2024-07-03 Nr. AB-10284-3-62-3-00356-2024-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-274-662/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00356-2024-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.3.1; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. liepos 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Audriaus Bakavecko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. R., E. I., M. N. ir A. P. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. R., E. I., M. N. ir A. P. skundą atsakovui dėl inventorizacijos duomenų pripažinimo negaliojančiais.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjai A. R., E. I., M. N. ir A. P. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu „Pareiškimas dėl 2008 m. valstybinių sklypinių miškų inventorizacijos duomenų pripažinimo negaliojančiais“, prašydami pripažinti negaliojančiais (neteisėtais) 2008 metais vykdytos valstybinių sklypinių miškų inventorizacijos duomenis ta apimtimi, kuria Ukmergės regioninio padalinio (duomenys neskelbtini) miško kvartalo 6 taksacinio sklypo 0,9244 ha dalyje, patenkančioje į žemės sklypų (kadastrinis (duomenys neskelbtini), kadastrinis (duomenys neskelbtini) ribas, buvo inventorizuotas 10 metų baltalksnynas.

Regionų administracinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje išaiškinta, kad faktų pripažinimas negali būti skundo dalyku, padarė išvadą, kad pareiškėjų reikalavimas nėra tinkamas. Todėl teismas 2024 m. vasario 28 d. nutartimi nutarė nustatyti pareiškėjams terminą šiam skundo trūkumui pašalinti.

Pareiškėjai pateikė teismui 2024 m. kovo 14 d. raštą „Dėl skundo trūkumų šalinimo“ (toliau – ir Raštas), kartu su juo – patikslintą skundą „Patikslintas pareiškimas dėl 2008 m. valstybinių sklypinių miškų inventorizacijos duomenų pripažinimo negaliojančiais ir miško registracijos panaikinimo miškų kadastre“, kuriame suformulavo tokius reikalavimus: „pripažinti negaliojančiais (neteisėtais) 2008 m. vykdytos valstybinių sklypinių miškų inventorizacijos duomenis ta apimtimi, kuria Ukmergės regioninio padalinio (duomenys neskelbtini) miško kvartalo 6 taksacinio sklypo 0,9244 ha dalyje, patenkančioje į žemės sklypų kadastriniai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ribas, buvo inventorizuotas 10 metų baltalksnynas ir šiuo pagrindu panaikinti 2009 m. liepos 6 d. atliktą nurodytų miško plotų registraciją Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre.“

Rašte pareiškėjai paaiškino ir nurodė, kad: pareiškėjai į teismą kreipėsi po to, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. sausio 22 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. eA-369-1188/2024, nusprendė panaikinti pareiškėjams iš esmės palankų Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 20 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. eI3-177-402/2023, be kita ko, nurodydamas, kad pareiškėjai savo teises turėtų ginti, keldami klausimą dėl savaiminukais apaugusios ne miško žemės inventorizacijos 2008 metų ir jos duomenų atitikimo įrašymo į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą (toliau – ir Kadastras) 2009 metais teisėtumo klausimą; administracinio akto nebuvimas neturi užkirsti kelio pareiškėjams ginti savo pažeistas teises; nagrinėjamu atveju pakankamai akivaizdu, kad pareiškėjų teises pažeidė valstybės institucijų klaidos 2008 metais vykdant valstybinių sklypinių miškų inventorizaciją, t. y. pareiškėjų teises pažeidė netinkamai atlikta miškų inventorizacijos procedūra, inventorizavus pareiškėjų sklypuose esantį mišką, neįsitikinus, ar toks miškas realiai egzistuoja; teismui laikant, kad pati valstybinių sklypinių miškų inventorizacijos procedūra konkretaus poveikio pareiškėjų teisiniams santykiams nepadarė, toks poveikis pareiškėjų teisiniams santykiams bent jau atsirado po to, kai dėl netikslios valstybinių sklypinių miškų inventorizacijos pagrindu atitinkamas miškas buvo įregistruotas Kadastre. Todėl pareiškėjai tikslina skundo reikalavimą, įtraukdami į jį prašymą panaikinti klaidingos valstybinių sklypinių miškų inventorizacijos pagrindu 2009 m. liepos 6 d. atliktą atitinkamų miško plotų registraciją Kadastre.

II. Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 18 d. nutartimi nutarta pareiškėjų skundą laikyti nepaduotu.

Teismas, įvertinęs patikslinto skundo reikalavimą, konstatavo, kad pareiškėjas teismo nustatytu terminu skundo trūkumo nepašalino, pareiškėjų patikslinto skundo reikalavimas, kuriuo iš esmės prašoma pripažinti tam tikrus veiksmus neteisėtais, negali būti ginčo dalyku.

Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgęs į tai, kad teismo nutartimi nustatytų skundo trūkumų, kurie esminiai, pareiškėjai nepašalino, laikė pareiškėjų skundą nepaduotu.

Teismas pažymėjo, kad ši teismo nutartis neužkerta kelio pareiškėjams pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu ABTĮ reikalavimus.

III. Pareiškėjai atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. (nurodyti 2023 metai laikomi rašymo apsirikimu) kovo 18 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui pareiškėjų patikslinto skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo.

Pareiškėjai atskirajame skunde nurodo tas pačias aplinkybes ir argumentus, išdėstytus Rašte.

Pareiškėjai teigia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai laikė, jog pareiškėjų keliamas ginčo klausimas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Pareiškėjai, įvertinę, kad ginčijamus duomenis surinko ir pateikė registruoti valstybės institucija, valstybės institucija taip pat įrašė šiuos duomenis į Kadastrą, atlikdama jai priskirtas viešojo administravimo funkcijas, t. y. vykdydama valstybinių sklypinių miškų inventorizaciją, dėl kurios ir keliamas ginčas, laikosi pozicijos, kad inicijuojamas ginčas kyla iš administracinių teisinių santykių, dėl ko jų (patikslintas) skundas nagrinėtinas administraciniame teisme.

Pareiškėjai nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjų reikalavimas netinkamas, nepagrįsta. Nagrinėjamu atveju ginčo dalyką sudaro 2008 metais atlikta valstybinių sklypinių miškų inventorizacijos procedūra ir šios inventorizacijos pagrindu atsiradę netinkami įrašai Kadastre, dėl ko keliami minėtos inventorizacijos teisingumo ir jos duomenų įrašymo į Kadastrą teisinio vertinimo klausimai, kurių išsprendimas sukeltų konkrečias materialinio pobūdžio pasekmes pareiškėjams, t. y. patenkinus pareiškėjų (patikslintą) skundą, būtų paneigtas pareiškėjų nurodomų miško plotų egzistavimas atliktas 2002 metais valstybinių sklypinių miškų inventorizacijos metu ir ištaisytos valstybės institucijų padarytos klaidos, dėl kurių pareiškėjai šiuo metu negali savo nuožiūra disponuoti žemės sklypais, yra įpareigoti atkurti mišką, kurio jų sklypuose niekada nebuvo. Pareiškėjai, vykdydami teismo įpareigojimą, pateikė patikslintą skundą, kuriame papildė skundo dalyką reikalavimu panaikinti 2009 m. liepos 6 d. atliktą ginčo miško plotų registraciją Kadastre, t. y. suformulavo aiškų reikalavimą – panaikinti konkretų administracinį veiksmą (įrašymą į kadastrą).

Pareiškėjai pažymi, kad pirmosios instancijos teismas aiškiai nenurodė, kokio konkrečiai (patikslinto) skundo trūkumo pareiškėjai neištaisė.

Pareiškėjai teigia, kad konkretūs skundo trūkumai nebuvo nustatyti pirmosios instancijos teismo 2024 m. vasario 28 d. nutartyje.

Pareiškėjai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė, kodėl pareiškėjų patikslintame skunde suformuluotas papildytas reikalavimas nelaikytinas tinkamu.

Pareiškėjai laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta, nes joje apsiribota teismų praktikos citavimu, neatsižvelgta į bylos kontekstą, nepaaiškinta, kodėl nustatyti skundo ir jo patikslinimo trūkumai trukdo pradėti administracinę teiseną, kaip šiuos trūkumus būtų galima pašalinti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos pagal atskirąjį skundą dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 18 d. nutarties, kuria pareiškėjų skundas laikomas nepaduotu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjų patikslinto skundo reikalavimas, kuriuo iš esmės prašoma pripažinti tam tikrus veiksmus neteisėtais, negali būti ginčo dalyku, konstatavo, kad pareiškėjai nepašalino teismo nustatyto skundo trūkumo, todėl nutarė pareiškėjų skundą laikyti nepaduotu.

Pareiškėjai atskirajame skunde, nesutikdami su pirmosios instancijos teismu, laikosi pozicijos, kad jų suformuluoti reikalavimai tinkami, o teismo nutartis neatitinka aiškumo reikalavimų.

Sprendžiant klausimą dėl teisės kreiptis į teismą apribojimo pagrįstumo ir teisėtumo šiuo konkrečiu atveju pirmiausia pažymėtina, kad, kaip nustatyta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad: jeigu skundas neatitinka ABTĮ 9 straipsnio („Teismo proceso kalba“) 2 dalyje, 24 („Skundo (prašymo, pareiškimo) forma ir turinys“, 25 („Skundo (prašymo, pareiškimo) priedai“) ir 35 („Žyminio mokesčio dydis“) straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad: skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis jam nustatytiems reikalavimams (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-460/2010; 2023 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-126-662/2023); skundo trūkumų šalinimo institutu galima pasinaudoti tada, kai skundo turinio ir formos trūkumai trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (žr., pvz., 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-46/2012 ir joje nurodytą ankstesnę praktiką); teismo nutartis, kuria konstatuojami skundo trūkumai ir nustatomas terminas jiems pašalinti, taip pat ir teismo nutartis, kuria konstatuojama, kad nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti, turi būti aiškios, t. y. teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo priimti skundą ir pradėti administracinės bylos teiseną, taip pat paaiškinti, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad skundą padavęs asmuo galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą (tokia pareiga teismui kyla iš teismui nustatytos pareigos išaiškinti proceso dalyviams teises ir pareigas, kaip nustatyta ABTĮ 12 str. (nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d. – 10 str.) (žr., pvz., 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-785-552/2021; 2024 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-5-789/2024); teismo nutartyje, kuria skundas laikomas nepaduotu, nepašalinus jo trūkumų, turi būti nurodyti konkretūs nepašalinti ankstesne teismo nutartimi nurodyti skundo trūkumai, o ne tik konstatuojama, kad skundas neatitinka reikalavimų, visiškai nedetalizuojant, kurių [ABTĮ ir (ar) kito] įstatymo nuostatų skundas neatitinka (žr., pvz., 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-46/2012; 2021 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-605-261/2021; 2022 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-778-822/2022).

Taigi, pirmosios instancijos teismas tiek nutartyje, kurioje nustatomas terminas skundo trūkumui (-ams) pašalinti, kurioje taip pat turi būti paaiškinta, kaip toks (-ie) skundo trūkumas (-ai) turi būti ištaisytas (-i), tiek nutartyje, kurioje konstatuojama, kad skundo trūkumas (-ai) nepašalintas (-i), įgyvendindamas pareigą išaiškinti proceso dalyviams teises ir pareigas, turi aiškiai detalizuoti, kodėl atitinkamas (-i) skundo trūkumas (-ai) trukdo pradėti administracinės bylos teiseną, siekiant užtikrinti efektyvų teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą.

Skunde, be kita ko, turi būti nurodytas reikalavimas, jį pagrindžiančios aplinkybės (ABTĮ 24 str. 2 d. 7 ir 8 p.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pasisakyta, kad: reikalavimas teismui turi būti suformuluotas taip, jog būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama (žr., pvz., 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012); reikalavimas dėl tam tikro fakto pripažinimo ar nepripažinimo paprastai negali sudaryti savarankiško skundo reikalavimo, gali būti vertinamas kaip skundo motyvuojamoji dalis (žr., pvz., 2011 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-359/2011); iš skunde išdėstytų aplinkybių ir suformuluoto (-ų) reikalavimo (-ų) turi būti aišku, kodėl kreipiamasi į teismą ir kokio materialinio teisinio rezultato reikalaujama, kokios teisminės gynybos prašoma teismo, be kita ko, atsižvelgiant į tai, kokį sprendimą apskritai gali priimti teismas (žr., pvz., 2023 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-173-968/2023; 2023 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-82-575/2023).

Remiantis bylos medžiaga ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjai, prieš kreipdamiesi į teismą šioje administracinėje byloje, inicijavo kitą administracinę bylą, kurioje prašė panaikinti Valstybinės miškų tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2022 m. birželio 23 d. sprendimą Nr. R2-1715 ir įpareigoti Tarnybą patikslinti Kadastro duomenis pagal pareiškėjų 2022 m. sausio 20 d. pateiktą prašymą, kuriame pareiškėjai prašė išbraukti iš Kadastro įregistruotus atitinkamus miško žemės plotus (dėl kurių ginčas keliamas ir šioje inicijuojamoje administracinėje byloje). Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. vasario 20 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino iš dalies, panaikino Tarnybos 2022 m. birželio 23 d. sprendimą Nr. R2-1715 ir įpareigojo Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2022 m. sausio 20 d. prašymą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs atsakovo Tarnybos apeliacinį skundą, 2024 m. sausio 22 d. sprendimu nusprendė Tarnybos apeliacinį skundą tenkinti, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti. Šiame sprendime apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, pažymėjo, kad nagrinėjamos administracinės bylos dalyku nėra „2008 metų savaiminukais apaugusios ne miško žemės inventorizacijos“ ir jos duomenų atitinkamo įrašymo į Kadastrą teisėtumo klausimas. Todėl pareiškėjai inicijavo šią administracinę bylą.

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjų skundo priėmimo klausimą, nustatė, kad pareiškėjų skundo reikalavimas – atitinkama apimtimi pripažinti negaliojančiais (neteisėtais) 2008 metais vykdytos valstybinių sklypinių miškų inventorizacijos duomenis – netinkamas, todėl priėmė 2024 m. vasario 28 d. nutartį, kurioje nutarė nustatyti terminą pareiškėjams šiam skundo trūkumui pašalinti, apsiribojęs nurodymu, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus ir kad reikalavimas dėl tam tikrų faktų pripažinimo negali būti skundo dalyku. Pareiškėjai, šalindami šį teismo nustatytą skundo trūkumą, pateikė Raštą, kartu su juo – patikslintą skundą, Rašte išdėstė argumentus, pagrindžiančius atliktus patikslinimus. Pareiškėjai patikslintame skunde paliko pirminį reikalavimą – atitinkama apimtimi pripažinti negaliojančiais (neteisėtais) 2008 metais vykdytos valstybinių sklypinių miškų inventorizacijos duomenis, taip pat suformulavo naują reikalavimą – pirminio reikalavimo pagrindu panaikinti 2009 m. liepos 6 d. atliktą registraciją Kadastre (administracinį veiksmą – duomenų įrašymą). Teismas pripažino, kad pareiškėjai nepašalino teismo nustatyto skundo trūkumo dėl netinkamo reikalavimo, ir todėl 2024 m. kovo 18 d. nutartyje nutarė pareiškėjų skundą laikyti nepaduotu.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes, įvertinusi pareiškėjų skunde, Rašte ir patikslintame skunde nurodytas keliamo ginčo faktines ir teisines aplinkybes ir išdėstytus argumentus, vadovaudamasi aptarta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl reikalavimų, taikytinų skundo reikalavimui (-ams), pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjų skundo reikalavimas – atitinkama apimtimi pripažinti negaliojančiais 2008 metais vykdytos valstybinių sklypinių miškų inventorizacijos duomenis – netinkamas, nes negali būti savarankiškas skundo reikalavimas, kurio pagrindu būtų pradėta administracinė teisena. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė nustatyti terminą pašalinti šį skundo trūkumą.

Teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad pirmosios instancijos teismas, nutaręs nustatyti terminą pašalinti aptartą skundo trūkumą dėl netinkamo reikalavimo, neatliko jokios pareiškėjų skundo reikalavimo turinio ir pobūdžio skunde dėstomų faktinių ir teisinių aplinkybių ir argumentų visumoje analizės, dėl ko kartu nepaaiškino pareiškėjams, kaip jie turėtų pašalinti šį teismo nustatytą skundo trūkumą, kad galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą. Todėl teisėjų kolegija pritaria pareiškėjams, kad teismo 2024 m. vasario 28 d. nutartis, kurioje nustatytas terminas skundo trūkumui pašalinti, neatitinka jai nustatyto aiškumo reikalavimo.

Šiuo atveju nustatyta ir tai, kad nors pirmosios instancijos teismas, kaip nurodo, įvertino pareiškėjų po trūkumų šalinimo pateikto patikslinto skundo reikalavimą, tačiau teismo 2024 m. kovo 18 d. nutartyje nėra išspręstas pareiškėjų suformuluoto naujo (antro) reikalavimo, kuris, kaip matyti, tiesiogiai susijęs su pirmu skundo reikalavimu, priėmimo klausimas, t. y. teismas nevertino, ar pareiškėjų po trūkumų šalinimo pateiktas patikslintas skundas, kuriame suformuluotas taip pat ir naujas (antras) reikalavimas, kuriuo prašoma panaikinti konkretų administracinį veiksmą, atitinka ABTĮ nustatytus reikalavimus, ar tokio reikalavimo pagrindu gali būti pradėta administracinė teisena.

Pareiškėjai atskirajame skunde nurodo daugiau argumentų, kuriais grindžia nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartimi, tačiau jie, teisėjų kolegijos vertinimu, teisiškai nereikšmingi, nekeičia padarytų esminių teismo išvadų, todėl dėl jų atskirai nepasisakoma ir jie detaliau nevertinami.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija apibendrina, kad šiuo konkrečiu atveju dėl išdėstytų priežasčių pareiškėjų teisė kreiptis į teismą apribota nepagrįstai, todėl pirmosios instancijos teismo 2024 m. kovo 18 d. nutartis negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta.

Atsižvelgus į tai, kad skundo priėmimo klausimą iš esmės paprastai sprendžia pirmosios instancijos teismas, šiame kontekste įvertinus nustatytą po trūkumo šalinimo pareiškėjų pateiktame patikslintame skunde suformuluotų reikalavimų tarpusavio sąsają, pareiškėjų atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, perduodant pareiškėjų skundo (kartu su po trūkumų šalinimo pateikto patikslinto skundo) priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 148 straipsnio 1 dalimi, 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų A. R., E. I., M. N. ir A. P. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 18 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjų A. R., E. I., M. N. ir A. P. skundo (kartu su po trūkumų šalinimo pateikto patikslinto skundo) priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Audrius Bakaveckas

Arūnas Sutkevičius