f00a6f82-42b7-4e79-a710-4fd253da7b94 · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. 2S-217-324/2020 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18805-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.3.6.1.2.4.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5 KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 11 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo (duomenys neskelbtini) atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-29268-1043/2019 pagal pareiÅ¡kėjo (duomenys neskelbtini) skundÄ dėl antstolių veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0036/19/02598, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims antstolei A.

A., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėjas prašė panaikinti 2019 m. spalio 14 d. priimtÄ antstolės patvarkymÄ Nr. S-19-36-26364 bei nurodymÄ Nr. S-19-36-26363 priverstinai nuraÅ¡yti pinigines lėšas iÅ¡ skolininko ir sustabdyti vykdomosios bylos Nr. 0036/19/02598 vykdymÄ .

2. Nurodė, kad 2019 m. spalio 14 d. priimtas patvarkymas Nr. S-19-36-26364 dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ pareiÅ¡kėjo, reikalaujantis iÅ¡ pareiÅ¡kėjo darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų iÅ¡mokų sumos kiekvienÄ mėnesį iÅ¡skaičiuoti 50 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, virÅ¡ijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytÄ vienÄ minimalų mėnesio atlyginimÄ , taip pat tÄ pačiÄ dienÄ buvo duotas nurodymas Nr. S-19-36-26363 priverstinai nuraÅ¡yti pinigines lėšas. PareiÅ¡kėjo nuomone, įvertinus tai, kad jam nustatytas neįgalumas su didelių specialiųjų poreikių lygiu, jam teikiama nuolatinė slauga, o pateikiami medicininiai dokumentai patvirtina sudėtingÄ sveikatos bÅ«klę, egzistuoja pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 627 straipsnyje numatytÄ galimybė antstoliui visiÅ¡kai sustabdyti vykdomÄ jÄ bylÄ .

3. Antstolė 2019 m. lapkričio 13 d. patvarkymu pareiÅ¡kėjo skundo netenkino ir vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. 0036/19/02598 su pareiÅ¡kėjo skundu perdavė nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mams. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 20 d. nutartimi pareiÅ¡kėjo (duomenys neskelbtini) skundÄ dėl antstolių veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0036/19/02598 priėmė. Nutarė kreiptis į Kauno apygardos prokuratÅ«rÄ su praÅ¡ymu įvertinti, ar nėra pagrindo inicijuoti (duomenys neskelbtini) pripažinimÄ neveiksniu tam tikroje srityje arba civilinio veiksnumo apribojimo tam tikroje srityje. Ä®pareigojo Kauno apygardos prokuratÅ«rÄ apie atitinkamos procedÅ«ros (duomenys neskelbtini) atžvilgiu inicijavimÄ / neinicijavimÄ nedelsiant informuoti teismÄ . Civilinę bylÄ Nr. 2YT-29268-1043/2019 sustabdė.

5. Nurodė, kad antstolė vykdo Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 30 d. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. M1-13-498/2018 dėl 3 153 982,86 Eur turtinės žalos priteisimo iÅ¡ pareiÅ¡kėjo valstybės naudai. Kauno apygardos teismas 2018 m. sausio 16 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-13-498/2018 baudžiamÄ jÄ bylÄ pareiÅ¡kėjo atžvilgiu dėl nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, nutraukė, nurodant, kad pareiÅ¡kėjui po nusikalstamos veikos padarymo sutriko psichika, pareiÅ¡kėjui yra konstatuota įgyta (duomenys neskelbtini).

Pagal savo psichikos būklę pareiškėjas negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Pareiškėjui nebuvo taikomos priverčiamosios medicinos priemonės dėl to, kad byloje buvo nustatyta, jog jam konstatuota sunkios demencijos eiga yra negrįžtamo bei progresuojančio pobūdžio ir nėra keltinų jo psichikos būklės pagerėjimui gydymo tikslų, jo psichikos būklės pagerėjimas mediciniškai nėra tikėtinas. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės ir darbo ministerijos Kauno III teritorinis darbo skyrius 2019 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2019 m. balandžio 5 d. neterminuotai nustatė pareiškėjui didelių specialiųjų poreikių lygį.

PareiÅ¡kėjas savo skundÄ dėl antstolės veiksmų grindžia sunkia savo sveikatos bÅ«kle, t. y. skunde nurodo, kad jam nustatytas (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjas pažymėjo, kad iÅ¡vardytos ligos yra lėtinės, sunkios ir dauguma nepagydomos, dėl to jis negeba pasirÅ«pinti savimi. Teismas laikė, kad yra pakankamai objektyvių duomenų apie pareiÅ¡kėjo galimÄ negebėjimÄ suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikÅ¡mės ar jų valdyti, todėl teismas sustabdė civilinės bylos nagrinėjimÄ ir kreipėsi į Kauno apygardos prokuratÅ«rÄ su praÅ¡ymu įvertinti, ar nėra pagrindo inicijuoti (duomenys neskelbtini) pripažinimÄ neveiksniu tam tikroje srityje arba civilinio veiksnumo apribojimo tam tikroje srityje.

III. Atskirojo skundo argumentai 6. Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėjas praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės, pareiÅ¡kėjo skundÄ tenkinti arba atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 6.1. pirmosios instancijos teismas peržengė skundo nagrinėjimo ribas, todėl skundžiama nutartis turi bÅ«ti panaikinta. Å ia nutartimi pareiÅ¡kėjo padėtis yra ne palengvinama, o pasunkinama, kadangi nutarties vykdymas tik dar labiau apsunkintų pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klę – jam papildomai tektų vykti į specializuotas institucijas, kas nepagerintų nei sveikatos bÅ«klės, nei finansinės padėties. 6.2.

Skundžiant patvarkymÄ nebuvo praÅ¡oma įvertinti pareiÅ¡kėjo veiksnumo. Skunde buvo nurodoma, jog pareiÅ¡kėjas serga nepagydomomis lėtinėmis ligomis, kurioms gydyti iÅ¡leidžiamos pakankamai didelės piniginės lėšos, todėl pareiÅ¡kėjas neturi galimybės dirbti ir padidinti savo pajamas. Å ioje byloje turi bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl vykdomosios bylos vykdymo ir susidariusios skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ pareiÅ¡kėjo, o ne dėl jo veiksnumo nustatymo. 6.3. Jei apeliacinės instancijos teismas spręstų, kad nėra teisinio pagrindo naikinti patvarkymÄ ir nurodymÄ , tuomet praÅ¡oma panaikinti skundžiamÄ nutartį ir pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti.

Net ir netenkintus pareiÅ¡kėjo skundo jo padėtis bÅ«tų lengvesnė, nei vykdant skundžiamÄ nutartį ir inicijuojant pareiÅ¡kėjo pripažinimÄ neveiksniu. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 7. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimas buvo sustabdytas nutarus kreiptis į prokuratÅ«rÄ su praÅ¡ymu įvertinti, ar nėra pagrindo inicijuoti pareiÅ¡kėjo pripažinimÄ neveiksniu tam tikroje srityje arba civilinio veiksnumo apribojimo tam tikroje srityje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, iÅ¡skyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas iÅ¡imtis (CPK 338 straipsnis).

9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teismo vaidmens užtikrinant psichinę negaliÄ turinčio asmens teises civiliniame procese, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad civilinėje byloje esant pakankamai objektyvių duomenų, sudarančių pagrindÄ manyti, kad byloje dalyvaujantis asmuo galimai negali suprasti arba iÅ¡ dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikÅ¡mės ar jų valdyti, teismas turi motyvuota raÅ¡ytine nutartimi (CPK 290 straipsnio 1 dalis) sustabdyti bylos nagrinėjimÄ (CPK 164 straipsnio 4 punktas) ir kreiptis į globos (rÅ«pybos) institucijÄ arba prokurorÄ , praÅ¡ydamas per teismo nustatytÄ protingÄ terminÄ Ä¯vertinti, ar nėra pagrindo inicijuoti minėto asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje (CK 2.10 straipsnis) arba civilinio veiksnumo apribojimo tam tikroje srityje (CK 2.11 straipsnis) procedÅ«rÄ .

Tuo atveju, jei nurodytos institucijos tokiÄ procedÅ«rÄ inicijuoja CPK nustatyta tvarka pateikdamos pareiÅ¡kimÄ dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje arba dėl civilinio veiksnumo apribojimo tam tikroje srityje, civilinė byla sustabdoma iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas toje byloje (CPK 163 straipsnio 3 punktas). Tokiu bÅ«du ne tik įgyvendinama bendroji valstybės funkcija globoti psichinę negaliÄ turinčius žmonės, bet ir užtikrinamos kitos ne mažiau svarbios vertybės: byloje dalyvaujančių asmenų teisių apsauga, teisinių santykių apibrėžtumas ir kt.

Saugant pirmiau nurodytas vertybes, turi bÅ«ti užtikrinama pusiausvyra tarp jų ir kitų ne mažiau svarbių vertybių: civilinėje byloje dalyvaujančio asmens teisės į privatumÄ , reikalaujančios, kad asmens privatumas nebÅ«tų ribojamas nesant teisėto pagrindo, ir teisės į teisminę gynybÄ , reikalaujančios, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ . Minėta pusiausvyra bus užtikrinta tik teismui kiekvienu atveju laikantis proporcingumo principo, kuris reiÅ¡kia, kad teismo aktyvumas siekiant paÅ¡alinti abejones dėl galimo civilinėje byloje dalyvaujančio asmens negalėjimo arba dalinio negalėjimo suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikÅ¡mės ar jų valdyti yra bÅ«tinas tik iÅ¡imtiniais atvejais ir yra pagrįstas tiek, kiek jis yra paremtas pakankamais ir objektyviais duomenimis pagrįstomis teismo abejonėmis dėl galimo asmens negalėjimo arba dalinio negalėjimo suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikÅ¡mės ar jų valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-138-969/2016).

10. Ä®vertinęs byloje esančius duomenimis apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje yra objektyvių ir pakankamų duomenų, sudarančių pagrindÄ manyti, kad pareiÅ¡kėjas galimai negali suprasti arba iÅ¡ dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikÅ¡mės ar jų valdyti. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas daro iÅ¡ Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 16 d. nuosprendyje, priimtame baudžiamojoje byloje Nr. 1-13-498/2018, nurodytų duomenų, iÅ¡ kurių matyti, jog atlikus pareiÅ¡kėjui teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę, 2017 m. rugpjūčio 31 d.

– spalio 20 d. ekspertizės akte buvo pateiktos iÅ¡vados, kad pareiÅ¡kėjui konstatuojama (duomenys neskelbtini), pagal savo psichikos bÅ«klę jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, nustatytos sunkios demencijos eiga yra negrįžtamojo bei progresuojančio pobÅ«džio (b. l. 19-33); 2019 m. lapkričio 6 d. medicininių dokumentų iÅ¡raÅ¡o, kuriame tarp kitų pareiÅ¡kėjui nustatytų diagnozių yra nurodyta (duomenys neskelbtini) (b. l. 15). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, duomenys apie pareiÅ¡kėjui diagnozuotÄ (duomenys neskelbtini), baudžiamojo proceso metu atliktos ekspertizės akte pateikta iÅ¡vada, jog pagal savo psichikos bÅ«klę jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, tai, jog demencijos eiga yra negrįžtamojo bei progresuojančio pobÅ«džio, sudaro pakankamÄ pagrindÄ spręsti dėl galimo pareiÅ¡kėjo negalėjimo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų valdyti.

Å ių objektyvių duomenų pagrindu kilusios abejonės dėl pareiÅ¡kėjo galėjimo suprasti savo veiksmų esmę ar juos valdyti, atsižvelgiant į jau minėtÄ kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ (žr. nutarties 9 punktÄ ), suponavo pirmosios instancijos teismo pareigÄ reaguoti į psichikos negaliÄ turinčio pareiÅ¡kėjo globos poreikį ir inicijuoti tolesnį pareiÅ¡kėjo veiksnumo tyrimÄ bei sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimÄ .

11. Nepagrįstu laikytinas atskirojo skundo argumentas, kad, priėmęs tokį procesinį sprendimÄ , pirmosios instancijos teismas peržengė skundo ribas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, byloje esant duomenims apie pareiÅ¡kėjui diagnozuotÄ sunkiÄ demencijÄ , dėl kurios jis galimai negali suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų valdyti, pats nesiėmė spręsti klausimo dėl pareiÅ¡kėjo pripažinimo neveiksniu, tik inicijavo tolimesnį pareiÅ¡kėjo veiksnumo tyrimÄ ir tuo atliko savo kaip valstybės institucijos pareigÄ užtikrinti psichinę negaliÄ turinčio asmens teisių apsaugÄ .

Ar yra pagrindas pradėti asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje arba civilinio veiksnumo apribojimo tam tikroje srityje procedÅ«rÄ , spręs prokuratÅ«ra, kuri sprendimÄ dėl to priims savarankiÅ¡kai, nes pirmosios instancijos teismo nutartis jos neįpareigoja to daryti. Antstolės veiksmų (neveikimo) teisėtumas ir skundo argumentų pagrįstumas bus įvertinti atnaujinus bylos nagrinėjimÄ iÅ¡nykus aplinkybėms, dėl kurių byla buvo sustabdyta, ir iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės.

12. Atskirojo skundo argumentas, kad skundžiama nutartimi yra tik pasunkinama pareiÅ¡kėjo padėtis, kadangi pareiÅ¡kėjui papildomai tektų vykti į specializuotas institucijas, kas nepalengvintų nei sveikatos bÅ«klės, nei finansinės padėties, taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamÄ nutartį. Jeigu bus pradėta pareiÅ¡kėjo pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu procedÅ«ra, reikės teisės aktų nustatyta tvarka atlikti pareiÅ¡kėjo gebėjimo pasirÅ«pinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus vertinimÄ , atlikti teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę, tai pareikalaus laiko ir, tikėtina, finansinių sÄ naudų, kiek tai susiję su nuvykimu į vertinimÄ atliksiančias įstaigas.

Tačiau vien tai nesudaro pagrindo manyti, kad dėl inicijuoto tolimesnio pareiÅ¡kėjo veiksnumo tyrimo gali pablogėti pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klė ar kad tai turės reikÅ¡mingos įtakos pareiÅ¡kėjo turtinei padėčiai, t. y. kad dėl to gali nukentėti pareiÅ¡kėjo interesai. PrieÅ¡ingai, tolimesnio pareiÅ¡kėjo veiksnumo tyrimo metu nustačius, kad pareiÅ¡kėjas negali suprasti savo veiksmų esmės ar juos valdyti ir dėl to pripažinus pareiÅ¡kėjÄ neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikrose gyvenimo srityse, iÅ¡sprendus globos (rÅ«pybos) nustatymo ir globėjo (rÅ«pintojo) skyrimo klausimÄ , bus užtikrinta tinkama pareiÅ¡kėjo teisių ir interesų apsauga ir jo tinkamas atstovavimas tiek Å¡ioje civilinėje byloje, tiek jo atžvilgiu pradėtoje vykdomojoje byloje.

13. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir iÅ¡dėstytus argumentus darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, todėl ji nekeistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Virginija Gudynienė