2025-09-24 Nr. CB-5387-2-68-3-19863-2024-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-3389

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19863-2024-4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. rugsėjo 24 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2025 m. rugsėjo 18 d. paduotu atsakovės E. P. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 19 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovė E. P. padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės AB Artea banko (ankstesnis pavadinimas AB „Šiaulių bankas“) ieškinį atsakovei E. P. dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo iš esmės.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisija (toliau – ir DGK, komisija) 2024 m. rugsėjo 9 d. sprendimu Nr. DGKS-6902 darbo byloje Nr. APS-131-16883/2024 (sprendimas pasirašytas 2024 m. rugsėjo 12 d.) darbuotojos prašymą tenkino iš dalies – pripažino atleidimą iš darbo neteisėtu, nurodė išieškoti 11 742,50 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, prašymą dėl žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. kovo 4 d. sprendimu ieškinį patenkino ir pripažino, kad atsakovės E. P. atleidimas iš darbo pas ieškovę AB Šiaulių bankas yra teisėtas.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. birželio 19 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 4 d. sprendimą.

Atsakovė E. P. kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 19 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, arba grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Atsakovės kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai aiškino ir taikė DK 36 straipsnio 3 dalį, nustatančią darbdavio teisę nutraukti darbo sutartį išbandymo laikotarpiu. Apeliacinės instancijos teismas nevertino įspėjime dėl atleidimo nurodytų tariamai atsakovės padarytų pažeidimų ir darbo trūkumų realumo ir pagrįstumo, o tik apsiribojo jų pacitavimu. Todėl apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, pagal kurią „darbdavys privalo įrodyti, kad darbuotojas iš tiesų neišlaikė išbandymo, t. y. kad darbuotojas dėl savo dalykinių ir asmeninių savybių nesugeba ar negali dirbti darbo, dėl kurio atlikimo buvo sulygta sudarant sutartį. Teismo pareiga nagrinėjant tokias bylas – patikrinti, ar darbdavys tikrai turėjo pakankamą pagrindą pripažinti, kad darbuotojas neišlaikė išbandymo“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-632-611/2015; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484-701/2016 ir kt.).

2. Teismai pažeidė proceso teisės normas – netinkamai ištyrė ir neįvertino reikšmingų įrodymų, atsisakydami iškviesti atsakovės nurodytus liudytojus ir neteisingai paskirstydami įrodinėjimo naštą šalims. Teismai nepagrįstai nevertino ieškovės kviestų liudytojų, kurie dirba pas ieškovę ir yra jai pavaldūs, šališkumo ir nepagrįstai vadovavosi melagingais liudytojų parodymais. Toks įrodymų tyrimas negali būti laikomas visapusišku, objektyviu ir nešališku, kadangi pažeidžia proceso rungimosi principą ir teisingumo principą. Teismai nepagrįstai nevertino atsakovės tiesioginės vadovės byloje pateiktos charakteristikos objektyvumo ir nešališkumo, kai tiesioginė vadovė buvo šališka, nes inicijavo atsakovės atleidimą.

3. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nenurodė materialiosios teisės normų, taikytinų ginčui išspręsti, ir perrašė pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, todėl priėmė nemotyvuotą nutartį ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos CPK 270 straipsnio 4 dalies aiškinimo ir taikymo praktikos, pagal kurią teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje turi būti išvardyti įstatymai ir kiti teisės aktai bei kiti teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas; toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje teismas turi pagrįsti išvadas, išdėstytas sprendimo rezoliucinėje dalyje, t. y. jis turi įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų pateiktus įrodymus ir nustatyti ginčui reikšmingas faktines aplinkybes, pritaikyti ginčui aktualias teisės aktų nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-381/2024, 36 punktas); CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad situacija, kai teismo sprendimas (nutartis) yra be motyvų ar sutrumpintų motyvų, pripažįstama absoliučiu šio sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu; tai reiškia, kad šis pažeidimas yra laikomas tokiu reikšmingu, jog net kyla abejonių dėl paties teismo sprendimo ar nutarties teisėtumo ir nėra būtina nustatyti, ar šių proceso teisės normų pažeidimas turėjo reikšmės teisingam bylos išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-1075/2019, 43 punktas); tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-154-684/2024, 45 punktas).

4. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų, kurioje išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas siekiant ištaisyti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, teismas turi diskrecijos teisę nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka ir šalių prašymas tam nėra reikalingas; todėl teismas, nustatęs būtinybę apklausti liudytojus, turėjo teisę ir pareigą arba bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui, arba nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-701/2024; 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-199-701/2020).

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos Gražina Davidonienė

Sigita Rudėnaitė

Dalia Vasarienė