Legislator Case Law & Legislation
2020-04-29 Nr. AB-8669-3-61-3-00607-2019-8 AI generated

2020-04-29 Nr. AB-8669-3-61-3-00607-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2020-04-29 Nr. AB-8669-3-61-3-00607-2019-8
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl rašto panaikinimo.

Legislator headnote

AI generated

2020-04-29 Nr. AB-8669-3-61-3-00607-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: gegužės 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl rašto panaikinimo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. eA-2281-629/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00607-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl rašto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas G. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) 2018 m. lapkričio 30 d. raštą Nr. A51-104484/18(3.3.2.26E-SM) „Dėl prašymo tyrimo“ (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti Administraciją išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. lapkričio 4 d. skundą iš naujo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis elektroniniu paštu pateikė atsakovui kvalifikuotu elektroniniu parašu pasirašytą 2018 m. lapkričio 4 d. skundą dėl skelbimų Žvėryne, kuriame taip pat prašė susijusios informacijos. Administracija įstatymo nustatytu terminu atsakymo nepateikė. Teismo procesu metu, t. y. 2019 m. sausio 15 d. Administracija pateikė Raštą. Pareiškėjas teigė, jog Administracija klaidingai perteikė pareiškėjo skundo esmę ir nepagrįstai jį vertino kaip prašymą, o ne skundą. Raštas nėra aiškus, išsamus ir argumentuotas, pagrįstas objektyviais duomenimis. Pareiškėjas nurodė, kad Tvarkymo ir švaros taisyklių, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. 1-326 „Dėl Tvarkymo ir švaros taisyklių patvirtinimo“ (2015 m. birželio 17 d. sprendimo Nr. 1-70 redakcija) (toliau – ir Tvarkymo ir švaros taisyklės) 15.4 punkte įtvirtintos išimties taikymas Rašte nėra išsamiai paaiškintas ir pagrįstas, didžioji dalis skunde keltų klausimų nenagrinėti ir į juos neatsakyta. Atsakovo Raštas naikintinas kaip neteisėtas iš esmės ir dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

3. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo 2018 m. lapkričio 4 d. skunde iš 7 pateiktų reikalavimų, į esminius yra atsakyta. Administracija Rašte rėmėsi Tvarkymo ir švaros taisyklių 15.4 punktu, buvo pažymėta, kad ši teisės norma nėra taikoma valstybės ir savivaldybių institucijų skelbimams, tvirtinamiems nedarant žalos ir siekiant įgyvendinti teisės aktų reikalavimus, suteiktus įgaliojimus, informuoti visuomenę, nustatyti turto savininkus (teisėtus valdytojus). Būtent ši išimtis ir yra aktuali šioje situacijoje, kadangi pareiškėjo nurodyti informaciniai pranešimai yra įrengti Administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentui bendradarbiaujant su visuomenine organizacija „Žvėryno bendruomenė“ (toliau – ir Organizacija) įgyvendinant visuomenės aplinkosauginio švietimo projektą, kurio tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į Žvėryno seniūnijoje esančios gamtos įvairovę bei įtraukti visuomenę į gamtos saugojimą ir puoselėjimą. Atsakovas nurodė, kad minėtas projektas buvo atrinktas vadovaujantis 2016 m. kovo 17 d. Administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-598 „Dėl visuomenės aplinkosauginio švietimo programų rėmimo nuostatų tvirtinimo“ patvirtintais Visuomenės aplinkosauginio švietimo projektų rėmimo nuostatais, kuriuos įgyvendinant 2018 m. rugpjūčio 30 d. buvo sudaryta Visuomenės aplinkosauginio švietimo projekto įgyvendinimo ir finansavimo sutartis Nr. A291-1432/18 (2.2.1.95-TD2) tarp Administracijos ir Organizacijos (toliau – ir Sutartis), todėl pareiškėjo nurodyti informaciniai pranešimai laikytini priklausantys savivaldybių institucijų skelbimams ir atitinkantys Tvarkymo ir švaros taisyklių reikalavimus.

5. Atsakovas papildomai nurodė, kad Administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyrius 2018 m. lapkričio 7 d. išsiuntė pareiškėjui, kaip galimo nusižengimo liudytojui, kvietimą 2018 m. lapkričio 9 d. 10 val. atvykti apklausai ir išdėstyti savo parodymus bei faktines aplinkybes, tačiau pareiškėjas į šį kvietimą neatsiliepė ir jokių papildomų paaiškinimų nepateikė.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 30 d. sprendimu pareiškėjo G. B. skundą tenkino, panaikino Administracijos Raštą ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. lapkričio 4 d. skundą.

7. Teismas nustatė, jog pareiškėjas su 2018 m. lapkričio 4 d. elektroniniu dokumentu, įvardintu skundu, kreipėsi į Administraciją, nurodydamas, kad Žvėryne esantys skelbimai, ženklai, reklamuojantys Žvėryno bendruomenę ir jos įsivaizduojamas vertybes, kurioms suteikiami tikriniai vardai, pažeidžia pareiškėjo teisėtus interesus gyventi, lankytis ir ilsėtis saugioje ir tvarkingoje aplinkoje, sutinkančioje su estetiniais ir teisiniais reikalavimais, taip pat viešąjį interesą. Administracija pareiškėjui Raštu atsakė, kad išnagrinėjo jo prašymą įvertinti, ar nėra pažeidžiami teisės aktų reikalavimai įvairiose Žvėryno seniūnijos vietose, Vilniuje, įrengus informacinius pranešimus apie toje vietoje esančius gamtos objektus (šaltinis, medis ir kita). Atsakovas Rašte aptarė Tvarkymo ir švaros taisyklių 15.4 punktą ir nurodė, kad tyrimo metu nustatė, jog pareiškėjo nurodyti informaciniai pranešimai yra įrengti Administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentui bendradarbiaujant su Organizacija. Informaciniai pranešimai įrengti įgyvendinant visuomenės aplinkosauginio švietimo projektą, kurio tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į Žvėryno seniūnijoje esančios gamtos įvairovę bei įtraukti visuomenę į gamtos saugojimą ir puoselėjimą. Rašte taip pat nurodyta, kad patikrinimo metu Tvarkymo ir švaros taisyklių reikalavimų pažeidimų nenustatyta.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas savo skundą grindžia Rašto neatitikimu Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatoms, teigia, kad Administracija be pagrindo pareiškėjo skundą vertino kaip prašymą, o ne skundą, neišsamiai atsakė į pareiškėjo skunde suformuluotus prašymus, o į 1 prašymą ir 4 siūlymą apskritai neatsakyta.

9. Teismas aptarė Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, dvi kreipimosi į viešojo administravimo subjektus formas – prašymą ir skundą, analizavo prašymų, įtvirtintų Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – ir Prašymų nagrinėjimo taisyklės), rūšis bei atsakymų į juos pateikimo formas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šiuo aspektu ir įvertinęs pareiškėjo skundu įvardinto dokumento turinį, priėjo prie išvados, kad pareiškėjo Administracijai pateiktas 2018 m. lapkričio 4 d. dokumentas turi abiejų kreipimosi į viešojo administravimo subjektą formų, t. y. ir skundo, ir prašymo požymių. Teismas nusprendė, kad pareiškėjo kreipimosi 1–3 punktuose išdėstyti reikalavimai, atsižvelgus į jais norimą pasiekti tikslą – pašalinti, pareiškėjo manymu, padarytus pažeidimus, laikytini skundu, o likusieji 4–7 punktuose išdėstyti reikalavimai kvalifikuotini kaip prašymai: 4 punkte išdėstytas pareiškėjo pasiūlymas vertintinas kaip atitinkantis Prašymų nagrinėjimo taisyklių 35.4 punkte įtvirtintą prašymo rūšį – kitas prašymas, 5–6 punktuose išdėstyti pareiškėjo reikalavimai pagal turinį atitinka prašymų suteikti informaciją rūšį, o 7 punkte išreikštas pageidavimas atitiktų prašymą priimti administracinį sprendimą (išduoti leidimą pastatyti informacinius ženklus konkrečioje miesto vietoje).

10. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas savo 2018 m. lapkričio 4 d. skunde Administracijai aiškiai nurodė, kad kreipiasi dėl, jo manymu, jo paties ir kitų asmenų pažeistų teisėtų interesų gyventi saugioje ir tvarkingoje aplinkoje, prašė nedelsiant pašalinti jo prašyme nurodytus informacinius ženklus, prie prašymo buvo pridėjęs fotonuotraukas, pagrindžiančias, jo manymu, neteisėtą ir netinkamą informacinių ženklų pastatymą Žvėryno seniūnijos teritorijoje, teigdamas, kad šie informaciniai ženklai yra kreivai, nepatikimai pastatyti, žemi, aštriais kampais, todėl nesaugūs, ir pan., tačiau Administracija Raštu atsakydama į pareiškėjo skundą visiškai nenagrinėjo šių pareiškėjo argumentų ir į juos neatsakė.

11. Teismas nurodė, kad pareiškėjas savo skundo 5 punkte išdėstytu prašymu prašė suteikti informaciją – nurodyti, kokiu pagrindu Žvėryno bendruomenei buvo suteikta teisė įrengti reklaminius skelbimus. Tačiau Administracijos Rašte konkretus teisinis pagrindas informacinių pranešimų įrengimui nenurodytas. Teismas pažymėjo, kad Administracijos atsiliepime nurodytas argumentas, jog įgyvendinant Visuomenės aplinkosauginio švietimo projektų rėmimo nuostatus, patvirtintus 2016 m. kovo 17 d. Administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-598 „Dėl visuomenės aplinkosauginio švietimo programų rėmimo nuostatų tvirtinimo“, buvo sudaryta Sutartis, todėl pareiškėjo nurodyti informaciniai pranešimai laikytini priklausantys savivaldybių institucijų skelbimams ir atitinkantys Tvarkymo ir švaros taisyklių reikalavimus, turėjo būti aiškus būtent iš viešojo administravimo subjekto atsakymo, tačiau ne iš viešojo administravimo subjekto atsiliepimo, kuriuo iš esmės administracinio akto priėmimo motyvai yra išplečiami.

12. Teismas konstatavo, kad Administracijos Raštas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, todėl jį panaikino, o Administraciją įpareigojo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. lapkričio 4 d. skundą.

III. 13. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su teismo išvada, kad Raštas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų atsakymo pakankamumo ir išsamumo aspektais bei papildomai nurodo, kad:

13.1. Skelbimai, kuriais skundžiasi pareiškėjas, yra įrengti laikantis teisės aktų reikalavimų, įgyvendinant visuomenės aplinkosauginio švietimo projektą, kurio tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į Žvėryno seniūnijoje esančios gamtos įvairovę bei įtraukti visuomenę į gamtos saugojimą ir puoselėjimą, todėl nėra jokio pagrindo šalinti šiuos skelbimus ar taikyti kam nors administracinę atsakomybę už šių skelbimų įrengimą.

13.2. Pareiškėjo skundo 4 punkto prašymas laikytinas nepagarbiu valstybės tarnautojo bei visos institucijos (Administracijos) garbę žeminančiu ir įžeidžiančiu, todėl neturi pagrindo būti nagrinėjamas kaip tikras ir atsakymo reikalaujantis klausimas.

13.3. Teismo įpareigojimas Administracijai atsakyti į pareiškėjo prašymą nurodyti visus individualius administracinius aktus, leidimus ar pan., suteikiančius teisę Žvėryno bendruomenei ar kitam asmeniui, stačiusiam nurodytus reklaminius skelbimus, juos įrengti, iš naujo būtų visiškai netikslingas ir beprasmis, nes Administracija tokio pobūdžio informaciją pateikė Rašte bei atsiliepime į pareiškėjo skundą.

13.4. Administracija pareiškėjo skundo 6 punktą, kuriame prašoma pagrįsti kokiais teisės aktais remiantis Žvėryno bendruomenei yra suteikta teisė tam tikriems objektams suteikti tikrinius pavadinimus, laikė retoriniu klausimu. Atsakovas teigia, jog tam tikrose teritorijose (bendruomenėse) istoriškai tam tikriems objektams prigyja jų pavadinimai, o vietinės bendruomenės šiuos pavadinimus pateikia kaip tikrinius, todėl pareiškėjo skunde keliamas klausimas dėl teisės vadinti objektus tikriniais pavadinimais atsakovui nesuprantamas. Atsakovas teigia, jog neturi galimybės pateikti konkretų atsakymą į tokį klausimą.

13.5. Atsakovo nuomone, pareiškėjo skundo 7 punktas yra akivaizdžiai sarkastiškas, o atsižvelgiant į jo teisės aktų išmanymą, pareiškėjas turėtų žinoti, kad tokio prašymo norint pastatyti informacinius ženklus mieste neužtenka ir, kad tam turi būti gaunami leidimai, kuriuos galima gauti kreipiantis į Vilniaus miesto savivaldybę su motyvuotu ir konkrečiu prašymu. Atsakovo vertinimu, iš pareiškėjo skundo konteksto aiškiai matyti, kad šiame punkte išdėstytas pareiškėjo prašymas yra nerimtas, sarkastiškas, todėl papildomai ir nenagrinėtas.

14. Pareiškėjas G. B. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą su juo nesutinka. Pareiškėjas taip pat prašo atlyginti jam 135 Eur bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjo atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Apeliacinis skundas yra grindžiamas atsakovo nesutikimu su teismo konstatuota aplinkybe, jog Raštas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Pareiškėjo vertinimu, vien toks atsakovo nesutikimas nėra pagrindas panaikinti teismo sprendimą, nes atsakovas apeliaciniame skunde nenurodė ir neįrodė konkretaus teismo padaryto materialiosios ar proceso teisės normų pažeidimo. Pareiškėjas teigia, kad atsakovas neginčija teismo išaiškinimo, jog pareiškėjo kreipimasis į atsakovą buvo skundas, o atsakovas, atsakydamas į pareiškėjo skundą, jį vertino kaip prašymą.

14.2. Atsakovas neatsakė ir nebandė atsakyti į pareiškėjo skundo 1 reikalavimą dėl panašių skelbimų buvimo vietų, nėra žinoma, kurių ir kelių būtent skelbimų įrengimą tyrė atsakovas. Pareiškėjas teigia, jog jis pateikė fotografijas tik nedidelės dalies skelbimų ir prašė nurodyti visus. Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovo teismo posėdžio metu pateikta Sutartis negali būti siejama su pareiškėjo skundo klausimais, susijusiais su skelbimais, kadangi skelbimai buvo įrengti daug anksčiau, negu pasirašyta Sutartis. Pareiškėjas teigia, kad atsakovo teiginys, jog skelbimai buvo įrengti bendradarbiaujant su Organizacija nepagrindžia išvados, kad nebuvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, o tarp jų ir Tvarkymo ir švaros taisyklių 15.4 punktas.

14.3. Byloje esantys dokumentai, susiję su atsakovo suteikta parama projektui „Pažinkime Neries pakrantės gamtinę įvairovę“ leidžia teigti, kad informaciniai skelbimai priklauso juos pagaminusiai ir įrengusiai Organizacijai, o ne atsakovui, kaip teigiama apeliaciniame skunde. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas neįvykdė teismo įpareigojimo ir nepateikė visos su ginču susijusios informacijos, t. y. Sutarties 1 priedo. Pareiškėjas teigia, jog įmanoma, kad skelbimų įrengimas Žvėryne nebuvo projekto dalis, nes jie nėra susiję su aplinkosauga, o projekto išlaidų sąmata nenumato informacinių stendų gamybos ir įrengimo darbų.

14.4. Pareiškėjo skundo 6 punktas nėra retorinis klausimas, nes jis prašė nurodyti konkrečias teisės aktų normas, kuriomis remiantis Organizacija gali savo nuožiūra suteikti gamtos reiškiniams tikrinius pavadinimus ir reklaminiais skelbimais žymėti natūralius ir dirbtinius objektus. Pareiškėjas pažymi, jog nurodė, kokius įstatymus pažeidžia tokia Organizacijos veikla, o atsakovo nuomonė šioje byloje nepagrįsta objektyviais duomenimis (pvz., nepateikta jokių duomenų, kad vos prieš porą metų atsiradęs ir maždaug prieš metus akmenimis apribotas šaltinis istoriškai bendruomenės buvo vadinamas „Žvėryno akis“, nėra duomenų apie šaltinį „Šaltupis“). Pareiškėjas pabrėžia, kad suteikiant geografiniams objektams tikrinius pavadinimus būtina vadovautis teisiniu reguliavimu.

14.5. Atsakovas savo aiškinimo dėl pareiškėjo įžeidžiančių ir sarkastiškų klausimų nepagrindžia įstatymais, o jo nurodomos aplinkybės nėra pagrindas prašymo ar skundo nenagrinėti (Viešojo administravimo įstatymo 14 str. 4 p.). Pareiškėjas nurodo, kad jis turi teisę turėti įsitikinimus ir laisvai juos reikšti, kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, neperžengdamas įstatymo reikalavimų, o šmaikščiais kreipimaisis pasiekdavo norimų rezultatų (pareiškėjo skundo 7 punkte nurodytas nelegalus sąvartynas buvo sutvarkytas).

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Administracijos 2018 m. lapkričio 30 d. rašto Nr. A51-104484/18(3.3.2.26E-SM) „Dėl prašymo tyrimo“ teisėtumo bei pagrįstumo ir Administracijos įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. lapkričio 4 d. skundą.

16. Pirmosios instancijos teismas Administracijos Raštą, kaip neatitinkantį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, panaikino, o Administraciją įpareigojo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. lapkričio 4 d. skundą.

17. Atsakovas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų tyrimu bei faktinių aplinkybių nustatymu nesutinka, todėl priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kaip nepagrįstą ir neteisėtą, apeliaciniu skundu prašo panaikinti.

18. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

19. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar jį keisti, todėl, sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl ginčo esmės, šių motyvų nekartoja, o tik pasisako dėl apeliacinio skundo argumentų.

20. Byloje nagrinėjamo ginčo kontekste, visų pirma, primintina, kad Viešojo administravimo įstatymas numato tris kreipimosi į viešojo administravimo subjektus formas: su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus yra vadinamas prašymu (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 14 d.); skundu vadinamas asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 15 d.), o pranešimu – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti (Viešojo administravimo įstatyma 2 str. 16 d.). Asmens kreipimosi į viešojo administravimo subjektą forma nustatoma, atsižvelgiant (vertinant) į tokio kreipimosi turinį, o ne jo pavadinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1252/2012, 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2918/2012; 2012 m. spalio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-2452/2012; 2014 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-494/2014 ir kt.). Asmenų skundai ir pranešimai dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo ir administracinių sprendimų nagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo trečiajame skirsnyje, reglamentuojančiame administracinę procedūrą, nustatyta tvarka, prašymai – Prašymų nagrinėjimo taisyklėse nustatyta tvarka (Viešojo administravimo įstatymo 14 str. 1 ir 3 d.).

21. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl pagrindinių pareiškėjo skundo argumentų, juos išanalizavo pakankamai detaliai, visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjo Administracijai teiktas 2018 m. lapkričio 4 d. dokumentas turi abiejų kreipimosi į viešojo administravimo subjektus formų, t. y. ir skundo, ir prašymo požymių, todėl turėjo būti nagrinėjamas remiantis Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalimi (2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XII-2779 redakcija, įsigaliojusi 2017 m. kovo 31 d.), pradėta administracinė procedūra ir priimtas administracinės procedūros sprendimas, atitinkantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Tiriant pareiškėjo skundą, turėjo būti patikrinti jo skunde nurodomi konkretūs faktai ir nurodyta nustatytų duomenų atitiktis / neatitiktis konkretiems teisės aktų reikalavimams ir tuomet padarytos išvados dėl pareiškėjo teisių pažeidimų buvimo / nebuvimo bei, nustačius pažeidimus, priemonių joms apginti taikymo.

22. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010). Tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrine prasme) Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio aspektu turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus. Tokių aplinkybių konstatavimas (galėjo ir turėjo suprasti) įgalintų nepripažinti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimo arba esamus trūkumus, nepaneigiančius priimtino sprendimo esmės suvokimo, vertinti kaip neesminius, nesudarančius savarankiško ir pakankamo pagrindo ginčijamą sprendimą pripažinti neteisėtu bei jį panaikinti (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-990/2013).

23. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui bei atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstė papildomas aplinkybes, kurių nėra ginčijame Rašte. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad ginčijamo individualaus administracinio sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013; 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015). Priešingai vertinant būtų pažeistos pareiškėjo teisės į gynybą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-2692/2011). Individualaus administracinio akto motyvų nenurodymas pačiame akte ir jų papildymas ginčą nagrinėjant teisme iš principo nėra toleruotini, kadangi kliudo suinteresuotam asmeniui pasirinkti būdus bei priemones dėl savo teisių ar interesų gynimo.

24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai vertino, kad Administracija, nesutikdama su pareiškėjo prašymais / skundais, negali jų ignoruoti, o privalo motyvuotai pateikti atsisakymo atlikti konkrečius veiksmus ar nesutikimo pateikti tam tikrą informaciją arba nenagrinėjimo tam tikrų pasiūlymų priežastis. Nagrinėjamu atveju nebuvo atsakyta į skunde nurodomas aplinkybes dėl informacinių ženklų atitikimo teisės aktų reikalavimams, jų įrengimo saugumo aspektu, todėl priimtas Raštas pagrįstai pripažintas neatitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų pakankamumo ir išsamumo aspektais, o Administracija įpareigota iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. lapkričio 4 d. skundą.

25. Apibendrindama nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

26. Pareiškėjas pateikė prašymą priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (135 Eur), kurias jis patyrė už teisines konsultacijas pagal 2020 m. balandžio 24 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 202004241, išrašytą advokatės S. B. (toliau – ir Sąskaita). Teisėjų kolegijos vertinimu, šis pareiškėjo prašymas negali būti tenkinamas. Pažymėtina, jog Sąskaitoje nurodyta, kad pareiškėjui buvo suteikta 2 valandų trukmės teisinė konsultacija rengiant 2018 m. liepos 15 d. apeliacinį skundą. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, pareiškėjas šioje administracinėje byloje 2019 m. liepos 15 d. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Sąskaitoje taip pat nurodyta, kad pareiškėjui buvo suteikta 1 valandos trukmės teisinė konsultacija rengiant 2020 m. balandžio 24 d. prašymą teismui, tačiau pareiškėjas šioje administracinėje byloje pateikė 2020 m. balandžio 27 d. prašymą. Todėl nors procesinis sprendimas ir yra priimamas pareiškėjo naudai, jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmetamas kaip nepagrįstas įrodymais (ABTĮ 44 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atmesti pareiškėjo G. B. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė