2021-09-22 Nr. AB-19180-3-61-3-00174-2020-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-564-525/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00174-2020-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. L. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas O. L. 2020 m. sausio 17 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) (iki 2019 m. balandžio 1 d. Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas, toliau – ir Lukiškių TI-K), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1. Nuo 2016 m. spalio 7 d. iki 2019 m. sausio 28 d. buvo kalinamas Lukiškių TI-K netinkamomis sąlygomis. Jis buvo kalinamas kamerose Nr. 120, 331, 148, 155, 154, 168, 178, 140, 145, 132, 180, 137, 127, 179, 197, 162, 319, 280, 271, 121 ir 274, kurios priskirtos pagalbinėms patalpoms. Vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamasis plotas buvo per mažas, kiekvieną skundžiamojo laikotarpio dieną visos miegamos vietos buvo užimtos nuo ryto iki vakaro. Dėl minėtų kamerų per mažo dydžio, per didelio juose esančių žmonių skaičiaus ir jiems priklausančių daiktų bei per didelio netinkamai įrengto kamerų inventoriaus kiekio pareiškėjas negalėjo normaliai judėti, kiekvieną kartą teko kliudyti kito nuteistojo asmeninius daiktus arba sukelti visoje kameroje triukšmą.

2.2. Sanitarinio mazgo įrengimas nurodytose kamerose žeminio pareiškėjo garbę bei orumą. Sanitariniai mazgai įrengti nesandariai, neturi atskiros vėdinimo sistemos ir tinkamos izoliacijos, slopinančios garsus. Smarvė, kurioje jam teko gyventi, valgyti, miegoti, skaityti knygas, buvo nepakeliama. Kamerose sanitariniai mazgai nebuvo įrengti kaip atskira patalpa.

2.3. Kamerose buvo maži ir surūdiję radiatoriai, todėl kameros nebuvo pakankamai šildomos. Kamerose nebuvo įrengtos ventiliacijos, buvo vėdinama per langą, tačiau langas dėl įrengtų grotų neatsidarė, kameroje trūko gryno oro. Kamerose nesudaryta galimybė išsiskalbti rūbų ir jų džiovinti, be to, vandens maišytuvai buvo surūdiję, taigi geriamam vandeniui ir drabužių plovimui buvo naudojamas rudas vanduo.

2.4. Atsakovo atstovas, suteikdamas galimybę tik vieną kartą per savaitę pasinaudoti dušu, pažeidė jo teisę į švarią ir orumo nežeminančią asmens aplinką. Vieną kartą per savaitę suteiktas dušas prieštarauja vidaus tvarkai laikytis švaros ir gerai moralei. Pareiškėjui nebuvo leista tinkamai laikytis švaros ir per savaitę bent du kartus pasinaudoti dušu. Visą skundžiamą laikotarpį pareiškėjas buvo nehigieniškoje aplinkoje, atsakovo atstovas vertė jį būti antisanitarinėmis sąlygomis prieš jo paties valią, pareiškėjas, negalėdamas tinkamai prižiūrėti savo asmens higienos, jautė didelius nepatogumus ir diskomfortą.

2.5. Lukiškių TI-K pareiškėjui neužtikrino saugių kalinimo sąlygų. Įkalinimo įstaiga privalėjo užtikrinti, jog, kilus būtinybei, kalinamas asmuo galėtų veiksmingai susisiekti su pareigūnais. Pareiškėjas buvo kalinamas mažose patalpose, todėl susisiekti su pareigūnais buvo nepatogu, beldimas į duris buvo neefektyvus. Kamerose nebuvo įrengtas aliarmo skambutis, tokios sąlygos sukėlė pavojų pareiškėjo sveikatai bei gyvybei. Būtent dėl nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas turėjo kentėti didelius nepatogumus. Atsakovo atstovas nepagrįstai suvaržė pareiškėjo teises bei laisves.

2.6. Prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą dėl svarbios priežasties – pareiškėjas buvo tik formaliai supažindintas su vidaus nustatyta tvarka ir suteiktomis kalinimo sąlygomis, neturėjo galimybės nustatyti, ar yra tinkamai laikomasi kalinimo sąlygų dokumentuose nustatytų reikalavimų, nes neturėjo nei atitinkamų žinių (kompetencijos), nei priemonių.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo prašė taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą. Atsakovo atstovas atsiliepime paaiškino:

3.1. Pareiškėjui tenkantis plotas atitiko teisės aktų reikalavimus. Nuteistieji (suimtieji) į kameras yra įkeliami ir iš kamerų iškeliami pagal poreikį, specialus asmenų įkėlimo ir iškėlimo laikas nuteistųjų ir suimtųjų dienotvarkėje nėra nustatytas. Lukiškių TI-K pareigūnai, vadovaudamiesi teisės aktais, ginčui aktualiu laikotarpiu nuolat stebėjo suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekdami užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuotolinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, užkardyti konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą.

3.2. Kameros buvo įrengtos pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus. Kamerose įrengti sanitariniai mazgai, juose įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Teisės aktai nenumato karšto vandens tiekimo sistemos įrengimo gyvenamosiose kamerose. Tualetas nuo likusio kameros ploto buvo atskirtas sienele, kuri buvo ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitiko teisės aktų reikalavimus. Kamerose buvo įrengti aliarmo signalizacijos mygtukai, leidžiantys iškviesti apsaugos ir priežiūros poste budintį pareigūną. Visose kamerose buvo centrinis šildymas, šildymo sezono metu visose gyvenamosiose kamerose buvo palaikoma optimali temperatūra. Kamerose esantys langai buvo pritaikyti vėdinimui, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitiko teisės aktų reikalavimus. Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

3.3. Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 min. buvo suteikiama teisė nusiprausti duše ir dušo patalpų įrengimas atitiko higienos reikalavimus. Siekiant užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumą duše, dušo patalpose buvo įrengtos pertvaros, kurių aukštis yra 1,6 m, o plotis 1,2 m. Dušo patalpose buvo sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Vieną kartą per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai buvo skalbiami nemokamai. Nuteistieji (suimtieji) ne rečiau kaip kartą per savaitę turėjo teisę pasinaudoti mokama skalbinių skalbimo paslauga.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. balandžio 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir dalies – priteisė pareiškėjui O. L. 1 600 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN (iki 2019 m. balandžio 1 d. reorganizacijos – Lukiškių TI-K), kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

5. Teismas nustatė, kad pareiškėjas skundu siekia, jog jam būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas už laikymą netinkamomis įkalinimo sąlygomis nuo 2016 m. spalio 7 d. iki 2019 m. sausio 28 d., skundą teismui pareiškėjas pateikė 2020 m. sausio 17 d., todėl sprendė, kad reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2016 m. spalio 7 d. iki 2017 m. sausio 16 d. pareiškėjas praleido trejų metų ieškinio senaties terminą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė pagrįstų argumentų, jog pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus, kurie leistų kitaip skaičiuoti ieškinio senaties termino pradžią. Aplinkybes, jog pareiškėjas, pasirašydamas dokumentus dėl vidaus tvarkos taisyklių, negalėjo suprasti ar kalinimo sąlygos atitinka teisės aktų reikalavimus, teismas nelaikė svarbiomis ir sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, nes nuo pat pirmosios kalinimo dienos pareiškėjas pats teigia patyręs nepatogumus ir išgyvenimus, taigi galėjo suprasti, jog atitinkamos kalinimo sąlygos jam yra netinkamos. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių praleistas ieškinio senaties terminas galėtų būti atnaujintas.

6. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl ploto trūkumo kamerose, teismas nurodė, kad pagal nuo 2010 m. gegužės 14 d. galiojantį teisinį reguliavimą Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m (Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-124) (1.3.1 p.). Iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų teismas nustatė, kad pareiškėjui visą ginčo laikotarpį (2017 m. sausio 17 d.–2019 m. sausio 28 d.) teko teisės aktų reikalavimus atitinkantis gyvenamasis plotas, t. y. pareiškėjui teko ne mažesnis nei 3,6 kv. m minimalus gyvenamasis plotas. Todėl pareiškėjo argumentus, kad jam tenkantis gyvenamasis plotas buvo per mažas, teismas atmetė kaip nepagrįstus ir neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų šiuo aspektu nenustatė.

7. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl kamerų neatitikimo higienos reikalavimams, pažymėdamas, kad pareiškėjas nedetalizavo skundo teiginių, nenurodė konkrečios kameros, kurios įrengimas ar sąlygos pareiškėjo netenkino, atsakovo atstovas pateikė duomenis, jog Lukiškių TI-K nuolat atliekami patikrinimai, o esant nustatytiems pažeidimams jie nedelsiant šalinami.

8. Dėl pareiškėjo argumentų, kad buvo pažeista jo teisė į švarią ir orumą nežeminančią aplinką, suteikiant teisę vieną kartą per savaitę pasinaudoti dušu, teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog pareiškėjo kalinimo sąlygos Lukiškių TI-K neatitiko teisės aktų reikalavimų (pareiškėjas neneigė, kad tardymo izoliatoriaus administracija buvo sudariusi galimybę jam bent vieną kartą per savaitę nusiprausti duše), pareiškėjas kalinimo laikotarpiu prašymų ar skundų įkalinimo įstaigos administracijai neteikė, o nacionaliniuose teisės aktuose nebuvo nustatyta pareigos suimtiesiems sudaryti galimybę praustis po dušų kiekvieną dieną, bet ne rečiau kaip du kartus per savaitę ar dažniau. Todėl šiuos argumentus teismas atmetė kaip nepagrįstus.

9. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo argumentus, kad kamerose nebuvo įrengti aliarmo mygtukai. Teismas pažymėjo, kad, nors Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir TIĮET) 2 punktas ir nustato, kad veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais, pareiškėjo į bylą pateiktas atsakovo atstovo 2019 m. spalio 11 d. raštas Nr. 8-12278 patvirtina, jog 2016–2017 m. Lukiškių TI-K visose kamerose buvo įrengta nauja aliarminio iškvietimo sistema. Pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, kokiu laikotarpiu ir kokiose kamerose (kameroje) nebuvo įrengtas aliarminio iškvietimo mygtukas bei nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad dėl aliarminio skambučio nebuvimo jis būtų kreipęsis į pareigūnus.

10. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl privatumo sanitariniame mazge neužtikrinimo, teismas aptarė TIĮET 14.5 papunkčio nuostatas, atsižvelgė į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pateiktus išaiškinimus. Įvertinęs bylos duomenis, teismas nustatė, kad kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, sanitarinis mazgas nebuvo įrengtas kaip atskira kabina su durimis, o užuolaidų įrengimas nebuvo pakankamas asmens privatumui kameroje užtikrinti. Teismas sprendė, kad atsakovo atstovo pateikti duomenys patvirtina, jog pareiškėjas visą ginčo laikotarpį buvo laikomas kamerose, kuriose sanitarinis mazgas nebuvo tinkamai įrengtas, todėl pareiškėjo privatumas galėjo būti pažeistas visą ginčo laikotarpį nuo 2017 m. sausio 17 d. iki 2019 m. sausio 28 d., iš viso 702 paras.

11. Pareiškėjo argumentus dėl Lukiškių TI-K patalpų pagalbinės paskirties teismas atmetė kaip nepagrįstus, pažymėdamas, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintos higienos normos (toliau – ir Higienos norma 134:2015) 13 punktas nustato, jog laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomi asmenys turi būti apgyvendinti tik gyvenamosiose patalpose. Į bylą pateiktuose patikrinimo aktuose, kurie atlikti įvairiose kamerose, nėra konstatuotas Higienos normos 134:2015 13 punkto pažeidimas, vadinasi, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas buvo laikomas ne gyvenamosiose, o pagalbinėse patalpose.

12. Įvertinęs tai, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas iš viso 702 paras, pažeidžiant jo privatumą naudojantis sanitariniais mazgais, teismas darė išvadą, kad tokios kalinimo sąlygos pareiškėjui neišvengiamai sukėlė sunkumų, nepatogumų, dėl kurių jis galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Teismo vertinimu, šiuo aspektu egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos, todėl pareiškėjo patirta neturtinė žala privalo būti atlyginta pinigine forma. Spręsdamas dėl priteistino žalos dydžio, teismas atsižvelgė į tai, kad dalį ginčo laikotarpio (24 paras) pareiškėjas kameroje buvo kalinamas vienas, taip pat atsižvelgė į EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį už analogiško pobūdžio pažeidimus, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus bei priteisė pareiškėjui 1 600 Eur neturtinei žalai atlyginti.

III. 13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - tenkinti pareiškėjo reikalavimus visa apimtimi, t. y. priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, kuris nuo 2019 m. balandžio 1 d. reorganizuotas ir visos teisės perduotos Vilniaus PN, 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

14. Pareiškėjo manymu, teismas nepagrįstai nenustatė teisės aktų reikalavimų pažeidimų dėl dalies pažeidimų, nemotyvuotai atmetė pareiškėjo nurodytas aplinkybes, pirmenybę teikė atsakovo atstovo argumentams, šališkai konstatavo išvadas arba visai jų nepateikė, paliko neišspręstas ir dviprasmiškas aplinkybes, teismas nepakankamai aktyviai dalyvavo įrodymų tyrime, netinkamai vertino neturtinės žalos kompensavimo atlyginimą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad:

14.1. Pareiškėjui nebuvo išaiškinta pažeistų teisių atkūrimo ir žalos atlyginimo tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė sutrumpintą ieškinio senaties terminą ir atsisakė atnaujinti ieškinio senaties terminą kaip praleistą dėl svarbios priežasties.

14.2. Teismas nevertino, jog vien nacionalinių teismų išnagrinėtų bylų skaičius dėl Lukiškių TI-K kalinimo sąlygų siekia beveik 6 000 skundų, iš kurių daugiau kaip 5 000 skundų pripažinti iš dalies arba visa apimtimi pagrįstais dėl pareiškėjo iškeltų pažeidimų. Minėti skaičiai parodo ne pavienius pažeidimus, o sąmoningą neteisėtą veikimą, atsakovo atstovui sąmoningai siekiant pažeisti žmogaus teises, diskriminuoti tam tikrą apibrėžtą asmenų ratą ir jų atžvilgiu taikyti kitokius standartus nei tai numato įstatymai. Vien tas faktas, kad pareiškėjai buvo kalinami Lukiškių TI-K, leidžia konstatuoti asmens teisių ir kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimą, susijusį su nežmoniškomis suteiktomis sąlygomis, iš anksto žinant, jog pareiškėjui bus suteiktos netinkamos suėmimo sąlygos ir jis patirs nežmoniškas ir orumą žeminančias sąlygas. Minėtoms aplinkybėms patvirtinti pareiškėjas prideda Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2020 m. kovo 9 d. raštą Nr. (1.39E)7R-1514, kuriame pažymėta, kad Vilniaus PN pastatų, adresu Lukiškių skg. 6, Vilnius (buvęs Lukiškių TI-K), atsisakyta ekploatacija kalinamų asmenų apgyvendinimui ir laikymui, nesant galimybės pagerinti patalpų tiek, kad jos atitiktų nacionalinius ir tarptautinius suimtųjų ir nuteistųjų kalinimo standartus. Tai esminis įrodymas, jog ne tik nacionalinės ir tarptautinės teisminės institucijos sprendimais nuo 2009 m. pripažino netinkamas kalinimo sąlygas, prilygstančias kankinimams ir nežmoniškoms sąlygoms, tačiau ir pagrindinė priežiūros valstybinė institucija Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pripažino ir patvirtino, jog minėtos patalpos yra netinkamos kalinimo sąlygoms dėl neatitinkančių nustatytų standartų. Pareiškėjas, remdamasis minėtu raštu, pažymi, kad suteiktos netinkamos kalinimo sąlygos buvo sąmoningai, t. y. atsakovui žinant, jog kalinimo sąlygos neatitinka nustatytų reikalavimų ir siekė (nesirūpino), kad jis patirtų kankinimus, nežmoniškas sąlygas ir orumą žeminančias suėmimo laikymo sąlygas.

14.3. Nesutinka su teismo taikyta minimalaus gyvenamojo ploto apskaičiavimo metodika. Teismas nepagrįstai nevertino, kad kameros plotą papildomai mažino joje esantys baldai ir kitas inventorius, kas pareiškėjui apribojo judėjimą kameroje. Teismas netinkamai vertino atsakovo atstovo pateiktus duomenis, kurie yra netikslūs, nereglamentuoti jokiuose teisės aktuose, nepaaiškinant kaip ir kokiu būdu jie gauti, todėl jie neturi jokios juridinės reikšmės ir galios. Lukiškių TI-K ir Vilniaus PN (adresu Lukiškių skg. 6, Vilnius) kameros Nr. 120, 331, 148, 155, 154, 168, 178, 140, 145, 132, 180, 137, 127, 179, 197, 162, 319, 280, 271, 121, 274 neatitinka jokių galiojusių ir galiojančių teisės aktų reikalavimų ir minėtos patalpos negalėjo būti eksploatuojamos pagal funkciją. Vilniaus PN atsisako pateikti vienintelę 1996 m. gruodžio 1 d. atliktų pastatų, esančių Lukiškių skg. 6, Vilniuje, kadastro duomenų tikslinimo ir parengimo kadastro duomenų bylą, kitų teisės aktų reikalavimus atitinkančių duomenų nėra.

14.4. Nesutinka su teismo priteista kompensacija už privatumo pažeidimą naudojantis sanitariniu mazgu. Pareiškėjo manymu, teismas nepakankamai nustatė ir įvertino pažeidimo mastą. Pareiškėjas pažymi, kad minėtose kamerose nebuvo įrengtas atskiras, iki lubų atitvertas, su įrengta atskira vėdinimo sistema ir durimis sanitarinis mazgas. Kiekvienoje pamainoje dirbo moterys, todėl skundžiamuoju laikotarpiu kiekvieną dieną po daug kartų per dieną buvo stebimas pareigūnių (moterų). Pareiškėjui nebuvo užtikrinta orumą ir garbę nežeminanti aplinka, buvo sudarytos nesaugios ir pareiškėją paniekinančios kalinimo sąlygos. Pareiškėjas nurodo EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylas, kuriose už analogiškus pažeidimus priteista žymiai didesnė kompensacija neturtinei žalai atlyginti.

14.5. Nesutinka su teismo išvadomis dėl aliarmo iškvietimo mygtukų bei galimybės naudotis dušu dažniau nei vieną kartą per savaitę. Pareiškėjas nurodo, kad aliarmo mygtukų netinkamas funkcionavimas jam sukėlė nepatogumų, nesaugią aplinką ir orumo pažeminimą. Pareiškėjas patyrė nežmoniškas suėmimo sąlygas, nes jam nebuvo leista tinkamai palaikyti švarą ir ne mažiau nei du kartus per savaitę pasinaudoti dušu.

15. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde apžvelgia teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, susijusius su valstybės civiline atsakomybe, ir pažymi, kad teismas nemotyvavo, kodėl pareiškėjo pažeistai teisei apginti nepakanka vien pažeidimo pripažinimo. Šiuo atveju nenustatyta (neįrodyta) viena iš būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų – valstybės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėti veiksmai ar neveikimas. Teismas išsamiai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių pareiškėjui, jo išgyvenimų, taip pat priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos. Pareiškėjas nepateikė įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos bei nepagrindė, kodėl būtent jo nurodyta suma kompensuotų galbūt padarytą žalą.

16. Atsakovo atstovas atsiliepime su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsakovo atstovo teigimu, pareiškėjas pirmosios instancijos teismo sprendimą ginčija abstrakčiais argumentais ir nenurodo jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo išvados turėtų būti pripažintos neteisingomis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš netinkamų jo laikymo sąlygų Vilniaus PN (buvo Lukiškių TI-K) nuo 2016 m. spalio 7 d. iki 2019 m. sausio 28 d., atlyginimo.

18. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo reikalavimą priteisti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2016 m. spalio 7 d. iki 2017 m. sausio 16 d. atmetė, nustatęs kad pareiškėjas į teismą kreipėsi, praleidęs trejų metų ieškinio senaties terminą. Įvertinęs pareiškėjo nurodytas kalinimo sąlygas likusiu ginčo laikotarpiu – nuo 2017 m. sausio 17 d. iki 2019 m. sausio 28 d., teismas pareiškėjo reikalavimą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 1 600 Eur neturtinei žalai atlyginti, konstatavęs, kad pareiškėjo teisė į privatumą, naudojantis sanitariniu mazgu, buvo pažeista 702 paras. Dėl kitų pareiškėjo nurodytų kalinimo sąlygų teismas atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų nenustatė, todėl šią skundo dalį atmetė.

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, susijusius su kameros plotu, sanitarinio mazgo, aliarmo iškvietimo mygtukų įrengimu bei naudojimusi dušu tvarka, todėl nepagrįstai pareiškėjui nepriteisė jo prašyto dydžio žalos atlyginimo. Taip pat pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatnaujino ieškinio senaties termino kaip praleisto dėl svarbios priežasties.

20. Atsakovo atstovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad pareiškėjas nepagrindė jam kilusios neturtinės žalos, kitų viešosios atsakomybės sąlygų, todėl nagrinėjamu atveju pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą.

21. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo ir atsakovo atstovo apeliacinių skundų ribos bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo ir atsakovo atstovo apeliacinių skundų ribų.

22. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina; teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; kt.).

23. Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. kovo 9 d. rašto Nr. (1.39E)7R-1514 kopiją, tačiau nenurodė, dėl kokių priežasčių nauji įrodymai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, kuris bylą pagal pareiškėjo skundą nagrinėjo iš esmės. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nevertina pareiškėjo pateiktų naujų įrodymų.

24. Vertindama pareiškėjo argumentus, kuriais jis nesutinka su ieškinio senaties termino taikymu, teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną.

25. Reikalavimams dėl žalos, kilusios dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo, taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Tai reiškia, kad asmuo, kuris mano, jog jo teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti ir jis patyrė tiek turtinės, tiek neturtinės žalos, per trejų metų terminą gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas reikalavimą teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1920-502/2017).

26. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujinamas, pareiškėjas turi įvardyti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymų, pagrindžiančių ieškinio senaties termino atnaujinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-301-858/2015). Taigi įrodinėjimo pareiga dėl svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių tenka pareiškėjui.

27. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai padarė išvadą, kad byloje nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, nes pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų apie objektyvių aplinkybių, lėmusių senaties termino praleidimą, egzistavimą. Todėl, esant atsakovo atstovo prašymui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ieškinio senatį, numatytą CK 1.125 straipsnio 8 dalyje, ir dėl to atmetė pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2016 m. spalio 7 d. iki 2017 m. sausio 16 d. bei nagrinėjo pareiškėjo skundo argumentus dėl netinkamų kalinimo sąlygų nuo 2017 m. sausio 17 d. iki 2019 m. sausio 28 d.

28. ABTĮ 56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. To paties straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

29. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad, atsižvelgiant į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015; kt.). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, laikymąsi tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016; kt.). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje Nr. A-979-556/2017; kt.).

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje yra pakankamai duomenų reikšmingoms aplinkybėms nustatyti ir teisingam sprendimui priimti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl skunde nurodytų aplinkybių, atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl priėmė sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog teismas vadovavosi atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, nesudaro pagrindo vienareikšmiškai vertinti, kad teismas buvo šališkas. Visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011 ir kt.). Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio teismo suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą, išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog teismas buvo šališkas. Be to, vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjui iš dalies palankų sprendimą, savaime nereiškia, jog teismas buvo šališkas.

31. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamas šios nutarties 29 punkte nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle tokio pobūdžio bylose, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl per mažo jam tekusio gyvenamojo ploto, atsakovo atstovo pateiktus įrodymus, pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjui tenkanti gyvenamojo ploto norma ginčo laikotarpiu atitiko minimalius teisės aktuose reglamentuojamus reikalavimus. Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui tardymo izoliatoriaus kameroje buvo užtikrinta minimali ploto norma, neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., EŽTT 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje G. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016; 2020 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1069-575/2020 ir kt.). Taigi darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai apskaičiavo ginčo laikotarpiu vienam nuteistajam patalpoje tenkantį gyvenamąjį plotą.

32. Pažymėtina, kad vienam asmeniui tenkantį minimalų plotą tardymo izoliatoriaus kameroje reglamentuoja Įsakymas Nr. V-124, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytus teisės aktus, reglamentuojančius statinių kadastro duomenų surinkimą, matavimus ir apskaitą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis apie kameras, kuriose pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo kalinamas, jose kalėjusių asmenų skaičių, jų plotą. Pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų argumentų (duomenų), kurie paneigtų atsakovo atstovo pateiktus duomenis.

33. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis minėtomis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklėmis, taip pat pagrįstai atmetė pareiškėjo argumentus dėl aliarmo iškvietimo mygtukų įrengimo bei naudojimusi dušu tvarkos. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė argumentus dėl aliarmo iškvietimo mygtukų nefunkcionavimo, tačiau šių aplinkybių nedetalizavo, neindividualizavo dėl to kilusių subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio. Pareiškėjas neneigia, kad buvo vedamas praustis po šiltu dušu kartą per savaitę, byloje nėra duomenų apie pareiškėjo sveikatos sutrikimus, dėl kurių jam reikėtų naudotis dušu dažniau nei numatyta higienos normose, todėl darytina išvada, kad šiuo aspektu pareiškėjo teisės į tinkamas sąlygas naudotis dušu nepažeistos.

34. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai reikšmingai vertino aplinkybes dėl privatumo pažeidimo naudojanti sanitariniu mazgu, tačiau, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas išsamiai ir detaliai išnagrinėjo minėtas aplinkybes bei pagrįstai konstatavo pareiškėjo teisės į privatumą, įtvirtintos inter alia (be kita ko, įskaitant) Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnyje, naudojantis sanitariniu mazgu (tualetu) Lukiškių TI-K kamerose pažeidimą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime išsamiai aptarė suformuotą teismų praktiką dėl sanitarinių mazgų įrengimo tardymo izoliatorių kamerose ir pagrįstai ja rėmėsi.

35. Nagrinėdama pareiškėjo ir atsakovo apeliacinių skundų argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo ir dydžio, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; kt.).

36. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais.

37. Nustačius, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K ginčui aktualiu laikotarpiu buvo kalinamas pažeidžiant jo teisę į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu (tualetu), pripažintina, kad atsakovo atstovas (buvęs Lukiškių TI-K) šiuo aspektu veikė neteisėtai (CK 6.271 str. 1 d.). Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. patyrė neturtinę žalą.

38. Dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo, pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. EŽTT, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99).

39. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo atstovas nenurodė jokių pagrįstų argumentų, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo kompensuoti pareiškėjo patirtą neturtinę žalą pinigais dėl aptartų nustatytų pažeidimų. Įvertinusi padaryto pažeidimo pobūdį ir trukmę, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje priteisė adekvačią sumą pareiškėjo patirtai neturtinei žalai kompensuoti. Pirmosios instancijos teismo priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio (1 600 Eur) nėra pagrindo mažinti.

40. Nors pareiškėjas skunde prašė jam priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad pareiškėjui turėjo būti priteistas būtent tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

41. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir nustatė bylos aplinkybes, susijusias su pareiškėjo kalinimo sąlygomis, todėl pareiškėjo ir atsakovo atstovo paduoti apeliaciniai skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo O. L. apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Gintaras Kryževičius

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė