2018-04-05 Nr. AB-7123-3-61-3-00527-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-243-822/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00527-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. balandžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. N. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. N. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 2 475 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 2) įpareigoti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teismingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) administraciją vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu dėl suėmimo terminų skaičiavimo, nustatant laisvės atėmimo bausmės pabaigos datą, t. y. tinkamai skaičiuoti pareiškėjui skirtos laisvės atėmimo bausmės pabaigos datą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 15 d. nutartimi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalimi, 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė priimti pareiškėjo A. N. skundo dalį dėl Kalėjimų departamento administracijos įpareigojimo vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu dėl suėmimo terminų skaičiavimo, nustatant laisvės atėmimo bausmės pabaigos datą. Teismas priėmė pareiškėjo skundo dalį dėl 2 475 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 361 straipsnio 2 dalies ir 362 straipsnio 4 dalies nuostatomis, sprendė, kad Kalėjimų departamentui ar įkalinimo įstaigoms nenustatyta teisė spręsti klausimus dėl nuosprendžio ar jo vykdymo metu kylančių abejonių. Pažymėjo, kad klausimus dėl nuosprendžio, jo vykdymo metu kylančias abejones, nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas, nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismas.

Atsižvelgdamas į nustatytą teisinį reglamentavimą ir vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas atsisakė priimti pareiškėjo antrąjį skundo reikalavimą ir išaiškino, kad dėl nuosprendžio, jo vykdymo metu kylančių abejonių, pareiškėjas turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos teismą.

III. Pareiškėjas A. N. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl Kalėjimų departamento administracijos įpareigojimo vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu dėl suėmimo terminų skaičiavimo, nustatant laisvės atėmimo bausmės pabaigos datą, ir perduoti administracinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, jog į teismą kreipėsi dėl Kalėjimų departamento administracijos neveikimo, t. y. kad Kalėjimų departamento administracija nevykdo ir nesivadovauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2237-642/2017 suformuota praktika dėl suėmimo terminų skaičiavimo, taip pažeisdama ABTĮ 15 straipsnio 3 dalies ir 16 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Pareiškėjas pažymi, kad BPK 361 straipsnis, kuriuo vadovavosi teismas, priimdamas ginčo nutartį, nereglamentuoja pareigos tinkamai paskaičiuoti ir nustatyti laisvės atėmimo bausmės pabaigos datą, kas yra pavesta Kalėjimų departamentui, kurio administracijos veiksmus pareiškėjas ginčija.

Pareiškėjas akcentuoja, kad Kalėjimų departamentas, kuris turi pareigą teisingai į informacines sistemas suvesti laisvės atėmimo bausmės laiko pradžią ir pabaigą, ignoruoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2237-642/2017, priimtoje pareiškėjo atžvilgiu, pateiktus išaiškinimus. Pažymi, kad minėtoje byloje teismas konstatavo, jog pareiškėjas buvo neteisėtai vieną dieną laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, atsiliepimu su pareiškėjo atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas sutinka su teismo padaryta išvada, kad Kalėjimų departamentui ar įkalinimo įstaigoms nenustatyta teisė spręsti klausimus dėl nuosprendžio ar jo vykdymo metu kylančių abejonių, dėl ko teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskiruoju skundu ginčijamas Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 15 d. nutarties, kuria teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė priimti pareiškėjo A. N. skundo dalį, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas ginčo nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl Kalėjimų departamento administracijos įpareigojimo vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu dėl suėmimo terminų skaičiavimo, nustatant laisvės atėmimo bausmės pabaigos datą.

Pareiškėjas atskiruoju skundu nesutinka su teismo nutartimi ir teigia, kad Kalėjimų departamento administracija nevykdo ir nesivadovauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2237-642/2017 suformuota praktika dėl suėmimo terminų skaičiavimo, dėl ko ateityje galimai bus pažeistos pareiškėjo teisės.

Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 1 dalį skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šiomis teisės normomis galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo, vilkinimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009, 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2014 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-421/2014, 2017 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-327-492/2017 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas siekia, jog teismas įpareigotų Kalėjimų departamento administraciją tinkamai pagal teisės aktus ir suformuotą teismų praktiką skaičiuoti suėmimo terminus bei teisingai nustatyti laisvės atėmimo bausmės pabaigos datą. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į Kalėjimų departamento administraciją, prašydamas, skaičiuojant suėmimo terminus ir nustatant laisvės atėmimo bausmės pabaigos datą, vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, o Kalėjimų departamento administracija tokio pareiškėjo prašymų nebūtų patenkinusi. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 1 dalį skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra kilęs ginčas tarp šalių dėl Kalėjimų departamento administracijos įpareigojimo vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu dėl suėmimo terminų skaičiavimo, todėl, nesant ginčui, tokio pobūdžio reikalavimas nenagrinėtinas teisme ABTĮ nustatyta tvarka.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo procesinis veiksmas – atsisakymas priimti pareiškėjo skundo dalį – iš esmės yra teisingas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. N. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė