2018-04-05 Nr. AB-7118-3-64-3-00512-2018-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-254-822/2018

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00512-2018-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. balandžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. G. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. G. skundą atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Mažeikių psichinės sveikatos centras“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas T. G. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus su skundu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Mažeikių psichinės sveikatos centras“ gydytojų konsultacinės komisijos 2017 m. spalio 4 d. pareiškėjui nustatytą diagnozę F25.1 bei pareiškėjo vardu išduotoje asmens medicininėje knygelėje (duomenys neskelbtini) įrašą – diagnozė F25.1; 2) panaikinti atsakovo UAB „Mažeikių psichinės sveikatos centras“ direktorės J. A. 2017 m. gruodžio 11 d. raštą Nr. S-17/087 „Dėl prašymo peržiūrėti atliktą privalomą sveikatos tikrinimą“; 3) panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir SAM) 2018 m. sausio 9 d. raštą Nr. (1.1.36-421)4-124 „Dėl 2017 m. gruodžio 29 d. skundo pateikimo“; 4) įpareigoti SAM įsakymu patvirtinti pacientų psichologinių tyrimų testus ir užduotis, nustatant tam laikotarpį iki vienerių metų.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2018 m. vasario 14 d. nutartimi, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktais, atsisakė priimti pareiškėjo T. G. skundą.

Teismas, atlikęs Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsnio 9 dalies (toliau – ir Įstatymas) ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.725 straipsnio 1 dalies nuostatų analizę bei nustatęs, jog pareiškėjas skundo pirmuoju reikalavimu ginčija medicinos įstaigos nustatytą sveikatos būklės įvertinimą, padarė išvadą, kad ligos diagnozės nustatymas, kaip sveikatos būklės įvertinimo rezultatas, patenka į „Asmens sveikatos priežiūros paslaugos“ sąvoką, nurodytą CK 6.725 straipsnio 2 dalyje, todėl ginčai, susiję su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, nepatenka į ABTĮ 17 straipsnio nustatytas administracinių teismų kompetencijos ribas ir yra civilinio teisinio pobūdžio.

Atsižvelgdamas į Įstatymo 23 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2013 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. T1-137 patvirtintame Pacientų skundų nagrinėjimo Tarnyboje aprašo (toliau – ir Aprašas) 1 punktą, teismas taip pat sprendė, kad pareiškėjo reikalavimas panaikinti SAM 2018 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. (1.1.36-421)4-124 yra administracinio teisinio pobūdžio.

Teismas akcentavo, kad pagal ABTĮ 22 straipsnio 2 dalį ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 36 straipsnio 2 dalį bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendė, kad šios nagrinėjamos bylos atveju vyrauja civilinio pobūdžio teisinis santykis.

III. Pareiškėjas T. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 14 d. nutartį ir perduoti administracinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai vertino, jog byloje vyrauja civilinio pobūdžio teisinis santykis, kadangi trys jo skundo reikalavimai yra administracinio pobūdžio, o vienas – civilinio. Pažymi, kad skunde prašomi panaikinti atsakovo UAB „Mažeikių psichinės sveikatos centras“ gydytojų konsultacinės komisijos ir direktorės sprendimai yra individualūs teisės aktai, ginčytini ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 ir 10 punktų pagrindais.

Pareiškėjo teigimu, skunde yra vienas civilinio teisinio santykio reikalavimas, t. y. įpareigoti SAM įsakymu patvirtinti pacientų psichologinių tyrimų testus ir užduotis, kuris yra sąlyginio pobūdžio, nes SAM pateikus įsakymus, kuriais yra patvirtintas paciento psichologinis tyrimų testas ir užduotis, neliktų šio civilinio teisinio santykio reikalavimo.

Pareiškėjo vertinimu, nagrinėjamu atveju netaikytinos CK 6.725 straipsnio nuostatos, o pagal Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 1 ir 8 dalį šis įstatymas ir CK nuostatos taikomos tik tuo atveju, jei pažeidžiant pacientų teises padaroma turtinė ir neturtinė žala. Teigia, kad skundu nereikalauja iš atsakovų atlyginti turtinę ar neturtinę žalą, todėl ir šiuo kriterijumi nagrinėjama byla neturėtų būti priskirtina bendrosios kompetencijos teismams.

Pareiškėjas taip pat akcentuoja, kad kreipimasis į Vyriausiąją administracinių ginčų komisija yra rekomendacinio pobūdžio, o jo skundas ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka jau buvo nagrinėtas UAB „Mažeikių psichinės sveikatos centras“ direktorės J. A. ir SAM.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskiruoju skundu ginčijamas Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 14 d. nutarties, kuria teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktais, atsisakė priimti pareiškėjo T. G. skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pareiškėjo reikalavimai iš esmės kilę dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, kuris yra civilinės teisės reguliavimo dalykas. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, kad ginčai, kylantys dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, teismingi bendrosios kompetencijos teismams.

Pareiškėjas atskiruoju skundu nesutinka su tokia teismo pozicija ir teigia, kad nagrinėjamoje byloje vyrauja ne civilinio, o administracinio pobūdžio teisiniai santykiai.

Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti (toliau – ir Specialioji teisėjų kolegija) 2014 m. lapkričio 11 d. nutartyje byloje Nr. T-111/2014 konstatavo, jog ginčai tarp pareiškėjo, kaip paciento, ir atsakovo, kaip sveikatos priežiūros įstaigos, yra susiję su atsakovo teikiamomis sveikatos priežiūros paslaugomis, kurios yra civilinės teisės reguliavimo dalykas. Specialioji teisėjų kolegija minėtoje nutartyje sprendė, kad atsakovas, atsakydamas į pareiškėjo prašymus pakeisti medicininiuose dokumentuose įrašus apie jo sveikatos būklę, veikė ne kaip viešojo administravimo subjektas, bet kaip subjektas privatinės teisės reglamentuojamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo teisinių santykių srityje. Specialioji teisėjų kolegija konstatavo, kad toks ginčas yra civilinio pobūdžio ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas ginčija UAB „Mažeikių psichinės sveikatos centras“ gydytojų konsultacinės komisijos 2017 m. spalio 4 d. jam nustatytą diagnozę F25.1 ir siekia, kad minėta diagnozė būtų panaikinta iš jo vardu išduotos asmens medicininės knygelės. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ginčai dėl ligos diagnozės nustatymo, kaip sveikatos būklės įvertinimo rezultato, nepatenka į ABTĮ 17 straipsnio nustatytas administracinių teismų kompetencijos ribas, todėl nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose.

Pareiškėjas taip pat ginčija UAB „Mažeikių psichinės sveikatos centras“ direktorės J. A. 2017 m. gruodžio 11 d. raštą Nr. S-17/087 „Dėl prašymo peržiūrėti atliktą privalomą sveikatos tikrinimą“ ir SAM 2018 m. sausio 9 d. raštą Nr. (1.1.36-421)4-124 „Dėl 2017 m. gruodžio 29 d. skundo pateikimo“.

Pažymėtina, kad pagal Įstatymo 23 straipsnio 6 dalį į pacientų skundus nagrinėjančias valstybės institucijas pacientai turi teisę kreiptis tik nepatenkinti skundų nagrinėjimu sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje, jų manymu, jų teisės buvo pažeistos, o pagal Įstatymo 23 straipsnio 9 dalį pacientų skundus nagrinėjančių valstybės institucijų sprendimus pacientai turi teisę apskųsti įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsnio 1 dalies 2 punktą sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų paslaugų valstybinę kontrolę, asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) ir ekonominio efektyvumo valstybinę kontrolę atlieka Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Tarnyba). Aprašo 1 punkte nustatyta, kad Tarnyba pagal Aprašo nuostatas nagrinėja asmenų teikiamus skundus, nesusijusius su žalos atlyginimu. Vadovaujantis šiomis teisės normomis galima daryti išvadą, kad pacientų ginčams su sveikatos priežiūros įstaiga, nesusijusiems su žalos atlyginimu, nustatyta išankstinė ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas, nesutikdamas su UAB „Mažeikių psichinės sveikatos centras“ gydytojų konsultacinės komisijos 2017 m. spalio 4 d. išvada, skundu kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigos vadovę J. A., kuri 2017 m. gruodžio 11 d. raštu Nr. S-17/087 informavo pareiškėją, kad pagrindo pakeisti nustatytą diagnozę nėra, o norėdamas pagrįsti savo pasveikimą, pareiškėjas gali kreipti į aukštesnio lygio medicininę įstaigą. Pareiškėjas, nesutikdamas su UAB „Mažeikių psichinės sveikatos centras“ vadovės atsakymu, nesikreipė į Tarnybą, o tiesiogiai kreipėsi į SAM. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas netinkamai įgyvendino savo teisę skųsti sveikatos priežiūros įstaigos suteiktas paslaugas, kadangi pagal nurodytą išankstinę ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarką ginčo administraciniame teisme dalyku turėtų būti Tarnybos sprendimas, priimtas išnagrinėjus pareiškėjo skundą. Šiuo atveju byloje pateiktas SAM 2018 m. sausio 9 d. atsakymas į pareiškėjo 2017 m. gruodžio 29 d. skundą nelaikytinas sprendimu dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės įvertinimo, jame nėra nustatytas pareiškėjo teisių pažeidimo ar nepažeidimo faktas, o pateikta bendro pobūdžio informacija apie pacientų skundų nagrinėjimo tvarką.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjo reikalavimas dėl SAM 2018 m. sausio 9 d. rašto Nr. (1.1.36-421)4-124 panaikinimo yra administracinio teisinio pobūdžio ir galėtų būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka, tačiau minėtas raštas vertintinas kaip paaiškinantis pareiškėjui, kuris nesutinka su nustatyta diagnoze, sveikatos priežiūros institucijų priimtų sprendimų apskundimo tvarką. Šis raštas, teisėjų kolegijos vertinimu, laikytinas išvestine reikalavimo panaikinti UAB „Mažeikių psichinės sveikatos centras“ gydytojų konsultacinės komisijos 2017 m. spalio 4 d. nustatytą diagnozę dalimi ir turėtų būti ginčijamas kartu su pastaruoju. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo reikalavimą panaikinti UAB „Mažeikių psichinės sveikatos centras“ direktorės vadovės J. A. 2017 m. gruodžio 11 d. raštą Nr. S-17/087 ir SAM 2018 m. sausio 9 d. raštą Nr. (1.1.36-421)4-124 turėjo atsisakyti priimti tuo pagrindu, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi nepasinaudojęs privaloma įstatyme nustatyta išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 3 p).

Dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti SAM įsakymu patvirtinti pacientų psichologinių tyrimų testus ir užduotis, nustatant tam laikotarpį iki vienerių metų, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-541-520/2016 ir kt.).

Įvertinusi pareiškėjo reikalavimo pobūdį teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti SAM įsakymu patvirtinti pacientų psichologinių tyrimų testus ir užduotis yra suformuluotas atsietai nuo ginčo esmės, be to, pareiškėjas nenurodo, kad būtų kreipęsis į SAM nurodytu klausimu ir kad SAM būtų atsisakiusi imtis nurodytų veiksmų, todėl nesant ginčui minėtas reikalavimas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.

Atsižvelgdama į nustatytas faktines aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino bylos aplinkybes ir teisės normas, reglamentuojančias skundo padavimą ir jo priėmimą, dėl to priėmė teisėtą nutartį, kurios naikinti pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 14 d. nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo T. G. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė