2019-09-25 Nr. AB-18096-3-63-3-00126-2016-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3244-438/2019

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00126-2016-3

Procesinio sprendimo kategorija 21.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugsėjo 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. ir atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į tarnybą ir darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo 2016 m. vasario 1 d. įsakymą Nr. 30-TE-84, kuriuo jis nuo 2016 m. vasario 1 d. buvo atleistas iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK) (duomenys neskelbtini) pareigų, grąžinti jį į buvusias pareigas ir priteisti iš atsakovo jo naudai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo nušalinimo dienos (2015 m. gruodžio 2 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, taip pat patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad ginčijamas įsakymas, kuriuo jis atleistas iš vidaus tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. sausio 1 d.) 62 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi tarnybinio patikrinimo išvada neatitinka faktinių aplinkybių, o atliekant tarnybinį patikrinimą, buvo netinkamai pritaikytos materialiosios teisės normos ir pažeistos pagrindinės tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūros, t. y. buvo pažeisti tarnybinio patikrinimo pradėjimo, atlikimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo terminai. Be to, tarnybinio patikrinimo metu nebuvo visiškai tirtos jo paaiškinimuose nurodytos aplinkybės, tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuoti nauji tarnybiniai pažeidimai, kurie net nebuvo nurodyti jam pateiktuose pranešimuose apie nusižengimus. Pareiškėjas nėra gavęs tarnybinio patikrinimo medžiagos – kompaktiniuose diskuose įrašytų telefoninių pokalbių, kurie, remiantis Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymu, buvo panaudoti tarnybinio patikrinimo metu.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad 2015 m. vasario mėnesį dėl jo veiksmų buvo pradėta kriminalinės žvalgybos byla dėl galimo kyšininkavimo bei piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Nuo 2015 m. vasario mėnesio iki 2015 m. rugpjūčio mėnesio buvo taikytas Kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatyta tvarka sankcionuotas techninių priemonių panaudojimas – telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos fiksavimas ir kontrolė, slaptas sekimas, patekimas į tarnybines patalpas. Dėl pareiškėjo veiksmų nėra pradėtas joks ikiteisminis tyrimas. Taigi kriminalinės žvalgybos byla nėra realizuota, todėl jos metu gauta informacija turi būti sunaikinta įstatymo nustatyta tvarka. Ginčydamas tarnybinio patikrinimo metu gautų duomenų panaudojimo teisėtumą, pareiškėjas teigė, jog prokuroras 2015 m. liepos 29 d. suteikė leidimą naudoti informaciją, atliekant tarnybinį patikrinimą, nurodytą pažymoje, kuria tarnybinio patikrinimo metu nebuvo remtasi. Tarnybinis patikrinimas grindžiamas visai kita pažyma, dėl kurios išslaptinimo prokuroro leidimas nebuvo gautas. Atliekant tarnybinį patikrinimą, buvo neteisėtai naudojami ir kiti duomenys. Šie duomenys negali būti laikomi įrodymais administracinėje byloje.

4. Pareiškėjo teigimu, tarnybinio patikrinimo išvados teiginys, kad, neturėdamas teisėto pagrindo, jis grąžino visapusiškai neištirtus ir neaprašytus daiktus įtariamiesiems, tretieji asmenys jam darė įtaką, neatitinka bylos medžiagos, pareiškėjo bei baudžiamojo proceso veiklą reglamentuojančių teisės aktų. Taip pat nepagrįstai konstatuota, jog jis suorganizavo dviejų siuntinių perdavimą, t. y. susitarė su suimto asmens broliu padaryti neteisėtą veiką ir už tai gavo paslaugą – buvo suremontuotas jo sūnaus telefonas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 226 straipsnyje nurodyta nusikalstama veika – prekyba poveikiu, kurios požymius neva atitinka pareiškėjo veiksmai, pranešime apie galimą tarnybinį nusižengimą nenurodyta. Baudžiamojo kodekso 3061 straipsnyje numatytos veikos – transporto priemonės identifikavimo numerių suklastojimas, neteisėtas sunaikinimas ar pakeitimas – požymių inkriminavimas pareiškėjo veiksmuose taip pat neteisėtas, kadangi duomenys, gauti vykdant kriminalinę žvalgybą, gali būti naudojami tik korupcinio pobūdžio veikoms tirti. Pareiškėjas Baudžiamojo proceso kodekso 2 straipsnio ir 166 straipsnio 1 dalies 2 punkto taip pat nepažeidė, kadangi pradėti ikiteisminį tyrimą jis neturėjo teisinio pagrindo. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nedetalizuojama, kokias pareiškėjo kaip pareigūno veiklą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas pareiškėjas pažeidė. Tarnybinio patikrinimo metu taip pat padaryta nepagrįsta išvada, kad pareiškėjas atskleidė tarnybinę paslaptį. Išvadoje nenurodoma, kokia konkreti informacija sudarė tarnybos paslaptį. Tarnybinis patikrinimas dėl neteisėto kompaktinių diskų laikymo negalėjo būti pradėtas, o už jų tinkamą sunaikinimą ar saugojimą pareiškėjas net nebuvo atsakingas. Tarnybinio patikrinimo išvadoje neatskleista, kokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo elgesys akivaizdžiai žemina institucijos autoritetą, prieštarauja visuomenėje galiojančioms moralės nuostatoms ar nepateisina teisėtų visuomenės lūkesčių, kurių tikimasi iš statutinių valstybės tarnautojų.

5. Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovo atstovai teismo posėdžio metu paaiškino, jog vienas iš kriminalinės žvalgybos uždavinių yra nusikalstamų veikų prevencija, todėl gavus duomenų apie pareiškėjo galbūt daromas nusikalstamas veikas, buvo nuspręsta atlikti patikrinimą. Nurodė, kad pareiškėjas pažemino pareigūno vardą šiais veiksmais: neteisėtai perdavė kelis siuntinius areštinėje laikomam suimtam asmeniui, perdavė informaciją iš registrų tretiesiems asmenims, dalinosi tarnybinę paslaptį sudarančia informacija su trečiaisiais asmenimis, neturėdamas tam teisės, grąžino ikiteisminio tyrimo daiktus, turėdamas pareigą, nesunaikino ikiteisminio tyrimo daiktų. Teigė, kad kiekvienas veiksmas atskirai sudaro tarnybinius nusižengimus, tačiau šių veiksmų visuma žemina pareigūno vardą. Nurodė, kad pareiškėjas veiksmus atliko iš savanaudiškų paskatų (kolegiškumo, draugystės, bendrų pažinčių) bei už atlygį – jo naudai suteiktas paslaugas.

II. 6. Klaipėdos apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjo skundą, 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimu skundą tenkino iš dalies, t. y. pakeitė ginčijamą įsakymą, panaikino pareiškėjui paskirtą nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktą, ir skyrė jam kitą tarnybinę nuobaudą – papeikimą pagal Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Taip pat pirmosios instancijos teismas grąžino pareiškėją į iki neteisėto atleidimo eitas pareigas ir iš atsakovo jo naudai priteisė vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo nušalinimo nuo pareigų dienos (2015 m. gruodžio 12 d.) iki sprendimo šioje byloje įvykdymo dienos, taip pat pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

7. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančia medžiaga, nustatė, kad 2015 m. lapkričio 30 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 30-PR2-29802 Klaipėdos AVPK Imuniteto skyriaus viršininkas Klaipėdos AVPK viršininkui pranešė, kad yra duomenų, jog pareiškėjas galbūt pažeidžia tarnybos veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir veikia priešingai tarnybos interesams. Tą pačią dieną (2015 m. lapkričio 30 d.) Klaipėdos AVPK viršininko pavedimu pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl šio asmens veiksmų. 2015 m. gruodžio 28 d. tyrėja su prašymu Nr. 30-PR2-32152 kreipėsi į Klaipėdos AVPK viršininką, prašydama pratęsti tarnybinio patikrinimo terminą 30 dienų. 2015 m. gruodžio 28 d. rezoliucija Klaipėdos AVPK viršininkas šį prašymą tenkino ir terminą pratęsė. Nustatyta, kad veiksmai, dėl kurių pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos, atlikti 2015 metais. 2016 m. sausio 29 d. surašyta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 30-IS-18, o 2016 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 30-TE-84 pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos.

8. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes, sprendė, kad ginčijamas įsakymas priimtas, nepasibaigus naikinamajam vienerių metų tarnybinės nuobaudos skyrimo terminui, nepadaryti ir kiti procedūriniai tarnybinio patikrinimo pažeidimai.

9. Vadovaudamasis Kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatomis, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu gauti duomenys, kuriais grindžiama pareiškėjo kaltė dėl padarytų tarnybinių nusižengimų, buvo teisėtai naudojami, sprendžiant jo tarnybinės atsakomybės klausimą.

10. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl kiekvieno pareiškėjo veiksmų epizodo, išskirto tarnybinio patikrinimo išvadoje, vertino, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje pagrįstai konstatuotas tik vienas pažeidimas, pasireiškęs pareiškėjo neteisėtais veiksmais, nesilaikant policijos įstaigoje nustatytos darbo su registrais ir informacinėmis sistemomis tvarkos. Vienkartinis transporto priemonių duomenų tikrinimas be teisėto pagrindo, pirmosios instancijos teismo nuomone, nevertintinas, kaip pareigūno elgesys, kuriuo akivaizdžiai žeminamas pareigūno vardą. Dėl visų kitų tarnybinio patikrinimo išvadoje įvardytų pažeidimų pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tarnybinio patikrinimo metu nebuvo surinkta pakankamai įrodymų.

III. 11. Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimo dalį dėl pareiškėjui paskirtos tarnybinės nuobaudos – papeikimo, – pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą ir jo naudai iš atsakovo priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

12. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl tarnybinio patikrinimo pradžios termino pažeidimo. Teismas klaidingai apskaičiavo 30 (taigi ir 60) dienų tyrimo atlikimo terminą;

12.2. pirmosios instancijos teismas neteisingai nusprendė, kad kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu surinkti duomenys apie pareiškėjo padarytas veikas buvo pagrįstai naudojami sprendžiant jo tarnybinės atsakomybės klausimą;

12.3. pirmosios instancijos teismas, nusprendęs dėl vieno padaryto tarnybinio nusižengimo, neatsižvelgė į tai, kad tarnybinio patikrinimo medžiagoje apskritai nėra jokių duomenų dėl nurodomų transporto priemonių tikrinimo, t. y. kada jos buvo tikrinamos, kieno slaptažodžiu buvo pasijungta prie šių duomenų bazių, koks buvo nurodytas prisijungimo pagrindas; kad tarnybinį patikrinimą atlikę pareigūnai, nurodę, kad pareiškėjas padarė šį pažeidimą, 2015 m. gruodžio 2 d. pranešime teigė, jog pareiškėjas tik galbūt neteisėtai ir nepagrįstai naudojosi Polis duomenų baze, atliko dviejų transporto priemonių duomenų peržiūrą ir šiuos duomenis galbūt perdavė tretiesiems asmenims; kad pranešime apie nusižengimą net nebuvo nurodyta, kad šie duomenys buvo perduoti kokiam nors konkrečiam asmeniui. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas nei tarnybinio patikrinimo metu, nei teismo posėdyje nenurodė jokių konkrečių duomenų peržiūrėjimo priežasčių bei tikslų, kadangi paaiškinime pareiškėjas tik nurodė, kokią informaciją jis tikrino ir iš kokio šaltinio ši informacija buvo gauta.

13. Atsakovas su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodo, kad:

13.1. pareiškėjo tarnybinio patikrinimo procedūra buvo pradėta nepažeidžiant nustatytų teisės aktų reikalavimų ir tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo veiksmų buvo atliktas teisės aktų nustatyta tvarka;

13.2. kriminalinė žvalgyba buvo atliekama, jos metu surinkti duomenys buvo įforminti ir panaudoti teisėtai;

13.3. teismas netinkamai įvertino tarnybinio patikrinimo metu surinktą informaciją (duomenis) apie pareiškėjo trečiųjų asmenų prašymu tikrintus duomenis ir jų perdavimą jiems;

13.4. teismas ignoravo atsakovo turimus įrodymus, kuriais atsakovas rėmėsi tarnybinio patikrinimo metu, bei jų nepatikrinęs priėmė neteisingą sprendimą.

14. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimą ir pareiškėjo skundo netenkinti.

15. Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1. pirmosios instancijos teismas tarnybinio patikrinimo metu surinktų duomenų pagrįstumą ir teisėtumą vertino formaliai, nepagrįstai jų nesiejo su visuomenėje galiojančiomis įprastinėmis moralės nuostatomis ir visuomenės teisėtais lūkesčiais, kai kurių duomenų nepagrįstai apskritai nevertino arba pripažino juos nereikšmingais, taip pat šališkai vertino liudytojų parodymus ir neišsiaiškino tarnybinio patikrinimo metu surinktų faktinių duomenų patikimumo;

15.2. pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai vertino pareiškėjo veiksmus dėl neteisėto siuntų perdavimo areštinėje laikomam asmeniui, todėl, remdamasis šališkais liudytojų parodymais, neteisingai konstatavo, jog išvadoje nėra įrodyti šie veiksmai. Tarnybinio patikrinimo išvadoje yra pakankamai duomenų, kad pareiškėjas suorganizavo minėtų daiktų perdavimą.

15.3. pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, kad pareiškėjas tik vertino galimybes perkelti numerius ant kito namelio, tačiau nesitarė vykdyti neteisėtos veikos. Teismas nepagrįstai neįvertino, kad būtent pareiškėjas rodė iniciatyvą keisti namelio ant ratų identifikacinį numerį nusikalstamu būdu;

15.4. atsakovas prašė pirmosios instancijos teismo leisti pateikti duomenis apie pareiškėjo atliktus duomenų bazių tikrinimus, tačiau šis prašymas nepagrįstai buvo atmestas;

15.5. dėl epizodo, susijusio su tarnybos paslaptį sudarančios informacijos perdavimu tretiesiems asmenims, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino patikrinimo išvadoje nurodytus pareiškėjo ryšius su šiais asmenimis, taip pat nepagrįstai nevertino pokalbių suvestinėse esančios informacijos;

16. Pareiškėjas su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodo, kad:

16.1. pareiškėjo tarnybinis patikrinimas (išvados) buvo grindžiamas neteisėtu būdu surinktais duomenimis;

16.2. atsakovas, neteikęs pirmosios instancijos teismui privalomų procesinių dokumentų, akivaizdu, kad šiuo atveju neturi pagrindo reikalauti, kad pirmos instancijos teismo ištirti įrodymai būtų pakartotinai ar papildomai tiriami ar kitaip vertinami apeliacinės instancijos teisme;

16.3. atsakovas bylos nagrinėjimo teisme metu negali remtis ar įrodinėti visiškai kitas (naujas) aplinkybes, sudarančias savarankišką teisės pažeidimo sudėtį.

17. Atsakovas pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 14 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-28-468/2017 įrodo, kad pareiškėjo veiksmai, neturint su tiesioginių funkcijų atlikimu susijusių tikslų, įgaliojimo bei transporto priemonių valdytojo sutikimo, 2015 m. birželio 4 d. tikrinant transporto priemonių duomenis, tarnybinio aptikrinimo metu buvo teisingai kvalifikuoti kaip policijos pareigūno vardą žeminantys Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto prasme.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Byloje nustatyta, kad pareiškėjui tarnybinė atsakomybė pritaikyta, atleidžiant jį iš statutinio valstybės tarnautojo pareigų, atsižvelgus į duomenis, gautus atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu surinkti duomenys (protokolai, telefoninių pokalbių garso įrašai, paaiškinimai) apie pareiškėjo padarytas veikas buvo išslaptinti bei perduoti atsakovui tarnybinės atsakomybės klausimui spręsti.

19. Šie duomenys, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, buvo tyrimo bei vertinimo dalyku.

20. Pareiškėjas apeliaciniu skundu iš esmės ginčija šių duomenų teisėtumą bei pagrįstumą. Ir priešingai, atsakovas apeliaciniame skunde remiasi šiais duomenimis bei grindžia jais savo išvadas dėl pareiškėjo kaltės, padarius jam inkriminuotus tarnybinius nusižengimus.

21. Nagrinėjamos bylos kontekste aktualus yra Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutarimas Nr. KT13-N5/2019 dėl Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo ir Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Nutarimas), kuriame yra pateikta konstitucinė doktrina apie kriminalinės žvalgybos veiksmų metu surinktų duomenų, panaudojimo tiriant tarnybinius nusižengimus, sąlygas ir tvarką.

22. Šiame Nutarime konstatuota, <...> „kad iš Konstitucijos, inter alia (liet. be kita ko) jos 30 straipsnio 1 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo, kylanti valstybės tarnautojo (pareigūno) teisė kreiptis į teismą dėl taikant tarnybinę atsakomybę pažeistų savo teisių gynimo turi būti reali, t. y. minėtas asmuo turi turėti realias galimybes veiksmingai apginti savo pažeistas teises teismine tvarka nuo, jo manymu, neteisėtų valstybės (savivaldybių) institucijų veiksmų ir (ar) piktnaudžiavimo joms suteiktais įgaliojimais taikant valstybės prievartos priemones, inter alia tiek slapta renkant informaciją (duomenis) apie asmenį, tiek panaudojant šią informaciją tarnybinių nusižengimų tyrimo tikslais; toks asmuo turi teisę veiksmingai ginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus nepriklausomai nuo to, ar jie yra tiesiogiai įtvirtinti Konstitucijoje.“ <...> „teisme nagrinėjant ginčą dėl inter alia tarnybinės nuobaudos paskyrimo, užtikrinti valstybės tarnautojo (pareigūno) teisę į tinkamą teismo procesą, kuri apima inter alia jo teisę išsamiai susipažinti su visa tiriant jo tarnybinį nusižengimą panaudota medžiaga, duomenimis ar informacija, inter alia taikant valstybės prievartos priemones slapta surinkta apie jį išslaptinta informacija, kuri įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygomis buvo perduota naudoti tarnybinio nusižengimo tyrimo tikslais; be to, valstybės tarnautojas (pareigūnas) turi teisę susipažinti su jo byloje naudojamais įrodymais, teikti paaiškinimus, ginčyti naudotų įrodymų ar kitos tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagos priimtinumą, teisėtumą, autentiškumą, tokio naudojimo būtinumą ir proporcingumą; valstybės tarnautojas (pareigūnas) teismo procese turi turėti teisę veiksmingai gintis, inter alia turėti pakankamai laiko susipažinti su tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiaga ir pasirengti gynybai, turėti savo atstovą.“ <...> „teismas (teisėjas), vykdydamas teisingumą ir spręsdamas ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo, privalo kiekvienu atveju visapusiškai įvertinti visą tarnybinio nusižengimo bylos medžiagą, duomenis ar informaciją, kuri naudota tiriant tarnybinį nusižengimą, ir nuspręsti, ar inter alia slapta įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka apie asmenį surinkta informacija, kuri buvo išslaptinta teisės aktų nustatyta tvarka ir perduota naudoti jo korupcinio pobūdžio tarnybinio nusižengimo tyrimo tikslais, gali būti laikoma įrodymu konkrečioje byloje, ar ji atitinka įrodymų teisėtumui ir patikimumui keliamus reikalavimus, ar jos panaudojimas yra būtinas demokratinėje visuomenėje valstybei siekiant tam tikrų teisėtų tikslų, kaip antai užtikrinti valstybės tarnybos skaidrumą ir viešumą, užkardyti korupciją ir korupcinio pobūdžio veikas valstybės tarnyboje; teismas (teisėjas) privalo kiekvienu atveju įvertinti ir tai, ar minėtos informacijos panaudojimas korupcinio pobūdžio tarnybinių nusižengimų tyrimo tikslais atitinka proporcingumo principą ir ar minėtų teisėtų tikslų konkrečiu atveju nebuvo galima pasiekti kitomis mažiau ribojančiomis priemonėmis.“ (žr.

Nutarimo 86.3, 86.3.1 p.).

23. Remiantis šia doktrina, darytina išvada, kad byloje nagrinėjamu atveju, bylos nagrinėjimo dalyku, be kitų aspektų, turėjo būti ir kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu surinktos, vėliau išslaptintos bei perduotos tarnybiniam nusižengimui tirti informacijos, kaip įrodymo, teisėtumas, patikimumas bei proporcingumas.

24. Iš bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių netyrė bei nevertino, nors šios aplinkybės pagal pareiškėjo skunde nurodytą skundo pagrindą turėjo būti bylos nagrinėjimo dalyku.

25. Tai lemia, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė bei neįvertino aplinkybių, turinčių bylai esminę reikšmę, dėl ko jo sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu, o tuo pačiu ir teisingu (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 str., 146 str. 1 d.). Kadangi šioms aplinkybėms ištirti bei išaiškinti būtina surinkti daug naujų įrodymų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikinamas, perduodant bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p., 145 str. 1 d. 2 p.).

26. Iš naujo nagrinėjant bylą, remiantis paminėta konstitucine doktrina, į bylą pateikti kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu surinkti duomenys visų pirma turi būti įvertinti jų teisėtumo, patikimumo bei proporcingumo aspektais, ir tik po to visumoje su kitais byloje surinktais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles (ABTĮ 56 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. L. ir atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Virginija Volskienė