2018-04-04 Nr. AB-7013-3-61-3-05348-2015-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-517-502/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05348-2015-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 14.3; 14.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Transeco“ (buvęs pavadinimas „AV Investicija plius“) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „AV Investicija plius“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „AV Investicija plius“ (nuo 2016 m. rugpjūčio 11 d. UAB „Transeco“) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (t. I, b. l. 1–8), prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir Agentūra) 2015 m. spalio 8 d. sprendimą Nr. (15.11)-A4-11218 „Dėl tarpvalstybinio atliekų vežimo leidimo Nr. IE317144 panaikinimo ir pranešimo apie leidimo panaikinimą“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad:

2.1. Pradiniame etape atliekos buvo panaudotos vienu iš R12 (atliekų būsenos ar sudėties pakeitimas, prieš vykdant su jomis bet kurią iš R1–R11 veikų) nurodytų naudojimo būdų, t. y. atliekos, kurios buvo įvežtos kipose (rulonuose), buvo perpakuotos pagal 2015 m. rugpjūčio 17 d. sutartį Nr. 83 tarp UAB „Šatruva“ ir UAB „Raguvilė“. Toliau atliekos buvo panaudos pagal kitą pareiškėjui išduotame Tarpvalstybiniame atliekų vežimo leidime Nr. IE317144 (toliau – ir Leidimas Nr. IE317144) bei Tarpvalstybinio judėjimo / atliekų vežimo judėjimo dokumentuose Nr. 1/10 ir 2/10 (toliau – ir Judėjimo dokumentai Nr. 1/10 ir 2/10) nurodytą naudojimo būdą, t. y. R1 (naudojimas kurui arba kitais būdais energijai gauti). UAB „Šatruva“ yra sudariusi sutartį su UAB „Fortum Klaipėda“ dėl degių nepavojingų atliekų utilizavimo, pagal kurią UAB „Šatruva“ įsipareigojo pateikti atliekas, o UAB „Fortum Klaipėda“ – jas priimti ir naudoti kogeneracinės jėgainės veikloje. Į UAB „Fortum Klaipėda“ buvo pristatyta 2 913,87 t atliekų, kurios buvo panaudotos pagal naudojimo būdą R1. Taigi iš Airijos Respublikos įvežtos kitos mechaninio atliekų apdorojimo atliekos (atliekų kodas 19 12 12) buvo naudojamos tik Leidime Nr. IE317144 bei Judėjimo dokumentuose Nr. 1/10 ir 2/10 nurodytais atliekų naudojimo būdais – R12 ir R1, todėl atsakovo išvada, esą atliekos buvo naudojamos tokiu būdu, kuris neatitinka pranešime ir judėjimo dokumentuose bei jų prieduose pateiktos informacijos, yra nepagrįsta.

2.2. Jei leidimas panaikinamas „neteisėto vežimo“ pagrindu, sprendime turi būti nurodomas konkretus 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo (toliau – ir Reglamentas Nr. 1013/2006) 2 straipsnio 35 dalies punktas (-ai), tačiau tai Agentūros Sprendime nebuvo padaryta.

2.3. Tai, kad atliekų transportavime dalyvavo ketvirtas vežėjas UAB „Raguvilė“, kuris nebuvo nurodytas judėjimo dokumentuose, yra tik formalus dalykas, kadangi Judėjimo dokumentuose Nr. 1/10 ir 2/10 paskutiniu vežėju nurodyta UAB „Šatruva“ dalies atliekų pervežimui pasitelkė UAB „Raguvilė“, kuri pervežė tik 17,06 t atliekų, t. y. tik 0,58 proc. bendro atliekų kiekio. Be to, atskiriems veiksmams atlikti nėra draudžiama pasitelkti kitus asmenis.

2.4. Dėl Judėjimo dokumentų Nr. 1/10 ir 2/10 18 bei 19 langeliuose pateiktų duomenų pareiškėjas pažymėjo, kad 18 langelyje nurodytas būdas R12 bei atliekų gavimo data atitinka tikrovę; tuo tarpu kokia tariamai melaginga informacija buvo pateikta 19 langelyje, Sprendime nėra konkrečiai nurodyta, tačiau minėtame langelyje yra pareiškėjo direktorės pavardė, parašas, data, pareiškėjo antspaudas bei patvirtinimo data ir šie duomenys taip pat atitinka tikrovę. Pareiškėjas nurodė, jog atliekos buvo iškrautos UAB „Vakarų krova“, o ne UAB „Argotransa“ aikštelėje, tačiau UAB „Vakarų krova“ ir UAB „Argotransa“ yra sudariusios sutartį, pagal kurią UAB „Argotransa“ įsipareigojo iš laivų į krovininius automobilius perkrauti atliekas (kodas 19 12 12). Tuo tarpu pareiškėjas su UAB „Argotransa“ yra sudaręs 2015 m. rugpjūčio 10 d. sutartį Nr. 15-08/08.

2.5. Nei pareiškėjas, nei Airijos Respublikos įmonė Foras Fuels Ltd negali būti atsakingi už UAB „Fortum Klaipėda“ veiksmų, kuriuos ji atliko veikdama pagal jai išduotą taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – ir TIPK) leidimą, teisėtumą. Jeigu UAB „Fortum Klaipėda“ veiksmai neatitiko jai išduoto TIPK leidimo sąlygų, atitinkamos poveikio priemonės galėtų būti taikomos šiam subjektui, o ne naikinamas pareiškėjui išduotas Leidimas Nr. IE317144. Pareiškėjui nėra žinomas UAB „Fortum Klaipėda“ išduoto leidimo turinys, be to, sutartį su UAB „Fortum Klaipėda“ sudarė ne pareiškėjas, o UAB „Šatruva“.

3. Atsakovas Agentūra atsiliepime į pareiškėjo skundą (t. II, b. l. 1–7) prašė jį atmesti.

4. Atsiliepimas grindžiamas argumentais:

4.1. Pagal pranešimą Nr. EI317144 pareiškėjas 14 000 t atliekų turėjo išrūšiuoti rankiniu būdu, t. y. atliekas tvarkyti R12 naudojimo veikla, o po atliekų rūšiavimo susidariusias visas atliekas atiduoti tvarkyti minėto pranešimo priede nurodytoms atliekų tvarkymo įmonėms, t. y.: kodu 19 12 12 pažymėtas atliekas turėjo perduoti Latvijos įmonei SIA „Viduskurzemes atkritumu apsaimniekosanas organizacija“ kuro iš atliekų gamybai (R5 veikla), o pagamintas kuras turėjo būti sudegintas cemento gamykloje; kodu 15 01 04 pažymėtas atliekas turėjo perduoti UAB „Kuusakoski“ (R4 veiklai); kodu 15 01 07 pažymėtas atliekas turėjo perduoti UAB „Atraža“ (R5 veiklai); kodu 02 01 04 ir 15 01 02 pažymėtas atliekas turėjo perduoti UAB „Maišelis“ (R3 veiklai); kodu 15 01 03 ir 15 01 07 pažymėtas atliekas turėjo perduoti UAB „Alytaus keramika“ (R1, R3 ir R5 veiklai); kodu 19 12 01 pažymėtas atliekas turėjo perduoti UAB „Klaipėdos kartonas“ (R3 veiklai). Pareiškėjas atliekas naudojo ne pagal pranešimą Nr. EI317144.

4.2. Skundžiamame Sprendime aiškiai nurodytas jo priėmimo teisinis pagrindas – Reglamento Nr. 1013/2006 9 straipsnio 8 dalies d ir c punktai.

4.3. Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad faktiškai buvo ketvirtas vėžėjas UAB „Raguvilė“, tačiau Foras Fuels Ltd į kompetentingas institucijas sutikimo dėl to nesikreipė, kaip tai įtvirtinta Reglamento Nr. 1013/2006 17 straipsnyje. Atsakovo manymu, UAB „Raguvilė“ nenurodymas judėjimo dokumentuose nėra tik formalus dalykas.

4.4. Ginčo Sprendime Agentūra, įvertinusi visas nustatytas faktines aplinkybes, nurodė tik prielaidą, kad pareiškėjas klastojo atliekų apskaitos duomenis ir nurodė melagingą informaciją judėjimo dokumentuose, tačiau ši prielaida neturėjo įtakos Leidimo Nr. IE317144 panaikinimui.

4.5. Sprendimas buvo priimtas ne tik atsižvelgiant į tai, kad atliekos perduotos gavėjui UAB „Fortum Klaipėda“ atliekų naudojimo veiklai R1, nors pagal šiai įmonei išduotame TIPK leidime nustatytas sąlygas jai leidžiama deginti tik Lietuvos Respublikoje surinktas po antrinio rūšiavimo likusias atliekas (Reglamento Nr. 1013/2016 9 str. 8 d. (c) p.), bet ir į tai, kad atliekos buvo vežamos, naudojamos tokiu būdu, kuris neatitinka pranešimo Nr. EI317144 ir judėjimo dokumentuose ar jų prieduose pateiktos informacijos (Reglamento Nr. 1013/2016 9 str. 8 d. (d) p.).

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 25 d. sprendimu (t. IV, b. l. 2–9) pareiškėjo skundą atmetė.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: Agentūroje 2015 m. birželio 8 d. gautas Airijos Respublikos kompetentingos institucijos 2015 m. birželio 3 d. raštas Nr. A3-4109, kuriuo persiųstas tarpvalstybinio judėjimo / atliekų vežimo pranešimas Nr. IE317144 dėl galimo atliekų vežimo pareiškėjui iš Foras Fuels Ltd atliekų naudojimo veiklai R12, R1 ir R5; pareiškėjas ir Foras Fuels Ltd 2015 m. birželio 18 d. sudarė sutartį Reglamento Nr. 1013/2006 5 straipsnio taikymo tikslais, sutartis taikoma atliekų vežimui pagal pranešimą Nr. IE317144; Agentūra 2015 m. liepos 30 d. raštu Nr. (15.11)-A4-8376 Foras Fuels Ltd informavo, kad duotas leidimas pervežti 14 000 t atliekų pareiškėjui naudojimo operacijai Nr. R12 atlikti pagal pranešimo dokumentą Nr. IE317144; iš Foras Fuels Ltd 2015 m. rugpjūčio 26 d. gauta 1 712 t atliekų siunta pagal Judėjimo dokumentą Nr. 1/10 bei 1 224,44 t atliekų siunta pagal Judėjimo dokumentą Nr. 2/10; Agentūra 2015 m. rugsėjo 15 d. raštu Nr. (15.11)-A4-10139 kreipėsi į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentą (toliau – ir Panevėžio RAAD), prašydama patikrinti, ar UAB „AV investicija plius“ įsivežė atliekas, ar joms taikė atliekų naudojimo veiklą R12, ar nepažeidė TIPK leidime įtvirtintų sąlygų; tuo pačiu raštu Agentūra kreipėsi ir į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentą (toliau – ir Klaipėdos RAAD), prašydama nustatyti, kur tiksliai buvo vežamos atliekos iš UAB „Vakarų krova“; Panevėžio RAAD Agentūrai pateikė išvadą, kurioje konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog atliekos pasiekė nurodytą atliekų tvarkymo įrenginį, esantį (duomenys neskelbtini), kadangi pareiškėjui išduotame TIPK leidime leidžiama tvarkyti atliekas minėtame įrenginyje, pareiškėjas neturėjo teisės tvarkyti atliekų R12 būdu; Klaipėdos RAAD pateikė išvadą, kad pareiškėjas neužtikrino, jog atvežtos atliekos būtų iškraunamos ir laikomos tik įmonėse, nurodytose prašyme dėl Leidimo Nr. IE317144 gavimo; Agentūra 2015 m. spalio 8 d. priėmė Sprendimą panaikinti Foras Fuels Ltd išduotą Leidimą Nr. IE317144, konstatavusi, kad vežimas buvo atliktas ne Leidime Nr. IE317144 ar Judėjimo dokumentuose Nr. 1/10 ir 2/10 nurodytais būdais bei kad atliekos naudojamos pažeidžiant Europos bendrijos bei tarptautinius dokumentus.

7. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu Total Waste Recycling byloje Nr. C-487/14, kuriame išaiškinta, kad iš Reglamento Nr. 1013/2006 1 straipsnio 1 dalies ir 7 konstatuojamosios dalies matyti, kad juo nustatytos atliekų vežimo kontrolės procedūros ir sistemos taikomos taip, kad būtų atsižvelgiama į būtinybę išsaugoti, apsaugoti ir pagerinti aplinkos kokybę bei žmonių sveikatą. Būtent iš šio reglamento 3 straipsnio 1 dalies ir 4 straipsnio 1 dalies matyti, kad apie atliekų, skirtų šalinti ar panaudoti, vežimą iš vienos valstybės narės į kitą reikia iš anksto pranešti kompetentingoms institucijoms, kad jos galėtų imtis priemonių, būtinų žmonių sveikatai ir aplinkai apsaugoti. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad vykdant atliekų vežimą Reglamente Nr. 1013/2006 nustatyta tvarka, ypatinga svarba skiriama aplinkos bei žmonių sveikatos apsaugai, todėl nustatyti griežti reikalavimai kompetentingoms institucijoms pateikti detalią bei aktualią informaciją, sudarančią sąlygas vykdyti efektyvią atliekų vežimo priežiūrą bei kontrolę.

8. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas atkreipė dėmesį, kad 2 913,98 t atliekų buvo perduota UAB „Fortum Klaipėda“ atliekų naudojimo veiklai R1. Tuo tarpu pranešimo Nr. IE317144 10 langelyje, kuriame turi būti nurodomi šalinimo įrenginiai, nurodyta viena UAB „AV investicija plius“. Taip pat pareiškėjo bei Foras Fuels Ltd pateiktuose patikslinimuose nebuvo numatyta, kad atliekos bus tiekiamos UAB „Fortum Klaipėda“. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjas, perdavęs atliekas pranešime Nr. IE317144 bei jo prieduose nenurodytiems asmenims, nesilaikė jame nurodytų sąlygų.

9. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Agentūra Sprendime detaliai nurodė nustatytas faktines aplinkybes, pabrėždama konkrečius su jomis susijusius neatitikimus, taip pat pateikė Reglamento Nr. 1013/2006 nuostatas, kuriomis vadovaujantis buvo konstatuotas neteisėtas vežimas bei turi būti panaikinamas Leidimas Nr. IE317144. Sprendime konkrečiai nurodyta išvada, jog nagrinėjamu atveju vežimas laikytinas neteisėtu, nes buvo atliekamas tokiu būdu, kuris iš esmės nenurodytas pranešime ar judėjimo dokumentuose bei dėl kurio atliekos panaudojamos ar šalinamos pažeidžiant Bendrijos ar tarptautines taisykles. Ši išvada iš esmės atitinka Reglamento Nr. 1013/2006 2 straipsnio 35 dalies d ir e punktus. Teismas sprendė, jog detalus faktinių aplinkybių nurodymas užtikrino, kad Sprendimas, kaip individualus administracinis aktas, būtų aiškus bei suprantamas, todėl vien konkretaus Reglamento Nr. 1013/2006 2 straipsnio 35 dalies punkto nenurodymas negali būti pagrindas pripažinti Sprendimą nemotyvuotu bei neteisėtu Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies prasme.

10. Remdamasis Reglamento Nr. 1013/2006 17 straipsnio 1 dalimi, IC priedo 6 bei 39 punktais, pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo argumentus, jog ketvirto vežėjo (UAB „Raguvilė“) nenurodymas yra tik formalus pažeidimas. Konstatavo, jog judėjimo dokumentuose būtina fiksuoti kiekvieną vežėją, o pasikeitus numatytam vežėjui, būtina apie tai informuoti kompetentingą instituciją. Reikalavimas pateikti detalią bei aktualią informaciją apie atliekų vežimą yra įtvirtintas, siekiant užtikrinti efektyvią atliekų gabenimo bei naudojimo kontrolę, todėl tokios informacijos nepateikimas nelaikytinas vien formaliu bei nereikšmingu pažeidimu.

11. Dėl Judėjimo dokumentuose Nr. 1/10 ir Nr. 2/10 pateiktos galimai neteisingos informacijos teismas pažymėjo, jog iš Sprendimo turinio matyti, kad jis buvo panaikintas Reglamento Nr. 1013/2006 9 straipsnio 8 dalies c ir d punktuose įtvirtintais pagrindais, nustačius, kad atliekos buvo naudojamos būdais, neatitinkančiais pranešime Nr. IE317144 bei judėjimo dokumentuose nurodytos informacijos. Įvertinus šias aplinkybes, buvo padaryta prielaida, kad Judėjimo dokumentų 18 ir 19 langeliuose buvo pateikta melaginga informacija, tačiau ši prielaida nebuvo vienu iš Sprendimo priėmimo pagrindų.

12. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad Foras Fuels Ltd Agentūrai nurodė konkrečias Lietuvos Respublikos bei Latvijos Respublikos įmones, kurioms bus tiekiamos atliekos. Pareiškėjas 2015 m. birželio 29 d. raštu Nr. S-29 taip pat nurodė, kad Latvijos įmonė SIA „Viduskurzemes atkritumu apsaimniekosanas organizacija“ gautas atliekas naudos kuro iš atliekų gamybai (taikoma atliekų naudojimo veikla R5), o pagamintas kuras planuojamas deginti cemento gamykloje, tačiau atliekos buvo perduotos ne minėtai Latvijos Respublikos įmonei, o UAB „Fortum Klaipėda“. Kaip minėta, vykdant atliekų vežimą Reglamente Nr. 1013/2006 nustatyta tvarka, ypatinga svarba skiriama aplinkos bei žmonių sveikatos apsaugai, todėl nustatomi griežti reikalavimai, pateikti kompetentingoms institucijoms detalią bei aktualią informaciją, sudarančią sąlygas vykdyti efektyvią atliekų vežimo priežiūrą bei kontrolę. Nagrinėjamu atveju nepateikus tokios informacijos Agentūra neturėjo galimybės informuoti apie UAB „Fortum Klaipėda“ išduoto TIPK leidimo sąlygas ir užkirsti kelio žalos aplinkai padarymui. Todėl teismas darė išvadą, kad Sprendime pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjas, tvarkydamas atliekas, sudarė sąlygas jų panaudojimui pažeidžiant Bendrijos ir tarptautines taisykles.

III. 13. Pareiškėjas UAB „Transeco“ (iki 2016 m. rugpjūčio 11 d. UAB „AV Investicija plius“) pateikė apeliacinį skundą (t. IV, b. l. 12–22), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Agentūros Sprendimą.

14. Pareiškėjas apeliacinį skundą iš esmės grindžia skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytais argumentais, papildomai nurodo, kad:

14.1. Nors Sprendime yra nurodytos jo priėmimo faktinės aplinkybės, to nepakanka pripažinti, kad jis yra pagrįstas, motyvuotas ir atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, kadangi Sprendime nėra pateiktas faktinių aplinkybių juridinis kvalifikavimas. Šį Sprendimo trūkumą iš esmės pripažino ir pirmosios instancijos teismas, tačiau nurodė, jog Sprendimo išvada atitinka Reglamento Nr. 1013/2006 2 straipsnio 35 dalies d ir e punktus. Taigi pirmosios instancijos teismas faktiškai papildė Sprendimą, nors tokia teisė įstatymais jam nėra suteikta. Be to, pirmosios instancijos teismas nedetalizavo, kokios Sprendime nurodytos faktinės aplinkybės ir kuriuos Reglamento Nr. 1013/2006 2 straipsnio 35 dalies punktus atitiko, nors minėtos normos d ir e punktuose yra nurodyti neabejotinai skirtingi neteisėto vežimo atvejai.

14.2. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi ESTT išaiškinimais dėl bendro pobūdžio Reglamento Nr. 1013/2006 normų, tačiau ESTT 2015 m. lapkričio 26 d. sprendime Total Waste Recycling byloje Nr. C-487/14 nepateikė nagrinėjamai bylai aktualių išaiškinimų, šių dviejų bylų ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) nesutampa.

14.3. Kyla abejonių, ar atsakovas apskritai turėjo pagrindą remtis Reglamento Nr. 1013/2006 2 straipsnio 35 dalimi, kadangi šio reglamento 2 straipsnio 34 dalyje minimas „vežimas“ neapima atliekų vežimo šalies teritorijoje. Tuo tarpu iš Sprendimo matyti, jog galimi pažeidimai buvo nustatyti po to, kai atliekos buvo iškrautos judėjimo dokumentuose nurodytame punkte (duomenys neskelbtini) ir kai buvo vežamos ir naudojamos Lietuvos teritorijoje.

14.4. Lieka neaišku, kaip pirmosios instancijos teismas įvertino Sprendimo motyvus dėl Judėjimo dokumentų Nr. 1/10 ir Nr. 2/10 18 ir 19 langeliuose pateiktos informacijos, ši skundo dalis liko neišnagrinėta.

14.5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovui nebuvo pateikta informacija ir kad atsakovas neturėjo galimybės informuoti apie UAB „Fortum Klaipėda“ išduoto TIPK leidimo sąlygas bei užkirsti kelią žalos aplinkai padarymui, tačiau tokios Leidimo Nr. IE317144 panaikinimo aplinkybės skundžiamame Sprendime iš viso nebuvo nurodytos. Sprendime taip pat nebuvo jokių išvadų apie tai, kad buvo padaryta kokia nors žala aplinkai.

15. Atsakovas Agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą (t. IV, b. l. 34–49) prašo jį atmesti, mano, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas ir apeliacinis skundas dėl šio sprendimo pateiktas po 2016 m. liepos 1 d. naujos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcijos įsigaliojimo. Vadovaujantis 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 1 dalimi, administracinių bylų, pradėtų ir nebaigtų nagrinėti pirmąja instancija iki šio įstatymo įsigaliojimo, procesas pirmojoje instancijoje vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka. Šioje dalyje nurodytų bylų, nagrinėjamų apeliacine tvarka, procesas ir proceso atnaujinimas vyksta šio įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, administracinė byla apeliacine tvarka nagrinėjama pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo redakciją, galiojančią nuo 2016 m. liepos 1 d.

17. Byloje sprendžiama dėl Aplinkos apsaugos agentūros 2015 m. spalio 8 d. sprendimo Nr. (15.11)-A4-11218 „Dėl tarpvalstybinio atliekų vežimo leidimo Nr. IE317144 panaikinimo ir pranešimo apie leidimo panaikinimą“, kuriuo vadovaujantis Reglamento 9 straipsnio 8 dalies d ir c punktais panaikintas pranešėjui Foras Fuels Ltd. išduotas tarpvalstybinių atliekų vežimų leidimas Nr. IE317144, teisėtumo ir pagrįstumo.

18. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-355/2011). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

19. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

20. Reglamento Nr. 1013/2006 9 straipsnio 8 dalyje nustatyti savarankiški pagrindai, kuriuos nustačius, atitinkamos kompetentingos institucijos turi panaikinti savo atliekų vežimo leidimą, t. y. tokio pobūdžio sprendimui pakanka nustatyti faktines aplinkybes, sudarančias bent vieną 9 straipsnio 8 dalyje numatytą pagrindą.

21. Atsakovas ginčijamą sprendimą grindė Reglamento 9 straipsnio 8 dalies punktu c, numatančiu atvejį kai atliekų naudojimas ar šalinimas neatitinka minėtas operacijas atliekančiam įmonei įrenginiui suteikto leidimo, ir punktu d, numatančiu atvejį kai atliekos yra ar buvo vežamos, naudojamos ar šalinamos tokiu būdu, kuris neatitinka pranešimo ir judėjimo dokumentuose ar jų prieduose pateiktos informacijos.

22. Byloje nustatyta, kad Airijos Respublikos kompetentingos institucijos 2015 m. birželio 3 d. raštas Nr. A3-4109, kuriuo persiųstas tarpvalstybinio judėjimo / atliekų vežimo pranešimas Nr. IE317144 dėl galimo atliekų vežimo pareiškėjui iš Foras Fuels Ltd atliekų naudojimo veiklai R12, R1 ir R5 Agentūroje gautas 2015 m. birželio 8 d. Agentūra 2015 m. liepos 30 d. raštu Nr. (15.11)-A4-8376 Foras Fuels Ltd informavo, kad duotas leidimas pervežti 14 000 t atliekų pareiškėjui naudojimo operacijai Nr. R12 atlikti pagal pranešimo dokumentą Nr. IE317144. Iš Foras Fuels Ltd 2015 m. rugpjūčio 26 d. gauta 1 712 t atliekų siunta pagal Judėjimo dokumentą Nr. 1/10 bei 1 224,44 t atliekų siunta pagal Judėjimo dokumentą Nr. 2/10. Atsakovas nustatė, kad atliekos laikytos UAB „Vakarų krova“ (duomenys neskelbtini), po to krovininiais automobiliais didžioji jų dalis išvežta į UAB „Fortum Klaipėda“. Tai, kad atliekos buvo laikomos UAB „Vakarų krova“ ir perduotos UAB „Fortum Klaipėda“ atliekų naudojimo veiklai R1, neatitiko pranešimo ir judėjimo dokumentuose ir jų prieduose pateiktos informacijos. Tokią atsakovo sprendimo išvada patvirtinta pirmosios instancijos byloje vertinti įrodymai, o nustatytos aplinkybės sudaro Reglamento 9 straipsnio 8 dalies d punkte numatytą pagrindą leidimui panaikinti.

23. To pakanka konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė palikti nepakeistą atsakovo sprendimą Nr. (15.11)-A4-11218 „Dėl tarpvalstybinio atliekų vežimo leidimo Nr. IE317144 panaikinimo“.

24. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai tyrė ir vertino atliekų vežimo procedūrą bei jos atitikimą kitoms Reglamento nuostatoms, pagrįstai vežimas pripažintas neteisėtu, tačiau kolegija dėl šių aplinkybių detaliau nepasisako pritariant pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir pripažinus, kad šios aplinkybės laikytinos papildomomis nustačius Reglamento 9 straipsnio 8 dalies d punkte numatytą pagrindą leidimui panaikinti.

25. Pažymėtina, kad atsakovo sprendime pakankamai detaliai nurodytos faktinės aplinkybės ir Reglamento nuostatos, kuriomis buvo grindžiamas ginčijamas sprendimas, kas sudarė pagrindą pirmosios instancijos teismui ginčijamą aktą pripažinti aiškiu, suprantamu ir atitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio keliamus reikalavimus.

26. Dėl išdėstyto pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Transeco“ (buvęs pavadinimas „AV Investicija plius“) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Skirgailė Žalimienė