvės plėtrą, bei, kad Bendrojo plano sprendiniai yra parengti masteliu 1:10 000 ir negali būti tiesiogiai konvertuojami į tikslesnį mastelį. Rodomos funkcinių zonų ribos, <...> yra tikslinamos rengiant žemesnio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus pagal konkrečios teritorijos specifinius požymius. Dėl mastelių skirtumo, įgyvendinant bendrojo plano sprendinius, techniškai negali būti ieškoma tikslaus atitikmens tarp bendrojo plano sprendinių ir rengiamų žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų. Funkcinių zonų skiriamoji riba konkretizuojama žemesnio lygmens ir stambesnio mastelio teritorijų planavimo dokumentuose. Taigi ir teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekanti institucija paneigė atsakovo nurodomus argumentus.
66. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai nurodo naujus argumentus, kad pareiškėjos norimas prisijungti žemės sklypo plotas neva neatitinka įsiterpusio sklypo sąvokos. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tai, ar prašomas prisijungti žemės sklypas atitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvoką, ginčo nebuvo, tokia priežastis nebuvo nurodyta atsakovo priimtame skundžiamame sprendime. Pareiškėjas akcentuoja, kad siekiamas prisijungti valstybinės žemės plotas pilnai atitinka įsiterpusio žemės sklypo sampratą – norimas prisijungti plotas yra 135 kv. m.; jis yra įsiterpęs tarp privataus žemės sklypo ir kelio (gatvės); įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta ir šlaitas; toje vietoje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo.
67. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad prašomo žemės sklypo negalima prisijungti, nes jis nėra laisvas, kadangi jame yra laiptai ir atraminė sienelė. Pareiškėjas nurodo, kad Nekilnojamojo turto registre registruotų statinių šiame žemės plote nėra, todėl gali būti laikoma, kad žemės sklypas yra laisvas. Tuo labiau, kad neregistruoti pagalbiniai inžineriniai statiniai yra priklausiniai prie pastato, kuris yra žemės sklype, prie kurio norima prijungti įsiterpusį žemės sklypo plotą.
68. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovo argumentas, jog pareiškėjas nėra sudaręs su Administracija susisiekimo komunikacijų sutarties, bei pateikti išvedžiojimai dėl viešojo intereso, akivaizdžiai atspindi Atsakovės piktybišką elgesį ir piktnaudžiavimą valdžia.
69. Pareiškėjas su 2021 m. rugsėjo 28 d. prašymu dėl papildomų dokumentų yra pateikęs teismui įrodymus, patvirtinančius, kad ne kartą kreipėsi į atsakovą su prašymais sudaryti susisiekimo komunikacijų sutartį (2016 m. vasario 9 d.; 2017 m. gegužės 31 d.; 2020 m. birželio 17 d.), tačiau atsakovas be aiškių priežasčių atsisakydavo. Taip pat, vadovaujantis su Kauno miesto savivaldybe suderinta schema prie išduoto Statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini), Pastato savininkams buvo leista statytojo lėšomis prie Pastato įrengti automobilių stovėjimo vietas, takelius, neįgaliųjų pandusą, laiptus patekimui į pastatą. Visgi, apeliaciniame skunde atsakovas jau nurodo, kad jokie leidimai laiptams ir atraminei sienelei nebuvo išduoti, nors jie akivaizdžiai yra pavaizduoti schemoje prie išduoto statybos leidimo ir šie sprendiniai suderinti atsakovo atsakingų asmenų parašais. Atsakovas per beveik 20 metų niekada netvarkė šių Pastato aptarnavimui skirtų statinių bei jokiais pagrindais nesudarė galimybės statytojo lėšomis pareiškėjui juos sutvarkyti. Dėl to pareiškėjas jau prarado vieną patalpų nuomininką ir patyrė turtinės žalos. Taip pat nuolat gaunami ir kitų Pastate įsikūrusių nuomininkų skundai, dėl to gresia ne tik prarasti kitus nuomininkus ir patirti dar didesnę žalą, tačiau esama avarinė statinių būklė kelia pavojų aplinkinių saugumui. Laiptų pakopos yra smarkiai aptrupėjusios, pakopos dėl laiptų nusidėvėjimo yra nelygios, todėl yra nuolatinė grėsmė užkliūti, parkristi, dėl to neabejotinai ateityje kils žala asmenų sveikatai. Analogiška padėtis yra ir su pandusu neįgaliesiems, kuris dėl savo nusidėvėjimo sudarydamas kliūtis patekti į Pastatą, be kita ko pažeidžia neįgaliųjų asmenų teises ir jų teisėtus interesus. Pareiškėjas yra suinteresuotas atlikti minėtų statinių būtinąjį remontą, tam kad užtikrinti saugų asmenų patekimą į Pastatą, tačiau teisiškai to padaryti negali, kadangi laiptai, takeliai, atraminės sienelės, pandusas neįgaliesiems yra įrengti ne pareiškėjo žemės sklype.
70. Kadangi itin bloga laiptų ir panduso neįgaliems būklė jau seniai reikalauja aiškių sprendimų bei aktyvių veiksmų, nes jų būklės neatkūrimas iki tinkamo ir saugaus naudojimo kelia grėsmę šiais statiniais besinaudojančių asmenų sveikatai, taip pat atsižvelgiant į tai, kad už bendrą viešų miesto erdvių priežiūrą ir saugumą atsako Kauno miesto savivaldybė, taip pat į tai, kad, savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra ir saugaus eismo organizavimas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu yra priskirta viešųjų paslaugų tiekimo funkcijai, už kurios tiekimą yra atsakinga savivaldybė, taip pat į tai, kad Kauno miesto savivaldybė atmetė visus pareiškėjo teiktus prašymus dėl galimybės sutvarkyti Pastato prieigas įteisinimo, pareiškėjas prašė paties atsakovo sutvarkyti pastato prieigas, tačiau atsakovas 2021 m. rugsėjo 20 d. raštu Nr. 43-2-918 informavo, kad neplanuoja šių prieigų tvarkyti ir tam lėšos nenumatytos. Todėl akivaizdu, kad atsakovo nurodyti argumentai dėl visuomeninio intereso prioriteto yra visiškai nepagrįsti, o būtent pareiškėjas šioje situacijoje gina ne tik savo, tačiau ir visuomeninį interesą.
71. Atsakovas argumentą, kad yra planuojama (duomenys neskelbtini) gatvės plėtra siekia pagrįsti 2021 m. birželio 18 d. raštu Nr. 43-10-262 „Dėl Kauno miesto savivaldybės teritorijos skaitmeninio žemėlapio kūrimo ir priežiūros paslaugų teikimo“ bei 2021 m. liepos 1 d. raštu Nr. 43-2-653 „Dėl GIS sistemos kompleksinių duomenų atnaujinimo (sukūrimo)“, kurie neva patvirtina, kad yra numatyta (duomenys neskelbtini) gatvės plėtra. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovo raštai patvirtina tik tai, jog pagal esamus specialiuosius planus yra planuojama rengti skaitmeninį žemėlapį ir tobulinti informacinę sistemą, tačiau tikrai nepatvirtina gatvių plėtros planų rengimo, o tuo labiau (duomenys neskelbtini) gatvės plėtros. Šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas išsiaiškino bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir buvo patvirtinta, kad GIS sistemos kūrimas apima tik esamų ir jau parengtų planų skaitmenizavimą, o ne naujų sprendinių priėmimą.
72. Pareiškėjas akcentuoja, kad pagal jo pateiktą Pasiūlymų schemą, prijungiama būtų žemės sklypo dalis iki laiptų pabaigos/atraminės sienelės, o gatvės raudonosios linijos ir inventorinė riba, į kurias įeina ir šaligatvio teritorija, nebūtų pažeidžiamos. Taip pat iš pateiktų nuotraukų ir esamos situacijos akivaizdu, kad jokia gatvės plėtra laiptų ir patekimo į pastatą sąskaita nebūtų galima, o atsakovo tokie „pamąstymai“, neparemti jokiais teisės aktais ar galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais ir yra nepagrįsti. Tuo labiau, kad, kaip matosi iš pateiktų planų, šioje gatvėje kiti žemės sklypai jau yra suformuoti iki pat gatvės raudonųjų linijų, todėl keisti ją plečiant būtų neįmanoma.
73. Akivaizdu, kad priimdamas sprendimą atsakovas viršijo savo įgaliojimus, nesivadovavo jam privalomais vadovautis galiojančiais teisės aktais ir patvirtintu galiojančiu Bendruoju planu, todėl priėmė neteisėtą sprendimą.
74. Pareiškėjas teigia, kad visiškai nepagrįsti yra ir atsakovo apeliacinio skundo teiginiai, jog teismo sprendimas yra nemotyvuotas, kadangi teismas labai išsamiai ir argumentuotai pasisakė ir pagrindė, dėl kokių priežasčių atsakovo Raštas naikinamas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. 75. Byloje ginčas kilo dėl Administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2021 m. birželio 15 d. raštu Nr. 70-2-1953 įforminto sprendimo atsisakyti parengti Administracijos direktoriaus įsakymo projektą dėl Kauno miesto valdybos 2000 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. 790 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano“ patvirtinto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koregavimo, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Administraciją priimti įsakymą dėl Kauno miesto valdybos 2000 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. 790 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano“ patvirtinto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koregavimo organizavimo prijungiant įsiterpusią valstybinę žemę pagal pareiškėjo pateiktą pasiūlymų schemą.
76. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad skundžiamo Administracijos Rašto ir juo priimto sprendimo motyvai yra nepakankami ir neaiškūs, prieštaraujantys BP sprendiniams ir byloje pateiktai medžiagai, Rašte nenurodytas ginčo teisinis reglamentavimas, dėl to pareiškėjas atsiduria neaiškioje situacijoje, sprendė, jog skundžiamo Rašto nėra pagrindo laikyti teisėtu ir atitinkančiu gero viešojo administravimo principą, todėl jį panaikino ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti ir spręsti klausimą dėl įsakymo dėl Kauno miesto valdybos 2000 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. 790 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano“ patvirtinto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koregavimo organizavimo prijungiant įsiterpusią valstybinę žemę pagal pareiškėjos pateiktą pasiūlymų schemą.
77. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu teigia, kad teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, pažeidė įrodymų tyrimo ir betarpiškumo principus, nenustatė ir neįvertino bylai reikšmingų aplinkybių, neištyrė įrodymų, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, sprendimas iš esmės yra be motyvų.
78. Teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
79. Taip pat akcentuotina, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).
80. Teisėjų kolegija, nagrinėjamoje byloje nenustačiusi pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, bei padariusi išvadą, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais duomenimis grindžiamos teismo išvados, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, pasisako tik dėl pagrindinių apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).
81. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).
82. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtas nuostatas, konstatuoja, kad, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia atsakovas, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo pareikšto skundo reikalavimu, įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes (skundo pagrindą), dėl kurių buvo prašoma panaikinti Raštą, byloje dalyvaujančių asmenų atsikirtimus į skundą, t. y. sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas yra išaiškinęs, jog pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją ir Hiro Balani prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 18390/91)). Pabrėžtina, kad proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimų.
83. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, teisingai taikė ginčo santykius reguliuojančias teisės normas, sprendime išdėstė argumentus, kuriais remdamasis tenkino pareiškėjo skundą ir panaikino skundžiamą Raštą.
84. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodyta administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai (VAĮ 10 str. 5 d. 5 ir 6 p.).
85. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) (žr., pvz., 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1605/2012; 2012 m. birželio 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-2045/2012; 2014 m. balandžio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-801/2014).
86. Geras viešasis administravimas yra grindžiamas VAĮ 3 straipsnyje numatytais principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1978/2012). Tinkamas, atsakingas valdymas, kaip ne kartą akcentuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, yra neatsiejamas nuo gero administravimo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-7-552/2015). Formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nedera su gero administravimo principu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2150-492/2015).
87. VAĮ 3 straipsnio 5 punktas nustato išsamumo principą, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį.
88. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas iki 2020 m. lapkričio 1 d. galiojusios VAĮ redakcijos 8 straipsnio 1 dalies (kuri iš esmės atitinka nagrinėjamos administracinės bylos kontekste aktualios VAĮ redakcijos 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktus), ne kartą yra pažymėjęs, kad sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinoma ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas (žr., pvz., 2017 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1833-442/2017; 2018 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018 ir kt.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai išplėtota, kad individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr., pvz., 2012 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-212/2012; 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014; 2016 m. gruodžio 22 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2074-146/2016; 2017 m. liepos 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1096-858/2017; 2018 m. balandžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-871-525/2018 ir kt.).
Visoms viešojo administravimo institucijoms yra keliami, be kita ko, Viešojo administravimo įstatymo reikalavimai, inter alia (be kita ko), šio įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinta pareiga vadovautis viešojo administravimo principais (įstatymų viršenybės, objektyvumo, proporcingumo ir kt.), taip pat, kaip minėta, šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta pareiga priimamus individualius administracinius aktus pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomas priemones motyvuoti. Be to, šios institucijos yra saistomos gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų.
Gero administravimo principas reikalauja, kad valdžios institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012; 2013 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-708/2013; išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5129-415/2018 ir kt.).
89. Pagal administracinių teismų praktiką administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte. Skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013, 2015 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015 ir kt.). Teismas nėra įgalintas atsižvelgti į skundžiamų teisės aktų priėmimo pagrindų papildymus, teikiamus atsiliepimų ar kitokių procesinių veiksmų metu, jei tie papildymai savo esme yra visiškai nauji teisės aktų priėmimo pagrindimo pagrindai. Priešingu atveju teisminės gynybos besikreipusiam asmeniui taptų sunku apsiginti, o teismui – apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas bei priimti sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1068/2014, 2021 m. liepos 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1668-789/2021).
90. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo Rašto turinį aptarto teisinio reguliavimo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos kontekste, pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad ginčijamas atsakovo Raštas neatitinka VAĮ 10 straipsnyje administraciniam aktui keliamų reikalavimų, nėra tinkamai motyvuotas, jame nenurodytas teisinis pagrindas, kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės. Asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas turi būti žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Individualaus administracinio akto adresatas turi suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti savo teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Nors atsakovas Rašte nurodė, jog negali parengti Administracijos direktoriaus įsakymo projekto dėl Kauno miesto valdybos 2000 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. 790 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano“ patvirtinto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koregavimo, nes miesto bendrajame plane pareiškėjo prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pageidaujamas prijungti apie 135 kv. m valstybinės žemės plotas yra rodomas kaip esamos infrastruktūros teritorijos (zona, skirta susisiekimo komunikacijų ir inžinerinių tinklų aptarnavimo objektams) ir yra numatytas (duomenys neskelbtini) gatvės plėtrai, tačiau, kaip minėta, jame nėra nurodytas akto priėmimo teisinis pagrindas, kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, o atsakovo atsiliepime į skundą nurodyti Rašto priėmimo motyvai (aplinkybės), teisinis pagrindas negali būti vertinami ir nedaro įtakos nemotyvuoto rašto teisėtumui, kadangi tik administraciniame sprendime jo priėmimo motyvų nurodymas sudaro asmeniui tinkamas sąlygas ginti savo teises teisme, o teismui sudaro tinkamas sąlygas apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas bei priimti sprendimą. Taigi pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai sprendė, kad ginčijamas Raštas neatitinka VAĮ administraciniam aktui nustatytų reikalavimų, todėl pagrįstai jį panaikino.
91. Kiti atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepaneigia šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir jų teisinio įvertinimo, todėl teisėjų kolegija dėl jų papildomai nepasisako.
92. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų bei nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Rytis Krasauskas
Beata Martišienė
Skirgailė Žalimienė