2018-09-26 Nr. AB-16658-3-62-3-00703-2017-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2746-525/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00703-2017-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas R. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL), 20 000 Eur neturtinės žalos, patirtos dėl netinkamų laikymo sąlygų LAVL, atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad LAVL buvo laikomas nežmoniškomis ir higienos normų neatitinkančiomis sąlygomis, t. y. palatos perpildytos, buvo šalta, drėgna, įrenginiai techniškai netvarkingi, trūko spintelių ir taburečių, tualetas nebuvo atskirtas nuo likusios patalpos, dėl ko pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu. Dėl netinkamų laikymo sąlygų patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią pažeminimu, depresija ir kančiomis.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Laisvės atėmimo vietų ligoninės, atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad negali daryti įtakos atvykstančiųjų asmenų skaičiui, kadangi ligoninėje yra teikiamos stacionarinio gydymo paslaugos visiems to reikalaujantiems nuteistiesiems ir suimtiesiems. Vietos trūkumą stengiamasi kompensuoti leidžiant pacientams lankytis sporto kiemelyje, bibliotekoje ir kt. Pareiškėjas, būdamas Vidaus ligų ir Chirurginio skyriaus palatose, galėjo laisvai judėti įstaigos teritorijoje.

5. Atsakovo atstovas teigė, kad palatų sanitariniai mazgai atitverti 1,5 m aukščio sienelėmis, kiekvienam nuteistajam yra įrengta spintelė, gyvenamųjų patalpų mikroklimatas atitinka higienos normų reikalavimus, esant poreikiui, nuteistiesiems išduodamos papildomos antklodės ir šildytuvai. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas gydymosi LAVL metu nesikreipė į įstaigos administraciją dėl ginčo dalyko, taip pat nėra duomenų, jog būtų skundęsis Visuomenės sveikatos centrui. Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad ligoninės darbuotojai deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą per trumpą laikotarpį. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti patirtą neturtinę žalą nėra pagrįstas jokiais įrodymais, o žala grindžiama bendro pobūdžio teiginiais.

II. 6. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą iš dalies tenkino ir priteisė jam iš atsakovo 800 Eur neturtinei žalai atlyginti.

7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu (iš viso 129 paras) pareiškėjui esant LAVL palatose, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.4 punkte nustatyta 5,1 kv. m minimalaus gyvenamojo ploto norma buvo pažeista.

8. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nors tualetas nuo gyvenamųjų patalpų, kuriose buvo gydomas pareiškėjas, nebuvo izoliuotas, tačiau jis atskirtas pertvara bei įrengtas palatoje esančioje nišoje. Teismas padarė išvadą, kad asmuo, besinaudojantis sanitariniu mazgu, negalėjo būti matomas kitų palatoje esančių asmenų ar palatą stebinčių pareigūnų, todėl tokio sanitarinio mazgo įrengimo nevertino kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiančio elgesio. Pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus dėl šalčio ir drėgmės patalpose, spintelių bei taburečių trūkumo, nes Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma 134:2015) reikalavimų pažeidimų nebuvo nustatyta, o pareiškėjas su pretenzijomis į atsakovo atstovą ar Visuomenės sveikatos centrą nebuvo kreipęsis.

9. Teismas pripažino, kad ginčui aktualiu laikotarpiu (iš viso 129 paras) atsakovo atstovui neužtikrinus pareiškėjui teisės aktais nustatytos minimalios gyvenamojo ploto normos, pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Teismas, įvertinęs aplinkybes, kad pareiškėjas apie vienerius metus nuo paskutinio neigiamus išgyvenimus sukėlusio atsakovo atstovo veiksmo delsė pasinaudoti teismine gynyba ir ginčo laikotarpiu 98 paras buvo laikomas palatoje ne kameros režimo zonos korpuse, padarė išvadą, jog pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjo reikalaujama suma, todėl priteisė jam iš atsakovo 800 Eur neturtinei žalai atlyginti.

III. 10. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

11. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo jam priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, teigdamas, jog priteista suma yra neproporcinga jo patirtoms kančioms. Teismas nepagrįstai vertino, jog jis, būdamas palatoje ne kameros rėžimo zonos korpuse, galėjo laisvai vaikščioti LAVL patalpose ir pasivaikščiojimo kiemelyje. Į LAVL atvykdavo labai blogos savijautos, todėl tinkamos gyvenimo sąlygos palatose buvo būtinos. Palatos neatitiko higienos normų reikalavimų, sporto kiemelis buvo mažas, jame nebūtų tilpę visi norintys (prašė išsireikalauti iš LAVL su sporto kiemeliu susijusią medžiagą).

12. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Laisvės atėmimo vietų ligoninės, atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

13. Atsakovo teigimu, pareiškėjas apeliacinį skundą iš esmės grindžia skunde nurodytais argumentais, neindividualizuodamas subjektyvių neigiamų pasekmių, priežastinio ryšio tarp jo nurodytų pažeidimų ir patirtos žalos, taip pat nepateikdamas duomenų apie savo sveikatos būklę.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 14. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas teigė patyręs dėl netinkamų laikymo sąlygų Laisvės atėmimo vietų ligoninėje laikotarpiu su pertraukomis nuo 2015 m. vasario 20 d. iki 2016 m. birželio 17 d., atlyginimo priteisimo.

15. Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino pareiškėjo skundą ir priteisė jam 800 Eur neturtinei žalai, patirtai dėl per mažo kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui (pažeidimas truko 129 dieną), atlyginti.

16. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad jam priteista neturtinės žalos atlyginimo suma yra per maža, ji turėtų būti 20 000 Eur, nes 129 dienas jis gulėjo palatose, sunkiai sirgo ir atitinkamai, nors 98 dienas buvo laikomas nerežinimiame korpuse, tačiau vaikščioti lauke ar kitur negalėjo. Higienos sąlygos buvo blogos, viskas buvo pasenę, langai dėl grotų neatsidarė, sporto kiemelis per mažas.

17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjas skunde nurodė ginčo laikotarpį nuo 2015 m. vasario 20 d. iki 2016 m. birželio 17 d. (b. l. 12). Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas, be kita ko, pagal pareiškėjo skundo reikalavimus bylą išnagrinėjo ir už laikotarpį nuo 2015 m. vasario 20 d. iki 2015 m. vasario 24 d. (b. l. 52). Tačiau iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Panevėžio apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 26 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. I-1358-739/2016 (teisminio proceso Nr. 3‑61‑3‑0545‑2015‑2; sprendimas nebuvo apskųstas, todėl įsiteisėjo), kurioje pareiškėjas ir atsakovas bei jo atstovas yra tie patys asmenys kaip ir nagrinėjamoje administracinėje byloje, ginčo laikotarpis yra nuo 2012 m. gruodžio 11 d. iki 2015 m. vasario 24 d., ginčo dalykas – pareiškėjo laikymo sąlygų LAVL neatitikimas teisės aktų reikalavimams (be kita ko, per mažas palatos plotas, tekęs vienam asmeniui). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 2 punkte įtvirtinta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo, pareiškimo) atsisakymą ar patvirtinti ginčo šalių taikos sutartį. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kas buvo išdėstyta prieš tai, administracinės bylos dalį dėl pareiškėjo skundo reikalavimų priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl netinkamų laikymo LAVL sąlygų laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 20 d. iki 2015 m. vasario 24 d. nutraukia.

18. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo skundo argumentus dėl per mažo palatų ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, kai jis buvo laikomas LAVL laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 25 d. iki 2016 m. birželio 17 d., pažymi, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 111.4 punkte numatyta, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m.

19. Iš byloje esančių atsakovo atstovo pateiktų duomenų (b. l. 19–20, 24–26) matyti ir dėl to ginčas tarp šalių iš esmės nekyla, kad pareiškėjas nuo 2015 m. kovo 10 d. iki 2015 m. kovo 24 d. (14 parų) ir nuo 2016 m. birželio 7 d. iki 2016 m. birželio 17 d. (10 parų) buvo laikomas Chirurginio skyriaus palatoje Nr. 3 (28,49 kv. m, 6 miegamosios vietos) ir jam teko 4,7 kv. m palatos ploto; nuo 2015 m. gegužės 26 d. iki 2015 m. birželio 2 d. (7 paros) – Vidaus ligų skyriaus kameroje Nr. 1 ir Bendrojo skyriaus kameroje Nr. 18 (22,84 kv. m ir 7,33 kv. m, 7 bei 4 miegamosios vietos) ir jam teko nuo 1,8 kv. m iki 3,2 kv. m ploto; nuo 2015 m. liepos 21 d. iki 2015 m. liepos 28 d. (7 paros), nuo 2015 m. gruodžio 29 d. iki 2016 m. sausio 12 d. (14 parų) ir nuo 2016 m. kovo 22 d. iki 2016 m. balandžio 5 d. (14 parų) – Chirurginio skyriaus kameroje Nr. 4 (34,06 kv. m, 8 miegamosios vietos) ir jam teko 4,2 kv. m ploto; nuo 2015 m. rugsėjo 15 d. iki 2015 m. spalio 6 d. (21 para) – Chirurginio skyriaus kameroje Nr. 2 (24,92 kv. m, 7 miegamosios vietos) ir Bendrojo skyriaus kameroje Nr. 30 (15,45 kv. m, 8 miegamosios vietos) ir jam teko nuo 1,9 kv. m iki 3,5 kv. m ploto; nuo 2015 m. lapkričio 10 d. iki 2015 m. lapkričio 17 d. (7 paros) – (duomenys neskelbtini) skyriaus kameroje Nr. 6 (15,51 kv. m, 6 miegamosios vietos) ir jam teko 2,5 kv. m ploto; nuo 2016 m. vasario 9 d. iki 2016 m. vasario 15 d. (6 paros) – Vidaus ligų skyriaus kameroje Nr. 3 (19,80 kv. m, 6 miegamosios vietos) ir jam teko 3,3 kv. m ploto; nuo 2016 m. gegužės 3 d. iki 2016 m. gegužės 10 d. (7 paros) – (duomenys neskelbtini) skyriaus kameroje Nr. 9 (15,51 kv. m, 6 miegamosios vietos) ir jam teko 2,5 kv. m ploto.

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, jog niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisų Teismo (toliau – ir EŽTT) 2000 m. spalio 26 d. sprendimą Kudła prieš Lenkiją, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą). 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje Muršić prieš Kroatiją EŽTT pabrėžė, kad bendroje gyvenamojoje erdvėje kaliniui turi būti užtikrintas 3 kv. m plotas (neįskaičiuojant sanitarinio mazgo užimamo ploto) ir tai yra minimalus vienam asmeniui tenkančio ploto bendroje gyvenamojoje erdvėje standartas pagal Konvencijos 3 straipsnį. Tais atvejais, kai vienam kaliniui tenkantis plotas yra mažesnis nei 3 kv. m, vienam asmeniui tenkančio ploto trūkumas laikytinas tokiu dideliu, kad galima preziumuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą. Tačiau šio pažeidimo prezumpciją galima nuginčyti nurodant veiksnius, atitinkamai galėjusius kompensuoti ploto trūkumą. 3 straipsnio pažeidimo prezumpciją paprastai galima nuginčyti tuo atveju, kai vienu metu egzistavo tokie veiksniai: 1) minimalaus 3 kv. m vienam asmeniui tekusio ploto trūkumas buvo trumpais atsitiktiniais (netęstiniais) laikotarpiais ir nedidelis; 2) vienam asmeniui tekusio ploto trūkumą kompensavo pakankama judėjimo laisvė bei atitinkama veikla už kameros ribų; 3) asmuo buvo kalinamas, apskritai vertinant, tinkamoje laisvės atėmimo vietoje, kur nebuvo jokių kitų jo ar jos kalinimo sąlygas bloginančių aplinkybių.

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad, atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui atskirais laikotarpiais (nuo 2015 m. gegužės 26 d. iki 2015 m. birželio 2 d. (7 paros); nuo 2015 m. rugsėjo 15 d. iki 2015 m. spalio 6 d. (21 para); nuo 2015 m. lapkričio 10 d. iki 2015 m. lapkričio 17 d. (7 paros); nuo 2016 m. gegužės 3 d. iki 2016 m. gegužės 10 d. (7 paros); iš viso 42 paras) teko mažiau kameros ploto kaip 3 kv. m. Pažymėtina, kad atsakovo atstovas byloje nėra pateikęs duomenų apie tai, kiek tiksliai kameros ploto užima sanitarinio mazgo zona, todėl vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑768‑520/2018), darytina išvada, kad sanitarinio mazgo zona užima 1,5 kv. m plotą.

22. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad atsakovo atstovas nepateikė teismui jokių duomenų, jog nukrypimai nuo reikalaujamos minimalios 3 kv. m ploto normos yra trumpi, atsitiktiniai ir nereikšmingi; kad tokie nukrypimai yra kompensuojami pakankama judėjimo laisve už kameros ribų ir pakankamu užimtumu; kad pareiškėjas yra kalinamas, bendrąja prasme, tinkamoje kalinimo įstaigoje ir nėra jokių kitų kalinimo sąlygas bloginančių aplinkybių. Priešingai, nors atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas tais laikotarpiais, kai buvo gydomas ne režimo zonos korpuso Vidaus ligų ir Chirurginiuose skyriuose įrengtose nerakinamose palatose, galėjo laisvai judėti, tačiau iš pareiškėjo nurodytų susirgimų pobūdžio matyti, jog toks judėjimas dėl jo sveikatos būklės buvo praktiškai neįmanomas.

23. EŽTT yra nurodęs, jog sergančio asmens laikymas nepriimtinomis sąlygomis iš esmės gali prilygti elgesiui, kurį draudžia Konvencijos 3 straipsnis, kadangi nuo įvairių sveikatos sutrikimų kenčiantys nuteistieji stipriau išgyvena sunkumus, kuriuos sukelia nepriimtinos kalinimo sąlygos ir į šią aplinkybę svarbu atsižvelgti sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą (žr., pvz., EŽTT 2004 m. vasario 10 d. sprendimą byloje Naumenko prieš Ukrainą (pareiškimo Nr. 42023/98), 2001 m. liepos 10 d. sprendimą byloje Price prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 33394/96), 2000 m. birželio 27 d. sprendimą byloje Ilhan prieš Turkiją (pareiškimo Nr. 22277/93). Be to, EŽTT yra pažymėjęs, kad nuteistieji, kurie kenčia nuo psichikos sutrikimų, linkę stipriau išgyventi menkinimo ir bejėgiškumo jausmus, tokiu būdu nagrinėjant šiuos Konvencijos pažeidimo atvejus, reikalingas didesnis atidumas. Kartais tokiu atveju pati pareiškėjo psichologinė būklė gali lemti, kad jis jaučiasi pažeidžiamesnis nei kiti nuteistieji ir jo kančia, skausmas ir baimė gali būti stipresni dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų (žr., pvz., EŽTT 2009 m. sausio 20 d. sprendimą byloje Slawomir Musial prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 28300/06).

24. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo gydomas ir (duomenys neskelbtini) skyriuje, todėl jis galėjo jausti stipresnius neigiamus išgyvenimus dėl netinkamų laikymo sąlygų.

25. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas bylos faktines aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu LAVL 42 paras buvo kalinamas pažeidžiant Konvencijos 3 straipsnį, kuriame įtvirtinta, jog niekas negali būti kankinamas, su niekuo neturi būti žiauriai, nežmoniškai ar žeminant jo orumą elgiamasi, ar jis baudžiamas. Tuo tarpu 65 paras pareiškėjas buvo laikomas LAVL pažeidžiant nacionalinėje teisėje įtvirtintus kameros ploto normos reikalavimus.

26. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl neatsidarančių langų ir sporto kiemelio, pažymi, kad ABTĮ 136 straipsnio 6 dalis nustato, jog apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme; naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštais reikalavimais. Teisėjų kolegija nustatė, kad prieš tai paminėti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai (aplinkybės) nebuvo nurodyti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, šiuo aspektu skundas nebuvo nagrinėjamas. Atsižvelgiant į tai, minėti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai ir reikalavimai apeliacinės instancijos teisme nenagrinėjami.

27. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl prastų higienos sąlygų palatose, pažymi, jog šiuo aspektu sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, todėl, vengdama papildomo motyvų kartojimo, dėl jų atskirai nepasisako.

28. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

29. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą).

30. Nustatant pareiškėjui priteistinos neturtinės žalos dydį, pažymėtina, kad administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017; 2017 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑930‑858/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017 ir kt.).

31. Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytą pareiškėjui priteistiną neturtinės žalos atlyginimo dydį (800 Eur), pirmiausia pažymi, kad byloje konstatuota, jog 107 paras pareiškėjui teko mažiau kameros ploto nei 5,1 kv. m, iš kurių 42 paras jam teko mažiau ploto kaip 3 kv. m (Konvencijos 3 str. pažeidimas).

32. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aptartus pareiškėjo teisių pažeidimus, neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į teismų panašiose ir analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteistas 800 Eur neturtinės žalos atlyginimas nėra pakankamas dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti, todėl sprendžia, jog pareiškėjui padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydis turi būti didinamas iki 1 635 Eur.

33. Nors pareiškėjas nurodo, kad jam turi būti priteista 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodo tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėtų būti priteistas būtent toks neturtinės žalos atlyginimo dydis.

34. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, pareiškėjo apeliacinio skundo reikalavimą tenkina iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeičia, administracinės bylos dalį dėl pareiškėjo skundo reikalavimų priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl netinkamų laikymo LAVL sąlygų laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 20 d. iki 2015 m. vasario 24 d. nutraukia, o pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL, priteistą 800 Eur neturtinei žalai atlyginti sumą padidina iki 1 635 Eur.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo R. P. apeliacinį skundą iš dalies tenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimą pakeisti.

Administracinės bylos dalį dėl pareiškėjo R. P. skundo reikalavimų priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl netinkamų laikymo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje sąlygų laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 20 d. iki 2015 m. vasario 24 d. nutraukti.

Priteistą pareiškėjui R. P. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo sumą padidinti iki 1 635 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų trisdešimt penki eurai).

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Stasys Gagys

Ramutė Ruškytė