2023-01-11 Nr. AB-883-3-61-3-03689-2022-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1089-968/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03689-2022-5

Procesinio sprendimo kategorija 8.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) pilietė L. A. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2022 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą Nr. 17I-31 (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėja skundą grindė tokiais argumentais:

2.1. Pareiškėja atitinka Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 patvirtinto Vizos išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 70.10 punkto reikalavimus, pateikė jos prašymą išduoti nacionalinę vizą tikrumą pagrindžiančius dokumentus, kurių sąrašas viešai paskelbtas Departamento internetiniame puslapyje, pateikė ir Departamento nurodytus papildomus dokumentus. Departamentui iškilus klausimų dėl pareiškėjos pateiktų dokumentų, jis turėjo galimybę tai išsiaiškinti ir priimti pagrįstą galutinį administracinį aktą. Tačiau Departamentas neprašė pareiškėjos pateikti papildomų dokumentų ar paaiškinimų. Todėl Sprendime nurodyti teiginiai, kurių pagrindu pareiškėjai atsisakyta išduoti nacionalinę vizą, yra pagrįsti prielaidomis, kurios neparemtos Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) pagrindu, tik teiginiais, neturinčiais ryšio su neva galimais įstatymų pažeidimais, o pats Sprendimas nėra tinkamai motyvuotas.

2.2. Sprendime nenurodytas joks priežastinis ryšys, kodėl uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Langineta“ (toliau – ir Bendrovė) įsigijimas iš UAB „Inlegal PRO“, kuri užsiima įmonių steigimu, daro pareiškėjos veiklą neva fiktyvią ar negaliojančią. Pareiškėja turi teisę pirkti įmonę iš bet kurio fizinio ar juridinio asmens, to įstatymai nedraudžia.

2.3. Aplinkybė, kad pareiškėja atvyko su kitos valstybės Šengeno viza, kuri yra susijusi su turizmu nesudaro jokio įstatymo pažeidimo, nes pareiškėja, prieš kurdama veiklą, atvyko pasitikrinti galimų sąlygų, mokestinės sistemos ir kt. Nors pareiškėja atvyko su kitos šalies turistine viza, tai negali sudaryti pagrindo neišduoti kitos nacionalinės vizos. Dėl šios aplinkybės pareiškėjos teisė prašyti nacionalinės vizos kitu pagrindu taip pat nepaneigiama.

2.4. Įstatymai nedraudžia įsigyti įmonės akcijas be notaro patvirtinimo. Pats Departamentas nurodo įstatymo pagrindą, kuris suteikia teisę pareiškėjai įsigyti akcijas be notaro patvirtinimo, per įgaliotą asmenį, kas šiuo atveju ir buvo padaryta. Departamentas nenurodo jokio įstatymo pažeidimo šiuo aspektu. Aplinkybė, kad pareiškėja pasirinko paprastesnį įstatymuose numatytą akcijų įsigijimo būdą, negali sudaryti prielaidos teigti, kad akcijų įsigijimas galimai atliktas fiktyviai. Po akcijų įsigijimo dokumentai buvo tinkamai ir oficialiai įregistruoti valstybės įmonėje Registrų centre. Taip pat pareiškėja 2022 m. liepos 5 d. pateikė įrodymus apie apmokėtą įstatinį kapitalą, grynųjų pinigų įnešimą patvirtinančius įrodymus, kas patvirtina įstatinio kapitalo apmokėjimo faktą, tačiau Sprendime šis faktas nepaminėtas.

2.5. Įstatymas nedraudžia įmonės direktorei mokėti 750 Eurų dydžio atlyginimą, todėl abejonės dėl tokio atlyginimo dydžio yra niekuo nepagrįstos. Toks atlyginimas nėra per mažas.

2.6. Įstatymai nenumato ir neįpareigoja įdarbinti darbuotojus. Dėl to pareiškėja turėjo teisę prašyti suteikti nacionalinę vizą ir pateikti dokumentus, neturėdama darbuotojų, dirbančių jos Bendrovėje. Visgi dėl to, kad Bendrovės buhalterinius dokumentus ruošia profesionali buhalterė, šis asmuo buvo įdarbintas, kas tik patvirtina faktą, kad pareiškėja siekia užsiimti veikla. Argumentas, kad Bendrovėje įdarbintas tik vienas darbuotojas, negali sukelti jokių teisinių pasekmių ir nėra pagrįstas jokiu teisiniu pagrindu.

2.7. Sprendimas neatitinka Įstatymo 98 straipsnio 1 ir 2 dalių, 133 straipsnio 21 dalies, 140 straipsnio 3 dalies, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes jame nėra pateikta faktų, pagrindžiančių išvadą, jog pareiškėjos buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Todėl Sprendimas neteisėtas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 str. 1 d. 1 p.).

2.8. (duomenys neskelbtini) yra nuolat ir sistemingai pažeidžiamos žmogaus teisės, vyrauja itin plataus masto politinių mažumų diskriminacija, ribojant šių asmenų teisę į darbą ir mokslą. Pareiškėja bijo būti persekiojama (duomenys neskelbtini) dėl politinių pažiūrų ir siekia toliau tęsti veiklos vykdymą Lietuvos Respublikoje.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Departamentas atsiliepime nurodė:

3.1. Pareiškėja Bendrovės akcijas įgijo ne teisėtos veiklos vykdymo tikslu, o siekdama formaliai atitikti reikalavimus nacionalinei vizai gauti.

3.2. Bendrovė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre (toliau – ir JAR) įregistruota 2022 m. kovo 1 d. Bendrovės įstatinis kapitalas – 28 000 Eur. Pareiškėja 2022 m. balandžio 25 d. yra paskirta Bendrovės direktore. Pareiškėjai priklauso 1 120 vnt. Bendrovės akcijų (akcijos nominali vertė – 25 Eur). Pagrindinė Bendrovės veikla – reklama ir rinkos tyrimas.

3.3. Bendrovės steigėja – UAB „Inlegal PRO“, visas Bendrovės akcijas pardavė pareiškėjai. Šiuo metu UAB „Inlegal PRO“ vienintelis akcininkas ir direktorius yra I. P.. Nuo Bendrovės įsteigimo iki 2022 m. balandžio 29 d. I. P. buvo Bendrovės direktorius. Bendrovė registruota (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu yra registruojamos įmonės, o UAB „Inlegal PRO“ yra žinoma kaip juridinis asmuo, tarpininkaujantis trečiųjų šalių piliečiams, siekiantiems legalizuotis Šengeno erdvėje. UAB „Inlegal PRO“ yra įsteigusi virš 300 naujų uždarųjų akcinių bendrovių ir labdaringų organizacijų, o Bendrovės registracijos adresu įsteigta daugiau nei 200 įmonių. Šiuo adresu esanti 42,88 kv. m negyvenamoji patalpa (apartamentai), o pagrindinė naudojimo paskirtis – viešbučių.

3.4. Bendrovės registracijos adresu negyvenamoji patalpa (apartamentai) negali būti laikomas tinkama patalpa, nes ji yra aktyviai naudojama kaip įmonių registracijos adresas, joje savo gyvenamąją vietą yra deklaravę dar 5 asmenys. Pareiškėja nesiekė Bendrovės registracijos adreso pakeisti ir išsinuomoti realias patalpas darbo vietoms įrengti. Pareiškėjos pateiktame JAR išraše nurodytas Bendrovės kontaktinis mobilusis telefonas ir elektroninio pašto adresas yra nurodytas ir Bendrovės steigėjos – UAB „Inlegal PRO“, patvirtina, kad pareiškėja yra susijusi su UAB „Inlegal PRO“, sietina su įmonių steigimu ir įmonių akcijų pardavimu užsieniečiams.

3.5. Pareiškėja į Šengeno erdvę atvyko su Suomijos Respublikos konsulinės įstaigos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) išduota daugkartine Šengeno viza, galiojančia nuo 2021 m. gruodžio 10 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d., buvimo laikas – 90 d. Ši viza buvo išduota turizmo tikslu. Pirmoji valstybė, į kurią pareiškėja ketino vykti ir galutinis jos kelionės tikslas – Suomijos Respublika. Pareiškėja 2022 m. balandžio 13 d. atvyko į Šengeno erdvę per Latvijos Respublikos išorės sieną ir, atvykusi į Lietuvos Respubliką, 2022 m. birželio 2 d. pateikė prašymą išduoti jai nacionalinę vizą kaip Bendrovės akcininkei ir direktorei. Pareiškėja nepaaiškino, kodėl ji, ketindama vykdyti veiklą Lietuvos Respublikoje, iš karto nesikreipė į Lietuvos Respublikos institucijas dėl vizos išdavimo, tačiau kreipėsi dėl turizmo vizos išdavimo. Nurodytos aplinkybės sudarė pagrindą manyti, kad turizmo tikslu gautą Šengeno vizą pareiškėja panaudojo ne tuo tikslu, kuriuo ji jai buvo išduota, ir apibūdina pareiškėjos veiksmus kaip neskaidrius. Šios aplinkybės kartu dėl ryšio su UAB „Inlegal PRO“ sudarė pagrindą abejoti dėl pareiškėjos buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo bei sąlygų, t. y. jos siekio užsiimti teisėta veikla.

3.6. Pareiškėja pateikė penkias (2022 m. balandžio 12 d., 2022 m. balandžio 14 d., 2022 m. balandžio 19 d., 2022 m. balandžio 21 d. ir 2022 m. balandžio 25 d.) Bendrovės akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, kurių pagrindu ji įgijo po 20 vnt. paprastųjų vardinių nematerialiųjų Bendrovės akcijų. Tačiau akcijų pardavimo-pirkimo sutartys sudarytos per ypač trumpą laikotarpį, vienu kartu įgyjant ne daugiau kaip 25 proc. Bendrovės akcijų. Tai leido padaryti išvadą, kad akcijos buvo perleidžiamos dalimis, tokiu būdu siekiant išvengti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.74 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto įsipareigojimo uždarųjų akcijų bendrovių akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, kai parduodama 25 proc. ar daugiau uždarosios akcinės bendrovės akcijų, sudaryti notarine forma.

3.7. Pareiškėja pateikė Bendrovės vienintelio akcininko 2022 m. gegužės 12 d. sprendimą Nr. 2022/05/12, kuriuo nusprendė padidinti Bendrovės įstatinį kapitalą papildomu akcininko įnašu, išleidžiant naujas akcijas, ir numatė, jog įstatinį kapitalą sudaro 1 120 vnt. akcijų (vienos akcijos nominali vertė – 25 Eur), o Bendrovės įstatinis kapitalas yra 28 000 Eur. Pareiškėja nepateikė dokumentų, įrodančių Bendrovės padidinto įstatinio kapitalo akcijų apmokėjimą, o JAR duomenys apie Bendrovės įstatinį kapitalą patys savaime dar nepatvirtina įstatinio kapitalo apmokėjimo. Nors pareiškėja skunde nurodo, kad taip įsigyti Bendrovės akcijas nėra draudžiama, tačiau, atsižvelgus į tai, kad pareiškėja pirko Bendrovės akcijas iš įmonės, kuri užsiima tarpininkavimu, kilo pagrįstų abejonių, ar tariamai perleistos akcijos iš tikrųjų buvo apmokėtos. Bendrovė 2022 m. kovo 9 d. su UAB „Inlegal PRO“ sudarė paskolos sutartį, kuria pasiskolino 2 495 Eur, ši suma tariamai buvo grąžinta 2022 m. balandžio 25 d. (Kasos pajamų orderis Nr. 001). Pagal banko išrašą UAB „Inlegal PRO“ 2022 m. vasario 23 d. įnešė 2 500 Eur į Bendrovės sąskaitą. Pareiškėja pagal pateiktas akcijų pirkimo-pardavimo sutartis už Bendrovės akcijas UAB „Inlegal PRO“ laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 12 d. iki 2022 m. balandžio 25 d. sumokėjo 2 750 Eur. Visos aptartos aplinkybės leido padaryti išvadą, kad Bendrovė tariamai paskolino 2022 m. kovo 9 d. UAB „Inlegal PRO“. Toks finansinių lėšų perdavimas sukėlė pagrįstų įtarimų, kad pareiškėja galimai neapmokėjo Bendrovės akcijų.

3.8. Bendrovės banko sąskaitos galutinis likutis nurodytas – 0 Eur. Bendrovė prašė uždaryti banko sąskaitą. Todėl Departamentas 2022 m. birželio 28 d. išsiuntė raštą Nr. 10K-18326, kuriame prašė pareiškėjos pateikti dokumentus apie Bendrovės padidinto įstatinio kapitalo akcijų apmokėjimą, Bendrovės tarpinę išplėstinę balanso formą, Bendrovės banko sąskaitos išrašą bei nurodyti, ar Bendrovė turi buveinę ir, jeigu taip – nurodyti buveinės adresą bei pateikti buveinės patalpos nuomos sutartį ar kitą dokumentą, patvirtinantį Bendrovės teisę naudotis šiomis patalpomis.

3.9. Pareiškėjos atstovas 2022 m. liepos 5 d. Departamentui papildomai pateikė informaciją ir dokumentus. Kartu su prašymu išduoti nacionalinę vizą pareiškėja taip pat pateikė 2022 m. gegužės 31 d. darbo sutartį Nr. 2, kurioje nurodyta, jog jai bus mokamas 750 Eur darbo užmokestis (nustatoma darbo laiko norma 40 val. per savaitę). Pareiškėjai, kaip Bendrovės direktorei, atsakingai už kasdienės Bendrovės veiklos organizavimą, Bendrovės tikslų įgyvendinimą, turinčiai teisę Bendrovės vardu sudaryti sandorius, priimti ir atleisti darbuotojus ir vykdyti numatytas mokėti tik 20 Eur didesnis už minimaliąją mėnesinę algą darbo užmokestis, kuris mokamas už nekvalifikuotą darbą. Šis faktas sukėlė pagrįstų įtarimų, jog tokiu būdu tik siekiama formaliai atitikti reikalavimus, nes realios finansinės atskirties tarp kvalifikuoto ir nekvalifikuoto darbo nėra sukuriama. Nuo Bendrovės įsteigimo joje nuo 2022 m. birželio 1 d. įdarbintas tik vienas darbuotojas (buhalterė).

3.10. Formalus Aprašo 70.10 punkte nustatytų reikalavimų atitikimas bei dokumentų, išvardintų Departamento internetinėje svetainėje, pateikimas dar nereiškia, kad užsieniečiui, kaip akcentuoja pareiškėja skunde, privalo būti išduota nacionalinė viza, nes užsienietis bet kokiu atveju turi įrodyti, kad realiai ketina vykdyti veiklą Lietuvos Respublikoje. Šiuo atveju formalus Bendrovės akcijų įsigijimas dar nepatvirtina, kad pareiškėja ketina vykdyti veiklą Lietuvos Respublikoje. Pareiškėja neatliko jokių veiksmų, išskyrus Bendrovės akcijų įsigijimą, kurie patvirtintų, kad pareiškėja realiai ketina vykdyti veiklą Lietuvos Respublikoje (neįsigijo patalpų, nepakeitė kontaktinių duomenų). Pareiškėjos veiksmai parodo, kad yra suinteresuota tik formaliai atitikti Aprašo 70.10 punkto reikalavimus. Pareiškėjos pozicija, kad ji neprivalo nei nuomotis patalpų, nei atsidaryti banko sąskaitos, nes ji dar neturi išduotos nacionalinės vizos, o neturėdama vizos praktiškai negali vykdyti jokios veiklos, aiškiai patvirtina, kad pareiškėjos tikslas Lietuvos Respublikoje nėra teisėtos veiklos vykdymas.

3.11. Departamentas sutiko su pareiškėjos teiginiais, kad aplinkybė, jog ji nusipirko Bendrovės akcijas iš įmonės, kuri užsiima įmonių steigimu ir tarpininkavimu trečiųjų šalių piliečiams, siekiantiems legalizuotis Šengeno erdvėje, automatiškai nedaro pareiškėjos veiklos fiktyvia. Tačiau, ši aplinkybė visų kitų aplinkybių kontekste sudaro pagrįstą pagrindą abejoti pareiškėjos tikslais. Pavyzdžiui, pareiškėja, įsigijusi Bendrovės akcijas iš UAB „Inlegal PRO“, neatnaujino Bendrovės kontaktinių duomenų, siekiant atsiriboti nuo šios įmonės, ir nepakeitė duomenų apie Bendrovės registracijos vietą. Todėl aplinkybė, kad pareiškėja nusipirko Bendrovę iš įmonės, kuri užsiima įmonių steigimu ir tarpininkavimu, leidžia pagrįstai teigti, kad pareiškėja vis dar tiesiogiai susijusi su ta įmone.

3.12. Pareiškėja deklaratyviai teigia, kad (duomenys neskelbtini) negerbiamos žmogaus teisės, o padėtis (duomenys neskelbtini) nėra pagrindas išduoti nacionalinę vizą Lietuvos Respublikoje.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimu pareiškėjos L. A. skundą atmetė.

5. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2022 m. birželio 2 d. pateikė prašymą dėl nacionalinės vizos išdavimo tuo pagrindu, jog ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje kaip Bendrovės akcininkė, ir prie prašymo pridėjo Įstatyme nustatytus dokumentus. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą, pateiktus dokumentus, vadovaudamasis Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktu, priėmė Sprendimą, kuriuo atsisakė išduoti pareiškėjai nacionalinę vizą.

6. Teismas, vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis (6 str. 1 d., 3 d., 11 str. 1 d., 19 str. 1 d. 2 p., 3 p.), 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (toliau – ir Vizų kodeksas) nuostatomis (10 str. 3 d., 14 str., 21 str. 1 d., 7 d., 8 d., 32 str. 1 d., 2 d., II priedas „Neišsamus patvirtinamųjų dokumentų sąrašas“), Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, Aprašo nuostatomis (70.6, 70.10, 731, 79 p.), nustatė, kad byloje turi būti atsakyta, ar pareiškėja, siekianti gauti nacionalinę vizą turint tikslą dirbti Lietuvos Respublikos įmonėje, pagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslą ir sąlygas, ar kyla pagrįstų abejonių dėl jos pareiškimo patikimumo, ar yra svarbios aplinkybės, susijusios su jos pareiškimų patikimumu, taip pat, ar kyla pagrįstų abejonių dėl dokumentų, kuriais pareiškėja grindžia savo atvykimą į Lietuvos Respubliką.

7. Teismas nustatė, kad: pareiškėjos turima Suomijos Respublikos konsulinės įstaigos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) išduota daugkartinė Šengeno viza išduota turizmo tikslu; laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2022 m. kovo 9 d. Bendrovės sąskaitos galutinis likutis buvo 0 Eur; Bendrovės steigėja yra UAB „Inlegal PRO“, kuriai atstovauja I. P., 2022 m. kovo 9 d. sudarė paskolos sutartį, kurios pagrindu Bendrovė perdavė UAB „Inlegal PRO“ 2 495 Eur sumą iki 2024 m. kovo 8 d.; Bendrovė JAR užregistruota 2022 m. kovo 1 d.

įstatinio kapitalo dydis yra 28 000 Eur, akcijų skaičius – 1 120 vnt., vardinės paprastosios akcijos nominali vertė – 25 Eur; Bendrovė veikia adresu (duomenys neskelbtini); Bendrovė 2022 m. kovo 9 d. akcinei bendrovei (toliau – ir AB) „SEB“ bankui pateikė prašymą uždaryti banko sąskaitą; Bendrovė 2022 m. kovo 9 d. suteikė UAB „Inlegal PRO“ 2 495 Eur paskolą; UAB „Inlegal PRO“, atstovaujama I. P., ir pareiškėja, atstovaujama Dovydo Raišučio, 2022 m. balandžio 12 d. sudarė Akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią pareiškėja iš UAB „Inlegal PRO“ įsigijo 20 paprastųjų vardinių nematerialių akcijų, kurių vienos nominali vertė – 25 Eur; parduodamos akcijos sudarė 20 proc. visų Bendrovės akcijų; pagal UAB „Inlegal PRO“ 2022 m. balandžio 12 d.

PVM sąskaitą faktūrą serija INP Nr. 581, 2022 m. balandžio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą serija INP Nr. 582, 2022 m. balandžio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą serija INP Nr. 583, 2022 m. balandžio 21 d. PVM sąskaitą faktūrą serija INP Nr. 584, 2022 m. balandžio 25 d. PVM sąskaitas faktūrą serija INP 585 UAB „Inlegal PRO“ pardavė pareiškėjai Bendrovės 20 proc. akcijų už 550 Eur sumą; pagal UAB „Inlegal PRO“ 2022 m. balandžio 12 d. kasos pajamų orderį Nr. 773, 2022 m. balandžio 14 d. kasos pajamų orderį Nr. 774, 2022 m. balandžio 19 d. kasos pajamų orderį Nr. 775, 2022 m. balandžio 21 d. kasos pajamų orderį Nr. 776, 2022 m. balandžio 25 d. kasos pajamų orderį Nr. 777 pareiškėjos atstovas Dovydas Raišutis už Bendrovės akcijas sumokėjo UAB „Inlegal PRO“ 550 Eur sumą; pareiškėja yra vienintelė Bendrovės akcininkė nuo 2022 m. balandžio 12 d.; pareiškėja yra Bendrovės direktorė nuo 2022 m. balandžio 25 d.; pagal Bendrovės 2022 m. balandžio 25 d. kasos pajamų orderį Nr. 001 UAB „Inlegal PRO“ direktorius I.

P. grąžino Bendrovei 2 495 Eur; Bendrovės vienintelio akcininko 2022 m. gegužės 12 d. sprendimo Nr. 2022/05/12 2 punktu nuspręsta didinti Bendrovės įstatinį kapitalą papildomu akcininko įnašu, išleidžiant naujas akcijas. Šio sprendimo 4 punktu nuspręsta pakeisti Bendrovės įstatinio kapitalo dydį nurodant, kad Bendrovės įstatinis kapitalas yra 28 000 Eur, jis padalintas į 1 120 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kiekvienos akcijos nominali vertė yra 25 Eur, kiekvienos akcijos minimali emisijos kaina yra 25 Eur; pagal 2022 m. gegužės 31 d.

Darbo sutartį Nr. 1 Bendrovėje nuo 2022 m. birželio 1 d. dirba buhalterė A. Š., kuriai pagal šios sutarties 1.3 punktą nustatytas 100 Eur atlygis per mėnesį; Bendrovės steigėja UAB „Inlegal PRO“, kurios vienintelis akcininkas ir direktorius I. P. iki 2022 m. balandžio 29 d. buvo Bendrovės direktorius; Bendrovės registracijos adresas naudojamas registruojant įmones trečiųjų šalių piliečiams, siekiantiems legalizuotis Šengeno erdvėje; Bendrovės nurodyti telefono numeris ir elektroninio pašto adresas nurodyti UAB „Inlegal PRO“ duomenyse;

Bendrovė registruotas adresas sutampa su 5 asmenų deklaruota gyvenamąja vieta.

8. Teismas, remdamasis tuo, padarė išvadą, kad aplinkybė, jog pareiškėja Bendrovės akcijas įgijo per labai trumpą laiką, patvirtina, jog buvo vengiama Bendrovės akcijų pirkimo-pardavimo sutartis sudaryti notarine forma. Teismo vertinimu, nors pareiškėja padidino Bendrovės įstatinį kapitalą papildomu akcininko įnašu, tačiau JAR esantys duomenys apie Bendrovės įstatinį kapitalą patys savaime dar nepatvirtina įstatinio kapitalo apmokėjimo. Pareiškėjai mokamas 750 Eur darbo užmokestis vos 20 Eur didesnis už minimalią algą, kuri mokama už nekvalifikuotą darbą, tokiu būdu nesukuriant atskirties tarp kvalifikuoto ir nekvalifikuoto darbo.

9. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja pateikė Departamentui prašomus pateikti dokumentus bei papildomus pateikti dokumentus, kurie buvo paskelbti Departamento internetinėje svetainėje. Departamentas prašė pareiškėjos pateikti papildomus dokumentus, tačiau pareiškėja nenurodė kito Bendrovės adreso, kuriuo būtų vykdoma veikla, taip pat nenurodė kontaktinių duomenų, kurie nesutaptų su UAB „Inlegal PRO“ kontaktiniais duomenimis. Teismas atmetė pareiškėjos argumentus, kad Departamentas neprašė pareiškėjos pateikti papildomus dokumentus dėl nacionalinės vizos išdavimo, nes Departamentas kreipėsi į pareiškėją dėl papildomų dokumentų ir paaiškinimų pateikimo. Teismo vertinimu, Departamentas užtikrino pareiškėjai visas sąlygas pateikti papildomus dokumentus ir paaiškinimus, siekiant pašalinti visas kilusias abejones dėl Bendrovės vykdomos veiklos realumo.

10. Nustatęs, kad byloje keliamas ginčas dėl pareiškėjos pateiktų duomenų patikimumo ir realumo, siekiant gauti nacionalinę vizą, teismas pažymėjo, kad nors pareiškėja formaliai pateikė Departamentui dokumentus, kurie turi būti pateikti pagal Aprašo 70.10 punktą, taip pat pateikė papildomus dokumentus pagal Departamento internetinėje svetainėje prašomus papildomai pateikti dokumentus, tačiau jų visuma patvirtina, kad pareiškėja nesiekia realiai vykdyti veiklos Bendrovėje. Pareiškėja nėra išsinuomojusi patalpų Bendrovei veiklai vykdyti, neturi asmeninių kontaktinių duomenų, Bendrovės banko sąskaita yra uždaryta, akcijų pirkimas-pardavimas vyko su viena ir ta pačia įmone, kuri susijusi tiek su pareiškėjos Bendrovės įsteigimu, tiek su Bendrovės sudaromais sandoriais, iš kurių nėra aišku, ar pareiškėja yra sumokėjusi už Bendrovės akcijas.

11. Teismas, atsakydamas į pareiškėjos skundo argumentus, kad ji turi teisę pirkti įmonę iš bet kurio fizinio ar juridinio asmens, pažymėjo, jog, nors įstatymuose ar Apraše nėra numatytas draudimas įsigyti Bendrovę iš kito juridinio asmens, tačiau pati pareiškėja nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad Bendrovė įsisteigė patalpas, susikūrė individualius kontaktinius duomenis, vykdo veiklą ir nėra susijusi su UAB „Inlegal PRO“. Teismui pagrįstų įtarimų sukėlė ir sudarytos akcijų pirkimo-pardavimo sutartys, kadangi nėra duomenų, patvirtinančių, jog Bendrovė realiai sumokėjo UAB „Inlegal PRO“ už suteiktas akcijas. Teismas konstatavo, kad pareiškėja nepaneigė sąsajų su tarpininkavimu užsiimančia įmone, t. y. UAB „Inlegal PRO“.

12. Teismas, atsakydamas į pareiškėjos skundo argumentą, jog vien tai, kad pareiškėja į Šengeno erdvę atvyko su Suomijos Respublikos konsulinės įstaigos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) išduota daugkartine Šengeno viza, galiojančia nuo 2021 m. gruodžio 10 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d., nesudaro pagrindo neišduoti kitos nacionalinės vizos ar pareiškėjai prašyti naujos vizos kitu pagrindu, nustatė, kad pareiškėja nepateikė duomenų, jog ji, turėdama Šengeno vizą, buvo nuvykusi į Suomijos Respubliką. Teismas sutiko su pareiškėja, jog nėra draudžiama kreiptis dėl nacionalinės vizos išdavimo kitu pagrindu nei pareiškėjai buvo suteikta kitos valstybės nacionalinė viza, tačiau šiuo atveju teismui pagrįstų abejonių kėlė tai, jog pareiškėja nevyko į Suomijos Respubliką, o iš karto kreipėsi dėl nacionalinės vizos išdavimo Lietuvos Respublikoje. Nors pareiškėja skunde nurodė, kad jos atvykimas su kitos šalies nacionaline viza nesudaro pagrindo neišduoti Lietuvos Respublikos nacionalinės vizos, tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjai buvo atsisakyta išduoti nacionalinę vizą ne dėl to, kad ji jau turi Suomijos Respublikos nacionalinę vizą, o dėl to, kad Departamentui kilo pagrįstų abejonių dėl realiai vykdomos Bendrovės veiklos. Aptariama aplinkybė buvo vertinama visumos aplinkybių kontekste, todėl nebuvo pagrindinė, priimant Sprendimą.

13. Teismas, atsakydamas į pareiškėjos skundo argumentus, kad įstatymai nedraudžia įsigyti akcijas be notaro, sudarant rašytines sutartis, akcijų įsigijimo dokumentai buvo įregistruoti JAR, vadovavosi CK 1.74 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Teismas, remdamasis tuo, ką nustatė, padarė išvadą, kad pareiškėja sudarė akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, kurios buvo perduotos dalimis, galimai siekdama išvengti jų įsigijimo patvirtinimo notarine forma. Akcijų pirkimo-pardavimo sutartys buvo sudarytos kelių dienų laikotarpyje, todėl tai, teismo vertinimu, sukelia pagrįstų abejonių, ar tokių sandorių sudarymas nebuvo atliekamas tikslu, kuo greičiau perduoti visas akcijas dalimis, jog nebūtų taikomas CK 1.74 straipsnio 1 dalies 3 punktas. Teismas padarė išvadą, kad akcijų įsigijimo įregistravimas nepatvirtina realaus akcijų pirkimo apmokėjimo.

14. Teismas, atsakydamas į pareiškėjos skundo argumentus dėl pareiškėjai mokamo atlyginimo dydžio, vadovavosi Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatomis (34 str. 3 d.; 141 str. 2 d.). Teismas sutiko su Departamentu, kad pareiškėjai mokamo dydžio užmokestis kelia pagrįstų abejonių atsižvelgiant į pareiškėjos atliekamas darbo funkcijas.

15. Teismas, atsakydamas į pareiškėjos skundo argumentą dėl Bendrovėje įdarbintos vienos darbuotojos, padarė išvadą, kad šis argumentas nesudaro pagrindo panaikinti Sprendimą.

16. Teismas konstatavo, kad Departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes. Įvertinęs ginčijamo Sprendimo turinį, teismas padarė išvadą, kad Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, nes yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

III. 17. Pareiškėja L. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

18. Pareiškėja, kartodama Sprendime išdėstytus Departamento argumentus, pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, cituodama aktualų teisinį reglamentavimą, dėstydama argumentus analogiškus išdėstytiems skunde pirmosios instancijos teismui, apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

18.1. Pirmosios instancijos teismas atkartojo Sprendimo argumentus, rėmėsi vien Departamento argumentais, nesirėmė jokiu teisės aktu, kuris patvirtintų, kad nors viena aplinkybė, kuria pagrįstas Sprendimas ir kurią vertino pirmosios instancijos teismas, yra prieštaraujanti įstatymams.

18.2. Pirmosios instancijos teismas išėjo už bylos nagrinėjimo ribų, nesirėmė Įstatymu, Vizų kodeksu, vietoje to, nagrinėjo darbo teisinius santykius.

18.3. Pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė pareiškėjos skundo argumentų. Sprendime išdėstyti Departamento motyvai dėl to, kad pareiškėjos veiklą daro fiktyvią aplinkybė, jog pareiškėja Bendrovės akcijas įsigijo iš įmonės, kuri užsiima įmonių steigimu, niekaip nepaneigia pareiškėjos teisės pirkti Bendrovės akcijas iš bet kurio fizinio ar juridinio asmens. Faktas, kad pareiškėja atvyko su kitos valstybės Šengeno viza savaime nesudaro pagrindo neišduoti pareiškėjai kitos vizos. Tai, kad pareiškėja pasirinko paprastesnį akcijų įsigijimo būdą nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog toks akcijų įsigijimas yra fiktyvus, ypač, nustačius, kad po Bendrovės akcijų įsigijimo visi dokumentai buvo tinkamai įregistruoti viešame registre. Pareiškėja pateikė įrodymus, patvirtinančius grynųjų pinigų įnešimą už įstatinio kapitalo didinimą. Nei Departamentas, nei pirmosios instancijos teismas nenuginčijo šios aplinkybės. Byloje nenuginčyta ir tai, kad pareiškėja, gaunanti 750 Eur, įrodė, jog turės pragyvenimui ne mažiau kaip vieno minimalaus atlyginimo per mėnesį sumą, kas patvirtina, jog pareiškėja atitinka Vizų kodekso išdėstytus reikalavimus. Tai, kad Bendrovėje dirba tik vienas darbuotojas, nesudaro pagrindo neišduoti pareiškėjai vizos, ypač, atsižvelgus į tai, kad tai neprieštarauja jokiam įstatymui.

18.4. Aprašo 70.10 punktas nenumato jokių papildomų reikalavimų dėl darbuotojų įdarbinimo, atskirų nuomojamų patalpų įkūrimo, mokamo atlyginimo darbuotojui ar direktoriui dydžio, įstatinio kapitalo apmokėjimo pinigais, neturėti Šengeno turistinės vizos, nepirkti įmonės iš kitos įmonės, kuri užsiima juridinių asmenų steigimu, neįsigyti įmonės akcijų be notaro ar per įgaliotą asmenį.

19. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Departamentas, atsiliepime kartodamas Sprendimo motyvus ir analogiškus argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą, teigia, kad pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai konstatavo, jog Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir pritaikius teisės aktų nuostatas. Tai, kad pareiškėjos netenkina Sprendimas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas, nepagrindžia, kad jie priimti neištyrus visų aktualių aplinkybių ir yra nepagrįsti. Departamento vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė bylos aplinkybėmis bei teisės normomis pagrįstą sprendimą, kurio naikinti pareiškėjos apeliaciniame skunde išdėstytais deklaratyviais argumentais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos 2022 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo Nr. 17I-31 atsisakyti išduoti nacionalinę vizą pareiškėjai (duomenys neskelbtini) pilietei L. A. teisėtumo ir pagrįstumo.

21. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos skundą, konstatavęs, jog Departamentas, priimdamas Sprendimą, tinkamai įvertino surinktus duomenis ir pagrįstai atsisakė išduoti pareiškėjai nacionalinę vizą Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punkto (pagal kurį „nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu: <...> 2) jis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo;“) pagrindu.

22. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog ji nepagrindė numatomo buvimo tikslo bei sąlygų; nei Departamentas, nei pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog pareiškėjos veiksmai, įsigyjant Bendrovės akcijas, siekiant vykdyti veiklą Lietuvos Respublikoje, įdarbinant Bendrovėje vieną darbuotoją, prieštarauja įstatymams, todėl atsisakymas pareiškėjai išduoti nacionalinę vizą yra nepagrįstas ir neteisėtas; Departamentas ir pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino surinktus įrodymus, pareiškėjos argumentus.

23. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Todėl ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

24. Pagrindinius klausimus, susijusius su nacionalinės vizos, kurią išduoti byloje atsisakyta, išdavimu, reglamentuoja Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. Reglamentu (EB) Nr. 810/2009 patvirtintas Vizų kodeksas, Įstatymas bei Aprašas.

25. Vizų kodekso 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant prašymą išduoti vienodą vizą (t. y. visoje valstybių narių teritorijoje galiojančią vizą), nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas, ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tikrindamas, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka atvykimo sąlygas, konsulatas patikrina: ar pateiktas kelionės dokumentas nėra netikras, suklastotas arba padirbtas; prašymą išduoti vizą pateikusio asmens pateiktą numatomo buvimo tikslą ir sąlygas ir ar jis turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį, arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų; ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo yra asmuo, dėl kurio Šengeno informacinėje sistemoje (SIS) buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo nėra laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose nebuvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; kai taikoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad prašymo nagrinėjimas visų pirma grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu, o 8 dalyje – nagrinėdami prašymą konsulatai arba centrinės valdžios institucijos gali pagrįstais atvejais surengti pokalbį su prašymą išduoti vizą pateikusiu asmeniu ir paprašyti pateikti papildomus dokumentus.

26. Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma: a) jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo: <...> ii) nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; <...> arba b) jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimų arba jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo“. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad Vizų kodekso, be kita ko, 32 straipsnio 1 dalis aiškintina taip, kad valstybės narės kompetentingos institucijos, išnagrinėjusios prašymą išduoti vizą, gali atsisakyti išduoti tokią vizą prašymą pateikusiam asmeniui tik tuo atveju, kai yra vienas iš šiose nuostatose išvardytų pagrindų atsisakyti išduoti vizą (žr., pvz., 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą R. K. prieš Vokietijos Federacinę Respubliką C-84/12).

27. Vizų išdavimo sąlygas, atsisakymo išduoti vizą ir vizos panaikinimo pagrindus bei kitus su vizomis susijusius klausimus nustato ir Įstatymo III skyriaus pirmojo skirsnio nuostatos. Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punkte (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1864 redakcija) nustatyta, kad nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu užsienietis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo. Įstatymo 21 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad, be kita ko, dokumentų vizai gauti pateikimo, konsultacijų vykdymo, vizos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti, jos pratęsimo ar atsisakymo ją pratęsti, jos panaikinimo ir vizos atšaukimo, tvarką nustato vidaus reikalų ministras kartu su užsienio reikalų ministru; ši tvarka taikoma tiek, kiek šių klausimų nereglamentuoja Vizų kodeksas.

28. Be kita ko, įgyvendinant Įstatymo 21 straipsnio 9 dalį, patvirtintas Aprašas, kurio 87 punkte (2019 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. 1V-636/V-214 redakcija) nustatyta, kad, nustatęs kurį nors iš atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindų, išvardytų Įstatymo 19 straipsnyje, vizų tarnybos valstybės tarnautojas priima sprendimą dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą (10 priedas), o Aprašo 70.10 punkte (2019 m. lapkričio 8 d. įsakymo Nr. 1V-905/V-323 ir 2021 m. balandžio 15 d. įsakymo Nr. 1V-317/V-130 redakcija) nustatyta, kad nacionalinė viza gali būti išduodama užsieniečiui: „kuris atvyksta į Lietuvos Respubliką užsiimti teisėta veikla ir yra Juridinių asmenų registre įregistruoto privataus juridinio asmens (toliau – įmonė), įsteigto per pastaruosius vienerius metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), jeigu įmonės nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 tūkstančių eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, arba yra įmonės, įsteigtos per pastaruosius vienerius metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, vadovas ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje.“

29. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje akcentuojama, jog sprendimas atsisakyti išduoti vizą priimamas kompleksiškai įvertinus atitinkamą konkrečią situaciją ir šiuo atveju nėra numatyta baigtinio sąrašo dokumentų, kurie turėtų būti pateikti siekiant pagrįsti prašymą vizai išduoti (žr., pvz., 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-619/2014; 2016 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3274-662/2016). LVAT praktikoje, remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, pasisakyta ir tai, kad kompetentingos institucijos prašymą išduoti vizą turi išnagrinėti kruopščiai, nes prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo, jei gaus vizą, galės atvykti į valstybių narių teritoriją, laikydamasis Šengeno sienų kodekse nustatytų apribojimų (žr., pvz., 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5191-502/2019).

30. Vadovaujantis tuo, atmestini pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, kad Aprašo 70.10 punkte tiesiogiai nėra įtvirtinti vertinamieji kriterijai, kuriuos Departamentas nustatė ir kompleksiškai įvertino, nagrinėdamas pareiškėjos 2022 m. birželio 2 d. prašymą išduoti nacionalinę vizą.

31. Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2022 m. birželio 2 d. prašymą išduoti nacionalinę vizą pateikė, ketindama užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal Aprašo 70.10 punktą. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą, nustatė, kad pareiškėja yra Bendrovės vienintelė akcininkė (dalyvė) ir direktorė (vadovė). Pareiškėja visas Bendrovės akcijas įsigijo iš UAB „Inlegal PRO“, kuri žinoma, kaip juridinis asmuo, tarpininkaujantis trečiųjų šalių piliečiams, siekiantiems legalizuotis Šengeno erdvėje, yra įsteigusi virš 300 naujų bendrovių ir organizacijų. Bendrovės registracijos adresu įsteigta daugiau nei 200 įmonių, juo prisiregistravę dar 5 asmenys, pareiškėja nepakeitė šio adreso, naujų patalpų neišsinuomojo. Bendrovė susijusi su UAB „Inlegal PRO“, nes prie Bendrovės kontaktinių duomenų nurodyti šios įmonės kontaktiniai duomenys. Pareiškėja turizmo tikslu gautą Suomijos Respublikos konsulinės įstaigos išduotą daugkartinę Šengeno vizą panaudojo ne tuo tikslu, o siekiant atvykti į Lietuvos Respubliką ir paduoti prašymą išduoti nacionalinę vizą kitu pagrindu. Bendrovės akcijų įsigijimas vyko siekiant išvengti sudaryti akcijų pirkimo-pardavimo sutartis notarine forma. Pareiškėjai kaip Bendrovės direktorei mokamas tik 20 Eur didesnis už minimaliąją mėnesinę algą atlyginimas. Nuo Bendrovės įsteigimo joje įdarbintas tik vienas darbuotojas. Įvertinęs šias aplinkybes, Departamentas padarė išvadą, kad pareiškėja Bendrovės akcijas įgijo ne teisėtos veiklos vykdymo tikslu, o siekdama formaliai atitikti reikalavimus nacionalinei vizai gauti. Departamentas konstatavo, kad pareiškėja nepagrindė numatomo buvimo tikslo bei sąlygų, nes neatitinka Aprašo 70.10 reikalavimų.

32. Teisėjų kolegijos vertinimu, Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjos 2022 m. birželio 2 d. prašymą išduoti nacionalinę vizą, vertindamas pareiškėjos pateiktus dokumentus, kuriais pareiškėja siekė įrodyti atitikimą Aprašo 70.10 punkto reikalavimams, atliko išsamų aptariamo prašymo išnagrinėjimui reikšmingų faktinių ir teisinių aplinkybių vertinimą ir padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, kad šiuo atveju pareiškėja neatitiko Aprašo 70.10 punkto reikalavimų, taip pat pagrįstai pareiškėjos veiksmus įvertino kaip neskaidrius, keliančius įtarimų dėl tikrojo pareiškėjos buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo bei sąlygų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, nepaisant to, jog pareiškėja yra Bendrovės vienintelė akcininkė ir direktorė, pareiškėja neįrodė, jog ji siekia užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kad jos atvykimo tikslas yra darbas Bendrovėje. Pareiškėjos veiksmai patvirtina Departamento išvadą, kad pareiškėja juos atliko, siekdama formaliai atitikti reikalavimus nacionalinei vizai gauti, o ne pagrįsti numatomo buvimo tikslą bei sąlygas. Tai konstatavus, kaip teisiškai nereikšmingi ir nekeičiantys teisėjų kolegijos vertinimo dėl ginčijamų Departamento ir pirmosios instancijos teismo sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, atmetami apeliacinio skundo argumentai, susiję su tuo, kad esą Departamentas ir pirmosios instancijos teismas nenuginčijo aplinkybės, jog Bendrovės įstatinis kapitalas apmokėtas.

33. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas, detaliai įvertinęs byloje esančius kartu su pareiškėjos prašymu išduoti nacionalinę vizą ir Departamento prašymu pateiktus papildomus dokumentus, pagrįstai konstatavo, jog pareiškėja neatitiko Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų nacionalinei vizai gauti, todėl Departamento Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Departamentas nustatė objektyvias priežastis, kurių pagrindu nusprendė neišduoti pareiškėjai nacionalinės vizos, skundžiamame Sprendime nurodė aiškų atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindą. Nėra jokio pagrindo vertinti, kad Departamentas ar pirmosios instancijos teismas būtų peržengę jiems suteiktas diskrecijos ribas.

34. Kiti pareiškėjos apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui reikšmės neturi, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

35. Apibendrinant konstatuotina, kad ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti. Todėl pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos L. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Iveta Pelienė

Skirgailė Žalimienė