2021-07-28 Nr. AB-15179-3-61-3-03693-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1400-815/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03693-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 17.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir termino atnaujinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir Inspekcija) 2019 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. 2D-13421 (toliau – ir Sprendimas); 2) atnaujinti terminą prašymui dėl termino pratęsimo paduoti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių; 3) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Inspekcija surašė pareiškėjui 2019 m. kovo 27 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-236 pašalinti pažeidimus (toliau – ir Privalomasis nurodymas), kuriuo nurodė pareiškėjui iki 2019 m. rugsėjo 27 d. nugriauti valstybinėje žemėje šalia pareiškėjui nuosavybes teise priklausančio sklypo (duomenys neskelbtini), pastatytus tvorą ir šiltnamį bei sutvarkyti statybvietę. Pareiškėjas 2019 m. spalio 4 d. pateikė prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, tačiau Inspekcijos Sprendimu atsisakyta pratęsti terminą, kadangi prašymas pateiktas pasibaigus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui.

3. Pareiškėjas skunde teigė, kad kelių dienų vėlavimas pateikti prašymą galėtų būti vertinamas kaip mažareikšmis pažeidimas, kadangi ir ginčijamame Sprendime atsakovas klydo nurodydamas Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Labai svarbia laikytina aplinkybė, jog tuo metu, kai turėjo būti pateiktas prašymas dėl termino pratęsimo, pareiškėjas buvo išvykęs iš Lietuvos. Pareiškėjas neturėjo galimybių pateikti Inspekcijai prašymą pratęsti terminą, tačiau jį pateikė iškart grįžęs į Lietuvą.

4. Pareiškėjas pabrėžė, kad po surašyto Privalomojo nurodymo jis nedelsdamas kreipėsi į valstybės institucijas dėl ginčo žemės įsigijimo, kas nurodoma ir 2019 m. spalio 4 d. prašyme. Žemė, kurioje stovi tvora ir šiltnamis vis dar nenupirkta, nors techninės procedūros jau pradėtos, jos užsitęsė. Toks pareiškėjo elgesys turi būti vertinamas kaip aktyvūs veiksmai siekiant pašalinti pažeidimus, o šioje situacijoje turi būti vadovaujamasi ekonomiškumo ir racionalumo kriterijais, kadangi vykdydamas Privalomąjį nurodymą pareiškėjas turės nugriausti neva neteisėtus statinius, kuriuos, įsigijus valstybinę žemę, vėl teks pastatyti. Pareiškėjas pažymėjo, kad Sprendime neteisingai nurodyta jo apskundimo tvarka (nurodytas neegzistuojantis punktas), tad jei jis nebūtų naudojęsis teisine pagalba, būtų padavęs skundą su trūkumais arba iš viso nepadavęs.

5. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

6. Inspekcija paaiškino, kad Privalomajame nurodyme yra nustatytas įpareigojimo įvykdymo terminas iki 2019 m. rugsėjo 26 d., tas pats terminas yra nurodytas ir Inspekcijos Sprendime. Nagrinėjamu atveju terminas įvykdyti Privalomąjį nurodymą suėjo 2019 m. rugsėjo 26 d., tuo tarpu pareiškėjas su prašymu pratęsti šį terminą į Inspekciją kreipėsi tik 2019 m. spalio 4 d., t. y. jau suėjus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui. Ši aplinkybė yra savarankiškas pagrindas atmesti pareiškėjo skundą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 11 straipsnio 8 dalimi. Atsakovo įsitikinimu, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą prašymui dėl termino pratęsimo paduoti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

7. Inspekcija nurodė, kad tik dėl paties pareiškėjo veiksmų, t. y. netinkamai pasirinkto elgesio modelio, o ne dėl kokių nors svarbių, objektyvių ir nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių buvo praleistas terminas. Pareiškėjo pateikti įrodymai taip pat patvirtina, kad jis buvo išvykęs iš Lietuvos tuomet, kai Privalomojo nurodymo terminas buvo suėjęs. Privalomuoju nurodymu pareiškėjui buvo suteiktas 6 mėnesių jo įvykdymo terminas, per kurį jis galėjo kreiptis į Inspekciją su prašymu pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, todėl šis terminas negali būti atnaujintas.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

9. Tarnyba paaiškino, kad jos Vilniaus miesto skyriaus specialistai 2017 m. lapkričio 6 d. atliko žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), patikrinimą, kurio metu surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 49ŽN-799. Žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu nustatyta, kad Žemės sklypas yra naudojamas pagal nustatytą žemės naudojimo būdą, pamatuota tvora, kuri juosia Žemės sklypą. Užimamas valstybinės žemės plotas – 54 kv. m ir 327 kv. m. Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. balandžio 4 d. raštu Nr. 49SFN-776-(14.49.104.) „Dėl užimtos valstybinės žemės atlaisvinimo“ pareiškėjui buvo pasiūlyta geranoriškai atlaisvinti užimtą valstybinę žemę. Siekiant įsitikinti, ar žemės naudojimo tvarkos pažeidimas yra pašalintas, Tarnyba 2019 m. sausio 28 d. atlikto pakartotinę Žemės sklypo naudojimo kontrolę, kurios metu surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 49ŽN-65-(14.49.81.). Patikrinimo vietoje metu užfiksuota, kad pažeidimai nėra pašalinti, t. y. valstybinė žemė neatlaisvinta.

10. Tarnybos teigimu, pareiškėjas, nepateikdamas prašymo pratęsti Privalomojo nurodymo termino iki nustatyto termino (prieš išvykstant iš Lietuvos), prisiėmė galbūt kilsiančią riziką, jog nebegalės pasinaudoti teisės aktuose įtvirtinta teise prašyti pratęsti nustatytą terminą. Tarnybos nuomone, toks prašymas galėjo būti pateikiamas ir elektroniniu būdu, t. y. nebūtinai pareiškėjui tuo metu būnant Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių skundžiamo administracinio sprendimo panaikinimo pagrindą.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. balandžio 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

12. Teismas nustatė, kad: Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. vasario 12 d. raštu Nr. 49SJN-385-(14.49.105.) Inspekcijai pranešta apie pareiškėjo atžvilgiu atliktą patikrinimą ir nustatytas aplinkybes dėl užimamos valstybinės žemės; dėl šio pažeidimo pareiškėjui surašytas Privalomasis nurodymas, kuriuo pareiškėjui nurodyta iki 2019 m. rugsėjo 26 d. nugriauti valstybinėje žemėje pastatytą tvorą ir šiltnamį bei sutvarkyti statybvietę; pareiškėjas 2019 m. spalio 4 d. pateikė Inspekcijai prašymą pratęsti nurodymo įvykdymo terminą; Inspekcijos Sprendimu nuspręsta atmesti pareiškėjo prašymą nustačius, kad Privalomasis nurodymas turėjo būti įvykdytas iki 2019 m. rugsėjo 26 d., o pareiškėjo prašymas Inspekcijai pateiktas 2019 m. spalio 4 d.

13. Spręsdamas kilusį ginčą, teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčijamas Privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius, o keliamas tik Privalomojo nurodymo įvykdymo termino atnaujinimo ir pratęsimo klausimas.

14. Teismas vadovavosi Priežiūros įstatymo (akto redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.) 14 straipsnio 4 dalimi ir pažymėjo, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti, be kita ko, per 6 mėnesius; Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, susijusią su aptartų Priežiūros įstatymo nuostatų aiškinimu, teismas pastebėjo, kad pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, nebėra galimybės jo pratęsti.

15. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 13 straipsnio 1 dalį vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, bei, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija, pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą, t. y. tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat.

16. Teismas kaip nepagrįstus ir neįrodytus atmetė pareiškėjo argumentus, jog jis terminą praleido dėl to, kad buvo išvykęs iš Lietuvos ir negalėjo pateikti prašymo nustatyta tvarka ir terminu. Įvertinęs pateiktus įrodymus (pareiškėjo banko sąskaitos išrašą), teismas nustatė, kad nuo 2019 m. rugsėjo 27 d. iš pareiškėjo sąskaitos buvo atsiskaitoma užsienyje ir pažymėjo, kad Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas buvo nustatytas iki 2019 m. rugsėjo 26 d. Teismo vertinimu, pareiškėjo pateikti duomenys nepatvirtino aplinkybės, jog pareiškėjas iki 2019 m. rugsėjo 26 d. buvo išvykęs iš Lietuvos, be to, dalis pareiškėjo pateiktų duomenų (pvz., 2019 m. rugsėjo 26 d. duomenys) buvo nematomi (užtušuoti).

17. Teismas akcentavo, kad Privalomasis nurodymas pareiškėjui buvo surašytas 2019 m. kovo 27 d. ir konstatavo, pareiškėjo nurodytos abstrakčios ir bylos duomenimis nepagrįstos aplinkybės dėl jo išvykimo iš Lietuvos negali būti savarankišku pagrindu spręsti dėl termino Privalomajam nurodymui įvykdyti atnaujinimo.

18. Teismas pažymėjo, kad nenustatė priežasčių, dėl kurių nagrinėjamoje byloje jis neturėtų vadovautis teisės aiškinimo taisyklėmis, suformuotomis iš esmės analogiškose bylose (žr., LVAT 2020 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-175-822/2020; 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1671-624/2020; 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-507-602/2019; 2019 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2121-662/2019; 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017).

19. Teismo vertinimu, jau buvo prasidėjęs procesas dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo, t. y. prasidėjo statybos darbų įteisinimo procesas, kurio trukmė nebepriklausė nuo besikreipusio teisminės gynybos asmens valios, tačiau šios aplinkybės nagrinėjamu atveju nebuvo reikšmingos, sprendžiant dėl galimybės pratęsti terminą Privalomajam nurodymui įvykdyti. Teismas sprendė, kad Inspekcijos Sprendimas, kuriuo nuspręsta atmesti pareiškėjo prašymą, yra teisėtas ir pagrįstas ir nenustatė pagrindo jį panaikinti. Teismas nurodė, kad nepasisakys dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su jo pradėtomis procedūromis, siekiant įteisinti savavališką statybą.

III. 20. Pareiškėjas A. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

21. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais, kuriuos buvo nurodęs pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde. Pakartodamas faktines aplinkybes, susijusias su Privalomojo nurodymo surašymu ir kreipimusi į Inspekciją dėl termino Privalomajam nurodymui įvykdyti pratęsimo, pareiškėjas akcentuoja, kad šiame nurodyme buvo nurodytas terminas iki 2019 m. rugsėjo 27 d. nustatytiems pažeidimams pašalinti, nors Sprendime nurodyta kita data (2019 m. rugsėjo 26 d.). Taip pat pažymima, kad pareiškėjas aktualiu laikotarpiu buvo išvykęs, bet prašymą pateikė nedelsiant grįžęs į Lietuvą.

22. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ 56 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, kadangi teismas išsamiai nevertino pareiškėjo pateiktų įrodymų ir tai, ar jie įrodo aplinkybę, jog nurodytu laikotarpiu pareiškėjas buvo išvykęs į užsienį ir objektyviai negalėjo pateikti prašymo dėl termino pratęsimo. Teismo sprendimas priimtas pažeidžiant ABTĮ 10 straipsnyje įtvirtintus tyrimo ir betarpiškumo principus.

23. Pareiškėjas tvirtina, kad teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai vertino aplinkybę, jog pareiškėjas po surašyto Privalomojo nurodymo iškart kreipėsi į savivaldybę dėl ginčo žemės įsigijimo, taip pat pažeidė ir proporcingumo principą. Nagrinėjamu atveju situacija negali būti vertinama vien formaliai, kadangi tikėtini dideli nuostoliai dėl užsitęsusios valstybinės žemės pirkimo procedūros. Pareiškėjas pakartoja, kad Sprendime atsakovas neteisingai nurodė jo apskundimo tvarką. Teismas šių aplinkybių nevertino bei dėl jų nepasisakė skundžiamame teismo sprendime. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas bei neteisėtas, todėl naikintinas.

24. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2021 m. liepos 9 d. gautas pareiškėjo prašymas sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėtas pareiškėjo prašymas organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini).

25. Prašyme nurodoma, kad 2021 m. gegužės 4 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 4711 buvo įsigyta žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalis, kuriame buvo fiksuotas pažeidimas dėl statinių valstybinėje žemėje, todėl iš esmės atsakovo reikalavimas nugriauti statinius nebetenka prasmės, dalis prašomų nugriauti statinių yra pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Dėl kitų statinių, esančių valstybiniame žemės sklype, pareiškėjas yra pateikęs prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, todėl tikslinga sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėtas šis prašymas ir bus priimtas sprendimas dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo. Tenkinus šį prašymą, pareiškėjui nuosavybės teise priklausytų visa žemė, kurioje Inspekcija nurodė statinius (tvorą ir šiltnamį) nugriauti.

26. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

27. Atsakovas pabrėžia, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ginčui aktualias Priežiūros įstatymo nuostatas, yra konstatavęs, kad galima pratęsti tik nepasibaigusius terminus, o kai terminas jau yra pasibaigęs, jo pratęsimo galimybė išnyksta. Suformuota teismų praktika nenumato privalomojo nurodymo įvykdymo termino atnaujinimo, nenustato svarbių priežasčių ar aplinkybių, pateisinančių termino praleidimą, joje taip pat nėra apibrėžtas mažareikšmiškumo kriterijus, todėl apeliacinio skundo argumentai yra visiškai nepagrįsti.

28. Inspekcija nesutiko, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, susijusius su aplinkybės, kad pareiškėjas besibaigiant Privalomojo įrodymo įvykdymo terminui buvo išvykęs iš Lietuvos. Inspekcijos teigimu, teisinga pirmosios instancijos teismo išvada, kad pradėtas statybos darbų įteisinimo procesas nėra reikšminga aplinkybė sprendžiant dėl galimybės pratęsti terminą privalomajam nurodymui įvykdyti. Pabrėždama terminų privalomajame nurodyme nustatymo paskirtį, Inspekcija pažymėjo, kad nustatytų terminų nesilaikymas nešalina statytojo (užsakovo) pareigos atlikti atitinkamus veiksmus. Jeigu byloje nustatytos aplinkybės ir faktai, teismo vertinimu, nėra esminiai sprendžiant administracinę bylą ir neturi įtakos ginčo reikalavimams, teismas neprivalo dėl jų pasisakyti.

29. Atsakovo nuomone, pareiškėjas apeliaciniame skunde jokių kitų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė, taip pat nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas, taip pat nėra priežasčių, dėl kurių nagrinėjamoje byloje teismas neturėtų vadovautis teisės aiškinimo taisyklėmis, suformuotomis iš esmės analogiškose bylose. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir jo naikinti nėra pagrindo.

30. Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba atsiliepime prašė pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Tarnyba atsiliepimą grindžia tais pačiais argumentais, kuriuos buvo nurodžiusi pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime, ir pažymi, kad aplinkybė, jog pareiškėjas siekia įsigyti valstybinę žemę, dar nereiškia, kad valstybinė žemė jam bus parduodama. Galutinį sprendimą dėl valstybinės žemės pardavimo priima valstybinės žemės patikėtinė – Tarnyba. Nagrinėjamu atveju administracinė procedūra nėra pažengusi ir Tarnyba nėra gavusi derinimui (vertinimui) iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos siųsto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto. Taigi teigti, kad pareiškėjas neabejotinai nusipirks savavališkais statiniais užstatytą valstybinę žemę šalia Žemės sklypo nėra jokio teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 31. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2019 m. spalio 18 d. sprendimo Nr. 2D-13421, kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui taip pat buvo suformulavęs reikalavimą atnaujinti terminą prašymui dėl aptarto termino pratęsimo paduoti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

32. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, iš esmės konstatavęs, kad pareiškėjas kreipėsi į Inspekciją dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo jau suėjus šiam terminui, todėl toks pareiškėjo prašymas negalėjo būti tenkinamas. Pareiškėjas su šia teismo išvada nesutinka, apeliaciniame skunde nurodydamas, kad terminą pateikti prašymą atsakovui praleido nežymiai, teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, neatsižvelgė į svarbią aplinkybę, kad pareiškėjas jau pradėjęs valstybinės žemės įsigijimo procedūrą.

33. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

34. Dėl pareiškėjo prašymo stabdyti administracinės bylos nagrinėjimą iki tol, kol bus išnagrinėtas pareiškėjo prašymas organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 100 straipsnyje nustatyti bylos nagrinėjimo sustabdymo pagrindai. Pareiškėjo prašyme nenurodytas konkretus bylos nagrinėjimo sustabdymo teisinis pagrindas. Nagrinėjamoje administracinėje byloje nesprendžiamas paties Privalomojo nurodymo teisėtumas ir pagrįstumas, taip pat nesprendžiama dėl Privalomojo nurodymo vykdymo. Byloje sprendžiamas klausimas, ar yra pagrindas pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą savavališkos statybos padariniams pašalinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis klausimas gali būti išspręstas nepriklausomai nuo to, kaip bus išnagrinėtas pareiškėjo prašymas dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija netenkina pareiškėjo prašymo stabdyti bylos nagrinėjimą, iki tol, kol bus išnagrinėtas pareiškėjo prašymas organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą.

35. Byloje nustatyta, kad Inspekcija, gavusi iš NŽT Vilniaus skyriaus duomenis, kad pareiškėjo Žemės sklypą juosia tvora; užimamas valstybinės žemės plotas tvora – 54 kv. m ir 327 kv. m, atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir 2019 m. kovo 20 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-690, kuriame nurodė, kad valstybinėje žemėje šalia Žemės sklypo ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pastatyta medinių segmentų tvora ir stiklinis šiltnamis, valstybinėje žemėje lygiagrečiai Nemenčinės plentui viso Žemės sklypo pločiu pastatyta tvora ant betoninio pamato ir šalia Žemės sklypo ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pastatyta medinių segmentų tvora. Inspekcija pareiškėjui surašė 2019 m. kovo 27 d. privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PN-236 (t. y. Privalomąjį nurodymą), kuriuo įpareigojo pareiškėją iki 2019 m. rugsėjo 26 d. nugriauti tvorą ir stiklinį šiltnamį, pastatytus valstybinėje žemėje prie jam nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo. Privalomajame nurodyme detalizuoti griautinų statinių duomenys (padėtis, išmatavimai ir pan.), taip pat nurodyta pareiškėjui sutvarkyti teritoriją (išvežti statybines atliekas) bei apie įvykdymą informuoti Inspekciją, nurodytas Privalomoji nurodymo įvykdymo terminas – 2019 m. rugsėjo 26 d. Pareiškėjas 2019 m. spalio 4 d. prašymu, kurį 2019 m. spalio 8 d. papildė, prašė pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, kadangi savivaldybei pateiktas prašymas išpirkti žemę, pareiškėjas pavėlavo prašymą pateikti, kadangi buvo išvykęs, nežinojo, kad reikia jį pateikti iki 2019 m. rugsėjo 27 d.

36. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, kad Privalomasis nurodymas nei jame nustatytu terminu, nei po šio termino nebuvo įvykdytas, pareiškėjas tik suėjus šiam terminui kreipėsi į Inspekciją su prašymu minėtą terminą pratęsti.

37. Ginčo teisinius santykius reglamentuojančio Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio (2016 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XII-2578 redakcija), kuris reglamentuoja savavališkos statybos padarinių šalinimą, 4 dalyje numatyta, jog šio straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.

38. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas Privalomuoju nurodymu pareiškėjui buvo nustatytas terminas iki 2019 m. rugsėjo 26 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius. Konstatavus, kad pareiškėjas Privalomajame nurodyme, kuris surašytas 2019 m. kovo 27 d., nurodytų statinių nenugriovė iki 2019 m. rugsėjo 27 d. (praėjus 6 mėnesiams), į Inspekciją dėl termino pratęsimo kreipėsi po 2019 m. rugsėjo 27 d., darytina išvada, jog teisiškai nereikšmingi apeliacinio skundo argumentai dėl skirtingai Sprendime nurodyto Privalomojo nurodymo įvykdymo termino. Taigi nepaneigta pirmosios instancijos teismo išvada, jog dėl ginčo termino pratęsimo pareiškėjas kreipėsi praleidęs Įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą.

39. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, susijusioje su aptartų Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nuostatų taikymu, nuosekliai laikomasi pozicijos, kad pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, nebėra galimybės jo pratęsti (žr., pvz., 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017; 2015 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1134-525/2015; 2014 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2054/2014; 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1972/2013 ir kt.). Teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus reikalavime (privalomajame nurodyme) nustatytam terminui, prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės (žr., pvz., 2018 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-109-261/2018; 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017; 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2398-502/2016 ir kt.).

40. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai ginčijamu Sprendimu atsisakė pratęsti terminą Privalomajam nurodymui įvykdyti. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė pagrindo nukrypti nuo suformuotos teismų praktikos panašiose bylose.

41. Dėl pareiškėjo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį įrodymai byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, o vidinis įsitikinimas susiformuoja ne vieno įrodymo bei nustatytos faktinės bylos aplinkybės pagrindu, tačiau jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais.

42. Be to, tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių teise ir faktais pagrįstų argumentų, kurie nebuvo įvertinti pirmosios instancijos teismo ir paneigtų skundžiamo teismo sprendimo išvadas.

43. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenų pakanka teisingai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjas buvo išvykęs už Lietuvos ribų pasibaigus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui. Pareiškėjas į bylą nepateikė jokių kitų įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad egzistavo išskirtinės, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, objektyviai sukliudžiusios pareiškėjui laiku kreiptis į atsakovą su prašymu dėl termino pratęsimo iki 2019 m. rugsėjo 27 d. Pažymėtina, kad tokių aplinkybių pareiškėjas nenurodo ir apeliaciniame skunde. Pateikti įrodymai, kad pareiškėjas kreipėsi į įgaliotas institucijas ir pradėjo valstybinės žemės pirkimo procedūrą, pagrįstai pripažinti neturinčiais teisinės reikšmės. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais šiuo klausimu ir jų nekartoja. Be to, Tarnybos Vilniaus skyriaus pateikti įrodymai patvirtina, kad aplinkybę, jog pareiškėjo statiniai yra valstybinėje žemėje, pareiškėjas sužinojo iki Privalomojo nurodymo surašymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, Sprendime padarytas apsirikimas nurodant jo apskundimo tvarką yra neesminis – Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 25 straipsnyje nustatyta skundų ir prašymų nustatyta tvarka, būtent šis straipsnis nurodytas Sprendime. Todėl konstatuotina, kad minėtas netikslumas nesutrukdė pareiškėjui laiku ir veiksmingai kreiptis į teismą dėl, jo įsitikinimu, pažeistų teisių gynybos ir nesudaro pagrindo konstatuoti Sprendimo neteisėtumą.

44. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

45. Netenkinus pareiškėjo apeliacinio skundo, konstatuotina, kad pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ernestas Spruogis

Dalia Višinskienė