2017-10-05 Nr. AB-17920-3-62-3-01514-2017-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-800-662/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01514-2017-5

Procesinio sprendimo kategorija 49 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. spalio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko (pranešėjas) ir Ramūno Gadliausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Odore“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Odore“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. liepos 28 d. nutartimi priėmė pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Odore“ skundą dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2017 m. liepos 11 d. sprendimo Nr. T-415 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo UAB „Odore“ priklausančiame bare (duomenys neskelbtini), Kaune“ (toliau – ir Sprendimas) panaikinimo.

Kauno apygardos administraciniame teisme 2017 m. rugpjūčio 9 d. gautas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, sustabdyti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. liepos 11 d. sprendimo Nr. T-415 galiojimą.

Pareiškėjas nurodė, kad dėl Sprendimo galiojimo jis neturi galimybių vykdyti pelningą veiklą, todėl bus priverstas veiklą nutraukti arba bankrutuoti. Ginčijamu sprendimu prekybos alkoholiniais gėrimais laikas sutrumpintas net šešis kartus ir leista jais prekiauti tik dienos metu, todėl pareiškėjo mėnesinės pajamos sumažėtų daugiau kaip 62 procentais ir sudarytų 8 812,20 Eur, o veikla būtų nuostolinga. Pareiškėjas pažymėjo, kad jo vieno mėnesio išlaidos yra itin didelės. Be to, apribojus prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, pareiškėjas nebegalės konkuruoti su kitomis kavinėmis ir barais, parduotuvėmis. Pareiškėjo teigimu, nesustabdžius ginčijamo sprendimo galiojimo, jo grąžinimas į pirminę padėtį bus neįmanomas arba labai apsunkintas, nukentės atleisti darbuotojai, į biudžetą bus surenkama mažiau mokesčių. Pareiškėjas pabrėžė, kad jo galimybės bare plėsti viešojo maitinimo veiklą yra ribotos – tai riboja maisto tvarkymo pažymėjimas.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmetė.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsniu, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pažymėjo, kad įstatymų leidėjas, ypač atsižvelgdamas į inter alia (be kita ko) visiems žinomus neigiamus padarinius, kuriuos alkoholio vartojimas gali sukelti žmonių sveikatai, viešajai tvarkai ir visuomenės narių saugumui, kitoms teisės saugomoms vertybėms, taip pat į tai, kad šiai veiklos sričiai pagrįstai yra taikomas ypatingas valstybinio reglamentavimo režimas, gali įstatymu nustatyti savivaldybių tarybų įgaliojimus dalyvauti formuojant, koordinuojant valstybės alkoholio kontrolės politiką ir ją įgyvendinant.

Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas skunde nurodė, jog jam priklausančiame bare vykdo viešojo maitinimo veiklą, ir darė išvadą, kad pareiškėjui išlieka kitos verslo alternatyvos bare (prekyba maisto patiekalais, užkandžiais, dienos pietumis). Teismas vertino, kad mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimas nuo 14 val. iki 10 val. (leidžiant prekiauti nuo 10 val. iki 14 val.), nesudarys sąlygų visiškai nutraukti viešojo maitinimo veiklą ar atleisti darbuotojus. Iš pareiškėjo prie skundo pateiktų dokumentų (Kasos knygos išrašų, Kontrolinių kasos juostų išrašų) teismas nustatė, kad pareiškėjas per 14 dienų iš viešojo maitinimo veiklos gavo 11 385 Eur pajamų. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjui išlieka galimybė plėsti vykdomą viešojo maitinimo veiklą bare, vykdyti kitą leistiną (nedraudžiamą) veiklą ir taip padidinti gaunamas pajamas. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, kad jo galimybės bare plėsti viešojo maitinimo veiklą yra ribotos, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų savo teiginiui pagrįsti. Teismas atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje įrodžius atsakovo veiksmų neteisėtumą, pareiškėjas turėtų galimybę išsireikalauti galimus materialius nuostolius jo patirtai žalai atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.

III. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Odore“ atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti Sprendimo galiojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Pareiškėjas pažymi, kad teismas ignoravo faktą, jog Sprendimas, kurio galiojimą prašoma sustabdyti, yra akivaizdžiai neteisėtas, o skundas prima facie pagrįstas. Pareiškėjo manymu, teismas tinkamai neįvertino, kad dėl Sprendimo galiojimo jis neturi jokių galimybių vykdyti pelningą veiklą ir dėl to pareiškėjas yra (bus) priverstas nutraukti veiklą arba bankrutuoti. Esant tokiai situacijai pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymas bus neįmanomas ir jo pažeistos teisės nebus atkurtos. Pareiškėjo teigimu, teismas neatsižvelgė į jo argumentus dėl darbuotojų atleidimo grėsmės, nevertino pareiškėjo motyvų, kad jis neturės galimybių atgauti dėl Sprendimo galiojimo negautų pajamų. Pareiškėjas pažymi, kad teismas nevertino, jog dėl Sprendimo galiojimo jis praras dalį pastovių lankytojų ir nebus pajėgus konkuruoti su šalia esančia parduotuve. Pareiškėjas paaiškina, kad turimas maisto tvarkymo pažymėjimas riboja galimybes bare plėsti viešojo maitinimo veiklą. Pareiškėjas nurodo, kad dėl neteisėto Sprendimo galiojimo į biudžetą negrįžtamai bus surinkta mažiau mokesčių. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. AS-525-208/2014, Nr. AS-525-182/2014, Nr. AS-556-111/2014, Nr. AS-556-121/2014.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės taryba atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas pabrėžia, kad, sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą, byla iš esmės nėra nagrinėjama, bet yra sprendžiamas klausimas dėl laikinosios apsaugos į teismą besikreipiančiam asmeniui taikymo. Atsakovas paaiškina, kad Taryba, priimdama Sprendimą, vertino Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Dainavos seniūnijos pateiktą informaciją, gyventojų skundus, vadovavosi teisės aktais. Atsakovas nurodo, kad įstatymų leidėjas nustatė įgaliojimus savivaldybių taryboms, esant būtinybei, riboti prekybą alkoholiniais gėrimais savivaldybės teritorijoje, kai tai būtina siekiant pozityvių, visuomeniškai svarbių tikslų, be kita ko, apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves, kitas teisės saugomas ir ginamas vertybes.

Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas, nurodydamas, jog jo pajamos sumažės daugiau kaip 94 proc., šių paskaičiavimų nepagrindė jokiais objektyviais faktiniais duomenimis. Atsakovas pažymi, kad byloje nėra duomenų, sudarančių pakankamą pagrindą spręsti, jog, nepritaikius pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Atsakovas daro išvadą, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrįsto pagrindo taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, nes byloje nėra duomenų, sudarančių pakankamą pagrindą spręsti, jog, nepritaikius pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Atsakovas pažymi, jog tai, kad pareiškėjas gali prarasti dalį pelno, patirti nepatogumus, nėra aplinkybė, dėl kurios būtų neįmanoma atkurti padėties, buvusios iki skundžiamo akto priėmimo. Atsakovas nurodo, jog skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje konkrečioje byloje paprastai būna specifinis, todėl sprendžiant skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimą, negalima tapatinti atskirų bylų faktinių situacijų.

Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Sprendimu nėra apribojama jokia kita pareiškėjo veikla, darbo laikas ar pan. Atsakovas daro išvadą, kad pareiškėjas nei pateikė prima facie įrodymų dėl ginčijamo sprendimo neteisėtumo, nei pagrindė, kad ginčijamo sprendimo vykdymas sukels didelę žalą, kurios kompensavimas būtų sudėtingas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pagal ABTĮ 70 straipsnio 3 dalį, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Taigi ABTĮ įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Pirma, pareiškėjas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad pareiškėjui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra, būtina sąlyga taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos padarymo rizika (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-830-442/2017).

Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui pakanka objektyviai tikėtino skunde (prašyme) suformuluoto pareiškėjo reikalavimo patenkinimo. Teismas, atlikęs preliminarų (prima facie) reikalavimo pagrįstumo įvertinimą, galėtų atsisakyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tik tais atvejais, kai skundo (prašymo) reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas (tarkim pareiškėjas pasirinko tokį savo teisių ar įstatymo saugomų interesų gynybos būdą, kuris pagal teisės aktų reikalavimus yra neleistinas ar aiškiai neįmanomas; prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tam, kad būtų užtikrintas reikalavimas, kuris visiškai nėra pagrįstas skunde (prašyme) nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan.) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-829-442/2017).

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, nėra akivaizdžių pareiškėjo skunde suformuluoto reikalavimo nepagrįstumo požymių. Kaip matyti iš bylos duomenų, skundo forma ir turinys atitinka Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytus reikalavimus, pareiškėjo reikalavimas yra grindžiamas skunde išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl jis pripažintinas preliminariai pagrįstu.

Sprendžiant dėl antros sąlygos (neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos) buvimo teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-368-143/2017).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo laikinai sustabdyti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. liepos 11 d. sprendimo Nr. T-415 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo UAB „Odore“ priklausančiame bare (duomenys neskelbtini), Kaune“, kuriuo pareiškėjui priklausančiame bare buvo apribotas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas, uždraudžiant prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 14 val. iki 10 val., galiojimą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas vykdo viešojo maitinimo veiklą, ir teisingai nurodė, kad pareiškėjui išlieka kitos verslo alternatyvos paminėtame bare (prekyba maisto patiekalais, užkandžiais, dienos pietumis). Be to, ginčijamu sprendimu mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laikas nebuvo apribotas nuo 10 val. iki 14 val. Įvertinus šias aplinkybes, nėra pagrindo pripažinti, kad vien tik prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimas nuo 14 val. iki 10 val. sudarys sąlygas nutraukti pareiškėjo vykdomą viešojo maitinimo veiklą ir pareiškėjui, kaip juridiniam asmeniui, bankrutuoti.

Pareiškėjo pateikti duomenys apie sumažėjusią įmonės apyvartą, nurodant, kad ji sumažėjo vien dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo, nesudaro pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, kadangi pareiškėjo individualūs verslo interesai negali būti vertinami kaip svaresni už Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (53 str. 1, 3 d.) bei kituose teisės aktuose įtvirtintą valstybės siekį apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, t. y. visos visuomenės (jos dalies) viešąjį interesą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-810-146/2016; 2017 m. liepos 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-570-525/2017). Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-770-438/2017, nagrinėdamas pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 28 d. nutarties netenkinti pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, konstatavo, kad, netgi pareiškėjui pateikus duomenis, jog didesnę dalį jo pajamų sudaro pajamos už alkoholinius gėrimus ginčo bare, tai nesudaro pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nes pareiškėjo individualūs verslo interesai negali būti vertinami kaip svaresni už Konstitucijoje bei kituose teisės aktuose įtvirtintą valstybės siekį apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, t. y. visos visuomenės (jos dalies) viešąjį interesą.

Nagrinėjamu atveju galimi pareiškėjo finansiniai sunkumai, atsižvelgiant į interesų pusiausvyros principą, negali būti vertinami kaip svaresni už viešuosius interesus – visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ir kt. Taigi aplinkybė, kad pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų turtinio pobūdžio pasekmių galiojant ginčijamam administraciniam aktui, nėra ypatinga (išskirtinė) aplinkybė, patvirtinanti tai, jog gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, todėl paminėta aplinkybė savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Be to, pareiškėjas turi galimybes bei sąlygas imtis priemonių, kurios sušvelnintų priimto sprendimo pasekmes įmonei.

Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus dėl kitose analogiško pobūdžio bylose priimtų nutarčių taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, pažymi, kad pareiškėjo atskirajame skunde nurodytose bylose ir nagrinėjamoje byloje skiriasi faktinės aplinkybės, be to, kaip teisingai atsiliepime į atskirąjį skundą, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, atkreipė dėmesį atsakovas, skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje konkrečioje byloje paprastai būna specifinis, todėl, sprendžiant skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimą, iš esmės negalima tapatinti atskirų bylų faktinių situacijų. Pažymėtina ir tai, kad vėlesnėje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nagrinėjant analogiško pobūdžio klausimus reikalavimo užtikrinimo priemonės nebuvo taikomos (pvz., 2017 m. liepos 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-570-525/2017, 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-829-442/2017).

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikydamas ABTĮ normas, pagrįstai ir teisėtai netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Odore“ atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Audrius Bakaveckas

Ramūnas Gadliauskas