2025-09-24 Nr. AB-14846-3-61-3-05699-2024-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2511-1188/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05699-2024-0

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo F. L. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo F. L. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas F. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. spalio 3 d. sprendimą Nr. 24S223767 (toliau – ir Sprendimas Nr. 1), kuriuo atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje (toliau – ir Leidimas); panaikinti Migracijos departamento 2024 m. spalio 7 d. sprendimą Nr. 24S225218 (toliau – ir Sprendimas Nr. 2), kuriuo uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus), įtrauktas į Šengeno informacinę sistemą perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje; (toliau – ir SIS perspėjimas) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus); panaikinti Migracijos departamento 2024 m. lapkričio 3 d. sprendimą Nr. 24S245213 (toliau – ir Sprendimas Nr. 3), kuriuo nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) (toliau kartu – ir Sprendimai). Pareiškėjas taip pat prašė įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti prašymą dėl Leidimo pakeitimo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Sprendimai neteisėti, nepagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), nemotyvuoti ir neproporcingi, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) įtvirtintų įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo principų, Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teisės normose įtvirtinto solidarumo bei teisingo atsakomybės pasidalijimo tarp valstybių narių principo, priimti netinkamai nustačius ir įvertinus esminę reikšmę turinčias aplinkybes.

3. Sprendimuose atsakovas vertino informaciją, kurią pateikė Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas), dėl pareiškėjo keliamos grėsmės viešajai tvarkai, tačiau pareiškėjo neapklausė, papildomai informacijos nerinko, nevertino Policijos departamento pateiktos informacijos tikrumo, galimos grėsmės realumo ir akivaizdumo, taigi, neatliko individualaus aplinkybių vertinimo, o tai prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) suformuotai praktikai.

4. Pareiškėjas pripažino, kad buvo baustas už (duomenys neskelbtini) baudžiamajame kodekse numatytus nusikaltimus: nusikalstamu būdu įgyto turto disponavimą ir chuliganizmą (svetimo telefono turėjimą) ir atliko visą paskirtą bausmę. Pareiškėjui buvo pateikti įtarimai ir dėl plėšimo (telefono pasisavinimo), tačiau tyrimas dėl šio nusikaltimo buvo nutrauktas iki teismo, todėl už sunkų nusikaltimą jis nebuvo teistas. Jo padaryti nusikaltimai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (toliau – ir BK) nepriskiriami sunkiems, todėl nėra jokio faktinio pagrindo teigti, kad jis kelia grėsmę visuomenei. Sprendimo Nr. 1 ir Sprendimo Nr. 2 teiginiai, kad okupuotoje (duomenys neskelbtini) teritorijoje kalintus asmenis (duomenys neskelbtini) pajėgos paleido iš įkalinimo įstaigų ir dabartinė jų buvimo vieta nežinoma, nėra patvirtinti įrodymais ir nesusiję su pareiškėju, o reikalavimai būti „nepriekaištingos reputacijos“ laikinos apsaugos prašančiam užsieniečiui nėra taikomi ir prieštarauja ES teisės normoms.

5. Pareiškėjas atsakydamas į klausimyno klausimus, nenurodė informacijos apie teistumą (duomenys neskelbtini), nes paskutinius dvejus metus gyvena Lietuvoje, teistumas dėl (duomenys neskelbtini) padarytų nusikaltimų yra pasibaigęs, Lietuvoje teistas nebuvo, jam nėra pareikšti įtarimai ar kaltinimai, jis nėra padaręs administracinių nusižengimų. Atsakovo reikalavimas užpildyti klausimyną, jeigu užsienietis (vyresnis nei 18 metų), atitinka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento patvirtintame sąraše nustatytą kategoriją (-as), neturėjo būti taikomas (duomenys neskelbtini) piliečiui. Teigė, kad jam taikytinos ne leidimo gyventi panaikinimą, o laikinosios apsaugos panaikinimą reglamentuojančios teisės normos.

6. Pareiškėjas Lietuvoje dirba, nuomojasi būstą, moka mokesčius, įstatymų nėra pažeidęs, nuo atvykimo į Lietuvą iš jos buvo išvykęs tik kartą, t. y. nuo 2022 m. rugpjūčio 4 d. iki 2022 m. rugpjūčio 12 d. Kanados diplomatinės atstovybės Varšuvoje kvietimu, ir niekada nėra buvęs Vokietijoje, todėl argumentas, kad 2023 m. gegužės 25 d. Vokietija įvedė SIS perspėjimą neatitinka tikrovės.

7. Atsakovas tinkamai neišnagrinėjo pareiškėjo perkėlimo kilmės valstybės viduje galimybės ir aktualios humanitarinės situacijos (duomenys neskelbtini), nevertino nei tokio perkėlimo vietos, nei būdų. Viešai prieinama informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) nėra sąlygų saugiai perkelti pareiškėją, nesusitvarkoma su didėjančiu perkeltųjų asmenų skaičiumi, ypač aktyvių karo veiksmų fone, ir nėra išteklių suteikti jiems būstą bei finansinę paramą. Tarptautinė teisė nereikalauja, kad asmenys, kuriems gresia pavojus, prieš prašydami prieglobsčio pirmiausia išnaudotų visas galimybes savo šalyje, t. y. nelaiko prieglobsčio paskutine galimybe, todėl jam neturėtų būti taikoma persikėlimo šalies viduje alternatyva ir tuo pažeistos jo teisės dėl tarptautinės apsaugos.

8. Atsakovas neišklausė pareiškėjo, nesilaikė gero viešojo administravimo principo, Sprendimų nepakankamas motyvavimas apribojo pareiškėjui galimybę suprasti jų priežastis bei pagrindą, kliudė pasirinkti būdus bei priemones dėl savo teisių ar interesų gynimo, efektyviai realizuoti teisę į gynybą.

9. Pareiškėjas prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) dėl Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436, 20 punkto nuostatos, pagal kurią užsienietis apie priimtą sprendimą uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką informuojamas Migracijos departamento raštišku pranešimu, nesiunčiant paties sprendimo, prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnyje bei 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems gero administravimo ir teisminės gynybos principams, VAĮ nuostatoms, įtvirtinančioms administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatoms, įtvirtinančioms teisę kreiptis į teismą.

10. Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė skundą atmesti.

11. Atsakovas paaiškino, kad pagal galiojantį reglamentavimą išduoti ar pakeisti Leidimą užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Paaiškino, kad užsieniečio keliamos grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimą atlieka policija. Išduoti ar pakeisti Leidimą užsieniečiui atsisakoma ir tuo atveju, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas Leidimą gauti, neatitinka tikrovės, taip pat, jeigu dėl jo kita Šengeno valstybė yra įvedusi SIS perspėjimą arba jis yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą. Užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos, jeigu jo buvimas Lietuvoje gresia viešajai tvarkai.

12. Migracijos departamentas gavo Policijos departamento išvadą, kurioje konstatuojama, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo 2-osios valdybos rašte Nr. 38-S-2711 nurodoma, kad iš (duomenys neskelbtini) teisėsaugos gautas asmenų, nuteistų už įvairių rūšių nusikaltimų padarymą ir kalėjusių kalėjimuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) pajėgų laikinai okupuotose (duomenys neskelbtini) teritorijose, sąrašas. (Duomenys neskelbtini) teisėsaugos teigimu, šiuos asmenis (duomenys neskelbtini) pajėgos paleido iš įkalinimo įstaigų ir dabartinė jų buvimo vieta nežinoma. Minėtame sąraše yra ir asmuo, kurio duomenys sutampa su pareiškėjo duomenimis. (Duomenys neskelbtini) teisėsaugos pateiktoje informacijoje taip pat nurodoma, kad pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) įkalinimo įstaigoje už nusikaltimus, numatytus (duomenys neskelbtini) baudžiamajame kodekse (plėšimas, chuliganizmas, turto, kai žinomai gautas iš nusikalstamos veikos, įsigijimas arba pardavimas). Šios veikos laikomos nusikaltimais ir pagal BK. Atitinkamai, viešosios tvarkos pažeidimas kvalifikuojamas kaip nesunkus nusikaltimas, nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas arba realizavimas – kaip apysunkis nusikaltimas, plėšimas – kaip sunkus nusikaltimas. Pareiškėjas teismui pateikė duomenis, kad jis buvo pripažintas kaltu ir 2021 m. liepos 23 d. nuosprendžiu nuteistas paskiriant 3 metų, 7 mėnesių ir 20 dienų laisvės atėmimo bausmę, tokiu būdu pareiškėjo bausmės atlikimo terminas turėjo baigtis 2024 m. birželio 21 d. Jokių dokumentų dėl laisvės atėmimo bausmės laiko sutrumpinimo iki 2021 m. rugpjūčio 27 d. datos ir jo paleidimo iš įkalinimo įstaigos nepasibaigus bausmės atlikimo laikui, pareiškėjas nepateikė. Tai papildoma aplinkybė leidžianti tvirtinti, kad jis buvo sąrašuose nuteistųjų, kuriuos (duomenys neskelbtini) pajėgos paleido iš įkalinimo įstaigų ir jų buvimo vieta nežinoma.

13. Lietuvoje pareiškėjas yra padaręs administracinius nusižengimus. Toks elgesys neigiamai charakterizuoja pareiškėjo asmenybę, rodo jo antisocialinių nuostatų stiprumą, polinkį nesilaikyti teisės aktų reikalavimų, visuomenėje egzistuojančių moralės bei pagarbos vieni kitiems elgesio taisyklių. Užsieniečio interesas gyventi Lietuvoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos visuomenės saugumas, todėl draudimas pareiškėjui atvykti į Lietuvą ir SIS perspėjimo įvedimas laikomas proporcinga ir būtina priemone.

14. Atlikus individualų pareiškėjo vertinimą buvo nustatyta, kad Sprendimų priėmimo metu pareiškėjas darbo santykių Lietuvoje ar šeiminių ryšių su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis neturėjo, kad 2023 m. gegužės 25 d. Vokietija įvedė SIS perspėjimą dėl pareiškėjo, draudžiant jam atvykti į Šengeno erdvę ir joje apsigyventi iki 2026 m. gegužės 15 d., kad pildydamas Migracijos departamento klausimyną, į klausimą pateikti duomenis dėl teistumų, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas išnykęs, pareiškėjas nurodė, jog teistas nebuvo, t. y. pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis dėl buvusio teistumo. Sprendimai priimti įvertinus gautą Policijos departamento išvadą taip pat pagal kompetenciją atlikus savarankišką vertinimą dėl pareiškėjo grėsmės viešai tvarkai ir visuomenei, įvertinus pareiškėjo gyvenimo Lietuvoje trukmę, socialinius ir ekonominius ryšius su Lietuva.

15. Pareiškėjas Sprendimuose nurodytų faktinių duomenų nepaneigė, juos ginčija deklaratyviais, įrodymais nepagrįstais, argumentais. Sprendimas Nr. 3 dėl pareiškėjo išsiuntimo į (duomenys neskelbtini) priimtas atlikus vertinimą dėl pareiškėjo perkėlimo galimybių (duomenys neskelbtini), perkeltų asmenų statistiką ir jiems teikiamas garantijas, atsižvelgiant į LVAT praktiką panašaus pobūdžio bylose. Sprendimai pagrįsti objektyviais duomenimis, ir teisės aktų normomis, aiškiai ir pakankamai motyvuoti, įvertinant juridinių faktų visetą, todėl atitinka VAĮ keliamus reikalavimus. Pareiškėjas pasinaudojo savo teise apskųsti Sprendimus, o tai paneigia prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą tenkinimo būtinumą.

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad atlikdamas vertinimą dėl pareiškėjo grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei, vertino iš teisėsaugos institucijų gautą informaciją apie jo teistumą dėl padarytų trijų nusikaltimų, tarp jų, susijusių su smurtu ir viešosios tvarkos pažeidimu. Siekiant užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką bei efektyvią užsieniečių kontrolę, buvo būtina apriboti pareiškėjo, kaip riziką keliančio ar galinčio kelti užsieniečio, laikino ar nuolatinio apsigyvenimo Lietuvos Respublikoje galimybę, todėl ginčijami Sprendimai yra proporcinga priemonė minėtiems tikslams pasiekti.

II. 17. Regionų administracinis teismas 2025 m. liepos 17 d. sprendimu pareiškėjo F. L. skundą atmetė.

18. Teismas nustatė šias aplinkybes:

18.1. Pareiškėjas F. L. yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Jam Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu 2022 m. liepos 15 d. buvo išdavęs Leidimą galiojusį iki 2023 m. kovo 4 d., 2023 m. kovo 5 d. išdavė Leidimą, kuris galiojo iki 2024 m. kovo 4 d.

18.2. Pareiškėjas atsakovui pateikė 2024 m. vasario 12 d. prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Prašymas) tuo pagrindu, kad turi galiojantį leidimą laikinai gyventi laikinosios apsaugos pagrindu ir nori įforminti naują leidimą. Prašyme, be kita ko, nurodė buvusį gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini), kad šiuo metu gyvena Lietuvos Respublikoje, (duomenys neskelbtini), kad turimo Leidimo galiojimo laikotarpiu užsienyje nesilankė. Pildydamas papildomą prašymo informaciją, be kita ko, nurodė, kad nebuvo teistas.

18.3. Sprendimas Nr. 1 priimtas, vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1-3 punktų pagrindu, t. y. dėl to, kad jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai, kad duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti (pakeisti) Leidimą, neatitinka tikrovės, kad dėl jo kita Šengeno valstybė yra įtraukusi SIS perspėjimą. Sprendimas Nr. 2 ir Sprendimas Nr. 3 priimti, nustačius, kad užsienietis gali kelti grėsmę viešajai tvarkai (Įstatymo 133 str. 5 d., 126 str. 1 d. 3 p.).

18.4. Vokietija pareiškėją yra paskelbusi nepageidaujamu asmeniu, jį radus prašoma atsisakyti įleisti į šalį bei susisiekti su SIRENE biuru. Teismas, pareiškėjo atstovui prašant, suteikė galimybę kreiptis pareiškėjui į Vokietijos institucijas dėl informacijos, kokiu pagrindu įvestas SIS perspėjimas. Pareiškėjo pateikti duomenys (Nr. DOK-10430) patvirtina, kad minėta teise buvo pasinaudota, t. y. pareiškėjas (jo atstovas) kreipėsi į Vokietijos institucijas, prašydamas išduoti dokumentą, kurio pagrindu buvo įvestas SIS perspėjimas. Teismas tenkino pareiškėjo atstovo advokato prašymus ir dėl teismo posėdžių atidėjimo (tris kartus) iki kol Vokietijos institucijos pateiks atsakymą, tačiau jokių duomenų apie SIS perspėjimo Vokietijoje įvedimo pagrindą, taip pat duomenų, kad minėtas SIS perspėjimas yra panaikintas, pareiškėjas ir pareiškėjo atstovas teismui nepateikė.

18.5. Policijos departamentas 2024 m. kovo 1 d. raštu Nr. 10K-2560 (toliau – ir Raštas) atsakovą informavo, kad nustatė, jog pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pajėgų okupuotoje teritorijoje buvo kalinamas už turto, kai žinomai gautas iš nusikalstamos veikos, įsigijimą arba pardavimą, chuliganizmą bei plėšimą ir yra įtrauktas į sąrašą asmenų, kuriuos (duomenys neskelbtini) pajėgos paleido iš įkalinimo įstaigų, o dabartinė jų buvimo vieta nežinoma. Nurodė, kad pareiškėjo duomenys ir minėtame sąraše nurodyto asmens (duomenys neskelbtini) piliečio F. L. duomenys sutampa. Pareiškėjo įvykdytos nusikalstamos veikos pagal BK kvalifikuojamos kaip nesunkūs, apysunkiai ar sunkūs nusikaltimai. Policijos departamentas Rašte pateikė išvadą, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, siūlė uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką bei įvesti SIS perspėjimą.

18.6. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2021 m. liepos 21 d. (duomenys neskelbtini) teismo nuosprendžiu nuteistas už įvykdytą baudžiamąją veiką – plėšimą. Iš pareiškėjo pateikto dokumento „Pažyma dėl išlaisvinimo“ Serija DON Nr. 04974 (B dalis) matyti, kad F. L. nuteistas 2021 m. liepos 23 d. 3 metams, 7 mėnesiams, 20 dienų laisvės atėmimo bausme, bausmę atliko nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 27 d., išlaisvintas, kaip atlikęs bausmę ir vyksta į gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad jam teismas paskirtą bausmės laiką būtų sutrumpinęs ar nuo likusios bausmės dalies atleidęs. Nurodytų bylos duomenų vertinimas, leidžia laikyti pagrįsta atsakovo išvadą, kad pareiškėjas buvo išlaisvintas iš įkalinimo įstaigos iki jam paskirtos bausmės termino pabaigos, ir įtrauktas į sąrašus asmenų, kuriuos (duomenys neskelbtini) pajėgos paleido iš įkalinimo įstaigų, o dabartinė jų buvimo vieta nežinoma.

18.7. (Duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijos Informacijos departamento „Duomenų apie asmens baudžiamąją atsakomybę ir teistumą įskaitą“ išraše (toliau – ir Išrašas) nurodoma, kad 2024 m. lapkričio 11 d. duomenimis F. L. duomenų apie patraukimą baudžiamojon atsakomybėn – nėra, apie galiojantį ar nepasibaigusį teistumą – nėra, taip pat nurodoma, kad duomenų apie paiešką – nėra.

19. Teismo vertinimu, Išraše pateikiama momentinė 2024 m. lapkričio 11 d. informacija, nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių apie buvusį teistumą, kurias pripažįsta ir pats pareiškėjas, taip pat apie jo išlaisvinimą, todėl nelaikytinas įrodymu, galinčiu Sprendimų išvadas dėl pareiškėjo keliamos grėsmės viešajai tvarkai laikyti neteisėtomis ar nepagrįstomis.

20. 2024 m. lapkričio 21 d. Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus patvirtina, kad pareiškėjas Lietuvoje yra baustas administracine tvarka: 2023 m. birželio 11 d. už vairuojant transporto priemonę viršytą leistiną greitį; 2023 m. gegužės 6 d. už be draudimo eksploatuojamą transporto priemonę; 2022 m. spalio 21 d. už nesumokėtą vietinę rinkliavą, pastačius transporto priemonę ženklo mokama stovėjimo zona galiojimo vietoje. Minėti įrodymai paneigia pareiškėjo argumentą, kad įstatymų Lietuvoje jis nėra pažeidęs.

21. Teismo vertinimu, byloje yra neginčijami duomenys apie pareiškėjo (duomenys neskelbtini) padarytas nusikalstamas veikas. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) teismo pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikaltimus, be kita ko, Lietuvoje pripažįstamus apysunkiais ir sunkiais. Be to, jau būdamas Lietuvoje jis padarė tris administracinius nusižengimus. Tiek baudžiamojo įstatymo pažeidimas, tiek administraciniai nusižengimai rodo pareiškėjo antisocialinių nuostatų stiprumą, nenorą gyventi pagal visuomenėje priimtas taisykles. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės apie pareiškėjo padarytus nusikaltimus ir administracinius nusižengimus, taip pat Policijos departamento Rašto išvadoje pateiktas vertinimas yra pakankamas pagrindas spręsti, kad Migracijos departamentas Sprendimuose pagrįstai ir teisėtai padarė išvadą, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti (gresia) viešajai tvarkai.

22. Teismas Sprendimo Nr. 2 dalį dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką, kai nustatyta, kad pareiškėjo buvimas valstybės teritorijoje gali kelti (kelia) grėsmę viešajai tvarkai (Įstatymo 133 str. 5 d.), vertino kaip pakankamą pagrindą ir SIS perspėjimo įvedimui.

23. Migracijos departamentas, individualiai įvertinęs pareiškėjo situaciją, jo šeiminių ryšių su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis nenustatė. Migracijos departamentas priimdamas Sprendimus įvertino Policijos departamento išvadą, taip pat nustatė ir įvertino kitas individualias su pareiškėju susijusiais faktines aplinkybes, kad jis turėjo anksčiau išduotus Leidimus, kad dirbo Lietuvoje nuo 2022 m. balandžio 25 d. iki 2024 m. kovo 6 d., kad šiuo metu darbo santykių Lietuvoje neturi, taip pat neturi šeiminių ryšių su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis. Todėl pareiškėjo argumentai, kad atsakovas Sprendimus nepakankamai individualizavo, atmestini kaip nepagrįsti.

24. Teismo nuomone, Sprendimas Nr. 2, kuriuo uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 36 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos, priimtas, be kita ko, vadovaujantis Tvarkos 38.1 punktu, pagal kurį šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis.

25. Valstybės interesas, kad Lietuvos Respublikoje gyventų tik tie užsieniečiai, kurie nekelia grėsmės viešajai tvarkai, yra svarbesnis už užsieniečio galimai patiriamus nepatogumus ar neigiamas pasekmes, todėl Sprendime Nr. 2 nustatytas draudimas pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir įvesti SIS perspėjimą nuo Sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus), įvertinus jo individualią situaciją, teismo vertinimu, laikytinas pagrįsta ir proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje bei užkardyti galinčias kilti grėsmes.

26. Teismas įvertinęs pareiškėjo amžių (41 metai), kad yra darbingas vyras, darė išvadą, kad jis turi galimybę persikelti į saugesnę (duomenys neskelbtini) vietovę, įsidarbinti savo šalyje bei susirasti gyvenamąjį būstą, nes nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių negalėtų pilnai įsilieti į darbo rinką, ar negalėtų užsitikrinti sau tinkamų gyvenimo sąlygų šalies teritorijose, kuriose nevyksta aktyvūs karo veiksmai. Todėl pareiškėjas kilmės valstybėje turi ir gali pasinaudoti vidinio persikėlimo galimybėmis. Teismas akcentavo ir tai, kad šioje byloje nesprendžiamas klausimas dėl prieglobsčio pareiškėjui suteikimo, todėl pareiškėjo argumentai dėl jo nurodomų tarptautinės teisės reikalavimų nebuvimo prieglobsčio prašantiems asmenims atmestini kaip nepagrįsti. Ginčui taikytini teisės aktai nenumato išimčių (duomenys neskelbtini) piliečiams prašantiems pakeisti Leidimą, todėl argumentai, kad jis neturėjo pildyti klausimyno taip pat atmestini.

27. Laikinoji apsauga užsieniečiu gali būti suteikiama tik tuo atveju, kai jis nekelia grėsmės visuomenei ir tokią išvadą Migracijos departamentui pateikia policija (Įstatymo 4 str. 5 d.). Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentui buvo pateikta išvada apie pareiškėjo keliamą grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, todėl Prašymas dėl Leidimo pakeitimo negalėjo būti tenkinamas. Pareiškėjo argumentai dėl jam taikytino laikinosios apsaugos teisinio reglamentavimo nekeičia atsakovo Sprendimuose padarytų išvadų.

28. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas pažeidė gero administravimo principą jo neišklausęs, apribojo pareiškėjui galimybę suprasti Sprendimų priežastis bei pagrindą, kliudė pasirinkti būdus bei priemones dėl savo teisių ar interesų gynimo, efektyviai realizuoti teisę į gynybą. Tačiau pareiškėjas nepaaiškino, kokias aplinkybes jis būtų nurodęs ir kokius papildomus įrodymus būtų pateikęs atsakovui, kurie lemtų kitokio pobūdžio Sprendimų priėmimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui teisme buvo sudaryta galimybė nurodyti visus argumentus dėl ginčijamų Sprendimų bei pateikti įrodymus. Tačiau Sprendimų pagrindo ir faktinių aplinkybių pareiškėjas nepaneigė.

29. Migracijos departamentas Sprendimuose atsižvelgė į LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose, Sprendimai tinkamai pagrįsti teisės aktų normomis, įvertinus aplinkybių visumą, šiandieninę geopolitinę situaciją, Policijos departamento atliktą vertinimą, padarius išvadą, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, bei pavojų Lietuvos visuomenės nariams, todėl pareiškėjo argumentai, kad atsakovas priimdamas Sprendimus rėmėsi vien tik Policijos departamento išvada, atmestini kaip nepagrįsti.

30. Apibendrinęs bylos duomenis, teismas vertino, kad Sprendimai teisėti, juose pagrįstai konstatuota, kad Policijos departamento išvada bei Migracijos departamento surinkta papildoma informacija apie pareiškėją sudaro pakankamą pagrindą vertinti, jog jo gyvenimas Lietuvoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai (Įstatymo 35 str. 1 d. 1 p.), Sprendimas uždrausti atvykti laikytinas proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos visuomenės saugumą ir siekį gyventi saugioje valstybėje bei užkardyti galinčias kilti grėsmes. Ginčijami Sprendimai atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, juose aiškiai išdėstyti motyvai, teisės aktai, aplinkybės ir faktai, kuriais Migracijos departamentas rėmėsi, priimdamas Sprendimus, nėra pažeistas proporcingumo principas, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimus dėl Sprendimų panaikinimo (ABTĮ 88 str. 1 p.). Netenkinus reikalavimo dėl Sprendimo Nr. 1, kuriuo nepakeistas Leidimas, panaikinimo, atmestinas ir išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo Migracijos departamentui iš naujo išnagrinėti Prašymą dėl Leidimo pakeitimo.

31. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436, 20 punkto nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir aukštesnės galios teisės aktams neturi teisinės reikšmės ginčijamų Sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo vertinimui ir teismo procesinio sprendimo šioje byloje priėmimui, todėl prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą pareiškėjo nurodytais pagrindais netenkintinas.

32. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmestas.

33. Nagrinėjamoje byloje sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai (skundas atmestas), todėl jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III. 34. Pareiškėjas F. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 17 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui arba pareiškėjo skundą tenkinti, panaikinti ginčijamus Sprendimus ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą gyventi laikinosios apsaugos pagrindu. Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

35. Pareiškėjas prašo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo klausdamas, ar Laikinosios apsaugos direktyvos 28 straipsnio nuostatos dėl laikinosios apsaugos panaikinimo taikymo su Sutarties dėl ES veikimo 80 straipsniu ir ESS 3 straipsnio 3 dalies nuostatomis, siejamas su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsniu, gali būti aiškinamas taip, kad pagal jį leidžiama nacionalinių institucijų praktika, kuomet laikinoji apsauga šalyje panaikinama arba atsisakomas išduoti leidimas laikinai gyventi pagal anksčiau priimtą sprendimą dėl laikinosios apsaugos suteikimo trečiosios šalies piliečiui remiantis vien kompetentingos institucijos deklaratyvia nuomone. Taip pat prašo pateikti klausimą ar laikinosios apsaugos panaikinimui gali būti taikomi bendri leidimo gyventi panaikinimo kriterijai. Prašo ESTT prejudicinio sprendimo, ar asmens, kuriam panaikina laikinoji apsauga grąžinimas į (duomenys neskelbtini), motyvuojant vidinio persekiojimo galimybe yra suderinamas su Laikinosios apsaugos direktyvos, Grąžinimo direktyvos ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatomis. Papildomai prašo pateikti klausimą ar Direktyvos 2001/55 8 straipsnio 1 dalis, siejama su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsniu gali būti aiškinama kaip leidžianti asmens, kuriam pagal šią direktyvą taikoma laikinoji apsauga, prašymą išduoti leidimą gyventi atmesti nepateikiant faktinio tokio sprendimo pagrindo.

36. Pareiškėjas prašo stabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar taikyta Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436, 20 punkto nuostata, pagal kurią užsienietis apie priimtą sprendimą uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką informuojamas Migracijos departamento raštišku pranešimu, nesiunčiant paties sprendimo atitinka Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisminės gynybos principą, VAĮ nuostatas, įtvirtinančias motyvavimo ir atsakingo valdymo pareigą ir ABTĮ nuostatas, įtvirtinančioms teisę kreiptis į teismą.

37. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

37.1. Teismo sprendimas nepagrįstas, nemotyvuotas, ignoruoja pareiškėjo nurodytus argumentus ir pateiktus įrodymus, todėl pažeidžia teisę būti išklausytam ir teisę į veiksmingą teisinę gynybą, apriboja pareiškėjo teisę į laikinąją apsaugą ES lygmeniu.

37.2. Teismas nevertino pareiškėjo pateiktų argumentų, paneigiančių saugaus persikėlimo (duomenys neskelbtini) viduje galimybę, ir argumentų dėl ES teisės normų, taikomų panaikinus laikinąją apsaugą.

37.3. Atsisakymas kreiptis į Konstitucinį Teismą pažeidžia pareiškėjo konstitucinę teisę į veiksmingą teisinės gynybos priemonę, įtvirtintą ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 13 straipsnyje.

37.4. Priešingai nei nurodoma pirmosios instancijos teismo sprendime, bylos duomenys nepatvirtina, kad pareiškėjas 2021 m. liepos 21 d. (duomenys neskelbtini) teismo nuosprendžiu nuteistas už įvykdytą baudžiamąją veiką – plėšimą. Pareiškėjas 2024 m. lapkričio 6 d. teismui pateikė patikslintą skundą, kurio priede „Įrodymai“ pateiktas 2021 m. liepos 21 d. nuosprendis, kuriuo pareiškėjas nuteistas už lengvus nusikaltimus: chuliganizmą ir neteisėtai įgyto daikto laikymą. Be to, byloje pateikto (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijos Informacijos departamento „Duomenų apie asmens baudžiamąją atsakomybę ir teistumą įskaitą“ išraše (toliau – ir Išrašas) nurodoma, kad 2024 m. lapkričio 11 d. duomenimis F. L. duomenų apie patraukimą baudžiamojon atsakomybėn – nėra, apie galiojantį ar nepasibaigusį teistumą – nėra, taip pat nurodoma, kad duomenų apie paiešką – nėra. Pareiškėjas paaiškino, kad įtarimai dėl plėšimo jam buvo panaikinti ikiteisminio tyrimo stadijoje.

37.5. Nepaisant pakartotinių prašymų trečiasis suinteresuotas asmuo nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas buvo nuteistas už sunkų nusikaltimą, todėl teismo išvada, kad yra duomenų, patvirtinančių pareiškėjo keliamą grėsmę viešajai tvarkai nėra pagrįsta bylos medžiaga.

37.6. Pareiškėjo laisvės pratęsti savo teisėto buvimo valstybėje laikinosios apsaugos pagrindu ribojimas, susijęs su atlikta bausme kilmės valstybėje už lengvus nusikaltimus ir tris eismo taisyklių pažeidimus per penkerius metus nėra būtinas demokratinėje visuomenėje, pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 8 straipsnyje įtvirtintą žmogaus teisę į privatų gyvenimą ir Konvencijos 4 protokole įtvirtintą teisę į judėjimo laisvę.

37.7. Pareiškėjas nuo atvykimo į Lietuvos Respubliką dirba, nuomojasi būstą, moka mokesčius, nėra pažeidęs įstatymų (išskyrus tris kelių eismo taisyklių pažeidimus). Byloje pateiktos pareiškėjo aplinkos rekomendacijas, kurių pirmosios instancijos teismas nevertino.

38. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

39. Atsakovas nurodo šias aplinkybes:

39.1. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad teismas jam paskirtą bausmės laiką būtų sutrumpinęs ar nuo likusios bausmės dalies atleidęs. Pareiškėjas buvo išlaisvintas iš įkalinimo įstaigos iki jam paskirtos bausmės termino pabaigos, ir įtrauktas į sąrašus asmenų, kuriuos (duomenys neskelbtini) pajėgos paleido iš įkalinimo įstaigų, o dabartinė jų buvimo vieta nežinoma. (Duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijos Informacijos departamento „Duomenų apie asmens baudžiamąją atsakomybę ir teistumą įskaitą“ išraše (toliau – ir Išrašas) nurodoma, kad 2024 m. lapkričio 11 d. duomenimis F. L. duomenų apie patraukimą baudžiamojon atsakomybėn – nėra, apie galiojantį ar nepasibaigusį teistumą – nėra, taip pat nurodoma, kad duomenų apie paiešką – nėra. Išraše pateikiama momentinė 2024 m. lapkričio 11 d. informacija, nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių apie buvusį teistumą, kurias pripažįsta ir pats pareiškėjas, todėl nelaikytinas įrodymu, galinčiu Sprendimų išvadas dėl pareiškėjo keliamos grėsmės viešajai tvarkai laikyti neteisėtomis ar nepagrįstomis.

39.2. Teisės aktai nagrinėjamu atveju nenumato Migracijos departamento pareigos apklausti pareiškėją. Nėra pagrindo konstatuoti, kad Sprendimai pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnį, kurio 3 dalyje įtvirtinta, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, ir iš šios nuostatos išvedamą gero administravimo principą.

39.3. Pareiškėjas kartu su savo skundu nepateikė duomenų, dėl kurių ginčijami Migracijos departamento Sprendimai galėjo būti nepriimti.

39.4. Pareiškėjas yra padaręs nusikaltimą, kuris yra laikomas sunkiu. Taip pat pareiškėjas negalėjo turėti teisėto lūkesčio, kad ginčijami Migracijos departamento Sprendimai jo atžvilgiu bus nepriimti, kai buvo nustatyta, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešai tvarkai, duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, dėl pareiškėjo kita Šengeno valstybė į Šengeno informacinę sistemą yra įtraukusi perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi.

39.5. Teismas įvertinęs pareiškėjo padarytas nusikalstamas veikas ir Lietuvoje padarytus administracinius nusižengimus pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo padarytos nusikalstamos veikos ir administraciniai nusižengimai rodo pareiškėjo antisocialinių nuostatų stiprumą, nenorą gyventi pagal visuomenėje priimtas taisykles, byloje nustatytos faktinės aplinkybės apie pareiškėjo padarytus nusikaltimus ir administracinius nusižengimus, taip pat Policijos departamento išvadoje pateiktas vertinimas yra pakankamas pagrindas spręsti, kad Migracijos departamentas Sprendimuose pagrįstai ir teisėtai padarė išvadą, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti (gresia) viešajai tvarkai.

39.6. Nesutiktina su pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiais, kad 2023 m. gegužės 25 d. Vokietijos į centrinę Šengeno informacinę sistemą įvestas perspėjimas dėl pareiškėjo, kuriuo jam draudžiama atvykti į Šengeno erdvę ir joje apsigyventi iki 2026 m. gegužės 15 d. nebuvo pagrindas atsisakyti pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 26 straipsnio 6 dalies nuostatomis, 2024 m. vasario 13 d. atliko konsultaciją dėl duomenų apie užsienietį, dėl kurio paskelbtas šis perspėjimas, patikrinimo. Migracijos departamentas 2024 m. vasario 15 d. gavo duomenis apie pareiškėją, dėl kurio kita Šengeno valstybė yra įtraukusi perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Migracijos departamentas iš kitos Šengeno valstybės negavo patvirtinimo, kad pareiškėjas su šiais duomenimis gali susipažinti.

39.7. Pareiškėjas apeliaciniame skunde neneigia ginčijamo Migracijos departamento sprendimo pagrindo, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės.

39.8. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) galėtų kreiptis į atsakingas institucijas dėl viduje perkelto asmens statuso suteikimo ir apsigyventi saugesnėje (duomenys neskelbtini) vietoje, jeigu jo gyvenamoje vietoje (duomenys neskelbtini) taptų nesaugu.

39.9. Ginčijamas sprendimas dėl pareiškėjo išsiuntimo atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2174-662/2024).

39.10. Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436, 20 punkto nuostatos neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams ir įstatymų leidėjo valiai. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą yra nepagrįsti.

40. Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

41. Policijos departamentas vertino konkrečias aplinkybes – (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijų Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo 2-ajai valdybai pateiktą informaciją apie pareiškėjo teistumą dėl trijų nusikaltimų, tarp kurių – nusikaltimai, susiję su smurtu ir viešosios tvarkos pažeidimu, padarymo. Policijos departamentas nedisponuoja (duomenys neskelbtini) institucijų pateikta informacija apie pareiškėjo teistumą. Išvada, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, buvo parengta vadovaujantis Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo 2-osios valdybos, t. y. kompetentingos institucijos, Policijos departamentui pateikta informacija, kurios Policijos departamentas neturi pagrindo kvestionuoti. Policijos departamentas negavo ir nevertino pranešime, kurį iš SIRENE Vokietijos nacionalinio skyriaus gavo Migracijos departamentas, pateiktos informacijos apie perspėjimo Šengeno informacinėje sistemoje dėl pareiškėjo priežastis ir šia informacija nesivadovavo rengdamas išvadą bei neturi teisinio pagrindo reikalauti minėtos informacijos iš SIRENE Vokietijos nacionalinio skyriaus.

42. Policijos departamento vertinimu, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką bei efektyvią užsieniečių kontrolę, buvo būtina apriboti pareiškėjo, kaip riziką keliančio ar galinčio kelti užsieniečio, laikino ar nuolatinio apsigyvenimo Lietuvos Respublikoje galimybę. Teismo sprendimas priimtas išsamiai ir objektyviai išnagrinėjus visus byloje pateiktus duomenis, padarius nustatytomis aplinkybėmis pagrįstas išvadas.

43. Pareiškėjas pateikė papildomus paaiškinimus, prašydamas teismo atsižvelgti į oficialius (duomenys neskelbtini) teismų sprendimus, (duomenys neskelbtini) teisingumo ministerijos pažymą ir (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijos išrašą, kuriais patvirtinama, kad pareiškėjas niekada nebuvo nuteistas už plėšimą–kaltinimas šiuo nusikaltimu buvo panaikintas dar 2021 m. liepos 21 d. teismo nuosprendžiu. Pareiškėjas buvo nuteistas tik už nusikalstamu būdu įgyto turto įgijimą (BK 198) ir chuliganizmą (BK 296). Pareiškėjo bausmė buvo sutrumpinta pagal (duomenys neskelbtini) BK 70 straipsnio 1 dalį ir 72 straipsnio 5 dalį, o jis buvo oficialiai išlaisvintas 2021 m. rugpjūčio 27 d., ką patvirtina (duomenys neskelbtini) teisingumo ministerijos pažyma. (Duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerija oficialiai patvirtino, kad pareiškėjas neturi nei teistumo, nei kitų apribojimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 44. Administracinėje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimų, kuriais atsisakyta pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus), įtrauktas SIS perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus), nuspęsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo. Taip pat dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti jo prašymą dėl Leidimo pakeitimo.

45. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad atsakovas, priimdamas Sprendimus, tinkamai pritaikė teisės aktų nuostatas, išanalizavo ginčo faktines aplinkybes, todėl Sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti nėra teisinio pagrindo.

46. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo jį panaikinti.

47. Atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui pagrindai yra nustatyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje, tarp jų – jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai (1 p.); duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės (2 p.); dėl jo kita Šengeno valstybė į Šengeno informacinę sistemą yra įtraukusi įspėjimą dėl neįsileidimo pagal Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 nuostatas, perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal Reglamento (ES) 2018/1861 nuostatas arba perspėjimą dėl užsieniečio grąžinimo pagal Reglamento (ES) 2018/1860 nuostatas kartu su draudimu atvykti ir nėra pagrindo išduoti leidimą gyventi dėl humanitarinių priežasčių ar tarptautinių įsipareigojimų arba jis yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą (3 p.).

48. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (nukreiptas į ateitį) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas, tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais; jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent remiantis jais galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2087-968/2023, 2023 m. spalio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2313-525/2023, 2024 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1387-968/2024).

49. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010, 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2022 m. kovo 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1240-756/2022, 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023) ne kartą yra konstatuota, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir / ar dėl tokio išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes.

50. Sprendžiant, ar asmuo gali kelti grėsmę (realų ir faktinį pavojų) viešajai tvarkai, turi būti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas turi būti priimamas atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą bei laikantis proporcingumo principo, t. y. Migracijos departamentas turi vertinti kiekvieną situaciją pagal jos aplinkybes ir spręsti, ar užsieniečiui ketinamais taikyti apribojimais nebus pažeistas minėtas proporcingumo principas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 27 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3262-602/2019).

51. Nagrinėjamu atveju tiek atsakovas, tiek ir pirmosios instancijos teismas, be kita ko, remdamiesi Policijos departamento išvadoje nurodytomis aplinkybėmis (pareiškėjas baustas už (duomenys neskelbtini) baudžiamajame kodekse numatytus nusikaltimus: nusikalstamu būdu įgyto turto disponavimą ir chuliganizmą (svetimo telefono turėjimą), pareiškėjui buvo pateikti įtarimai ir dėl plėšimo (telefono pasisavinimo), padarė išvadą, kad pareiškėjo (užsieniečio) gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui. Šios bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad Įstatyme vartojama sąvoka „užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai“ nėra aiškinama kaip reikalaujanti, kad asmuo teismo būtų pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, juo labiau – konkrečios kategorijos nusikaltimą, o asmens keliamos grėsmės vertinimui neturi būti taikomi baudžiamosios teisės nustatyti kriterijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3381-556/2019; kt.). Todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog jam pareikšti įtarimai dėl plėšimo buvo panaikinti ikiteisminio tyrimo metu, nesudaro pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių ar kvestionuoti padarytų išvadų šiuo klausimu.

52. Teisėjų kolegijos vertinimu, teistumas kitoje šalyje savaime neturėtų būti vertinamas kaip pagrindas atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi. Migracijos departamentui išlieka pareiga pagrįsti, kaip tam tikri užsieniečio biografijos faktai lemia jo grėsmę viešajai tvarkai. Šiuo atveju gali būti svarbu, už kokį nusikaltimą ir kada jis nuteistas, ar bausmė atlikta, kaip jis charakterizuojamas dabar. Šias aplinkybes pirmiausia turėtų įvertinti Migracijos departamentas, o teismas turi tik patikrinti tokio sprendimo pagrįstumą.

53. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas skundžiamame Sprendime Nr. 1 pakankamai aiškiai įvertino pareiškėjo ekonominius, socialinius ir šeiminius ryšius. Nustatė, kad pareiškėjui nebuvo išduotos nacionalinės vizos. Pareiškėjas turėjo išduotus leidimus laikinai gyventi, galiojusius nuo 2022 m. liepos 15 d. iki 2023 m. kovo 4 d. ir nuo 2023 m. kovo 5 d. iki 2024 m. kovo 4 d. Nuo 2022 m. balandžio 25 d. iki 2024 m. kovo 6 d. dirbo Lietuvos Respublikoje. Šiuo metu užsienietis darbo santykių Lietuvos Respublikoje neturi. Migracijos departamentas nenustatė, kad asmuo turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, – apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose nėra. Migracijos departamentas sprendė, kad pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika nėra neilgalaikiai, todėl leidimo panaikinimas yra proporcinga priemonė. Pažymėtina, kad objektyvių įrodymų, paneigiančių nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjas nepateikė.

54. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, tikrindamas Migracijos departamento Sprendimo Nr. 1 pagrįstumą, taip pat vertino ir tai, kad pareiškėjas gyvendamas Lietuvoje buvo baustas už administracinius teisės pažeidimus. Tačiau Migracijos departamentas Sprendime Nr. 1 nurodytų aplinkybių vertinimo neatliko, informaciją apie pareiškėjo padarytus administracinius nusižengimus pateikė tik bylą nagrinėjant teisme. Atsižvelgiant į tai, kad Migracijos departamentas Sprendime Nr. 1 nenurodė aplinkybių dėl pareiškėjo padarytų administracinių nusižengimų svarbos vertinant pareiškėjo keliamą grėsmę viešajai tvarkai, jų pagrindu pirmosios instancijos teismas taip pat negalėjo konstatuoti, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai.

55. Pareiškėjui atsisakyta pakeisti Leidimą, be kita ko, remiantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės.

56. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas atsakydamas į klausimyno klausimus, nenurodė informacijos apie teistumą (duomenys neskelbtini), nors tokią informaciją buvo prašomas pateikti. Ši aplinkybė tiek Migracijos departamentui, tiek pirmosios instancijos teismui pagrįstai leido spręsti, kad pareiškėjo pateikti duomenys neatitinka tikrovės.

57. Iš byloje ginčijamo Sprendimo Nr. 1 turinio matyti, kad Migracijos departamentas atsisakė pakeisti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, atsižvelgęs į faktą, kad kita Šengeno valstybė (pagal bylos duomenis – Vokietija) įvedė dėl pareiškėjo perspėjimą į SIS.

58. Pažymėtina, kad perspėjimo į SIS įvedimas savaime nėra laikomas pagrindu panaikinti trečiosios šalies piliečiui išduotą leidimą laikinai gyventi (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 23 d. sprendimą byloje eA-1061-789/2025). Tačiau nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas, spręsdamas dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, atliko grėsmių viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, kurias gali kelti pareiškėjo buvimas valstybių narių teritorijoje, kitų reikšmingų aplinkybių vertinimą, taip pat pasisakė dėl nustatytų priežasčių, sudarančių pagrindą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą gyventi, pakankamumo (proporcingumo).

59. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai paliko nepakeistą Sprendimą Nr. 1.

60. Sprendimu Nr. 2 pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus). Taip pat įtrauktas į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius.

61. Vertindama Sprendimo Nr. 2 dalies dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką pagrįstumą, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad per pastaruosius metus iki sprendimo atsisakyti pakeisti Leidimą priėmimo dienos pareiškėjui jau buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko. Nagrinėjamu atveju Sprendime Nr. 2 išdėstyti argumentai nesudaro pakankamo ir objektyvaus pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas piktnaudžiavo migracijos procedūromis. Be to, pareiškėjui nustatytas 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis nelaikytinas proporcingu, atitinkančiu Kriterijų vertinimo tvarkoje įtvirtintus kriterijus, todėl Sprendimo dalis dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką naikintina.

62. Sprendimu taip pat buvo nuspręsta į SIS įtraukti perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo sprendimo priėmimo dienos. Sprendimas dėl perspėjimo įvedimo į SIS buvo priimtas vadovaujantis 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 (toliau – ir SIS reglamentas) 24 straipsnio 1 dalies a punktu, taip pat Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436, (toliau – ir Taisyklės) 15 punktu.

63. Taisyklių 15 punkte nustatyta, kad duomenys iš sąrašo teikiami SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka SIS reglamento 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus.

64. SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta, kad valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kai tenkinama viena iš šių sąlygų: valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 2 dalies c punktą, situacijos, kurioms taikomas 1 dalies a punktas, susidaro, kai trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje. SIS II reglamento 21 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prieš įvesdamos perspėjimą ir nuspręsdamos pratęsti perspėjimo galiojimo laikotarpį, valstybės narės nustato, ar atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS.

65. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad vien SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta sąlyga savaime nėra pagrindas įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, nes prieš tai valstybės narės įpareigotos nustatyti, ar individualus atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS, vadovaujantis SIS reglamento 21 straipsnio 2 dalyje (proporcingumo) ir 24 straipsnio 2 dalyje (išskirtų atvejų) nustatytais kriterijais, taip pat nustatyti, ar nėra priežasčių neįvesti perspėjimo, ir motyvuoti tokį administracinį sprendimą. Migracijos departamentas turi priimti administracinius sprendimus, atitinkančius Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintą imperatyvą, t. y. kad juose būtų nurodytas jų teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos jų priėmimui įtakos turėjusios aplinkybės bei jų motyvai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2450-624/2023; 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1044-789/2024 ir joje nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką).

66. Teisėjų kolegija, įvertinusi Sprendimo Nr. 2 turinį, sprendžia, kad atsakovas šiuo atveju nepateikė išsamių ir pagrįstų motyvų dėl į SIS įvesto perspėjimo proporcingumo, pagrįsto individualiu vertinimu, kuris apimtų trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius. Dėl to Sprendimo Nr. 2 dalis dėl perspėjimo įtraukimo į SIS dėl draudimo atvykti ir apsigyventi negali būti pripažinta pagrįsta ir teisėta.

67. Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, jeigu jo buvimas Lietuvos Respublikoje gresia valstybės saugumui arba viešajai tvarkai.

68. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamento Sprendimu Nr. 1 pareiškėjui buvo atsisakyta pakeisti Leidimą dėl, be kita ko, keliamos grėsmės viešajai tvarkai (sprendime, be kita ko, nustatyta, kad pareiškėjo su Lietuvos Respublika nesieja socialiniai, ekonominiai ryšiai, taip pat nenustatyta, kad jis turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvoje). Byloje pateikti įrodymai (Policijos departamento išvada) patvirtina, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę viešajai tvarkai. Atsižvelgus į tai, taip pat byloje nustatytas aplinkybes bei surinktus įrodymus, spręstina, kad aptariamas Sprendimas Nr. 3 yra teisėtas ir pagrįstas įrodymais, kurių pareiškėjas nepaneigė. Todėl su tuo susiję apeliacinio skundo argumentai vertintini kritiškai ir atmestini.

69. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies – pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, panaikinant Sprendimą Nr. 2, kuriuo uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus), įtrauktas į Šengeno informacinę sistemą perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje; (toliau – ir SIS perspėjimas) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus).

70. Įvertinus šioje byloje nagrinėjamo ginčo pobūdį, ginčą reglamentuojančias ir taikytinas teisės normas, teismui nekyla abejonių dėl ES teisės aktų nuostatų aiškinimo ar dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų, reguliuojančių ginčo teisinius santykius, prieštaravimo ES teisei, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo netenkintinas.

71. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą, pažymi, kad ABTĮ 4 straipsnio 1 dalyje atkartota Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalies nuostata, jog teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Įstatymo prieštaravimo Konstitucijai faktas gali būti nustatytas tik Konstitucinio Teismo (Konstitucijos 102 str. 1 d.), todėl administracinis teismas negali taikyti tik tokio įstatymo, kuris Konstitucinio Teismo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Pagal ABTĮ 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, administracinis teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.

72. Pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylą Konstituciniame Teisme yra konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui kilusios abejonės dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai, kurios privalo būti pašalintos, kad teismas galėtų priimti teisingą sprendimą (baigiamąjį aktą). Tai reiškia, kad teismas byloje iškilusį (proceso šalies iškeltą) klausimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą sprendžia savo nuožiūra, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes.

73. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste pareiškėjo kvestionuojamas teisinis reguliavimas teisėjų kolegijai, visų pirma, nekelia abejonių, t. y. teisėjų kolegija neįžvelgia nurodomo teisinio reguliavimo prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Antra, prašomas patikrinti reguliavimas, kaip matyti, apskritai netaikytas sprendžiant šį disputą, todėl prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkintinas.

74. Pareiškėjas pateikė prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, kuriame prašė sustabdyti sprendimo Nr. 3 vykdymą.

75. Pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo buvo pateiktas po teismo posėdžio, t. y. bylą išnagrinėjus iš esmės, todėl nėra nagrinėjamas.

76. Teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

77. Nagrinėjamu atveju galutinis teismo sprendimas iš dalies priimtas pareiškėjo naudai (panaikintas vienas Migracijos departamento Sprendimas), todėl jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, proporcingą tenkintų reikalavimų daliai.

78. Pareiškėjas pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, jis patyrė 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų ir sumokėjo 22,50 Eur žyminio mokesčio.

79. Už apeliacinio skundo parengimą pareiškėjas sumokėjo 400 Eur, taip pat sumokėjo 11, 50 Eur žyminio mokesčio.

80. Teisėjų kolegija pažymi, kad prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija maksimalaus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (aktuali redakcija) nustatyto dydžio, todėl atsižvelgiant į pareiškėjo patenkintų reikalavimų dalį ir apimtį, pareiškėjui iš atsakovo priteistina 650 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant šią administracinę bylą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo F. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 17 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„ Pareiškėjo F. L. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. spalio 7 d. sprendimą Nr. 24S225218. Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti.“

Priteisti pareiškėjui F. L. iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 650 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis