2015-10-20 Nr. AB-20593-3-64-3-02435-2015-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-1254-624/2015

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02435-2015-8

Procesinio sprendimo kategorija 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. spalio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Veslavos Ruskan, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Targirė“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Targirė“ skundą atsakovui Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Šiaulių regiono departamentui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir kitų reikalavimų.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas UAB „Targirė“ 2015 m. rugpjūčio 27 d. su skundu, kurį patikrino, kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Šiaulių regiono departamentą (toliau – ir Departamentas) užbaigti Valstybinės kelių transporto inspekcijos 2015 m. kovo 12 d. sprendimu 2015 m. kovo 30 d. pradėtą UAB „Targirė“ neplaninį veikos patikrinimą ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones iki teismo sprendimo įsiteisėjimo – uždrausti Departamentui atlikti Valstybinės kelių transporto inspekcijos 2015 m. kovo 12 d. sprendimu paskirto neplaninio patikrinimo vykdymą.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartimi pareiškėjo UAB „Targirė“ direktoriaus D. P. pasirašytą skundą ir patikslintą skundą priėmė teismo žinion, pareiškėjo UAB „Targirė“ prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo netenkino. Teismas be to nutarė trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje laikyti Valstybinę kelių transporto inspekciją prie Susisiekimo ministerijos; įpareigoti atsakovą Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Šiaulių regiono departamentą iki 2015 m. rugsėjo 28 d. pateikti teismui medžiagą, susijusią su Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Šiaulių regiono departamento 2015 m. kovo 23 d. sprendimo Nr. (702)15B-1373 priėmimu, medžiagą, susijusią su Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Šiaulių regiono departamento 2015 m. kovo 30 d. rašto Nr. (702)15B-1513, 2015 m. balandžio 7 d. rašto Nr. (702)15B-1634, 2015 m. rugpjūčio 19 d. rašto Nr. 15B-4231, 2015 m. rugpjūčio 27 d. rašto Nr. (702)15B-4373 ir 2015 m. rugsėjo 7 d. rašto Nr. 15B-4539 priėmimu, medžiagą, susijusią su UAB „Targirė“ vykdomo neplaninio patikrinimo pratęsimu (pratęsimais) ir sustabdymu, bei kitą medžiagą, susijusią su pareiškėjo skunde ir patikslintame skunde nurodytomis aplinkybėmis;

įpareigoti atsakovą Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Šiaulių regiono departamentą iki 2015 m. rugsėjo 28 d. pateikti teismui atsiliepimą į pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą; prašyti Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos iki 2015 m. rugsėjo 28 d. pateikti teismui medžiagą, susijusią su Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Vilniaus regiono departamento vyresniojo patarėjo 2015 m. kovo 10 d. teikimu „Dėl neplaninio patikrinimo“ Nr. (30)11B-330 (gautą patikrinimo medžiagą), Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2015 m. kovo 12 d. sprendimo „Atlikti neplaninį ūkio subjekto patikrinimą“ Nr. (04)11B-337 priėmimu ir kitą medžiagą, susijusią su pareiškėjo skunde ir patikslintame skunde nurodytomis aplinkybėmis; siūlyti Valstybinei kelių transporto inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos iki 2015 m. rugsėjo 28 d. pateikti teismui atsiliepimą į pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą.

Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 92 straipsniu. Pareiškėjas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo nurodė, kad Departamentui 2015 m. rugpjūčio 19 d. raštu informavus, jog UAB „Targirė“ neplaninis patikrinimas sustabdytas teisės aktuose nesant numatytos galimybės priimti tokį sprendimą, atliekant neplaninį ūkio subjekto veiklos patikrinimą, bei nenurodžius, jog patikrinimo terminas pratęstas, pagrįsta teigtina, jog neplaninis patikrinimas vyksta neteisėtai. Neapibrėžtą laiko tarpą Departamentui teikiant reikalavimus pateikti dokumentus, transporto priemones patikrinimui techninės apžiūros stotyse, ir įmonei vykdant tokius nurodymus trukdoma veikla, patiriami nuostoliai. Todėl iki bus išnagrinėtas skundas būtina uždrausti Departamentui atlikti patikrinimo veiksmus (išskyrus patikrinimo užbaigimą ir bendrovės dokumentų grąžinimą), nes kitu atveju išnagrinėjus bylą teismo sprendimas gali netekti prasmės ar tapti neįgyvendinamu (ABTĮ 71 str. 3 d. 1 p.). Teismui net atmetus pareiškėjo skundą, dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo niekam nebus padaryta žalos, nes patikrinimas vietoje Taisyklėse numatytų 4 dienų trunka daugiau nei 5 mėnesius, o Departamentas ir po bylos išnagrinėjimo turės teisę vykdyti įmonės (neplaninį) patikrinimą. 2015 m. rugsėjo 10 d. Šiaulių apygardos administraciniame teisme gautas papildomas prašymas, kuriame nurodyta, kad patikrinimas sukelia įmonei neproporcingus trukdžius vykdyti tiesioginę – ūkinę komercinę veiklą, atsakovas nepateikia įrodymų dėl neplaninio patikrinimo termino pratęsimo.

Įvertinus pareiškėjo reikalavimo pobūdį ir skunduose nurodytas aplinkybes teismas sprendė, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės („uždrausti Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Šiaulių regiono departamentui atlikti Valstybinės kelių transporto inspekcijos 2015 m. kovo 12 d. sprendimu paskirto neplaninio patikrinimo vykdymą“) teismo sprendimo įvykdymas nepasunkės ir nepasidarys negalimas.

Pažymėjo, jog sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą, byla iš esmės nėra nagrinėjama. Todėl prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti grindžiamas su būsimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo aplinkybėmis, o ne su ginčo sprendimu iš esmės (2012 m. gegužės 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-233/2012).

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad patikrinimas sukelia įmonei neproporcingus trukdžius vykdyti tiesioginę – ūkinę komercinę veiklą, taip pat patiriami nuostoliai. Šiuo atveju byloje įrodymų, pagrindžiančių pastarąjį pareiškėjo argumentą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumo, nebuvo pateikta, o reikalavimo užtikrinimo priemonių prigimtis sąlygoja tai, kad asmenys, prašantys jas taikyti, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, vien tik abstrakčių spėjimų, prielaidomis grįstų argumentų dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo konkrečiu atveju nepakanka (ABTĮ 71 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-150/2012 ). Tačiau atkreipė dėmesį ir į tai, kad galima tam tikra neigiama ginčijamo akto įtaka pareiškėjo finansinei padėčiai paprastai nelaikytina ypatinga (išskirtine) aplinkybe, rodančia, jog teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali būti apsunkintas ar tapti neįmanomas (2009 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-103/2009). Galima žala ir pareiškėjų galimi materialiniai nuostoliai, atsiradę dėl ginčijamo administracinio akto priėmimo, iš esmės gali būti atlyginami įstatymų nustatyta tvarka (2010 m. spalio 11d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010; 2011 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-416/2011).

Teismas atkreipė dėmesį, kad vadovaujantis ABTĮ 71 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pareiškėjui išlieka teisė bet kurioje proceso stadijoje pakartotinai kreiptis į teismą su prašymu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir pateikti naujus įrodymus bei motyvus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumo.

Teismas taip pat vadovavosi ABTĮ 37 straipsnio 4 dalies nuostata. Teismo vertinimu, bylos išsprendimas gali turėti įtakos Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos teisėms ir pareigoms, todėl tikslinga trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje laikyti Valstybinę kelių transporto inspekciją prie Susisiekimo ministerijos, kadangi Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2015 m. kovo 12 d. sprendimu buvo pavesta Šiaulių regiono departamentui organizuoti neplaninį patikrinimą. Teismas taip pat nurodė ABTĮ 72 straipsnio, 84 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.

III. Pareiškėjas UAB „Targirė“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutarties dalį, kuria atmestas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir išspręsti klausimą iš esmės – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo uždrausti Departamentui atlikti Valstybinės kelių transporto inspekcijos 2015 m. kovo 12 d. sprendimu paskirto neplaninio patikrinimo vykdymą.

Atskirajame skunde nurodo, kad Valstybinės kelių transporto inspekcijos 2012 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. 2B-5 patvirtintų Laikinųjų ūkio subjektų veiklos priežiūros taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 32.4 punkte nustatytas 4 dienų neplaninio patikrinimo terminas iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus ūkio subjektų veiklos priežiūros atlikimo principus, kadangi per protingą laiko tarpą patikrinus įmonę minimaliai sutrukdoma jos veikla, sukeliami tik neišvengiami nepatogumai ir apsunkinimai, nesąlygojami dideli nuostoliai ir kt. Taisyklės nenumato galimybės laikinai sustabdyti atliekamo patikrinimo, todėl teisės aktuose nenumatyti Departamento veiksmai yra neteisėti. Departamentui 2015 m. rugpjūčio 19 d. raštu informavus, jog UAB „Targirė“ neplaninis patikrinimas sustabdytas teisės aktuose nesant numatytos galimybės priimti tokį sprendimą, atliekant neplaninį ūkio subjekto veiklos patikrinimą, bei nenurodžius, jog patikrinimo terminas pratęstas, teigia, jog neplaninis patikrinimas vyksta neteisėtai. Neapibrėžtą laiko tarpą Departamentui teikiant reikalavimus pateikti dokumentus, transporto priemones patikrinimui techninės apžiūros stotyse, ir įmonei vykdant tokius nurodymus trukdoma veikla, patiriami nuostoliai. Prognozuoja, jog administracinis procesas dėl atsakovo įpareigojimo nutraukti veiksmus gali trukti apie metus. Pareiškėjas visą šį laikotarpį privalo vykdyti Departamento privalomus nurodymus arba nesutikdamas su jais inicijuoti administracines procedūras. Pažymi, jog pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones, skundo atmetimo atveju nei atsakovui nei kitiems asmenims nebūtų sukelta jokių neigiamų pasekmių ir Departamentas galėtų tęsti neplaninio patikrinimo vykdymą, ar įstatymo nustatyta tvarka inicijuoti naują patikinimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutarties dalies, kuria teismas netenkino pareiškėjo UAB „Targirė“ prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas skundu prašė įpareigoti Departamentą užbaigti Valstybinės kelių transporto inspekcijos 2015 m. kovo 12 d. sprendimu 2015 m. kovo 30 d. pradėtą UAB „Targirė“ neplaninį veikos patikrinimą. Prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo uždrausti Departamentui atlikti Valstybinės kelių transporto inspekcijos 2015 m. kovo 12 d. sprendimu paskirto neplaninio patikrinimo vykdymą.

ABTĮ 71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) uždraudimas atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas.

Iš susiformavusios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, jog yra reali grėsmė, kad netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.) (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-832/2011).

Realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas bei realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., 2008 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-558/2008, 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad net ir nustačius galimą teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimą, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų (žr., pvz., 2014 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-207/2014, 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-874/2014).

Be to, administracinių teismų praktikoje nuosekliai laikomasi taisyklės, jog asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., 2008 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-277/2008). Teismui kyla pareiga jam pateiktą prašymą įvertinti bylos aplinkybių kontekste ir šiuo klausimu priimti nutartį.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę tiek skunde, tiek ir atskirajame skunde grindžia tuo, jog, jo teigimu, neplaninis patikrinimas vyksta ilgiau nei nustatyta, todėl neteisėtai. Neapibrėžtą laiko tarpą Departamentui vykdant patikrinimo veiksmus, trukdoma veikla, patiriami nuostoliai.

Pabrėžtina, kad pagal administracinių teismų praktiką sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą, byla iš esmės nėra nagrinėjama, o prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti grindžiamas su būsimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo aplinkybėmis, o ne su ginčo sprendimu iš esmės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-233/2012). Todėl pareiškėjo argumentai dėl neplaninio patikrinimo neteisėtumo iš esmės nėra reikšmingi sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo nagrinėjamu atveju pagrįstumo.

Be to, atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjo argumentai dėl nuostolių, patiriamų atliekant neplaninį veiklos patikrinimą, taip pat nepagrindžia reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog reali finansinių sunkumų grėsmė turi būti patvirtinta konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis ir pagrįsta jas patvirtinančiais įrodymais (2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-440/2010, 2011 m. sausio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-13/2011). Be to, galima žala ir pareiškėjo galimi materialiniai nuostoliai, atsiradę dėl ginčijamo administracinio akto priėmimo, iš esmės gali būti atlyginami įstatymų nustatyta tvarka (2010 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010; 2011 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-416/2011). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė jokių faktinių duomenų, patvirtinančių realius nuostolius, patiriamus dėl atliekamo neplaninio veiklos patikrinimo.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pareiškėjo motyvus, pagrindžiančius reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą, administracinėje byloje nagrinėti priimtus reikalavimus, sprendžia, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, kadangi pareiškėjo pateikiami argumentai iš esmės nėra susiję su įstatymo numatytomis reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo sąlygomis.

Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjimu atveju nėra pateikta pagrįstų argumentų, leidžiančių taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, todėl pareiškėjo atskirasis skundas yra atmestinas ir skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliekama nepakeista.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog šiuo atveju priimtas procesinis sprendimas netaikyti pareiškėjo prašomų priemonių jo skundo reikalavimams užtikrinti neatima iš pareiškėjo teisės ateityje, atsiradus naujoms aplinkybėms, bet kurioje proceso stadijoje pateikti teismui naują (motyvuotą ir įrodymais pagrįstą) prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo taikymo (ABTĮ 71 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Targirė“ atskirąjį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan