2022-06-01 Nr. AB-14537-4-49-3-00091-2022-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2863-525/2022

Teisminio proceso Nr. 4-49-3-00091-2022-6

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Simonai Mockutei,

dalyvaujant užsieniečiui (duomenys neskelbtini) piliečiui A. E. W., jo atstovei advokatei S. J.,

vertėjams T. T. ir M. S.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio A. E. W. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. gegužės 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal užsieniečio (duomenys neskelbtini) piliečio A. E. W. skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 4 d. sprendimo Nr. 22S64519 dalies panaikinimo ir alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Užsienietis (duomenys neskelbtini) pilietis A. E. W. (toliau – ir Užsienietis) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. vasario 4 d. sprendimo Nr. 22S64519 (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl jo apgyvendinimo ir taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT, Tarnyba) netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

2. Užsienietis skunde nurodė, jog jis, atvykęs į Lietuvos Respubliką, siekdamas padėti nustatyti jo tapatybę, kompetentingoms institucijoms pateikė savo asmens tapatybės kortelę, o asmens dokumento (originalo) pateikimas patvirtina apie jo bendradarbiavimą. Migracijos departamentas neįrodė, kad Užsienietis gali pasislėpti, todėl nėra pagrindo riboti jo laisvę.

3. Atsakovas pats nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių priežasčių, kurios individualizuotų jo prieglobsčio prašymą, tačiau tuo pačiu išskyrė pareiškėjo atskleistas individualizuotas persekiojimo priežastis. Vien tai, kad Migracijos departamentas nesuteikė Užsieniečiui prieglobsčio, savaime nepagrindžia jo bendradarbiavimo stokos prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu, juolab dėl to, kad Migracijos departamento sprendimo teisėtumo klausimas dar nėra išspręstas.

4. Asmeniui, kuriam Sprendimu nuspręsta apriboti judėjimo laisvę, nebuvo aišku ir suprantama nei apie kokį Vilniaus regiono teismo sprendimo eina kalba, nei kaip buvo skaičiuojamas terminas. Taigi Sprendimas pažeidžia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimus. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. sausio 4 d. sprendimu (administracinė byla Nr. A20.-75-604/2022) nuspręsta Užsieniečiui pritaikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, kuri galioja iki 2022 m. balandžio 4 d.

5. Užsienietis yra apgyvendintas Medininkų Užsieniečių registracijos centre (toliau – ir URC) nustačius teisę judėti tik apgyvendinimo teritorijoje, t. y. jam sudaryta galimybė judėti tik sektoriaus ribose. Sektoriai Medininkų URC teritorijoje yra aptverta tvora, judėjimo teritorija yra minimali, iš jų asmenys negali išeiti kada nori, draudžiama susitikti su Medininkų URC negyvenančiais asmenimis, o su advokatais susitikti galima tik gavus leidimą, todėl laikytina, kad apgyvendinimas Medininkų URC ribojant judėjimo laisvę yra de facto sulaikymas. Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, todėl nėra pagrindo manyti, kad jis gali pasislėpti. Nesant pagrindo jį laikyti sulaikytą, Užsieniečio atžvilgiu gali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimo.

6. Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

7. Migracijos departamentas nurodė, kad pareiškėjas neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą, su savimi neturėjo kelionės ar asmens dokumento, leidžiančio nustatyti jo tapatybę, prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebendradarbiavo su kompetentingų institucijų pareigūnais. Užsienietis MIGRIS buvo užregistruotas 2021 m. rugpjūčio 17 d., galutinis sprendimas dėl jo dar nėra priimtas, todėl Migracijos departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 1408 straipsnio 5 dalimi, ne vėliau kaip iki 2022 m. vasario 17 d. turėjo pareigą priimti sprendimą dėl pareiškėjo įleidimo ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje. Nustačius Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytą aplinkybę, buvo priimtas Sprendimas, kuris yra teisėtas ir pagrįstas.

8. Migracijos departamentas pažymi, jog pareiškėjo atžvilgiu nėra priimtas sprendimas jį sulaikyti, buvo priimtas sprendimas įleisti jį į Lietuvos Respubliką ir jį apgyvendinti nesuteikiant teisės laisvai judėti, todėl nėra pagrindo taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintos alternatyvios sulaikymui priemonės.

9. Migracijos departamentas ginčijamo Sprendimo priėmimo metu tinkamai ir visapusiškai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, atliko išsamų bei visapusišką Užsieniečio situacijos vertinimą.

II. 10. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2022 m. gegužės 10 d. sprendimu Užsieniečio skundą atmetė.

11. Teismas nustatė, kad Užsienietis yra (duomenys neskelbtini) pilietis A. E. W., kuris neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną iš Baltarusijos Respublikos pusės. Užsieniečio tapatybė nustatyta. Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) sistemoje Užsienietis buvo užregistruotas 2021 m. rugpjūčio 17 d. Migracijos departamentas, išnagrinėjo Užsieniečio prieglobsčio prašymą 2021 m. gruodžio 1 d. priėmė sprendimą Nr. 21S44900, kuriuo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje nesuteikė. Sprendimą jis apskundė Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams, jis yra nagrinėjamas, todėl Migracijos departamento sprendimas nėra įsiteisėjęs. Migracijos departamentas 2022 m. vasario 4 d. priėmė sprendimą įleisti užsienietį A. E. W. į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėn. nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties, ir apgyvendinti užsienietį Įstatymo 408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 mėn. nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

12. Teismo vertinimu, nors Užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, tačiau Užsienietis neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną iš Baltarusijos Respublikos pusės, atvykęs į Baltarusiją, ten neliko ir prieglobsčio neprašė, tik pristačius į užkardą pasiprašė prieglobsčio Lietuvoje, todėl pagrįstai manytina, kad jis gali pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę.

13. Teismas, išnagrinėjęs užsieniečio skundą, išanalizavęs pateiktą medžiagą ir išklausęs proceso dalyvių paaiškinimus, sprendė, kad Migracijos departamentas Sprendimo priėmimo metu tinkamai ir visapusiškai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, atliko išsamų bei visapusišką užsieniečio situacijos vertinimą, o užsieniečio nesutikimas su priimtu sprendimu (jo dalimi) nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu, todėl Užsieniečio skundą atmetė.

III. 14. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. gegužės 10 d. sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės – skundą tenkinti ir pakeisti Sprendimo 3 dalį, t. y. apgyvendinti Užsienietį VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

15. Užsienietis pažymi, jog nuo to laiko, kai atvyko į Lietuvą jis laikino apgyvendinimo stovyklose ribojant jo judėjimo laisvę gyvena daugiau kaip 9 mėnesius. Jis yra apgyvendintas Medininkų URC (ne Pabradės, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas) nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo teritorijoje. Apgyvendinimas Medininkų UARC ribojant judėjimo laisvę de facto yra sulaikymas.

16. Nepaisant nustatytos asmens tapatybės bei bendradarbiavimo su kompetentingomis institucijomis, vien neteisėtas atvykimas, anot teismo, sudaro pagrindą toliau riboti asmens judėjimo laisvę, nors tokia išvada prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai. Nesant duomenų apie asmens keliamą grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai, esant nustatytai jo tapatybei, Užsieniečiui bendradarbiaujant su kompetentingomis institucijomis, nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, - laikytina, kad šiuo metu Užsieniečio atžvilgiu taikoma priemonė negali būti pripažįstama proporcinga priemonė, todėl jam turėtų būti skiriama švelnesnė priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimo.

17. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

18. Atsakovas pažymi, jog pareiškėjo atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl jo sulaikymo - pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas sprendimas įleisti jį į Lietuvos Respubliką ir jį apgyvendinti, nesuteikiant teisės jam laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Net jei pareiškėjui ir būtų taikomas sulaikymas pagal Įstatymo 115 straipsnio 1 dalį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kad pareiškėjas neteikė pagalbos VSAT ir Migracijos departamentui (nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais, į Lietuvos Respubliką atvyko ne pagal nustatytą tvarką, o pažeisdamas migracijos taisykles, neleistinoje vietoje kirto sieną). Nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja realią ir pagrįstą galimybę pareiškėjui pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę. Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas, kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2022 m. vasario 4 d. sprendimo Nr. 22S64519 dalies dėl Užsieniečio laikino apgyvendinimo teisėtumo bei pagrįstumo ir reikalavimo taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį VSAT (Medininkų registracijos centre) netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pagrįstumo.

20. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog yra pagrindas manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti, todėl sprendimas apgyvendinti Užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje yra teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pritaikius Užsieniečiui švelnesnę priemonę, jis gali pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę. Užsienietis apeliaciniame skunde su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka.

21. Įstatymo 2 straipsnio 64 dalyje nustatyta, jog galutinis sprendimas – šio Įstatymo nustatyta tvarka dėl užsieniečio priimtas ir per šio Įstatymo nustatytą terminą neapskųstas sprendimas arba sprendimas, dėl kurio įstatymų nustatyta tvarka išnaudotos visos galimybės jį apskųsti. Nustatyta, kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas ir nėra priimtas galutinis sprendimas dėl jo prieglobsčio prašymo Lietuvos Respublikoje.

22. Pažymėtina, jog dėl masinio užsieniečių antplūdžio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517, įsigaliojusiu 2021 m. liepos 4 d., paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija iki šiol nėra atšaukta, todėl nuo 2022 m. sausio 1 d. dienos taikomos galiojančios redakcijos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos.

23. Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog, jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo MIGRIS dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose.

24. Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu Migracijos departamentas, priimdamas Įstatymo 1408 straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje Įstatymo 1408 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

25. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas MIGRIS buvo užregistruotas 2021 m. rugpjūčio 17 d. Pareiškėjas pateikė prašymą suteikti prieglobstį (jo pirminė apklausa atlikta 2021 m. spalio 12 d.), 2021 m. gruodžio 1 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio ir papildomos apsaugos, nesutikdamas su šiuo sprendimu Užsienietis kreipėsi į teismą, taigi galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje nėra priimtas, jis laikytinas prieglobsčio prašytoju Įstatymo 2 straipsnio 20 dalies prasme. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 1408 straipsnio 5, 6 dalimis, 113 straipsnio 5 dalimi, 2022 m. vasario 4 d. priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė įleisti pareiškėją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti pareiškėją Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje VSAT Medininkų Užsieniečių registracijos centre, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėn. nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

26. Teisėjų kolegija pažymi, jog, priimant Sprendimą dėl pareiškėjo laikino apgyvendinimo, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti, atsižvelgta į tai, kad jis atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik sulaikytas pareigūnų. Pareiškėjas su savimi neturėjo kelionės dokumento, leidžiančio nustatyti jo tapatybę, prieš neteisėtai kirsdamas sieną, atsikratė asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojais ir darbuotojais, 7 mėnesius gyveno Baltarusijoje ir mokėsi rusų kalbos, bet vėliau atvyko į Lietuvą ir pasirašė prieglobsčio. Sprendime taip pat nurodyta, kad Užsienietis apklausos metu vengė tiesioginių atsakymų į klausimus, kalbėjo abstrakčiai, todėl Migracijos departamentas vertino, jog yra pagrindo manyti, kad pareiškėjas gali pasislėpti ir bandyti išvykti iš Lietuvos.

27. Pažymėtina, jog Migracijos departamento taikomas apgyvendinimas Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant užsieniečiams teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikoje, savo turiniu iš esmės atitinka alternatyvią sulaikymui priemonę, įtvirtintą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte (ekstremalios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio metu – Įstatymo 14019 str. 1 d. 3 p.), t. y. apgyvendinimą VSAT (ar kitoje tam pritaikytoje vietoje), nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Todėl, net ir užsieniečiams nesant sulaikytiems, tačiau apgyvendintiems pagal sąlygas, atitinkančias alternatyvią sulaikymui priemonę, turi būti veiksmingai užtikrinta teisė į teisminę gynybą, siekiant patikrinti užsieniečiams taikomos priemonės pagrįstumą ir teisėtumą, galimybę skirti švelnesnę priemonę.

28. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis ir, esant Lietuvos Respublikoje paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Įstatymo 14019 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog klausimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo ar netaikymo yra teismo diskrecija, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kurias kiekvienu konkrečiu atveju teismas gali pripažinti pakankamomis taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę (žr., pvz., 2008 m. liepos 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N143-3565/2008; 2010 m. liepos 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N575-6127/2010). Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018).

29. Nustačius, kad užsieniečiui šiuo metu taikoma priemonė iš esmės atitinka alternatyvią sulaikymui priemonę, įtvirtintą Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 3 punkte, svarbu įvertinti, ar taikoma judėjimo laisvę varžanti priemonė yra būtina ir proporcinga įstatymų numatytam tikslui pasiekti – operatyviai ir tinkamai išspręsti užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą ir priimti bei įvykdyti atitinkamą sprendimą. Pažymėtina, jog šiuo aspektu itin reikšmingas proporcingumo principas reikalauja užtikrinti teisės į laisvę ir saugumą ir šias teises apribojančių viešųjų interesų tikslų tinkamą balansą. Vertinant užsieniečiams taikomą priemonę, turi būti atsižvelgiama į tai, ar šia priemone siekiami tikslai negalėtų būti pasiekti pritaikius švelnesnę priemonę. Šiuo tikslu reikšmingomis gali būti aplinkybės, be kita ko, charakterizuojančios prieglobsčio prašytojų asmenybę, atskleidžiančios tam tikrus specialius asmenų poreikius, įvairių medicininių ar kitokių būtinųjų paslaugų, kurių nėra galimybės suteikti prieglobsčio prašytojams apgyvendinimo vietoje, poreikis ir pan. Kita vertus, sprendžiant švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo klausimą būtina įvertinti, ar tokia priemonė bus pakankama Įstatyme nustatytiems tikslams pasiekti. Šiuo atžvilgiu atsižvelgtina į tai, kad pagal Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalį užsieniečiai apgyvendinami nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kitaip tariant, įstatymų leidėjas Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje iš esmės nustatė tik galimybę apgyvendinti užsieniečius be teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tik išimtiniais atvejais gali būti sprendžiama dėl švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo būtinybės.

30. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas pagrįstai taikė Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktus, padaręs išvadą, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko pažeisdamas migracijos taisykles, neturėjo kelionės dokumento; nebendradarbiavo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu, grįsdamas savo prašymą suteikti prieglobstį teikė tikrovės neatitinkančia informaciją, todėl aplinkybės dėl prieglobsčio suteikimo laikytinos iki galo neatskleistomis. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, jei nėra priimtas įsiteisėjęs sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti ir negalėtų kilti papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų (žr., pvz., 2021 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4182-525/2021).

31. Pareiškėjui pirmosios instancijos teismo taikyta priemonė buvo objektyviai reikalinga ir proporcinga siekiant teisėtų tikslų – galutinio sprendimo jo prieglobsčio byloje priėmimo ir įvykdymo. Migracijos departamentas pagrįstai vertino, kad pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas, kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties. Netaikius minėtos priemonės, pareiškėjas turėtų galimybę išvykti iš Lietuvos Respublikos ir, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu, nuvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes, taip sudarydamas kliūtis iš esmės įvertinti jo prieglobsčio prašymo pagrįstumą ir sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomi argumentai nesudaro pagrindo spręsti, jog būtų pagrindas taikyti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę. Tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstus ir teisėtus sprendimus, pritaikyta priemonė laikytina būtina ir proporcinga.

32. Apibendrindama aptartas faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Migracijos departamento Sprendimas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįsti ir teisėti, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Užsieniečio (duomenys neskelbtini) piliečio A. E. W. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. gegužės 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius