2020-12-09 Nr. AB-23407-3-61-3-03640-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3680-624/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03640-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildino iš teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sąlygų Vilniaus PN laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 15 d. iki 2019 m. balandžio 11 d. Pareiškėjas nurodė, jog sanitarinio mazgo ir dušo patalpose nebuvo užtikrintas jo privatumas. Sanitarinio mazgo patalpose nebuvo oro šalinimo sistemos, taip pat buvo įrengti tik tupimi tualetai. Dėl nurodytų aplinkybių patyrė neigiamus išgyvenimus, stresą.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovo atstovas dėl Vilniaus PN I-ame gyvenamajame korpuse įrengtų dušų nurodė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu teisės aktai nenustatė reikalavimo įrengti pertvaras dušo patalpose. Vilniaus PN I-ame gyvenamajame korpuse įrengtos dvi tvarkingos dušo patalpos, skirtos I-o gyvenamojo korpuso nuteistiesiems. 2017 m. pradžioje dušo patalpose dalis prausimosi vietų buvo atskirtos viena nuo kitos pertvaromis. Nuteistieji, naudodamiesi dušo patalpomis, turėjo galimybę pasirinkti kuriomis prausimosi vietomis naudotis – su pertvaromis ar be jų. 2018 m. antroje pusėje visos Vilniaus PN I-ame gyvenamajame korpuse esančiose dušų patalpose įrengtos prausimosi vietos buvo atskirtos viena nuo kitos pertvaromis. Pareiškėjo reikalavimas, grįstas vien abstrakčiais teiginiais, nesudaro pagrindo konstatuoti teisės aktų reikalavimų netinkamo vykdymo ar galimų pažeidimų. Pertvarų duše nebuvimas negali būti laikomas pakankamu faktu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes nacionaliniuose teisės aktuose nėra numatyta konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti, todėl jų neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas. Be to, pareiškėjas nesikreipė į Vilniaus PN administraciją dėl tariamai netinkamai įrengtų dušų.

5. Atsakovo atstovas dėl tualetų įrengimo nurodė, kad I-o gyvenamojo korpuso (bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos) kiekviename aukšte įrengta po 2 sanitarinius mazgus kiekvienam nuteistųjų būriui. Kiekviename aukšte įrengta po du sanitarinius mazgus, kiekviename iš sanitarinių mazgų įrengta po penkias tualeto vietas, keturis pisuarus, keturias kriaukles ir tris prausyklas. Pertvarų tarp pisuarų įrengimas teisės aktuose nenumatytas. Sanitariniuose mazguose gali būti įrengiami tiek sėdimi, tiek tupimi klozetai.

6. Atsakovo atstovas teigė, kad pareiškėjo skundas paremtas abstrakčiais teiginiais, pareiškėjas neįrodė jam kilusios žalos ir atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 60 Eur neturtinei žalai atlyginti, kitą skundo dalį atmetė.

8. Teismas, akcentuodamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) įtvirtintas valstybės atsakomybės sąlygas, įvertinęs bylos medžiagą, atmetė skundo argumentus dėl tualetų netinkamo įrengimo ir privatumo naudojantis jais pažeidimo, sanitarinio mazgo patalpose oro šalinimo sistemos nebuvimo, tačiau teismas sprendė, kad skundo argumentai dėl neužtikrinto pareiškėjo privatumo naudojantis dušu yra pagrįsti.

9. Teismas vertino Vilniaus PN pateiktame atsiliepime pateiktus argumentus, kuriuos pagrindžia pateiktos dušo patalpų nuotraukos, kad asmens privatumui užtikrinti dušo patalpose įrengtos pertvaros, į dušo patalpas suimtieji ir nuteistieji yra vedami tos pačios lyties pareigūnų. Teismas pažymėjo, kad nacionaliniai teisės aktai nereglamentuoja dušo patalpos įrengimo tardymo izoliatoriuose reikalavimų, taip pat nenumato šioms įstaigoms prievolės dušuose įrengti pertvaras. Dušo kabinos Vilniaus PN buvo atskirtos pertvaromis, tačiau nebuvo užuolaidų (ar durų).

10. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymėjo, kad ta aplinkybė, jog Vilniaus PN dušo patalpos nėra visiškai atitvertos, jose nėra užuolaidų, iš esmės leidžia daryti išvadą, kad Vilniaus PN nėra užtikrinamas privatumas naudojantis dušu.

11. Teismas, nenustatęs kitų pažeidimų, akcentavo, kad konkrečiu atveju pakankamo privatumo neužtikrinimas negalėtų būti vertinamas kaip viena iš kumuliacinių sąlygų konstatuoti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimą. Teismas darė išvadą, kad dėl to, kad pareiškėjui nuo 2018 m. lapkričio 15 d. iki 2019 m. balandžio 11 d. nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis dušu, nes dušo kabinose nebuvo įrengtos užuolaidos, galėjo patirti tam tikrus nepatogumus, tačiau byloje nėra duomenų apie kitas galimai netinkamas kalinimo sąlygas, pareiškėjas skundų Vilniaus PN administracijai dėl dušų įrengimo neteikė, taip pat nėra duomenų apie kilusias neigiamas pasekmes pareiškėjo sveikatai, todėl nėra pagrindo priteisti pareiškėjui visą jo prašomą sumą.

12. Teismas, atsižvelgdamas į konstatuotą pareiškėjo teisių pažeidimą, pažeidimo mastą bei intensyvumą (į dušo patalpas pareiškėjas buvo vedamas vieną kartą per savaitę), taip pat į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vertino, kad 60 Eur neturtinės žalos atlyginimas yra adekvatus padarytam teisės pažeidimui.

III. 13. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundo netenkinti. Tuo atveju, jei bus nuspręsta, kad pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

14. Atsakovo atstovo teigimu, ginčui aktualus teisinis reglamentavimas nenustatė reikalavimo įrengti pertvaras dušo patalpose. Vilniaus PN I-ame gyvenamajame korpuse įrengtos dvi dušo patalpos, skirtos I-o gyvenamojo korpuso nuteistiesiems. Kartu su atsiliepimu pirmosios instancijos teismui buvo pateiktos dušo patalpų foto nuotraukos. Atsiliepime į pareiškėjo skundą buvo nurodyta, kad 2018 m. antroje pusėje visos Vilniaus PN I-ame gyvenamajame korpuse esančiose dušų patalpose įrengtos prausimosi vietos buvo atskirtos viena nuo kitos pertvaromis.

15. Atsakovo atstovas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) išaiškinimais, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių ypač prastų pareiškėjo kalinimo sąlygų Vilniaus PN, kad galima būtų konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą.

16. Atsakovo atstovas, atkreipdamas dėmesį į ne įkalinimo įstaigose esančių dušo patalpų įrengimą, kritiškai vertina pirmosios instancijos teismo motyvus ir išvadas dėl pareiškėjo privatumo pažeidimo, esant pertvaroms, tačiau nesant užuolaidoms.

17. Atsakovo atstovo teigimu, pirmosios instancijos teismas abstrakčiai pasisakė, kad pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas. Teismas neatkreipė dėmesio ir nevertino tos aplinkybės, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nesikreipė į Vilniaus PN administraciją dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Pareiškėjas visą ginčo laikotarpį sėkmingai naudojosi galimybe nusiprausti duše, nereikšdamas jokio nepasitenkinimo ar pretenzijų Vilniaus PN administracijai.

18. Atsakovo atstovas atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus aptariamu aspektu ir pabrėžia šio apeliacinės instancijos teismo formuojamos praktikos svarbą.

19. Atsakovo atstovo nuomone, net ir pripažinus, kad pareiškėjui nebuvo visiškai užtikrintas privatumas naudojantis dušo patalpomis, pareiškėjo patirti nepatogumai nebuvo tokie dideli ir intensyvūs, jog juos būtų galima įvertinti priteista 60 Eur suma. Teisės pažeidimo pripažinimas šiuo atveju būtų pakankama satisfakcija.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas M. M. kildino iš netinkamų kalinimo sąlygų Vilniaus PN, atlyginimo priteisimo.

21. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytus nusiskundimus, atsakovo atstovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendė, kad dėl užuolaidų tarp pertvarų dušinėse neįrengimo pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri jam atlygintina priteisiant 60 Eur kompensaciją.

22. Atsakovo atstovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame nesutinka su teismo nustatytu pažeidimu ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimu.

23. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

24. Vertinant pirmosios instancijos teismo nustatytą pažeidimą (neužtikrintas privatumas naudojantis dušu) ir sukeltas pareiškėjui neigiamas pasekmes, dėl kurių priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais, pažymėtina, kad nacionaliniuose teisės aktuose nesant nustatytai pareigai įrengti pertvaras duše, jų neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas, tačiau pripažintina, kad ši aplinkybė neužtikrina visiško privatumo buvimo, t. y. tam tikrais atvejais neatmestina galimybė, kad nustačius ypač prastas kalinimo sąlygas, ribota galimybė naudotis dušu ar karštu vandeniu bei privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas taip pat būtų vertinami, kaip vienos iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016; 2016 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016).

25. Pagal naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, dušuose, bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms, yra užtikrinamas pakankamas privatumas, dėl ko toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-887-624/2020, 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1137-520/2020, 2019 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1001-552/2019, 2017 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5031-442/2017; kt.).

26. Atsakovo atstovo pirmosios instancijos teismui pateiktos dušo patalpų nuotraukos patvirtina, kad dušo patalpos ginčui aktualiu laikotarpiu buvo atskirtos pertvaromis. Šią aplinkybę nustatė ir pirmosios instancijos teismas. Vadovaujantis minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pertvarų įrengimas užtikrina pakankamą privatumą naudojantis dušu, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo privatumo naudojantis dušu pažeidimo.

27. Apibendrindama nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, susijusias su pareiškėjo privatumo užtikrinimu jam naudojantis dušu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo apeliacinis skundas yra pagrįstas ir tenkintinas, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, panaikinant jo dalį, kuria pareiškėjui iš atsakovo priteista 60 Eur suma neturtinei žalai atlyginti, o kitą jo dalį paliekant nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 17 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjui M. M. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, priteista 60 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 17 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Ramutė Ruškytė