2022-03-02 Nr. AB-4809-3-61-3-04046-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1366-502/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04046-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. H. A. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. H. A. D. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. M. H. A. D. kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. 21S32119 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimą Nr. 6K-1259 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) pilietis, pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, nes yra ligotas – serga astma. Pradine savo išvykimo iš kilmės valstybės priežastimi nurodė esantį didelį oro užterštumą (duomenys neskelbtini), kuris labai kenkia pareiškėjo sveikatai. Tuo pačiu pažymėjo, jog jam yra būtinas medikamentinis gydymas, tačiau kilmės valstybės vyriausybė atsisako suteikti jam medicininę paramą ir neskiria vaistų.

3. Migracijos departamentas Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respunlikoje, išsiųsti į kilmės valstybę, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką. Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo Sprendimu, apskundė jį nustatyta ikiteismine tvarka, tačiau Komisija 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimu Nr. 6K-1259 pareiškėjo skundą atmetė, pripažindama, kad ginčijamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo.

4. Pareiškėjo teigimu, Migracijos departamento sprendimas nepagrįstas, todėl turėtų būti panaikintas. Departamentas nepagrįstai pareiškėjo pasakojimą laikė neišsamiu ir prieštaringu. Pareiškėjas apklausos metu nurodė, kad jaučia pavojų gyvybei savo kilmės šalyje, negaudamas tinkamo medikamentinio gydymo, o dėl savo sveikatos problemų bijo grįžti į kilmės šalį. Pareiškėjas pagal individualaus vertinimo kriterijus priskirtinas padidintos rizikos asmenims, kadangi yra neįgalus, sunkiai sergantis asmuo, o atsakovas pareiškėjo atitikimo padidintos rizikos asmens aspektu jo sveikatos būklės netyrė.

5. Pareiškėjo tvirtinimu, jis pateikė pakankamai informacijos, duomenų bei įrodymų, kurie paneigia Migracijos departamento išvadas. Pareiškėjas skunde Komisijai taip pat nurodė ir nuoširdžiai papasakojo visas teisingam sprendimui reikšmingas aplinkybes.

6. Pareiškėjas nesutiko su sprendimu jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, nes pareiškėją grąžinus į kilmės šalį, jam galbūt gresia mirtis, jis neišgyvens dėl užteršto oro. Taip pat nesutiko su sprendimo dalimi, kuria nuspręsta pareiškėją išsiųsti į savo kilmės valstybę. Mano, jog Komisija atidžiai ir teisingai neišnagrinėjo pareiškėjo skundo, teisingai neįvertino motyvų, nevertino argumentų dėl pareiškėjo išsiuntimo, teisingai neįvertino maksimalaus draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką proporcingumo bei būtinumo.

7. Atsakovas, nurodęs, kad būtent pareiškėjas turėjo pareigą įrodyti reikšmingas jo prašymą suteikti prieglobstį pagrindžiančias aplinkybes ir faktus, elgėsi nekorektiškai, nes jam yra gerai žinoma, jog tik vienu atveju prieglobsčio prašytojas neprivalo pateikti įrodymų, kai tokia grėsmė kyla dėl jo asmeninių savybių ar kitų, būtent su jo asmeniu, susijusių aplinkybių, kai prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje vyksta tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas. Atsakovas savo sprendimuose yra ne kartą nurodęs, kad tais atvejais, kai konstatuojama, jog prieglobsčio prašytojo gyvenamoji vieta randasi vidinio konflikto teritorijoje asmeniui keliančių aplinkybių įrodinėti nebereikia, nes preziumuojama, kad susidariusi situacija savaime kelią grėsmę bet kuriam joje esančiam subjektui.

8. Pareiškėjas nesutiko su atsakovo sprendimu nesuteikti jam papildomos apsaugos Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Nurodė, kad atsakovas darydamas išvadas apie saugumo padėtį (duomenys neskelbtini), iš esmės rėmėsi Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) ataskaita, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Nagrinėjant tarptautinės apsaugos prašymus iš tam tikros kilmės šalies, valstybės narės, iš tikrųjų, rengiamos atsižvelgti į bendrą analizę ir rekomendacijas, tačiau jie joms nėra privalomi. Be to, EPPB ataskaitoje nurodyta, kad bendros analizės ir gairės nacionalinių prieglobsčio institucijų nuo pareigos individualiai, objektyviai ir nešališkai nagrinėti kiekvieną tarptautinės apsaugos prašymą.

9. Pareiškėjo tvirtinimu, Komisija nepasisakė dėl pareiškėjo išdėstytų motyvų, kiek tai susiję su pareiškėjo išsiuntimu iš Lietuvos ir draudimu atvykti, o tik iš esmės argumentavo tuo, jog sprendimai teisėti, pareiškėjas neturėjo teisės kirsti sieną, neturi ryšių su Lietuvos Respublika. Vien toks pareiškėjo veiksmas neturėtų sukelti didžiausių sankcijų, nes sienos kirtimas įvyko siekiant pasiprašyti prieglobsčio, t. y. atlikti teisėtus veiksmus.

10. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

11. Paaiškino, kad Migracijos departamentas nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Pareiškėjas savo prieglobsčio prašymą grindė savo sveikatos būkle, teigė sergantis astma ir dėl oro užterštumo negalintis gyventi (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas jokių objektyvių įrodymų nepateikė, jo pasakojimas apie astmą savaime nesąlygoja pabėgėlio statuso jam suteikimo. Atsižvelgiant į pareiškėjo teiginius, buvo surinkta pareiškėjo kilmės valstybės informacija, kurią įvertinus, nebuvo nustatyta aplinkybių, paneigiančių medicininių paslaugų prieinamumą (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nenurodė kliūčių, apsunkinančių medicininės priežiūros galimybes (duomenys neskelbtini), kurios sudarytų pagrindą konstatuoti Konvencijoje numatytus prieglobsčio suteikimo pagrindus (rasė, religija, tautybė, priklausymas tam tikrai socialinei grupei ar politiniai įsitikinimai), o prasta sveikatos apsaugos sistema savaime nesąlygoja persekiojimo Konvencijos kontekste, buvo nustatyta, kad nėra jokių individualių aplinkybių, kurios leistų konstatuoti diskriminacinio pobūdžio valstybės sveikatos sistemos politiką, todėl buvo konstatuota, kad prieglobsčio prašytojas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam negali būti suteikiamas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

12. Pareiškėjui nenurodžius kitų kilmės valstybėje kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės buvo vertinamos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės prieglobsčio prašytojui tikimybės. Atsižvelgus į tai, nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose.

Atsižvelgiant į pareiškėjo individualias savybes ir į tai, kad jo kilmės šalyje beatodairiškas smurtas nepasiekia tokio lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

13. Ginčijamame sprendime buvo vertinta pareiškėjo sveikatos būklė ir galimybė gauti medicinos paslaugas kilmės valstybėje. Tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjui (duomenys neskelbtini) buvo teikiamos gydytojų konsultacijos ir nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog ateityje jos suteiktos nebus, taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjo būklė artima mirčiai ar, kad grįžus į (duomenys neskelbtini), jo būklė gerokai, staigiai ir nepataisomai pablogės, dėl ko jam kils didelių kančių ar kur kas sumažės tikėtina gyvenimo trukmė. Įvertinus šias aplinkybės, nepaisant to, kad pareiškėjas turi sveikatos problemų, pagrįstai nenustatyta aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, jog egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių jam gresia pavojus susidurti su padidinta persekiojimo grėsme.

14. Dėl pareiškėjo skunde nurodyto argumento dėl prieglobsčio prašytojo neprivalėjimo pateikti įrodymų dėl jo asmeninių savybių ar kitų, būtent su jo asmeniu, susijusių aplinkybių ir dėl to jam kylančios grėsmės, tuo atveju kai kilmės valstybėje vyksta tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas, teisingas papildomos apsaugos suteikimo kontekste, tačiau priimant ginčijamą sprendimą buvo įvertintos aplinkybės dėl konflikto pareiškėjo kilmės valstybėje ir pateiktas jų vertinimas, t. y. remiantis turima kilmės valstybės informacija, (duomenys neskelbtini) veikia pajėgos, kurios konfrontuoja su įvairiomis ginkluotomis grupėmis, tačiau 2021 m. EPPB ataskaitoje nurodoma, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Remiantis EPPB informacija, (duomenys neskelbtini) provincijose nėra ginkluoto konflikto, o (duomenys neskelbtini) (išskyrus (duomenys neskelbtini) rajonus), provincijose beatodairiškas smurtas vyksta tokiu žemu lygiu, kad nesąlygoja realios rimtos žalos rizikos. Departamentas neturi duomenų, kad situacija pareiškėjo kilmės valstybėje būtu esmingai pasikeitusi, pareiškėjas taip pat nepateikė jokių konkrečių duomenų apie pasikeitusią situaciją, kuri turėtų būti papildomai įvertinta.

