2017-08-30 Nr. AB-15860-3-61-3-01504-2017-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-557-602/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01504-2017-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. rugpjūčio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo akcinės bendrovės „Senoji Baltija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Senoji Baltija“ skundą atsakovui Žuvininkystės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Senoji Baltija“ (toliau – ir pareiškėjas) 2017 m. gegužės 4 d. išsiuntė teismui skundą, kuriame prašė atnaujinti terminą skundui paduoti ir: 1) įpareigoti atsakovą Žuvininkystės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) pakeisti 2016 m. gruodžio 27 d. protokolo Nr. ŽKB-28(6.1) dalį dėl pareiškėjui patvirtintos perleidžiamosios teisės į menkių, strimelių, šprotų žvejybos galimybes Baltijos jūroje 2017–2019 m., įpareigojant atsakovą perskaičiuoti perleidžiamąsias teises į menkių, strimelių, šprotų žvejybos galimybes Baltijos jūroje 2017–2015 m., skaičiuojant pareiškėjui tik vieną sunkų pažeidimą; 2) įpareigoti atsakovą pakeisti 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. V1-188 dalį dėl pareiškėjui patvirtintos Baltijos jūroje žvejojantiems ūkio subjektams žvejybos kvotos (tonomis) 2017 m., atsižvelgiant į perskaičiuotas perleidžiamąsias teises į menkių, strimelių šprotų žvejybos galimybes Baltijos jūroje 2017–2019 m., skaičiuojant pareiškėjui tik vieną sunkų pažeidimą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 17 d. nutartimi pareiškėjo prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą atmetė kaip nepagrįstą. Atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais ir sumokėtą 30 Eur žyminį mokestį nurodė gražinti pareiškėjui.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalimi, 30 straipsnio 1 dalimi ir atkreipė dėmesį, jog savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos. Taigi sprendžiant praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą svarbu atsižvelgti, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Be to, sprendžiant, ar įstatymų nustatytas terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas, be kita ko, kiekvienu konkrečiu atveju turi vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas paaiškino, kad, iškilus abejonėms dėl perleidžiamųjų teisių į žvejybos galimybes Baltijos jūroje apskaičiavimo, dėl įsigaliojusios naujos tvarkos bei duomenų, kurios renka Tarnyba, neturėjimo pareiškėjas neturėjo galimybės patikrinti, ar atsakovas teisingai pritaikė formulę ir duomenis, kurie lėmė perleidžiamųjų teisių į žvejybos galimybes apskaičiavimą. Dėl to pareiškėjas 2017 m. sausio 4 d. prašymu kreipėsi į atsakovą, kad būtų išaiškinta, kaip pareiškėjui buvo paskirtos perleidžiamosios teisės į žvejybos galimybes Baltijos jūroje 2017–2019 m. Tarnyba 2017 m. sausio 10 d. pateikė atsakymą, su kuriuo susipažinęs pareiškėjas preliminariai nustatė, jog atsakovas neteisingai apskaičiavo koeficiento dalį dėl sunkių pažeidimų, padarytų per paskutinius 3 metus. Dėl šios priežasties pareiškėjas kreipėsi į Tarnybą su 2017 m. kovo 3 d. prašymu perskaičiuoti perleidžiamąsias teises į žvejybos galimybes Baltijos jūroje. Tarnyba 2017 m. kovo 29 d. pateikė atsakymą Nr. R18-301, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą. Pareiškėjas taip pat atkreipė dėmesį, jog Tarnybos surašytame 2016 m. gruodžio 27 d. protokole nėra nurodyta protokolo apskundimo tvarka ir terminai.

Visų pirma, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skundžia Tarnybos 2016 m. gruodžio 27 d. protokolinį sprendimą bei 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymą, todėl 1 mėn. terminas skundui paduoti skaičiuotinas nuo šių sprendimų įteikimo pareiškėjui dienos, o ne nuo Tarnybos 2017 m. sausio 10 d. ar 2017 m. kovo 29 d. raštų įteikimo. Taigi teismas darė išvadą, kad pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti šiek tiek daugiau nei 3 mėnesius. Pareiškėjas termino praleidimą argumentavo susirašinėjimu su atsakovu bei tinkamai nenurodyta apskundimo tvarka.

Kaip matyti iš skundžiamų Tarnybos sprendimų, 2016 m. gruodžio 27 d. protokoliniame sprendime buvo nurodyta, jog pastarasis gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka, tuo tarpu 2016 m. gruodžio 28 d. įsakyme apskundimo tvarka apskritai nenurodyta.

Teismas atkreipė dėmesį, kad aplinkybė, jog skundžiamame sprendime nebuvo tiesiogiai nurodyta ir išaiškinta jo apskundimo galimybė, nebuvo nurodyti įstatymo numatyti apskundimo terminai atskirais atvejais gali būti vertinama kaip priežastis, objektyviai sukliudžiusi pareiškėjui laiku realizuoti teisę kreiptis į teismą. Be to, administracinio akto apskundimo tvarkos neišaiškinimas tinkamai nesiderina su geru viešuoju administravimu bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintu principu, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, gali suvaržyti asmens teisę kreiptis į teismą. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, aplinkybė, kad viešojo administravimo subjektas individualiame administraciniame akte tinkamai neišaiškino jo apskundimo tvarkos, turi būti vertinama atsižvelgiant į byloje reikšmingų aplinkybių visumą.

Šiuo atveju teismas pažymėjo, kad įstatymo reikalavimų neatitinkantis individualaus administracinio akto apskundimo tvarkos išaiškinimas nėra kliūtis asmeniui imtis aktyvių veiksmų aiškinantis skundo padavimo tvarką (kreiptis į aktą priėmusį viešojo administravimo subjektą, ieškoti atitinkamų teisės aktų, kreiptis dėl teisinės pagalbos suteikimo į advokatą, kt.). Pareiškėjas jokių duomenų apie tai, jog domėjosi Tarnybos sprendimų apskundimo tvarka, nepateikė. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, jog iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad pareiškėjas ne pirmą kartą kreipėsi į teismą dėl Tarnybos sprendimų panaikinimo, be to, pareiškėjas kitu pagrindu jau yra apskundęs Tarnybos 2016 m. gruodžio 27 d. protokolinį sprendimą bei 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymą. Pareiškėjo skundas yra priimtas Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-2243-968/2017, tad teigti, kad pareiškėjui nebuvo žinoma ginčijamų sprendimų apskundimų tvarka, nėra pagrindo. Taigi, teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos priežastys buvo subjektyvios, priklausiusios nuo pareiškėjo valios, todėl nesudarė pagrindo atnaujinti terminą skundui paduoti.

Netenkinus prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą, pareiškėjo skundą atsisakyta priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

III. Pareiškėjas AB „Senoji Baltija“ padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atskirajame skunde pažymi, kad teismas vertino ne visas priežastis, kurias pareiškėjas nurodė prašyme. Dėl pareiškėjo nurodytų argumentų (nauja tvarka, duomenų, kuriuos renka atsakovas, neturėjimas) teismas nepasisakė. Nesutinka su teismo išvada, jog pareiškėjas nepateikė duomenų apie tai, kad domėjosi Tarnybos priimamų sprendimų apskundimo tvarka. Mano, jog tokių duomenų vertinimas byloje yra mažai reikšmingas. Šiuo atveju esminės aplinkybės, kurias turėjo analizuoti teismas, yra skaičiavimams reikalingi duomenys, kurių pareiškėjas neturėjo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad pareiškėjas AB „Senoji Baltija“ 2017 m. gegužės 4 d. išsiuntė teismui skundą, kuriame, be kita ko, prašė atnaujinti terminą skundui paduoti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 17 d. nutartimi pareiškėjo prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą atmetė kaip nepagrįstą. Atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais ir sumokėtą 30 Eur žyminį mokestį nurodė gražinti pareiškėjui.

Pirmosios instancijos teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartis priimta remiantis ABTĮ (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.) 33 straipsnio dalies 9 punktu, kuriame numatyta, jog administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Pagal ABTĮ 5 straipsnį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejama nuo asmens pareigos įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (pvz., 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010, 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-25/2011, 2016 m. gruodžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-920-492/2016). Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011).

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Pirmiausia pažymėtina, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas, į teismą kreipęsis 2017 m. gegužės 4 d., praleido terminą Tarnybos 2016 m. gruodžio 27 d. protokoliniam sprendimui bei 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymui apskųsti.

Pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose.

Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006, 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje AS492-605/2012, 2015 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012, 2015 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-9-143/2015).

Pareiškėjas nurodė, kad jog Tarnybos surašytame 2016 m. gruodžio 27 d. protokole nėra nurodyta protokolo apskundimo tvarka ir terminai. Be to, pažymėjo, kad skaičiavimams buvo reikalingi duomenys, kuriuos renka atsakovas, todėl pirmiau kreipėsi į atsakovą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į minėtas nuostatas ir įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjo nurodytas skundo padavimo teismui termino praleidimo priežastis, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės nelaikytinos objektyviomis ir nepriklausiusiomis nuo jo valios, todėl vertintinos kaip subjektyvios bei nesudarančios pagrindo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Pabrėžtina, kad šiuo atveju pareiškėjas terminą skundui dėl Tarnybos 2016 m. gruodžio 27 d. protokolo Nr. ŽKB-28(6.1) ir 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. V1-188 paduoti praleido dėl savo neveiklumo, t. y. nesiimdamas jokių aktyvių veiksmų ir delsdamas jį apskųsti teisės aktų nustatyta tvarka. Nors pareiškėjas teigia, jog prieš kreipiantis į teismą jam reikėjo gauti duomenis iš atsakovo, pagal byloje nustatytas aplinkybes matyti, jog pareiškėjas 2017 m. sausio 4 d. prašymu kreipėsi į atsakovą ir Tarnyba 2017 m. sausio 10 d. pateikė atsakymą, kuriame buvo pateikti reikiami duomenys. Taigi 2017 m. sausio 10 d., dar nepasibaigus ABTĮ nustatytam terminui apskųsti sprendimus, pareiškėjas iš esmės jau turėjo duomenis, dėl kurių iš pradžių negalėjo paduoti skundo. Esant tokiai situacijai, pareiškėjo nurodytos priežastys dėl aktualių duomenų neturėjimo negali būti vertinamos kaip svarbios priežastys atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.

Dėl apskundimo tvarkos netinkamo nurodymo jau pasisakė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas atskirajame skunde šių aplinkybių iš esmės neginčija ir naujų argumentų dėl to nenurodo, todėl teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo pozicijos, jos nekartoja.

Įvertinusi visas byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, kad toks pareiškėjo elgesys nagrinėjamos bylos kontekste vertintinas kaip nepateisinama priežastis atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priėmęs ginčijamą nutartį, teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias skundo priėmimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo akcinės bendrovės „Senoji Baltija“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius