2017-11-08 Nr. AB-20337-3-61-3-01723-2017-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 2 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. L. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generated2017-11-08 Nr. AB-20337-3-61-3-01723-2017-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėja G. L. (toliau – ir pareiškėja), atstovaujama advokato E. M., 2017 m. gegužės 22 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (toliau – Administracija) teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti pareiškėjos 2017 m. vasario 14 d. prašymą išduoti naujus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus (toliau – reikalavimus) (b. l. 1–3).
Full text
Administracinė byla Nr. eAS-934-822/2017
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01723-2017-6
Procesinio sprendimo kategorija 57.1.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2017 m. lapkričio 8 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), Dalios Višinskienės ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 2 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. L. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėja G. L. (toliau – ir pareiškėja), atstovaujama advokato E. M., 2017 m. gegužės 22 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (toliau – Administracija) teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti pareiškėjos 2017 m. vasario 14 d. prašymą išduoti naujus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus (toliau – reikalavimus) (b. l. 1–3).
Pareiškėja skunde vadovavosi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatomis. Atkreipė teismo dėmesį, kad į 2017 m. vasario 14 d. prašymą pareiškėja iki šiol nėra gavusi jokio atsakymo. Pareiškėja nurodė, kad, jos manymu, Administracija vilkina atlikti jos kompetencijai priskirtinus veiksmus – išduoti naujus reikalavimus arba atsisakyti juos išduoti.
Administracijos Teisės departamentas, atstovaudamas Administraciją, 2017 m. birželio 16 d. pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 19–25).
Administracija atsiliepime paaiškino, kad Administracijos Miesto plėtros departamento specialistai dėl didelio darbo krūvio teisės aktų nustatytais terminais neatsakė į pareiškėjos prašymą, tačiau pareiškėjos prašymas buvo išnagrinėtas vėliau ir 2017 m. birželio 16 d. raštu pareiškėjai buvo pateiktas atsakymas. Pažymėjo, kad pareiškėjos prašymas išduoti naujus reikalavimus yra visiškai nepagrįstas. Administracija atsiliepime nurodė, kodėl, jos nuomone, pareiškėjos prašymas yra nepagrįstas. Pasak Administracijos, įvertinus tai, kad Administracija pareiškėjos prašymą išnagrinėjo ir pateikė pareiškėjai atsakymą, šioje byloje nėra teisinio pagrindo įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą.
Pareiškėja, atstovaujama advokato E. M., 2017 m. liepos 11 d. pateikė teismui pareiškimą dėl skundo atsisakymo (b. l. 65–66). Pareiškėja nurodė, kad Administracija 2017 m. birželio 16 d. pateikė teismui atsiliepimą, tą pačią dieną taip pat pateikė pareiškėjai atsakymą į 2017 m. vasario 14 d. prašymą, t. y. patenkino pareiškėjos skundo reikalavimą. Atsižvelgdama į tai, pareiškėja atsisakė skundo ir, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 2 dalimi, prašė teismo iš Administracijos pareiškėjos naudai priteisti 847 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kartu su pareiškimu pareiškėja pateikė teismui Advokatų profesinės bendrijos Markevičius, Lukoševičius ir partneriai pareiškėjai išrašytą 2017 m. liepos 10 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0338, kurioje nurodyta, kad minėta profesinė bendrija už 847 Eur pareiškėjai suteikė teisines paslaugas (pareiškėjos atstovavimą administracinėje byloje Nr. eI-3796-629/2017) (b. l. 70). Minėtą sąskaitą pasirašė advokatas E. M. 2017 m. liepos 24 d. advokatas E. M. pateikė teismui išlaidų detalizaciją, kurioje nurodė, kad pareiškėjos 2 val. trukmės teisinė konsultacija (žodžiu) įvertinta 145,20 Eur, o skundo parengimas ir pateikimas teismui įvertintas 701,80 Eur (b. l. 72). Advokatas taip pat pateikė teismui sąskaitos DNB banke išrašą, iš kurio matyti, kad A. L. 2017 m. liepos 12 d. sumokėjo 847 Eur už pareiškėjos atstovavimą byloje Nr. eI-3796-629/2017 (b. l. 73).
Administracijos Teisės departamentas, atstovaudamas Administraciją, atsiliepime su pareiškėjos prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 80–83). Administracija atsiliepime nurodė, kad vien tai, jog Administracija 2017 m. birželio 16 d. pateikė atsakymą pareiškėjai, nereiškia, jog pareiškėjos reikalavimas patenkintas geruoju. Administracija pastebėjo, kad pareiškėjai pateiktas neigiamas atsakymas (prašymas netenkintas), todėl bylos baigtis negali būti vertinama kaip palanki pareiškėjai. Administracijos nuomone, prašoma priteisti suma yra nepagrįstai didelė, neadekvati atliktam darbui (skundo apimtis vos 3 lapai).
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 2 d. nutartimi administracinę bylą Nr. eI-3796-629/2017 nutraukė, o pareiškėjos prašymą dėl išlaidų atlyginimo tenkino iš dalies, t. y. priteisė pareiškėjai iš Administracijos 500 Eur bylinėjimosi išlaidų (b. l. 85–87).
Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog Administracija po pareiškėjos skundo teismui padavimo iš esmės įvykdė pareiškėjos skundo reikalavimą, todėl pareiškėja turi teisę reikalauti iš atsakovo savo išlaidų atlyginimo. Teismas taip pat konstatavo, kad sąskaitos išrašas patvirtina, kad minėtos išlaidos buvo realiai patirtos.
Teismo vertinimu, byla nebuvo sudėtinga, specialios žinios rengiant tokio pobūdžio skundą nebuvo reikalingos, o teismui pateikta teisinių paslaugų teikimo sutartis patvirtina, kad su ginču susijusiais klausimais pareiškėja yra konsultuojama nuo 2015 metų, todėl teismas sprendė, kad 2 val. trukmės konsultacija žodžiu šioje byloje nebuvo būtina. Atsižvelgdamas į tai, teismas pareiškėjai nepriteisė išlaidų, susijusių su advokato teikta konsultacija.
Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byla nebuvo sudėtinga ir skundui parengti nereikėjo daug specialių žinių, sprendė, kad pareiškėjos prašoma priteisti suma už advokato paslaugas skundo parengimui turi būti mažinama iki 500 Eur.
III. Administracijos Teisės departamentas, atstovaudamas Administraciją, pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 2 d. nutarties dalį, kuria pareiškėjai buvo priteista 500 Eur bylinėjimosi išlaidų (b. l. 89–92).
Administracija atskirajame skunde nurodo tuos pačius argumentus, kurie buvo išdėstyti pirmosios instancijos teismui atsiliepime į pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Papildomai Administracija nurodo, kad Administracijos atsakymo turinys ir pasekmės pareiškėjai turėtų būti vertinamos ne formaliai, o teisingai, t. y. ar pareiškėja pasiekė tai, ko siekė inicijuodama teisminį ginčą.
Administracija pažymi, kad pareiškėja, gavusi Administracijos neigiamą atsakymą, netikslino skundo reikalavimų, o tiesiog pateikė prašymą bylą nutraukti. Tokį elgesį Administracija vertina kaip nesąžiningą piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Dėl priteistos bylinėjimosi išlaidų sumos Administracija nurodo, kad pirmosios instancijos motyvai yra nepakankami ir neįrodantys pareiškėjos prašomos priteisti sumos pagrįstumo ir realumo. Teismas, pasak Administracijos, neįvertino kitų aktualių kriterijų, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, t. y. neatsižvelgė į kitas svarbias aplinkybes, pagrindžiančias pareiškėjos ir jos atstovo nesąžiningumą. Pasak Administracijos, teismas nevertino, kad pareiškėja yra atstovaujama minėto advokato jau nuo 2015 m. rugsėjo 3 d., taip pat kad nėra duomenų apie advokatui sumokėtą užmokestį už skundo parengimą, taip pat, kad skundo parengimas nereikalavo didelių laiko sąnaudų. Pasak Administracijos, teismas nevertino aplinkybės, kad advokatas PVM sąskaitą faktūrą išrašė gavęs Administracijos atsakymą į pareiškėjos prašymą. Administracijos nuomone, tai yra akivaizdus siekimas pasipelnyti.
Pareiškėja, atstovaujama advokato E. M., atsiliepime su Administracijos atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti, o teismo nutartį palikti nepakeistą (b. l. 98–101).
Pareiškėja atkreipia dėmesį į tai, kad ji teismui skundė Administracijos neveikimą nepateikiant jokio atsakymo į pareiškėjos prašymą, o ne pateikto atsakymo pagrįstumą, todėl Administracijai pateikus atsakymą buvo išspręstas Administracijos neveikimo klausimas, o tuo pačiu ir pareiškėjos skundas patenkintas geruoju. Pareiškėja pažymi, kad ji neprivalėjo ginčyti Administracijos neigiamo atsakymo į prašymą. Pareiškėja paaiškina, kad ji, gavusi atsakymą, kreipėsi į Administraciją su kitu prašymu, t. y. nusprendė klausimą su Administracija spręsti administracine tvarka (taikiai).
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 2 d. nutarties dalies, kuria teismas priteisė pareiškėjai 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, teisėtumas ir pagrįstumas.
Teismas bylinėjimosi išlaidas priteisė pareiškėjai, vadovaudamasis ABTĮ 40 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą teismui.
Teismas konstatavo, kad Administracija geruoju patenkino pareiškėjos reikalavimą padavus skundą teismui. Administracija su tokia teismo išvada nesutinka. Mano, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į tai, ar pareiškėja pasiekė tai, ko siekė inicijuodama teisminį ginčą. Pasak Administracijos, bylos baigtis negali būti vertinama kaip palanki pareiškėjai, nes Administracijos atsakymu pareiškėja buvo informuota, kad jos prašymas yra netenkinamas.
Kaip minėta, pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, prašydama ne įpareigoti Administraciją išduoti naujus reikalavimus, o įpareigoti Administraciją teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti pareiškėjos 2017 m. vasario 14 d. prašymą dėl minėtų reikalavimų išdavimo. Pareiškėja kreipėsi į teismą, manydama, kad Administracija vilkina atlikti jos kompetencijai priskirtinus veiksmus, t. y. išduoti naujus reikalavimus arba atsisakyti juos išduoti. Pareiškėja skunde paaiškino, kad iki šiol nėra gavusi jokio atsakymo į jos 2017 m. vasario 14 d. prašymą, t. y. Administracija atsakymo pareiškėjai nepateikia jau 3 mėnesiai. Taigi, iš pareiškėjos skundo turinio matyti, kad ji inicijavo teisminį ginčą dėl galimo Administracijos vilkinimo atlikti jos kompetencijai priskirtinus veiksmus. Pateikdama skundą teismui, pareiškėja iš esmės siekė gauti iš Administracijos atsakymą į prašymą. Natūralu, kad pareiškėja galimai tikėjosi teigiamo Administracijos atsakymo į savo prašymą, tačiau iš skunde suformuluoto reikalavimo matyti, kad, kreipimosi į teismą metu pareiškėjai buvo svarbu apskritai gauti Administracijos atsakymą.
Bylos duomenys patvirtina, kad Administracija į pareiškėjos 2017 m. vasario 14 d. prašymą atsakė 2017 m. birželio 16 d. raštu „Dėl naujų žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų išdavimo“ (b. l. 32–33), t. y. jau po tai, kai pareiškėja kreipėsi į teismą dėl Administracijos įpareigojimo teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti minėtą pareiškėjos prašymą. Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad Administracija geruoju patenkino pareiškėjos reikalavimą padavus skundą teismui, todėl teisėtai ir pagrįstai sprendė, kad pareiškėja turi teisę reikalauti savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Tai, kad Administracijai patenkinus pareiškėjos skundo reikalavimą, pareiškėja netikslino savo skundo, t. y. nereiškė naujų skundo reikalavimų nėra teisiškai reikšminga, nes vienas iš administracinio proceso principų yra dispozityvumo principas, kuris administracinių bylų teisenoje reiškia, kad bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. savo pažeistos teisės gynybos būdą bei apimtį, nustato pareiškėjas.
Administracija, kaip minėta, taip pat mano, kad 500 Eur išlaidos pirmosios instancijos teismo priteistos už skundo parengimą yra nepagrįstai didelės. Administracija atskirajame skunde nenurodo, kokios išlaidos už skundo parengimą, jos nuomone, būtų pagrįstos, tačiau nurodo, kad jos turėtų būti maksimaliai sumažintos.
Pasak Administracijos, teismas nevertino, kad skundo parengimas nereikalavo didelių advokato laiko sąnaudų. Šį atskirojo skundo argumentą teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstu, nes pirmosios instancijos teismas į šią aplinkybę atsižvelgė, sumažindamas prašomą priteisti sumą, nepaisant to, kad prašoma priteisti suma buvo žymiai mažesnė už maksimalų teisės aktuose nustatytą už skundo parengimą priteistiną bylinėjimosi išlaidų dydį. Administracijos argumentas, kad teismas nevertino aplinkybės, jog nėra duomenų apie advokatui sumokėtą užmokestį už skundo parengimą, teisėjų kolegijos taip pat pripažįstamas nepagrįstu, nes pirmosios instancijos teismas, nurodė, kad sąskaitos banke išrašas patvirtina, kad išlaidos buvo realiai patirtos.
Pasak Administracijos, teismas nevertino aplinkybės, kad advokatas PVM sąskaitą faktūrą išrašė gavęs Administracijos atsakymą į pareiškėjos prašymą. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nevertino šios aplinkybės, nes ji nėra teisiškai reikšminga. Administracijos atskirojo skundo argumentai, kad minėta aplinkybė rodo pareiškėjos ir jo atstovo piktnaudžiavimą bei siekį pasipelnyti, teisėjų kolegijos atmetami kaip teisiškai nepagrįsti.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutarties dalimi teisėtai ir pagrįstai priteisė pareiškėjai iš Administracijos 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliekama nepakeista, o Administracijos atskirasis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 2 d. nutarties dalį, kuria pareiškėjos G. L. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo buvo tenkintas iš dalies ir pareiškėjai iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priteista 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, palikti nepakeistą, o atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjos Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Dalia Višinskienė
Skirgailė Žalimienė