2020-07-16 Nr. CB-8080-2-68-3-11274-2019-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Legislator summary
AI generatedsusipažinusi su 2020 m. liepos 7 d. gautu atsakovės B. V. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 12 d. sprendimo peržiūrėjimo, Atsakovė B. V. padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 12 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. J. ieškinį atsakovei B. V. dėl nuostolių atlyginimo, pardavus netinkamos kokybės daiktą. Kasacinis skundas grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais
Legislator headnote
AI generated2020-07-16 Nr. CB-8080-2-68-3-11274-2019-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Full text
Nr. DOK-3417
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11274-2019-6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2020 m. liepos 16 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Alės Bukavinienės ir Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas),
susipažinusi su 2020 m. liepos 7 d. gautu atsakovės B. V. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 12 d. sprendimo peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Atsakovė B. V. padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 12 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. J. ieškinį atsakovei B. V. dėl nuostolių atlyginimo, pardavus netinkamos kokybės daiktą. Kasacinis skundas grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais
Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Atsakovės paduotas kasacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 1) apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančias materialiosios teisės normas (CK 1.131 straipsnis), o išvadas dėl pagrindo atnaujinti praleistą terminą darė pažeisdamas įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas (CPK 176 straipsnis, 177 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis, 197 straipsnis), taip pat nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kurioje išaiškinta, kad svarbiomis priežastimis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, gali būti tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kliudžiusios asmeniui ginti savo pažeistas teises, ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios, taikant sąžiningo ir rūpestingo asmens standartą; 2) apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 306 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą draudimą apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, ir nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktikos; 3) apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 314 straipsnyje įtvirtintą teisės normą, nes priėmė ieškovės pateiktus naujus įrodymus (jos paaiškinimus dėl ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių), kurie galėjo būti, bet nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme; 4) apeliacinės instancijos teismas peržiūrėjo apeliacine tvarka neapskųstą teismo sprendimo dalį dėl nuostolių atlyginimo, kurią pirmosios instancijos teismas, neatskleisdamas bylos esmės, atmetė dėl praleisto ieškinio senaties termino; apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra absoliučiai nemotyvuotas, tokiu būdu pažeidžiant CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 331 straipsnio 4 dalyje, 320 straipsnyje įtvirtintas teisės normas ir atsakovės teisę būti išklausytai bei teisę į teisingą teismą.
Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų kasacijai. Kasaciniame skunde neužtenka vien tik nurodyti, kad teismas pažeidė teisės normas, šiuos teiginius būtina pagrįsti kasacijos pagrindą atskleidžiančiais išsamiais teisiniais argumentais, o šiuo atveju kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasacinio skundo argumentais apie nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos nepagrindžiamas nurodomos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ryšys su skundžiamais teismų procesiniais sprendimais.
Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai); prašymas dėl sprendimo vykdymo sustabdymo nespręstinas.
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Danguolė Bublienė
Alė Bukavinienė
Virgilijus Grabinskas