15. Dėl papildomos apsaugos nesuteikimo Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu ir pareiškėjo argumentų dėl EPPB gairių rekomendacinio pobūdžio ir neprivalomumo, atsakovas nurodė, kad surinko aktualią ir išsamią kilmės valstybės informaciją, ji yra iš skirtingų šaltinių, įskaitant EPPB informaciją apie (duomenys neskelbtini). Ši informacija buvo vertinama prieglobsčio prašymo kontekste. Pažymėjo, kad 2021 m. EPPB gairės yra patikimas ir aktualus šaltinis, kuriuo atsakovas turėjo pagrindą remtis vertindamas beatodairiško smurto lygį (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis EPPB duomenimis, nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje batodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Šių aplinkybių pareiškėjas jokiais įrodymais nepaneigė.

16. Dėl sprendimo išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos ir draudimo atvykti laikotarpio proporcingumo, atsakovas nurodė, kad pagal Įstatymo 133 straipsnio 2 dalį, užsieniečiui, kuris buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Taigi, priėmus sprendimą išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, privalo būti ir uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikram terminui. Nurodė, kad Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Tvarka), 5 punktas nustato, kad įvertinus duomenų visumą, gali būti nustatomi kitokie nei Tvarkoje numatyti draudimo laikotarpiai, jeigu tai būtų proporcinga ir protinga. Pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respubliką, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Pažymėjo, kad nustatyta draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio. Pareiškėjas legaliai atvyko į (duomenys neskelbtini), tačiau dėl prieglobsčio suteikimo joje nesikreipė, vietoje to, nusprendė kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Šie pareiškėjo veiksmai neapibūdina jo elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad jis būtų siekęs kuo greičiau gauti prieglobstį, šios aplinkybės patvirtina pareiškėjo keliamą nelegalios migracijos grėsmę.

II. 17. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies: pakeitė Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. spalio 18 d. sprendimo Nr. 21S32119 rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus ir juos išdėstė taip: „3. Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos”; „4. Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (duomenys neskelbtini) R. M. H. A. D. 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; atitinkamai pakeitė Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimo Nr. 6K-1259 dalį, kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

18. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog Migracijos departamento byloje pateikti duomenys įrodo, jog atsakovo atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjo situacija įvertinta individualiai, atlikta apklausa, detaliai analizuoti ir įvertinti visi pareiškėjo nurodyti argumentai. Atsakovas apklausdamas pareiškėją, siekė detaliai išsiaiškinti faktinę situaciją dėl prieglobsčio prašytojo pateikto prašymo suteikti jam prieglobstį. Tyrimo metu rinkta informacija apie (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas nustatė, kad remiantis EPPB išvadomis apie bendrą situaciją (duomenys neskelbtini) egzistuoja beatodairiškas smurtas, tačiau jo lygis nėra aukštas ir nesiekia to lygio, kai „vien buvimo“ šioje teritorijoje pakaktų, kad kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Be to, EPPB teigia, kad (duomenys neskelbtini) yra vienas iš trijų miestų (kiti yra (duomenys neskelbtini)), kuriame valstybė gali apsaugoti civilį nuo persekiojimo. Pareiškėjas savo prieglobsčio prašymui pagrįsti nepateikė rašytinių įrodymų, šiuo atveju, atsakovas vadovavosi tikimybių pusiausvyros principu. Teismui nekilo abejonių, jog atsakovas pareiškėjo prašymą išnagrinėjo nuodugniai ir išsamiai. Teismas, įvertinęs pareiškėjo pasakojimą apklausos metu ir teisme duotus paaiškinimus bei Migracijos departamento surinktą informaciją, sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas.

19. Teismas pripažino, jog pareiškėjo nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, kad kilmės valstybėje jam kyla rimtas pavojus gyvybei ar sveikatai. Pareiškėjas savo prieglobsčio prašymą grindė savo prasta sveikatos būkle, nurodė sergantis astma. Taip pat teigė, kad didelis oro užterštumas jo kilmės valstybėje turi neigiamą poveikį jo sveikatai, todėl neturėdamas prieigos prie gydymo nusprendė palikti kilmės valstybę ir pasiprašyti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Dėl šių priežasčių, pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjo išvykimas iš kilmės valstybės buvo sąlygotas ne baimės dėl persekiojimo, o siekiu susikurti geresnį gyvenimą.

20. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nei apklausos Migracijos departamente metu, nei teismo posėdyje nenurodė ir negalėjo pagrįsti to, kad jo nesugebėjimas gauti medikamentinio gydymo ir medicininių paslaugų kilmės valstybėje būtų nulemtas diskriminacinių priemonių nukreiptų prieš pareiškėją dėl jo turimų asmeninių savybių. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė informacijos, pakankamu lygiu pagrindžiančios tikimybę, jog kilmės šalyje yra subjektas, kuris yra pajėgus taikyti pareiškėjo atžvilgiu priemones, savo pobūdžiu ir poveikiu prilygstančias persekiojimui. Teismas vertino, jog Migracijos departamentas pagrįstai pareiškėjo pasakojimą vertino kritiškai bei nelaikė patikimu įrodymu, pagrindžiančiu Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies kriterijus, todėl jam pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas. Taip pat pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gresia kankinimai arba mirties bausmė.

21. Teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo argumentą, kad jo atveju yra aktuali taisyklė, jog tik vienu atveju prieglobsčio prašytojas neturi pateikti įrodymų, kad tokia grėsmė kyla dėl jo asmeninių savybių ar kitų, būtent su jo asmeniu, susijusių aplinkybių, kai prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje vyksta tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas. Teismas sutiko su atsakovo padaryta išvada, kad toks teiginys teisingas papildomos apsaugos taikymo kontekste, tačiau priimant ginčijamą Sprendimą buvo įvertintos aplinkybės dėl konflikto pareiškėjo kilmės valstybėje ir pateiktas jų vertinimas, t. y. remiantis turima kilmės valstybės informacija, (duomenys neskelbtini) veikia pajėgos, kurios konfrontuoja su įvairiomis ginkluotomis grupėmis, tačiau 2021 m. EPPB ataskaitoje nurodoma, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Todėl pareiškėjo nurodoma išimtis nagrinėjamu atveju nėra aktuali.

22. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Migracijos departamentas atliko detalią pareiškėjo apklausą, sudarė sąlygas pateikti papildomus argumentus ir įrodymus apie, jo manymu, reikšmingas aplinkybes, apklausos metu uždavė patikslinančius klausimus, siūlė detalizuoti jos nurodytus teiginius. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Tvarkos aprašo nuostatomis, tinkamai atliko prieglobsčio prašytojo prašymo suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje vertinimą ir vadovaudamasis pagrįstos tikimybės principu bei atsižvelgdamas į apklausų metu pateiktą informaciją, pagrįstai sprendė, jog pareiškėjo pasakojimas negali būti laikomas patikimu įrodymu bei nepatvirtina pareiškėjo pagrįstos baimės buvimo sąlygos.

23. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad jo teisė į gynybą buvo suvaržyta Departamento Komisijai nesurengus žodinio nagrinėjimo. Pažymėjo, jog 2016 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymo Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 222 punktas nustato, kad skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą prieglobsčio prašytojo, jo atstovo ar kitų asmenų ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai nurodytas kolegialus organas pripažįsta, kad būtina gauti asmenų žodinius paaiškinimus. Taigi, teisės aktai numato skundo nagrinėjimą nekviečiant šalių. Pareiškėjas neįvardijo aplinkybių, dėl kurių žodinis pareiškėjo skundo nagrinėjimas būtų buvęs būtinas. Pareiškėjas buvo išklausytas apklausos metu Migracijos departamente, taip pat teismo posėdyje, kuriame patvirtino, ką buvo pasakojęs Migracijos departamente, papildomų aplinkybių nenurodė. Taigi, jo teisė būti išklausytam (įskaitant teisme) buvo užtikrinta.

24. Teismas pareiškėjo baimę grįžti į kilmės valstybę grindė pripažino tik jo paties subjektyviu situacijos vertinimu, nepagrįstu objektyviais įrodymais, kad jo sveikatos būklė gali smarkiai pablogėti. Individualios asmeninės grėsmės grįžti į kilmės šalį atsakovas nenustatė, kaip ir nenustatė aplinkybių, kad (duomenys neskelbtini) būtų diskriminacinė sveikatos apsaugos sistema. Teismui įrodymų apie galinčią kilti asmeninę grėsmę pareiškėjui jo šalyje, ar kad nebus suteikta tinkama medicininė pagalba, nepateikta. Teismas sutiko, kad Migracijos departamentas, remdamasis pateikta medžiaga, neturėjo pagrindo konstatuoti esant pagrįstos tikimybės, kad grįžimo į (duomenys neskelbtini) atveju pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai – kankinimai arba mirties bausmė, t. y. pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Atsakovui nustačius, jog pareiškėjas neatitiko minėtų Įstatymo nuostatų dėl papildomos apsaugos suteikimo, atsakovo 2021 m. spalio 18 d. sprendimo Nr. 21S32119 dalis (dėl papildomos apsaugos nesuteikimo) laikytina teisėta ir pagrįsta.

25. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog pareiškėjo prašymas pagrįstai dėl aukščiau aptartų argumentų atmestas kaip nepagrįstas. Įvertinus pareiškėjo atvykimo aplinkybes, deklaruojamą atvykimo tikslą, kitas asmenį apibūdinančias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad ir ši Sprendimo dalis yra pagrįsta ir teisėta. Teismas sprendė, jog Migracijos departamentas pagrįstai padarė išvadą, kad yra tikimybė, jog užsienietis slėpsis ir nusprendė vykdyti jos išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos. Be to, nei iki ginčijamo Sprendimo priėmimo, nei po jo iki bylos išnagrinėjimo pareiškėjas nepateikė prašymo leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę.

26. Teismas vertino, kad nors pareiškėjas kelia neteisėtos migracijos grėsmę, tačiau atsižvelgdamas į Tvarkoje esančius pavyzdinius kriterijus ir individualią situaciją, konstatavo, kad būtų proporcinga pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

27. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, jog sprendimo dalis dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką sumažinta iki dviejų metų, padarė išvadą, kad yra pagrindas keisti ir kitą sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį trejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį, t. y. įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį dvejus metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

III. 28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti.

29. Pareiškėjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies ir 87 straipsnio 1 dalies 1-3 punktų reikalavimų. Nei teismas, nei atsakovas neanalizavo, ar atsižvelgiant į pareiškėjo individualias aplinkybes, pareiškėjo kilmės šalyje įmanoma gauti efektyvią sveikatos priežiūrą.

30. Pareiškėjo teigimu, tiek atsakovas, tiek teismas visiškai nevertino, dėl kokių priežasčių pareiškėjas nepateikė įrodymų, ir ar tokie įrodymai apskritai galėjo būti pateikti. Pareiškėjo progresuojanti liga ir patvirtina pareiškėjo argumentus apie efektyvios pagalbos jam nesuteikimą (duomenys neskelbtini). Šios pagalbos nesuteikimas asmeniui yra tolygus asmens kankinimui, todėl pareiškėjo baimė sugrįžti į savo kilmės šalį yra pagrįsta.

31. Pareiškėjo vertinimu, tiek atsakovo, tiek teismo sprendimas dėl smurto lygmens (duomenys neskelbtini) nepagrįstai grindžiamas tik rekomendacinio pobūdžio ir daugiau kaip metų senumo informacija apie padėtį (duomenys neskelbtini). Atsakovo sprendimas turėtų būti pripažįstamas neatitinkančiu tyrimui keliamų reikalavimų remtis naujausia ir aktualiausia informacija apie kilmės valstybę.

32. Atsakovas Migracijos departamentas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, praleidęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 139 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamų sprendimų išvadas. Migracijos departamentas prašo atnaujinti terminą atsiliepimui pateikti, kadangi dėl padidėjusio darbo krūvio neturėjo galimybės pateikti atsiliepimo į pareiškėjo skundą per teismo nustatytą terminą, todėl prašo teismo atnaujinti terminą atsiliepimui pateikti.

33. Teisėjų kolegija, įvertinusi Departamento nurodytas aplinkybes, kuriomis grindžiamas negalėjimas laiku pateikti atsiliepimo į apeliacinį skundą, daro išvadą, jog šiuo atveju nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo patenkinti prašymą atnaujinti terminą pateikti atsiliepimą į apeliacinį skundą. Dėl to, atsiliepimą į apeliacinį skundą atsisakyta priimti (ABTĮ 66 str. 2 d., 137 str.).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 34. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. spalio 18 d. sprendimo „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos“ Nr. 21S32119 bei teisėtumo ir pagrįstumo, bei su tuo susijusio reikalavimo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, pagrįstumo.

35. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad tiek Departamento Sprendimas, tiek Komisijos Sprendimas yra pagrįsti ir teisėti. Pirmosios instancijos teismas pritarė atsakovo pozicijai, kad pareiškėjas neatitinka kriterijų, nurodytų Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte ir Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje, kuriems esant suteikiamas pabėgėlio statusas. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, numatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, tačiau vertino, kad pareiškėjui nustatytas 5 metų uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei duomenų įvedimo į antrosios kartos Šengeno sistemą perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį terminas yra neproporcingas, todėl mažintinas iki 2 metų, atitinkamai keistinas ir Komisijos Sprendimas.

36. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas būtų patenkintas. Apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, tyrimą atliko neišsamiai, apsiribojo abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertindamas pareiškėjo argumentų. Departamentas, vertindamas pareiškėjo prašymą kilmės valstybės informacijos kontekste, rėmėsi neaktualia ir pasenusia informacija.

37. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kuriame nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse (86 str. 1 d.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos (Įstatymo 86 str. 2 d.).

38. Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (Įstatymo 87 str. 1 d. 1–3 p.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 str. 2 d.).

39. Aiškindamas aptariamas Įstatymo nuostatas dėl pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

40. Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

41. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ( žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018).

42. Tvarkos aprašo 116.1 punkte nurodyta, kad, remdamasis nustatytais faktais, įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas įvertina, ar prieglobsčio prašytojas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Atliekant šį vertinimą, vadovaujamasi pagrįstos tikimybės principu, t. y. nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe. Pirmiausia nustatoma, ar prieglobsčio prašytojui jo kilmės valstybėje gresia žala bei koks yra šios žalos pobūdis. Nustačius, kad prieglobsčio prašytojui jo kilmės valstybėje gresia žala, vertinama, ar ši žala gali būti laikoma persekiojimu. Nustačius, kad prieglobsčio prašytojui jo kilmės valstybėje gresianti žala prilygsta persekiojimui, vertinama, ar šis persekiojimas prieglobsčio prašytojui gresia dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl jo politinių įsitikinimų.

43. Vertinant prieglobsčio prašytojo pateiktus faktinius duomenis atsižvelgiama į visus byloje surinktus įrodymus ir nustatytus faktus. Prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų, nepatvirtintų daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais, patikimumas vertinamas atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra pakankamai išsamus ir detalus; ar prieglobsčio prašytojo žodžiu ir raštu pateikti duomenys yra nuoseklūs ir neprieštaringi; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja jo šeimos narių arba kitų liudytojų pateiktai informacijai; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę ir visuotinai žinomiems faktams. Prieglobsčio prašytojo daromų prielaidų apie numanomas tam tikrų įvykių ar epizodų priežastis, aplinkybes ar pasekmes, taip pat apie priežastinius ar įrodomuosius ryšius tarp tam tikrų įvykių ar epizodų pagrįstumas ir patikimumas vertinamas visų kitų tyrimo metu surinktų įrodymų ir nustatytų faktų kontekste. Jeigu visi ar tam tikri prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys paneigiami arba pripažįstami nepatikimais, jie yra atmetami ir toliau nenagrinėjami. Prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys, kurie yra patvirtinti kitais įrodymais arba pripažįstami patikimais, laikomi nustatytais faktais. Jeigu prieglobsčio prašytojo pasakojimas iš esmės yra nuoseklus ir patikimas, prieglobsčio prašytojui taikomas abejonės privilegijos principas, t. y. tam tikros abejonės dėl prieglobsčio prašytojo pateiktų duomenų, kurie nebuvo atmesti, vertinamos jo naudai ir netrukdo laikyti tokius duomenis nustatytais faktais (Tvarkos aprašo 116 p.).

44. Pareiškėjas prieglobsčio prašymą grindė savo prasta sveikatos būkle, nurodė sergantis astma. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad didelis oro užterštumas jo kilmės valstybėje turi neigiamą poveikį jo sveikatai, todėl neturėdamas prieigos prie gydymo nusprendė palikti kilmės valstybę ir pasiprašyti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje.

45. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog nesutinka su Departamento išvada, kad jam nekyla individualaus pobūdžio grėsmė sveikatai ir gyvybei ir jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies ir 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose numatytų reikalavimų, nes pareiškėjas nurodė, kad išvyko iš savo kilmės šalies dėl to, kad joje nėra užtikrinamas sveikatos paslaugų teikimas, (duomenys neskelbtini) yra prasta oro būklė, o dėl jam diagnozuotos ligos – astmos, gresia pavojus gyvybei.

46. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais. Pažymėtina, jog Departamento byloje pateikti duomenys patvirtina, jog atsakovo atliktas tyrimas išsamus, pareiškėjo individuali situacija įvertinta individualiai (išsamiai aptartos astmos indikacijos, ištirta sveikatos apsaugos sitema (duomenys neskelbtini)), atlikta apklausa, detaliai išanalizuoti ir įvertinti visi pareiškėjo nurodyti argumentai. Atsakovas, apklausdamas pareiškėją, detaliai išsiaiškino faktinę situaciją dėl prieglobsčio prašytojo pateikto prašymo suteikti jam prieglobstį. Departamentas, remdamasis kilmės valstybės informacija, nustatė, kad (duomenys neskelbtini) oro užterštumo indeksas – 159, kuris vertinamas, kaip kenkiantis sveikatai. Viena iš priežasčių, sukelianti astmos priepuolius, yra oro užterštumas. Vis dėl to šiai būklei kontroliuoti yra naudojamas medikamentinis gydymas. Tyrimo metu Departamentas nenustatė aplinkybių, kurios paneigtų medicininių paslaugų prieinamumą (duomenys neskelbtini). Taip pat apklausos metu prieglobsčio prašytojas nenurodė kliūčių, apsunkinančių medicininės priežiūros galimybes (duomenys neskelbtini), kurios sudarytų pagrindą konstatuoti Konvencijoje numatytus prieglobsčio suteikimo pagrindus, o prasta sveikatos apsaugos sistemos padėtis nesąlygoja persekiojimo Konvencijos kontekste. Įvertinęs prieglobsčio prašytojo situaciją, Departamentas nustatė, kad nėra jokių individualių aplinkybių, kurios leistų konstatuoti diskriminacinio pobūdžio valstybės sveikatos sistemos politiką, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, tiek Departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti ir jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

47. Pareiškėjas prašymą dėl papildomos apsaugos suteikimo grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Departamentas, atlikęs tyrimą, nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose.

48. Departamentas įvertinęs surinktą informaciją apie pareiškėjo asmenybę ir situaciją kilmės valstybėje, nenustatė duomenų, pagrindžiančių prielaidą, kad pareiškėjui (duomenys neskelbtini) būtų paskirtas prastesnės kokybės gydymas. Tyrimo metu taip pat nenustatyta individualių aplinkybių, pagrindžiančių tikimybę, jog (duomenys neskelbtini) prieglobsčio prašytojas susidurtų su visuomenės diskriminacija ir izoliacija, prilygstančia EŽTK 3 straipsnio pažeidimui. Departamentas, įvertinęs tai, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) turėjo galimybę konsultuotis su gydytojais ir nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių, kad ateityje tokios galimybės nebus, be to, nesant duomenų, kad šio asmens būklė artima mirčiai ar, kad grįžus į (duomenys neskelbtini) pareiškėjo būklė gerokai, staigiai ir nepataisomai pablogės, todėl jam kils didelių kančių arba kur kas sumažės tikėtina gyvenimo trukmė, pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrįstos tikimybės, kad kilmės šalyje dėl ligos jam grėstų veiksmai pažeidžiantys pareiškėjo teises, atitinkamai, sveikatos būklė nesąlygoja papildomos apsaugos jam suteikimo Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu būtinumo.

49. Departamentas, remdamasis EPPB išvadomis apie bendrą situaciją (duomenys neskelbtini), nustatė, jog (duomenys neskelbtini) egzistuoja beatodairiškas smurtas, tačiau jo lygis nėra aukštas ir nesiekia tokio lygio, kai vien buvimo šioje teritorijoje nepakanka, kad kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Be to, (duomenys neskelbtini) yra vienas iš trijų miestų, kuriame valstybė gali apsaugoti civilį nuo persekiojimo. Departamentas taip pat atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas yra darbingo amžiaus, (duomenys neskelbtini) likę jo artimieji, su kuriais jis palaiko ryšį. Todėl įvertinęs šiuos veiksnius, nenustatė, kad pareiškėjo sveikatos būklė sąlygotų riziką patirti beatodairišką smurtą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek Departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas įvertinęs prieglobsčio prašytojo individualias savybes ir atsižvelgęs į tai, kad jo kilmės šalyje beatodairiškas smurtas nepasiekia tokio lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, pagrįstai konstatavo, kad prieglobsčio prašytojas neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, numatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

50. Priešingai nei teigia pareiškėjas, Departamentas rinko, tyrė ir vertino įrodymus pareiškėjo nurodytų aplinkybių, reikšmingų prieglobsčio prašymui išnagrinėti ir sprendimui dėl jų priimti, kontekste. Atsakovo atliktas pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir surinktų duomenų vertinimas buvo atliktas racionaliai, visapusiškai ir objektyviai. Tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl esminių pareiškėjo nurodytų argumentų. Teiginys, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes, t. y. taip, kaip palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo spręsti, kad teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų. Pažymėtina, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012, 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).

51. Departamentas, vertindamas pareiškėjo situaciją, rėmėsi oficialia, naujausia ir tarptautiniu lygiu pripažįstama informacija, kuri buvo pakankama pareiškėjo prašymui, pagal jame nurodytas aplinkybes, suteikti prieglobstį, tinkamai išnagrinėti. Pareiškėjo atveju Departamentas išsamiai įvertino aktualią skelbiamą informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje, tuo tarpu pareiškėjas šių išvadų jokiais argumentais ar / ir įrodymais priešingai neįrodė. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai, kad nebuvo surinkta su pareiškėjo prašymu susijusi naujausia ir aktualiausia informacija, yra nepagrįsti.

52. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria pritarta Departamento sprendimui išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos. Remiantis bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad prieglobsčio prašytojo prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje buvo išnagrinėtas skubos tvarka bei atmestas, kaip nepagrįstas. Prieglobsčio prašytojas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Todėl tiek Departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas, įvertinę šias aplinkybes, pagrįstai konstatavo, jog atsisakius suteikti pareiškėjui prieglobstį, šis vengdamas grąžinimo, gali pasislėpti. Atitinkamai priimti sprendimai dėl pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos yra pagrįsti ir teisėti, atitinkantys Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.

53. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais dėl Departamento neproporcingai nustatyto 5 (penkerių) metų termino pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką ir šių duomenų įvedimo į ISIS sistemą. Teismas vadovaudamasis Tvarkoje nustatytais pavyzdiniais kriterijais ir įvertinęs pareiškėjo individualią situaciją, pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju būtų proporcinga pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus), o ne 5 (penkerius) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis taip pat paliekama nepakeista.

54. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje esantys duomenys buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, o pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis atsakovas įvertino tinkamai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo. Šių išvadų nepaneigia apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai. Tiek Migracijos departamento, tiek Komisijos ginčijami sprendimai priimti nepažeidus jų priėmimo procedūrų, yra motyvuoti, neturi esminių trūkumų, dėl kurių galėtų būti panaikinti. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino tinkamai, ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. M. H. A. D. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė