2016-03-02 Nr. AB-4892-3-62-3-00841-2014-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-503-525/2016

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00841-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija 14.3.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. A. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. A. S. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kauno technologijos universitetui, uždarajai akcinei bendrovei „Dujų sfera“ ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja M. A. S. su patikslintu skundu (b. l. 95–97) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti 2014 m. gegužės 15 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus įsakymo Nr. A-1382 „Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, patvirtinimo ir Kauno miesto valdybos 1997 m. kovo 25 d. sprendimo Nr. 297 „Dėl Kauno technologijos universiteto sklypų detaliųjų planų“ pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas) 1 punktą.

Pareiškėja nurodė, kad yra pretendentė atkurti nuosavybės teises į Kaziui, Onai ir Marijonai Ambrazevičiams nuosavybės teises priklausiusį 6 700 kv. m žemės sklypą tuometiniame Petrašiūnų miestelyje, Pažaislio valsčiuje, Kauno apskrityje. Šiuo metu minėto žemės sklypo didžioji dalis patenka į teritoriją, kurios adresas – (duomenys neskelbtini). Pareiškėja įstatymų nustatyta tvarka ir terminais yra pateikusi prašymą atkurti nuosavybės teises natūra, daug kartų kreipėsi į atitinkamas institucijas, prašydama atkurti nuosavybės teises į šioje teritorijoje esantį žemės sklypą, tačiau atkurti jas buvo atsisakyta dėl to, kad minėta žemė yra užstatyta pastatais ir statiniais.

Kauno miesto valdyba 1997 m. kovo 25 d. sprendimo Nr. 297 „Dėl Kauno technologijos universiteto sklypų detaliųjų planų“ 2.7 punktu patvirtino iki 22 200 kv. m žemės sklypo, esančio prie pastatų (duomenys neskelbtini), detalųjį planą, kuris rytuose ribojasi su (duomenys neskelbtini) butų savininkų bendrijos sklypu, pietuose – su Breslaujos g. ir valstybine žeme, vakaruose – su uždarosios akcinės bendrovės „Lukoil-Kaunas“ sklypu, šiaurėje – su sodininkų bendrijos „Rūta“ sklypu. Šiuo metu minėtai teritorijai ir pastatams yra suteiktas adresas (duomenys neskelbtini).

Pažymėjo, jog ginčijamo Įsakymo 1 punktu buvo patvirtintas apie 21 502 kv. m žemės sklypo prie pastatų 2Flp, 3Flg (duomenys neskelbtini), planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui (toliau – ir Planas). Pasak, pareiškėjos, ši Įsakymo dalis yra neteisėta. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 2 punktas nustato, kad išnuomojami ir parduodami gali būti tik tokio dydžio sklypai, kurių reikia įsigytiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę paskirtį.

Pareiškėjos teigimu, prie (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikai (patikėjimo teise valdo Kauno technologijos universitetas (toliau – ir Universitetas)) priklausančių dviejų pastatų yra suformuotas nepagrįstai didelis žemės sklypas, kuris nėra būtinas šių pastatų eksploatavimui. Ta teritorijos (žemės sklypo) dalis, į kurią pareiškėja pretenduoja atkurti nuosavybės teises, neturėjo būti įtraukta į pastatų eksploatavimui reikalingą teritoriją. Patvirtinus žemės sklypo planą ir jo sprendiniais prie dviejų sąlyginai nedidelių statinių priskyrus tokį didelį žemės sklypą, pažeidžiamos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymo) 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos.

Teigė, jog neišsprendus nuosavybės teisių atkūrimo klausimo iš esmės, atitinkama teritorija negali būti priskirta pastatų eksploatavimui. Pareiškėja pažymėjo, kad ne vieną kartą su įvairiais raštais kreipėsi į atitinkamas institucijas dėl nepagrįstai didelio žemės sklypo suformavimo. Pareiškėja taip pat nurodė, jog dalis teritorijos, į kurią ji pretenduoja atkurti nuosavybės teises, užstatyta nelegaliais ir fiziškai nusidėvėjusiais statiniais. Teigė, jog Nekilnojamojo turto registre nurodyta, kad asfaltuota aikštelė yra pastatyta 1970 m., ji yra visiškai susidėvėjusi, pasibaigęs jos tarnavimo laikas, todėl ji neatitinka esminių statiniui keliamų reikalavimų ir prie jos negali būti formuojamas žemės sklypas.

Sklypas turėtų būti formuojamas prie kitų dviejų pastatų, kuriems tokio dydžio žemės sklypas nėra reikalingas. Nurodė, jog rengiant Planą buvo pažeistos ir pagrindinės procedūros. Pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) 21 straipsnio 3 dalies 1 punktą, žemės sklypų planai prilyginami detaliajam teritorijų planavimo dokumentui galėjo būti rengiami tik siekiant suformuoti žemės sklypus esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

Skundžiamu Įsakymu patvirtintu Planu buvo suformuotas žemės sklypas, skirtas ne tik esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, bet ir kitai veiklai.

Atsakovas Administracija atsiliepime prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, jog Administracija 2013 m. balandžio 29 d. gavo Universiteto rašymą leisti pradėti rengti žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Kartu su prašymu buvo pateiktas Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašas, pagrindžiantis pastatų ir statinių, esančių (duomenys neskelbtini), įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, duomenys apie Kauno miesto valdybos 1997 m. kovo 25 d. sprendimo Nr. 297 „Dėl Kauno technologijos universiteto detaliųjų planų“ pagrindu anksčiau suplanuotą teritoriją ir jos ribas, Statinių išdėstymo planas.

Universitetas 2014 m. sausio 9 d. raštu Nr. DVI0-53 kreipėsi į Administraciją, prašydamas panaikinti Kauno miesto valdybos 1997 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. 297 patvirtintą žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detalųjį planą, tokio prašymo priežastimi nurodydamas aplinkybę, jog yra pateiktas tvirtinti žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini) planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Pažymėjo, jog žemės sklypas 1997 m. detaliojo plano pagrindu nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. 1997 m. detaliajame plane nebuvo nustatyta žemės sklypo naudojimo paskirtis ir būdas, todėl siekiant įregistruoti žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre, buvo būtina parengti teritorijų planavimo dokumentą minėtų duomenų patikslinimui.

Atsižvelgiant į tai, kad tai pačiai teritorijai vienu metu negali galioti ir 1997 m. detalusis planas, ir 2013–2014 m. parengtas žemės sklypo planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, bei į tai, jog ginčo žemės sklypas neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre, ginčijamo Administracijos direktoriaus Įsakymo 3 punktu pakeistas minėtas Kauno miesto valdybos sprendimas, pripažįstant 2.7 papunktį netekusiu galios. Tai formalus veiksmas, kuriuo iš esmės sutvarkomas konkrečiai teritorijai parengtų teritorijų planavimo dokumentų galiojimas.

Atkreipė dėmesį, kad jog tie patys pastatai ir statiniai ginčo teritorijoje buvo tiek 1997 m. detaliojo plano patvirtinimo metu, tiek šioje byloje ginčijamo Plano metu, taigi situacija liko tokia pati, tik buvo parengtas naujas teisės aktų reikalavimus atitinkantis ir tikslesnis teritorijų planavimo dokumentas, pagal šiuo metu galiojančią koordinačių sistemą. Visas teritorijos plotas, į kurį pareiškėja pretenduoja atkurti nuosavybės teises, yra užstatytas (duomenys neskelbtini)esančiais ir visiškai įregistruotais pastatais 2Flp, 3Flg bei į teritoriją patenkančia dalimi kiemo aikštelės.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) atsiliepime prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 9 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjų M. A. S. ir N. S. skundą atsakovui Kauno apskrities viršininko administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kauno miesto savivaldybės administracijai ir Kauno technologijos universitetui dėl 2005 m. kovo 9 d. Sandėlio 3F1g su kiemo statiniais (duomenys neskelbtini), pripažinimo tinkamu naudoti akto (toliau – ir Pripažinimo akto) panaikinimo ir 2009 m. gruodžio 24 d. priėmė nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1450/2009. Minėtoje byloje pareiškėja siekė įrodyti, kad ginčo teritorijoje yra laisvos neužstatytos žemės, į kurią galimas nuosavybės teisių atkūrimas natūra, teigdama, jog aktu buvo įteisinta anksčiau minėtų statinių statyba, jo pagrindu buvo suformuoti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti statiniai, taip įteisinant žemės, kurią pareiškėjos prašė grąžinti natūra, užstatymą. LVAT konstatavo, jog Pripažinimo akto panaikinimas yra beprasmis, nes pareiškėjų teisės ar įstatymo saugomi teisėti interesai nebus apginti, nuosavybės teisių atkūrimo procese dalyvaujančios institucijos vis tiek negalės pareiškėjai atkurti nuosavybės teisių, kadangi teritorija yra suplanuota Kauno miesto valdybos 1997 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. 297 patvirtintu prie pastatų (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), Kaune, esančio 22 200 kv. m. žemės sklypo detaliuoju planu. Minėtos teritorijos suplanavimą 1997 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. 297 patvirtintu detaliuoju planu įrodo 1997 m. kovo 25 d. sprendimas Nr. 297 ir detaliojo plano brėžinys. Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad Kauno apskrities viršininko administracijos 2002 m. liepos 3 d. raštu Nr. 2255 „Dėl informacijos pateikimo“ bei prie jo pridedamais Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus raštais pareiškėjos buvo informuotos apie tai, kad išnagrinėjus pateiktas K. O. ir M. A. iki 1940 m. turėtų žemės sklypų schemas buvo nustatyta, jog sklypas, buvęs (duomenys neskelbtini), yra užstatytas, todėl suformuoti sklypą nuosavybės teisėms atkurti nėra galimybės.

Teismas nurodė, kad nors pastarosios ir nagrinėjamos bylų šalys nėra tapačios, bet toje byloje nustatytos aplinkybės reikšmingos šiai bylai ir negali būti vertinamos skirtingai.

Pažymėta, jog Įsakymo 1 punktu tvirtinant Planą, galiojo Kauno miesto valdybos 1997 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. 297 patvirtintas detalusis planas, taip pat 2005 m. kovo 9 d. Statinių pripažinimo tinkamu Aktas. Teisėjų kolegija pritarė atsakovo pozicijai, jog ginčijamo Įsakymo 3 punktu, kuriuo pakeičiant Kauno miesto valdybos 1997 m. kovo 25 d. sprendimą Nr. 297, pripažintas netekusiu galios sprendimo Nr. 297 2.7 papunktis, o 1 punktu tvirtinant 21 502 kv. m žemės sklypo prie pastatų 2Flp, 3Flg (duomenys neskelbtini), planą, buvo atliktas tik formalus veiksmas, siekiant įregistruoti žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre, t. y. parengtas tikslesnis teritorijų planavimo dokumentas pagal šiuo metu galiojančią koordinačių sistemą. Šalys pripažįsta, jog ginčo teritorijoje, kuri ribojasi su (duomenys neskelbtini) gatve, tiek 1997 m. patvirtintame detaliajame plane, tiek ginčijamu Įsakymu patvirtintame Plane sklypo ribos nesikeitė. 1997 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. 297 patvirtintas detalusis planas iki ginčijamo sprendimo priėmimo nebuvo panaikintas, pakeistas. Šią aplinkybę konstatavo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija nagrinėdama pareiškėjos atskirąjį skundą šioje byloje (administracinė byla Nr. AS624-906/2014).

Įvertinęs byloje esamus duomenis, pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, jog ginčijamo Įsakymo 1 punktu patvirtinus apie 21 502 kv. m žemės sklypo prie pastatų 2F1p, 3F1g (duomenys neskelbtini), planą, laisvos, neužstatytos žemės, į kurią būtų galima atkurti nuosavybės teises natūra, neatsirado.

Teismas nesutiko su esminiu pareiškėjos argumentu, jog pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 nuostatas, ginčijamu Įsakymu prie pastatų 2F1p, 3F1g, esančių (duomenys neskelbtini), buvo priskirtas per didelis žemės sklypas, kuris nėra reikalingas minėtų pastatų eksploatavimui. Nesutiko su pareiškėjos teiginiu, kad ginčijamu įsakymu patvirtintame plane per daug žemės yra priskirta pietinėje dalyje, besiribojančioje su (duomenys neskelbtini), gatve, todėl pareiškėjai toje vietoje būtų galima atkurti nuosavybės teises, suteikiant 10-20 arų žemės sklypą. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas pasisakė, kad Kauno apskrities viršininko administracijos sudarytas kartografinis A. K., O. ir M. iki 1940 m. turėto žemės sklypo Kauno apskr., Pažaislio valsč. Petrašiūnų miestelyje planas, SĮ „Kauno planas“ parengta teritorijos prie (duomenys neskelbtini), schema (toliau – ir Schema), kurioje nurodytos buvusių savininkų valdytos žemės sklypo ribos bei ginčijamu įsakymu patvirtinto prie pastatų (duomenys neskelbtini), prilyginamo detaliajam planui ribos, UAB „Tiretas“ parengtas objekto topografinis planas patvirtina, jog ginčo žemės sklypas yra užimtas Universiteto patikėjimo teise valdomais statiniais 2F1p, 3F1g ir prie jų esančia asfalto aikštele, pažymėta raide A. VĮ Registrų centro 2008 m. kovo 17 d. parengtame Statinių išdėstymo plane, ginčo teritorija pažymėta b1, o su sklypo ribomis sutampa žymėjimas t1, pagal VĮ Registro duomenis tai yra kiemo statiniai (kiemo aikštelė b1 ir tvora t1), nurodyti viešojo registro išrašo 2.3 punkte. Nors pareiškėja nurodė, jog jie fiziškai sunykę, tačiau teismas rėmėsi oficialiais viešojo registro duomenimis ir pažymėjo, kad 2013 m. rugpjūčio 19 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, jog minėtų kiemo statinių nusidėvėjimas sudaro 67 proc., tačiau ši aplinkybė, teismo nuomone, nėra pagrindas konstatuoti jų nebuvimo, fizinio sunykimo faktą.

Teismas taip pat atsižvelgė į pareiškėjos atstovo tvirtinimą, jog aikštelė yra savarankiškas statinys, o ne pagrindinių statinių priklausinys, ir nurodė, kad šias aplinkybes paneigia Pripažinimo aktas, kuriame teigiama, jog tinkamais naudoti pripažįstamas sandėlis 3F1g (duomenys neskelbtini), su kiemo statiniais, kurie įvardinti Akto 4 punkte, t. y. aikštelė b1, kurios plotas 9 573 kv. m ir tvora t1, kurios plotas – 1 407 kv. m. Minėti duomenys atitinka užfiksuotus duomenis kadastro ir registro byloje Inv. Nr. 19660/10040. Pažymėjo, kad fotonuotraukos, kuriomis remiasi pareiškėjos atstovas, nepatvirtina jo nurodytų aplinkybių dėl aikštelės nebuvimo, priešingai, jos įrodo, kad kiemo aikštelė yra.

Taip pat pažymėta, jog UAB „Dujų sfera“ atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog, atliekant detaliojo planavimo procedūras, buvo nuvykęs į vietą, nurodė, jog aikštelė natūroje egzistuoja, tik sklypo pakraščiuose danga yra nutrupėjusi, kai kuriose vietose auga žolė, tačiau tose vietose atskiro žemės sklypo suformuoti dėl mažo kiekio nebūtų galimybės. Šias aplinkybes patvirtina SĮ „Kauno planas“ parengta teritorijos Schema, Statinių išdėstymo planas.

Dėl pareiškėjos argumentų, jog ginčo teritorija užstatyta nelegaliais ir fiziškai nusidėvėjusiais statiniais, teismas nurodė, kad iš ginčijamo plano matyti, jog ginčo žemės sklype yra nurodytas statinys „estakada“, objektas, pažymėtas raide C bei tarp jų nurodytas baltos spalvos stačiakampio formos sklypas. Nagrinėjant bylą, nustatyta, jog statinys „estakada“ nėra įregistruotas viešame registre, nenustatyta, kas minėto statinio statytojas, tačiau minėtos aplinkybės nesudaro pagrindo pareiškėjos argumentų pagrįstumui konstatuoti.

Iš topografinės nuotraukos matyti, jog statinys „estakada“, objektas, pažymėtas raide C, bei tarp jų nurodytas baltos spalvos stačiakampio formos sklypas patenka į brūkšniniu žymėjimu apibrėžtą asfaltbetonio dangos plotą (pažymėtas raidėmis A). Šis plotas statinių išdėstymo plane yra pažymėtas kaip kiemo aikštelė bl, kuri yra įregistruota nekilnojamojo turto registre. Taigi nurodyti objektai patenka į nekilnojamojo turto registre įregistruotos kiemo aikštelės b1 ribas, ginčo teritorija kartu su minėta aikštele yra aptverta viešame registre įregistruota tvora (t1). Topografinėje nuotraukoje brūkšnine linija apibrėžtas ir raide „C“ pažymėtas cementbetonio dangos objektas, kurio plotas pagal plane nurodytą mastelį yra apie 14 kv. m taip pat patenka į kiemo aikštelę ir laikytinas jos sudedamąja dalimi, todėl suformuoti toje vietoje sklypo nuosavybės teisių atkūrimui nėra galimybių. Tarp „estakados“ ir C objekto esantis baltos spalvos stačiakampio formos sklypas pagal plane nurodytą mastelį ir UAB „Dujų sfera“ atstovo paaiškinimus nesudaro net aro (yra apie 60-70 kv. m).

Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog netgi laikantis priešingos nuostatos negu buvo išdėstyta prieš tai, suformuoti racionalaus dydžio, ribų, tinkamo naudoti pagal paskirtį žemės sklypo nuosavybės teisių atkūrimui, kuris atitiktų teisės aktų reikalavimus, teismo nuomone, neįmanoma (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. Nr. 1057 „Dėl LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 106-106-1p., Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-542/D1-513 patvirtintų „Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių“ 32-34 p., 42 p., 44 p., 46 p.).

Teismas nurodė, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, paneigiančių byloje nustatytas aplinkybes, teismui. Pažymėta, jog pareiškėja konkrečiai neįvardijo, kurioje vietoje galimas nuosavybės teisių atkūrimas, nepateikė jokios planinės medžiagos, į kokį konkretų žemės plotą, kuris jos teigimu, yra laisva, neužimta žemė, pretenduoja atkurti nuosavybės teises. Teismo nuomone, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ir įrodymus, darytina išvada, jog laisvos, neužimtos žemės ginčo teritorijoje nėra, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 nuostatos nebuvo pažeistos.

Taip pat nurodyta, kad ginčo žemės sklypo aiškinamajame rašte, kuris yra sudėtinė detaliojo plano dalis, nurodoma, jog valstybinės žemės sklypas formuojamas Universiteto naudojamiems pastatams eksploatuoti pagal Nekilnojamo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, minėtas tikslas atitinka tuo metu galiojusio TPĮ 21 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintą tikslą, todėl pareiškėjo argumentai dėl pažeistų procedūrų, rengiant ginčo planą, taip pat yra nepagrįsti.

Apibendrindamas teismas nurodė, kad byloje nustačius, jog ginčo žemė pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintame detaliajame plane ir jį patikslinusiame ginčijamame plane yra užimta Universiteto patikėjimo teise valdomų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), o tai atitinka Atkūrimo įstatyme 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą sąlygą žemę priskirti valstybės išperkamai ir negrąžintinai, pagrindo pareiškėjos skundo tenkinimui nėra.

III. Pareiškėja M. A. S. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 151-156), kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą patenkinti pareiškėjos patikslintą skundą.

Apeliaciniame skunde pateikia šiuos pagrindinius argumentus:

1) Teismas visiškai nepagrįstai vadovavosi anksčiau įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose nustatytomis aplinkybėmis, nes juose buvo nuspręsta, kad pareiškėjos teisės negalės būti apgintos dėl atitinkamo detalaus plano galiojimo. Šiuo atveju atitinkamas 1997 m. patvirtintas detalus planas buvo panaikintas, todėl jis nėra ir negali būti kliūtimi pareiškėjos teisių apgynimui ir nuosavybės teisių atkūrimui. Kliūtis atkurti nuosavybės teises pareiškėjai sudaro ginčijamas Įsakymas, nes panaikinus jį, neliktų ir Plano, kuris yra kliūtis pareiškėjos nuosavybės teisių atkūrimui. Teismo argumentas, kad Įsakymas tik formalus veiksmas, pakeitęs ankstesnį detalųjį planą, neteisingas, be to, nesvarbus.

2) Teismas netinkamai taikė TPĮ ir Žemės įstatymo nuostatas. Atsakovas turėjo teisę suplanuoti Kauno miesto teritoriją ir numatyti kur ir kokia teritorija bus naudojama tam tikriems tikslams, tačiau tam turėjo būti rengiamas ir tvirtinamas detalusis planas, kuris savo esme ir procedūromis yra sudėtingesnis, jo rengimo metu sprendžiama daugiau klausimų, derinami visų suinteresuotų asmenų interesai, įskaitant ir pretendentų atkurti nuosavybės teises, būtų galima diskutuoti, ar buvo išlaikytos visos procedūros, ar pagrįstai atitinkama teritorija neatsižvelgiant į pretendentų teises buvo suplanuota ir skirta Universitetui. Kadangi nagrinėjamu atveju buvo rengiamas žemės sklypo planas prilyginamas detaliojo planavimo dokumentui, kuris galėjo būti rengiamas tik tam tikram tikslui, teismas turėjo vertinti, ar išlaikytos atitinkamos procedūros, ar žemės sklypo planu formuojamas žemės sklypas buvo suplanuotas būtent tam tikslui, kuris nurodytas įstatyme.

3) Remiasi Taisyklių 2 punktu, akcentuoja, kad išnuomojami ir parduodami gali būti tik tokio dydžio sklypai, kurių reikia statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę paskirtį. Nei ginčijame Įsakyme, nei Plane, nei su jo rengimu susijusioje dokumentacijoje nėra nurodomi jokie apskaičiavimai, ar argumentai, kurie pagrįstų, kad būtent tokio ploto žemės sklypas reikalingas konkrečių statinių eksploatavimui pagal Nekilnojamojo turto registre nurodytą jų paskirtį. Iš aiškinamojo rašto matyti priešingai. Be to, teismo posėdyje UAB „Dujų sfera“ direktorius nurodė, kad rengdami žemės sklypo planą neatliko jokių skaičiavimų, kiek žemės reikia statinių eksploatavimui pagal jų Nekilnojamojo turto registre nurodytą paskirtį. Teismo išvada, kad žemės sklypo formavimo tikslas atitinka įstatyme numatyta tikslą, nepagrįsta, prieita netinkamai vertinant įrodymus. Teismo akcentuojama Plano ištrauka apsprendė sklypo paskirtį, bet ne dydį. Taigi Įsakymas neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, jį priimant pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

4) Teismas nepagrįstai sprendė, jog visa žemė, į kurią gali būti atkurtos pareiškėjos nuosavybės teisės, yra užstatyta statiniais. Kiemo aikštelė ar tvora (laikinas statinys), nėra tie statiniai, prie kurių ar pagal kuriuos būtų formuojami žemės sklypai šių statinių eksploatavimui. Be to, kiemo aikštelė teisiškai, praktiškai ir fiziškai yra visiškai susidėvėjusi, jos gyvavimo trukmė pasibaigus, aikštelė sunykusi, neatitinka esminių statiniui keliamų reikalavimų, tai, kad yra išlikusios buvusios aikštelės asfaltbetonio liekanos, nereiškia, kad aikštelė išlikusi kaip statinys. Objekto topografiniame plane užfiksuotos tik asfaltbetonio liekanos, tačiau nėra užfiksuota pati aikštelė kaip statinys, nepažymėtos aikštelės kaip statinio ribos. VĮ Registrų centras 2008 m. kovo 17 d. parengtame statinių išdėstymo plane nėra nurodytos aikštelės ribos, jame aiškiai nurodyta, kad kiemo statiniai netikslinti, o informacija perkelta iš 1997 m., kai aikštelė jau buvo susidėvėjusi 67 procentus, planinės medžiagos. Toje dalyje, kur plane yra pažymėta bl, yra teismo sprendime įvertinta estakada (nelegalus statinys), nuotraukos patvirtina, kad tokia estakada tikrai egzistuoja. Todėl, pasak pareiškėjos, reikia vadovautis faktiniais duomenimis, o ne plane nepagrįstai nuo 1997 m. nekeistais duomenimis. Pastarieji įrodymai paneigia Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje nustatytą prezumpciją.

Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime pateikia šiuos pagrindinius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

1) Apeliantės aiškinimas, kad ginčo atveju galėjo būti rengiamas žemės sklypo detalusis planas, nepagrįstas, nes teisės aktai nenumatė galimybės formuoti žemės sklypo prie esamų statinių detaliuoju planu, toks planavimo tikslas galėjo būti įgyvendintas tik rengiant žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui.

2) Dėl sklypo formavimo tikslo pažymi, kad teismas nurodė, jog teismas vertino, kad Plano tikslas atitinka tuo metu galiojusio TPĮ 21 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintą tikslą. Iš apeliacinio skundo turinio nėra aišku, kokių konkrečiai Plano rengimo procedūrų atlikimas ar neatlikimas galėjo turėti įtakos pareiškėjos teisėms ar teisėtiems interesams. Tuo tarpu teismas pagrįstai vertino būtent tą Planu suplanuotą teritoriją, į kurią nuosavybės teises pretenduoja atkurti apeliantė. K., O. ir M. A. valdyto žemės sklypo ribos sutampa su statinių buvimo vieta. Pagal viešus Nekilnojamojo turto registro duomenis, adresu (duomenys neskelbtini), yra įregistruoti pastatas – sandėlis (2Flp), pastatas – sandėlis (3Flg) ir kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai – kiemo aikštelė bl, tvora tl. Iš Schemos akivaizdu, jog ginčo teritorijos dydis neturi įtakos galimiems pareiškėjos teisių ar interesų pažeidimams, kadangi visas plotas, į kurį pareiškėja pretenduoja atkurti nuosavybės teises, yra užstatytas pastatais ir statiniais.

3) Ginčo Planu nėra sprendžiamas valstybinės žemės sklypo nuomos ar pardavimo klausimas, tokio pobūdžio sprendimus priima valstybinės žemės patikėtinis – NŽT. Be to, apeliantė netiksliai cituoja Taisyklių 2.4 punktą. Pastarojoje nuostatoje nustatyta išimtis negalėtų būti taikoma ginčo atveju, nes ginčo atveju žemės sklypas nebuvo formuojamas tik prie inžinerinių tinklų ar kitų nuostatoje nurodytų statinių. Planu suformuotas žemės sklypas prie pastatų ir statinių, kurie turi aiškią paskirtį ir funkcinę priklausomybę, yra teisėti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Apeliantė nepagrindžia teiginio, kad tvora yra laikinas statinys.

4) Pasisakant dėl aikštelės nusidėvėjimo, gyvavimo trukmės, neegzistavimo, remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-395/2012 pateiktu išaiškinimu, nurodo, kad pastatai ir statiniai, esantys ginčo žemės sklype, yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, bylos nagrinėjimo metu Universiteto atstovas patvirtino, jog statiniais naudojamasi, teismas konstatavo, jog nuotraukos, kuriomis remiasi pareiškėjos atstovas, nepatvirtina jo nurodytų aplinkybių dėl aikštelės nebuvimo, priešingai, jos įrodo, kad aikštelė natūroje egzistuoja, tik sklypo pakraščiuose danga yra nutrupėjusi, kai kuriose vietose auga žolė. Dėl aikštelės ribų pažymi, kad šiuo atveju nagrinėtini dokumentai yra topografinė nuotrauka, kurios pagrindu buvo parengtas Planas ir statinių išdėstymo planas. Žymėjimas „A“ reiškia „asfaltbetonis“, o topografinėse nuotraukose brūkšnine linija vaizduojami įvairūs kontūrai. Iš topografinės nuotraukos matyti, jog asfaltbetonio dangos plotas, pažymėtas raidėmis A, yra apibrėžtas brūkšniniu žymėjimu. Šis plotas statinių išdėstymo plane yra pažymėtas kaip kiemo aikštelė bl, įregistruota Nekilnojamojo turto registre.

Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime pateikia šiuos pagrindinius argumentus:

1) Ginčijamas Įsakymas neprieštarauja aukštesnę galią turintiems aktams, sprendimą priėmė kompetentingas subjektas, nebuvo pažeistas objektyvaus visų aplinkybių įvertinimo bei sprendimo pagrįstumo kriterijus, teismas nenurodė esminių ginčijamo įsakymo pažeidimų, todėl reikalavimas panaikinti Įsakymo 1 punktą nepagrįstas.

2) Teismas pagrįstai nurodė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog kiemo statiniai (aikštelė ir tvora) fiziškai sunykę. Tai patvirtina bylos medžiaga.

3) Remiasi Taisyklių 30.5 punktu ir nurodo, kad nors ekonomiškai pagrįsto naudojimo trukmės terminas suėjęs, žemės sklypas gali būti išnuomojamas šiam statiniui eksploatuoti, teiginys, jog suformavus žemės sklypą prie tokių statinių, toks žemės sklypas negalės būti išnuomojamas, nepagrįstas.

4) Pareiškėja turi teisę į 1/3 dalies žemės sklypo 1/2 dalį, t. y. apie 0,1117 ha žemės sklypo dalį. Teismas teisingai konstatavo, kad pareiškėja neįvardijo, nepateikė įrodymų, kurioje konkrečioje vietoje, jos nuomone, yra laisvos, neužstatytos žemės į kurią ji turi teisę atkurti nuosavybės teises, todėl neužimtos žemės ginčo teritorijoje nėra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 2014 m. gegužės 15 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A-1382 „Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, patvirtinimo ir Kauno miesto valdybos 1997 m. kovo 25 d. sprendimo Nr. 297 „Dėl Kauno technologijos universiteto sklypų detaliųjų planų“ pakeitimo“ (b. l. 15-16) 1 punkto teisėtumo ir pagrįstumo.

Aukščiau minėto įsakymo pirmu punktu buvo patvirtintas apie 21 502 kv. m žemės sklypo prie pastatų 2Flp, 3Flg (duomenys neskelbtini), planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, o įsakymo trečiu punktu buvo pakeistas Kauno miesto valdybos 1997 m. kovo 25 d. sprendimas Nr. 297 „Dėl Kauno technologijos universiteto sklypų detaliųjų planų“, pripažįstant netekusiu galios 2.7 papunktį.

TPĮ (redakcija, galiojusi plano rengimo metu, iki 2013 m. gruodžio 31 d.) 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog detalieji planai rengiami:

1) teritorijoms, kuriose pagal savivaldybių teritorijų ir jų dalių (miestų, miestelių) bendruosius ar specialiuosius planus numatyta plėtoti gyvenamųjų namų, visuomeninės paskirties, rekreacinių ir bendro naudojimo, pramonės ir sandėliavimo, komercinių ir prekybos, inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų ir kitų objektų statybą;

2) kai yra formuojami žemės sklypai naujų statinių statybai ar kitai ne žemės ir miškų veiklai plėtoti;

3) kai keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis statinių statybai ir kitai veiklai plėtoti;

4) kai keičiamas bent vienas iš šių privalomų teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų: teritorijos naudojimo tipas ir leistinas pastatų aukštis, leistinas sklypo užstatymo tankumas, leistinas sklypo užstatymo intensyvumas. Kiti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai, jeigu jie nepažeidžia įstatymų ar kitų teisės aktų ir juos nustačiusi institucija raštu pritaria, gali būti tikslinami savivaldybės tarybos sprendimu arba savivaldybės tarybos pavedimu savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu statybos techninio projekto rengimo metu, nesukeliant naujų neigiamų padarinių gyvenimo ir aplinkos kokybei;

5) kai formuojamos teritorijos pramoniniams parkams. Šiuo atveju detalieji planai rengiami, derinami, viešai svarstomi ir tvirtinami tvarka, kuri, suderinus su Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, nustatoma šio Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse ir 30 straipsnio 3 dalyje nurodytuose nuostatuose;

6) kai keičiamos naudojamų žemės sklypų ribos ir plotas, jei keitimai susiję su žemės sklypų ribų ir ploto pakeitimu laisvoje valstybinėje žemėje, išskyrus atvejus, kai, nesant galimybės suformuoti atskirą sklypą laisvoje valstybinėje žemėje, esami žemės sklypai padidinami ne daugiau kaip 6 arais;

7) elektros įrenginiams (statiniams), skirtiems elektros perdavimui ir skirstymui statyti, kai tokie įrenginiai (statiniai) nenumatyti savivaldybės ar jos dalies bendruosiuose planuose.

TPĮ (redakcija, galiojusi plano rengimo metu, iki 2013 m. gruodžio 31 d.) 21 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog miestų teritorijose Vyriausybės nustatyta tvarka parengti ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti žemės sklypų planai prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams:

1) esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį suformuotų žemės sklypų planai;

2) žemės sklypų padalijimo, atidalijimo, sujungimo ar perdalijimo (amalgamacijos) planai, jei keitimai nesiejami su žemės sklypų ribų ir ploto pakeitimu laisvoje valstybinėje žemėje, taip pat nekeičiami užstatymo ir teritorijos naudojimo tipai ir privalomieji teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai (leistinas pastatų aukštis, užstatymo tankumas ir intensyvumas), išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai;

3) formuojamų valstybinės žemės sklypų esamoms susisiekimo komunikacijoms, aikštėms, miestų miškams, parkams, skverams ir kitiems želdynams eksploatuoti, kultūros paveldo objektų užimamų žemės sklypų planai;

4) esamo žemės sklypo padidinimo ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje planas, kai nėra galimybės suformuoti atskirą sklypą.

Pažymėtina, kad ginčijamu sprendimu patvirtintas planas buvo rengiamas, vadovaujantis tuo metu galiojusiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 patvirtintu Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas), nustatančiu žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui rengimo, derinimo ir tvirtinimo tvarką. Aprašo 4.1 punkte buvo įtvirtinta TPĮ 23 straipsnio 3 dalies 1 punktui analogiška nuostata, jog planai rengiami, kai suformuojami naudojami valstybinės žemės sklypai esamiems statiniams pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį eksploatuoti.

Įvertinusi aukščiau išdėstytą įstatyminį reglamentavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog plano rengimo metu galioję teisės aktai nenumatė galimybės formuoti žemės sklypo prie jau esamų statinių detaliuoju planu, todėl pagrįstai buvo parengtas žemės sklypo planas, prilyginamas detaliojo planavimo dokumentui. Atsižvelgiant į paminėtą, apeliacinio skundo argumentai, jog turėjo būti rengiamas detalusis planas, atmetami kaip nepagrįsti.

Vadovaudamasi Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies ir Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimo nuostatomis, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-1450/2009, 2014 m. lapkričio 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS624-906/2014, kuriomis buvo konstatuotos nagrinėjamai bylai reikšmingos faktinės aplinkybės, todėl su tuo susiję apeliacinio skundo argumentai atmestini.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2014 m. gegužės 15 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui įsakymo Nr. A-1382 1 punktu tvirtinant 21 502 kv. m žemės sklypo prie pastatų 2Flp, (duomenys neskelbtini), planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, galiojo Kauno miesto valdybos 1997 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. 297 patvirtintas detalusis planas, taip pat galiojo 2005 m. kovo 9 d. Statinių pripažinimo tinkamu naudoti Aktas. Ginčijamo Įsakymo trečiu punktu, buvo pakeistas Kauno miesto valdybos 1997 m. kovo 25 d. sprendimas Nr. 297, pripažįstant netekusiu galios sprendimo Nr. 297 2.7 papunktį, o 1 punktu patvirtintas 21 502 kv. m žemės sklypo prie pastatų 2Flp, 3Flg (duomenys neskelbtini), planas, ir tokiu būdu buvo atliktas tik formalus veiksmas, siekiant įregistruoti žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre, t. y. parengtas tikslesnis teritorijų planavimo dokumentas pagal šiuo metu galiojančią koordinačių sistemą. Pažymi, jog ginčo teritorijoje, kuri ribojasi su (duomenys neskelbtini), tiek 1997 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. 297 patvirtintame detaliajame plane, tiek ginčijamu Įsakymu patvirtintame, detaliajam planui prilyginamame dokumente, sklypo ribos nesikeitė. 1997 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. 297 patvirtintas detalusis planas iki ginčijamo sprendimo priėmimo nebuvo panaikintas, pakeistas. Todėl pareiškėjos argumentai, kad nebegaliojant 1997 m. kovo 25 d. patvirtintam detaliajam planui, kuris buvo kliūtis jos teisių apgynimui ir nuosavybės teisių atkūrimui, panaikinus ginčijamą 2014 m. gegužės 15 d. įsakymą, kuriuo patvirtintas Planas, dar vis tebesantis kliūtimi, pareiškėjos nuosavybės teisių atkūrimui nebeliktų kliūčių, teisėjų kolegijos vertintini kaip nepagrįsti.

Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su žemės sklypo ploto, reikalingo statinių eksploatavimui, dydžiu, žemės sklypo formavimo tikslu bei argumentu dėl žemės, į kurią gali būti atkurtos pareiškėjos nuosavybės teisės, užstatymo statiniais (kiemo aikštele, tvora ir, pasak pareiškėjos, nelegaliu statiniu – estakada) bei statinių būklės, teisėjų kolegija, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu išsamiu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, todėl iš naujo jų nekartoja.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išaiškino bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl tenkinti apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

Pareiškėjos M. A. S. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė