A-556-1840-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A556-1840/2012

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00111-2010-0

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės – Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,

dalyvaujant pareiškėjai ir pareiškėjo A. Ž. atstovei L. Ž.,

atsakovo Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Kauno teritorinio skyriaus atstovui Vidui Vanagui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. Ž. ir L. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. Ž. ir L. Ž. skundą atsakovams Prienų rajono savivaldybės administracijai ir Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Kauno teritoriniam skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims AB „Lesto“ Kauno regiono tinklo valdymo departamento Prienų tinklo eksploatavimo grupei, uždarajai akcinei bendrovei „Doleta“, uždarajai akcinei bendrovei „Elektros darbai“ dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai A. Ž. ir L. Ž. (toliau – ir pareiškėjai) skundu (T 1, b. l. 2-6), kurį patikslino (T 2, b. l. 106-111), kreipėsi į teismą, prašydami priteisti iš Prienų rajono savivaldybės biudžeto pareiškėjams po 150 000 litų kiekvienam už moralinę žalą; priteisti iš Energetikos ministerijos, atstovės Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Kauno teritorinio skyriaus, biudžeto A. Ž. ir L. Ž. po 150 000 Lt kiekvienam už moralinę žalą.

Pareiškėjai nurodė, kad, pradėjus teisminį procesą atsakovui Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Kauno teritoriniam skyriui dėl 2006-11-30 akto Nr. 467 panaikinimo bei teisminį procesą dėl 10 kV požeminės kabelio linijos (toliau – ir PKL) projekto fragmento panaikinimo (šio projekto ekspertizės akto panaikinimo), atsiranda teisinis pagrindas 2006-08-03 statybos leidimui Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti, t. y. atsiranda teisinis pagrindas dėl moralinės žalos atlyginimo. Prienų rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos tarnyba AB „VST“ 2006-08-03 išdavė statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) kabelinės linijos statybai, neatsižvelgdama į tai, kad 10 kV PKL nutiesta mažiau kaip 1 m atstumu nuo pareiškėjų namų ir mažiau kaip 0,5 m iki želdinių juostoje pavienių medžių ir alyvų krūmų, neapsaugant kabelį nuo mechaninių pažeidimų apsauginiu vamzdžiu, bei į aplinkybes, jog: pareiškėjų namas pastatytas iš degios medžiagos – medinis; po alyvų krūmais iš (duomenys neskelbtini) pusės aptikti šaltinėliai, t. y. žemė gerai praleidžia elektros iškrovas; Vilniaus g. neapribotas sunkiasvorių eismas 4,5 metų gniuždė be apsauginio vamzdžio paliktą kabelį. 2010-06-16 atsakovo išduotu statybos leidimu Nr. (duomenys neskelbtini)nutiesta nutakinimo linija mažiau kaip 0,5 m atstumu nuo PKL. Elektromagnetinis laukas gali pažeisti pareiškėjus, norint jiems apgenėti medžius ir krūmus arba plaunant verandos langus. Žinodami tai, pareiškėjai patyria neigiamas emocijas, dvasinius išgyvenimus.

Atsakovas Prienų rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjų skundą (T 2, b. l. 146-148) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad Prienų rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos tarnybos AB „VST“ išduotas statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini)dėl 10/0,4 kV kabelinės linijos statybos į UAB „Doleta“ (duomenys neskelbtini), išduotas 2006-08-03, galiojantis iki 2016-08-03, yra galiojantis ir nepanaikintas, todėl nėra ir negali būti teisinis pagrindas priteisti pareiškėjams moralinę žalą iš atsakovų. Pareiškėjai skundą grindžia abstrakčiais samprotavimais ir teismui nepateikia konkrečių įrodymų, kad Prienų rajono savivaldybė netinkamai vykdė savo funkcijas ir pažeidė Lietuvos Respublikos teisės aktus, dėl ko pareiškėjams buvo padaryta neturtinė žala.

Atsakovas Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Kauno teritorinis skyrius atsiliepimu į pareiškėjų skundą (T 2, b. l. 153) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad naujos informacijos, susijusios su pareiškėjų patikslintu skundu, neturi ir papildomai pateikė Valstybinės energetikos inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus bei kitų įstaigų ruoštų dokumentų, susijusių su pareiškėjų skundžiama 10 kV kabelinės linijos statyba, kopijas. Teigė, jog ginčijamas statinys buvo pripažintas tinkamu naudoti ne pareiškėjų nurodoma pažyma, o 2006-12-07 Statybos pripažinimo tinkamu naudoti aktu. Pareiškėjai nenurodė nei vienos teisės normos, kuri pažeista. Pareiškėjai nepateikė 2006-11-29 pažymos neteisėtumo įrodymų, todėl negali būti laikoma, kad jie patyrė neturtinę žalą.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. lapkričio 25 d. sprendimu (T 3, b. l. 48-51) pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas konstatavo, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjų nurodytų valdžios institucijų neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kt. (CK 6.250 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis teisės taikymo praktiką, yra konstatavęs, jog siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinius ir fizinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, juntamas reputacijos pablogėjimas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (pvz.: 2009 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-95/2009).

Šioje administracinėje byloje išvardintų aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, nenustatyta. Nagrinėjamu atveju neturtinę žalą pareiškėjai kildina iš Prienų rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos tarnybos AB „VST“ išduoto statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 10/0,4 kV kabelinės linijos statybos į UAB „Doleta“ (duomenys neskelbtini), išduoto 2006-08-03, galiojančio iki 2016-08-03, ir Valstybinės energetikos inspekcijos prie Ūkio ministerijos 2006-11-29 Elektros įrenginių techninės būklės patikrinimo akto – pažymos Nr. 6808.

Pareiškėjų teigimu, šie aktai yra neteisėti. Be to, Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Kauno teritorinis skyrius atsisako atstatyti saugią aplinką prie jų namų valdos ((duomenys neskelbtini)). Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju teismas (Kauno apygardos administracinis teismas 2010-04-01 nutartimi, kuri Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-10-25 nutartimi buvo palikta nepakeista) atsisakė nagrinėti pareiškėjų skundo dalį dėl Valstybinės energetikos inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus 2006-11-29 akto-pažymos Nr. 6808 (toliau – ir Aktas-pažyma) bei Prienų rajono savivaldybės administracijos 2006-08-03 statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Statybos leidimas) panaikinimo tuo pagrindu, kad pareiškėjai praleido Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatytą terminą apskųsti šiuos aktus ir nėra pagrindo pripažinti, jog šis terminas pareiškėjų praleistas dėl svarbių priežasčių.

Todėl teismas konstatavo, kad ABTĮ taikymo požiūriu pareiškėjų nurodyti Statybos leidimas ir Aktas-pažyma negali būti laikomi neteisėtais ir tuo pagrindu panaikinti. Tačiau teismas taip pat pažymėjo, kad valdžios institucijų akto neteisėtumas deliktinės atsakomybės, t. y. CK 6.271 straipsnio, taikymo prasme nėra tapatus su administracinio akto (sprendimo) neteisėtumu, numatytu ABTĮ. Tai matyti iš skirtingų akto (administracinio sprendimo) apibūdinimų, pateiktų atitinkamai CK 6.271 straipsnio 4 dalyje ir ABTĮ 89 straipsnio 1 dalyje.

Be to, pats valstybės deliktinės atsakomybės institutas ir teismo vaidmuo jį taikant (ABTĮ 15 str. 1 d. 3 p.) Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies taikymo požiūriu suponuoja teismo pareigą (priedermę) objektyviai ir visapusiškai nustatyti visas, valstybės žalos atlyginimui būtinas aplinkybes, tarp jų ir valdžios institucijų veiksmų (aktų) neteisėtumą. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad (kalbant apie nagrinėjamos bylos situaciją) aplinkybė, jog pareiškėjai dėl netinkamai pasirinkto elgesio modelio nepasinaudojo galimybe ABTĮ nustatyta tvarka apskųsti nurodytus Statybos leidimą ir Aktą-pažymą, savaime negali būti pripažinta pakankamu pagrindu pripažinti juos teisėtais aktais CK 6.271 straipsnio taikymo prasme (pvz.:

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1591/2010). Bylai reikšmingos faktinės aplinkybės nustatomos įrodymais, įvertinant juos pakankamumo ir patikimumo aspektais (ABTĮ 57 str.). Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (ginčui aktuali 50 nuo 2006-07-27 galiojusi įstatymo redakcija) 7 straipsnio 13 punktą, viena iš priskirtųjų (ribotai savarankiškų) savivaldybės funkcijų yra statinių naudojimo priežiūra, statinio projektavimo sąlygų sąvado bei statybos leidimų išdavimas įstatymų nustatyta tvarka.

Statybos leidimų išdavimą reglamentuoja Statybos įstatymo (ginčui aktuali 11 nuo 2005-11-17 galiojusi įstatymo redakcija) 23 straipsnis bei su juo įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai (tuo metu galioję Statybos techninis reglamentas STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“, Statybos techninis reglamentas STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ ir kt.). Valstybinės energetikos inspekcijos veiklą reglamentuoja Energetikos įstatymas (ginčui aktuali 3 nuo 2006-01-01 galiojusi įstatymo redakcija), kurio 18 straipsnio 4 dalis apibrėžia Valstybinės energetikos inspekcijos funkcijas.

Pareiškėjai ne vieną kartą tikslintame skunde nurodė, kad Statybos leidimas ir Aktas-pažyma neteisėti, tačiau jokių konkrečių teisės aktais ar nustatytais faktais pagrįstų įrodymų, kurie patvirtintų ginčijamų minėtų aktų neteisėtumą, nepateikė. Pareiškėjų tvirtinimai, kad PKL prie jų gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), yra nesaugi, pagrįsti vien tik jų samprotavimais. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad įstatymo nustatyta tvarka buvo nustatyti kokie nors 10 kV PKL (duomenys neskelbtini), statybos techninio darbo projekto, esminių statinio reikalavimų, kabelinės linijos pažeidimai, kurie keltų pavojų saugiai aplinkai.

Bylos rašytiniai įrodymai rodo, kad Valstybinės energetikos inspekcijos prie Ūkio ministerijos ir AB „VST“ Kauno regiono Prienų skyriaus atstovai 2008 m. gruodžio 17 d. atliko patikrinimą ir nustatė, kad 10 kV kabelių linija (duomenys neskelbtini), nutiesta pagal parengtą projektą, nepažeidžiant Elektros įrenginių įrengimo taisyklėmis nustatytų atstumų nuo gyvenamųjų pastatų pamatų; kabelis praėjimuose per gatvių važiuojamąją dalį ir želdinius apsaugotas nuo mechaninių pažeidimų polichlorvinilo vamzdžiais. Nenustačius nukrypimų nuo parengto projekto bei Elektros įrenginių įrengimo taisyklių ir higienos normų reikalavimų pažeidimų, pripažino, jog kabelių linija nekelia pavojaus pareiškėjų gyvybei ir sveikatai.

Pareiškėjai savo skundo argumentų dėl kabelio įtakos jų sveikatai ir gyvybei, kaip pagrindo kabelio perkėlimo darbams atlikti, kabelio fragmento atidengimo ir išpjovimo, t. y. saugios aplinkos atkūrimo, nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais. Teismas konstatavo, kad byloje nesurinkta įrodymų, pagrindžiančių atsakovų neteisėtus veiksmus, neveikimą, o nenustačius vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, nekyla ir prievolė atlyginti žalą. Teismas pažymėjo, jog nenustačius atsakovų neteisėtų veiksmų, neveikimo, negali būti konstatuotas ir kitas deliktinės atsakomybės elementas – priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir galbūt atsiradusios žalos.

Pareiškėjai nurodė, kad patyria pastovią baimę, psichologinę įtampą, neigiamas emocijas, t. y. jiems buvo padaryta neturtinė žala, tačiau nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių minėtų aplinkybių buvimą. Vien tik pareiškėjų paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Taigi pareiškėjai civilinės atsakomybės sąlygų neįrodė (ABTĮ 57 str.), todėl pareiškėjų reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestini kaip nepagrįsti.

Teismas pažymėjo ir tai, kad pagal CK 6.271 straipsnį žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlygina valstybė ar savivaldybė. Valstybei bylose dėl žalos atlyginimo atstovauja valstybės institucijos (valstybinio administravimo subjektai), dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala (LR Vyriausybės 2001-07-26 nutarimas Nr. 932). Pareiškėjai nurodę netinkamus atsakovus, teismo posėdyje juos tikslinti atsisakė (L. Ž. atstovavo ir A.

Ž.). Netinkamiems atsakovams pareikštas skundas taip pat yra pagrindas jį atmesti.

III. Pareiškėjai apeliaciniu skundu (T 3, b. l. 58-61) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą patenkinti.

Pareiškėjai apeliacinį skundą grindžia tuo, kad panaikinti ar ne teisės aktai – Statybos leidimas ir Aktas-pažyma, bei kiti teisės aktai, neturi įtakos PKL žalingam poveikiui jų organizmui. Pareiškėjai, tvarkydami žemę prie gyvenamojo namo, verandą, namo langus, kambarius, išdėstytus arti PKL trasos, neteko sveikatos. Pareiškėjų manymu, PKL statyba yra tyčinė, neturinti jokių oficialių leidimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjai teisme pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos, kuri, jų nuomone, buvo padaryta dėl neteisėtos kabelinės linijos statybos į UAB „Doleta“ (duomenys neskelbtini), pagal 2006-08-03 išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai nagrinėjamoje byloje patirtą neturinę žalą kildina iš to, kad jie neteko sveikatos, aplinkos saugos savo namuose dėl arti esančio kabelio, žinodami, kad elektromagnetinis laukas gali pažeisti pareiškėjus, jie patyria neigiamas emocijas, dvasinius išgyvenimus.

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) CK 6.245 str. 1 d.).

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Vertindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl neturtinės žalos atlyginimo, teisėjų kolegija pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).

Pabrėžtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Neteisėtumas galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007). Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, sprendžiant administracinės teisės subjekto veiklos neteisėtumo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina nustatyti, kokios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė, t. y. neigiamos tam tikros veikos pasekmės savaime negali būti laikomos pakankamu pagrindu konstatuoti šios veikos neteisėtumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-1642/2005).

Teisėjų kolegija pabrėžia, jog tam, kad teismas galėtų vertinti galimą atsakovų veiksmų neteisėtumą pareiškėjai turi konkrečiai juos įvardinti ir pagrįsti atitinkamais įrodymais. Šiuo atveju pabrėžtina, jog pareiškėjai prašydami priteisti neturinę žalą tiksliai nenurodo konkrečių neteisėtų kiekvieno atsakovo neteisėtų veiksmų, kurių neatlikimo ar netinkamo atlikimo pagrindu jie kildina neturtinės žalos atsiradimą. Byloje nėra pateikta duomenų dėl teisės aktų reikalavimų pažeidimų tiesiant 10 kV požeminę kabelio liniją pagal 2006-08-03 išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai nepagrindė reikalavimų teisės normomis, dėl kurių pažeidimo būtų nustatyti atsakovų neteisėti veiksmai. Taigi negalint tiksliai nustatyti kiekvieno atsakovo neteisėtų veiksmų, nesant surinktų įrodymų, pagrindžiančių neteisėtų veiksmų buvimą, negalima nustatyti vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, o nenustačius atsakovų neteisėtų veiksmų civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima. Todėl negalima teigti, kad nagrinėjamoje byloje kyla atsakovams prievolė atlyginti pareiškėjų prašomą neturtinę žalą.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo pareiškėjų skunde nurodytus reikalavimus ir pagrįstai nusprendė, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjų skundą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjų A. Ž. ir L. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Sutkevičius

Vaida Urmonaitė - Maculevičienė