2018-08-28 Nr. AB-14774-3-61-3-00462-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritoriniam skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – akcinė bendrovė „Lietuvos Geležinkeliai“) dėl sprendimo panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2018-08-28 Nr. AB-14774-3-61-3-00462-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas E. V. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) Vilniaus teritorinio skyriaus 2018 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. SD-01-373 „Dėl AB „Lietuvos geležinkeliai“ prašymo“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo buvo duotas sutikimas nutraukti darbo sutartį su pareiškėju.
Full text
Administracinė byla Nr. eAS-558-575/2018
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00462-2018-6
Procesinio sprendimo kategorija 53.4.
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2018 m. rugpjūčio 28 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mildos Vainienės ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritoriniam skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – akcinė bendrovė „Lietuvos Geležinkeliai“) dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Pareiškėjas E. V. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) Vilniaus teritorinio skyriaus 2018 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. SD-01-373 „Dėl AB „Lietuvos geležinkeliai“ prašymo“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo buvo duotas sutikimas nutraukti darbo sutartį su pareiškėju.
Pareiškėjas 2018 m. gegužės 16 d. pateikė atsisakymą nuo skundo. Pareiškėjas prašo bylą nutraukti, nes ginčijamas Sprendimas šiuo metu nesukels jokių teisinių pasekmių, kadangi darbo sutartis su juo yra nutraukta.
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 19 d. nutartimi priėmė pareiškėjo E. V. skundo atsisakymą ir administracinę bylą nutraukė. Taip pat teismas priteisė pareiškėjui iš atsakovo sumokėtą 22,5 Eur žyminį mokestį.
Teismas nustatė, kad pareiškėjo pateiktas skundo atsisakymas imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui neprieštarauja. Taip pat teismas nenustatė aplinkybių, kad skundo atsisakymas pažeistų kitų asmenų teises ar įstatymu saugomus interesus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 104 str. 3 d.).
Dėl pareiškėjo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų teismas pažymėjo, jog ginčas kilo dėl VDI Vilniaus teritorinio skyriaus Sprendimo suteikti sutikimą nutraukti pareiškėjo darbo sutartį su akcine bendrove (toliau – ir AB) AB „Lietuvos geležinkeliai“. Šiame Sprendime buvo nurodyta, kad jis skundžiama ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka administraciniam teismui. Atsižvelgęs į ginčo kilimo priežastis ir į tai, kad pareiškėjas, gindamas savo pažeistas teises, sąžiningai naudojosi precesinėmis teisėmis, teismas sprendė, jog yra pagrindas nukrypti nuo ABTĮ 40 straipsnio 2 dalyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Dėl to pirmosios instancijos teismas priteisė pareiškėjui iš atsakovo sumokėtą 22,50 Eur žyminio mokesčio sumą.
III. Atsakovas VDI Vilniaus teritorinis skyrius atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartį ir priimti naują sprendimą.
Atsakovas pažymi, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas, priimdamas nutartį dėl žyminio mokesčio sumokėjimo pareiškėjui, nenustatė, kad VDI Vilniaus teritorinio skyriaus pareigūnų veiksmai priimant sprendimus yra prieštaraujantys teisės aktų reikalavimams, taip pat bendro pobūdžio pareigų nevykdymu, todėl nėra pagrindo konstatuoti pareigūnų neteisėtus veiksmus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme. Todėl, atsakovo teigimu, reikalavimas atlyginti pareiškėjui žyminio mokesčio išlaidas, yra nepagrįstas, nes pareiškėjo sumokėtas žyminis mokestis negali būti priteisiamas iš atsakovo, o gali būti grąžinamas pareiškėjui ABTĮ 38 straipsnyje nustatyta tvarka.
Atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad pareiškėjo procesinis elgesys yra tinkamas, kadangi pareiškėjas šioje administracinėje byloje nėra tinkama šalis. Atsakovas pabrėžia, jog VDI Vilniaus teritorinio skyriaus sprendimas yra tarpinis dokumentas ir skirtas AB „Lietuvos geležinkeliai“, todėl jį skųsti ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka galėjo AB „Lietuvos geležinkeliai“, bet ne pareiškėjas E. V.. Pažymi, jog kilus nesutarimui dėl darbo sutarties nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo, tokie ginčai nagrinėjami Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatyta tvarka. VDI Vilniaus skyriaus sprendimas, skirtingai nei Darbo ginčų komisijos sprendimas, nėra vykdomojo pobūdžio ir nedaro įtakos pareiškėjo teisiniam statusui, nesukelia jam jokių teisinių pasekmių ir yra vertintinas kaip tarpinis procedūrinio pobūdžio dokumentas, kuris negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku. Galutinį sprendimą, sukeliantį pareiškėjui realias teisines pasekmes, priėmė darbdavys – AB „Lietuvos geležinkeliai“, atleisdamas pareiškėją E. V. iš darbo. Taigi, nutraukus darbo santykius su pareiškėju, jo pažeistos teisės gali būti ginamos Darbo ginčų komisijoje, veikiančioje prie VDI Vilniaus teritorinio skyriaus.
Taip pat atsakovas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjo darbdavio sprendimą dėl jo neteisėto atleidimo iš darbo išnagrinėjo Darbo ginčų komisiją, kuri priėmė sprendimą jo naudai – konstatavo, kad pareiškėjo E. V. atleidimas yra nepagrįstas.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 19 d. nutarties, kuria priimtas pareiškėjo E. V. skundo atsisakymas ir administracinė byla nutraukta bei priteistas 22,5 Eur žyminis mokestis iš atsakovo pareiškėjo naudai, teisėtumas ir pagrįstumas.
Atskirajame skunde atsakovas, nesutikdamas su iš jo priteista 22,5 Eur žyminio mokesčio suma, teigia, jog žyminis mokestis turi būti grąžinamas pareiškėjui ABTĮ 38 straipsnyje nustatyta tvarka.
Asmens teisė atsisakyti teismui paduoto skundo yra numatyta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 50 straipsnio 2 dalyje, kurioje įtvirtinta, kad pareiškėjas turi teisę atsisakyti skundo bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje, iki teismas išeina į pasitarimų kambarį. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs į skundo atsisakymą ir nenustatęs šio atsisakymo prieštaravimo imperatyvioms įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui bei teisėtiems kitų asmenų interesams, administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovui VDI Vilniaus teritoriniam skyriui nutraukė. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju ginčo dėl administracinės bylos nutraukimo nėra.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus pažymi, jog pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Ši norma išreiškia Lietuvos administraciniame procese vyraujančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad sprendimas, kurio pagrindu proceso šalis įgyja teisę gauti patirtas bylinėjimosi išlaidas, laikytinas teismo baigiamuoju aktu, kuriuo konkreti byla išsprendžiama iš esmės. Tik galutinis teismo sprendimas yra tas, kuriuo teismas nustato, kad konkrečioje situacijoje buvo teisus, todėl ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas turi būti siejamas su tokiu konstatavimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1238-575/2017). Nagrinėjamu atveju byla buvo nutraukta ABTĮ 103 straipsnio 4 punkto pagrindu, ginčijamas Sprendimas nebuvo panaikintas ar kaip nors kitaip pripažintas jo neteisėtumas, todėl pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai žyminį mokestį priteisė iš atsakovo pareiškėjo naudai.
Remdamasi tuo kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ne visiškai teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė neteisingą procesinį sprendimą. Atsižvelgus į tai, atsakovo VDI Vilniaus teritorinio skyriaus atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 19 d. keistina.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartį pakeisti – nutarties dalį, kuria teismas nutarė priteisti pareiškėjui iš atsakovo sumokėtą 22,50 (dvidešimt du eurus ir penkiasdešimt centų) euro žyminį mokestį, panaikinti.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ričardas Piličiauskas
Milda Vainienė
Dalia Višinskienė