c6cee91b-eaf8-449c-a74d-e1df7dca4f61 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr

        Civilinė byla Nr. 2-1033/2010

Procesinio sprendimo kategorija 110.1(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. rugpjūčio 26 d.Â

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Marytės Mitkuvienės ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo akcinės bendrovės DnB NORD banko atskirÄ jį skundÄ dėl

Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 2 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-2018-343/2010 pagal ieÅ¡kovo akcinės bendrovės DnB NORD banko ieÅ¡kinį atsakovui A. R. dėl skolos, palÅ«kanų ir delspinigių priteisimo. Trečiasis asmuo byloje bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė ,,Jalga“.Â

           Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,

n u s t a t ė :

ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 293 248 Lt negrÄ Å¾intos paskolos, 6 274,41 Lt palÅ«kanų, 84,47 Lt delspinigių, 12,71% metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinio reikalavimų užtikrinimui ieÅ¡kovas prašė atsakovui taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. IeÅ¡kovas nurodė, kad tretysis asmuo, už kurio prievoles ieÅ¡kovui 2008 m. balandžio 30 d. laidavimo sutartimi Nr. 2317 laidavo atsakovas, tik iÅ¡ dalies įvykdė 2006 m. liepos 1 d. kreditavimo sutartimi Nr. 10688 su vėlesniais pakeitimais prisiimtus įsipareigojimus. 2010 m. sausio 15 d. Kauno apygardos teismo nutartimi trečiajam asmeniui buvo iÅ¡kelta bankroto byla. Å iai nutarčiai įsiteisėjus, 2010 m. sausio 26 d. kreditavimo sutartis buvo nutraukta, visi prievolės įvykdymo terminai laikomi suėjusiais, už Å¡ių prievolių įvykdymÄ yra solidariai atsakingas atsakovas.

Kauno apygardos teismas 2010 m. balandžio 2 d. nutartimi ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

Teismas nutartyje nurodė, jog iÅ¡ ieÅ¡kinio ir prie jo pridėtų dokumentų turinio matyti, jog pagrindinės prievolės įvykdymas yra užtikrintas ne tik laidavimu, bet ir trečiajam asmeniui priklausančio turto įkeitimu. Pagal hipotekos lakÅ¡tÄ su vėlesniais pakeitimais įkeisto turto vertė, tiek ir įkeitimu užtikrintos prievolės dydis gerokai virÅ¡ija ieÅ¡kovo nurodytÄ Ä¯siskolinimo sumÄ , todėl teismas sprendė, jog iÅ¡ kreditavimo sutarties įvykdymo kylančios prievolės įvykdymo užtikrinimas įkeitimu laikytinas pakankamu, ir nėra pagrindo papildomam teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas AB DnB NORD bankas praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 2 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – areÅ¡tuoti atsakovui A. R. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ 186 556,88 Lt sumai, o jo nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas bei turtines teises, esančias pas trečiuosius asmenis. Nurodo, jog laidavimas kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonė pati savaime nėra bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo priemonė, juolab nesudaro pagrindo atsakovo laidavimÄ vertinti kaip galimai bankui palankaus teismo sprendimo įvykdymo garantÄ . Be to, vien aplinkybė, jog nekilnojamasis turtas yra įkeistas ieÅ¡kovo naudai, negali bÅ«ti laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo pagrindu. Kadangi daliai ieÅ¡kovui įkeisto turto hipoteka buvo iÅ¡registruota, atsakovui reiÅ¡kiamas didelės vertės piniginis reikalavimas, o atsakovas yra fizinis asmuo, todėl jo finansinė padėtis turi bÅ«ti vertinama kaip nestabili, kas gali padidinti bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ . Taip pat apeliantas pažymi, jog Å¡iuo metu bankui įkeisto turto vertė yra ženkliai pakitusi, t.y. Å¡iuo metu bankui įkeisto turto vidutinė rinkos vertė yra tik 113 050 Lt, o Å¡ios sumos nepakaktų reiÅ¡kiamų reikalavimų patenkinimui.

Atskirasis skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali

imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu, jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Remiantis

šia proceso teisės norma, suinteresuoto asmens prašymu teismas sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, t. y.

ar ieškinio patenkinimo atveju, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas galės būti realiai įvykdytas. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

IÅ¡ byloje esančios 2009 m. liepos 16 d. hipotekos lakÅ¡to kopijos (b.l. 36-39) matyti, kad AB DnB NORD banko suteiktos paskolos grÄ Å¾inimo užtikrinimui buvo įkeistas žemės sklypas, esantis Elektrėnų g. 19,

Kaune, ir nuosavybės teise priklausantis pagrindiniam skolininkui BUAB ,,Jalga“. Šis turtas šalių susitarimu buvo įvertintas

615 000 Lt (pagal nekilnojamojo turto vertintojo nustatytÄ vertę). Taip pat bankui buvo įkeistas atsakovui A. R. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, esantis Taikos pr. 33A, Kaune, kurio vertė, atsižvelgiant į nekilnojamojo turto vertintojo iÅ¡vadÄ , Å¡alių susitarimu buvo nustatyta – 280 000 Lt. Ä®keitimo metu nustatyta bendra įkeitimo objektų vertė – 895 000 Lt. Minėtos vertės objektų įkeitimas turėjo užtikrinti

549 000 Lt dydžio prievolės įvykdymÄ . Vėliau A. R. priklausančiam turtui hipoteka buvo iÅ¡registruota (b.l. 42-43), taigi bankui liko įkeistas žemės sklypas, kurio vertė 615 000 Lt.

Kaip žinia, pardavus įkeistÄ turtÄ , hipotekos kreditorius turi pirmumo teisę, net ir bankroto procese, prieÅ¡ kitus skolininko kreditorius į visiÅ¡kÄ jo reikalavimų patenkinimÄ iÅ¡ sumos, gautos pardavus tokį turtÄ (CK 4.192 str. 1 d.). Pardavus bankui įkeistÄ ir trečiajam asmeniui priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ , iÅ¡ lėšų, gautų realizavus hipoteka (įkeitimu) apsunkintÄ turtÄ , ieÅ¡kovas galėtų patenkinti ieÅ¡kinyje nurodyto dydžio piniginius reikalavimus. Nors ieÅ¡kovas tvirtina, kad vidutinė jam įkeisto žemės sklypo rinkos vertė yra tik 113 050 Lt, todėl likusios dalies reikalavimo užtikrinimui bÅ«tina imtis laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau Å¡ie ieÅ¡kovo teiginiai yra pagrįsti 2006 m. gegužės 15 d. duomenimis, kurie gali neatitikti realios Å¡iuo metu esamos įkeisto turto vertės. Be to, pagal hipotekos lakÅ¡tÄ Ä¯keisto turto vertė yra 615 000 Lt, t.y. gerokai virÅ¡ija ieÅ¡kovo nurodytÄ Ä¯siskolinimo sumÄ , todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad iÅ¡ kreditavimo sutarties įvykdymo kylančios prievolės įvykdymo užtikrinimas įkeitimu laikytinas pakankamu, ir nėra pagrindo papildomam teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Kita vertus, Å¡ioje byloje yra sprendžiamas tik procesinio teisinio pobÅ«džio klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui bÅ«tinumo, todėl teisėjų kolegija nesprendžia dėl tikslios minėto žemės sklypo vertės, nes tai nėra tiesioginis apeliacijos dalykas.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog reikalavimo, kilusio iÅ¡ kredito sutarties, patenkinimas gali bÅ«ti įvykdytas iÅ¡ įkeisto turto, todėl nėra objektyvaus ir bÅ«tino pagrindo tai pačiai reikalavimų sumai taikyti papildomus ribojimus laikinųjų apsaugos priemonių instituto pagalba, papildomai areÅ¡tuojant atsakovo, kaip laiduotojo, kurio prievolė ieÅ¡kovui yra tik iÅ¡vestinė iÅ¡ pagrindinės prievolės, turto suvaržymus. Jau egzistuojantis prievolės įvykdymo užtikrinimas turto įkeitimu iÅ¡ esmės atitinka tuos pačius tikslus, kurie keliami taikant laikinųjų apsaugos priemonių institutÄ . Tai, jog ieÅ¡kovas turi teisę rinktis, ar pareikÅ¡ti reikalavimus pagrindiniam skolininkui, ar laiduotojams, nesudaro pagrindo Å¡ioje byloje taikyti papildomus ribojimus (laikinÄ sias apsaugos priemones) atsakovui ir taip papildomai varžyti jo teises.

 Teisėjų kolegija, remdamasi iÅ¡dėstytais argumentais, daro iÅ¡vadÄ , jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė atsakovui taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių Å¡i nutartis turėtų bÅ«ti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat 329 straipsnio 2 dalyje iÅ¡dėstytų absoliučių Å¡ios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

           Palikti Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 2 d. nutartį nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                                  Virginija Čekanauskaitė

                                                                                                           Marytė Mitkuvienė                                                                                                                     Â

Egidijus Žironas