2013-06-20 Nr. AB-3300-3-61-3-00030-2011-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus, rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. F. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vidaus reikalų ministerijos, dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.
Legislator headnote
AI generated2013-06-20 Nr. AB-3300-3-61-3-00030-2011-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas V. F. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 1-3) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, VRM) 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. 1D-9473-(2), priteisti iš atsakovų neišmokėtą valstybinės pareigūnų pensijos dalį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) su prašymu ištirti, ar atitinkamos teisės aktų nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 52 straipsniams bei teisinės valstybės principui.
Full text
Administracinė byla Nr
Administracinė byla Nr. A552-1403/2013
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00030-2011-0
Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. birželio 20 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus, rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. F. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vidaus reikalų ministerijos, dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėjas V. F. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 1-3) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, VRM) 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. 1D-9473-(2), priteisti iš atsakovų neišmokėtą valstybinės pareigūnų pensijos dalį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) su prašymu ištirti, ar atitinkamos teisės aktų nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 52 straipsniams bei teisinės valstybės principui.
Paaiškino, kad jam buvo paskirta 1 755,38 Lt pareigūnų ir karių valstybinė pensija, tačiau atsakovas pradėjo mokėti sumažintą 761,82 Lt pensiją. Teigė, kad VRM nepagrįstai sumažino pensiją pagal Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies, 5 straipsnio 1 dalies nuostatas. Toks teisinis reguliavimas pažeidė teisingumo, teisėtų lūkesčių, proporcingumo ir apsaugos principus, asmens teisę gauti užtarnautos pensijos išmokas, nepagrįstai ribojo asmens konstitucinę teisę į nuosavybę. Todėl galimas ir civilinės atsakomybės Lietuvos valstybei taikymas. Neatsargūs valstybės veiksmai lėmė tai, kad pareiškėjas patyrė nuostolius, kurių dydis yra lygus negautoms pajamoms – neišmokėtai valstybinės pareigūnų pensijos daliai.
Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama Vidaus reikalų ministerijos, ir Vidaus reikalų ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 17-19).
Nurodė, kad VRM neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo išmokėti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, kadangi pareigūnų ir karių valstybinė pensija pareiškėjui buvo perskaičiuota ir išmokėta vadovaujantis Laikinojo įstatymo nuostatomis ir nustatyta tvarka, todėl VRM veiksmai teisėti.
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 22 d. sprendimu (b. l. 52-58) pareiškėjo V. F. skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010 m. kovo 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d. 19 924,89 Lt, o kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmetė. Bylos dalį, kuria prašoma panaikinti VRM 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimą, nutraukė.
Teismas nurodė, kad 2007 m. rugpjūčio 30 d. VRM sprendimu Nr. 11SP-2355 nuo 2007 m. liepos 10 d. pareiškėjui paskirta 1 755,38 Lt pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą (b. l. 22). Nuo 2010 m. sausio mėn. pareiškėjui paskirta valstybinė pensija buvo perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį ir 5 straipsnio 1 dalį. Remiantis 2012 m. spalio 9 d. Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pažyma Nr. 11D(P)-4502 pritaikius Laikinojo įstatymo 4 straipsnį nuo 2010 m. sausio 1 d. valstybinė pensija sumažinta iki 1 408,17 Lt ir dar kartą buvo perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį. Jos dydis svyravo nuo 830,54 Lt iki 671,70 Lt priklausomai nuo draudžiamųjų pajamų dydžio (b. l. 41). 2010 m. rugsėjo 13 d. pareiškėjas kreipėsi į VRM prašydamas paaiškinti pensijos perskaičiavimo metodiką, išmokėti susidariusią nepriemoką ir mokėti paskirtą 1 755,38 Lt valstybinę pensiją už tarnybą (b. l. 24). VRM 2010 m. spalio 8 d. sprendimu Nr. 1D-7617-(2) pareiškėjo prašymo netenkino, paaiškino pareiškėjo valstybinės pensijos perskaičiavimo tvarką, nurodė, kad neturėjo teisinio pagrindo mokėti 1 755,38 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinę pensiją ir išmokėti jos nepriemoką (b. l. 25). 2010 m. lapkričio 23 d. pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu VRM sprendimu, kreipėsi į vidaus reikalų ministrą (b. l. 26). VRM 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 1D-9473-(2) pareiškėją informavo, kad jo prašymas buvo išnagrinėtas 2010 m. spalio 8 d. raštu Nr. 1D-7617-(2), nurodė, kad mokėti paskirto dydžio pareigūnų ir karių valstybinę pensiją ir išmokėti nepriemoką neturi teisinio pagrindo (b. l. 27).
2012 m. vasario 6 d. Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą, kuriuo prieštaraujančiomis Konstitucijai buvo pripažintos Laikinojo įstatymo nuostatas, kuriomis dirbantiems ar tam tikru verslu užsiimantiems senatvės valstybinių pensijų gavėjams pensijos buvo sumažintos daugiau vien dėl to, kad jie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu. Nutarimas įsigaliojo 2012 m. rugsėjo 21 d. Pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarimu iš esmės pripažino, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, galimas tik pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį Kitoks pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimo mastas, t. y. vadovaujantis VPĮ 3 straipsnio 3 dalimi (2009 m. gruodžio 8 d., 2010 m. lapkričio 12 d. redakcijos) ir Laikinojo įstatymo 5 straipsniu, pažeidžia pensijos gavėjų konstitucines teises.
Remdamasis Konstitucijos 72 ir 107 straipsniais, pabrėžė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad, kol sprendimas dėl ne visos pensijos mokėjimo nėra galutinis, t. y. gali būti apskųstas, o skundo padavimo atveju – iki skundo išnagrinėjimo, jis negali būti laikomas įvykdytu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme (administracinė byla Nr. A10-57/2004; Nr. A7-55-04). Pažymėjo, kad sprendimas negali būti laikomas įvykdytu, t. y. galutiniu, tol, kol asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka ir terminais ginti savo pažeistas teises teisme ir teismas nėra priėmęs galutinio sprendimo dėl teisinių santykių kvalifikavimo.
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas skundą teismui dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo padavė 2011 m. sausio 4 d., t. y. nepraleidęs termino teisme ginti galimai pažeistas teises, tuo tarpu iki skundo išnagrinėjimo teisme, atsakovo sprendimas perskaičiuoti pareiškėjo valstybinę pensiją nėra galutinis, todėl laikomas neįvykdytu, o pareiškėjo teisės prisiteisti nepagrįstai neišmokėtos pensijos dalį nepaneigia tai, kad valstybinė pensija buvo perskaičiuota iki Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo įsigaliojimo dienos.
Teismas nustatė, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo susidarė 19 924,89 Lt valstybinės pensijos nepriemoka.
Teismas, vadovaudamasis LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-2747/2012, nurodė, jog joje pateiktas teismo aiškinimas suponuoja išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis buvo neišmokėta ne dėl VRM kaltės, o dėl to, kad Lietuvos Respublikos Seimo buvo nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris vėliau buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, todėl neišmokėtos pensijos dalis – 12 582,73 Lt, pareiškėjui priteistina ne iš VRM, o iš Lietuvos valstybės.
Dėl reikalavimo panaikinti VRM 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. 1D-9473-(2), pažymėjo, kad juo pareiškėjui nebuvo sukurtos jokios naujos teisės ar pareigos, atsakovas pareiškėją informavo apie tai, kad jo prašymas buvo išnagrinėtas 2010 m. spalio 8 d. raštu. Todėl konstatavo, kad byla šioje dalyje nutrauktina Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punkto pagrindu.
III. Atsakovai Vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Vidaus reikalų ministerijos, (toliau – ir apeliantai) padavė apeliacinį skundą (b. l. 60-61), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 22 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas pareiškėjo skundas, ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.
Apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė ginčui aktualias materialinės ir procesinės teisės normas. Remiantis Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalimi, pabrėžia, jog kadangi nei Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarime, nei 2012 m. birželio 30 d. Laikinojo įstatymo 5, 8 straipsnių ir 2 priedo pripažinimo netekusiais galios įstatyme, įsigaliojusiame 2012 m. rugsėjo 1 d., nenumatyta, kad jie taikytini į praeitį, todėl Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas negali būti taikomas ginčo santykiui iki nutarimo įsigaliojimo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinis skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pareiškėjui paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo pagrįstumo.
Pirmosios instancijos teismas priteisė pareiškėjui valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies taikymo.
Apeliantai mano, kad teismas netinkamai taikė Konstitucinio teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimą, nukreipdamas jo galiojimą į praeitį.
Kaip pažymėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, teisė į pensiją, kaip viena iš socialinių žmogaus teisių, konkrečiai – jos turtiniai aspektai, pagal oficialiąją konstitucinę jurisprudenciją privalo būti siejama su prigimtine nuosavybės teise. Šios teisės gynimui turi būti taikomi tokie pat standartai, kaip ir kitoms konstitucinėms teisėms.
Atsakant į atsakovų apeliacinio skundo argumentą, kad Konstitucinio Teismo nutarimų galia nukreipiama tik į ateitį, pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2012 m. gruodžio 19 d. sprendime konstatavo, jog Konstitucijos 110 straipsnyje yra nustatyta 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendros taisyklės, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama į ateitį, išimtis: nagrinėjamoje byloje teismas negali taikyti teisės akto (jo dalies), kurį Konstitucinis Teismas, įgyvendindamas Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalyje nustatytus įgaliojimus, pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai. Apeliantai taip pat nepateikė jokių duomenų, kad apgynus pareiškėjo konstitucines teises, būtų iš esmės pažeistos kitos Konstitucijoje įtvirtintos, jos ginamos ir saugomos vertybės ar jų pusiausvyra. Konstitucijoje įtvirtintos bendros taisyklės, jog Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama į ateitį, išimtis taikytina ne tik tais atvejais, kai teismas sustabdo bylos nagrinėjimą bei kreipiasi į Konstitucinį Teismą, prašydamas spręsti, ar įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstituciją. Teismas pažeistų Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto lygiateisiškumo principą, jeigu minėta išimtis būtų rezervuota tik Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalyje numatytiems atvejams ir nebūtų taikoma tuo atveju, kai konkretaus pareiškėjo byloje į Konstitucinį Teismą kreiptasi nebuvo, tačiau administracinė byla buvo sustabdyta tuo pačiu pagrindu.
Pareiškėjas skundą teismui dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo padavė 2011 m. sausio 4 d. (b. l. 1–3), jo gaunamos pensijos ribojimas pradėtas taikyti 2010 m. sausio 1 d., todėl darytina išvada, kad pareiškėjas nėra praleidęs termino teisme ginti galimai pažeistas savo teises.
Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad pareiškėjui Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje numatytas pensijos dydžio ribojimas taikytas neteisėtai, o pareiškėjo teisė gauti dėl šių teisės normų taikymo atsiradusią pensijos nepriemoką turi būti ginama.
Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d. pareiškėjui dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo nebuvo išmokėta 19 924,89 Lt pensijos.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai šią sumą priteisė iš Lietuvos valstybės, kadangi pareiškėjo turtinių interesų pažeidimą sukėlė teisėtomis laikytos ir vėliau antikonstitucinėmis paskelbtos Laikinojo įstatymo nuostatos.
Tenkinti atsakovų apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl šis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
atsakovų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai
Ramūnas Gadliauskas
Veslava Ruskan
Arūnas Sutkevičius