2019-10-02 Nr. AB-18877-3-61-3-02970-2019-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-651-552/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02970-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. spalio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos T. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutarties, priimtos sprendžiant pareiškėjos T. Ž. skundo priėmimo klausimą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja T. Ž. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Klaipėdos skyriaus specialistės C. K. bei D. I. 2019 m. rugpjūčio 6 d. raštą (sprendimą) Nr. (10.3) DV S_31430 ir skubos tvarka įpareigoti atsakovus atnaujinti pareiškėjai neteisėtai nutrauktos invalidumo pensijos sumokėjimą Klaipėdos miesto centriniame pašte nuo 2019 m. liepos 1 d., kuri nemokama iki šiol; 2) priteisti pareiškėjos naudai iš atsakovų (solidariai) 0,03 Eur dydžio delspinigius už kiekvieną tyčia pavėluotą sumokėti invalidumo pensijos dieną Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir dydžius iki visiško sumokėjimo dienos nuo 2019 m. liepos 1 d.; 3) priteisti pareiškėjos naudai iš atsakovų (solidariai) 5 proc. metinių procesinių palūkanų nuo visos laiku nesumokėtos (sustabdytos) pareiškėjai invalidumo pensijos nuo skundo teismui pateikimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo; 4) priteisti pareiškėjos naudai iš atsakovų (solidariai) pareiškėjai padarytą neturtinę (moralinę) žalą – po 1 000 Eur už kiekvieną sustabdytą (nesumokėtą) invalidumo pensijos dieną (šiai dienai sudaro 49 000 Eur), pradedant skaičiuoti nuo 2019 m. liepos 1 d. iki visiško atsiskaitymo (išmokėjimo) dienos, taip pat kartu priteisti pareiškėjos naudai iš atsakovų 5 proc. metinių procesinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos nuo skundo teismui pateikimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos; 5) priteisti pareiškėjos naudai iš atsakovų (solidariai) visas turėtas bylinėjimosi išlaidas šioje byloje ir Konstituciniame Teisme, taip pat kartu priteisti pareiškėjos naudai iš atsakovų 5 proc. metinių procesinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos nuo skundo teismui pateikimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos; 6) pripažinti teismo sprendimu atsakovų veiksmus prieštaraujančius Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 straipsniui, Konstitucinio teismo nutarimui, Lietuvos Respublikos konstitucinei doktrinai ir pareiškėjos teisėms.

Pareiškėja taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir iki teismo sprendimo, priimto administracinėje byloje, įsiteisėjimo areštuoti atsakovų turtą ir banko sąskaitas pareikšto reikalavimo ribose. Pareiškėja taip pat prašė išmokėti jai invalidumo pensiją pašte nedelsiant.

II. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą kaip paduotą nepasinaudojus išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

Teismas iš prie skundo pridedamų priedų nustatė, jog VSDFV Klaipėdos skyrius 2019 m. rugpjūčio 6 d. priėmė ginčijamą sprendimą Nr. (10.3) DV S_31430, kuriuo nurodė, kad pareiškėjai skirta pensija gali būti mokama į jos sąskaitą kredito unijoje arba sąskaitą kredito įstaigoje, taip pat nurodė aplinkybes, dėl kurių pareiškėjai paskirta pensija negali būti atsiimama Lietuvos pašto skyriuje ar pristatyta į gyvenamąją vietą.

Teismas atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes, darė išvadą, jog pareiškėjos pradėta privaloma išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą procedūra nėra užbaigta, taigi pareiškėja nėra pasinaudojusi teisės aktuose įtvirtinta privaloma išankstine bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka ginčijamam VSDFV Klaipėdos skyriaus 2019 m. rugpjūčio 6 d. sprendimui Nr. (10.3) DV S_31430 apskųsti. Teismas pareiškėjos skundą atsisakė priimti vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punktu.

Teismas papildomai pastebėjo, kad išnagrinėjus pareiškėjos skundą privaloma išankstine ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka VSDFV, pareiškėja turės teisę kreiptis į teismą dėl jai teisines pasekmes sukeliančių abiejų, t. y. tiek VSDFV Vilniaus skyriaus, tiek VSDFV sprendimų, nes, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi, teismo atsisakymas priimti skundą nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu skundu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti skundą.

Dėl kitų pareiškėjos reikalavimų, kuriais ji siekia neturtinės žalos atlyginimo, delspinigių ir palūkanų priteisimo, teismas pažymėjo, jog tokie reikalavimai yra neatsiejamai susiję su pareiškėjos nurodomais galimais VSDFV Klaipėdos skyriaus neteisėtais veiksmais atsisakant išmokėti pareiškėjai pensiją per Lietuvos pašto skyrių ir ginčijamu 2019 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu Nr. (10.3) DV S_31430, nes neturtinės žalos ir susijusių sumų priteisimas tiesiogiai priklauso nuo VSDFV Klaipėdos veiksmų įvertinimo išankstinėje ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje.

III. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartį, pagreitinta tvarka išnagrinėti pareiškėjos skundą, nušalinti teisėją Mefodiją Povilaitienę nuo šios administracinės bylos nagrinėjimo.

Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, nurodo, kad į VSDFV skyrių tiek į Fondo valdybą ji kreipėsi įvairiais būdais ir jos kreipimasis buvo ignoruojamas, todėl ji turi teisę su savo reikalavimais kreiptis tiesiai į teismą.

2019 m. rugsėjo 19 d. pareiškėja pateikė prašymą, kuriame iš esmės atkartojo savo poziciją išdėstytą atskirajame skunde, bei papildomai pateikė prašymą išreikalauti iš Valstybinio socialinio draudimo Fondo prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimą priimtą dėl pareiškėjos skundo, taip pat sprendimą dėl pareiškėjos 2019 m. rugpjūčio 14 d. skundo, nes iki šiol jokių sprendimų pareiškėja iš jų negavo. Išreikalautą sprendimą prijungti prie šios bylos ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, visais atvejais turi būti įgyvendinama laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012; 2019 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-226-438/2019).

ABTĮ 26 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Šios tvarkos nesilaikymas yra pagrindas teismui atsisakyti priimti asmens skundą (ABTĮ 33 str. 2 d. 3 p.). Konstitucinis Teismas, aiškindamas prieinamos ir veiksmingos teisminės gynybos turinį, savo jurisprudencijoje taip pat yra nurodęs, jog teisės aktais gali būti nustatyta ir ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d. nutarimus).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą išaiškinęs, kad skundų nagrinėjimo tvarka gali būti pripažinta išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka tik tais atvejais, kai įstatymai šią tvarką apibrėžia būtent kaip išankstinę ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarką, o atitinkamą instituciją laiko tam tikros ginčų kategorijos išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija (žr., pvz., 2009 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-609/2009). Taip pat išaiškinta, kad privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta būtent aukščiausios teisinės galios akte – įstatyme (žr., pvz., 2007 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS11-296/2007, 2007 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS8-486/2007, 2010 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-209/2010).

Vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 1 ir 2 dalimis, VSDFV yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, o skundai VSDFV dėl VSDFV teritorinių skyrių sprendimų ir veiksmų (neveikimo) nagrinėjami, jeigu jie pateikti per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kurią suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą (neatlikimą) ar sprendimo priėmimą, o skundai dėl nepriimto sprendimo – per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kurią baigėsi sprendimui priimti nustatytas terminas.

Iš prie skundo pridedamų priedų matyti, jog VSDFV Klaipėdos skyrius 2019 m. rugpjūčio 6 d. priėmė ginčijamą sprendimą Nr. (10.3) DV S_31430, kuriuo nurodė, kad pareiškėjai skirta pensija gali būti mokama į jos sąskaitą kredito unijoje arba sąskaitą kredito įstaigoje, taip pat nurodė aplinkybes, dėl kurių, pareiškėjai paskirta pensija negali būti atsiimama Lietuvos pašto skyriuje ar pristatyta į gyvenamąją vietą.

Teismas nustatęs, kad pareiškėja nėra pasinaudojusi išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, pagrįstai atsisakė priimti jos skundo dalį, kuria ji ginčija VSDFV Klaipėdos skyriaus 2019 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą Nr. (10.3) DV S_31430, nagrinėti. Tačiau, teisėjų kolegija nesutinka su teismo pozicija, kad pareiškėjos reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra išvestinis ir neatsiejamai susijęs su pareiškėjos pareikštu pagrindiniu reikalavimu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad reikalavimas priteisti neturtinę žalą, kildinamą iš neteisėtų viešojo administravimo subjektų veiksmų, nėra išvestinis iš reikalavimo panaikinti konkretų tokio viešojo administravimo subjekto sprendimą, dėl kurio galbūt ir kilo žala (žr., pvz., 2012 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-762/2012, 2013 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-11/2013, 2013 m. balandžio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-889/2013, 2013 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS662-943/2013, 2015 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-23-520/2015). Reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra savarankiškas ir gali būti nagrinėjamas atsietai nuo pareiškėjos reikalavimo panaikinti ginčijamą sprendimą, todėl šios pareiškėjos skundo dalies priėmimo klausimas turi būti grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja teigia, kad ji siekdama apskųsti VSDFV Klaipėdos skyriaus 2019 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą Nr. (10.3) DV S_31430, kreipėsi į VSDFV, tačiau atsakymo negavo, dėl to teismas turėtų kuo skubiau iš VSDFV išsireikalauti dokumentus susijusius su šiuo pareiškėjos pareiktu ginču ir bylą nagrinėti iš esmės.

Atkreiptinas dėmesys, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas pirmosios instancijos teismo skundo priėmimo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą nesprendžia ginčo iš esmės. Taip pat, atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėja teikdama skundą pirmosios instancijos teismui, reikalavimo įpareigoti VSDFV atlikti veiksmus, kuriuos atsakovas vilkina atlikti, neteikė, todėl pirmosios instancijos teismas šiuo klausimu nepasisakė pagrįstai. Pareiškėja negaudama atsakymų į savo pateiktus skundus iš viešąjį administravimą vykdančio subjekto turi teisę jo neveikimą skųsti teismui ABTĮ nustatyta tvarka.

Pareiškėja skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas turi nušalinti teisėją Mefodiją Povilaitienę nuo veiksmų susijusių su pareiškėjos skundo nagrinėjimu, tačiau nenurodo, jokių duomenų, kurie sudarytų pagrindą abejoti teisėjos šališkumu. Teisėjos tiesioginio darbo atlikimas ir pareiškėjos netenkinančio procesinio sprendimo priėmimas nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teisėja atlikdama procesinius veiksmus buvo šališka, todėl šis pareiškėjos reikalavimas teisėjų kolegijos yra netenkinamas.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartis yra naikintina dalyje dėl pareiškėjos reikalavimo susijusio su neturtinės žalos priteisimu ir grąžinama tam pačiam teismui spręsti šio skundo dalies priėmimo klausimą iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos T. Ž. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutarties dalį, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjos reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, panaikinti ir grąžinti jos priėmimo klausimą nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ramūnas Gadliauskas

Virginija Volskienė